VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

02.26. Naujausios žinios

Romoje gausiai pasnigo, vaikams nereikia į mokyklą

Italijoje spustelėjo šaltukas. Naktį į pirmadienį Romoje gausiai pasnigo - Amžinasis miestas ankstyvą rytą baltavo. Gyventojai socialiniuose tinkluose skelbė apsnigtų monumentų nuotraukas. Romos merė Virginia Raggi paskyrė komandą, kuri koordinuos sniego valymą, pranešė italų žiniasklaida. Pirmadienį nedirbs mokyklos.



Romos provincijoje uždraustas sunkvežimių eismas. Italijos sostinėje nėra snigę nuo 2012 metų. Arktinis šaltis kausto kelis šalies regionus. Turine sekmadienio popietę dėl gausaus snygio teko atidėti A lygos futbolo rungtynes tarp "Juventus" ir "Atalanta".

L. Linkevičius dalyvaus Briuselyje vyksiančiame ES Užsienio reikalų tarybos posėdyje

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pirmadienį Briuselyje dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybos (URT) posėdyje. 

URT darbotvarkėje, pasak Užsienio reikalų ministerijos pranešimo, numatyta ministrų diskusija dėl Moldovos, Artimųjų Rytų taikos proceso ir Venesuelos. 

Artėjant parlamento rinkimams Moldovoje, ministrai aptars politinę situaciją šalyje, Asociacijos susitarimo įgyvendinimą, ES pagalbą vykdant reformas ir kitus aktualius klausimus.

Ministrai diskutuos dėl ES vaidmens Artimųjų Rytų taikos procese. Į gruodžio ir sausio mėnesiais URT darbotvarkes įtraukus neformalius susitikimus su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu ir Palestinos prezidentu Mahmoudu Abbasu, pirmadienį kalbėtis Artimųjų Rytų regiono klausimais ministrai susitiks ir su Palestinos, Egipto, Maroko, Jordanijos, Saudo Arabijos, Jungtinių Arabų Emyratų užsienio reikalų ministrais bei Arabų Lygos generaliniu sekretoriumi. 

Ministrų diskusija dėl Venesuelos vyks pirmą kartą po to, kai lapkričio mėnesį ES įvedė ribojančias priemones (sąskaitų įšaldymą ir draudimą atvykti į ES) septyniems Venesuelos aukšto rango pareigūnams. Šalyje ekonominė ir politinė krizė gilėja, prieštaringai vertinami šalies prezidento rinkimai paankstinti ir planuojami balandžio 22 d.

Dėl Lietuvos istoriją iškraipančios knygos vilniečiui gresia teistumas

Garbaus amžiaus vilnietį į teisiamųjų suolą atvedė jo iniciatyva lietuviškai išleista tendencinga užsienio žurnalistės knyga apie 1991-ųjų sausio 13-osios bei kitus skaudžius Lietuvai įvykius.

Vilniaus apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą byloje, kurioje knygų leidyba užsiimančios bendrovės vadovui, 78 metų P. M. pateikti kaltinimai dėl viešo pritarimo SSRS nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai 2017 metų vasario mėnesį P. M. vadovaujamos bendrovės „Mūsų gairės" leidykla „Politika" išleido knygą „Išdavystės kaina". Ši knyga - žurnalistės Galinos Sapožnikovos knygos „Kas ką išdavė" vertimas. Minėtame leidinyje tendencingai iškraipomi istoriniai faktai apie 1991 metais vykusias beginklių žmonių žudynes prie televizijos bokšto, Medininkų pasienio poste iššaudytus Lietuvos pareigūnus ir kitus 1990-1991 metų įvykius Lietuvoje. G. Sapožnikova dėl savo veiklos yra paskelbta Lietuvoje nepageidaujamu asmeniu.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad P. M. savo iniciatyva G. Sapožnikovos knygą išvertė į lietuvių kalbą bei parašė lietuviškam leidiniui „Leidėjo žodį", savo lėšomis sumokėjo spaustuvei už jos spausdinimą.

Ši knyga buvo išspausdinta 530 egzempliorių tiražu. Keletą jos egzempliorių P. M. perdavė bibliotekoms bei išdalijo savo pažįstamiems, dar 100 knygų davė kitam asmeniui, pažadėjusiam jas parduoti. Taip pat pats bandė platinti šią knygą per knygynus, tačiau šie atsisakė ją pardavinėti.

Ikiteisminį tyrimą byloje atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, jiems vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Tomas Uldukis.

Pasak prokuroro, P. M. kaltinamas tuo, kad inicijuodamas išverstos G. Sapožnikovos knygos lietuvišką leidimą ir „Leidėjo žodyje" pritardamas knygoje išsakytiems teiginiams, užgauliu ir įžeidžiančiu būdu, viešai pritarė ir šiurkščiai menkino 1990-1991 metais agresiją prieš Lietuvą vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkius ir sunkius nusikaltimus Lietuvos valstybei bei jos gyventojams.

Už tokį nusikaltimą Baudžiamasis kodeksas numato baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki 2 metų. Byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Prezidentė priėmė Kinijos ambasadoriaus skiriamuosius raštus

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirmadienį priėmusi Kinijos Liaudies Respublikos ambasadoriaus Sheno Zhifei skiriamuosius raštus, su ambasadoriumi aptarė augančią dvišalių santykių svarbą, vis labiau stiprėjantį Lietuvos ir Kinijos ekonominį bendradarbiavimą.



