VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

02.21. Naujausios žinios

„Tibi Amor Aeterne“ – mažoji paroda, skirta dailininko Konstantino Gorskio 150-osioms gimimo metinėms

2018 m. vasario 20 – kovo 27 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje veikia paroda „Tibi Amor Aeterne“, skirta dailininko tapytojo, knygų iliustruotojo Konstantino Gorskio (kitaip – Gurskis, Konstanty Gorski (Górski), 1868–1934) 150-osioms gimimo metinėms paminėti.

Dailininkas gimė ir užaugo Lietuvoje – tuometinės Rusijos imperijos Kauno apskrities Kazimieravos dvarelyje, – tačiau didžiąją gyvenimo dalį praleido Varšuvoje. Ten išgarsėjo kaip talentingas žymių asmenybių portretų (tarp jų – Lenkijos prezidento Ignaco Moscickio (Ignacy Mościcki)) ir karikatūrų autorius, tarptautinį pripažinimą pelnęs parodų dalyvis ir organizatorius (apdovanotas Prancūzijos Garbės legiono ordinu), vienas produktyviausių ir labiausiai vertinamų XX a. pradžios knygų ir periodinių leidinių iliustruotojų.

Gorskis, Konstantinas. Iliustracija Juzefo Veisenhofo novelei „Zaręczyny Jana Bełzkiego“ (1891). Apie 1898–1902. LMAVB RS, F320-1448

Gorskis, Konstantinas. Iliustracija Juzefo Veisenhofo novelei „Za błękitami“ (1897). Apie 1898–1902. LMAVB RS, F320-1452. 

Gorskis, Konstantinas. Juzefo Veisenhofo romano „Unia“ iliustracijos kopija. Iš: Tygodnik Illustrowany, 1909, Nr. 45, p. 928.

Lietuvoje K. Gorskio atminimas laikui bėgant išblėso. Mūsų šalyje jis žinomas tik nedaugeliui dailėtyrininkų, muziejininkų ir kraštotyrininkų. Negalime pasidžiaugti ir jo kūrinių gausa: pavieniai darbai saugomi Lietuvos dailės muziejuje (6 iliustracijos), Žemaičių „Alkos“ muziejuje (Edvardo Volmerio portretas, 1903), privačiuose rinkiniuose, kelios drobės puošia Vandžiogalos („Šv. Jonas Krikštytojas“, 1902; galimai „Švč. Mergelės Marijos ėmimas į dangų“, 1890), Skarulių („Švč. Mergelė Marija“, 1906), Žeimių („Šv. Jonas Krikštytojas“, 1907) bažnyčias.

Medinis dvarelis, kuriame 1868 m. vasario 18 (kitais duomenimis, 19) dieną K. Gorskis išvydo pasaulį, neišliko. Kažkada ten kunkuliavusį gyvenimą ir buvusius šeimininkus – dailininko tėvą Karolį Gorskį (Karol Gorski, kitaip – Górski, 1822 ar 1824–1869) ir motiną Mariją Elvyrą Gorskienę (Maria Elwira z Nartowskich Gorska, apie 1834–1908) – šiandien primena antkapinis paminklas netolimose Vandžiogalos kapinaitėse.

Su K. Gorskiu susijusių atmintinų vietų, objektų esama ir Vilniuje, tačiau nedaug kas juos atpažįsta. Retas vilnietis, praeidamas pro Dominyko Bociarskio (Dominik Bociarski, 1836–1914) – garsaus Kauno advokato, prisidėjusio prie 1863–1864 m. sukilimo rengimo, Sibiro tremtinio – šeimos kapavietę Rasų kapinėse, susivokia, kad čia, greta tėvų ir sesers, yra palaidota dailininko žmona Marija Bociarskytė-Gorskienė (Maria z Bociarskich Górska, 1872–1932), o atkreipęs dėmesį į savitą buvusio Sveikatos apsaugos ministerijos pastato Gedimino pr. 27 architektūrą, žino, kad prie šio projekto įgyvendinimo 1937–1938 m. prisidėjo ir dailininko žentas architektas inžinierius Antonis Forkevičius (Antoni Forkiewicz).

150 metų jubiliejus – puiki proga prisiminti iškilų menininką, aktualizuoti jo nuveiktus darbus, peržiūrėti ir naujai įvertinti kūrybinį palikimą. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka šią gražią sukaktį pasitinka paroda, kurioje pristatoma per 20 Rankraščių skyriuje saugomų K. Gorskio darbų. Tai piešimo sąsiuvinis su kitų dailininkų darbų kopijomis, pieštomis kūrybinio kelio pradžioje, ir XIX–XX a. sandūroje sukurtų iliustracijų Juzefo Veisenhofo (Józef Weyssenhoff, 1860–1932) novelėms „Zaręczyny Jana Bełzkiego“ ir „Za błękitami“ (abi išleistos atskiromis „Biblioteczka illustrowana“ serijos knygomis 1903 m. Varšuvoje) originalai: 16 iš jų identifikuoti vos prieš pusmetį. Šis rinkinys, lyginant su kitose Lietuvos atminties institucijose saugomu K. Gorskio kūrybiniu palikimu, laikytinas didžiausiu mūsų šalyje. Visuomenei jis rodomas pirmą kartą.

Iliustracijos – K. Gorskio, vienos garsiausių Lenkijos leidyklų „Gebethner i Wolff“ ir rašytojo, poeto, literatūros kritiko J. Veisenhofo sėkmingo bendradarbiavimo rezultatas. Jos sukurtos dailininko itin mėgta monochromine aliejinės tapybos technika ant nedidelio formato kartonų. Kai kurios signuotos inicialais „K. G.“, numeruotos pieštuku, primargintos įvairių pastabų. Ir vienai, ir kitai knygoms tapytojas sukūrė po 20 iliustracijų (į biblioteką jų pateko tik pusė), tačiau publikuotos ne visos: nežinia dėl kokių priežasčių po vieną buvo atsisakyta. Kaip tik tokia yra novelės „Za błękitami“ („Už dangaus mėlynės“) iliustracija, kurioje pavaizduota Liublino Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia. Ją galima pamatyti parodoje. Antrosios atmestos iliustracijos likimas ir saugojimo vieta – nežinomi.

