VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

02.22. Naujausios žinios

Šimtmečio estafetę perima Knygų mugė

Ketvirtadienį parodų ir kongresų centre „Litexpo" skelbdama 19-osios tarptautinės Vilniaus knygų mugės pradžią Prezidentė Dalia Grybauskaitė patikino besididžiuojanti šiuo renginiu. 


Šalies vadovė, atidarydama ir sveikindama didžiausią Baltijos šalyse Knygų mugę, pabrėžė, kad šiemetinė, devynioliktoji, yra ypatinga, nes su Lietuva, ką tik atšventusia valstybės atkūrimo šimtmetį, tokius pat jubiliejus švenčia ir kitos regiono šalys, taip pat dalyvaujančios šiame kultūros forume. Todėl ir šių metų mugės tema „Skaitau Lietuvą - skaitau pasaulį" yra labai iškalbinga. 
„Jeigu skaitai ir pažįsti Lietuvą, vadinasi, sugebi skaityti ir pasaulį, o Lietuvą - kaip jo dalį. Ši mugė atskleidžia, kad gebame ne tik knygas kurti, bet ir tokio masto kultūros reiškinį, kuris kelia didelį pasididžiavimą. Tai rodo mūsų gebėjimus, kurie leidžia Lietuvai pasireikšti kaip regiono, kaip europinei lyderei", - sakė Prezidentė, Knygų mugės globėja.
Valstybės vadovė, eidama per mugę, atkreipė dėmesį, kad čia visada pasisemia daug gerų emocijų ir kas kartą pasidžiaugia tuo, jog mūsų tautai dar nuo tų tolimų laikų, kai teko kovoti dėl lietuvybės ir savo kalbos išsaugojimo, knyga išliko šventa. 
Prezidentė aplankė leidyklų stendus, bendravo su mugės lankytojais, knygų autoriais, tarp kurių - profesorius Liudas Mažylis, žymus Lenkijos kino režisierius ir rašytojas Krzystofas Zanussis, kunigas Algirdas Toliatas ir kitais. 

Vis daugiau žmonių vėl atranda skaitymo vertę, tačiau jiems išlieka svarbu rasti galimybių įsigyti knygas pigiau, o nemaža jų dalis renkasi ir bibliotekas, sako knygų leidybos ir pardavimų atstovai.
Vilniaus knygų mugė šiemet pritraukė 370 leidyklų iš 9 užsienio šalių. Turtingoje kultūrinėje mugės programoje - šimtai renginių: pažintys su naujomis knygomis ir jų autoriais bei leidėjais, meno parodos, gyvos muzikos koncertai ir naujų albumų pristatymai, kino filmai. Knygų mugei "Litexpo" šį kartą atvėrė visas savo sales ir naujas erdves.

2017-ųjų #Metų žodis ir #Metų posakis – jau išrinkti

Vasario 21 d., Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, paaiškėjo pirmą kartą Lietuvoje surengtų Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų rezultatai. Kandidatai dalyvauti šiuose rinkimuose buvo siūlomi nuo praėjusių metų birželio.

Už organizatorių atrinktus žodžius ir posakius nuo sausio 10 d. buvo balsuojama portale www.lzinios.lt. Internetiniame balsavime daugiausia balsų gavo žodis švaistuomenė ir posakis LAIKAUSI KAIP… GEDIMINO KALNAS.

Žodį ŠVAISTUOMENĖ „ką nors švaistanti bendruomenė“ sukūrė reklamos agentūra „New!“ ir išopuliarino jį „Ežio“ paslaugų reklamoje.

Naujovišką etiketo formuluotę – posakį LAIKAUSI KAIP… GEDIMINO KALNAS – pasiūlė Giedrė Bulgakovienė iš Alytaus. Jos manymu, tai šiuolaikiškas atsakymas į klausimą „Kaip laikaisi?”.

Internetiniame balsavime iki paskutinės akimirkos su ŠVAISTUOMENE varžėsi Rimvydo Valatkos išpopuliarintas GANDRAGALVIS („partijos, kurios simbolis gandras, narys“, perkeltine reikšme „nevykęs valdininkas“). Trečiojoje vietoje liko socialinių tinklų jausmažodį įvardijantis PATIKTUKAS (angl. „like“).

Antroji vieta internetiniuose Metų posakio rinkimuose atiteko Liudo Mažylio linkėjimui ŠVĘSKIME LIETUVĄ, ŠVĘSKIME DŽIUGIAI, ŠVĘSKIME ILGAI. Trečiojoje vietoje liko frazė BAIKIT, NEMANAU.

Nugalėtojus rinko ir komisija. Jos nariai daugiausia balsų atidavė už žodį NUOŠLIAUŽA ir už posakį LAIKAUSI KAIP… GEDIMINO KALNAS.

Žodį NUOŠLIAUŽA rinkimų organizatoriams pasiūlė vilnietė Romualda Truncienė. Metų žodžio paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ ji atkreipė dėmesį į dažną 2017-ųjų žiniasklaidos temą – Gedimino kalno nuošliaužas. Įprastai NUOŠLIAUŽA vadinama žemių masė, atitrūkusi nuo šlaito ir nuslinkusi žemyn. Romualda Truncienė užsiminė apie galimą perkeltinę šio žodžio reikšmę – „šiek tiek kvaištelėjęs, trenktas žmogus“. Komisijos nariai, balsavę už NUOŠLIAUŽĄ, pabrėžė šio žodžio aktualumą ir gebėjimą įgauti naujų reikšmių. NUOŠLIAUŽAI nedaug nusileido du žodžiai, surinkę po lygiai balsų, – ironiškas Juozo Erlicko naujadaras VARGOSPŪDIS „pajamų ir išlaidų santykis“ ir PRIMINTUKAS „sutartinis ženklas, primenantis, ką reikia daryti“. Nuo jų šiek tiek atsiliko ŠVAISTUOMENĖ, PATIKTUKAS ir GANDRAGALVIS.

Rinkdami Metų posakį, komisijos nariai daugiausia balsų skyrė posakiui LAIKAUSI KAIP… GEDIMINO KALNAS. Už jį balsavusių narių nuomone, šiuo palyginimu gerai apibūdinamas atkaklumas, gebėjimas laikytis iš paskutinių jėgų.

