VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

03.01. Naujausios žinios

Krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas lankėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Floridoje, kur dalyvavo Specialiųjų operacijų pajėgų metiniame simpoziume, susitiko su JAV specialiųjų operacijų pajėgų vadovybe. Nuotr.:   Master Sgt. Barry Loo ( USSOCOM)

Vyriausybė jau pateikė Šventosios uosto perdavimo Palangai įstatymo projektą

Susisiekimo ministerija parengė ir pateikė išvadoms gauti Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo šis uostas pereitų Palangos savivaldybės, žadančios atgaivinti uostą, žinion. 

Įstatymo projekte numatoma, kad uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra yra Lietuvos valstybės turtas, kuris Vyriausybės nutarimu patikėjimo teise perduodamas valdyti, naudoti ir juo disponuoti Palangos miesto savivaldybei. 

Vyriausybė prašys Seimo klausimą svarstyti skubos tvarka.

Įstatymas turėtų įsigalioti nuo liepos d. 

Šiuo metu Šventosios valstybinį jūrų uostą valdo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

"Jei šis uostas būtų perduotas Palangos miesto savivaldybei, galėtume iki birželio pateikti paraišką Europos Sąjungai, ir, gavus lėšų, prasidėtų Šventosios uosto atgimimas. Be abejonės, uosto atstatymo darbai būtų vykdomi etapais ir užtruktų keletą metų", - po pasitarimo Vyriausybėje yra sakęs Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Vyriausybė vykdo rinkėjams duotą pažadą įteisinti elektroninį balsavimą

Siekiama paskatinti rinkėjų aktyvumą, piliečių dalyvavimą valstybės vystymo procesuose, Vyriausybė teiks Seimui Balsavimo internetu sistemos sukūrimo ir įgyvendinimo įstatymo projektą.   Elektroninio balsavimo įteisinimas buvo numatytas Vyriausybės programoje.   

Numatyta, kad rinkėjas internetu gali balsuoti kelis kartus, tačiau įskaitomas tik vėliausiai gautas balsas, o balsas skaičiuojamas tik vieną kartą. Ypatingas dėmesys skiriamas informacinės sistemos saugumui, slaptumui ir patikimumui, todėl numatyti papildomi reikalavimai programinei įrangai. Bus sukurtas informacinės sistemos audito mechanizmas. Rinkimų stebėtojai, auditoriai, visuomenės informavimo priemonių atstovai (priklausomai nuo turimų teisių) galės stebėti balsavimo internetu eigą specialiomis monitoringo priemonėmis. Balsavimas internetu rezultatai negalios, jeigu bus nustatyta, kad  pažeistas informacinės sistemos saugumas.
2015 m. „Baltijos tyrimai“ organizuotos apklausos duomenimis 56 proc. Lietuvos gyventojų remia idėją, kad per rinkimus būtų galima balsuoti ir internetu.
Rinkėjų aktyvumas Lietuvoje yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Praėjusiuose Prezidento ir savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavo 47 proc., o Seimo rinkimuose – 51 proc. rinkėjų. Kitų Europos Sąjungos šalių rinkėjų aktyvumas siekia apie 67 proc.

Balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose koncepcija buvo parengta dar 2006 m. 2016 metais Seimui pateiktas Balsavimo internetu sistemos sukūrimo ir įgyvendinimo įstatymo projektas gražintas tobulinti. Įteisinus balsavimą internetu, tokiu būdu būtų galima balsuoti 2020 metais spalio 11 d. vyksiančiuose  Seimo rinkimuose.

Balsavimas internetu turėtų ne tik padidinti Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių piliečių aktyvumą, bet ir padėti sutaupyti valstybės biudžeto lėšas. Lietuvoje rinkimų  kaina svyruoja nuo  6 iki 11 mln. eurų.

Estijoje elektroninis balsavimas įteisintas nuo 2005 metų. Prancūzijos piliečiai, kurie gyvena už šalies ribų, nuo 2009 – ųjų  internetu renka išeivijos asamblėją, tokiu būdų vietos savivaldos rinkimai organizuojami  Ontario provincijoje Kanadoje, Naujojo Pietų Velso valstijoje Australijoje, vietos rinkimuose elektroniniu būdu balsuoja Šveicarijos Neuchatel, Ciuricho ir Ženevos kantonų gyventojai.  

