VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

02.28. Naujausios žinios

Bus įteikti VLKK apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą

Šiandien, vasario 28 d. 15 val. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos salėje (Gedimino pr. 3) bus apdovanoti lietuvių kalbos puoselėtojai. Valstybinės lietuvių kalbos komisija (VLKK) jau ketvirtą kartą apdovanos lietuviškos terminijos kūrėjus, mokslo kalbos puoselėtojus ir visuomenės kalbinio išprusimo ugdytojus. 

Apdovanojimo iškilmėse dalyvaus Lietuvos mokslų akademijos prezidentas, akademikas Jūras Banys, VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis, Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centro vadovė, VLKK narė dr. Albina Auksoriūtė, Lietuvos akademinių leidyklų asociacijos prezidentas Gytis Vaškelis. Koncertuos lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos kolektyvai: jaunimo kapela „Šalcinukas“ ir sutartinių giedotojos „Saulalės“ (vadovė Angelė Bapkauskienė).
informaciniai

Šiemet Roko Dovydėno sukurta skulptūrėlė „Sraigė“ ir diplomai bus įteikti:

§  prof. Algirdui Smilgevičiui – už lietuviškos elektrotechnikos terminijos kūrimą, terminų žodynų rengimą;

§  Eugenijui Simonui Kisinui – už lietuviškos karybos terminijos kūrimą, terminų žodynų rengimą;

§  prof. Aurelijai Žvirblienei, prof. Rūtai Dubakienei, prof. Vytui Antanui Tamošiūnui – už lietuviškos imunologijos ir alergologijos terminijos kūrimą;

§  Ritai Urnėžiūtei, Ingai Mataitytei – už ilgametį darbą „Gimtosios kalbos“ žurnale puoselėjant lietuvių kalbą ir šviečiant visuomenę kalbos klausimais;

§  Sigitui Birgeliui – už lietuvių kalbos ir kultūros puoselėjimą Lenkijoje ir Lietuvoje, visuomenei skirtų kultūrinių ir literatūrinių renginių organizavimą.

Algirdas Smilgevičius yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos fakulteto Elektros inžinerijos katedros profesorius emeritas. Greta intensyvaus mokslinio ir pedagoginio darbo profesorius visą laiką rūpinosi lietuvių kalbos, ypač lietuviškos terminijos, puoselėjimu. Reikšmingiausias darbas – 1999 m. kartu su kitais autoriais išleistas penkiakalbis „Elektrotechnikos terminų žodynas“ (buvo šio leidinio iniciatorius, rengėjas ir mokslinis redaktorius). Algirdas Smilgevičius 1991–2007 metais buvo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys, aktyviai dalyvavo Terminologijos pakomisės veikloje iki 2016 metų.

Eugenijus Simonas Kisinas – vienas svarbiausių lietuviškos karybos terminijos kūrėjų. Iki 2015 m. parengė 7 dvikalbius karybos žodynus, kuriuose pateikė apie 150 tūkst. terminų straipsnių. Eugenijus Kisinas – „Karybos enciklopedinio žodyno“ atsakingasis ir mokslinis redaktorius. Jis teikė pastabų ir siūlymų rengiant „NATO terminų žodyną“, taip pat parašė beveik 1000 „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ ir „Technikos enciklopedijos“ straipsnių apie karybą ir karo techniką, parengė 34 mokomuosius, šviečiamuosius ir mokslo veikalus, kuriuose gausu karybos terminų ir apibrėžčių. Eugenijaus Kisino parengti karybos žodynai ir Lietuvos Respublikos terminų banke pateikti terminai sudaro šiuolaikinės lietuviškos karybos terminijos pagrindą ir turi neįkainojamą vertę puoselėjant ne tik karybos terminiją, bet ir lietuvių mokslo kalbą.

Vilniaus universiteto profesoriai Aurelija Žvirblienė, Rūta Dubakienė ir Vytas Antanas Tamošiūnas yra pirmojo „Aiškinamojo imunologijos ir alergologijos terminų žodyno“ lietuvių kalba sudarytojai. Prof. Aurelija Žvirblienė ir prof. Rūta Dubakienė yra aktyvios Lietuvos imunologų draugijos narės, prof. Vytas Antanas Tamošiūnas – Lietuvos imunologų draugijos garbės prezidentas, vienas iš draugijos įkūrėjų, ilgą laiką jai ir vadovavęs.

Rita Urnėžiūtė yra žurnalo „Gimtoji kalba“ redakcinės grupės vedėja ir vyriausioji redaktorė,  Inga Mataitytė – šio žurnalo mokslinė redaktorė. Abi redaktorės žurnale „Gimtoji kalba“ dirba beveik trisdešimt metų, per tą laiką jame paskelbė daugybę straipsnių, recenzijų, apžvalgų lietuvių kalbos klausimais, redagavo žurnale spausdinamus kitų autorių straipsnius. Rita Urnėžiūtė yra ir Lietuvių kalbos draugijos valdybos sekretorė.

Sigitas Birgelis – poetas, vertėjas, fotografas, žurnalistas, knygų sudarytojas ir redaktorius, taip pat Punsko „Aušros“ leidyklos vyriausiasis redaktorius ir direktorius. Sigitas Birgelis yra istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“ ir Lenkijos lietuvių interneto portalo Punskas.pl įkūrėjas ir vyriausiasis redaktorius. Jis rengia lietuvių kultūrinius ir literatūrinius renginius Lenkijoje, knygų pristatymus, susitikimus su lietuvių rašytojais, literatūros vertėjais, menininkais ir kt., nuo 2008 m. ne tik Punske, bet ir Lietuvoje organizuoja istorijos paveldo konferencijas „Terra Jatwezenorum“. Sigitas Birgelis yra parašęs, sudaręs, išvertęs ir išleidęs 27 lietuviškas knygas, taip pat yra 12 poezijos rinkinių autorius.

