VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

02.24. Naujausios žinios

Šaltis įsitvirtino ir dar nežada trauktis

Į Lietuvą atplūdęs šaltas oras nesitrauks ir kitą savaitę. Naktimis temperatūra kai kur kris žemiau nei 20 laipsnių šalčio.

Šeštadienio naktis irgi buvo šalta. Vakariniuose rajonuose snigo, kai kur, pavyzdžiui, apie Šiaulius, - visai nemažai. Naktį atšalo iki 11-16, kai kur, kur pragiedrėjo, - Utenos, Vilniaus apskrityse - iki 17-20 laipsnių šalčio. Šeštadienio rytą irgi buvo labai panaši temperatūra. O dieną iš šiaurės jau stiprės aukšto slėgio sritis, kuri gausesnius debesis išstums iš Lietuvos. Sniego sulaukti dieną bus nedidelė tikimybė, tad šviežesnio sniego bus tik ten, kur jau pasnigo nakties metu, LRT Radijui sakė sinoptikė Judita Liukaitytė. Oras dieną atšils tik iki 6-11 laipsnių šalčio. Pūs vidutinio stiprumo šiaurės rytų vėjas, tad bus žvarbu, o išėjus į lauką bus galima justi, kad temperatūra net apie 5-8 laipsniais žemesnė negu tuo metu rodo termometrai. Tokiomis dienomis, kai vėjas žvarbesnis, ypač šeštadienį jis bus žvarbus vakariniuose rajonuose, anot sinoptikės, reikėtų vilkėti neperpučiamus kelių sluoksnių drabužius.



Didesnių orų pasikeitimų sekmadienį nelaukiama, sakė sinoptikė. Didesnio sniego neturėtų irgi neturėtų būti, tačiau vėjas, vis labiau stiprėjant aukšto slėgio sričiai, turėtų būti silpnas. Temperatūra nakties metu bus apie 13-18 laipsnių šalčio daugelyje šalies rajonų, tačiau vietomis bus ir žemesnė - apie 20 laipsnių šalčio. Tuo tarpu dieną termometrai taip pat rodys apie 7-12 laipsnių šalčio.

Kitos savaitės pradžia irgi bus šalta, didesnių kažkokių pasikeitimų nebus, sakė sinoptikė J. Liukaitytė. Tik tiek, anot jos, kad po truputėlį turėtų atsirasti sniego. Jo bus labai nedaug, tačiau jau pirmadienį pasnyguriuos ir naktį, ir dienos metu.

Nuo antradienio pradės vėl stiprėti šiaurės rytų, rytų vėjas, jis pūs vidutinio stiprumo, temperatūra bus žema - nakties metu 15-20, vietomis gali būti ir iki 24-25 laipsnių šalčio. Dienomis - apie 6-11 laipsnių šalčio.

Savaitės viduryje dieną bus 7-12 laipsnių šalčio. Kai vėjas bus stipresnis, tai ir žvarba bus juntama stipriau, tad ir dienos metu kai kuriomis dienomis jausime apie 20 laipsnių šalčio, sakė sinoptikė J. Liukaitytė.

Žiemos žūklės šventė Mindūnuose

Mindūnai jau dvidešimt trečiąjį kartą šeštadienį kviečia į Žiemos žūklės šventę. Žiemos žūklės varžybos kaskart tampa didžiule švente ne tik žvejams, bet ir visiems gamtos mylėtojams.

Tarptautinės poledinės žiemos žūklės varžyboms dalyviai registruoti galės jau nuo pat ankstyvo ryto. Žūklės varžybos ant Baltųjų Lakajų ežero, ten pat tradiciškai organizuojamos ekečių gręžimo varžybos. 

Ne žvejams, o paprastiems pramogautojams taip pat nebus nuobodu. Lankytojų lauks šventinė mugė, laužas, smagūs žaidimai ir įvairios rungtys. Bus galima stebėti, kaip iš skulptūrinio ledo palaipsniui skulptorius Vidas Stepanavičius sukurs „Žvejo svajonę". Vaikams Amatų centre bus parengta įvairių smagių užsiėmimų ir gražių prizų.