Kinija yra didžiausia Lietuvos prekybos partnerė Azijoje. Lietuvos eksportas į šią šalį per pastaruosius metus išaugo 46 proc. ir sudaro 180 mln. eurų, dvišalė prekyba siekia 1 mlrd. eurų. Vieni perspektyviausių Lietuvos ir Kinijos ekonominio bendradarbiavimo sektorių yra žemės ūkio ir maisto produktų, finansinių technologijų, biotechnologijų ir lazerių srityse. Šiuo metu su Kinija sėkmingai bendradarbiauja kelios Lietuvos lazerių kompanijos. 

Prezidentė su ambasadoriumi taip pat aptarė šalių ryšius švietimo, studentų mainų srityse. Lietuvoje studijuojančių Kinijos piliečių skaičius kasmet auga - šiuo metu čia mokosi 104 Kinijos studentai.

Per pastaruosius 5 metus padvigubėjo iš Kinijos į Lietuvą atvykstančių turistų srautas. Vien pernai šalyje apsilankė apie 14 tūkst. kinų.

Diplomatas karjerą pradėjo 1983 m., dirbo ambasadose Botsvanoje ir Zambijoje, vėliau ėjo įvairias pareigas Kinijos neįgalių žmonių federacijoje, 2010 m. paskirtas ambasadoriumi Kroatijoje, nuo šių metų pradėjo eiti ambasadoriaus pareigas Lietuvoje. Sh. Zhifei - 10-asis Kinijos ambasadorius Lietuvoje.

Lietuvos ir Kinijos diplomatiniai santykiai užmegzti 1991 m. rugsėjo 14 dieną.

Analitikai: dėl infliacijos realus atlyginimas augo lėčiau

Bankų analitikai sutinka, kad, nors Lietuvoje atlyginimai auga sparčiai, realus atlyginimas dėl infliacijos augo lėčiau nei 2016 metais. 

„Nors nominalaus darbo užmokesčio augimas išlieka spartus, vis tik nemažą dalį dar vis pasiglemžia kylančios kainos. Realus metinis darbo užmokesčio augimas, atmetus infliacijos įtaką, pernai siekė 4 proc.", - savo komentare teigia banko „Luminor" vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė. 

Su tuo taip pat sutinka SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas. 

„Nors vidutinis darbo užmokestis šalyje per visus metus padidėjo 8,2 proc. - sparčiausiai nuo 2008 metų - realusis atlyginimas, kuris įvertina infliaciją ir mokesčius, augo 5,5 proc., arba lėčiau negu 2016 metais", - teigia T. Povilauskas. 

Jis taip pat priduria, kad paskutinį praėjusių metų ketvirtį (kaip ir trečią ketvirtį) minimali mėnesio alga nedarė įtakos metiniam vidutinio darbo užmokesčio pokyčiui, nes ji buvo lygiai tokia pat kaip ir prieš metus, todėl tai buvo pagrindinė lėtesnio negu pirmą pusmetį algų augimo priežastis

Atlyginimai, anot analitiko, kilo dėl darbuotojų trūkumo ir palankios ekonominės padėties, kai įmonės, norėdamos išsaugoti darbuotojus, ar pritraukti naujų, turi mokėti daugiau.

Tuo metu bruto atlyginimas per metus pakilo 7,5 proc. Tokio I. Genytė-Pikčienė šiemet nesitiki.

„Po pernykščio šuolio, šiemet tikimės, kad darbo užmokesčio augimo tempas šiek tiek prislops. Tačiau, palyginti su kitomis euro zonos valstybėmis, jis vis tiek išliks spartus ir, mūsų prognozėmis, turėtų siekti apie 6 proc.", - teigia I. Genytė-Pikčienė. 

Anot jos, šiemet algos ir toliau kils dėl didėsiančio minimalaus mėnesinio atlyginimo, ir besitęsiančio ciklinio ekonomikos atsigavimo poveikio darbo rinkai. 

„Sparti ekonominė plėtra lemia didesnį įmonių poreikį darbo jėgai - daugėjant užsakymų, įmonės yra priverstos samdyti daugiau darbo rankų. Tačiau tam tikruose Lietuvos ūkio sektoriuose jau kurį laiką trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Emigracija, neefektyvi perkvalifikavimo sistema bei rinkos poreikių neatitinkantys universitetų ir kolegijų absolventai negali patenkinti darbdavių ir investuotojų poreikio, todėl jie priversti pervilioti specialistus vieni iš kitų, žadėdami vis didesnį atlyginimą", - teigia analitikė. 

Anot I. Genytės-Pikčienės, nors nuolat kylantys atlyginimai bendrovėms kelia iššūkių, tačiau tai išlaiko vartotojų optimizmą ir skatina vidaus vartojimą. O kai kuriose srityse tai gali paskatinti emigrantus grįžti į Lietuvą. 

Tuo metu T. Povilauskas įvardijo, kad praėjusį ketvirtį sparčiausiai atlyginimai didėjo informacinių technologijų, prekybos, profesine ir moksline veikla besiverčiančiose įmonėse. 

„Apskritai, vis dar lieka tendencija, kad algos auga sparčiai tuose sektoriuose, kur atlyginimai ir taip yra didžiausi, o tai dar kartą rodo, kad Lietuvoje aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūksta, tad įmonės pasirengusios už juos mokėti vis daugiau", - teigia T. Povilauskas. 

Anot jo, apgyvendinimo ar transporto sektoriuose algų augimą vis dar labai lemia minimalaus užmokesčio pokyčiai. Jo teigimu, jei minimalus atlyginimas nekinta, algos šiuose sektoriuose auga lėčiau, nors jų įmonės ir skundžiasi, kad trūksta darbuotojų.

Analitikas taip pat pažymi, kad vis labiau nerimą kelia tai, jog privačiame sektoriuje alga 2017 metais augo sparčiau negu valstybės sektoriuje, o darbo užmokestis 2018 m. gali ir dar labiau priartėti vienas prie kito. 