Kainų komisija nusprendė pertvarkyti šilumos ūkį

Lietuvos šilumos ūkis bus pertvarkomas, o nepriklausomi gamintojai ir šilumos tiekėjai konkuruos vienodomis sąlygomis. Nors šilumos tiekėjai prašė atidėti naująją tvarką, Valstybinė kainų ir energetikos komisija trečiadienį patvirtino naują metodiką. 

"Visi komisijos nariai pritarė nutarimo projektui", - teigė komisijos pirmininkė Inga Žilienė.

Komisija žada, kad po pertvarkos šilumos kainos gyventojams turėtų sumažėti iš esmės visuose miestuose, kur veikia nepriklausomi gamintojai. Tačiau šilumos tiekėjai, kritikavę reformą, tikina, kad kainos tik augs. 

Šilumos tiekėjams pavyko įtikinti komisiją, kad naujoji tvarka įsigaliotų ne nuo liepos, o nuo gruodžio, o šilumos supirkimas pagal naują tvarką vyks nuo kitų metų sausio. Taigi, kaip iš tikro pasikeis kaina vartotojams, paaiškės kitąmet, kai sąskaitos, išrašytos pagal naują tvarką, pasieks gyventojus. 

Pagal naują tvarką, šilumos tiekimo bendrovės turės nustatyti aukštesnes „lubas" ir šilumą iš nepriklausomų gamintojų supirkti brangiau. Tvarka keičiasi, nes šilumos tiekėjai, nustatydami viršutinę kainos ribą, turės įvertinti ne tik kuro kainas, bet ir pastoviąsias sąnaudas, pavyzdžiui, darbuotojų užmokestį.

Naujosios tvarkos kritikai prašė atidėti sprendimą ir jo nepriimti, kol Seime nebus priimti nauji šilumos sektorių reguliavimai. Tačiau nepriklausomi šilumos gamintojai, palaikantys naująją tvarką, teigia, kad pakaks vilkinti procesus. 

Anot šilumininkų atstovų, naujoji tvarka nėra aiški, komisijos skaičiavimai nesutampa su šilumos tiekėjų analizėmis. 

"Kol nebus pakeisti teisės aktai pagal energetikos strategiją ir kol nebus pakeisti aktai, prašome Kainų komisijos, kad dabar to naujo projekto nepriimtų ir lauktų", - posėdyje trečiadienį teigė Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Tokios pozicijos laikėsi ir kiti šilumininkai. Vilniaus šilumos tinklo vadovas Mantas Burokas teigė, kad "šitie pakeitimai būtų skuboti, manome, reikėtų nuo aukščiausių teisės aktų prisiderinti einant žemyn, o ne atvirkščiai". 

Jo teigimu, šilumos tiekėjų situacija ir nepriklausomų gamintojų situacija skiriasi iš esmės, o kuriant konkurenciją, bandoma, kad visiškai skirtingos įmonės gamintų šilumą vienodomis sąlygomis.

"Klaipėdos energijos" vadovas Antanas Katinas teigė, kad iki šiol surengtos dvi konsultacijos dėl naujosios tvarkos, tačiau, pasak jo, reikėtų dar bent vienos konsultacijos. 

"Prie tokios apimties dokumentų ir tokios svarbos, dvi viešos konsultacijos yra per mažai", - tikino jis. 

Komisijos pirmininkė Inga Žilienė kritikavo šilumininkų teiginius, kad jiems nebuvo išaiškinta skaičiavimų metodika. 

"Prielaidos buvo labai aiškiai išdėstytos", - posėdyje teigė I. Žilienė. 

Nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos vadovas Vytautas Kisielius posėdyje teigė, kad pritaria naujai tvarkai, ir, pasak jo, šilumos tiekėjai tiesiog baiminasi prarasi pelnus. Anot jo, vartotojai nenukentės dėl naujosios tvarkos. 