Posakis LAIKAUSI KAIP… GEDIMINO KALNAS komisijos balsavime nurungė kitus du po lygiai balsų gavusius posakius: IEŠKOTI VERTA, IEŠKOTI ĮDOMU (Liudas Mažylis) ir BAIKIT, NEMANAU (Audronė Pitrėnienė). Į daugiausia komisijos balsų gavusių posakių penketuką taip pat pateko VISKAS AIŠKU, JEI MOKI SKAITYTI (Algirdas Avižienis), NUOLAIDINĖ SĄMONĖ (Ričardas Doveika), PARTIJA NE TROLEIBUSAS (Gintautas Paluckas).

Metų žodžio ir Metų posakio rinkimus surengė Lietuvių kalbos draugija ir UAB „Lietuvos žinios“, bendradarbiaudami su Lietuvių kalbos institutu. Rinkimų komisijoje dirbo Agnė Aleksaitė, Laimantas Jonušys, Virginijus Gasiliūnas, Bonifacas Stundžia, Ramūnas Terleckas, Rita Urnėžiūtė, Kazimieras Romualdas Župerka.

Rinkimai baigėsi – rinkimai prasideda. Organizatoriai jau laukia žodžių ir posakių, vertų dalyvauti 2018-ųjų Metų žodžio ir Metų posakio rinkimuose. Siūlymus galima siųsti el. paštu metuzodis@gmail.com arba skelbti Metų žodžio paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.

Mažesnes šildymo sąskaitas užtikrins sąžininga konkurencija

Sumažinti šildymo kainas Lietuvoje ir užtikrinti gyventojų interesus gali tik sąžininga konkurencija šilumos ūkyje bei skaidrus rinkos reguliavimas, tvirtina nepriklausomi šilumos gamintojai.
Vasario 28-ąją Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija planuoja priimti naują šilumos supirkimo tvarką. Komisijos skaičiavimais, siūlomi pakeitimai leistų sumažinti šilumos kainas centralizuoto šildymo vartotojams. Prognozuojama, kad šilumos kaina Vilniuje gali mažėti iki 16,2 proc., Kaune - iki 6,4 proc., o Klaipėdoje - iki 3,4 proc.

Pasak Nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos prezidento Vytauto Kisieliaus, dabar galiojanti tvarka neužtikrina mažiausių kainų vartotojams ir prieštarauja sąžiningai konkurencijai. 
„Svarbiausia, kad gyventojams pagaliau bus sudarytos sąlygos šilumą įsigyti iš tų, kas ją pagamins pigiausiai", - teigia V. Kisielius.
Pasak jo, monopolinėmis sąlygomis savivaldybėse veikiantys šilumos tiekėjai šiuo metu be jokios konkurencijos pirmiausiai susiperka savo pačių pagamintą šilumą. Ir tik trūkstamas kiekis įsigyjamas iš nepriklausomų gamintojų.

Antrojo pasaulinio karo žvalgybinėse aerofotonuotraukose - Lietuvos vaizdai daugiau kaip prieš 70 metų

Po daugiau nei 70 metų Lietuvą pasiekė Antrojo pasaulinio karo žvalgybinės nuotraukos. Lietuvos centrinio valstybės archyvo iniciatyva įgyvendinamo projekto metu jos susietos su skaitmeniniu Lietuvos žemėlapiu, kuriame dominančias vietoves galima rasti pagal šiuolaikinį adresą. 
Šis projektas - puiki galimybė Vokietijos karinių oro pajėgų žvalgybos skrydžių, 1941-1945 m. atliktų virš dabartinės Lietuvos teritorijos, aerofotonuotraukų vaizdus interaktyviai palyginti su šiuolaikiniais žemėlapiais viename lange.
Visi, kuriems smalsu žvilgtelti ar detaliau paanalizuoti, kaip atrodė Lietuva didžiųjų sukrėtimų metu, gali apsilankyti viešame interneto žemėlapyje.
Plačiau su projektu bus supažindinama ketvirtadienį Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyboje vyksiančiame renginyje. 
Šiuo metu jau publikuotos fotografijos su Lietuvos pajūrio, Anykščių krašto, taip pat ir Šiaulių, Telšių, Tauragės miestų apylinkių vaizdais. Artimiausiu metu kolekcija bus papildyta Panevėžio apylinkėmis, o vėliau - ir didžiųjų Lietuvos miestų aerofotonuotraukomis.
Tokie žemėlapiai leidžia geriau pažinti savo kraštą, jo istoriją, suprasti, kaip jis keitėsi. Per daugiau nei 70 metų išsiplėtė dauguma Lietuvos miestų ir miestelių, pasikeitė ežerų ir upių ribos, keliai, o kai kurios anksčiau gyventos vietos užžėlė miškais. 
Visos Lietuvos centrinio valstybės archyvo (LCVA) publikuojamos istorinės ortofotonuotraukos pasiekiamos viešai (http://bit.ly/2C8G2P7), jas galima įsikelti į savo žemėlapį, pridėti savų duomenų. 
Dar 2015 metais Kultūros rėmimo fondo lėšomis buvo iš dalies finansuotas LCVA projektas ,,Antrojo pasaulinio karo metų Lietuvos teritorijos aerofotonuotraukų identifikavimas, skaitmeninimas JAV Nacionaliniame archyve ir sklaida”. Antrojo pasaulinio karo metais Vokietijos karinių oro pajėgų žvalgyba (Luftwaffe) fotografavo Lietuvos teritoriją. Po karo Lietuvai svarbus dokumentinis paveldas pateko į JAV. LCVA darbuotojai JAV Nacionaliniame archyve atrinko ir nuskenavo 213 žvalgybos skrydžių maršrutų, kurie sudaro apie 17 500 aerofotovaizdų. Aerofotonuotraukose užfiksuoti vaizdai lokalizuoti nebuvo.

Vyksta registracija į 23-ąjį mokinių konkursą „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“

Tęsiama registracija į 23-ąjį mokinių konkursą „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“. Krašto apsaugos ministerija kviečia 9-12 klasių mokytojus registruoti moksleivius, kurie domisi Lietuvos gynybos ir saugumo politika, Lietuvos kariuomene, jos istorija, svarbiausiais įvykiais, įtakingiausiomis asmenybėmis į II-ąjį konkurso etapą, kuris vyks kovo 13-15 dienomis internetu.