„Dėl to surasti kompetentingų asmenų, norinčių dirbti atsakingą darbą valstybės sektoriuje, bus vis sudėtingiau, o dabartinių darbuotojų nepasitenkinimas tik didės", - rašoma T. Povilausko pranešime. 

Šiemet, SEB banko duomenimis, vidutinė mėnesio alga didės 7 proc., o tam įtaką darys ne tik išliksiantis ekonomikos augimas ir darbuotojų trūkumas, bet ir 20 eurų padidėsianti minimali mėnesio alga, augsiančios mokytojų, dėstytojų, medikų, tarnautojų algos. Nors vidutinė metinė infliacija šiemet ir bus mažesnė, realioji alga 2018 m. augs taip pat lėčiau.

Darbo užmokestis "į rankas" per metus išaugo 8,4 proc.

Vidutinis darbo užmokestis "į rankas" praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį išaugo 8,4 proc. Sparčiausiai augo privataus sektoriaus atlyginimai. 

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis neto darbo užmokestis praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2016 m., padidėjo 8,4 proc. iki 690,5 euro. Viešajame sektoriuje jis padidėjo 7,5 proc. iki 705,5 euro, o privačiame 8,9 proc. iki 683,1 euro. 

Vidutinis bruto darbo užmokestis per metus išaugo 7,5 proc. iki 884,8. Viešajame sektoriuje atlyginimai kilo 6,7 proc. iki 906,7 eurų, privačiajame sektoriuje - 8 proc. iki 874 eurų

Realusis darbo užmokestis per metus šalies ūkyje padidėjo 4 proc. - viešajame sektoriuje 3,2 proc., privačiajame - 4,5 proc.

"Darbo užmokesčio augimui per metus įtakos turėjo nuo 2017 metų sausio 1 dienos padidinta tam tikrų žemiausių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginė alga, nuo 2017 metų liepos 1 dienos padidintas darbo užmokestis sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams", - teigiama pranešime. 

Statistikai praneša, kad pernai ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, neto arba "į rankas" gaunamas darbo užmokestis ūgtelėjo 3,5 proc. Viešajame sektoriuje jis augo sparčiau - 5,6 proc., o privačiame - 2,4 proc.

"Darbo užmokesčio padidėjimą 2017 metų ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2017 metų trečiuoju ketvirčiu, lėmė sezoniškumas, išmokėtos didesnės vienkartinės premijos, priedai ir piniginės išmokos bei kitos priežastys", - teigiama Statistikos departamento pranešime.

Realusis darbo užmokestis šalies ūkyje padidėjo 2,5 proc.: viešajame sektoriuje - 4,6 proc., privačiame - 1,4 proc. 

Tuo metu vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje per ketvirtį augo 4 proc. Viešajame sektoriuje atlyginimai kilo 6,4 proc., privačiame sektoriuje - 2,8 proc.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje per ketvirtį labiausiai (padidėjo kasybos ir karjerų eksploatavimo24 proc.), švietimo (9,1 proc.) ir meninėje, pramoginėje ir poilsio organizavimo veikloje (6,8 proc.). Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sumažėjo finansinėje ir draudimo (1,3 proc.), žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės (1,2 proc.) veikloje.

Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje išaugo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nuo 2,5 proc. (kitos veiklos) iki 19,8 proc. (kasybos ir karjerų eksploatavimo).

Per metus žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 1,5 proc.

Šiemetinį sausį palyginti su pernykščiu, žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 1,5 proc. Tam įtakos turėjo 2,3 proc. padidėjusios gyvulių ir gyvulininkystės produktų ir 0,9 proc. - augalininkystės produktų supirkimo kainos.

Statistikos departamento duomenimis, Iš gyvulininkystės produktų labiausiai - 17 proc. - padidėjo galvijų supirkimo kainos, kiaušinių supirkimo kainos padidėjo 7,1 proc., natūralaus riebumo pieno - 1,5 proc., tačiau pigiau supirktos avys ir ožkos - 7,7 proc., kiaulės - 7 proc. 

Iš augalininkystės produktų daugiausia - 40 proc. - pabrango vaisiai, avižos pabrango 32,9 proc., kukurūzai - 24,7, morkos - 17,2 bulvės - 14,3, svogūnų galvutės - 12,4, burokėliai - 10,7, kvietrugiai - 10,3, rugiai - 9,5, baltagūžiai kopūstai - 6,7, kviečiai - 4,8, miežiai - 4,2 proc., bet atpigo grikiai - 30,9 proc., ankštiniai augalai - 15,8, rapsų sėklos - 12,6 proc. 

2018 m. sausio mėn., palyginti su tuo pačiu 2017 m. laikotarpiu, supirkta daugiau bulvių - 32,6 proc., avių ir ožkų - 11, daržovių - 10,2, kiaulių - 6,2, galvijų - 3,4, natūralaus riebumo pieno - 1,4 proc. Tačiau mažiau supirkta rapsų sėklų - 68,9 proc., vaisių - 15,4, javų - 13,4, kiaušinių - 11,2 proc.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis vasarį padidėjo 1 procentiniu punktu

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis vasario mėn. buvo minus 7 ir, palyginti su sausiu, padidėjo 1 proc. punktu - gyventojai optimistiškiau vertino galimybes nors kiek sutaupyti, šiek tiek blogiau - namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties ir bedarbių skaičiaus kitimo perspektyvas.

Statistikos departamento duomenimis, vasario mėn., palyginti su sausiu, gyventojų, besitikinčių bent kiek sutaupyti, padaugėjo nuo 30 iki 35 proc., o visiškai nesitikinčių nors kiek sutaupyti gyventojų sumažėjo nuo 27 iki 24 proc.

