VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

03.02. Naujausios žinios

Frankofonijos mėnuo Kaune: nuo konferencijos, skirtos santūriai diplomatijai, iki koncertų ir spektaklių 

Pasauliui tradiciškai minint Frankofonijos mėnesį, visą kovą VDU kvies į įvairius renginius, skirtus prancūzų kalbai ir kultūrai: paskaitas, diskusijas, koncertus, filmų peržiūras, spektaklius. Daug dėmesio bus skiriama politikai – tarptautinėje konferencijoje, skirtoje santūriai nutylėjimo kultūrai, pagrindinį pranešimą skaitys vienas žinomiausių komunikacijos specialistų pasaulyje, Paryžiaus Nacionalinio mokslinių tyrimų centro direktorius, profesorius Dominique Wolton.

Prieš dvejus metus Vytauto Didžiojo universitete (VDU) duris atvėręs vienintelis Lietuvoje Frankofonijos šalių universitetinis centras kartu su Užsienio reikalų ministerija, Kauno miesto savivaldybe ir Prancūzų institutu Lietuvoje parengė įvairiapusišką programą, kuri atkreipia dėmesį į prancūzų kalbą versle, ekonomikoje ir politikoje, naujausias pasaulio ir Europos idėjas.

„Šiuo metu frankofoniškose šalyse prancūziškai kalba apie 279 mln. žmonių, o pagal demografines tendencijas prognozuojama, kad iki 2050 m. jų skaičius išaugs iki 700 milijonų. Tad nenuostabu, kad atsigręžiame į vis besiplečiantį prancūzakalbį pasaulį ir semiamės iš jo naujų idėjų. Šių metų programoje deriname įvairių sričių darną, todėl pavadinome ją „Prancūzų kalba: veiklų dermė veikliems“, – paaiškino VDU Frankofonijos centro vadovė, prof. Aurelija Leonavičienė.

Vienu svarbiausių kovo renginių taps kovo 6-ąją vyksianti tarptautinė konferencija „Tyla politinėje komunikacijoje“, kuri atskleis, kodėl šiandien pasaulyje itin aktuali tylioji politinė komunikacija ir santūresnė retorika bei kuo svarbus nutylėjimas dabartiniame konfliktų kupiname pasaulyje.

Renginyje dalyvaus Prancūzijos ambasadorius J. E. Philippe Jeantaud,  pranešimus skaitys garsusis komunikacijos ekspertas D. Wolton, taip pat – filosofas prof. Gintautas Mažeikis, komunikacijos profesorė Auksė Balčytienė, prof. Kristina Juraitė, politologas, prof. Lauras Bielinis ir kiti. Pranešimai bus verčiami į lietuvių kalbą.

Vėliau, kovo 8-ąją, politikos tematiką pratęs paskaita „Dviejų Lietuvos Respublikų diplomatijos pradžia Paryžiuje“, kurią skaitys VDU politikos ir istorijos doktorantai S. Jazavita, S. Mykoliūnas ir magistrantas R. Jaramičius.

„Frankofonija, kaip rašo D. Wolton, geriausiai atspindi savo laikmetį – ji teikia naujų idėjų ir nuolat stebina meninių sprendimų naujovėmis. Jų pasiūlysime ir mes – visą mėnesį vyks koncertų maratonas, kurį kovo 3-ąją pradės legendinės prancūzų grupės „Lo‘Jo“ pasirodymas VDU didžiojoje salėje ir, tą patį vakarą – nemokamas kanadiečio Keith Kouna koncertas bare „Džem‘pub“, – muzikantų pasirodymus pristato prof. A. Leonavičienė.

Muzikinę programą taip pat papildys kartu su Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriumi organizuojamas kamerinės muzikos koncertas „Mėnesiena“ („Clair de Lune“) kovo 14-ąją, kuriame skambės Claude Debussy, Zitos Bružaitės, Zigmo Virkšo kūriniai.

Frankofoniškosios literatūros naujienas pristatys Afrikos šalių literatūros tyrėjai. Kovo 15 d. Bazelio universiteto (Šveicarija) afrikanistikos dėstytojas Mohomodou Houssouba nemokamoje paskaitoje supažindins su iki šiol mažai žinoma prancūziška Afrikos poezija, o kovo 19 dieną apie tradicinę ir moderniąją Maroko literatūrą papasakos Vakarų Bretanės universiteto mokslininkas Mohamed Saki.