KZALK finalas 1917 04 20. Aut. Paulius Babilas

eriausiai pasirodžiusieji pateks į konkurso finalinį etapą, kuris vyks balandžio 27 dieną Kaune, Juozo Vitkaus Inžinerijos batalione. Registracija vyksta iki kovo 2 dienos.

Konkurso tikslas – paskatinti mokinius domėtis ne tik Lietuvos istorija, bet ir atkreipti dėmesį į kariuomenės vaidmenį Lietuvos valstybės raidoje, sekti dabartinės kariuomenės veiklą, įvykius, aktualijas. Konkursu siekiama ugdyti pilietišką jaunimą, besididžiuojantį savo valstybe ir kariuomene.

Idėja organizuoti konkursą „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“ gimė 1995 m. tuometinės Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) štabe. Konkursas buvo sumanytas kaip priemonė paskatinti moksleivius domėtis savo šalies istorija, Lietuvos kariuomenės istorija, kovomis už nepriklausomybę, rezistencijos laikotarpiu ir dabarties gynybos politikos aktualijomis.

VVSK ragina siekti viešųjų investicijų veiksmingumo, viešųjų pirkimų kokybės ir socialinių partnerių įtraukimo bei spartinti struktūrines reformas

Vasario 21 d. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) posėdyje svarstytas Europos Komisijos komunikatas „2018 m. metinė augimo apžvalga“. Dalyvaujant Ūkio ministerijos ir Finansų ministerijos įgaliotiems atstovams buvo diskutuota apie dokumente išdėstytą Europos Komisijos požiūrį į 2018 m. Europos Sąjungos ekonominius ir socialinius prioritetus. Komunikate konstatuojama, kad Europos Sąjungoje spartėjantis ekonomikos augimas viršija lūkesčius, nedarbas sumažėjo, atsigauna investicijos, gerėja viešųjų finansų būklė. Tuo pačiu pabrėžiamas poreikis valstybėms narėms tęsti struktūrines reformas, didinti investicijas, vykdyti atsakingą fiskalinę politiką.

VVSK nariai diskutavo apie 2018 m. metinės augimo apžvalgos svarbą Lietuvai. Atkreiptas dėmesys, kad turėtų būti padidinta valstybių narių, tarp jų ir Lietuvos, politinė atsakomybė bei pagreitintas nacionalinių reformų įgyvendinimas.

Komiteto nariai akcentavo būtinybę Lietuvoje užtikrinti didesnį viešųjų investicijų veiksmingumą, geresnę viešųjų pirkimų kokybę ir viešojo administravimo reformas, kurios leistų sutaupyti lėšų ir prisitaikyti prie kintančios aplinkos, tobulinant viešojo administravimo vaidmenį, paskirtį, organizavimą ir paslaugų teikimą. Taip pat pažymėta struktūrinių reformų įgyvendinimo svarba, kad ekonomika būtų pasirengusi prisitaikyti prie pokyčių, būtų pasiektas didesnis našumas ir augimo potencialas. VVSK nuomone, ilgalaikių struktūrinių pokyčių problemas padėtų išspręsti geresnis reformų įgyvendinimo koordinavimas. Be to, paskatinta laiku ir prasmingai į reformų įgyvendinimą įtraukti socialinius partnerius ir taip pagerinti reformų rezultatus.

Kasmet Europos Komisijos skelbiama Metinė augimo apžvalga yra vienas iš Europos semestro – ekonominės ir fiskalinės politikos koordinavimo ciklo – dokumentų. Šiemetinė Metinė augimo apžvaga pradėjo aštuntąjį Europos semestrą. Kovo mėnesį Europos Komisija paskelbs ataskaitas apie kiekvienos Europos Sąjungos valstybės narės ekonominę padėtį. Lietuva po to patvirtins Nacionalinę reformų programą. Europos Komisija gegužę paskelbs valstybėms narėms konkrečias rekomendacijas dėl reformų.

Prezidentė priėmė pirmojo Nepalo ambasadoriaus Lietuvai skiriamuosius raštus

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį priėmė Nepalo Federacinės Demokratinės Respublikos ambasadoriaus Yubos Natho Lamsalo skiriamuosius raštus.
Pasak Prezidentės, pirmojo Nepalo ambasadoriaus Lietuvai paskyrimas atvers naujų galimybių dvišalių santykių plėtrai. Susitikime aptartas politinis, ekonominis, akademinis ir kultūrinis šalių bendradarbiavimas.
Šalies vadovė pakvietė Nepalo Prezidentę Bidhy'ą Davi Bhandari prisijungti prie Moterų pasaulio lyderių tarybos ir birželio mėnesį dalyvauti Vilniuje rengiamame aukšto lygio globaliame moterų politinių lyderių susitikime. Lietuvos vadovė yra Moterų pasaulio lyderių tarybos pirmininkė, primenama Prezidentės spaudos tarnybos pranešime.
Lietuva taip pat yra pasirengusi pasidalinti žiniomis ir sukaupta patirtimi, modernizuojant valstybės institucijas, stiprinant jų efektyvumą ir skaidrumą. Jau kovo mėnesį planuojamas Nepalo finansų ministerijos atstovų vizitas į Lietuvą, surengiant susitikimus Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir susipažįstant su šalies mokesčių surinkimo sistema.
Susitikime taip pat pažymėta, kad vis aktyviau plėtojami abiejų šalių akademiniai, kultūriniai mainai, turizmas. Šiuo metu Lietuvoje studijuoja 21 Nepalo pilietis.
Diplomatas yra baigęs istorijos, literatūros ir komunikacijos studijas, daug metų dirbo žurnalistu ir redaktoriumi Nepalo leidinyje anglų kalba, yra straipsnių apie politiką, demokratiją, žmogaus teises, tarptautinius santykius autorius. Ambasadorius reziduoja Danijoje.