"Turbūt ne man vienam susidaro įspūdis, kad šilumos gamintojai stengiasi bet kokia kaina apsaugoti savo privilegijas. (...) Vartotojas ir tik vartotojas yra mūsų veiklos pagrindas, šilumos tiekėjai kalba apie savo pelnus ir baiminasi išeiti į konkurenciją", - posėdyje sakė V. Kisielius. 

Anot jo, šilumininkų teiginiai, kad trūksta viešų konsultacijų, yra stebinantys ir taip tiesiog bandoma išsaugoti monopolį šilumos sektoriuje, bandant vilkinti procesus. 

"Pirmoji tvarka 2016 metų balandžio mėnesį pateikta. Šilumos tiekėjams ir kitiems palaikantiems monopolinę poziciją, yra patogu traukti kas kartą naują zuikį ir mesti komisijai ant stalo apdirbti jį. Mes nematome jokios prasmės vilkinti šitą procesą", - teigė jis. 

Energetikos ministerijos atstovas posėdyje teigė, jog ministerija pasitiki, kad "komisija priims teisingiausią spendimą".

Kainų komisija skaičiuoja, kad dėl pertvarkos kainos gali kiek ūgtelėti nebent Kaune. Jos skaičiavimais, šiame mieste po pertvarkos kaina gali išaugti 1,4 proc. arba sumažėti 6,4 proc. Tuo metu Vilniuje kainos gali kristi nuo 8 proc. iki 16,2 proc., o Klaipėdoje - nuo 1,3 proc. iki 3,4 proc.

Tačiau su tuo nesutinka šilumos tiekėjai. Šilumininkų užsakymu pernai atlikta „Ekotermijos" ir Efektyvios energetikos centro analizė rodo, kad visoje Lietuvoje dėl pertvarkos šilumos tiekėjai negautų 75 mln. eurų pajamų, kurie „atitektų ne vartotojams kainų mažinimui, o nepriklausomiems šilumos gamintojams". Pasak šios studijos, Vilniuje dėl pertvarkos vartotojai turėtų sumokėti 144,15 tūkst. eurų daugiau, Kaune - 564,34 tūkst. eurų, o Klaipėdoje - 812,45 tūkst. eurų daugiau.

Vėliau Kainų komisijai pateiktuose skaičiavimuose „Klaipėdos energija" teigė, kad kainos gali pakilti 3,4 proc., „Vilniaus šilumos tinklai" vertino, kad jos sostinėje išaugs 0,6 proc., o „Panevėžio energijos" nuomone, kainos vartotojams pakils 1 proc.

Konkurencijos taryba pernai gruodį pranešė tirsianti, ar Kainų komisijos nustatyta tvarka nepažeidžia Konkurencijos įstatymo ir ar šilumos tiekėjai nėra proteguojami. Taryba tyrimą pradėjo, gavusi nepriklausomų šilumos gamintojų skundą. Tačiau šilumos tiekėjai teigia, kad „konkurencija negali būti absoliuti". Jų praėjusią savaitę išplatintame pranešime teigiama, kad tiekėjai turi daugiau pareigų, yra įpareigoti užtikrinti, kad šilumos tiekimas nenutrūktų, o visiška konkurencija pakenktų tam.

Skirtas finansavimas Kauno soboro atnaujinimui

Vienas ryškiausių Kauno architektūros objektų - Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia - per artimiausius dvejus metus iš pagrindų atsinaujins. Patvirtinus Europos Sąjungos fondų finansavimą, šįmet numatoma pradėti soboro fasado, stogo ir pamatų tvarkymą. Pasak Kauno savivaldybės, planuojama, kad visi darbai kainuos iki 1,8 mln. eurų.

„Jau pasirašėme finansavimo sutartis su Centrine projektų valdymo agentūra (CVPA). Dabar rengiame statybos darbų pirkimo dokumentus. Kovo pabaigoje planuojame skelbti viešųjų pirkimų konkursą. Tuomet paaiškės, kuris rangovas atliks darbus", - savivaldybės pranešime cituojama už soboro restauravimą atsakingos viešosios įstaigos „Soboro projektai" vadovė Renata Bagdonienė.