„Didelis dėmesys Afrikos literatūrai visai nekelia nuostabos – juk frankofoniškoji Afrikos dalis yra beveik tris kartus didesnė pagal plotą nei visa Europos Sąjunga. Kaip teigia frankofonijos tyrėjas Ilyes Zouari, galima nuvažiuoti 6 tūkst. kilometrų nuo Alžyro iki Kongo Demokratinės Respublikos pietryčių ir 4 tūkst. kilometrų nuo Dakaro iki Čado visą laiką kalbant prancūziškai“, – pastebi prof. A. Leonavičienė.

Kino gerbėjai taip pat neliks nuvilti – kaip ir pernai, bendradarbiaudamas su Kauno kino centru „Romuva“, kovo 13 dieną VDU Frankofonijos centras kviečia žiūrovus į prancūzų kino filmo “Ateitis” („L’avenir“, 2016 m.) peržiūrą. Ši drama, kurioje pagrindinį vaidmenį sukūrė Isabelle Huppert, pelnė Sidabrinį lokį Berlyno kino festivalyje ir buvo nominuota už geriausią režisieriaus darbą  tarptautiniame Bukarešto kino festivalyje. Filmas bus rodomas prancūzų kalba su lietuviškais subtitrais.

Visą kovo mėnesio programą vainikuos Tarptautinė frankofonijos diena kovo 20-ąją – šia proga Kaune bus surengta konferencija „Verslas ir frankofonijos šalių politika“. VDU mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28) politikai ir verslininkai kartu su mokslininkais diskutuos apie naujas idėjas ir bendradarbiavimo galimybes. Renginyje dalyvaus Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje J. E. Philippe Jeantaud, Šveicarijos ambasadorius Latvijoje, Lietuvai ir Estijai J. E. Konstantin Obolensky, VDU rektorius prof. Juozas Augutis, VDU Frankofonijos šalių universitetinio centro vadovė prof. Aurelija Leonavičienė ir verslininkai.

Po konferencijos visi dalyviai ir miesto svečiai nemokamai galės mėgautis „Auros“ šiuolaikinio šokio spektakliu „Norėčiau būti paparčio žiedu“, parengtu pagal Bea Debrabant (Prancūzija) ir Birutės Letukaitės choreografiją.

Per metus kainos pakilo 3,1 proc.

Lietuvoje infliacijos tempai sulėtėjo, teigia Statistikos departamentas. 

Lietuvoje vasario mėnesio metinė suderinta infliacija, negalutiniais duomenimis, siekia 3,1 proc. Tai mažesnė metinė infliacija nei sausį, kuri siekė 3,6 proc. Pernai vasarį infliacija siekė 3,2 proc.

Pasak statistikų, per mėnesį, vasarį, palyginti su sausiu, suderinta defliacija siekė 0,2 proc.

Iš operacijos Malyje grįžę kariai bus sutikti Šiauliuose

Iš Jungtinių Tautų operacijos MINUSMA Malyje grįžę Lietuvos kariuomenės Pajėgų apsaugos vieneto kariai šiandien bus sutikti Šiauliuose. Keturis mėnesius tarnybą vykdžiusiems 34 kariams bus įteikti medaliai už dalyvavimą tarptautinėje operacijoje.

Tai buvo pirmasis Lietuvos kariuomenės Pajėgų apsaugos vienetas, sudarytas iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės profesinės karo tarnybos ir karių savanorių.

Kariai operacijos rajone Malyje tarnavo Vokietijos Mitenvaldo Kalnų jėgerių pagrindu sudarytoje Pajėgų apsaugos kuopoje ir vykdė tarptautinių pajėgų apsaugos bei kitas karines funkcijas Vokietijos kontingento sudėtyje.

Pajėgų apsaugos kuopai vadovavęs Vokietijos kariuomenės kapitonas Tim Thomsen padėkojo lietuviams už profesionalumą, atsakingumą ir ištvermę, vykdant patikėtas užduotis. „Visiems operacijoje buvusiems Lietuvos kariams – tai neįkainojama profesinė patirtis ir nauji įgūdžiai tarnaujant kartu su sąjungininkais”, – sakė Pajėgų apsaugos kuopos vadas kpt. T. Thomsen.