Artėja Nacionalinis diktantas „Ateik. Rašyk. Išsaugok“ 

Jau vienuoliktą kartą organizuojamas Nacionalinis diktantas šiemet vyks kovo 2 dieną, penktadienį, 11 valandą. Diktantas bus transliuojamas per LRT radiją ir internetu.

„Vėl kviečiame visus į lietuvių kalbos šventę. Nebijokime nosinių ir kablelių, nes diktantas nėra egzaminas. Organizatoriai siekia paskatinti žmones didžiuotis mus visus vienijančia kalba, o kartu ir savo valstybe“, – sakė Nacionalinio diktanto organizatorė Vytautė Šmaižytė.Nacionalinį diktantą kartu su VšĮ Pilietinės minties institutu organizuoja Vilniaus prekybos paramos fondas „Dabar“, aktyviai kviečiantis visus neabejingus gimtosios kalbos mylėtojus prisidėti prie lietuviško žodžio puoselėjimo.

„Sklandi kalba – sklandi mintis. Sklandi mintis neskaldo, neerzina, ji vienija arba kviečia į dialogą. Tebūnie Nacionalinio diktanto rašymas šventė! Proga pasidžiaugti kalba, prisiminti mokymąsi, mėgautis turtingu tekstu ir pasivaržyti. Šis diktantas – puiki galimybė per 45 minutes pasitikrinti savo lietuvių kalbos žinias. Pakvieskime draugus, pažįstamus ir kolegas – kartu bus smagiau!“ – ragino Vilniaus prekybos paramos fondo „Dabar“ direktorė Elena Aleknavičienė.

Diktanto tekstas bus paskelbtas viešai 2018 m. kovo 5 d. www.diktantas.lt, DELFI ir www.vlkk.lt (su rašybos ir skyrybos paaiškinimais).

Projekto organizatoriai paštu gautus diktantus įsipareigoja patikrinti ir ištaisyti.

Finalas, kurį tiesiogiai transliuos LRT Kultūros kanalas, vyks balandžio antrą šeštadienį.

 Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre atidaryta paroda "Mes žiūrime į juos, jie žvelgia į mus. Rafaelis Chvolesas: vilniečių portretai 1945-1959 m.". Paroda, surengta kartu su Prancūzijos institutu, skiriama atkurtos Lietuvos šimtmečiui

Bus įteiktas Lietuvos-Amerikos inovacijų apdovanojimas

Trečiadienį Vilniaus universiteto Rektoriaus auloje rengiama iškilminga Lietuvos-Amerikos inovacijų apdovanojimo įteikimo ceremonija. Nugalėtojus apdovanos Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorė Lietuvoje Anne Hall ir Baltijos-Amerikos laisvės fondo valdybos narė Danguolė Altman. 

Nugalėtojus ir finalininkus sveikins užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, ūkio ministras Virginijus Sinkevičius, Amerikos-Lietuvos verslo tarybos prezidentas Ericas Stewartas bei JAV įmonės „Strategic Staffing Solutions" vadovė Cynthia Pasky.

2016 metais pristatytu apdovanojimu siekiama įvertinti ir skatinti Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos bendradarbiavimą kuriant novatoriškus sprendimus. Apdovanojimo steigėjai - Amerikos-Lietuvos verslo taryba, Baltijos-Amerikos laisvės fondas ir Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Lietuvoje.

Pirmosios vietos prizinis fondas 10 tūkst. EUR; antrosios - 5 tūkst. EUR.

Klaipėdos jūrų uosto molai bus rekonstruojami jų neilginant jų ir nekeičiant planinės padėties

Klaipėdos jūrų uosto molai bus rekonstruojami neilginant jų ir nekeičiant planinės padėties. Tokiai pietinio ir šiaurinio bangolaužių rekonstrukcijos alternatyvai pritarė Klaipėdos uosto plėtojimo taryba. 

Pagal pirmąją alternatyvą, kuriai pritarė susisiekimo ministro vadovaujama Klaipėdos uosto plėtojimo taryba, pietinis ir šiaurinis molai rekonstrukcijos metu bus paaukštinti ir sustiprinti, tačiau jų planinė padėtis nebus keičiama. Ties abiejų molų dalimi bus įrengtos atraminės sienutės. 

Rekonstrukcijos metu įplaukos kanalo kryptis bus pasukta maždaug 11 laipsnių, plotis uosto vartuose po rekonstrukcijos bus 184 m (šiuo metu yra 150 m).

Įgyvendinus šią alternatyvą į Klaipėdos uostą galės įplaukti didžiausi šiuo metu į Baltijos jūrą galintys įplaukti laivai su maksimalia 15,2 m grimzle.

