VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

02.25. Naujausios žinios

Lietuva paminėjo Estijos nepriklausomybės šimtmetį

Drauge su Estija jos valstybės šimtmetį šeštadienį minėjo ir visa Lietuva. Prezidentūros balkonuose buvo pastatyti specialūs šviečiantys užrašai „EE100“, o rytą S. Daukanto aikštėje tradiciškai buvo pakeltos Lietuvos, Estijos ir Latvijos vėliavos. Jos plevėsuos iki sekmadienio vidurdienio.



Vidudienį Lietuvos, Estijos ir Latvijos vėliavos buvo pakeltos ir Lukiškių aikštėje. Šioje oficialioje ceremonijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Estijos Respublikos nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Lietuvoje Jana Vanaveski, Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Estijos Respublika grupės nariai, Lietuvos kariuomenės LDK Gedimino štabo bataliono garbės sargybos kuopos kariai, visuomenė.

Šeštadienį vakare Vilnius pasipuošė Estijos vėliavos spalvomis. Buvo apšviesti Trijų Kryžių kalnas, sostinės tiltai, Estijos vėliavą išskleis Valdovų rūmai, iš kurių 19 valandą 18 minučių laisvės trimitininkas sugrojo Estijos valstybės himną, pasiųsdamas vienybės ir brolybės žinią.

Estijos vėliavos spalvomis nušvito ir Katedros aikštėje stovintis Lietuvos šimtmečio varpas. Taip Lietuvos sostinė pasveikino vasario 24-ąją nepriklausomybės šimtmetį švęnčiančią Estiją.

Nepriklausomybės šimtmečius regione jau paminėjo Suomija (2017 metų gruodžio 6 dieną) ir Lietuva. Šimtmetį taip pat ruošiasi minėti Lenkija - 2018 metų lapkričio 11 dieną ir Latvija - 2018 metų lapkričio 18 dieną, primena Užsienio reikalų ministerija. 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu tomis dienomis Lietuvos valstybės ir savivaldybių institucijoms, taip pat kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims siūloma iškelti Lietuvos valstybės ir esant galimybei - nepriklausomybės dieną švenčiančios valstybės vėliavą.

Vasario 16 dieną Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį įvairiais būdais paminėjo visos šios šalys.

Konferencijoje bus prisimenamas kilmingųjų indėlis į Lietuvos valstybingumo kūrimą

Raudondvario pilies Didžiojoje salėje sekmadienį į konferenciją susirinkę dalyviai paminės Lietuvos Valstybės atkūrimo 100-metį ir Lietuvos bajorų draugijos 90 metų įkūrimo sukaktį.

Konferenciją „Kilmingųjų indėlis į Lietuvos valstybingumo kūrimą" organizuoja atsikūrusi LDK Ponų taryba, kuri jungia būrį LDK paveldu besirūpinančių kitų organizacijų, bei VšĮ Raudondvario dvaras. 

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingųjų šeimos nuo seniausių laikų svariai prisidėjo prie mūsų šalies gerovės kūrimo. Buvo steigiamos ir funduojamos mokyklos, remiama lietuviška spauda, statomos bažnyčios ir vienuolynai, o carinės Rusijos okupacijos metais jų dvarai tapo susibūrimo vietomis to meto inteligentijai. Nemažai šių kilmingų šeimų narių tapo ir vienais pagrindinių Lietuvos valstybės atkūrimo architektų bei iškilių tarpukario Lietuvos visuomenės, mokslo, verslo bei politikos veikėjų.

Konferencijoje Eimantas Gudas iš Lietuvos istorijos instituto aptars LDK valdovų ir aukštosios aristokratijos vedybinius ryšius su kitų Europos monarchijų atstovais bei kokią reikšmę tai turėjo tuo metu ir dabar. Prof. Valdas Rakutis iš Lietuvos Generolo J. Žemaičio karo akademijos pasidalins įžvalgomis apie Lietuvos kilmingųjų situaciją Abiejų Tautų Respublikos gyvavimo pabaigoje. Prof. Arvydas Palevičius iš Kauno technologijos universiteto detaliau pristatys vienos Lietuvos kilmingųjų šeimos istoriją, kurios nariai tikrai buvo aktyvūs tarpukario Lietuvos veikėjai. Vienas šios giminės atstovų Bronius Sipavičius 1923-1926 m. buvo net Sveikatos departamento direktorius, kas tuo metu prilygo sveikatos apsaugos ministro pozicijai. Dr. Astos Lignugarienės iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pranešimas bus skirtas konferencijos dalyvius supažindinti su iškiliu tarpukario gydytoju, Lietuvos universiteto profesoriumi ir mūsų šalies dermatovenerologijos „tėvu" prof. Jurgiu Karuža, kuriam 1908 m. Italijos karalius Viktoras Emanuelis III suteikė Šventųjų Mauricijaus ir Lozoriaus ordino riterio titulą.