Iliustruotieji J. Veisenhofo kūriniai buvo sukurti paskutiniame XIX a. dešimtmetyje (1891 ir 1897 m.), kai rašytojas skausmingai sprendė savo asmeninio gyvenimo problemas (prasilošė kortomis, išsiskyrė su žmona), tad nenuostabu, kad ir kūryboje daug dėmesio skyrė meilės, vienatvės, kaltės, gyvenimo trapumo temoms. Novelės „Zaręczyny Jana Bełzkiego“ („Jano Belzkio sužadėtuvės“) pagrindinis veikėjas, apimtas pavydo, dvikovoje nukauna savo varžovą. Dėl tokio poelgio pasmerktas visuomenės ir atstumtas sužadėtinės Celinos, išvyksta į užsienį ir ten beprasmiškai leidžia dienas, kankinamas sąžinės priekaištų ir ilgesio. Kitos novelės herojaus – Bernatovicų dvaro savininko Stanislovo Okšyco – gyvenimas susiklosto dar tragiškiau. Atstumtas išrinktosios Halkos, savo širdį atidavusios jo tolimam giminaičiui ir kaimynui, jis išvyksta gydytis į Kanus ir ten vienišas miršta nuo džiovos. Prieš išvykdamas, tarsi nujausdamas, kad jo dienos jau suskaičiuotos, testamentu kilniadvasiškai dvarą užrašo savo varžovui, žinodamas, kad už jo ištekėjusi čia galiausiai įsikurs ir Halka, o parke pastato paminklinį akmenį su užrašu „Tibi Amor Aeterne“ (Tau, Amžinoji Meile).

Kadangi novelių siužetai, o ir jų veikėjų portretai yra panašūs, tad ir abi iliustracijų serijos nedaug kuo skiriasi viena nuo kitos. K. Gorskiui nepavyko išvengti pasikartojimų. Iš jų galima spręsti, kad užsakymas per trumpą laiką sukurti 40 kompozicijų dailininkui buvo nemenkas iššūkis. Visgi rezultatai užsakovų, regis, nenuvylė, nes, praėjus keleriems metams, K. Gorskiui buvo pasiūlyta iliustruoti žurnale „Tygodnik Illustrowany“ („Iliustruotas savaitraštis“) numatomą publikuoti J. Veisenhofo lietuviškos tematikos romaną „Unia“ („Unija“; 1910 m. išleistas atskira knyga). Vienai iliustracijai dailininkas pasirinko epizodą, kai romano veikėjas Kazimieras taria sau: „Mylimas kraštas! [...] čia mano kelias ir gyvenimas“. Mintyse paskendusį herojų K. Gorskis pavaizdavo Vilniaus Arkikatedros ir Gedimino kalno fone. Šios iliustracijos, liudijančios, kad gimtojo krašto atminimas buvo gyvas dailininko širdyje, kopija taip pat eksponuojama parodoje.

Informaciją rengė parodos autorė Ingrida Pajedaitė, LMA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja

Prasideda penkioliktieji Marijos Gimbutienės skaitymai

Penkioliktą kartą Lietuvos nacionaliniame muziejuje rengiami žymiausiai lietuvių archeologei, daugelio knygų ir straipsnių autorei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994) skirti skaitymai.

 „Šioje tęstinėje konferencijoje kviečiame dalyvauti visus besidominčius Lietuvos priešistore ir istoriniais laikais, norinčius sužinoti daugiau. Nuo vasario iki balandžio dvylika pranešėjų per šešis vakarus supažindins su naujausiais archeologiniais tyrinėjimais ir atradimais Lietuvoje“, – pristatydamas naujojo sezono skaitymų vakarus sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologas Gediminas Petrauskas.

Apyrankė su taisymo žymėmis. Kobulbudžių bronzos amžiaus lobis (dab. Bobrovas, Kaliningrado sritis). Kaliningrado srities istorijos ir dailės muziejus. A. Čivilytės nuotr.

Šaukšto su apaštalo figūra rankenėlė. XVII a. Lietuvos nacionalinis muziejus. K. Stoškaus nuotr.

Pirmajame skaitymų vakare, vasario 21 d. (trečiadienį), bus kalbama apie seniausius medžiagų perdirbimo atvejus ir išskirtinius naujųjų laikų dirbinius. Humanitarinių mokslų daktarė Agnė Čivilytė klausytojus supažindins su medžiagų perdirbimo archeologija, pristatys tūkstantmečius menančius perdirbimo būdus ir priežastis. Pranešėja papasakos apie tai, kaip medžiagų perdirbimas, šiandien neatsiejamas nuo dėmesio aplinkai ir ekologijai, praeityje turėjo daugelį reikšmių: ekonominių, kultūrinių ir net psichologinių.

Archeologė Skaistė Ardavičiūtė-Ramanauskienė pranešime „Šaukštai su apaštalų figūromis“ pristatys Lietuvoje retą, tačiau itin puošnų naujųjų laikų stalo įrankių tipą. Autorė apžvelgs šaukštų su apaštalų figūromis radimo aplinkybes, konkretaus apaštalo pasirinkimo reikšmę šaukšto šeimininkui, kels klausimą Penkioliktus metus rengiami Marijos Gimbutienės skaitymai šiemet prasidės vasario 21 d. ir baigsis balandžio 11 d. Renginiai vyks Lietuvos nacionalinio muziejaus Archeologijos ekspozicijoje, Arsenalo g. 3. Įėjimas – nemokamas.