„Šis projektas yra labai svarbus, nes jį įgyvendinus į uostą galės įplaukti didžiausi Baltijos jūroje plaukiojantys laivai. Tai yra pareiškimas apie naujus kokybinius Klaipėdos uosto parametrus", - sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

„Pasirinktas rekonstrukcijos variantas yra optimalus ir juo pasiekiame visus pagrindinius uždavinius, kuriuos sau keliame. Tai stipriai gerintų Klaipėdos uosto įvaizdį, atsirastų galimybė priimti didžiausių į Baltijos jūrą galinčių įplaukti parametrų laivus. Ši rekonstrukcija leistų žymiai padidinti uosto saugumą esant sudėtingoms oro sąlygoms", - teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Skaičiuojama, kad įgyvendinti pirmąją molų rekonstrukcijos alternatyvą prireiks apie 41,8 mln. Eur. Didžiąją lėšų dalį tikimasi gauti iš ES fondų. Numatoma, kad molų rekonstrukcija be projektavimo darbų truks apie dvejus metus.

Navigacinių sąlygų tyrimai ir hidrodinaminis modeliavimas buvo atliekamas septynioms alternatyvoms. Iš jų toliau nagrinėti buvo atrinktos trys. Pagal maksimalios rekonstrukcijos variantą, kuriam nebuvo pritarta, būtų statomas naujas pietinis molas ir du atskiri nauji bangolaužiai jūroje, rekonstruojamas šiaurinis molas, įplaukos kanalo kryptis būtų labiau pasukama. Kanalo plotis uosto vartuose po rekonstrukcijos būtų 230 m. Orientacinė šios alternatyvos įgyvendinimo darbų kaina - apie 190 mln. Eur be PVM.

Uosto plėtojimo taryba posėdžio metu taip pat pritarė Klaipėdos uosto bendrojo plano konkretizuotiems sprendiniams.

 Sukako treji metai, kai buvo nužudytas Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikas Borisas Nemcovas. Šiai datai paminėti Vilniuje, prie paminklo „Žinia“ priešais Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką, Rusų Europinis judėjimas surengė piketą.

Lietuvos ginklų kontrolės inspektorius dalyvaus pasirinkto rajono inspekcijoje Baltarusijoje

Vasario 28 d. – kovo 1 d. Lietuvos ginklų kontrolės inspektorius kartu su Nyderlandų vadovaujama inspektorių grupe dalyvaus pasirinkto rajono inspekcijoje Baltarusijoje pagal Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) 2011 m. Vienos dokumentą dėl pasitikėjimą ir saugumą stiprinančių priemonių.

Inspekcijos metu Nyderlandų vadovaujama ginklų kontrolės inspektorių grupė turės galimybę gauti informaciją apie pasirinktame Baltarusijos rajone esančių karinių junginių ir vienetų vykdomą veiklą, juose tarnaujančio personalo skaičių, pagrindinių ginkluotės ir kovos  technikos sistemų tipus ir kiekį.

Lankydamiesi kariniuose vienetuose ir poligonuose inspektoriai galės susipažinti su juose vykdoma veikla, pabendrauti su personalu. Remiantis  inspekcijos metu gauta informacija ginklų kontrolės inspektoriai parengs ir išplatins ESBO šalims ataskaitą, kurioje pateiks vertinimą, kaip Baltarusija laikosi 2011 m. Vienos dokumento įsipareigojimų.

Šių metų vasarį Lietuvos ginklų kontrolės atstovas Turkijos vadovaujamos inspektorių grupės sudėtyje dalyvavo vertinamajame vizite Rusijoje. Baltarusijoje Lietuvos ginklų kontrolės inspektoriai su vertinamuoju vizitu paskutinį kartą lankėsi 2017 m. spalį, o Baltarusijos inspektoriai Lietuvoje – 2017 m. rugpjūtį.

2011 m. Vienos dokumentas įpareigoja ESBO priklausančias valstybes kasmet pateikti informaciją apie savo karines pajėgas, gynybinių pajėgumų vystymo planus ir karinį biudžetą, iš anksto informuoti apie planuojamą stambaus masto karinę veiklą. Valstybės taip pat įsipareigoja priimti savo teritorijoje nustatytą kiekį kitų šalių karinių ekspertų inspekcijų bei vizitų į karinius dalinius.

Remiantis 2011 m. Vienos dokumentu, kiekviena ESBO priklausanti šalis turi teisę patikrinti, ar kita šiai organizacijai priklausanti valstybė  nevykdo stambaus masto karinės veiklos, apie kurią būtina pranešti iš anksto, ir ar neturi nedeklaruotų karinių pajėgumų.

Kainų komisija patvirtino mažesnę "Litgas" dujų kainą

Energetikos įmonių holdingas "Lietuvos energija" valdoma dujų prekybos bendrovė "Litgas" antrąjį šių metų ketvirtį dujas reguliuojamiems energijos gamintojams pardavinės pigiau.

Kainų komisija trečiadienį nustatė 18,97 euro už megavatvalandę kainą - 3,2 proc. mažesnę nei galioja šiuo metu. 

Komisija skaičiuoja, kad vidutinė importuojamų dujų kaina antrąjį ketvirtį turėtų siekti 17,04 euro už MWh. 

Kainų komisija, atsižvelgdama į vidutines rinkos kainas, kiekvienam ketvirčiui nustato, už kokią kainą „Litgas" parduoda dujas reguliuojamiems energijos gamintojams. Pagal suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo pajėgumų modelį, skirtumą tarp „Litgas" nustatytos kainos ir realios iš Norvegijos „Statoil" įsigytos dujų kainos vartotojai padengia per infrastruktūros mokesčius

Lietuvos magistraliniai ir krašto keliai sausi

Trečiadienio rytą Lietuvos magistraliniai keliai sausi, krašto keliai taip pat sausi, tačiau vietomis provėžoti. Mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai, pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos, vietomis provėžoti, padengti prispausto sniego sluoksniu, slidūs. 