Gyventojų nuomonė apie namų ūkio finansinės padėties perspektyvas truputį pablogėjo: gyventojų, besitikinčių namų ūkio finansinės padėties gerėjimo per artimiausius 12 mėn., sumažėjo nuo 23 iki 21 proc., kaip ir sausio mėn., 14 proc. manė, kad padėtis blogės.

Vertindami šalies ekonominės padėties perspektyvas, 26 proc. gyventojų teigė, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. pagerės, 24 proc. manė, kad pablogės, o 45 proc. - kad padėtis išliks tokia pati (sausio mėn. - atitinkamai 27, 23 ir 46 proc.).

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime vasario mėn. skyrėsi 2 procentiniais punktais: mieste jis sudarė minus 7, kaime - minus 9. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis nepasikeitė, o kaime padidėjo 1 procentiniu punktu.

Miesto gyventojų padidėjusį pesimizmą vertinant šalies ekonominės padėties perspektyvas atsvėrė optimistiškesnės galimybės nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių prognozės.

Palyginti su sausio mėn., kaimo gyventojai optimistiškiau vertino galimybę sutaupyti ir šalies ekonominės padėties perspektyvas: gyventojų, besitikinčių nors kiek sutaupyti dalis padidėjo nuo 26 iki 30 proc., prognozuojančių šalies ekonominės padėties pagerėjimą - nuo 22 iki 29 proc. Tačiau kaimo gyventojų nuomonė apie namų ūkio finansinės padėties perspektyvas buvo pesimistiškesnė: manančiųjų, kad namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius 12 mėn. gerės, sumažėjo nuo 24 iki 19 proc.

Per metus (2018 m. vasario mėn., palyginti su 2017 m. vasario mėn.) vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 3 procentiniais punktais. Palyginti su praėjusiais metais, gyventojai geriau vertino savo namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties perspektyvas bei galimybę nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. Gyventojų, manančių, kad blogės jų namų ūkio finansinė padėtis, sumažėjo nuo 19 iki 14 proc., prognozuojančių šalies ekonominės padėties blogėjimą - nuo 29 iki 24 proc., o visiškai nesitikinčių nors kiek sutaupyti - nuo 26 iki 24 proc. 

Gyventojų nuomonė apie galimus bedarbių skaičiaus pokyčius per artimiausius 12 mėn., palyginti su praėjusių metų vasario mėn., nepasikeitė. 

Vasario mėn. namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn. gyventojai vertino blogiau nei sausio mėn.: gyventojų, teigiančių, kad jų finansinė padėtis per praėjusius 12 mėn. pablogėjo, padaugėjo 3 procentiniais punktais (nuo 32 iki 35 proc.).

Šalies ekonominės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn. gyventojai taip pat vertino blogiau nei sausio mėn.: 22 proc. gyventojų teigė, kad per praėjusius 12 mėn. ji pagerėjo, 43 proc. - kad pablogėjo (sausio mėn. - atitinkamai 21 ir 40 proc.).

Esamą savo šeimos finansinę padėtį sausio mėn. gyventojai vertino geriau nei praėjusį mėnesį: 37 proc. gyventojų atsakė, kad jo namų ūkis daugiau ar mažiau sutaupo, 10 proc. teigė, kad gyvena iš santaupų ar skolintų lėšų (sausio mėn. - atitinkamai 33 ir 9 proc.).

Vasario mėn. 27 proc. gyventojų nurodė, kad per artimiausius 12 mėn. tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn., 17 proc. - mažiau (sausio mėn. atitinkamai 27 ir 18 proc.).

R. Masiulis: "Rail Baltica" įmonės vadovė turėtų atsistatydinti

Milijardinės vertės geležinkelio projektą "Rail Baltica" įgyvendinančios įmonės "RB Rail" vadovė Baiba Rubesa, po kilusio ginčo su Lietuva ir Estija, turėtų trauktis iš įmonės savo noru, sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Jis interviu Eltai teigė, kad tai, jog bendros Baltijos valstybių įmonės vadovė nesitraukia iš posto po to, kai nepasitikėjimą ja pareiškė du iš trijų akcininkų, yra "kabinimosi į kėdę simptomai". 

"Kiekvienas žmogus, ginantis savo profesionalumą ir reputaciją, labai ilgai nemarinuotų tos pozicijos ir pats pasitrauktų", - interviu Eltai sakė R. Masiulis. 

Jis teigia, kad B. Rubesos pareikšti kaltinimai, kad ji pasidarė nepatogia vadove savo interesus ginančių valstybių atstovams, yra netiesa, o projektas yra įgyvendinamas be didesnių problemų.

- Europos Sąjungos vadovai pradėjo diskusijas dėl kitos finansinės perspektyvos. Kokie jūsų lūkesčiai dėl "Rail Baltica" projekto - kaip atrodys jo finansavimas po 2020 metų? 

- Visi signalai, kurie ateina iš Komisijos, rodo, kad problemų neturėtų būti. Dar daugiau - net gauname indikacijų, kad, jeigu sėkmingai vyks projektas, tai kitoje perspektyvoje galbūt ir papildomai turėtų šiam projektui atitekti lėšų iš projektų, kurie stringa. Jei sugebėtume visos trys Baltijos šalys sėkmingai dirbti, tai gal galėtume pretenduoti į net dar didesnes sumas. 

- Tačiau didesnio finansavimo nei dabar - 85 proc. projekto vertės - "Rail Baltica" negautų. Papildomos lėšos būtų skirtos projekto plėtrai?

- Gali būti, kad apie papildomus bus kalbama. Juk dar Vilniaus jungtis nenustatyta techniškai, kokia ji turėtų būti, tai gal ten būtų galimybės praplėsti projektą. 