Sostinėje, senosiose Rasų kapinėse, bus perlaidoti brolių Biržiškų palaikai

Liepos viduryje sostinėje, senosiose Rasų kapinėse, bus perlaidoti iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Lietuvą atskraidinti brolių Biržiškų palaikai. Vykdant paskutiniąją valią tėviškės žemė priglaus 1918-ųjų vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarą akademiką Mykolą Biržišką, profesorius bibliografą Vaclovą ir plk. ltn. Viktorą Biržiškas. Amžinojo poilsio čia atguls ir Mykolo žmona Bronislava. 
Su prašymu perkelti palaikus į Lietuvą į valstybės vadovus, Seimo ir Vyriausybės narius, vykdydama artimųjų valią ir gavusi jų kelis pagalbos prašymus, kreipėsi Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija.
Pirmadienį Vyriausybėje vykusiame susitikime nuspręsta, kad oficialus atsisveikinimas su palaikais Jungtinėse Amerikos Valstijose vyks liepos 8 dieną, į Lietuvą jie bus atskraidinti liepos 10 dieną, atsisveikinimo su Velioniais ceremonija liepos 11 dieną numatyta Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje.
Laidotuvių detales vicekancleris Deividas Matulionis, patarėjas Linas Vingelis aptarė su Mykolo ir Bronislavos Biržiškų anūkais Vytautu Miklu Barausku ir Venta Maria Leon. Susitikime taip pat dalyvavo Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorė Danutė Bronė Puchovičienė, gimnazijos socialinis pedagogas alumnų koordinatorius Rimvydas Ginkus, Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų vedėja Meilė Peikštinienė.
Prie Biržiškų palaikų perlaidojimo daug prisideda Biržiškų artimieji, ypač Mykolo ir Bronislavos Biržiškų anūkai V. M. Barauskas ir V. M. Leon, kurie pasirūpino visais reikalingais dokumentais Jungtinėse Amerikos Valstijose, palaikų ekshumacija. V. M. Leon informavo, kad ji įvykdys paskutiniąją savo dėdės bibliografo prof. V. Biržiškos valią, jo palaikai bus iškelti iš žemės ir kremuoti, o plk. ltn. prof. Viktoro palaikai urnoje taip pat bus iškelti iš žemės. Vėliau abi urnos iš Čikagos Lietuvių Kalvarijų kapinių bus perkeltos į Los Andželą ir iškilmingai pašarvotos šalia brolio akademiko M. ir jo žmonos B. Biržiškų palaikų.

B. Markauskas dar nežada ES lygio išmokų ūkininkams

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, pirmadienį dalyvavęs Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje Briuselyje, teigė, kad nors argumentų, kodėl Lietuvos ūkininkai turėtų gauti Europos Sąjungos (ES) lygio išmokas, daugėja, kol kas pažadėti, kad jos tikrai išaugs, - negalima. 
„Aš galvoju, kad šiek tiek tos pozicijos stiprėja. Mes pasirašėme bendrą žemės ūkio ministrų - Estijos, Latvijos ir Lietuvos - susitarimą, prisijungė Višegrado šalys, dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo pasirašė Lenkija ir Slovakija, Lietuvos ūkininkai taip pat įteikė Europos Komisijai 50 tūkst. surinktų parašų dėl išmokų suvienodinimo. Kiekvienas toks pasitarimas gerina pozicijas, bet tai dar nėra šimtu procentų aišku", - Eltai kalbėjo B. Markauskas. 
Anot ministro, sunku pasakyti, kaip išmokų suvienodinimo klausimas bus įgyvendintas, nes tai spręs ES Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba bei Europos Vadovų Taryba, tačiau, jo teigimu, toks reikalavimas yra visiškai pagrįstas. 
„Dabar netgi nesiginčijama, kad (ūkininkų perkamos, - ELTA) technikos, sėklų ir trąšų įsigijimo kaštai yra suvienodėję, todėl sakyti, kad ūkininkų išlaidų dalis Lietuvoje yra mažesnė, negalima", - kalbėjo B. Markauskas. 
Paklaustas, kaip keisis išmokų dydžiai 2020 metais, ministras tikslių skaičių įvardyti negalėjo. 
„Vakar buvo planuota įvardyti pirmus skaičius, bet taip ir neišgirdome jų. Planuojama, kad gali kaimo plėtros biudžetas mažėti maždaug 8-9 procentais, bet tai kol kas yra visiškai teoriniai skaičiai. Dar yra kalbama apie tai, kad šalys narės galėtų daugiau prisidėti prie Europos Sąjungos biudžeto ir tokiu atveju galbūt nereikėtų mažinti finansavimo. Netgi tos šalys, kurios šiandien pasisako prieš tiesioginių išmokų suvienodinimą, sutinka, kad tie, kurie gauna mažiausiai, ne iš karto, bet per tam tikrą finansinį periodą irgi gautų daugiau", - kalbėjo ministras. 
Be to, pasak B. Markausko, tikimasi, kad atsiras kiek daugiau laisvės, skirstant ES paramą.
„Kaimo plėtros biudžetą sudaro ne vien tiesioginės išmokos, yra ir antras taip vadinamas ramstis - tai kaimo plėtros programa. Kaip tarp tų ramsčių bus paskirstytas biudžetas, dar nėra apsispręsta. Vakar pasitarėme, ir beveik visos šalys pritarė, kad šalys narės turės šiokią tokią laisvę perskirstyti pinigus iš vieno ramsčio į kitą", - sakė B. Markauskas. 
Jis taip pat pridūrė, kad posėdyje buvo diskutuojama apie galimybę teikti susietąją paramą, kai pinigai skiriami sunkumų patiriančiam sektoriui. Anot ministro, Lietuvoje tokie yra cukrinių runkelių ir gyvulininkystės sektoriai. 
„Dabar cukrinių runkelių kvotos yra panaikintos ir sumažėjusios supirkimo kainos. Kalbant apie gyvulininkystę Lietuvoje, ir toliau mažėja melžiamų karvių skaičius, tai mes tokius sektorius remiame ir galėtume remti ir toliau. Ir vakar dauguma šalių pasisakė už tai, kad ta susieta parama ir galimybė remti atskirus sektorius būtų", - kalbėjo B. Markauskas. 
Žemės ūkio ministerija skelbia, kad per 2014-2017 metų laikotarpį iš viso išmokėta apie 1,7 mlrd. eurų tiesioginių išmokų 130 tūkst. pareiškėjų. 2018-2020 metų laikotarpiu bus išmokėta dar apie 1,4 mlrd. eurų tiesioginių išmokų. 
Nurodoma, kad ministerija nuo 2014 metų taiko išmoką už pirmuosius 30 hektarų (ha) ir tam skiria 15 proc. visos ES tiesioginių išmokų sumos.
Iš viso 2014-2017 metų laikotarpiu 130 tūkst. pareiškėjų išmokėta apie 235 mln. eurų išmokų už pirmuosius 30 ha. 2018-2020 metų laikotarpiu už pirmuosius 30 ha bus išmokėta dar apie 220 mln. eurų.