Šalyje rytą buvo be kritulių, vietomis pustė pažeme. Oro temperatūra svyravo nuo 16 iki 21 laipsnio šalčio. 

Vandens gylis krašto kelio Šilutė-Rusnė apsemtame ruože, kurio ilgis 406 metrai (nuo 6,312 iki 6,718 km), nuslūgo iki 21 cm. Tačiau lengvųjų transporto priemonių eismas vis dar draudžiamas. Įmonės „Kelių priežiūra" Klaipėdos padalinys specialiomis transporto priemonėmis apsemtu ruožu kelia lengvuosius automobilius, gyventojus bei keleivius. 

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dieną vietomis silpnai pasnigs, pustys. Vėjas šiaurės rytų, 8-13 m/s. Aukščiausia oro temperatūra nuo 10 iki 15 laipsnių šalčio.

Naujasis Žemės ūkio rūmų pirmininkas: politikai turi klausytis žemdirbių

Naujasis žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus teigia, kad žemės ūkis susiduria su daug iššūkių, kuriuos būtina spręsti. Tačiau, pasak jo, būtina bendradarbiauti su valstybės institucijomis, o politikai turėtų klausytis, ką sako ūkininkai.

"Klausimų žemės ūkyje daug. Tie klausimai neatskirti tiek bendrai nuo visuomenės, tiek nuo mūsų produktų vartotojų, nuo sveiko gyvenimo, nuo socialinio gyvenimo, nuo tradicijų. Mes keliame klausimus, kad bendrai ruošiant Žemės ūkio strategiją, ji bendrai tarnaus žemės ūkio krypčių vizijai", - Eltai sakė A. Svitojus. 

Anot jo, Žemės ūkio rūmai neketina konkuruoti su valstybės institucijomis, tačiau tikisi, kad į jų pasiūlymus bus atsižvelgiama ir padedama juos įgyvendinti.

"Žemės ūkio rūmai yra žemdirbių parlamentas, o valstybės institucijos yra įgyvendintojos. Mes tikimės, kad jos padės mums techniškai įgyvendinti, paremti tas kryptis, kurias reikia, nes kaip keli šimtai žmonių gali žinoti geriau nei keli šimtai tūkstančių žmonių kaip dirbti? Tai nėra konkurencija, tai turi būti partnerystė", - teigė naujasis pirmininkas.

A. Svitojus sakė, kad problemų žemės ūkyje daug - reikia spręsti klausimus dėl žemės, gamybos, šeimos ūkių, skurdo. Anot jo, apie konkrečius žingsnius dar anksti kalbėti, nes darbas tik pradėtas. 

"Negalime mes per vieną dieną, per kelias valandas išspręsti visų klausimų, bet jau yra tam tikras proveržio taškas", - tikino jis. 

Jis sutiko, kad Lietuvos žemės ūkyje egzistuoja problema, kad eksportuojamos žaliavos vietoj to, kad iš jų būtų gaminama produkcija. Anot jo, šią problemą būtina išspręsti.

"Reikia paremti biotechnologijas, aukštąsias technologijas, žaliavos išskaidymą. Tai sukuria žymiai didesnę pridėtinę vertę - 10 ar net 50 kartų didesnę pridėtinę vertę. Paprastas dalykas - vilnos kilogramas kainuoja, pavyzdžiui, eurą, gali nuvelti keturias poras šlepečių ir parduoti po 50 eurų", - teigė naujasis pirmininkas. 

Žemės ūkio rūmai metus neturėjo pirmininko. Baltijos labdaros fondo vadovas A. Svitojus rūmų suvažiavime pirmininku išrinktas antradienį. Už jį balsavo 32 delegatai iš 47. 

Pirmininkais taip pat pretendavo tapti „Ūkininko patarėjo" vyriausiasis redaktorius Vytenis Neverdauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos atstovas Ignas Jankauskas , Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos narys Robertas Amšiejus.

Kainų komisija spręs, ar imtis vartotojų sąskaitas paliesiančios šilumos pertvarkos

Nesutarimus tarp šilumos tiekėjų ir nepriklausomų šilumos gamintojų kelianti pertvarka turėtų būti patvirtinta trečiadienį.

Nors visos pusės nesutaria dėl to, kaip Valstybinės kainų ir energetikos komisijos sprendimas pakeisti šilumos supirkimo tvarką paveiks rinką, vieną dalyką pripažįsta visi - tai paveiks vartotojų sąskaitas.

Nepriklausomi gamintojai Eltai teigė, kad pakeitus supirkimo tvarką ir nustačius, jog šilumos tiekėjai turės konkuruoti su nepriklausomais gamintojais tokiomis pat sąlygomis, kaina vartotojams sumažės.

Tuo įsitikinusi ir pati Kainų komisija, kuri skaičiuoja, kad dėl pertvarkos kainos gali kiek ūgtelti nebent Kaune. Jos skaičiavimais, šiame mieste po pertvarkos kaina gali išaugti 1,4 proc. arba sumažėti 6,4 proc. Tuo metu Vilniuje kainos gali kristi nuo 8 proc. iki 16,2 proc., o Klaipėdoje - nuo 1,3 proc. iki 3,4 proc.