Konferencija bus apibendrinta pristatant Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekano prof. Rimvydo Petrausko knygą

Prezidentė pasveikino Kuveitą Nepriklausomybės metinių proga

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino Kuveito Valstybės Emyrą Šeichą Sabahą Al-Ahmadą Al-Jaberą Al-Sabahą šalies Nepriklausomybės metinių proga.

Pasak šalies vadovės, Lietuva vertina Kuveito pastangas skatinant dialogą ir vienybę visame regione. Prezidentė išreiškė įsitikinimą, kad Kuveitas išliks svarbiu Europos Sąjungos partneriu sprendžiant svarbiausius regioninius klausimus, kartu stiprinant tiek taiką ir saugumą, tiek politinį ir ekonominį bendradarbiavimą.

Valstybės vadovė palinkėjo, kad artimiausiais metais Lietuva ir Kuveitas aktyviai plėtotų ir dvišalį dialogą, sėkmingai atrastų daug bendrų interesų ir siektų abiejų šalių piliečiams atverti daugiau naudingo bendradarbiavimo galimybių, kurios padėtų stiprinti verslo ir prekybos, mokslo, inovacijų ir švietimo ryšius.

Pasak Prezidentės spaudos tarnybos, nacionalinės šventės proga Lietuvos vadovė Kuveito Emyrui palinkėjo sveikatos, o šaliai ir Kuveito žmonėms - klestėjimo, visokeriopos sėkmės ir taikos.

LAFA fotografijų paroda

2018 m. vasario 27 d. 17.30 val. atidaroma Lietuvos analoginės fotografijos asociacijos narių paroda Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4 / Didžioji g. 19, Vilnius). Atidaryme dalyvaus autoriai.

 Vilnius. Senamiestis

Šiemetinė paroda jungia aštuonis Lietuvos autorius, naudojančius tik analoginės fotografijos priemones. Autoriai nagrinėja miesto savoką, interpretuodami Vilniaus, kaip miesto, kurį tarsi sapnuojame, fenomeną. Jei pasiduodame metaforinei minčiai, kad miestas – šiuo atveju Vilnius – yra sapnas, kurį sapnuoja kunigaikštis Gediminas, tai fotografinis dėmesys jam tampa visiškai aiškus. Fotografas bando juostelėje perinterpretuoti, perfrazuoti tą jau daugybę kartų sapnuotą, bet vis dar persapnuojamą sapną.

Miestas parodos darbuose atsispindi kaip natūrali, pastovi, buitinė terpė. Fotografijose nėra dramatizmo, vieno aiškiai sekamo įvykio ar protagonisto, miestas vaizduojamas daugiau kaip erdvė. Niekaip nepavyksta atsikratyti pojūčio, kad esi dinamiškame kitime, vykstančiame chaoso principu, kuriame nutinka daug nenuspėjamų įvykių, o fotografija yra tinkama priemonė šiam kismui fiksuoti.

Paroda kartą jau rodyta Slendzinskių galerijoje Baltstogėje, Lenkijoje. Jos iniciatorius – Andrei Antonau. Jo paties žodžiais, formuodamas ekspoziciją jis „neturėjo tikslo pabėgti nuo besikartojančių vaizdų ir motyvų, atrastų kitų fotografų dar Vilniaus miesto dokumentavimo pradžioje. Bet norėjo aiškiai parodyti, kad kiekvienas laikotarpis turi savąjį zeitgeistą ir viena iš fotografo užduočių yra išgryninti laiko ir vietos dvasią. Autorius padaro ją matomą kitiems, kurie neturi laiko ar net negalvoja sekti nesustojamą vaizdų kaitą.“

Bus paskelbtas 2017 metų Tolerancijos žmogus ir įteikta pirmoji L. Donskio premija

Vytauto Didžiojo universitete sekmadienį bus paskelbtas 2017 metų Tolerancijos žmogus ir įteikta pirmoji šviesios atminties, buvusio fondo valdybos nario Leonido Donskio premija.

Valdybos narių balsų dauguma 2017 m. Tolerancijos žmogumi išrinktas rašytojas Marius Ivaškevičius, kuris bus apdovanotas Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę" diplomu ir Edmundo Frėjaus sukurtu atminimo medaliu.