V. Pranckietį Briuselyje patikino, kad Ignalinos AE uždarymas bus finansuojamas

Europos Komisija (EK) tikina, kad Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymui bus skirta lėšų ir po 2020 metų, teigia Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis. 
Seimo vadovas tokį patikinimą išgirdo susitikime su Europos Komisijos pirmininko pavaduotoju, atsakingu už energetikos sąjungą, Marošu Šefčovičiumi. 
"Tai buvo pagrindinis klausimas, ir jis (M. Šefčovičius, - ELTA) prisiima tai kaip rūpestį, kaip savo darbo dalį, kad tikrai gerai žino problemą, ir patvirtino įsipareigojimą kitam finansavimo laikotarpiui. Jis sako, kad bus rinkimai į Europos Parlamentą, ir klausimas galbūt truputį nusikels, bet tai yra tęstinis projektas", - Eltai telefonu iš Briuselio sakė V. Pranckietis.
Anot Seimo Pirmininko, kitokio atsakymo Lietuva ir negali tikėtis, nes stodama į Bendriją sutiko uždaryti jėgainę, o ES, savo ruožtu, prisiėmė finansavimo įsipareigojimus. 
"Mes pakartojome tą sumą - 1,333 mlrd. eurų. Kitaip negali būti, nes yra ketvirtas stojimo į Europos Sąjungą punktas, kuriame Europos Sąjunga mus įpareigojo (uždaryti elektrinę, -ELTA), bet ir įsipareigojo finansuoti uždarymą", - tikino Seimo Pirmininkas. 
Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjęs Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris žurnalistams teigė, kad Ignalinos AE finansavimas tęsis ir po 2020 metų. 
Ignalinos AE uždarymas pradėtas 2004 metais, o baigtis turėtų 2038 metais. Kaip Eltai teigė energetikos ministro patarėja Aurelija Vernickaitė, ministerijos skaičiavimais, po 2020 metų jėgainės uždarymui reikės 1,5 mlrd. eurų - iš jų 1,3 mlrd. eurų turėtų būti europinės lėšos.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras stebi situaciją dėl „Huawei“ įrangos, kenkėjiškos veiklos fiksavusi nėra

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos, reaguodamas į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie JAV žvalgybos tarnybų rekomendacijas nesinaudoti „Huawei“ telefonais, informuoja, jog stebi ir vertina situaciją dėl minimos mobiliųjų įrenginių gamintojos, tačiau šiuo metu su šia konkrečia kompanija kenkėjiškų veikų kibernetinio saugumo srityje nėra užfiksuota.

 „Šiuo metu kritinės masės duomenų, kurie suponuotų, jog šio gamintojo įranga kelia grėsmę Lietuvos informacinių sistemų saugumui, neturime, - sako dr. Rytis Rainys, vykdantis NKSC direktoriaus funkcijas. - Tačiau nuolat atsižvelgiame į grėsmių ir pažeidžiamumo vertinimus pasaulyje, vertiname riziką ir esame pasirengę atitinkamai reaguoti“.

Ieškant efektyviausių sprendimų bei priemonių įvertintoms grėsmėms užkardyti ar atremti, NKSC taip pat bendradarbiauja su šalies valstybės institucijomis, keičiasi informacija ir konsultuojasi su Europos Sąjungos bei NATO sąjungininkėmis.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras primena, kad tiek verslo įmonės, tiek gyventojai turi individualiai įsivertinti galimas mobiliųjų įrenginių, programinės ar kitos IT įrangos  naudojimo rizikas, ir rekomenduoja rinktis patikimus gamintojus ir licencijuotą įrangą.

Vyriausybė pritarė KAM teiktiems įstatymų pakeitimo projektams, skirtiems stiprinti kariuomenės veiklos apsaugą

Vyriausybės pasitarime pritarta Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtiems įstatymų pakeitimo projektams, kurie skirti stiprinti kariuomenės veiklos apsaugą.

Įstatymų projektai parengti atsižvelgiant į pernai Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie KAM paskelbtą Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitą, kurioje buvo pažymėta, kad karinių objektų stebėjimo, fotografavimo ir filmavimo atvejų skaičius Lietuvoje itin padidėjęs nuo 2014 metų, taip pat daugėja ir bepiločių orlaivių skrydžių virš karinių teritorijų ir Lietuvos kariuomenės padalinių pratybų vietų ir toks skaičius sistemingai auga.

Karinių objektų stebėjimas ir vaizdo fiksavimas visiškai atitinka užsienio valstybių karinės žvalgybos veiklos metodus. Surenkama informacija gali būti naudojama užsienio valstybių kariniams veiksmams, nukreiptiems prieš Lietuvos nacionaliniam saugumui reikšmingus karinės paskirties objektus, kurie yra arba gali būti pasirinkti kaip taikiniai, planuoti, taip pat karinės infrastruktūros pokyčiams Lietuvos teritorijoje stebėti.

2017 m. rugpjūčio mėnesį, krašto apsaugos ministro sprendimu, bepiločių orlaivių skrydžiai virš karinių teritorijų buvo pripažinti galintys kelti grėsmę karių ir turto saugumui ir pavesta kariuomenės vadui nustatyti karinės jėgos panaudojimo prieš juos taisykles, įskaitant bepiločio orlaivio numušimą ir jo valdytojo sulaikymą.

Priėmus projektus, įstatymu būtų įtvirtinta nuostata, draudžianti neteisėtai filmuoti, fotografuoti ar kitaip vizualizuoti karines teritorijas, kurių sąrašus nustato krašto apsaugos ministras, taip pat vykdyti bepiločių orlaivių skrydžius. Šias veikas teisėtai būtų galima atlikti, jei tai numatyta tarptautiniuose susitarimuose ar įstatymuose, taip pat jei tam būtų išduoti leidimai krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Be to, įstatymu būtų įtvirtinta nuostata panaudoti karinę jėgą prieš bepiločius orlaivius, kai bepiločio orlaivio skrydis vykdomas pažeidžiant jų skrydžiams nustatytus reikalavimus. Būtų įtvirtinta ir teisė persekioti bei sulaikyti asmenis, neteisėtai vizualizuojančius karines teritorijas.

Už nustatytų apribojimų nesilaikymą yra numatytos baudos: už neteisėtą karinių teritorijų filmavimą, pažeidimą padarius pirmą kartą, yra siūloma skirti nuo 20 iki 50 eurų baudą. Už pakartotinį pažeidimą siūloma nuo 50 iki 150 eurų bauda. Taip pat numatyta galimybė konfiskuoti surinktą informaciją ir tam naudotas priemones, net jei jos priklauso ne pažeidėjui. Siūloma, kad šiuos pažeidimus būtų įgaliota tirti Karo policija.  

Pažymėtina, kad už bepiločių orlaivių skrydžiams nustatytų reikalavimų pažeidimą, įstatymas ir šiuo metu nustato baudą nuo 100 iki 300 eurų, o pažeidimą padarius pakartotinai bauda gali siekti iki 500 eurų, su galimybe konfiskuoti bepilotį orlaivį.