Molėtų kultūros centras kvies išbandyti jėgas čiuožiant slidėmis trise, rengs rogučių varžytuves, „Mindūnų žvynaspalvės smiginį". Bus surengtos ir tradicinės orientavimosi sporto varžybos, virvės traukimo, rąsto pjovimo, šaškių, šachmatų rungtys. Bus ir keisčiausios varžytuvės - mindūniškos valčių lenktynės per sniegą, bus galima pajodinėti arkliais ir poniais.

Duris atvers nauja arbatinė „Aukso žuvys po ledu", kurioje lankytojai bus vaišinami arbata, šalia bus žaidžiama „Molio šaškėmis".

Kokia šventė be tradicinės žuvienės - ragauti pačių skaniausių Mindūnų šventinių žuvienių bus galima jau nuo pat ryto. 

Svarbiausias šventės momentas - grįžtančių žvejų sutiktuvės ir žūklės varžybų nugalėtojų apdovanojimas. Jose dalyvaus garbūs svečiai, koncertuos legendinė Jungėnų kaimo kapela. Sušalusieji bus kviečiami pasišildyti prie laužo, aplankyti Ežerų žvejybos bei Antano Truskausko medžioklės ir gamtos muziejų, pašokti, pajudėti, aktyviai dalyvauti įvairiose pramogose. 

Žiema juk tuoj baigsis, pasidžiaugti dar ja kartu Mindūnuose ir kviečia šventės organizatoriai.

"Der Spiegel": BMW prisipažino manipuliavusi emisijų testais

Vokietijos automobilių gamintojas BMW prisipažino, kad į kai kuriuos automobilių modelius diegė programinę įrangą, skirtą apeiti emisijų testus, penktadienį paskelbė leidinys "Der Spiegel".

Žurnalas skelbia, kad "BMW prisipažino automobilių licencijavimo agentūrai KBA diegusi emisijų testus apeinančią programinę įrangą į du modelius".

Pranešama, kad programinė įranga buvo įdiegta į apie 11 tūkst. naujausių dyzelinių automobilių modelių, kurie esą atitiko 2015 m. pabaigoje Europos Sąjungos (ES) įvestus "Euro 6" standartus.

BMW atstovas spaudai "Der Spiegel" teigė, kad programinė įranga buvo per klaidą įdiegta į variklio kontrolės sistemas automobiliuose su šešių cilindrų varikliais, kurių išmetamųjų dujų sistema "tinkamai nefunkcionavo".

"Mes nelaikome šios programinės įrangos "išderinimo įtaisu", - sakė jis.

Vadinamieji "išderinimo įtaisai" yra tyčia sukurti taip, kad automobiliai testų metu pasirodytų mažiau teršiantys aplinką, nei juos vairuojant kelyje.

Tokios programinės įrangos naudojimu 2015-aisiais prisipažino didžiausias pasaulyje automobilių gamintojas "Volkswagen". Įmonei vadinamasis emisijų skandalas iki šiol kainavo daugiau nei 20 mlrd. eurų. Skirtingai nei "Volkswagen", BMW iki šiol emisijų klausimu išlaikė teigiamą reputaciją.

Santaros klinikų vadovu paskirtas prof. J. Raistenskis

Vilniaus universiteto Santaros klinikų vadovu Sveikatos apsaugos ministerija paskyrė profesorių Juozą Raistenskį.

Kaip teigiama klinikų pranešime, jis pareigas eis nuo vasario 23 dienos, bet ne ilgiau nei iki kovo 23 dienos.

Prof. J. Raistenskis nuo 2007 metų vadovavo Vilniaus universiteto Vaikų ligoninei. 

Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, mokslų daktaras prof. J. Rastenskis 1982 m. baigė reumatologijos aspirantūrą Valstybiniame eksperimentinės ir klinikinės medicinos institute.

1982-1995 metais jis dirbo Vilniaus universitetinės Raudonojo Kryžiaus ligoninės vyriausiuoju gydytoju.

1997 metais išrinktas Lietuvos žmonių su negalia sporto federacijos prezidentu.