Pirmuoju L. Donskio premijos laureatu - valdybos narių ir našlės Jolantos Donskienės sprendimu - tapo istorikas prof. Saulius Sužiedėlis. Jis bus apdovanotas diplomu ir specialiai įrišta L. Donskio knyga bei pinigine premija.

Kasmetinė Leonido Donskio premija bus teikiama asmeniui už ilgametes pastangas stiprinant pilietinį sąmoningumą, pakantą ir už žmogaus teisių gynimą, dialogo mezgimą ir palaikymą tarp skirtingai mąstančių, už pamokas ir pastangas kalbėti be pykčio ir šališkumo, už kitokios nuomonės išklausymą ir jos gerbimą, už nuolatinį priminimą, kad lavinimasis ir apšvieta yra nuolat mus lydintys reiškiniai, stiprinantys abipusį supratimą ir empatiją.

Tolerancijos žmogaus nominacija skiriama asmeniui savo veiksmais, viešu pavyzdžiu ar atviru žodžiu stojusiam prieš ksenofobijos bei antisemitizmo, kitaminčių, kitatikių bei kitataučių persekiojimą, pasisakiusiam prieš smurto, prievartos ir radikalizmo apraiškas visuomeniniame Lietuvos gyvenime.

Šiemet fondo valdyba, renkant 2017 m. Tolerancijos žmogų, buvo gavusi visuomeninių ekspertų ir ankstesnių metų nominantų siūlymus ir svarstė Pakutuvėnų vienuolyno vyresniojo, klebono, br. Gedimino Numgaudžio OFM, pedagogių - Mokyklų tobulinimo centro darbuotojų Marinos Vildžiūnienės ir Eglės Pranckūnienės, psichologės Aušros Kurienės, žurnalisto Pauliaus Gritėno, rašytojo Mariaus Ivaškevičiaus, istoriko Alvydo Nikžentaičio, literatūrologo Mindaugo Kvietkausko, politologo Dariaus Udrio kandidatūras. 

Metų Tolerancijos žmogaus nominacija yra kasmetinė. Pirmasis (2001) metų Tolerancijos žmogaus apdovanojimas 2002 metų sausio mėnesį atiteko Tomui Šernui. Vėliau metų Tolerancijos žmogaus titulas suteiktas profesorei Irenai Veisaitei, žurnalistui Algimantui Čekuoliui, režisieriui Sauliui Beržiniui, pranciškonų vienuoliui ir kunigui Arūnui Peškaičiui, psichologui Robertui Povilaičiui, atlikėjai Jurgai Šeduikytei, filosofui ir žurnalistui Mykolui Drungai, poetui Tomui Venclovai, filosofui Andriui Navickui, rašytojams Daivai Čepauskaitei, Sigitui Parulskiui ir Vandai Juknaitei, muzikantui Andriui Mamontovui, žurnalistui Donatui Pusliui, verslininkui Valdui Balčiūnui.

Restauruotas ir suskaitmenintas lietuviškas filmas „Skrydis per Atlantą"

Minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį ir Europos kultūros paveldo metus, pirmąją kovo savaitę Lietuvos kino centras kviečia Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos žiūrovus nemokamai pamatyti šiuolaikiniams kino teatrų ekranams pritaikytą legendinį režisieriaus Raimondo Vabalo filmą „Skrydis per Atlantą" (1983 m.). Pirmą kartą naujai atgimusio lietuvių klasikos filmo nemokami seansai visuomenei organizuojami ne tik sostinėje, bet ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose. Filmą publikai pristatys žinoma kino kritikė Rasa Paukštytė, numatytas kūrybinės grupės atstovų dalyvavimas.

Skaitmeninto ir restauruoto filmo „Skrydis per Atlantą" pristatymas Vilniuje įvyks kovo 1 d. kino teatre „Forum Cinemas Vingis”, Kaune - kovo 6 d. ir Klaipėdoje - kovo 7 d. šiuose miestuose esančiuose „Forum Cinemas" kino teatruose.

Prieš 85-erius metus 1933 m. įvykusį legendinį lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį per Atlanto vandenyną vienmotoriu lėktuvu „Lituanica" atkuriantis filmas - didžiausio populiarumo sulaukęs lietuviškas vaidybinis filmas, sulaukęs daugiau nei 647 000 žiūrovų. Kūrinys iki šiol laikomas vienu geriausių Lietuvoje sukurtų istorinių patriotinių filmų.