Minėti įstatymų pakeitimai, po Vyriausybės pritarimo, bus teikiami Seimui.

Dėl „vaiko pinigų" gauta per 200 tūkst. prašymų

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vasario mėnesio duomenimis, dėl išmokos vaikui savivaldybės jau gavo 212,5 tūkst. prašymų, apimančių 300 tūkst. vaikų (t. y. trijų ketvirčių visų teisę į išmoką naujai įgijusių vaikų). Iš jų jau patenkinti 138,8 tūkst. prašymų dėl 190 tūkst. vaikų. 
Teisę gauti vadinamuosius „vaiko pinigus" iš viso turi 530,8 tūkst. vaikų, iš jų 400 tūkst. šią teisę įgavo naujai. Taigi, dar tikimasi sulaukti nemažai prašymų.
Vyriausybė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija imasi papildomų priemonių, kad prašymai būtų nagrinėjami greičiau, o informacija gyventojams būtų pateikiama operatyviau. Pavyzdžiui, rekomenduota savivaldybėms kas savaitę formuoti finansinius žiniaraščius, taip lėšas dėl patenkintų prašymų galės pervesti greičiau, be to, už išmokų administravimui skirtas lėšas jos gali laikinai įsteigti naujų etatų prašymų nagrinėjimui, mokėti priemokas už didesnį darbo krūvį, už viršvalandžius, laikinai įtraukti kitų skyrių darbuotojus.
Vyriausybės kanceliarija atkreipia dėmesį, kad nuo 2018 sausio 1 dienos asmenų, kurie augina vaikus, grynosios pajamos „į rankas" dėl panaikinto papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (PNPD) sumažėjo, tačiau tas sumažėjimas negalėjo būti didesnis už išmoką vaikui, kuri mokama nuo tos pačios datos. Tai reiškia, kad didesnes pajamas gaunančių asmenų grynųjų pajamų „į rankas" sumažėjimą kompensuoja nauja išmoka vaikams, o mažesnes pajamas gaunančių šeimų atveju - nauja išmoka vaikams gerokai viršija sumą, kurią tokios šeimos iki šiol gavo papildomai taikant NPD. 
Vyriausybės pranešime primenama, kad visi gyventojai, auginantys vaikus, gali pateikti prašymą gauti „vaiko pinigus" - 30 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, o daugiavaikėms ir mažai uždirbančioms šeimoms mokama dar ir papildoma išmoka. Pagrindinis PNPD atsisakymo ir perėjimo prie universalios išmokos vaikui tikslas - padidinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas ir mažinti skurdą, nes iki 2018 metų sausio 1 dienos galiojusioje apmokestinimo sistemoje mažiausiai uždirbantieji negalėjo pilnai pasinaudoti už vaikus taikomu PNPD. Nuo šių metų padidintas NPD siekia 380 eurų.
Vadinamuosius "vaiko pinigus" - išmokas vaikus auginantiems tėvams - skiria ir moka savivaldybės. Pateikti prašymą išmokai gauti galima elektroniniu būdu per socialinės paramos informacinę sistemą www.spis.lt arba raštu savivaldybėse ar seniūnijose pagal šeimos gyvenamąją vietą.

Per metus Lietuvoje pozicija Korupcijos suvokimo indekso tyrime nepasikeitė

Per metus Lietuvoje pozicija Korupcijos suvokimo indekso tyrime nepasikeitė - Lietuva užėmė 38 vietą 180 šalių reitinge, skelbiama Tarptautinės nevyriausybinės organizacijos "Transparency International" tinklalapyje. Korupcijos suvokimo indekso tyrime Lietuvai pernai, kaip ir 2016 bei 2015 metais, skirti 59 balai iš 100 galimų. Lietuva šiame reitinge aplenkė Latviją, bet atsiliko nuo Lenkijos bei Estijos.
Indeksas šįkart apima duomenis iš 180 šalių ir atspindi korupcijos mastą pagal skalę nuo 0 (visiškai korumpuota valstybė) iki 100 (visiškai skaidri valstybė).
2017 metų reitinge pirmavo Danija bei Naujoji Zelandija, atitinkamai surinkusios po 88 ir 89 balus. Paskutines pozicijas reitinge užėmė Sirija, Pietų Sudanas ir Somalis, surinkę atitinkamai 14, 12 ir 9 balus.
Latvija 180 šalių reitinge užėmė 40-ą poziciją, surinkusi 58 balus, Estija atsidūrė 21-oje vietoje su 71 balais, Lenkija - 36 vietoje su 60 balų, Rusija - 135 poziciją su 29 balais.
Pažangiausias šiuo aspektu regionas buvo Vakarų Europa, vidutiniškai surinkusi 66 balus, silpniausi regionai - į pietus nuo Sacharos esančių Afrikos šalys (vidutiniškai, 32 balai), Rytų Europa ir Vidurio Azija (vidutiniškai, 34 balai).
Nuo 2012 metų kelios šalys žymiai pagerino savo indeksą, įskaitant Dramblio Kaulo Krantą, Senegalą ir Jungtinę Karalystę, tuo tarpu kai kurių šalių, tarp jų - Sirijos, Jemeno bei Australijos, indeksas smuko.

Tenisininkas L. Grigelis Italijoje pateko į dvejetų varžybų pusfinalį

Bergame (Italija) vykstančio Teniso profesionalų asociacijos (ATP) "Challenger" serijos turnyro "Trofeo Perrel-Faip" dvejetų varžybų ketvirtfinalyje trečiadienį lietuvis Laurynas Grigelis ir italas Alessandro Motti 6:2, 6:4 nugalėjo ispanus Pedro Martinezą ir Jaume Munarą.
Susitikimas truko 51 min.
26-erių metų lietuvio ir 38-erių metų italo duetas pusfinalyje žais su amerikiečiais Natanieliu Lammonsu ir Alexu Lawsonu.
Patekdami į pusfinalį, lietuvis ir italas užsitikrino 1380 eurų ir po 33 ATP dvejetų reitingo taškus.
Turnyro Italijoje prizų fondą sudaro 64 tūkst. eurų.