Tačiau su tuo nesutinka šilumos tiekėjai. Šilumininkų užsakymu pernai atlikta „Ekotermijos" ir Efektyvios energetikos centro analizė rodo, kad visoje Lietuvoje dėl pertvarkos šilumos tiekėjai negautų 75 mln. eurų pajamų, kurie „atitektų ne vartotojams kainų mažinimui, o nepriklausomiems šilumos gamintojams". Pasak šios studijos, Vilniuje dėl pertvarkos vartotojai turėtų sumokėti 144,15 tūkst. eurų daugiau, Kaune - 564,34 tūkst. eurų, o Klaipėdoje - 812,45 tūkst. eurų daugiau.

Vėliau Kainų komisijai pateiktuose skaičiavimuose „Klaipėdos energija" teigė, kad kainos gali pakilti 3,4 proc., „Vilniaus šilumos tinklai" vertino, kad jos sostinėje išaugs 0,6 proc., o „Panevėžio energijos" nuomone, kainos vartotojams pakils 1 proc.

Pagal naują tvarką šilumos tiekimo bendrovės turės nustatyti aukštesnes „lubas" ir šilumą iš nepriklausomų gamintojų supirkti brangiau. Tvarka keičiasi, nes šilumos tiekėjai, nustatydami viršutinę kainos ribą, turės įvertinti ne tik kuro kainas, bet ir pastoviąsias sąnaudas, pavyzdžiui, darbuotojų užmokestį. 

Konkurencijos taryba pernai gruodį pranešė tirsianti, ar Kainų komisijos nustatyta tvarka nepažeidžia Konkurencijos įstatymo ir ar šilumos tiekėjai nėra proteguojami. Taryba tyrimą pradėjo, gavusi nepriklausomų šilumos gamintojų skundą. Tačiau šilumos tiekėjai teigia, kad "konkurencija negali būti absoliuti". Jų praėjusią savaitę išplatintame pranešime teigiama, kad tiekėjai turi daugiau pareigų, yra įpareigoti užtikrinti, kad šilumos tiekimas nenutrūktų, o visiška konkurencija pakenktų tam.

Vyriausybė spręs, ar keisti žemės gelmių tyrimų tvarką

Aplinkos ministerija siūlo atsisakyti dvigubos leidimų išdavimo tvarkos ir nustatyti kvalifikacinius reikalavimus asmenims, kurie nori žvalgyti naudinguosius išteklius. 

Trečią kartą pataisytą ministerijos Žemės gelmių įstatymo projektą Vyriausybė svarstys trečiadienio posėdyje. 

Ministerijos teigimu, šiuo metu galiojantis leidimų tirti žemės gelmes reglamentavimas nėra pakankamas ir išsamus. 

Be to, anot ministerijos, šiuo metu kuriama neproporcinga administracinė našta verslui bei valstybės institucijoms, kai asmenims, siekiantiems įgyti teisę tirti žemės gelmes, suteikiama teisė užsiimti žemės gelmių tyrimu ir atskirai išduodamas leidimas vykdyti tyrimą konkrečiame objekte. 

Projekteu siūloma įtvirtinti aiškią leidimų tirti žemės gelmes ir leidimų naudoti žemės gelmių išteklius išdavimo tvarką. Be to, siūloma atsisakyti leidimo atlikti tyrimą konkrečiame objekte. Šis reikalavimas, pasak projekto rengėjų, yra perteklinis. Per metus vidutiniškai išduodama apie 20 naujų leidimų.

Ministerijos nuomone, turi būti įtvirtinti kvalifikaciniai reikalavimai asmenims, siekiantiems gauti leidimą tirti žemės gelmes. Reikalavimai apimtų geologijos, geofizikos, statybos inžinerijos, geotechnikos inžinerijos aukštojo mokslo kvalifikacijos turėjimo reikalavimą žmogui, siekiančiam vykdyti žemės gelmių tyrimą, o tam tikrais atvejais - ir ne mažiau 3 metų praktinės darbo patirties per pastarąjį dešimtmetį reikalavimą. 

Ministerija taip pat siūlo, kad jūroje norintys išgauti naftą ir dujas, privalo turėti finansinę garantiją, kad padengs žalą aplinkai nelaimės atveju.

Prasideda ketvirtasis Nacionalinis konkursas "Lietuvos istorijos žinovas"

Trečiadienį prasideda ketvirtasis Nacionalinis konkursas „Lietuvos istorijos žinovas". Konkurso globėjas - Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis. Šiais metais, kai švenčiame Lietuvos valstybės šimtmetį, konkursas vyks dviem etapais. Pirmas etapas vyks trečiadienį. Mokiniai, studentai, visuomenės atstovai-Lietuvos istorijos mylėtojai, tapę geriausiais žinovais savo bendruomenėse, bus pakviesti į finalinį konkurso etapą, kuris vyks kovo 10 dieną Seime, istorinėje Kovo 11-osios salėje. 

Konkursu siekiama prasmingai paminėti Lietuvos šimtmetį, ugdyti nuostatą, kad kiekvienas turi gerai žinoti ir suprasti savo tautos istoriją, stiprinti tapatumo ir pasididžiavimo jausmą savo valstybe. Taip pat siekiama skatinti visuomenės bendruomeniškumą, puoselėti savo krašto tradicijų išugdytas dvasines vertybes, skatinti užsienyje gyvenančius lietuvius drauge prasmingai paminėti šią dieną. 