- Tačiau Komisija jau atkreipė į akcininkų ir "RB Rail" vadovės Baibos Rubesos nesutarimus. Kaip šie ginčai paveiks projekto eigą? 

- Tie vidaus ginčai niekam naudos neatneša ir, kiek aš buvau informuotas, tai akcininkų atstovai puikiai sutaria, ir aš pats matau pagal savo kontaktus su Latvijos, Estijos kolegomis. Labai darniai dirbame, netgi sakyčiau, išskirtinai darniai. Susiskambiname, susideriname, jei aš turiu klausimų, pasiskambinu kitiems ministrams. Atstovai labai gerai dirba, todėl tikrai keistai nuskambėjo vadovės kaltinimai, kad šalys pykstasi. 

Kažkokia labai keista pozicija, galbūt tiesiog vadovė atitrūko nuo realybės, nejautė tiek akcininkų, tiek ir valdybos pulso. Aišku, kad tokia situacija niekam naudos neneša, reikia suprasti, kad svarbiausias dalykas yra paties projekto sėkmė. Jeigu projekte mes pradedame diskutuoti asmenybių ambicijas, tai jau pasukome ne ta linkme. Reikia lokomotyvą vėl statyti ant bėgių, ir tikrai profesionalus aukšto lygio vadovas, nemanau, kad taip stipriai kabintųsi į kėdę. 

- Jūs tai laikote kabinimusi į kėdę? 

- Aš pats asmeniškai nebendrauju, bet ką indikuoja apie santykius bendrovėje, kad tai jau kabinimosi į kėdę ir bandymo apkaltinti kitus dėl savo nesėkmių simptomai.

- B. Rubesa savo išplatintame laiške teigė, kad stebėtojų tarybos nariai turi savo interesų. Tą patį ji sakė apie buvusią "Lietuvos geležinkelių" vadovybę. Tai gal geležinkeliuose iš tikro niekas nepasikeitė net ir su nauja vadovybe? 

- Šiandien reikia būti labai kategoriškiems, bet koks kaltinimas neskaidria veikla yra nepriimtinas, nes tai yra netiesa. Aš norėčiau tikėti, kad tai yra arba vertimo klaida ir reikėtų ponios B. Rubesos dar kartą paklausti, ar ji vis dėlto kalba apie naują vadovybę, nes aš supratau, kad kalbama apie senąją "Lietuvos geležinkelių" vadovybę, kurios mes tikrai nesiruošiame ginti. Bet jei būtų bandoma apjuodinti dabartinę vadovybę, kuri kaip tik šį projektą suėmė į vadžias ir sėkmingai veda į priekį, tai būtų, mano nuomone, neadekvatu ir tada jau tikrai tą laikyčiau šmeižtu, juodinimu ir neteisybe. 

Tai jei vis dėlto būtų išsakyti kaltinimai dabartinei vadovybei, tada aš norėčiau žinoti tiksliai su pavardėmis, su tiksliais kaltinimais, ir aš būsiu pirmas, kuris imsis veiksmų bausti tuos, kurie yra kalti, bet jei tai yra netiesa, tai tada pati vadovė turi daryti savo išvadas. 

- Jūs manote, kad pavyks ją atstatydinti, turint omenyje, kad Latvijos atstovai akcininkų susirinkime susilaikė ir neišreiškė nepasitikėjimo B. Rubesa? 

- Teisiškai atstatydinti galima, jei visi trys išreiškia nepasitikėjimą, bet aš daugiau apeliuočiau į vadovės profesionalumą ir reputaciją. Ir kiekvienas žmogus, ginantis savo profesionalumą ir reputaciją, labai ilgai nemarinuotų tos pozicijos ir pats pasitrauktų.

- O jeigu nepasitrauks, ar bus įmanomas normalus darbas "Rail Baltica" projekte? 

- Tikiu, kad kažkoks darbas įmanomas, bet jis bus komplikuotas iki tol, kol baigsis ponios B. Rubesos kadencija rudenį. 

- Geležinkelių sektoriuje prisidėjo dar papildomas darbas išskaidyti "Lietuvos geležinkelius" į atskiras įmones. Kaip manote, ar užteks viskam rankų? 

- Laiko daug nėra, jeigu nori darbus padaryti, juos reikia daryti. Ar užteks rankų - mes pamatysime, bet tikrai darbų nebijosime. Neabejoju, kad geležinkelių vadovybė tikrai pajėgi įveikti visus iššūkius. (...) Esu tikras, kad ta reforma nėra tiek sudėtinga, kaip galbūt gali atrodyti, ir ją vis tiek reikia daryti. Mes neatitikome ketvirtojo geležinkelių paketo. Formaliai Lietuvai galėjo būti pradėtos procedūros, ir iškart noriu nuraminti - neva norima privatizuoti geležinkelius. Tai aš tikrai sutinku įrašyti į įstatymą kokius tik saugiklius Seimo nariai gali sugalvoti, kad nebūtų privatizuojama. Neturiu jokių minčių, kad tai būtų daroma dėl privatizavimo, mes tiesiog turime atitikti bent minimalius Europos Sąjungos kriterijus ir taip pat efektyvinti veiklą. 

- Tiek jūs, tiek geležinkelių pertvarka sukurs daugiau skaidrumo, tačiau kaip tai bus padaryta? Juk ir dabar yra atskiros direkcijos, tad koks skirtumas, kad jos taps atskiromis įmonėmis? 

- Jeigu dirbs sąžiningi žmonės, tai jie bet kurioje struktūroje turėtų sąžiningai ir gerai dirbti, bet atskyrimas į atskiras įmones leis turėti atskiras finansines ataskaitas ir tada kiekvieną gabaliuką bus lengviau matyti. Galbūt jūs teisus, kad tai nėra esminis dalykas, bet tai - papildomas pliusas skaidrumui. 