L. Linkevičius: neieškokime santykiuose su Lenkija neigiamų dalykų

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, reaguodamas į išsakytas buvusio diplomatijos vadovo Antano Valionio abejones dėl Lietuvos ir Lenkijos santykių atnaujinimo, ragino neieškoti atkuriamuose santykiuose blogų dalykų.
"Aš raginčiau vis tiktai žvelgti į tai, kas šiuo atveju yra pozityvu, ir į tai, kas palaikytina iš principo", - "Žinių radijui" kalbėjo užsienio reikalų ministras. 
"Aišku, visada galima įžvelgti ar kažką įtarti. Bet aš tikrai to neraginčiau daryti. Juo labiau, kad paskutinis vizitas parodė gerą valią", - pridūrė L. Linkevičius. 
Jo nuomone, labai svarbu yra tai, kad Lietuva, pradėdama kalbėti apie santykius su Lenkija, kalba iš esmės apie savo nacionalinius interesus, kaip gynyba, saugumas, energetiniai klausimai ir transporto infrastruktūra. Anot ministro, šie klausimai sieja abi šalis ir yra svarbūs argumentai kalbantis su kaimyne. 
Nors L. Linkevičius ne kartą pabrėžė, kad stiprinamuose Lietuvos ir Lenkijos santykiuose visada bus galima įžvelgti neigiamų dalykų, bet ministras pabrėžtinai ragino to nedaryti.
"Kaip tik reikėtų įžvelgti tai, kas yra teigiama, tai, kas mus sieja. (...) Manau, kad visi suprantame, jog mūsų santykiai su savo kaimyne, šiuo atveju didele kaimyne, Europos Sąjungos (ES) ir NATO sąjungininke, nepaprastai svarbūs mums, nacionalinių interesų požiūriu. Dėl to aš raginčiau neįžvelginėti įtarimų, ar neigiamų dalykų, kurių visada būna ir bus", - apibendrino L. Linkevičius.
Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras A. Valionis, reaguodamas į Prezidentės išsakytą paramą Varšuvai dėl jos konflikto su Briuseliu, savaitės pradžioje pareiškė, kad bandymus atkurti santykius su Lenkija reikėtų vertinti labai atsargiai. Jo nuomone, Lenkija, kuri šiuo metu konfrontuoja su ES bei priėmė prieštaringai vertinamą įstatymą dėl Holokausto, ieško ne tiek gerų santykių su Lietuva, kiek užtarėjų, susiklosčius tokiai situacijai.

Valstybės departamentas patvirtino informaciją apie sprogimą prie JAV ambasados Juodkalnijoje

JAV valstybės departamentas patvirtino informaciją apie sprogimą prie Amerikos ambasados Juodkalnijos sostinėje Podgoricoje. Apie incidentą tviteryje papasakojo jo atstovė spaudai Heather Nauert.
"Vasario 22-ąją apie vidurnaktį prie Jungtinių Valstijų ambasados Podgoricoje įvyko sprogimas. Šiuo metu ambasada atlieka vidaus patikrinimą, kad įsitikintų, ar užtikrintas viso personalo saugumas", - parašė ji.
H. Nauert taip pat pabrėžė, jog diplomatinės misijos darbuotojai "glaudžiai bendradarbiauja su policija, kad būtų nustatyta užpuoliko ar užpuolikų tapatybė". Valstybės departamento atstovė paprašė žiniasklaidą dėl tolesnių komentarų kreiptis į Juodkalnijos teisėsaugos institucijas.
Anksčiau ketvirtadienį laikraštis "The New York Times" pranešė, kad nežinomas vyras metė sprogstamąjį įtaisą į JAV ambasadą Juodkalnijos sostinėje Podgoricoje. Per sprogimą žuvo pats užpuolikas, daugiau aukų ir sužeistųjų nėra. Ambasados pastatas nenukentėjo. Užpuoliko motyvai kol kas nežinomi.
JAV ambasada Juodkalnijoje rekomendavo savo piliečiams kol kas nesilankyti diplomatinės atstovybės rajone. "Venkite teritorijos apie ambasadą", - rašoma jos tinklalapyje.

Seulas: žiemos olimpinių žaidynių uždaryme dalyvaus aukšto rango Šiaurės Korėjos generolas

Šį savaitgalį įvyksiančioje Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių uždarymo ceremonijoje, be kitų, dalyvaus ir aukšto rango Šiaurės Korėjos generolas, ketvirtadienį pranešė Pietų Korėja. Skelbiama, kad į renginį taip pat turėtų atvykti JAV prezidento Donaldo Trumpo dukra Ivanka.
Kim Yong-cholas, valdančiosios Šiaurės Korėjos Darbininkų partijos atstovas, kuruojantis abiejų Korėjų santykius, vadovaus aštuonių žmonių delegacijai, kuri pietinėje pusiasalio dalyje viešės nuo penktadienio iki sekmadienio, skelbiama Pietų Korėjos suvienijimo ministerijos pranešime.
Jie dalyvaus ir sekmadienį vyksiančioje Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių uždarymo ceremonijoje, priduriama pranešime.
Prieš žaidynes ir jų metu pusiasalyje, kuriame dažniausiai tvyro įtempta atmosfera, suaktyvėjo diplomatija, surengti keli dvišaliai vizitai. Padėtis Korėjos pusiasalyje buvo itin paaštrėjusi pernai po Šiaurės Korėjos atliktos virtinės ginklų bandymų ir šalies lyderio Kim Jong-uno apsikeitimų įžeidimais su D. Trumpu.
Tikėtina, kad Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas asmeniškai susitiks su Pchenjano delegacija, naujienų agentūra "Yonhap" citavo Pietų Korėjos prezidentūrą, Mėlynuosius rūmus.