„Skrydžio per Atlantą" autoriai - režisierius R. Vabalas, scenarijaus autoriai R. Vabalas ir Juozas Glinskis, operatorius Jonas Tomaševičius, dailininkas Algirdas Ničius, kompozitorius Bronius Kutavičius. Filme pagrindinius vaidmenis atlieka Remigijus Sabulis (Steponas Darius) ir Eimuntas Nekrošius (Stasys Girėnas), taip pat vaidina Regimantas Adomaitis, Eugenija Bajorytė, Juozas Budraitis, Povilas Gaidys, Gediminas Girdvainis, Valentinas Masalskis, Jonas Vaitkus ir kiti.

Filmą Lietuvos kino centro užsakymu suskaitmenino Lietuvos centrinis valstybės archyvas, vaizdo ir garso restauravimo darbus atliko atitinkamai „TPS" (Lenkija) ir „DubbFilm Studio" (Lenkija). 

Proginiais 2018 metais Lietuvos kino centras šiemet padvigubino metinį biudžetą, skirtą kino paveldui restauruoti, skaitmeninti ir pristatyti žiūrovams. Planuojama surengti kino klasikos savaitgalius regionuose.

Pasak Lietuvos kino centro, jau suskaitmeninta ir restauruota 11 filmų: „Jausmai" (rež. A. Grikevičius ir A. Dausa, 1968 m.), „Sadūto tūto" (rež. A. Grikevičius, 1974 m.), „Velnio nuotaka" (rež. A. Žebriūnas, 1974 m.) „Gražuolė" (rež. A. Žebriūnas, 1969 m.), „Herkus Mantas" (rež. M. Giedrys, 1972 m.), „Niekas nenorėjo mirti" (rež. V. Žalakevičius, 1966 m.), „Maža išpažintis" (rež. A. Araminas, 1971 m.), „Vaikai iš „Amerikos" viešbučio" (rež. R. Banionis, 1990 m.), „Adomas nori būti žmogumi" (rež. V. Žalakevičius, 1959 m.), „Faktas" (rež. A. Grikevičius, 1980 m.), „Skrydis per Atlantą" (rež. R. Vabalas, 1983 m.). Visiems filmams yra parengti titrai anglų ir prancūzų kalbomis.

Į „Eurovizijos" nacionalinės atrankos finalo sceną pateko trys atlikėjai

Septyni atlikėjai šeštadienio vakarą tiesioginiame eteryje susirėmė dėl teisės pasirodyti nacionalinės "Eurovizijos" atrankos finale ir tik trys gavo teisę tęsti tolesnę kovą. 



Šeštadienio vakarą savo eurovizinius pasirodymus surengė Gabrielius Vagelis, Silvija Pankūnaitė ir GeraiGerai, Kotryna Juodzevičiūtė, „The Roop", Godo, Greta Zazza ir Jurgis Brūzga, praneša LRT.lt

Dalyvius vertino muzikos apžvalgininkas Ramūnas Zilnys, režisierė Dalia Ibelhauptaitė, atlikėjai Tomas Sinickis ir Giedrė Kilčiauskienė.

Kauno „Žalgirio" arenoje finaliniame konkurso etape pasirodys Jurgis Brūzga, „The Roop" ir Kotryna Juodzevičiūtė. Tai paaiškėjo susumavus žiūrovų ir komisijos bendrus balus.

J. Brūzga gavo 12 žiūrovų ir komisijos bendrų balų, „The Roop" - 10, o K. Juodzevičiūtė - 8 bendrus balus.

Kovo 11-ąją paaiškės, kas pelnys garbę atstovauti Lietuvai 2018 metų „Eurovizijoje", kuri gegužės 8-12 dienomis vyks Portugalijos sostinėje Lisabonoje.

Iš Skopjės oro uosto pašalintas Aleksandro Makedoniečio vardas

Makedonija šeštadienį nuo sostinės Skopjės oro uosto vardo pašalino Aleksandro Didžiojo, arba Makedoniečio, vardą, siekdama išspręsti ilgametį konfliktą su Graikija dėl šalies pavadinimo.



Socialdemokrato Zorano Zajevo vyriausybė vasario 6 d. nusprendė pašalinti Aleksandro Makedoniečio vardą iš Skopjės oro uosto bei pagrindinio šalies greitkelio pavadinimų. 

Šis žingsnis gali šalis priartinti prie jau 27 metus trunkančio konflikto pabaigos. Graikija teigia, kad Makedonijos vardas priklauso šalies šiaurėje esančiai provincijai, o Makedoniečio palikimas yra graikiškosios kultūros dalis, neturinti nieko bendro su dabartine Makedonijos valstybe.