- Keleivių vežimas visada buvo nuostolingas, o dabar, kai bus galima matyti, kiek tų nuostolių konkrečiai jis generuoja, ar tai nepaskatins optimizacijos, mažinant maršrutų skaičių arba didinant bilietų kainas?

- Ši įmonė yra valstybinė įmonė, todėl valstybės prioritetai įmonei yra svarbūs. Toks atskyrimas parodys aiškesnį nuostolį iš vežimo. Kaip žinoma, yra sutarimas su Finansų ministerija, kad nuostolis bus kompensuotas, jeigu "Lietuvos geležinkeliai" tokią pat sumą ar didesnę sumą sumokės dividendais. Tai jei dividendų jie nesumokės, tos kompensacijos nebus. Geležinkeliams bus stimulas didinti pelningumą kitose veiklose ir mažinti nuostolį šitoje veikloje, bet lygiai taip pat kaip ir ankstesniais atvejais tiesiog bus viskas aiškiau. Nereikia ir nuo savęs slėpti, kam maskuoti trūkumus, geriau juos parodyti ir spręsti, ką su jais daryti. Tuo ankstesni geležinkeliai ir buvo kaltinami, kad "valstybė valstybėje", nes niekas nežino, kas joje darosi. 

- Kalbant apie transporto kelius, jūs dar savo kadencijos pradžioje sakėte, kad radote blogesnę situaciją nei tikėjotės. Kaip dabar ją vertinate? 

- Aš įsivaizdavau, kad pirmus metus skirsiu kovai su korupcija, įsisenėjusių voratinklių išardymui, dabar matau, kad metų tikrai neužteks, ir labai viliuosi, kad per kitus dvejus metus mes galėsime tą darbą pabaigti. Jau neturiu iliuzijų, kad tam užteks metų, ir jau labai atsargiai kalbu, kad galbūt per kitus metus tai pabaigsiu. Dabar prognozuočiau, kad sistemos užbaigimas, naujos sistemos pastatymas užims dar dvejus metus - šiuos ir kitus. 

- Kas lemia tai, kad problemų šiame sektoriuje, jūsų nuomone, tiek daug? 

- Sektoriaus ypatumas - jame dirba daug susijusių asmenų. Panašu, kad tarp buvusių valdžioje ir tarp vadovų buvo labai tvarus ryšys. Asmeninės pažintys, medžioklių pažintys, giminystės ryšiai, kas ne visada yra blogai, bet tikrai ne vienu atveju buvo blogai. Nesinori kaltinti visų žmonių, kurie yra susiję giminystės ryšiais, nes žmogus nekaltas, kad susijęs giminystės ryšiais, bet mums vienas iš didžiųjų darbų yra atskirti grūdus nuo pelų. Tai yra - atskirti, kur tie giminystės ryšiai nedaro žalos, ir atskirti nuo to, kur giminystės ryšiai ar pažintys daro žalą. Tikrai didelę pagalbą gauname iš STT, FNTT, VSD, kurie dirba tą stebimąjį darbą, bet kartais tos reformos nėra tokios greitos, nes jas darant nesinori, kad nukentėtų tie, kurie nėra kalti, o tik kažkuo yra susiję su valdžios žmonėmis. Tai ta detali analizė tikrai atima daug laiko. Jeigu imti vėzdą ir tiesiog atleisti visus ir pakeisti naujais, tai būtų žymiai lengviau, bet tai nebūtų teisinga

Tikrai ne vienoje institucijoje, nenorėčiau detalizuoti, kurioje, matome, kad ten mažai žmonių, kurie tas kompetencijas turi. Daug metų sėdi ir todėl rangovai rašydavo konkursų sąlygas, nes nėra institucijoje kompetencijos jas rengti. Iš naujo surinkti visus naujus kompetentingus žmones yra ne vienerių metų darbas, dėl to tuos rožinius akinius aš nuėmiau ir jau matau, kad čia yra ne metų, o trejų metų darbas. 

- Viena paskutinių nulėkusių galvų buvo kelių tyrimo institute, kur po kelių audito paaiškėjo, kad jie statomi nekokybiškai. Ar šioje institucijoje dar bus atleidimų? 

- Labai sunku prognozuoti, kur nulėks galva, kur nenulėks. Tikrai daug šansų, kad gal kažkas ir lėks, bet labai norėtųsi atlikti tą tyrimą. Dar iš kitos pusės reikia suprasti, kad mes negalime spėti ir visas įstaigas vienu metu patikrinti, įsigilinti, surinkti faktus, įrodymus ir tada priimti vieną ar kitą sprendimą. Tai neatmesčiau to, situacija stebima, bet iš kitos pusės tose pačiose institucijose yra ir kompetentingų žmonių, kurių pastangomis mes tikimės remtis ir ateityje. Žmonės neturėtų bijoti, jei jie nesusitepę korupciniais ryšiais, tai turėtų jie būti išsaugoti ir jų kompetencija išsaugota. 

- Dėkoju už pokalbį.

Šiemet biudžeto pajamos išaugo 4,4 proc.

Šių metų sausį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetų pajamos augo. Jų gauta daugiau negu buvo prognozuota.

Finansų ministerija praneša, kad pajamos siekė 735,7 mln. eurų - 4,4 proc. (30,8 mln. eurų) daugiau nei pernai sausį ir 1,6 proc. (11,4 mln. eurų) daugiau nei prognozuota. 

Pajamų iš mokesčių surinkimo į valstybės biudžetą planas įvykdytas 100,8 proc. - gauta 605,3 mln. eurų. Tai yra 4,8 mln. eurų daugiau nei prognozuota ir 26,3 mln. eurų (4,5 proc.) daugiau nei praėjusių metų sausio mėnesį.