Prieš tai vykę konkursai parodė didelį šalies žmonių, užsienio lietuvių susidomėjimą Lietuvos istorija. Pernai konkurse dalyvavo 415 mokyklų, Jungtinės Karalystės, Baltarusijos, Ukrainos, Švedijos, Italijos, Portugalijos, JAV, Danijos gyventojai. Atsirado norinčių atlikti užduotį net Naujojoje Zelandijoje.

Konkursą rengia Šaulių sąjungos ir Lietuvos kariuomenės atstovai. 

Pirmaisiais metais konkursas vyko Valdovų rūmuose, antraisiais - Vilniaus Rotušėje, trečiaisiais - atnaujintoje nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje, o šiemet. konkursas vyks Signatarų namuose, ten, kur prasidėjo modernios Lietuvos valstybės istorija.

Šiemet konkurse dalyvaus jau daugiau nei 400 Lietuvos mokyklų bendruomenių bei 25 vietos miestų ir rajonų bendruomenių, lietuviai Jungtinėje Karalystėje, JAV, Rusijoje, Vengrijoje, Italijoje, Austrijoje, Baltarusijoje.

Sėkmingiausi konkurso dalyviai bus apdovanoti organizatorių, partnerių ir rėmėjų padėkomis ir vertingais prizais, bus išrinktas geriausias Lietuvos istorijos žinovas.

Konkurso partneriai - Seimo kanceliarija, portalas "Delfi.lt", Švietimo ir mokslo ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakultetas, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, Nacionalinis muziejus LDK Valdovų rūmai, Lietuvos politologų asociacija, edukacinė programa „GoHisto”.

Seimo Pirmininkas dalyvaus Lietuvos valstybės 100-mečio iškilmėse Lenkijoje

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis trečiadienį vyksta darbo vizito į Varšuvą, kur susitiks su šalies parlamento vadovais ir sakys oficialią kalbą Lenkijos Seime, taip pat dalyvaus iškilminguose Lietuvos šimtmečio renginiuose. 

Lietuvos delegacija trečiadienį susitiks su Lenkijos Seimo Pirmininku Mareku Tadeuszu Kuchcinskiu, vėliau dalyvaus iškilmingame Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio minėjime Varšuvos filharmonijoje. Minėjime Lietuvos parlamento vadovas tars sveikinimo žodį, o muzikinę dalį atliks Lietuvos simfoninis orkestras, diriguojamas Mirgos Gražinytės-Tylos.

Ketvirtadienį Seimo Pirmininkas V. Pranckietis sakys oficialią kalbą Lenkijos parlamente. Paskutinį kartą, prieš 21-erius metus, Lenkijos Senate kalbą sakė tuometis Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis. 

„Tai yra gera proga pažvelgti į mūsų tautų nueitą kelią, bendrą istoriją, kas mus jungia ir sutelkia, kokie pagrindiniai dabarties ir ateities iššūkiai laukia Lietuvos ir Lenkijos žmonių", - sako Seimo Pirmininkas V. Pranckietis. 

Vėliau Seimo Pirmininkas V. Pranckietis susitiks su Senato Pirmininku Stanislawu Karczewskiu.

Seimo Pirmininko vadovaujamą vizito delegaciją sudaro Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Aušrinė Norkienė, Biudžeto ir finansų komiteto narė Rita Tamašunienė, Užsienio reikalų komiteto narys Emanuelis Zingeris, taip pat buvęs Seimo Pirmininkas Česlovas Juršėnas.

Slovakijos interneto leidinio "Aktuality.sk" reporterio Jano Kuciako ir jo draugės nužudymą tiria Interpolas ir Slovakijos, Čekijos bei Italijos policininkai

Mirė filmų apie Jamesą Bondą režisierius L. Gilbertas

Mirė filmų apie Jamesą Bondą režisierius Lewisas Gilbertas. Tai oficialiame juostų serijos tinklapyje pranešė 007 prodiuseriai Michaelis G. Wilsonas ir Barbara Broccoli. L. Gilbertui buvo 97 metai.

"Su dideliu liūdesiu sužinojome apie mūsų mielo draugo Lewiso Gilberto mirtį", - teigiama pranešime. L. Gilbertas buvo "tikras džentelmenas", įnešęs "milžinišką indėlį" į britų kino pramonę. Jo filmai apie Jamesą Bondą esą buvo "serijos klasika".

L. Gilbertas režisavo tris "bondiados" filmus, tarp jų - "Gyvenk du kartus" (1967) su Seanu Connery'iu ir "Munreikeris" (1977) su Rogeriu Moore'u. Tarp sėkmingiausių režisieriaus darbų taip pat yra juosta "Alfie" (1966), kurioje pagrindinį vaidmenį atliko Michaelis C

Šiaurės Korėja teigia, kad jai taikomos sankcijos niekada nesuveiks

Antradienį Šiaurės Korėjos atstovas Jungtinių Tautų (JT) nusiginklavimo forume pareiškė, kad dėl branduolinės programos šaliai įvestos sankcijos niekada neduos norimo rezultato, ir toliau rodė priešiškumą prezidento Donaldo Trumpo „maksimalaus spaudimo" kampanijai.

„JAV turėtų žinoti, kad sankcijos ir spaudimas niekada neišgąsdins Šiaurės Korėjos ir niekada neveiks", - sakė Pchenjano pasiuntinys Han Tae Songas Ženevoje vykusioje JT Nusiginklavimo konferencijoje. 