Jei neiškils jokių nenumatytų kliūčių, liepos mėnesį bus pasirašyta sutartis su konkursą laimėjusiu rangovu, kuris iškart pradės darbus. Juos planuojama užbaigti iki 2020 m. balandžio.

„Soboras yra vienas labiausiai atpažįstamų Kauno architektūrinių simbolių. Tačiau visiems akivaizdžiai matoma, kad dabar jis gerokai apšepęs. Džiaugiamės, kad ne tik privatūs pastatų savininkai Kaune tvarko fasadus, bet ir šis objektas sulaukė deramo dėmesio. Europos Sąjungos lėšos, gana ženkliai prisidedant Kauno miesto savivaldybei, tikrai atneš puikių rezultatų. Atnaujinę bažnyčios fasadą, papuošime miestą dar vienu ne tik istoriškai, bet ir vizualiai patraukliu objektu", - kalbėjo Kauno mero pavaduotojas Simonas Kairys.

Pagal pasirašytą finansavimo sutartį su CVPA, Europos Sąjungos fondų lėšos skirtos bažnyčios fasado tvarkymo darbams, cokolio dalies tvarkymui bei neįgaliųjų prieigos įrengimui. Iš viso tam numatyta per milijoną eurų. Likusias lėšas skirs Kauno miesto savivaldybė.

Papildomai numatoma restauruoti langus ir duris. Taip pat parengtas bažnyčios kupolų ir stogo remonto bei restauravimo projektas, gautas leidimas darbams, pateikta paraiška jiems finansuoti. Sulaukus palankaus sprendimo iš Kultūros paveldo departamento, restauravimas prasidėtų būtent nuo pastato viršaus.

Apie būtinybę remontuoti Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią Kaune kalbama jau daugiau kaip penkerius metus. Tam buvo įsteigta viešoji įstaiga „Soboro projektai", kuriai pavesta pagrindinė misija - teikti projektus ir pritraukti ES lėšas. Įstaigos veiklą didžiąja dalimi finansuoja jos dalininkė Kauno miesto savivaldybė.

Bendra visų investicijų suma pastato remontui bei restauracijai turėtų siekti apie 1,8 mln. eurų. Kaunas tikisi, kad atsinaujinusi bažnyčia po restauracijos bus dar patrauklesnė turistams. Pačiame Kauno centre jau beveik 123 metus stovintis išskirtinis architektūrinis objektas ateityje turėtų atverti savo erdves ir platesnėms kultūrinėms veikloms.

Čia numatoma rengti daugiau koncertų, ekskursijų apie bažnyčios istoriją, kitų edukacinių veiklų. Iki šiol čia negalėjo visavertiškai patekti judėjimo negalią turintys žmonės, tačiau pasibaigus remontui tokių kliūčių nebeliks ir ši lankytina vieta taps prieinama visiems kauniečiams bei miesto svečiams.

Stengiamasi sudaryti sąlygas studijas baigusiems užsieniečiams laikinai likti gyventi Lietuvoje

Vyriausybės posėdyje trečiadienį pritarta Vidaus reikalų ministerijos siūlomoms įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" pataisoms. Jomis būtų praplėstos galimybės gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje - studijas baigę ar mokslinius tyrimus čia vykdę užsieniečiai šalyje galėtų likti dar 9 mėnesiams.

Pasak Vidaus reikalų ministerijos, įstatymo pakeitimais studijas, mokslinius tyrimus ar eksperimentinės plėtros darbus Lietuvoje baigusiems užsieniečiams pratęstas laikino leidimo gyventi terminas, numatoma, padėtų spręsti aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumo darbo rinkoje problemą, kadangi tokiu būdu skatinama, kad studentai ir mokslo tyrėjai iš užsienio ieškotųsi darbo arba pradėtų veiklą kaip savarankiškai dirbantys asmenys.