Pajamų iš PVM gauta 451,5 mln. eurų, arba beveik 18 mln. eurų (4,1 proc.) daugiau nei pernai tuo pat metu ir 2,8 mln. eurų (0,6 proc.) daugiau nei prognozuota.

Už visas akcizines prekes sausio mėnesį gauta 118,7 mln. eurų - 0,6 mln. eurų (0,5 proc.) daugiau nei prognozuota ir 10,9 mln. eurų (10,1 proc.) daugiau nei pernai tuo pat metu.

Daugiau nei prognozuota gauta ir pelno mokesčio - jo įplaukos sudarė 1,7 mln. eurų. Tai yra 136 tūkst. eurų (8,7 proc.) daugiau nei prognozuota.

Gyventojų pajamų mokesčio įplaukos buvo 101,8 mln. eurų - 2,5 mln. eurų (2,6 proc.) didesnės nei prognozuota. Palyginti su pernai sausiu, šio mokesčio pajamų gauta 7,1 mln. eurų (7,5 proc.) daugiau.

Patvirtintos šių metų valstybės biudžeto pajamos (be Europos Sąjungos (ES) lėšų) sudaro 6,767 mlrd. eurų, su ES lėšomis - 9,071 mlrd. eurų.

Dėl gedimo Klaipėdoje neveikia elektros jungtis su Švedija

Klaipėdoje sugedus elektros keitikliui, atsijungė elektros jungtis su Švedija "NordBalt".

Elektros biržoje "Nord Pool" skelbiama, kad gedimas įvyko pirmadienį ryte ir tikimasi, kad jungtis bus sutaisyta iki vidurnakčio.

"Lietuvos energijos gamyba" pranešė, kad dėl to šiek tiek po 8 valandos buvo aktyvuoti du Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės agregatai.

"NordBalt" jungtimi į Švediją tiekiama pigi skandinaviška elektra. Dėl dažnų gedimų šią vasarą keliems mėnesiams ketinama jungtį atjungti ir pakeisti movas, dėl kurių dažniausiai įvyksta gedimai.

Buvusi JAV pirmoji dama M. Obama parašė memuarus

Buvusi JAV pirmoji dama Michelle Obama lapkričio viduryje išleis savo memuarus. Knyga, kurios angliškas pavadinimas yra "Becoming" ("Tapsmas"), lapkričio 13-ąją vienu metu 24 kalbomis pasirodys prekyboje visame pasaulyje, pranešė leidykla "Penguin Random House".

"Rašyti "Becoming", buvo labai asmeniška patirtis", - leidykla citavo M. Obamą, kuri su savo vyru, buvusiu JAV prezidentu Baracku Obama, ir abiem dukterimis aštuonerius metus gyveno Balstuosiuose rūmuose. Ji esą pirmą kartą turėjusi galimybę "sąžiningai pamąstyti apie savo netikėtą gyvenimo kelią".

"Aš kalbu apie savo šaknis ir apie tai, kaip mergaitė iš Čikagos Saut Saido rajono rado savo balsą. Aš tikiuosi, mano gyvenimas įkvėps skaitytojus rasti drąsos tapti tuo, kuo visad norėjo", - sakė buvusi pirmoji JAV dama.

Mergaitė iš paprasto darbininkų kvartalo esą nepaisė vienos mokytojos patarimo neužsibrėžti pernelyg didelių tikslų. Michelle stojo į Prinstono universitetą, gavo studijų vietą ir galiausiai Harvarde baigė teisės mokslus.

Devintojo dešimtmečio pabaigoje M. Obama įsidarbino žinomojoje advokatų kontoroje Čikagoje. Tuo metu ji susipažino su vėliau jos vyru tapusiu B. Obama, kuris tada kontoroje būdamas studentas atliko praktiką. 

"Penguin Random House" vadovas Markusas Dohle'as pavadino M. Obamą "viena labiausiai įtikinamų dabarties moterų".

Kristaus kapo bažnyčia Jeruzalėje lieka uždaryta antrą dieną iš eilės

Toje vietoje, kur, kaip manoma, buvo palaidotas Jėzus Kristus, pastatyta Kristaus kapo bažnyčia Jeruzalėje lieka uždaryta ir pirmadienį. 



Kaip pranešama, bažnyčios vadovai nusprendė uždaryti bažnyčią sekmadienio popietę, taip išreikšdami protestą prieš naujas mokesčių priemones ir pasiūlytą turto įstatymą bei darydami spaudimą Izraelio institucijoms atsisakyti šių priemonių.

Krikščionybėje Kristaus kapo bažnyčia laikoma švenčiausia vieta ir jos uždarymas - itin neįprastas žingsnis. Manoma, kad būtent šioje vietoje buvo nukryžiuotas ir palaidotas Jėzus Kristus. 

Naujienų agentūros AFP žurnalistas teigė, kad pirmadienio rytą bažnyčia vis dar buvo uždaryta, o bažnyčios pareigūnai tvirtino, kad neaišku, kada ji vėl bus atidaryta.

JT generalinis sekretorius A. Guterresas reikalauja nedelsiant įgyvendinti paliaubas Sirijoje

Po naujų oro antskrydžių Sirijos sukilėlių regione Rytų Gutoje Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonius Guterresas pirmadienį pareikalavo nedelsiant įgyvendinti JT Saugumo Tarybos priimtą rezoliuciją dėl 30 dienų paliaubų.



Ženevoje pradėdamas Žmogaus teisių tarybos metinį posėdį, A. Guterresas pasveikino, kad JT Saugumo Taryba po kelias dienas trukusių debatų susitarė dėl atitinkamos rezoliucijos. Tačiau tokios rezoliucijos esą turi prasmę tik tada, jei jos yra įgyvendinamos.