Šiuos komentarus jis išsakė praėjus kelioms dienoms po to, kai D. Trumpas pristatė, kaip pats teigė, „griežčiausias kada nors (Šiaurės Korėjai) taikytas sankcijas".

Toks teiginys gali atrodyti perdėtas, turint omenyje anksčiau Pchenjanui Vašingtono taikytas griežtas priemones, tačiau JAV prezidento administracija patvirtino, kad naujosios sankcijos palies praktiškai visus Šiaurės Korėjos šiuo metu naudojamus laivus.

„Jei JAV ignoruos nuoširdžias mūsų pastangas pagerinti abiejų Korėjų santykius (...) ir vietoje to teiks pirmenybę provokacijoms ir konfrontacijai, Šiaurės Korėja neabejotinai į tai atsakys", - įspėjo Han Tae Songas.

Čekijos teismo sprendimas paleisti Sirijos kurdų lyderį išprovokavo Turkijos įsiūtį

Čekijos teismui antradienį paleidus į laisvę iškilų Sirijos kurdų lyderį Salehą Muslimą, kurį Turkija kaltina terorizmu, Ankara į tai reagavo įsiūčiu ir pareiškė, kad toks Čekijos žingsnis rodo, jog ji „remia terorizmą".

Pirmadienį Turkija pranešė oficialiai paprašiusi Čekijos jai išduoti vieną iš ryškiausių Sirijos kurdų veikėjų. Savaitgalį Turkijos prašymu jis buvo sulaikytas Prahoje.

„Teisėjas nusprendė paleisti S. Muslimą. S. Muslimas, savo ruožtu, pažadėjo neišvykti iš Europos Sąjungos (ES) ir reaguoti į teismo prašymą prisistatyti", - naujienų agentūrai AFP sakė teismo atstovė Marketa Puci.

S. Muslimo teisininkas Miroslavas Krutina žurnalistams sakė, kad S. Muslimas pažadėjo bendradarbiauti, jei bus pradėta Turkijos reikalaujama ekstradicijos procedūra.

Ankara kaltina S. Muslimą dėl 2016-ųjų vasarį Turkijos sostinėje įvykdyto sprogdinimo prie karinės vilkstinės, pareikalavusio 30 žmonių gyvybių. Jei Turkijos teismas jį pripažintų kaltu, jam grėstų 30 laisvės atėmimo bausmių iki gyvos galvos. Pats kurdų lyderis tokius kaltinimus neigia. 

Teismui paskelbus S. Muslimui palankų verdiktą, Turkija užsipuolė Čekijos institucijas. Pavyzdžiui, ministro pirmininko pavaduotojas Bekiras Bozdagas reporteriams pareiškė, kad Praha parodė „remianti terorizmą" ir kad tai „neigiamai atsilieps" dvišaliams santykiams.

Čekijos užsienio reikalų ministerija, savo ruožtu, atkirto „griežtai atmetanti teiginius, kad šis nepriklausomo teismo priimtas sprendimas prieštarauja Čekijos Respublikos įsipareigojimui kovoti su tarptautiniu terorizmu".

 Europos Sąjungos (ES) vyriausiasis "Brexit" derybininkas Michelis Barnier antradienį įspėjo Didžiąją Britaniją, kad po "Brexit" prasidėsiantis pereinamasis laikotarpis negali būti neribotas ir kad susitarimo dėl šios fazės pasiekti kol kas nepavyksta. Nuotr.: ES vyriausiasis "Brexit" derybininkas Michelis Barnier

Pernai Vokietijoje sumažėjo išpuolių prieš pabėgėlius

Pernai Vokietijoje prieš pabėgėlius ir jų gyvenamąsias patalpas įvykdyta 2 tūkst. 219 išpuolių ir tai apytikriai trečdaliu mažiau nei 2016 metais, kai buvo užregistruota apie 3 tūkst. 500 nusikaltimų (užpuolimai, žodiniai užgauliojimai, padegimai, bombų atakos ir kita) prieš pabėgėlius. 

Pernai prieš pačius pabėgėlius įvykdyti 1 tūkst. 906 išpuoliai, o prieš jų gyvenamąsias patalpas užregistruota 313 atakų. Per incidentus sužeista apie 300 žmonių ir Vokietijos vyriausybė pasmerkė tokius išpuolius. 

Vokietijos visuomenės nuomonė dėl pabėgėlių išsiskyrė 2015 metais kanclerei paskelbus atvirų durų politiką, lėmusią pabėgėlių į Vokietiją antplūdį.

Afganistano prezidentas nori pripažinti Talibaną politine partija

Laikantis griežtų saugumo priemonių, Afganistano sostinėje Kabule trečiadienį prasidėjo antroji vadinamojo "Kabulo proceso" taikos konferencija. Prezidentas Ashrafas Ghanis joje pasiūlė pripažinti Talibaną politine partija, jei talibai sutiks su taikos derybomis, praneša agentūra "Reuters".

Iki šiol Talibanas atmetė tiesiogines derybas su Afganistano vyriausybe, kurią vadina "marionečių režimu". Pirmadienį talibai pakartojo, kad nori kalbėtis su JAV, kurios yra dislokavusios šalyje didžiausias pajėgas. Su tuo nesutinka JAV, reikalaudamos, kad taikos procesas būtų afganiškas. JAV 2017 metais vėl padidino savo karių skaičių Afganistane ir suaktyvino oro antskrydžius.