„Įstatymo pakeitimai sudarytų sąlygas mūsų darbo rinkai pasipildyti aukštą kvalifikaciją čia, Lietuvoje, įgijusiais darbuotojais, kurie savo žiniomis ir gebėjimais užpildytų tam tikrų profesijų stygių. Siūlomos pataisos pagerintų užsieniečiams stažuotės galimybes, kas paskatintų ir aktyvesnius žinių ekonomikos mainus", - teigia vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Taip pat numatoma nustatyti palankesnes sąlygas leidimui nuolat gyventi, kai užsienietis turėjo leidimą laikinai gyventi dėl studijų ir Lietuvoje baigė studijas bei įgijo aukštojo mokslo kvalifikaciją. Skaičiuojant užsieniečio pragyventą Lietuvoje laikotarpį, būtų įskaičiuojamas visas studijų pagrindu pragyventas laikotarpis, o ne pusė laiko, kaip yra šiuo metu.

Būtų daugiau galimybių stažuotis Lietuvoje - įstatymo pataisos numato, kad užsieniečiai galės stažuotis ne tik Lietuvos mokslo ir studijų institucijoje, bet ir privačioje įmonėje. Tam reikės sudaryti stažuotės sutartį.

Pataisos parengtos perkeliant Europos Sąjungos direktyvos nuostatas, kuriomis siekiama užtikrinti trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo palankias sąlygas mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savanoriškos tarnybos, mokinių mainų programų arba edukacinių projektų tikslais. Vidaus reikalų ministerija siūlo direktyvos nuostatas pradėti taikyti nuo 2018 m. gegužės 23 d.

Įstatymo pakeitimo projektas bus teikiamas svarstyti Seimui.

Metų pradžioje vėjo elektrinės gamybą išaugino trečdaliu

Metų pradžia Lietuvoje pasižymėjo vėjuotais orais, todėl čia veikiantys vėjo jėgainių parkai pastebimai didino elektros energijos gamybą. Sausį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, jos ūgtelėjo kone 30 proc.

Naujausiais Lietuvos energijos išteklių biržos „Baltpool" duomenimis, sausį šalies vėjo jėgainių parkai pagamino 137,7 GWh elektros energijos. Tai - beveik trečdaliu daugiau nei per tą patį ankstesnių metų mėnesį. Gamybos apimtis maždaug tokia pat dalimi padidino tiek prie perdavimo tinklo prijungtos didžiosios, tiek ir mažosios vėjo elektrinės.

„Pirmąjį metų mėnesį vyravę vėjuoti orai leido sėkmingai išnaudoti vėjo elektrinių pajėgumus Lietuvoje. Nagrinėdami organizacijos „Wind Europe" skelbiamus duomenis matome, kad kai kuriomis dienomis jų pagamintos elektros energijos užteko patenkinti net 28 proc. Lietuvos poreikio. Tokiomis vėjuotomis dienomis sumažėja elektros energijos importo iš kitų šalių poreikis", - sako Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Aistis Radavičius.

Sausį vėjo elektrinės pagamino 62 proc. Lietuvoje sugeneruotos elektros energijos ir užtikrino 14 proc. bendro šalies elektros poreikio.

Pasak A. Radavičiaus, vėjo jėgainių naudingumo koeficientas paprastai būna aukščiausias pirmąjį ir paskutinį metų ketvirčius, kai vyrauja stipresni vėjai. Būtent tuo metu sugeneruojama didžioji dalis vėjo jėgainių pagaminamos elektros energijos. Vyraujant šiltesniems orams vėjo greitis mažėja, tad elektrinės sukasi lėčiau.

Praėjusiais metais vėjo elektrinės šalyje pagamino rekordinį elektros energijos kiekį - 1,357 TWh. Tai yra daugiau kaip trečdalis šalyje pagaminamos ir daugiau kaip 12 proc. čia suvartojamos elektros energijos.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 21 vėjo jėgainių parkas, o iš viso instaliuota 521 MW galios elektrinių.

D. Grybauskaitė: Lietuvoje daugėja verslo investicijų iš JAV

Artėjant balandį Vašingtone vyksiančiam Baltijos šalių ir JAV viršūnių susitikimui, Prezidentė Dalia Grybauskaitė, susitikusi su Lietuvos ir JAV verslo tarybos nariais, aptarė Amerikos investicijų plėtrą Lietuvoje ir verslo bendradarbiavimo stiprinimą inovacijų, gynybos pramonės, energetikos ir kitose srityse.