Vyriausybė tvirtina šių metų valstybės biudžeto asignavimus pagal programas

Vyriausybė trečiadienio posėdyje tvirtina finansų ministerijos parengtą projektą paskirstyti šių metų valstybės biudžeto patvirtintus asignavimus pagal programas.
Šiemet išlaidos darbo užmokesčiui Vidaus reikalų ministerijos programoms išaugs daugiau nei šešiais šimtais procentų.
Vidaus reikalų ministro patarėjo Karolio Vaitkevičiaus teigimu, šios institucijos išlaidos darbo užmokesčiui išauga dėl priskirtų naujų programų: viešosios tvarkos atkūrimo, konvojavimo ir svarbių valstybės objektų apsaugos, valstybės sienos apsaugos, priešgaisrinės, civilinės saugos ir gelbėjimo darbų programų. "Deja, atlyginimai pas mus šešis kartus neišaugo", - Eltai komentavo K. Vaitkevičius.
Iš viso iš keturiolikos ministerijų dešimčiai bus skirti didesni nei pernai asignavimai, keturioms - mažesni. Didėja asignavimai ir Prezidento, Seimo bei Vyriausybės kanceliarijoms.
Pagal projektą, šiais metais iš viso planuojama pagal programas paskirstyti 9 mlrd. 560,3 mln. eurų. Tai yra 514,5 mln. eurų, arba 5,7 proc. daugiau nei 2017 m.
Prezidento kanceliarijai šiemet žadama skirti 5,4 mln. eurų - 149 tūkst. eurų, arba 2,8 proc. daugiau nei pernai. Iš jų, išlaidos darbo užmokesčiui šioje institucijoje didėja 101 tūkst. eurų, arba 3,8 proc.
Seimo kanceliarijai šiemet žadama skirti 30,5 mln. eurų - 703 tūkst. eurų, arba 2,4 proc. daugiau nei pernai. Iš jų, išlaidos darbo užmokesčiui šioje institucijoje didėja 468 tūkst. eurų, arba 2,8 proc.
Vyriausybės kanceliarijai šiemet žadama skirti 14 mln. eurų - 985 tūkst. eurų, arba 7,5 proc. daugiau nei pernai. Iš jų, išlaidos darbo užmokesčiui šioje institucijoje mažėja 41 tūkst. eurų, arba 0,9 proc.
Vidaus reikalų ministerijai šiemet žadama skirti 445 mln. eurų - 225 mln. eurų, arba 102,6 proc. daugiau nei pernai. Iš jų, išlaidos darbo užmokesčiui šioje institucijoje didėja 110 mln. eurų, arba 630 proc.
Krašto apsaugos ministerijai šiemet žadama skirti 873 mln. eurų - 149 mln. eurų, arba 20,6 proc. daugiau nei pernai. Iš jų, išlaidos darbo užmokesčiui šioje institucijoje didėja 28 mln. eurų, arba 18,1 proc.
Kultūros ministerijai šiemet žadama skirti 168 mln. eurų - 28 mln. eurų, arba 20,1 proc. daugiau nei pernai. Iš jų, išlaidos darbo užmokesčiui šioje institucijoje didėja 1 mln. eurų, arba 3,1 proc.
Ūkio ministerijai šiemet žadama skirti 214 mln. eurų - 32 mln. eurų, arba 17,8 proc. daugiau nei pernai. Iš jų, išlaidos darbo užmokesčiui šioje institucijoje didėja 1,7 mln. eurų, arba 15,6 proc.
Sveikatos apsaugos ministerijai šiemet žadama skirti 691 mln. eurų - 102 mln. eurų, arba 17,4 proc. daugiau nei pernai. Iš jų, išlaidos darbo užmokesčiui šioje institucijoje didėja 1,2 mln. eurų, arba 3,5 proc.
Energetikos ministerijai šiemet žadama skirti 162 mln. eurų - 3,7 mln. eurų, arba 2,3 proc. daugiau nei pernai. Iš jų, išlaidos darbo užmokesčiui šioje institucijoje didėja 1,3 mln. eurų, arba 84,8 proc.
Švietimo ir mokslo ministerijai šiemet žadama skirti 1 mlrd. 56,5 mln. eurų - 19,6 mln. eurų, arba 1,9 proc. daugiau nei pernai. Iš jų, išlaidos darbo užmokesčiui šioje institucijoje didėja 9 mln. eurų, arba 9,7 proc.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai šiemet žadama skirti 1 mlrd. 433 mln. eurų - 207,5 mln. eurų, arba 16,9 proc. daugiau nei pernai. Iš jų, išlaidos darbo užmokesčiui šioje institucijoje didėja 7,5 mln. eurų, arba 13,3 proc.
Žemės ūkio ministerijai šiemet žadama skirti 1 mlrd. 53,8 mln. eurų - 12,5 mln. eurų, arba 1,2 proc. daugiau nei pernai. Iš jų, išlaidos darbo užmokesčiui šioje institucijoje didėja 1,2 mln. eurų, arba 3,8 proc.
Užsienio reikalų ministerijai šiemet žadama skirti 84 mln. eurų - 871 tūkst. eurų, arba 1 proc. daugiau nei pernai. Iš jų, išlaidos darbo užmokesčiui šioje institucijoje didėja 265 tūkst. eurų, arba 1,6 proc.
Finansų ministerijai šiemet žadama skirti 1 mlrd. 315,5 mln. eurų - 4,4 mln. eurų, arba 3,3 proc. mažiau nei pernai. Iš jų, išlaidos darbo užmokesčiui šioje institucijoje mažėja 4,2 mln. eurų, arba 5,4 proc.
Susisiekimo ministerijai šiemet žadama skirti 776 mln. eurų - 36,9 mln. eurų, arba 4,5 proc. mažiau nei pernai. Iš jų, išlaidos darbo užmokesčiui šioje institucijoje didėja 421 tūkst. eurų, arba 2,9 proc.
Teisingumo ministerijai šiemet žadama skirti 94 mln. eurų - 6,5 mln. eurų, arba 6,5 proc. mažiau nei pernai. Iš jų, išlaidos darbo užmokesčiui šioje institucijoje didėja 2,4 mln. eurų, arba 5,3 proc.
Aplinkos ministerijai šiemet žadama skirti 276, 4 mln. eurų - 21 mln. eurų, arba 7,1 proc. mažiau nei pernai. Iš jų, išlaidos darbo užmokesčiui šioje institucijoje didėja 1,4 mln. eurų, arba 4,9 proc.