1997-2000 m. daktaras buvo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, savivaldybės valdybos narys, Vilniaus miesto mero pavaduotojas, 2000-2001 metais - Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, 2002-2004 metais - Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys, 2004-2007 metais - Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktorius.

Prof. J. Rastenskis yra kelių išradimų ir pasiūlymų autorius, skaito paskaitas tradicinės Rytų medicinos ir atramos judėjimo aparato reabilitacinio gydymo temomis Vilniaus universitete.

Šią savaitę Specialiųjų tyrimų tarnyba paskelbė, kad Santaros klinikose tiriamas kyšininkavimas, susijęs su viešaisiais pirkimais, kurių vertė per 2017 metus viršijo 2 mln. eurų. Pareigūnai sulaikė Santaros klinikų generalinį direktorių Kęstutį Strupą ir Informatikos ir plėtros centro direktorių Romualdą Kizlaitį. Pranešta, kad K. Strupas jau paleistas į laisvę.

Penktadienį išplatintame Santaros klinikų pranešime teigiama, kad VUL Santaros klinikų kolektyvas drauge išgyvena paskutinių dienų įvykius. Ligoninei jokie įtarimai nėra pareikšti. Klinikos dirba įprastu režimu. 

"VUL Santaros klinikų įstatuose numatyta, kad įstaiga turi teisę teikti bei gauti paramą. Ji naudojama paramą suteikusio asmens nurodytiems tikslams (jei teikdamas paramą asmuo davė tokius nurodymus). Norime užtikrinti, kad visa parama gaunama teisėtai ir įstatymo numatyta tvarka deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai, o ataskaitos teikiamos steigėjams”, - akcentuojama pranešime.

Ligoninės viešuosius pirkimus vykdo savarankiškai bei per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO), kuri vykdo viešuosius pirkimus kitų organizacijų naudai. Pirkimų apimtys per CPO nuolat didėja.

Autobuse netoli Paryžiaus rastas prieš devynerius metus iš muziejaus pavogtas paveikslas "Choristai"

Prieš devynerius metus iš muziejaus Marselyje pavogtas prancūzų menininko Edgaro Degas paveikslas rastas autobuse netoli Paryžiaus, penktadienį pranešė Prancūzijos kultūros ministrė Francoisė Nyssen.

Remiantis BBC pranešimais, paveikslą, kurio vertė siekia apie 800 tūkst. eurų, muitinės pareigūnai rado autobuse, sustabdytame greitkelio degalinėje. 

Nė vienas iš keleivių autobuse neprisipažino esąs paveikslo savininkas, teigė ministrė.

Paryžiuje įsikūrusio Orsė muziejaus ekspertai patvirtino, kad tai 2009 metais iš meno muziejaus Marselyje pavogtas impresionisto E. Degas 1877 metais pastelinėmis spalvomis nutapytas paveikslas "Les Choristes" ("Choristai"). 

Menininkas gimė 1834 metais Paryžiuje, o mirė - 1917-aisiais. Jis plačiai žinomas dėl savo paveikslų ir skulptūrų, ypač tapybos darbų, kuriuose vaizduojamos šokėjos. E. Degas taip pat laikomas vienu iš impresionizmo pradininkų.

Kultūros ministerijoje aptarti piligrimų kelio kūrimo darbai

Kultūros ministerijoje vykusiame Šv. Jono Pauliaus II piligrimų kelio priežiūros komisijos posėdyje aptarti svarbiausi darbai kuriant piligrimų kelią.

Į Šv. Jono Pauliaus II piligrimų kelią įtraukti dešimtyje Lietuvos vietovių esantys sakraliniai objektai. Visi jie turi būti pritaikyti piligrimų ir turizmo reikmėms, kad atvykę piligrimai ir turistai galėtų juos lankyti bei naudotis jų poreikiams pritaikyta infrastruktūra.

Šiemet numatyta atlikti Rokiškio bažnyčios, Šv. Ignaco Lojolos bažnyčios, Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios, Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos ir Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblio Švč. M. Marijos bažnyčios vidaus ir išorės tvarkybos darbus.

Tarp planuojamų 2018-2022 metų plano darbų - įvairių šalies bažnyčių, koplyčių, vienuolynų pastatų remonto darbai. Planuojama įrengti dviračių taką su aikštelėmis ir piligrimų centrus skirtingose šalies vietose.