Prancūzija griežtins pabėgėlių politiką

Dėl didelio prieglobsčio prašymų skaičiaus Prancūzijos vyriausybė ketina griežtinti pabėgėlių politiką. Vidaus reikalų ministras Gerardas Collombas trečiadienį kabinetui pateikė įstatymo projektą, kuris numato spartesnę prieglobsčio prašymų nagrinėjimo procedūrą ir ilgesnę sulaikymo iki išsiuntimo trukmę. Pagalbos organizacijos griežtai protestuoja prieš tokius planus. Iniciatyva prieštaringai vertinama ir prezidento Emmanuelio Macrono valdančiojoje partijoje.
Ateityje institucijos prieglobsčio prašymus turės išnagrinėti per šešis mėnesius, o ne per vienuolika, kaip iki šiol. Sulaikymo iki išsiuntimo laikas būtų padvigubintas nuo dabar 45 dienų iki 90.
Pernai Prancūzija pirmą kartą užregistravo daugiau kaip 100 000 prieglobsčio prašymų, tai yra 17 proc. daugiau nei 2016-aisiais. Imant ES vidurkį, prieglobsčio prašytojų skaičius mažėjo perpus.
Nauju įstatymo projektu E. Macronas nori geriau pasirūpinti apsaugos reikalingais pabėgėliais. Tuo tarp ekonominiams migrantams galiotų didesnės kliūtys. Pagalbos reikalingi pabėgėliai, kuriems jų gimtosiose šalyse gresia kankinimai ar mirties bausmė, ateityje gaus leidimą ketverius metus būti šalyje, o ne vienerius, kaip dabar.
Pagalbos organizacijos įspėja dėl pabėgėlių "atrankos" ir žmogaus teisių ribojimo. E. Macrono partijos "La Republique en Marche" ir jos sąjungininkų liberalų deputatai pareikalavo "daugiau humaniškumo".
Konservatyvūs respublikonai ir dešinysis populistinis "Nacionalinis frontas" tuo tarpu kaltina vyriausybę nepakankamu griežtumu pabėgėlių politikoje.

Nigerijos kariškiai išgelbėjo apie 80 moksleivių, dingusių po "Boko Haram" atakos

Nigerijos kariškiai išgelbėjo apie 80 moksleivių, kurios dingo po to, kai radikalios "Boko Haram" grupuotės nariai užpuolė Dapči kaimą Jobės valstijoje šalies šiaurės rytuose. Tai pranešė televizijos kanalas CNN, remdamasis vietos valdžios atstovais.
Jų duomenimis, mergaitės buvo aptiktos trečiadienį Borno ir Jobės valstijų pasienyje, kariškiams gavus informacijos apie jų buvimo vietą. Pasak pareigūnų, tikslus išgelbėtų moksleivių skaičius bus nurodytas ketvirtadienį, kai mokykloje jos bus perskaičiuotos. 
Savo ruožtu "Reuters" praneša, kad Nigerijos armija išgelbėjo 76 moksleives, taip pat rado dviejų žuvusiųjų lavonus.
Anksčiau AFP informavo, kad kaimo mokyklą, kurioje mokosi mergaitės nuo 11 metų amžiaus, vasario 19 d. atakavo ginkluoti "Boko Haram" aktyvistai. Po jų atakos dingo mažiausiai 111 mergaičių.
"Boko Haram" smogikai 2014 metų balandį iš Nigerijos Čiboko miesto licėjaus pagrobė 276 mergaites. Vėliau 57-ioms iš jų pavyko pabėgti, kitos liko nusikaltėlių rankose. 2016 metų spalį po Nigerijos valdžios ir Raudonojo Kryžiaus bei Šveicarijos atstovų derybų su grupuote 20 moksleivių buvo paleista, 2017 metų gegužės 6 d. buvo išlaisvintos dar 82 mergaitės. Bet apie 100 moksleivių tebelaikomos dingusiomis be žinios.
"Boko Haram" - islamistinė grupuotė, rengianti išpuolius Nigerijos šiaurėje ir šiaurės rytuose, taip pat kaimyninėse šalyse. Ji siekia sukurti islamo kalifatą ir įvesti šariatą (islamo teisę) visoje Nigerijos teritorijoje. "Boko Haram" stoja prieš vakarietišką švietimo modelį, demokratiją, valdžių pasidalijimo principą, vakarietiškus drabužius ir visus kitus "svetimos" kultūros elementus.
Nuo 2009 metų jos smogikai Čado ežero baseino šalyse (Nigerijoje, Čade, Kamerūne, Nigeryje) nužudė daugiau kaip 20 tūkstančių žmonių. Apie 2,6 milijono gyventojų tapo pabėgėliais ir perkeltaisiais asmenimis. Be to, žmogaus teisių gynėjų duomenimis, ekstremistai pagrobė dešimtis tūkstančių žmonių, tarp kurių - apie 10 tūkstančių jaunuolių.
2015 metų kovą grupuotė prisiekė ištikimybę teroristinei "Islamo valstybės" organizacijai.

JAV akrobatinio slidinėjimo atstovas D. Wise'as apgynė olimpinio čempiono titulą

Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių akrobatinio slidinėjimo vyrų puslankio rungtyje ketvirtadienį aukso medalį iškovojo 2013 metų pasaulio čempionas amerikietis Davidas Wise'as.
27-erių metų JAV slidininkas, kuris buvo pirmas ir prieš ketverius metus Sočio žaidynėse, finale surinko 97,2 taško.
Antrąją vietą užėmė kitas amerikietis 23-ejų metų Alexas Ferreira (96,4 tšk.), trečiąją - 16-metis Naujosios Zelandijos atstovas Nico Porteous (94,8 tšk.). Tai antrasis Naujosios Zelandijos sportininkų medalis Pjongčange. Moterų snieglenčių didžiojo šuolio rungtyje taip pat ketvirtadienį bronza pasipuošė Zoi Sadowski Synnott.
Varžybas pradėjo 27 sportininkai. Finale kovojo 12 akrobatinio slidinėjimo atstovų.

Moterų kalnų slidinėjimo dvikovės auksas - šveicarei M. Gisin

Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių moterų kalnų slidinėjimo dvikovės - greitojo nusileidimo ir slalomo - varžybas ketvirtadienį laimėjo šveicarė Michelle Gisin.
24-erių metų sportininkė greitajame nusileidime buvo trečia, slalome - ketvirta. Jos bendras abiejų rungčių įveikimo laikas - 2 min. 20,9 sek.
Antrąją vietą užėmė 22-ejų metų amerikietė Mikaela Shiffrin. Auksą didžiajame slalome pelniusi slidininkė čempionei pralaimėjo 0,97 sek. Dvikovės pasaulio čempionė 24-erių metų šveicarė Wendy Holdener (+1,44 sek.) pelnė bronzos medalį.
Po greitojo nusileidimo pirmavusi amerikietė Lindsey Vonn antrosios rungties nebaigė.
Varžybose dalyvavo 28 kalnų slidininkės.