Per praėjusius metus JAV investicijos Lietuvoje išsaugo 50 mln. JAV dolerių. Į Lietuvą įžengė tokios Amerikos kompanijos kaip medicinos įrenginių gamintoja „Hollister", IT sprendimus siūlanti „Harbourtouch", kibernetinio saugumo įmonė „Arxan Technologies". Plėtros galimybėmis Lietuvoje taip pat domisi sveikatos apsaugos paslaugų bei technologijų įmonė „Intemedix", medicininio draudimo kompanija „Michigan Devilery Systems and Support". Auga ir Lietuvos eksportas į JAV - vien pernai dvigubai padidėjo ir Amerikoje parduodamų lietuviškų lazerių skaičius.

Pasak Lietuvos vadovės, tai - abiejų valstybių sėkmės pavyzdžiai, tačiau galimybių bendradarbiauti yra ir daugiau. Todėl Prezidentės vizito į Vašingtoną metu JAV sostinėje rengiamas Baltijos šalių ir Amerikos verslo forumas, kurio tikslas - skatinti verslo ryšius skaitmeninės ekonomikos, inovacijų, energetikos, infrastruktūros plėtros ir kituose sektoriuose.

D. Grybauskaitės teigimu, JAV yra artima Lietuvos sąjungininkė, kurios buvimas regione gyvybiškai svarbus mūsų saugumui. Kuo glaudesni abipusiai gynybos, energetiniai, verslo ryšiai, tuo saugesnė ir ekonomiškai stipresnė Lietuva. Todėl Lietuvos interesas - padėti kuo daugiau JAV kompanijų atrasti Lietuvos galimybes.

Lietuvai svarbus ir stiprėjantis gynybos pramonės bendradarbiavimas su JAV. Jau dabar esame lyderiai tarp Baltijos šalių pagal bendradarbiavimo apimtį su JAV šioje srityje. Ženkliai auga Lietuvos kariuomenės įsigijimai iš Amerikos gamintojų, Lietuvos kompanijos į JAV pradeda eksportuoti gynybos pramonei reikalingus aukštųjų technologijų produktus. JAV karinės pramonės kompanijos taip pat domisi investicijų galimybėmis Lietuvoje. Prie glaudesnių ryšių kūrimo taip pat prisidės Lietuvos ir JAV verslo tarybos vizito metu rengiamas dvišalis gynybos forumas.

Susitikime su JAV verslininkais aptartas ir energetinis bendradarbiavimas. Išnaudodama Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo „Independence" teikiamas galimybes, Lietuva viena pirmųjų pradėjo importuoti suskystintąsias gamtines dujas iš JAV. Diversifikuotas dujų tiekimas padeda užtikrinti viso regiono energetinį saugumą. Tačiau siekiant dar labiau paskatinti konkurenciją, regioninė Baltijos šalių dujų rinka galėtų priimti ir daugiau suskystintųjų gamtinių dujų iš JAV. O Klaipėdos „Independence" galėtų tapti vartais JAV gamtinėms dujoms į Vidurio ir Rytų Europos regioną.

Tai - jau 5-oji Lietuvos-JAV verslo tarybos misija, kurioje dalyvauja rekordiškai didelis Amerikos kompanijų skaičius. Su Prezidente susitiko tokių įmonių kaip „Lockheed Martin International", „Oshkosh Defense", „Textron", „OrbitalATK", „Thermo Fisher Scientific", „Intemedix", „Pfizer", „Michigan Delivery Systems and Support", „Western Union", „Strategic Staffing Solutions", „Philip Morris International" atstovai.

Lietuvos ir JAV verslo taryba vienija Lietuvoje jau investavusias Amerikos kompanijas, kurios padeda su investicijų galimybėmis Lietuvoje supažindinti ir kitas įmones.