Lietuvoje Popiežius Jonas Paulius II lankėsi 1993 m. rugsėjo 4-8 d. Jis buvo pirmasis istorijoje Lietuvą aplankęs Popiežius.

Posėdyje dalyvavo kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.

Lietuva paminės Estijos nepriklausomybės šimtmetį

Drauge su Estija jos valstybės šimtmetį šeštadienį minės ir visa Lietuva. Prezidentūros balkonuose jau pastatyti specialūs šviečiantys užrašai „EE100", o rytą S. Daukanto aikštėje tradiciškai bus pakeltos Lietuvos, Estijos ir Latvijos vėliavos. Jos plevėsuos iki sekmadienio vidurdienio.

Vidudienį Lietuvos, Estijos ir Latvijos vėliavos bus pakeltos ir Lukiškių aikštėje. Šioje oficialioje ceremonijoje dalyvaus Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Estijos Respublikos nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Lietuvoje Jana Vanaveski, Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Estijos Respublika grupės nariai, Lietuvos kariuomenės LDK Gedimino štabo bataliono garbės sargybos kuopos kariai, visuomenė.

Šeštadienį vakare Vilnius pasipuoš Estijos vėliavos spalvomis. Bus apšviesti Trijų Kryžių kalnas, sostinės tiltai, Estijos vėliavą išskleis Valdovų rūmai, iš kurių 19 valandą 18 minučių laisvės trimitininkas sugros Estijos valstybės himną, pasiųsdamas vienybės ir brolybės žinią.

Estijos vėliavos spalvomis nušvis ir Katedros aikštėje stovintis Lietuvos šimtmečio varpas. Taip Lietuvos sostinė pasveikins vasario 24-ąją nepriklausomybės šimtmetį švęsiančią Estiją.

Nepriklausomybės šimtmečius regione jau paminėjo Suomija (2017 metų gruodžio 6 dieną) ir Lietuva. Šimtmetį taip pat ruošiasi minėti Lenkija - 2018 metų lapkričio 11 dieną ir Latvija - 2018 metų lapkričio 18 dieną, primena Užsienio reikalų ministerija. 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu tomis dienomis Lietuvos valstybės ir savivaldybių institucijoms, taip pat kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims siūloma iškelti Lietuvos valstybės ir esant galimybei - nepriklausomybės dieną švenčiančios valstybės vėliavą.

Vasario 16 dieną Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį įvairiais būdais paminėjo visos šios šalys.

Liuksemburge ir Airijoje mokamas didžiausias minimalus atlyginimas ES

Didžiausias minimalus atlyginimas mokamas Liuksemburge (1 tūkst. 999 eurai) ir Airijoje (1 tūkst. 614 eurų), informuoja "EUobserver".

Remiantis "Eurostat" atliktu minimalaus atlyginimo 22 Europos Sąjungos (ES) šalyse palyginimu, didžiausias minimalus atlyginimas mokamas Liuksemburge ir Airijoje. Po jų atsidūrė Nyderlandai (1 tūkst. 578 eurai) ir Belgija (1 tūkst. 563 eurai).

Nuo šių metų sausio 1 dienos 22 iš 28 ES narių turi nacionalinius minimalius atlyginimus, tik Danija, Italija, Kipras, Austrija, Suomija ir Švedija neturi minimalaus atlyginimo. Remiantis "Eurostat" duomenimis, 22 nacionalinius minimalius atlyginimus turinčios ES šalys, išreiškus jų atlyginimus eurais, gali būti suskirstytos į tris grupes.

2018 metų sausį Bulgarijoje buvo fiksuojamas mažiausias Sąjungoje bendrasis minimalus darbo užmokestis, jis siekė 261 eurą. Kitose devyniose ES valstybėse narėse, taip pat išsidėsčiusiose ES rytuose, minimalus darbo užmokestis svyravo nuo 400 iki 500 eurų per mėnesį: Lietuvoje - 400 eurų, Rumunijoje - 408 eurai, Latvijoje - 430 eurų, Vengrijoje - 445 eurai, Kroatijoje - 462 eurai, Čekijoje - 478 eurai, Slovakijoje - 480 eurų, Estijoje - 500 eurų ir Lenkijoje - 503 eurai. 