Nepaisant JT rezoliucijos, Sirijos vyriausybė tęsia savo atakas prieš apsuptą Rytų Gutą netoli Damasko. Aktyvistų duomenimis, nuo sekmadienio čia žuvo 24 žmonės, tarp jų - daug vaikų. Vienas vaikas, be to, žuvo per spėjamą cheminio ginklo ataką.

Šalčiai Lenkijoje pareikalavo dar aštuonių žmonių gyvybių

Savaitgalį dideli šalčiai Lenkijoje pareikalavo dar mažiausiai aštuonių žmonių gyvybių, skelbė šalies saugumo institucijos.

Priskaičiavus naujas aukas, nuo lapkričio mėnesio šalčiai Lenkijoje iš viso pražudė 48 žmones.

Kai kuriose šalies vietose temperatūra nukrito iki -20 laipsnių pagal Celsijų. Teigiama, kad išsilaikys žema temperatūra, todėl Lenkijos institucijos ragina piliečius padėti vyresnio amžiaus žmonėms ir benamiams, kurie žiemos laikotarpiu tampa itin pažeidžiami.

Šiaurės Korėja pareiškė norinti vesti derybas su JAV

Šiaurės Korėja yra pasirengusi vesti derybas su JAV, pranešė Pietų Korėja, informuoja transliuotojas BBC.

Pranešimas paskelbtas po Šiaurės Korėjos generolo Kim Yong Cholo susitikimo su Pietų Korėjos prezidentu Moon Jae-inu dar prieš prasidedant Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių uždarymo ceremonijai.

Remiantis prezidento Moon Jae-ino atstovo žodžiais, kuriuos citavo naujienų agentūra "Yonhap", susitikimo metu Kim Yong Cholas pareiškė, kad Pchenjanas "turi pakankamai noro surengti Šiaurės Korėjos ir JAV dialogą".

Jungtinėms Valstijoms prezidentaujant Donaldui Trumpui, JAV tapo pagrindinėmis dar griežtesnių sankcijų Šiaurės Korėjai rėmėjomis. Sankcijomis, anot Vašingtono, siekiama priversti Šiaurės Korėją atsisakyti savo branduolinės ir raketų programos. 

Netikėtas pareiškimas apie pasirengimą vesti derybas su JAV pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai naujausias, penktadienį jai JAV paskelbtas sankcijas, Šiaurės Korėja pavadino "karo aktu". 

Pchenjano užsienio reikalų ministerija palankiai vertino tai, kaip abi Korėjos bendradarbiavo žiemos olimpinių žaidynių metu, tačiau teigė, kad JAV baigiantis žaidynėms paskelbtomis "naujomis didelio masto sankcijomis atnešė į Korėjos pusiasalį karo pavojų".

J. C. Junckeris pradėjo turą po šešias Balkanų šalis

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris pradėjo turą po šešias Balkanų šalis, informuoja "EUobserver".

Sekmadienį politikas atvyko į Makedonijos sostinę ir didžiausią miestą Skopjė, kuris yra pirmoji turo po šešias Balkanų šalis, besiviliančias prisijungti prie Europos Sąjungos (ES), stotelė. Turo metu J. C. Junckeris lankysis Makedonijoje, Albanijoje, Serbijoje, Juodkalnijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje ir Kosove. 

Per pokalbius Skopjė didžiausias dėmesys buvo skiriamas sprendimams ilgalaikiame ginče su Graikija. 

Ture J. C. Junckerį lydi Europos Sąjungos (ES) vyriausioji užsienio reikalų įgaliotinė Federica Mogherini ir už ES plėtrą atsakingas Komisijos narys Johannesas Hahnas. Pirmininkas turi iki kovo 1 dienos apsilankyti visose šešiose šalyse.

Serbija ir Juodkalnija šiuo me

Rytų Gutoje vėl galėjo būti panaudotas cheminis ginklas

Per spėjamą cheminio ginklo ataką Sirijos sukilėlių bastione Rytų Gutoje, aktyvistų duomenimis, žuvo vienas vaikas. Dar 13 žmonių po atakos sekmadienį skundėsi kvėpavimo problemomis, pranešė Sirijos žmogaus teisių stebėsenos biuras. Vienos moters gyvybei esą gresia pavojus.

Opozicijos medikai išplatintame pareiškime teigia, kad aukoms, greitosios pagalbos vairuotojams ir kitiems žmonėms Rytų Gutoje "po galingo sprogimo" pasireiškė simptomai, kokie būna panaudojus chloro dujas.

Vienas gydytojas, suteikęs pagalbą sužeistiesiems, sakė, jog spėja, kad tai buvo cheminio ginklo ataka. Esą veikiausiai panaudotos chloro dujos. Trejų metukų vaikas užduso. Daugumos pacientų oda ir rūbai, mediko duomenimis, atsidavė chloru. Žmonėms buvo sunku kvėpuoti, jie skundėsi odos ir akių sudirgimais.

Sirijos režimas nuolat neigia naudojantis nuodingąsias dujas. Rusijos gynybos ministerija sekmadienį apkaltino opozicionierius Rytų Gutoje gaminant cheminį ginklą, kad jo panaudojimu apkaltintų režimą.

Rytų Gutos regionas pilietinio karo alinamoje Sirijoje yra viena paskutiniųjų teritorijų, dar esančių sukilėlių rankose. Apie 400 000 žmonių čia dėl vyriausybinių dalinių vykdomos blokados beveik visiškai atkirsti nuo išorinio pasaulio. Gelbėtojai praneša apie dramatišką humanitarinę padėtį. Trūksta maisto ir medicininių prekių.

Atgal