ES vystomojo bendradarbiavimo ministrų susitikime - raginimas stiprinti paramą ES kaimyninėms šalims

Lietuvos nuolatinė atstovė Europos Sąjungoje (ES) ambasadorė Jovita Neliupšienė antradienį Briuselyje dalyvavo neformaliame Europos Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo ministrų susitikime, kuriame aptarė klausimą dėl Europos Sąjungos išorės finansinių instrumentų vidurio laikotarpio peržiūros.
Pasak J. Neliupšienės, ES išorės finansiniai instrumentai yra veiksmingi ir svarbūs, tačiau turi būti optimizuoti, atsižvelgiant į naujus iššūkius, kuriuos turi spręsti Europos Sąjunga.
„Geografiniai prioritetai ir tikslai bei parama ES kaimyninėms šalims turi būti aiškiai atspindėti būsimoje išorės finansinių instrumentų architektūroje, ne tik išlaikant atskirą Europos kaimynystės priemonę, bet ir ją sustiprinant bei numatant lankstesnes procedūras, įgalinančias veiksmingiau reaguoti į dabartinius ir naujus kaimyninių šalių poreikius. Tai svarbu siekiant stabilumo kaimynystėje užtikrinimo", - sakė ambasadorė.
Šiame susitikime aptartas ir derybinio mandato dėl naujo susitarimo, nustatančio ES-Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalių partnerystę po 2020 metų, projektas. 
„Būsima partnerystė turi būti paremta bendromis vertybėmis ir abipusiais įsipareigojimais, ypač užtikrinant kovą su nelegalia migracija ir readmisijos susitarimų įgyvendinimą", - pabrėžė J. Neliupšienė.
ES vystomojo bendradarbiavimo ministrai taip pat aptarė naują Europos investicijų banko iniciatyvą steigti dukterinę vystomojo bendradarbiavimo instituciją - ES išorės investicijų ir partnerysčių banką bei diskutavo apie Jungtinių Tautų vystymosi sistemos reformą ir Darbotvarkės 2030 įgyvendinimą.

Siūloma nustatyti 2432 Eur valstybės finansuojamą žvalgybos pareigūnų laidojimo išlaidų dydį

Vyriausybė trečiadienio posėdyje svarsto siūlymą nustatyti maksimalų 2432 eurų valstybės finansuojamą užsienyje žuvusių dėl tarnybos žvalgybos institucijoje pareigūnų laidojimo išlaidų dydį.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) Vyriausybei siūlo nustatyti žvalgybos pareigūnų, žuvusių (mirusių) dėl tarnybos žvalgybos institucijoje, valstybės finansuojamų laidojimo išlaidų apmokėjimo sąlygas bei tvarką. Taip pat dėl žvalgybos tarnybos užsienyje žuvusių (mirusių) pareigūnų ar su jais užsienyje gyvenusių asmenų palaikų pervežimo išlaidų apmokėjimo tvarką.
Šiuo metu Žvalgybos įstatymo pataisa nustato, kad žvalgybos pareigūnai, žuvę (mirę) dėl tarnybos žvalgybos institucijoje, laidojami valstybės lėšomis. Taip pat žvalgybos pareigūno bei užsienyje kartu su žvalgybos pareigūnu gyvenusių asmenų palaikai pervežami į Lietuvą valstybės lėšomis. Tačiau nėra nustatytos išlaidų apmokėjimo tvarkos.
KAM siūlo nustatyti, kad valstybės finansuojamas laidojimo išlaidų dydis negali viršyti 40 bazinių socialinių išmokų (šiuo metu 1520 eurų), o kai palaikai kremuojami - 64 bazinių socialinių išmokų (šiuo metu 2432 eurų).
Palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas siūloma apmokėti pagal patirtas faktines išlaidas patvirtinančius dokumentus, nenustatant maksimalaus dydžio.
Prašymas dėl išlaidų apmokėjimo turės būti pateiktas ne vėliau kaip per vienerius metus.
Projekto rengėjų nuomone, nutarimo projektui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. Esant poreikiui, laidojimo ar palaikų parvežimo išlaidos bus apmokamos atitinkamai iš Krašto apsaugos ministerijai arba Valstybės saugumo departamentui skirtų biudžeto asignavimų.

Europos Parlamente bus iškilmingai paminėtas Lietuvos Respublikos šimtmetis

Lietuvos Respublikos šimtmečio renginiai šią savaitę persikels į Briuselį. Trečiadienį, vasario 21 d., 18:30 val. vietos laiku Europos Parlamento rūmuose, Yehudi Menuhin erdvėje rengiamas iškilmingas minėjimas, kuriame dalyvaus Europos Parlamento pirmininkas Antonio Tajani, Europos Komisijos pirmininkas Jean-Claude Juncker, Lietuvos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, taip pat įvairių frakcijų bei šalių Europos Parlamento nariai.

Savo kūrinius atliks Lietuvos a cappella džiazo grupė „The Jazz Island“. Taip pat bus atidaryta nuotraukų paroda, skirta Lietuvos Respublikos šimtmečiui.

Renginį inicijavo Lietuvoje išrinkti EP nariai Laima Andrikienė, Petras Auštrevičius, Zigmantas Balčytis, Vilija Blinkevičiūtė, Antanas Guoga, Bronis Ropė, Algirdas Saudargas.

"Sodra" po dešimtmečio pertraukos gavo daugiau pinigų, nei išleido

Praėjusiais metais pirmą kartą per dešimtmetį "Sodra" gavo daugiau įmokų, nei išleido, - jos biudžeto perviršis siekė 123 mln. eurų. Planuojama, kad perviršinį biudžetą "Sodra" turės ir šiemet - iš viso 240 mln. eurų perviršį.