Dar penkiose ES valstybėse narėse, esančiose ES pietuose, minimalus darbo užmokestis svyravo nuo 600 iki 900 eurų per mėnesį. Portugalijoje jis siekė 677 eurus, Graikijoje - 684 eurus, Maltoje - 748 eurus, Slovėnijoje - 843 eurus ir Ispanijoje - 859 eurus. 

Likusiose septyniose šalyse, išsidėsčiusiose ES vakaruose ir šiaurėje, minimalus darbo užmokestis per mėnesį buvo aukštesnis nei 1 tūkst. 400 eurų. Jungtinėje Karalystėje (JK) jis siekė 1 tūkst. 401 eurą, Vokietijoje ir Prancūzijoje - 1 tūkst. 498 eurus, Belgijoje - 1 tūkst. 563 eurus, Nyderlanduose - 1 tūkst. 578 eurus, Airijoje - 1 tūkst. 614 eurų ir Liuksemburge - 1 tūkst. 999 eurus.

"Eurostat": sausį Lietuvoje fiksuota 3,6 proc. metinė infliacija

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, šių metų sausį euro zonoje infliacija smuktelėjo nuo 1,4 proc. gruodį iki 1,3 proc. šių metų sausį.

Visoje ES infliacijos rodiklis sausį smuktelėjo nuo 1,7 iki 1,6 proc. Prieš metus buvo užfiksuotas 1,7 proc. rodiklis.

Lietuvoje šių metų sausį buvo užfiksuota 3,6 proc. metinė infliacija ir nulinė mėnesinė infliacija.

Šių metų pirmąjį mėnesį žemiausia metinė infliacija buvo užfiksuota Kipre (-1,5 proc.), Graikijoje (0,2 proc.) ir Airijoje (0,3 proc.). Aukščiausia metinė infliacija fiksuota Lietuvoje ir Estijoje (po 3,6 proc.) ir Rumunijoje (3,4 proc.).

Palyginti su 2017 m. gruodžiu, metinė infliacija sumažėjo dvidešimt vienoje ES narėje, vienoje liko stabili, šešiose išaugo.

2018 m. sausį didžiausią įtaką metiniam kainų augimui euro zonoje turėjo pakilusios paslaugų kainos (0,56 proc. punkto), taip pat pabrangęs maistas, alkoholis ir tabakas (0,39 proc. punkto), energija (0,22 p. p.) ir pakilusios ne energetikos sektoriaus produkcijos kainos (0,15 p. p.).

D. Grybauskaitė: "Turime nuspręsti, ar padidinti ES biudžetą, ar sumažinti išlaidas"

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad 2021-2027 m. Europos Sąjungos (ES) biudžetas priklausys nuo to, kokia jo sudarymo strategija bus pasirinkta po Jungtinės Karalystės pasitraukimo.

"Dabar turime daug iššūkių. Po "Brexito" ES biudžete atsiras apie 20 proc. finansinių resursų trūkumas. Turime nuspręsti, ar padidinti biudžetą randant naujų išteklių, kaip mokesčiai, ar sumažinti išlaidas. Apie tai diskutuosime", - žurnalistams Briuselyje sakė Lietuvos Prezidentė.

D. Grybauskaitės teigimu, apsisprendimas priklausys nuo pinigų. "Viskas priklauso nuo pinigų", - komentavo prezidentė.

Penktadienį neformalioje Europos Vadovų Taryboje pradedamos derybos dėl daugiamečio Europos Sąjungos biudžeto. Vieni svarbiausių klausimų Lietuvai - parama Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymui po 2020-ųjų bei tolesnė parama „Rail Baltica" projektui. 

Nepaisant mažėsiančio ES biudžeto dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Bendrijos, Lietuvai svarbu užsitikrinti paramą ir kitiems dideliems infrastruktūros projektams, be to, siekiama pagerinti žemės ūkio situaciją šalyje.