Graikus dar labiau supykdė nuo 2006 iki 2017 m. Makedoniją valdę nacionalistai, kurie Aleksandro Makedoniečio vardu ėmė vadinti infrastruktūros objektus bei jo garbei statyti didžiules statulas.

ECB: Latvijos bankas ABLV "greičiausiai žlugs"

Trečias didžiausias Latvijos komercinis bankas ABLV bus uždarytas pagal vietinius įstatymus, Europos centriniam bankui (ECB) paskelbus, kad ABLV "žlunga, arba galiausiai žlugs", rašo leidinys "Wall Street Journal".

Šeštadienį paskelbtame pranešime teigiama, kad ABLV likvidumas ženkliai suprastėjo, dėl to mažai tikėtina, jog bankas pajėgs grąžinti savo skolas.

ECB nusprendė, kad banko žlugimas nekelia jokio sisteminio pavojaus šaliai ar regionui, dėl to jis bus uždarytas pagal vietinius įstatymus, o ne pagal Europos Sąjungos (ES) taisykles.

Europos bankų priežiūros mechanizmas (ESM) pritarė ECB išvadoms bei teigė, kad "nėra jokių priemonių, kurios galėtų sustabdyti bankų griūtį", turėdamas omenyje tiek ABLV, tiek ABLV padalinį Liuksemburge.

Penktadienį Latvija bandė tikinti šalies indėlininkus, kad ABLV griūtis nekelia jokių rizikų šalies finansų sistemai, o pats ABLV iš Latvijos centrinio banko esą gaus 480 mln. eurų dydžio pagalbos paketą.

Tačiau "Wall Street Journal" pažymi, kad ECB sprendimas reiškia, jog ABVL paramos vis dėlto negavo.

JAV iždo departamentas praėjusią savaitę paskelbė sankcijas ABLV bei uždraudė banko prieigą prie dolerių, apkaltinęs jį pinigų plovimu. Pasak departamento, ABLV taip pat vykdė sandorius su klientais, susijusiais su Šiaurės Korėjos įmonėmis, kurios prisideda prie Pchenjano balistinių raketų programos.

Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba vienbalsiai patvirtino rezoliuciją, reikalaujančią 30 dienų trukmės paliaubų Sirijoje, kad galėtų būti pristatytos pagalbos siuntos ir įvykdytos medicininės evakuacijos

Infliacija Kanadoje sausį sulėtėjo iki 1,7 proc.

Prekių ir paslaugų kainos Kanadoje praėjusį mėnesį, palyginti su tuo pačiu 2017 m. laikotarpiu, išaugo 1,7 proc., penktadienį paskelbė šalies statistikos agentūra.

Infliacijos lygis Kanadoje buvo aukštesnis, nei prognozavo analitikai, bet atsiliko nuo pastarųjų mėnesių rodiklių. Palyginimui, gruodį metinė infliacija Kanadoje siekė 1,9 proc., o lapkritį - 2,1 proc.

Pasak statistikos agentūros, infliacijos prieaugį daugiausiai lėmė kilusios būsto, transporto ir maisto kainos.

Be to, praėjusį mėnesį į įprastas vėžes grįžo ir telekomunikacijų paslaugų kainų augimas. Gruodį jis buvo sulėtėjęs dėl įvairių kalėdinių nuolaidų, kurias siūlė Kanados telekomunikacijų kompanijos.

E. Macronas ir A. Merkel kalbėsis su V. Putinu apie Siriją

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel nori su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptarti greitą Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos rezoliucijos dėl 30 dienų trukmės paliaubų Sirijoje įgyvendinimą, remiantis Eliziejaus rūmų pranešimu, vėlai šeštadienį skelbė Prancūzijos žiniasklaida.

Pranešime taip pat buvo teigiama, kad rezoliucija, reikalaujanti 30 dienų trukmės paliaubų Sirijoje, "buvo būtinas pirmas žingsnis".

E. Macronas ir A. Merkel nori sekmadienį telefonu pasikalbėti su V. Putinu apie paliaubų įgyvendinimą ir "politinį veiksmų planą", siekiant taikaus konflikto sprendimo.

Rezoliucija patvirtinta Rytų Gutos anklave Sirijoje nesiliaujant intensyviam bombardavimui, kurį vykdo Rusijos remiamos Sirijos vyriausybės pajėgos. Anklave nuo praėjusio sekmadienio žuvo daugiau kaip 500 žmonių.

Atgal