"Geresnius rezultatus lėmė tai, kad surinkta daugiau valstybinio socialinio draudimo įmokų. Pirminiais duomenimis, 2017 metais "Sodros" įplaukos siekė 3,866 milijardo eurų - 92,5 mln. eurų daugiau, nei planuota, ir 355 mln. eurų daugiau nei 2016 metais", - teigiama "Sodros" pranešime.
"Sodros" išlaidos pernai padidėjo 225 mln. eurų, iki 3,742 mlrd. eurų. Daugiausiai išaugo išlaidos pernai spalį 5 proc. padidintoms pensijoms - 156 mln. eurų. 
Pernai iš viso "Sodra" surinko apie 10 proc. daugiau socialinio draudimo įmokų, atitinkamai skyrė ir daugiau įvairių išmokų. Motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokoms skirta 30,2 mln. eurų daugiau, ligos išmokoms - beveik 23 mln. eurų daugiau nei 2016-aisiais. Šių socialinio draudimo išmokų sumos pernai augo maždaug dešimtadaliu. 
"Pernai apie 12 tūkst. padidėjęs dirbančiųjų skaičius ir gana žymiai padidėjusi vidutinė alga lėmė, kad darbdaviai ir jų darbuotojai sumokėjo daugiau socialinio draudimo įmokų", - pranešime teigia "Sodros" vadovas Mindaugas Sinkevičius. 
Numatyta, kad šiemet "Sodros" pajamos sieks 4,25 milijardo eurų. Šiemet "Sodra" planuoja apdraustiesiems išmokėti kiek daugiau nei 4 milijardus eurų įvairių išmokų ir pensijų. Prognozuojama, kad metų gale pajamos viršys išlaidas 240 milijonų eurų. 
Pernai Lietuvoje buvo apie 1,4 mln. gyventojų, mokėjusių socialinio draudimo įmokas. 
Didžioji dalis "Sodros" biudžeto teko senatvės, netekto darbingumo (neįgalumo), našlių, našlaičių išmokoms ir pensijoms. Pensijų socialinio draudimo įmokų gyventojai pernai sumokėjo 3,265 mlrd. eurų. Kitas įplaukas sudarė ligos, motinystės, nedarbo socialinio draudimo įmokos ir kitos pajamos.
Praėjusių metų gruodį "Sodros" senatvės pensijas gavo 592 tūkst. žmonių, o netekto darbingumo - 146 tūkstančiai. Tai šiek tiek mažiau nei 2016 metais. Vidutinė senatvės pensija pernai gruodį sudarė 287 eurus ir buvo beveik 32 eurais didesnė nei prieš metus. Pensininkams iš viso išmokėta 2,7 mlrd. eurų. Iš jų didžiąją dalį - 2 mlrd. eurų - sudarė senatvės pensijos. 
Preliminariais duomenimis, pernai ligos socialiniam draudimui gyventojai įmokėjo 143,1 mln. eurų, o išmokos siekė 256,4 mln. eurų ir viršijo įmokas daugiau nei 100 mln. eurų. Iš viso gyventojams per metus skirta apie 850 tūkst. ligos išmokų susirgus. Vidutinė ligos išmoka siekė 25 eurus už dieną, o vidutinė ligos trukmė - 12,2 dienos. 
Motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokoms skirta 286,6 mln. eurų - 24 mln. Daugiau, nei sumokėta motinystės socialinio draudimo įmokų. Beveik 43 tūkst. tėvų gavo vaiko priežiūros išmokas, o vidutinė išmoka siekė 375 eurus per mėnesį.

Generalinis prokuroras E. Pašilis dalyvaus Jungtinėje Karalystėje vyksiančiame tarptautiniame vadovų susitikime

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis vasario 21-23 dienomis dalyvaus Steiningo mieste (Jungtinė Karalystė) vyksiančiame tarptautiniame vadovų susitikime „Prekyba žmonėmis, šiuolaikinės vergijos, organizuotų imigracijos nusikaltimų ir priverstinio darbo visoje Europoje baudžiamojo persekiojimo kokybės didinimas". 
Susitikimo metu bus siekiama pasikeisti prekybos žmonėmis tyrimo patirtimi, sustiprinti tarptautinį bendradarbiavimą tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, gerinti prekybos žmonėmis aukų teisių apsaugą.
Šiame susitikime taip pat dalyvaus Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša.
Vasario 21-23 d. generalinio prokuroro pareigas eis pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas.

Tarptautinei gimtosios kalbos dienai paminėti - "Dobilėlis penkialapis"

Septintąjį savo gyvavimo dešimtmetį baigiantis Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) teatras "Jovaras" trečiadienio vakarą sukvies visus į universiteto iškilmių salę, kur vaidins lietuvių klasiką - Balio Sruogos komediją "Dobilėlis penkialapis". Šiuo spektakliu "Jovaras" drauge su žiūrovais paminės Tarptautinę gimtosios kalbos dieną. 
Gerą nuotaiką visiems kurs teatro aktorių Mindaugo Kiburio, Zigmo Ašmono, Juliaus Bačkaičio, Ramūno Švedo, Jono Vitkūno, Kristinos Schindler, Alinos Žvirblienės, Jurginos Baranauskienės bei kitų vaidyba, taip pat - spektaklyje skambėsiantys populiarūs tarpukario šlageriai (oranžuota Romualdo Sadzevičiaus). 
Spektaklio dailininkė - Danguolė Raudonienė, kostiumų dizainerė - Irma Gaidienė, šviesų dailininkas - Darius Čepulis, šokių mokytoja - Idalija Braškytė. "Dobilėlio penkialapio" premjera, primena ELTA, ASU įvyko 2017-ųjų pavasarį.
"Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą, kuri didina ir išlaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas (Mikalojus Daukša. 1599 m.).
Jungtinės Tautos 1999 metais vasario 21-ąją yra paskelbusios Tarptautine gimtosios kalbos diena.

Tėvo Stanislovo metus pradės jo priesaku - tikėti gėriu, neatstumti nė vieno žmogaus