Paryžius suskaičiavo beveik 3 000 benamių

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pažadėjo, kad miestų gatvėse neliks benamių. Tačiau vien tik Paryžiuje jų priskaičiuota beveik 3 000. Tai parodė pirmasis oficialus skaičiavimas, kurį atliko miesto valdžia ir kurio rezultatai buvo pristatyti trečiadienį.
Paryžiaus vicemeras Bruno Julliard'as sakė, kad per praėjusią savaitę vykusią naktinę akciją buvo suskaičiuoti 2 952 benamiai. Tačiau šis skaičius esą neabejotinai yra per mažas, nes nebuvo įmanoma patikrinti visų galimų benamių nakvynės vietų, pavyzdžiui, daugiaaukštėse automobilių stovėjimo aikštelėse ar laiptinėse.
Be to, miesto valdžios duomenimis, 672 žmonės šiuo metu, vykdant planą "Didelis šaltis", apgyvendinti laikinose prieglaudose. Tačiau jau netrukus ir jiems vėl teks gyventi lauke.
Benamiai, be kita ko, yra skaičiuojami Niujorke, Atėnuose ar Briuselyje.

Liepą E. Macronas savo kalboje apie pabėgėlių politiką žadėjo "orų" visų benamių apgyvendinimą bei naujų laikinų apgyvendinimo vietų įrengimą. "Aš nenoriu matyti moterų ir vyrų gatvėse", - sakė jis tada.

Izraelis Vakarų Krante pradėjo statyti pirmąją nuo 1991 metų žydų gyvenvietę

Izraelis trečiadienį Vakarų Krante pradėjo statyti pirmąją oficialiai sankcionuotą žydų gyvenvietę per daugiau kaip 25 metus. Kranai palestiniečių teritorijos šiaurinėje dalyje iškrovė pirmąsias statybines medžiagas - čia turėtų iškilti Amichajaus nausėdija. Joje apsigyvens 40 šeimų, iki šiol gyvenusių prieš metus likviduotoje nelegalioje Amonos gyvenvietėje.
Remiantis tarptautine teise, bet kokios žydų gyvenviečių statybos palestiniečių žemėse yra nelegalios. Izraelio vyriausybė tuo tarpu skirsto gyvenvietes į jos sankcionuotas ir nelegalias.
"Mums tai ypatinga diena - pamatyti, kaip Izraelyje statomas naujas kaimas", - sakė Israelis Ganzas iš Binjamino regiono tarybos, koordinuojantis gyvenviečių statybas šioje Vakarų Kranto teritorijoje. Žydų naujakuriai palestiniečių teritoriją laiko teisėta Izraelio dalimi.
Žydų gyvenvietėse okupuotame Vakarų Krante ir palestiniečių Rytų Jeruzalėje gyvena daugiau kaip 600 000 izraeliečių.
Jungtinių Tautų (JT) nuomone, žydų gyvenvietės yra viena didžiausių kliūčių siekiant taikos tarp Izraelio ir palestiniečių.

Reitingas: įvardintas perspektyviausias Europos miestas

Bendrovės "Financial Times FDi Intelligence" sudarytame patraukliausių miestų reitinge pirmąją vietą užėmė Londonas. Sudarydama patraukliausių miestų investiciniu požiūriu reitingą įmonė, priklausanti grupei "Financial Times Group", miestus vertino atsižvelgdama į jų plėtros perspektyvas artimiausius dvejus metus.
Visos Europos "ateities miestų" sąraše ne pirmus metus pirmauja Londonas. Į penketuką taip pat pateko Dublinas, Paryžius, Amsterdamas ir Miunchenas. Į penkių investiciniu požiūriu patraukliausių Rytų Europos miestų pateko Maskva, Varšuva, Bukareštas, Praha ir Bratislava.
Įmonė, sudarydama reitingą, miestus vertino pagal daugiau nei 100 kriterijų - tarp jų, miestų bendrąjį vidaus produktą (BVP), gyvenimo trukmę, gyventojų su aukštuoju išsilavinimu skaičių, kelių ir geležinkelių infrastruktūros plėtrą, biurų patalpų nuomos bei interneto prieinamumą, taip pat daugelį kitų rodiklių.

Prie Kinijos krantų susidūrė keleivinis ir krovininis laivai

Prie Kinijos pietuose esančios Guangdongo provincijos krantų susidūrus keleiviniam ir krovininiam laivams, dingo du žmonės. Kaip pranešė naujienų agentūra "Xinhua", incidento metu keleiviniame laive buvo apie tūkstantį žmonių.
Gautomis žiniomis, naktį į ketvirtadienį apie 1 valandą vietos laiku plieno lakštus gabenęs krovininis laivas rėžėsi į keleivinį laivą, kuriame, be 970 keleivių, buvo ir 140 automobilių. 
Nuo smūgio penki žmonės iš krovininio laivo įkrito į vandenį, tris pavyko išgelbėti, du laikomi dingusiais be žinios. Keleivinis laivas buvo nutemptas į uostą, jame niekas nenukentėjo. Krovininis laivas nuskendo.
Paieškų ir gelbėjimo operacija tęsiama. Policija tiria incidento aplinkybes.

JAV ledo ritulininkės antrą kartą tapo olimpinėmis čempionėmis

Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių moterų ledo ritulio turnyre triumfavo JAV komanda. Amerikietės finale ketvirtadienį po baudinių serijos 3:2 (1:0, 0:2, 1:0; 0:0; 1:0) įveikė praėjusiose ketveriose žaidynėse iš eilės auksą pelniusią Kanados komandą.
Amerikietės po dviejų kėlinių atsiliko 1:2, bet 54-ąją min. Monique Lamoureux-Morando išlygino rezultatą. Per pratęsimą komandoms pasižymėti nepavyko, o baudinių serijoje sėkmė lydėjo JAV ledo ritulininkes. Kanadietės taikliai smūgiavo du kartus, amerikietės - tris. Pergalingu tapo Jocelyne Lamoureux-Davidson realizuotas baudinys.
JAV rinktinė olimpinį auksą iškovojo antrą kartą. Amerikietės šias varžybas laimėjo 1998 metais Nagane. Vėliau keturis kartus iš eilės ant aukščiausio prizininkių pakylos laiptelio kopė kanadietės. Amerikietės tris kartus olimpinėse žaidynėse pelnė sidabrą, kartą - bronzą.
Kaip jau skelbta, bronzos medalius iškovojo Suomijos ledo ritulininkės.

Atgal