Požeminę perėją Kauno senamiestyje puošia unikalus meno kūrinys

Informacinėmis technologijomis vienoje populiariausių Kauno požeminių perėjų Vilniaus ir Birštono gatvių sankirtoje sukurta meninė instaliacija. Tokia instaliacija, anot miesto savivaldybės atstovų, - pirma ir vienintelė Kaune, o galbūt ir visoje Lietuvoje.

Per dieną tūkstančių kauniečių lankomos požeminės perėjos lubas papuošė prieš dvejus metus vykusio meninių idėjų konkurso „Kauno akcentai" vieno iš laureatų - Karolio Nekrošiaus - darbas - meno instaliacija "Transition". Šis kūrinys - urbanistinio dizaino pavyzdys, sukurtas parametrinio dizaino būdu, kai kompiuterio algoritmai sugeneruoja dizainą.

Menininkas tikru iššūkiu vadino lengvos, tačiau tvirtos ir išraiškingos meninės instaliacijos sukūrimą. Dalis lubų veidrodinės, tai suteikia įdomų efektą ir padidina perėjos erdvę. Unikalų piešinį gali išvysti kiekvienas į perėją nusileidęs pėsčiasis, tereikia pakelti akis.

"Perėja tarsi jungia Naujamiestį ir Senamiestį, padalija į dvi zonas pagal architektūrą, istoriją bei gyvenimo būdą. Norėjosi tą paryškinti ir akcentuoti šį perėjimą. Ant lubų pažymėta apie 20 išskirtinių miesto centro objektų su atstumais nuo perėjos. Ant rusvų plytelių pažymėjome objektus, esančius Senamiestyje, ant pilkų - Naujamiestyje. Kadangi perėjos lubos yra gana žemos, o norėta padengti didelį plotą, tai bene svarbiausiu faktoriumi tapo svoris. Pasirinkome lengvą aliuminio konstrukciją, ant kurios buvo „uždedamas" piešinys", - pasakojo K. Nekrošius.

Anot miesto savivaldybės atstovės Renatos Bartusevičiūtės, šios unikalios meninės instaliacijos įspūdį dar labiau sustiprins požeminės perėjos sienos, kurios bus nudažytos tamsiai mėlyna spalva. Dėmesio taip pat sulauks ir perėjos laiptai bei turėklai.

„Šiuo metu įrengėme naują, modernų apšvietimą, kuris papildo ir atkreipia dėmesį į meninę instaliaciją. Pavasarį bus atliktas ir turėklų, lietaus surinkimo latakų bei laiptų pakopų remontas", - teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vilius Šiliauskas.

Meninių idėjų konkursą „Kauno akcentai", primena ELTA, miesto savivaldybė rengia jau trečius metus.

Premjeras: Latvija žada per pusę sumažinti užsienio indėlininkų skaičių

Skandalo finansų sektoriuje supurtytos Latvijos ministras pirmininkas Maris Kučinskis teigia, kad šalis planuoja dvigubai sumažinti užsienio indėlininkų skaičių po to, kai JAV Latvijos banką ABLV apkaltino plataus masto pinigų plovimu. 

Šiuo metu ne Latvijos gyventojai šalies bankuose turi apie 40 proc. visų indėlių. Interviu naujienų agentūrai "Reuters" M. Kučinskis teigė norįs, kad šis skaičius laipsniškai būtų sumažintas iki maždaug 20 proc.

Jungtinės Valstijos trečią didžiausią Latvijos komercinį banką ABLV apkaltino pinigų plovimu Rusijos klientams. Pats bankas neigia kaltinimus bei šiuo metu ieško naujų finansavimo šaltinių, nes JAV sankcijos lėmė indėlių nutekėjimą iš ABLV.

"Dabartinis tikslas yra dvigubai sumažinti užsieniečių indėlius. Tai turi būti įvykdoma per kelis etapus, tiek stiprinant sektoriaus priežiūrą, tiek nustatant naujus tikslus tam, kad finansų sistema nepatirtų netikėtų šokų", - sakė M. Kučinskis.

ABLV situacija šią savaitę sutapo su korupcija kaltinamo Latvijos centrinio banko vadovo Ilmaro Rimševičiaus sulaikymu. Latvijos valdžia sako, kad šios situacijos tarpusavyje nėra susijusios.