Kaip jau skelbta, balandžio 3-iąją Prezidentė D. Grybauskaitė Vašingtone dalyvaus Baltijos valstybių ir JAV viršūnių susitikime. Lietuvos vadovė kartu su Latvijos Prezidentu Raimondu Vėjuoniu, Estijos Prezidente Kersti Kaljulaid ir JAV Prezidentu Donaldu Trumpu aptars aktualius regiono ir transatlantinius klausimus. Susitikime daug dėmesio bus skiriama gynybos, energetinio saugumo ir verslo ryšių stiprinimui.

D. Grybauskaitė su JAV Prezidentu D. Trumpu buvo susitikusi 2017 m. Briuselyje ir Varšuvoje. Taip pat pernai Miunchene ir Taline vyko Baltijos šalių Prezidentų susitikimai su JAV viceprezidentu Mike'u Pencu

JAV pritaikys naujus tarifus kiniškam aliuminiui

Kinijos prekybos praktikų tyrimą atlikusios JAV teigia pritaikysiančios griežtesnius tarifus iš Kinijos importuojamam aliuminiui, skelbia BBC.

Pasak Prekybos departamento, kinai, dažnai su valstybės subsidijomis, JAV rinkoje aliuminį pardavinėja už mažesnę nei rinkos kainą, dėl to vietiniai gamintojai su kiniška produkcija konkuruoti neturi jokių šansų.

Pekinas savo ruožtu išreiškė "stiprų nepasitenkinimą" bei teigė, kad Kinija "gins savo teises".

Padidinti tarifai bus pritaikyti kinų įmonėms. Teigiama, kad jie svyruos nuo 50 iki 100 proc. Pažymėtina, kad sprendimui dar turės pritarti Tarptautinės prekybos komisija (TPK), kurios verdikto laukiama iki kovo 15 dienos.

"Ši administracija yra įsipareigojusi abipusei sąžiningai prekybai, mes neleisime, kad amerikiečių verslui bei darbuotojams kenktų nesąžiningas importas", - sakė JAV prekybos sekretorius Wilburas Rossas.

JAV tyrimą dėl Kinijos prekybos praktikos pradėjo praėjusių metų lapkritį po prezidento Donaldo Trumpo ir W. Rosso vizito Pekine.

Pasak prekybos departamento, 2016-aisiais Kinija į JAV eksportavo aliuminio už maždaug 389 mln. dolerių. 

D. Trumpo pirmtako Baracko Obamos administracija taip pat skundėsi dėl kiniško aliuminio dempingavimo Jungtinių Valstijų rinkoje, tačiau B. Obama savo priekaištus reikšdavo Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO), tuo tarpu D. Trumpas ir jo administracija šiuo klausimu ėmėsi vienašališkų veiksmų.

Saudo Arabijos kronprincas M. bin Salmanas turėtų vykti trumpo vizito į JAV

Tikimasi, kad kovo 19-22 dienomis Saudo Arabijos kronprincas Mohammedas bin Salmanas atvyks su vizitu į Jungtines Amerikos Valstijas, informuoja "Reuters".

Saudo Arabijos vyriausybės šaltinis naujienų agentūrai "Reuters" sakė, kad M. bin Salmanas turėtų apsilankyti Vašingtone, Niujorke ir Bostone. Vizito metu taip pat tikimasi susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Tai būtų antrasis kronprinco vizitas Vašingtone nuo D. Trumpo prezidentavimo pradžios, tačiau pirmasis M. bin Salmanui tapus sosto įpėdiniu. Pernai birželį Saudo Arabijos karalius Salmanas savo sūnų M. bin Salmaną paskyrė sosto įpėdiniu ir jis tapo pirmuoju eilėje į Saudo Arabijos karaliaus sostą.

M. bin Salmanas taip pat vyks su vizitu į Didžiąją Britaniją. Kovo 7 dieną prasidedančio vizito metu bus surengti pokalbiai su Didžiosios Britanijos ministre pirmininke Theresa May tokiomis temomis, kaip ekstremizmas ir socialinė reforma.

Per mėnesį mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo 0,6 proc.

Išankstiniais duomenimis, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) sausio mėn. sudarė 834,9 mln. EUR to meto kainomis ir, palyginti su 2017-ųjų gruodžiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis padidėjo 0,6 proc. (nepašalinus - sumažėjo 20,4 proc.).