Pasak Afganistano užsienio reikalų ministerijos, 25 šalių bei trijų tarptautinių organizacijų atstovai taikos konferencijoje tarsis, kaip Afganistano vyriausybė galėtų sudaryti taiką su radikaliu islamo Talibanu. Šis šiuo metu kontroliuoja arba daro įtaką mažiausiai 13 proc. šalies. Dėl dar 30 proc. teritorijos vyksta mūšiai.

Talibai į konferenciją nėra pakviesti. Tačiau, anot agentūros dpa, joje dalyvaus buvęs aukštas Talibano pareigūnas Aga Djanas Motassimas. Jis talibų vyriausybėje, kuri buvo valdžioje iki tarptautinės operacijos Afganistane pradžios 2001 metais, be kita ko, ėjo finansų ministro pareigas. A. D. Motassimas praeityje pasisakė už derybas su Afganistano vyriausybe ir ne kartą buvo tarpininkas.

JAV bazėje atplėšus įtartiną laišką, blogai pasijuto 11 žmonių

JAV karinėje bazėje Virdžinijoje atplėšus įtartiną laišką, prastai pasijuto 11 žmonių. Vokas buvo adresuotas "Myer-Henderson Hall" kariuomenės bazei netoli Vašingtono, antradienį tviteryje pranešė kariuomenė.

Buvo evakuotas vienas administracinis pastatas. Trys iš vienuolikos prastai pasijutusių žmonių tolesniems tyrimams nuvežti į ligoninę. Incidento tyrimas tęsiasi. Kariuomenės atstovai televizijos stočiai CNN sakė pajutę lyg "rankos ir veidas būtų nudeginti".

Armijos atstovas Brianas Blockas teigė, kad kol kas anksti sakyti, ar tai buvo teroristinis išpuolis, ar ne.

Šiaurės Korėja tiekė medžiagas į Sirijos cheminių ginklų gamyklas

Šiaurės Korėja tiekė Sirijos vyriausybei reikmenis ir medžiagas, kurios galėjo būti naudojamos cheminiams ginklams gaminti, remdamasis Jungtinių Tautų (JT) ekspertų išvadomis, antradienį skelbė amerikiečių dienraštis "The New York Times".

JT ekspertų tyrėjų grupės ataskaitoje teigiama, kad tarp Šiaurės Korėjos neteisėtai tiekiamų prekių buvo aukštai temperatūrai ir rūgščiai atsparios plytelės, korozijai atsparūs vožtuvai ir termometrai. Plytelės neva buvo naudojamos įmonių, skirtų cheminiams ginklams gaminti, statybai. Remiantis dienraščio pranešimais, Sirijos cheminių ginklų gamybos įmonėse taip pat buvo pastebėti Pchenjano raketų specialistai. 

Šiaurės Korėjai taikomos tarptautinės sankcijos dėl jos branduolinės programos ir medžiagų tiekimas Sirijai suvokiamas kaip sankcijų pažeidimas. Tokie tvirtinimai pareikšti pasirodžius naujiems pranešimams apie chloro dujų naudojimą Sirijoje, dėl kurio kaltinamos Sirijos pajėgos.

Anot ekspertų ataskaitos, kurią cituoja "The New York Times", laikotarpiu tarp 2012 ir 2017 metų į Siriją pristatyta mažiausiai 40 siuntų su galimais cheminių ginklų komponentais, tačiau medžiagos galėjo būti naudojamos tiek kariniais, tiek civiliniais tikslais. 

Siriją ir Šiaurės Korėją jau dešimtmečius sieja šilti santykiai. 2015 metais Sirijos prezidento Basharo al-Assado vyriausybė parką sostinėje Damaske pavadino Šiaurės Korėjos įkūrėjo Kil Il Sungo vardu. 

Po 2013 metais opozicijos kontroliuojamoje teritorijoje netoli Damasko įvykdytos zarino dujų atakos spaudimo sulaukusi Sirija sutiko sunaikinti savo cheminių ginklų atsargas. Tačiau Sirijos prezidento vyriausybė nuolat kaltinama cheminių ginklų atakomis prieš civilius.

Meteorologams perspėjant dėl sniego audros, Airijos gyventojai šluoja parduotuvių lentynas

Meteorologams perspėjant dėl sniego audros, Airijos gyventojai šluoja parduotuves. Šalyje ketvirtadienį prognozuojamas didžiausias nuo 1982 metų snygis. Dėl to žinybos paragino gyventojus atsisakyti nereikalingų kelionių. Šie jau nuo antradienio ėmė kaupti atsargas, pirmiausiai šviežių prekių - duonos, pieno ir vaisių.

"Mes fiksuojame padidėjusius srautus mūsų parduotuvėse, nes žmonės prieš pūgą kaupia atsargas", - sakė "Lidl" prekybos centro atstovas. Tinklas esą padidino užsakymų skaičių, kad lentynos neliktų tuščios. Prie paklausos prisiderino ir "Tesco" parduotuvių tinklas, užsakydamas 20 proc. daugiau duonos nei įprastai, rašo laikraštis "Irish Independent". Socialiniuose tinkluose buvo skelbiamos lyg nusiaubtų maisto prekių parduotuvių ir tuščių lentynų nuotraukos.

Stingdantis šaltis ir sniegas šiuo metu savo gniaužtuose laiko didelę Europos dalį. Airijos meteorologai jau savaitės pradžioje įspėjo dėl sniego ir ledo. Ketvirtadienį šalį turėtų užklupti audra "Emma", atnešianti "besitęsiantį ir smarkų snygį".

Atgal