Tėvas Stanislovas visu savo gyvenimu bylojo - niekada negalima nustoti tikėti gėriu, negalima atstumti nė vieno žmogaus. Visi, kurie atvykdavo pas tėvą Stanislovą, būdavo priimti, pamaitinti ir gražioje lovoje paguldyti, prisimena vyskupas Jonas Kauneckas. 
Tėvo Stanislovo žinią Lietuvos Nepriklausomybės 100-mečiui vyskupas emeritas J. Kauneckas ir kiti tėvo Stanislovo bendražygiai paskelbs šį ketvirtadienį, 12 val., LRT studijoje Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje. 
„Pas tėvą Stanislovą teko sutikti ne vieną žmogų, kuris sakėsi žlugęs, bet jo priglaustas, nuvestas į bažnyčią supratęs, kad yra Dievo laukiamas ir mylimas. Ir tai visiškai pakeitė jo gyvenimą," - Eltai pasakojo vyskupas emeritas J. Kauneckas. 
Dešimt metų su tėvu Stanislovu bendravusio vienuolio kapucino Vincento Tamošausko teigimu, geriausiai tėvą Stanislovą apibūdina jo paties žodžiai: „Juk visi žmonės našlaičiai, ir kaip gera, kad yra visu savimi sakančių „TU”. 
V. Tamošauskas pabrėžė, kad tėvas Stanislovas buvo brandi ir tvirta asmenybė, gebėjusi kiekvienam sutiktam „visu savimi sakyti Tu”. 
„Tėvas Stanislovas buvo sąžiningas ir teisingas. Kartą kažkas pavogė iš vienuolyno virtuvės visą maistą, ateina tėvas Stanislovas ir sako: vaikeli, nebus šiandien pusryčių. Įsivaizduoji, sako, kokia gėda, jeigu iš vienuolyno dar yra ką pavogti, vadinasi, jis netikras vienuolynas," - prisiminimais apie tėvą Stanislovą dalijosi vienuolis kapucinas. 
Tai, kad minint Lietuvos šimtmetį Seimas 2018 metus paskelbė tėvo Stanislovo metais, V. Tamošauskui - žinia, kad jo puoselėtos vertybės - meilė, tarnystė ir pagarba kitam žmogui - priimtinos visai valstybei. 
„Tėvas Stanislovas nepasiklydo istoriniuose verpetuose, jo nesužlugdė nei persekiojimai, nei tardymai, nei tremtis. Net ir po mirties jo gyvenimas „žiba kaip deimantas". Tai ženklas mums visiems, kad krikščioniškos ir bendražmogiškos vertybės, kuriomis gyveno tėvas Stanislovas, yra patikimos", - sakė vienuolis kapucinas, pridurdamas, jog tai - pati gražiausia ir geriausia šimtmečio žinia kiekvienam lietuviui.
2018 metų rugsėjo 29 dieną minėsime 100-ąsias vienuolio kapucino, kunigo, pamokslininko, Lietuvos pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvio Tėvo Stanislovo - Algirdo Mykolo Dobrovolskio - gimimo metines. 
Sprendimą pagerbti šią iškilią asmenybę 2018 metus skelbiant tėvo Stanislovo metais, Seimas priėmė įvertinęs šio dvasininko indėlį į Lietuvos žmonių dvasinių vertybių puoselėjimą ir tautinės savimonės žadinimą, jo pastangas gelbstint krašto žydus Antrojo pasaulinio karo metais bei ilgametę pagalbą socialinę atskirtį patiriantiems žmonėms. 
Ketvirtadienį Tarptautinės Vilniaus knygų mugės LRT studijoje Labdaros ir paramos fondas „Bažnyčios kronika" rengia „Tėvo Stanislovo žinios Lietuvos Nepriklausomybės 100-mečiui" paskelbimą. Dalyvaus vyskupas J. Kauneckas, Regina Galvanauskienė, Jūratė Grabytė, kunigas vienuolis kapucinas V. Tamošauskas. 
Informaciją apie katalikiškus renginius ir leidinius Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje, kuri prasidės ketvirtadienį, Lietuvos parodų centre „Litexpo", Labdaros ir paramos fondas 

Tarp gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų - "Vyrų kalvė", "Dangaus katės", "Širdis apsalo"

Valstybinė kalbos inspekcija skatina verslininkus suteikti įmonėms ne tik įdomius, originalius, bet ir lietuviškus, taisyklingus vardus ir nuo 2009 metų kasmet rengia Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkursą. Į apdovanojimą gali pretenduoti įmonės, ankstesniais metais įregistruotos Registrų centre. 2017 metais jų buvo 11 373. Renkant atsisakoma klubų, centrų, draugijų, asociacijų, sąjungų, bendrijų, viešųjų įstaigų. Tarp laureatų nepatenka dirbtiniai, sudaryti su skaitmenimis, asmenvardžiais ar vietovardžiais pavadinimai. 
Kalbos inspekcija iš praėjusiais metais įregistruotų juridinių asmenų pavadinimų išrinko šiuos: UAB „Kaip nulieta", UAB „Jaukumo laikas", MB „Dangaus katės", UAB „Kikilis", UAB „Gėlių burtai", UAB „Žydinčios sienos", MB „Širdis apsalo" iš Vilniaus, MB „Neatrastos spalvos", MB „Vyrų kalvė" iš Kauno, MB „Pilnas samtis", MB „Vienas vienintelis" iš Kauno rajono, MB „Riedu" iš Plungės, MB „Balta laja" iš Utenos rajono, UAB „Visi keliai" ir MB „Miego karaliai" iš Tauragės.
Laureatų veiklos sritys labai įvairios: renginių organizavimas, medžių genėjimas ir aplinkos tvarkymas, sienų želdinimas, fotografavimas ir filmavimas iš oro, prekyba audiniais, laisvalaikio prekėmis, priekabomis, siuvinėjimo, maitinimo, transporto paslaugos, čiužinių, desertų gamyba, floristikos studija, vaikų žaidimų kambarys.
Buvo nemažai įmonių, apie kurių veiklą nepavyko rasti reikiamos informacijos, nors jų pavadinimai buvo gražūs, įdomūs ir išskirtiniai. 
Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkurso nugalėtojai bus pagerbti Kultūros ministerijoje vasario 21-ąją Tarptautinės gimtosios kalbos dienos proga.
Nugalėtoją rinko ir naujienų portalo DELFI skaitytojai. Daugiausia balsų surinkusi įmonė bus apdovanota specialiu DELFI prizu.