M. Kučinskis teigė, kad jo žinutė Europos Sąjungos (ES) lyderiams yra tokia, jog "Latvijos bankų sektorius yra stabilus, ir viskas yra kontroliuojama".

"Mes toliau nuožmiai kovosime su visais korupcijos ar finansinių nusikaltimų atvejais", - užtikrino Latvijos premjeras.

HRW: vykdydama puolimą Sirijoje Turkija taikosi į civilius

Tarptautinė nevyriausybinė organizacija "Human Rights Watch" (HRW) apkaltino Turkiją, kad ši, vykdydama operaciją Sirijos kurdų kontroliuojamame Afrino regione, taikosi į civilius ir jiems kenkia.

Penktadienį paskelbtoje ataskaitoje organizacija teigia, kad Turkija nesiėmė reikalingų atsargumo priemonių, kad išvengtų civilių aukų per tris atakas, įvykdytas nuo operacijos "Alyvmedžio šakelė" pradžios.

"Atrodo, kad dėl to, kaip Turkija vykdo savo naujausią operaciją, pažeidžiami civiliai būna priversti palikti savo namus ir žūsta", - sakė HRW Artimųjų Rytų skyriaus direktoriaus pavaduotoja Lama Fakih.

Organizacijos duomenimis, per Turkijos pajėgų atakas regione iki šiol žuvo 26 civiliai, iš kurių 17 - vaikai.

Turkija, savo ruožtu, neigia, kad taikosi į civilius, bet kurdų šaltiniai ir Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi Sirijos žmogaus teisių stebėsenos organizacija teigia, kad per sausio 20 dieną prasidėjusią operaciją jau žuvo 100 civilių.

Afrine Turkija kovoja su JAV remiamais kurdų Liaudies apsaugos daliniais (YPG), kurie dominuoja šiame pasienyje su Turkija esančiame Sirijos regione. Ankara juos laiko teroristine organizacija, keliančia grėsmę jos nacionaliniam saugumui.

ESTT nusprendė, kad nėščios moterys gali būti atleistos iš darbo

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) ketvirtadienį nusprendė, kad masinio etatų mažinimo atveju nėščios ir krūtimi maitinančios moterys ES nėra automatiškai saugomos nuo atleidimo iš darbo, informuoja "EUobserver".

ESTT teigimu, šio sprendimo nuostatos taikomos tik tiems atvejams, kai atleidimas iš darbo ir nėštumas visai nesusiję, ir atmetė ieškinį moters, teigusios, kad jos nėštumas turėjo reikšti apsaugą nuo atleidimo iš darbo.

Byla buvo iškelta, kai Jessica Porras pareiškė ieškinį Ispanijos bankui "Bankia", kuris buvo priverstas sumažinti savo personalo narių skaičių. Pagal ES teisę, darbdaviams įprastai draudžiama atleisti moteris iš darbo nuo jų nėštumo pradžios iki motinystės atostogų pabaigos, tačiau šios bylos atveju nurodyta išimtis - tokias moteris galima atleisti, kai įmonėje masiškai mažinami etatai.

Tačiau Teismas nurodė, kad darbdaviai privalo atleidžiamiems asmenims paaiškinti etatų mažinimo priežastis ir kokiais kriterijais jie vadovavosi spręsdami, kuriuos darbuotojus atleisti.

Apklausa: pritarimas Katalonijos nepriklausomybei - žemiausias nuo 2014 metų

Sausį pritarimas Katalonijos - 7,5 mln. gyventojų turinčio turtingo regiono Ispanijoje - nepriklausomybei smuko iki žemiausio lygio per ketverius metus, parodė apklausa.

Nesėkmingas nepriklausomybės paskelbimas, kurį spalio 27 d. paskelbė Katalonijos parlamentas, lėmė didelį susiskaldymą tarp katalonų ir sukėlė Ispanijoje didžiausią nuo sugrįžimo prie demokratijos politinę krizę. 