Statistikos departamento duomenimis, per mėnesį, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta palyginamosiomis kainomis sumažėjo 0,9 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių - padidėjo 2,1, automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių - padidėjo 1,1 proc. 

2018 m. sausio mėn., palyginti su 2017 m. sausio mėn., pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) palyginamosiomis kainomis padidėjo 5,4 proc. (nepašalinus - 5,7 proc.). Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis sumažėjo 0,3 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių - padidėjo 9,2, automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių - padidėjo 10,6 proc.

Maitinimo ir gėrimų teikimo veiklos įmonių apyvarta (be PVM) 2018 m. sausio mėn. sudarė 54,3 mln. EUR to meto kainomis ir, palyginti su 2017 m. gruodžio mėn., pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis padidėjo 2,6 proc. (nepašalinus - sumažėjo 8,9 proc.). Palyginti su 2017 m. sausio mėn., pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, šios veiklos įmonių apyvarta palyginamosiomis kainomis padidėjo 9,6 proc. (nepašalinus - 9,7 proc.).

Prancūzijos ekonomika 2017-aisiais augo 2 proc.

Prancūzijos ekonomika 2017-aisiais augo 2 proc. ir pralenkė analitikų lūkesčius, informuoja atnaujintus duomenis paskelbusi nacionalinė statistikos agentūra INSEE.

Palyginimui, 2016-aisiais augimas buvo beveik dvigubai lėtesnis bei siekė 1,1 proc. Tačiau Prancūzijos ekonomika toliau atsiliko nuo euro zonos vidurkio, kuris pernai siekė 2,5 proc.

Prancūzijos valdžia prognozavo, kad metinis augimas sieks apie 1,7 proc., bet sausį užsiminė, kad didesnės investicijos bei produktyvesnė gamyba rodiklį gali priartinti prie 2 proc.

Šiais metais INSEE kol kas išleido tik pirmojo ir antrojo ketvirčio ekonomikos augimo projekcijas, kurios siekia atitinkamai 0,5 ir 0,4 proc. Tuo tarpu Tarptautinis valiutos fondas (TVF) šiemet Prancūzijai prognozuoja 1,9 proc. augimą.

Be to, anksčiau paskelbti duomenys parodė, kad 2017 m. pabaigoje nedarbas Prancūzijoje, įskaitant užjūrio teritorijas, krito iki 8,9 proc. - mažiausio lygio nuo 2009 m.

Vokietijoje nedarbas toliau laikosi rekordiškai žemas

Nedarbo lygis Vokietijoje vasarį, pakoregavus duomenis ir atsižvelgus į sezoninius svyravimus, toliau laikėsi ties rekordinėmis žemumomis, trečiadienį paskelbė Federalinė darbo agentūra (FDA).

Nedarbas šalyje antrąjį šių metų mėnesį siekė 5,4 proc. bei buvo žemiausias nuo Vokietijos suvienijimo 1990-aisiais.

Tačiau neturinčių darbo žmonių skaičius krito 22 tūkst., kai "Factset" apklausti analitikai vidutiniškai prognozavo, kad kritimas sieks 18 tūkst.

"Teigiamos tendencijos darbo rinkoje tęsiasi ir vasarį. Darbuotojų paklausa toliau lieka itin aukšto lygio", - sakė FDA vadovas Detlefas Scheele.

Nepakoreguotais duomenimis, kurie ne taip tiksliai atspindi pagrindines tendencijas, nedarbas krito nuo 5,8 iki 5,7 proc., arba 2,55 mln. žmonių.

Itin aukštas verslo ir vartotojų pasitikėjimas pastaraisiais mėnesiais rodė itin geras didžiausios Europos ekonomikos perspektyvas, nepaisant to, kad kanclerei Angelai Merkel nuo rugsėjo mėnesio nepavyksta suformuoti naujos valdžios.

Tačiau trečiadienį pasirodžiusios vartotojų apklausos rodo, kad tebesitęsianti politinė nežinomybė pradėjo daryti įtaką pirkėjams bei bendroms šalies ekonominėms perspektyvoms trumpuoju laikotarpiu.

Atgal