Jurgos Ivanauskaitės premija įvertinta rašytoja G. Grušaitė

Dešimtąja Jurgos Ivanauskaitės premijos laureate tapo rašytoja Gabija Grušaitė. Autorė įvertinta už egzistencinių patirčių įprasminimą chaotiškame kosmopolitiniame dabarties pasaulyje romane „Stasys Šaltoka: vieneri metai" (leidykla „Lapas"). 
Premija bus įteikta vasario 25-ąją Vilniaus knygų mugės metu. 
J. Ivanauskaitės premija kasmet skiriama ne vyresniam kaip 45 metų autoriui už geriausią lietuvių literatūros kūrinį, atitinkantį formuluotę „Už laisvą, atvirą ir drąsią kūrybinę raišką", išleistą per dvejus kalendorinius metus, primenama Lietuvos rašytojų sąjungos pranešime spaudai. 45-erių amžiaus riba pasirinkta norint susieti ją su šviesaus atminimo rašytojos gyvenimo ir kūrybos trukme. 
Šiemet premijai taip pat buvo pasiūlyti Lina Buividavičiūtė (eilėraščių knyga „Helsinkio sindromas"), Povilas Šklėrius (romanas „Mano tėvas, mano sūnus"), Rebeka Una (romanas „Šeštadienį, aštuntą valandą") ir Tomas Vaiseta (romanas „Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal"). Vertinimo komisijoje dalyvavo Lietuvos rašytojų sąjungos deleguoti atstovai Jūratė Rubavičienė ir Antanas Šimkus, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto nariai Elžbieta Banytė ir Jūratė Čerškutė bei J. Ivanauskaitės mama Ingrida Korsakaitė. Premijos mecenatė - leidykla „Tyto alba". 
G. Grušaitė 1987 metais gimė Vilniuje, studijavo socialines medijas ir antropologiją Londone. 2010 metais išleido debiutinį romaną „Neišsipildymas", kuris sulaukė kontraversiškų kritikų vertinimų ir vadintas šiandienos balsu literatūroje. 
Romanas „Stasys Šaltoka: vieneri metai" - antrasis G. Grušaitės romanas. Kaip sako literatūros kritikė Jūratė Čerškutė, „tai tekstas apie XXI amžių ir realų gyvenimą jame, apie žmones, manančius, kad neturi sielos, bet tikrai turinčius gyvenimo kryptį".

Į Vilniaus knygų mugę veš nemokami autobusai: ką ten rasime

Į Vilniaus knygų mugę, kuri prasidės ketvirtadienį ir Lietuvos parodų centre "Litexpo" vyks iki sekmadienio popietės, veš nemokami autobusai. 
156 R maršruto autobusas keleivių lauks Arkikatedros stotelėje ir nuveš iki pat Lazdynų mikrorajono, Lietuvos parodų centro "Litexpo". 
Nemokami autobusai kursuos nuo ketvirtadienio 12 valandos iki sekmadienio 16 valandos, tvarkaraštį ir maršrutą galima rasti internete - http://stops.lt/vilnius/#eventbus/156r/a-b/0405.
Vasario 22-25 dienomis vyksiančioje 19-ojoje Vilniaus knygų mugėje bus pristatomos ne tik naujai išleistos knygos, bet ir vyks diskusijos, parodos, lankytojai laukiami susitikimuose su užsienio svečiais.
Lietuvos kultūros institutas knygų mugės lankytojus pakvies į pokalbių ciklą „Mūsų šimtmetis", kur žymūs Lietuvos rašytojai kalbins kolegas: Norą Iksteną iš Latvijos, Marijanasą Milčaką iš Slovakijos, Joną Hajeką iš Čekijos, Ilmarą Taską iš Estijos bei Jerzy Illgą iš Lenkijos.
Leidykla „Homo Liber" į mugę pakvietė Suomijos rašytoją Selją Ahavą. Ši Europos Sąjungos literatūros premija 2016 m. apdovanota autorė pristatys ir savo į lietuvių kalbą išverstą knygą „Iš dangaus krentantys dalykai". Mugėje taip pat galėsite sutikti ir žinomą estų kino režisierių, scenaristą ir prodiuserį I. Taską, išgarsėjusį debiutiniu romanu „Pobeda 1946", neseniai pasirodžiusiu ir lietuvių kalba. Romane tikroviškai atkurta pokariniame Taline vyravusi slogi baimės ir įtarumo aplinka, kai Estiją nuo laisvojo pasaulio atskyrė geležinė uždanga. Vaizduojami ligi šiol literatūroje nutylėti įvykiai, kuomet pokario Estijoje sovietinis saugumas iš mažų vaikų išgaudavo žinias apie jų tėvus, ir kuo tai baigdavosi.
Lenkijos kultūros institutas pasirūpino, kad Vilniaus knygų mugės lankytojai turėtų galimybę susitikti ne tik su su J. Illgu, bet ir kitais garsiais kaimyninės šalies intelektualais - Michalu Rusineku, Wieslawu Mysliwskiu. Leidyklos „Vaga" kvietimu lankysis ir Lenkijos kino legenda, Lietuvos publikai puikiai pažįstamas kino režisierius Krzysztofas Zanussis.
Į mugės diskusijų programą įsilies ir Jungtinės Karalystės žurnalistė Rosie Goldsmith, daugiau nei 20 metų dirbanti įvairiose pasaulio šalyse su tokiais transliuotojais kaip BBC, nuolat aktyviai dalyvaujanti Europos kultūriniame gyvenime. Knygų mugėje ji turės specialią užduotį - kalbins lietuvių autorius, pristatomus balandžio mėnesį Londono knygų mugės specialioje programoje, skirtoje Baltijos šalims. Savo ruožtu Londono knygų mugės organizatoriai Lietuvos skaitytojams dovanos susitikimą su pripažinta britų autore Evie'a Wyld, kuri 2014 m. yra pelniusi Europos Sąjungos literatūros premiją už romaną „Visi paukščiai gieda", 2017 m. išleistą ir Lietuvoje.
Mugėje netrūks ir jau tikrais renginio simboliais tapusių veidų, be kurių mugė jau beveik neįsivaizduojama. Sulauksime Tomo Venclovos, Antano Šileikos, Kristinos Sabaliauskaitės.
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, duoklę mugėje gausiai atiduodanti lietuvių autoriams, šiemet į svečius pakvietė švedų žurnalistę ir rašytoją Leną Andersson. Už 2016 m. ir į lietuvių kalbą išverstą romaną „Estera. Romanas apie meilę" ji buvo apdovanota Augusto premija, o šiemet mugėje bus pristatoma ir nauja jos knyga „Be įsipareigojimų".
Leidykla „Tyto alba" pakvietė garsų politiką, buvusį Belgijos premjerą, Europos parlamento narį Guy'u Verhofstadtą, kuris pristatys knygą „Paskutinis Europos šansas".
Daug dėmesio mugėje bus skiriama ir Europos Sąjungos literatūros premijai. Europos rašytojų sąjungos, Europos leidėjų federacijos bei Europos Komisijos teikiamą premiją jau yra gavusios ir trys lietuvių autorės, o šiemet mugėje bus pristatomas specialus 9 Baltijos šalių laureatams skirtas leidinys.

Atgal