Katalonijos nuomonių tyrimo centro atlikta apklausa parodė, kad tik 40,8 proc. praėjusį mėnesį apklaustų respondentų pritarė nepriklausomybei. Iš 1 tūkst. 200 nuo sausio 10 iki 30 dienos apklaustų žmonių 50,3 proc. buvo prieš nepriklausomybę nuo Ispanijos.

Remiantis panašios spalį atliktos apklausos duomenimis, krizės įkarštyje nepriklausomybei pritarė 48,7 proc., o nepritarė - 43,6 proc.

Krizę spręsti Ispanijos ministras pirmininkas Marianas Rajoy'us nusprendė įvesdamas Katalonijoje tiesioginį valdymą, nušalindamas vyriausybę, paleisdamas parlamentą ir sušaukdamas pirmalaikius parlamento rinkimus. Tačiau rinkimuose didžiąją daugumą vietų parlamente (70 iš 135) vėl iškovojo separatistinės partijos.

D. Trumpas skelbia "griežčiausias visų laikų sankcijas" Šiaurės Korėjai

Jungtinės Valstijos smarkiai griežtins sankcijas Šiaurės Korėjai. "Šiandien aš informuoju, kad mes skelbsime didžiausios apimties naujas sankcijas Šiaurės Korėjos režimui, kokios tik yra buvusios", - penktadienį pareiškė prezidentas Donaldas Trumpas, kurį cituoja agentūra "Reuters".

Finansų departamentas esą netrukus imsis priemonių, kad išdžiovintų pajamų šaltinius, kuriuos Šiaurės Korėja išnaudoja savo branduolinei programai ir ginkluotosioms pajėgoms.

Naujos baudžiamosios priemonės bus nukreiptos prieš 56 laivybos bendroves, atskirus laivus bei prekybos įmones, kurios padeda vyriausybei Pchenjane apeiti dabartines sankcijas.

D. Trumpas apie sankcijas užsiminė ir savo kalboje konservatorių sąjungos CPAC atstovams.

Vyriausybės šaltinių duomenimis, sankcionuojamos bus 27 įmonės bei 28 laivai, esantys Šiaurės Korėjoje, Kinijoje, Singapūre, Taivane, Honkonge, Maršalo salose, Tanzanijoje, Panamoje ir Komoruose, čia registruoti arba plaukiojantys su šių šalių vėliavomis.

Taip vyriausybė esą griežtina "maksimalaus spaudimo" kursą Pchenjanui. 

JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as jau per savo kelionę po Rytų Aziją mėnesio pradžioje paskelbė, kad JAV netrukus paskelbs Šiaurės Korėjai iki šiol "griežčiausias ir agresyviausias sankcijas". 

JAV, Jungtinės Tautos (JT) ir Europos Sąjunga (ES) jau praėjusiais mėnesiais naujomis sankcijomis reagavo į Šiaurės Korėjos branduolinius ir raketų bandymus.

Dropbox" pateikė IPO paraišką

Duomenų dalijimosi platforma "Dropbox" penktadienį JAV vertybinių popierių ir valiutos keitimo komisijai pateikė paraišką rengti pirminį viešąjį akcijų pasiūlymą (IPO), skelbia "Reuters".

Bendrovė planuoja, kad jos akcijos bus įtrauktos į "Nasdaq" sąrašą po "DBX." trumpiniu.

Dokumentuose nurodoma, kad "Dropbox" pajamos pernai siekė 1,11 mlrd. dolerių ir, lyginant su 2016 m., paaugo 31 proc. Tuo tarpu grynasis "Dropbox" nuostolis susitraukė nuo 210,2 mln. 2016-aisiais iki 111,7 mln. pernai.

"Dropbox" buvo įkurta 2007-aisiais kaip nemokama failų dalijimosi platforma. Šiuo metu "Dropbox" turi 11 mln. mokančių naudotojų 180 šalių visame pasaulyje. Bendrovė teigia, kad apie pusė jos pajamų pernai atėjo iš už Jungtinių Valstijų ribų.

Kompanija IPO metu tikisi surinkti iki 500 mln. dolerių. Tarp pagrindinių planuojamo IPO draudikų yra bankai "Goldman Sachs", "JPMorgan" ir "Deutsche Bank".

Atgal