Šių metų vasario 18 d. savo pareigas Lietuvos kariai perdavė antrajam Pajėgų apsaugos vienetui, sudarytam iš KASP Vyčio apygardos 5-osios rinktinės karių, kurie užduotis vykdo Vokietijos parašiutininkų kuopos pagrindu sudarytoje Pajėgų apsaugos kuopoje.

Apie Jungtinių Tautų operaciją

Jungtinės Tautos operaciją MINUSMA (angl. Multinational Intergrated Stabilization Mission, MINUSMA) Malyje vykdo nuo 2013 m. MINUSMA siekia stabilizuoti padėtį šalyje, remti pereinamojo laikotarpio veiksmų plano įgyvendinimą, apsaugoti civilius gyventojus, propaguoti ir ginti žmogaus teises, rengti humanitarinės pagalbos teikimą, kultūros paveldo išsaugojimą ir padėti užtikrinti teisingumą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis.

MINUSMA nėra vienintelė tarptautinė operacija Malyje, kurioje dalyvauja Lietuvos kariai. Nuo 2013 m. pavasario Lietuvos kariai dalyvauja šioje Afrikos šalyje vykdomoje Europos Sąjungos mokymo operacijoje (EUTM Mali), į kurią rotuodamiesi kasmet iki 2016 m. vyko po tris Lietuvos karius, o nuo 2016 m. iki šiol – po du, jie prisideda rengiant Malio karius.

Seimo narė R. Juknevičienė Odesoje diskutuos apie Ukrainos ir NATO bendradarbiavimą

Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininkė Rasa Juknevičienė kovo 4–6 dienomis dalyvaus NATO Parlamentinės Asamblėjos Ukrainos ir NATO tarpparlamentinės tarybos, Politikos ir Ekonomikos komitetų posėdyje Odesoje (Ukraina).

Renginyje bus nagrinėjami Ukrainos ir NATO bendradarbiavimo klausimai, vertinami 2017 m. bendradarbiavimo rezultatai, diskutuojama apie Ukrainos reformą, vystant ginkluotąsias pajėgas, mažinant nusikalstamumą ir žmogaus teisių pažeidimus. Neabejotinai bus paliesta Juodosios jūros regiono, kuriame dislokuotos Rusijos kariuomenės pajėgos, problema.

Parlamentarė R. Juknevičienė yra NATO Parlamentinės Asamblėjos viceprezidentė, Politikos komiteto Partnerysčių pakomitečio vicepirmininkė.

Gydymo įstaigos jau pasiruošusios tvarkyti pacientų duomenis elektroniniu būdu

Gydymo įstaigos, aptarnaujančios 90 proc. visų Lietuvos pacientų, yra prisijungusios prie e. sveikatos sistemos ir gali medicininius dokumentus tvarkyti elektroniniu būdu. Likusios raginamos kuo greičiau jungtis prie e. sveikatos sistemos, nes vertinant įstaigas ir įstaigų vadovus bus atsižvelgta į tai, kiek privalomų teikti medicininių dokumentų yra teikiami elektroniniu būdu.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad nuo kovo 1 dienos e. sveikatos sistemoje turi būti tvarkomi duomenys, susiję su paciento ambulatorinio apsilankymo aprašymu, stacionaro epikrize, e. recepto išrašymu, vaiko gimimo pažymėjimu, medicininiu mirties liudijimu, vairuotojo sveikatos patikrinimo medicinine pažyma.

SAM apklausos duomenimis, e. sveikatos sistema naudojasi ir aktyviai teikia pacientų sveikatos duomenis į centrinę e. sveikatos sistemą (ESPBI IS), išrašo e. receptus, medicinines pažymas apie 38 proc. gydymo įstaigų. Dar 46 proc. gydymo įstaigų aktyviai tam ruošiasi – derina duomenų mainų sutartis, sveikatos priežiūros specialistai dirba tęstinėje aplinkoje, mokosi dirbti su e. sveikatos sistema. Šios, besiruošiančios įstaigos, aptarnauja mažesnius srautus pacientų.

„Tai, kad beveik visų pacientų duomenys jau gali būti tvarkomi elektroniniu būdu – puikus rezultatas. Tačiau nors prie e. sistemos dar neprisijungusios gydymo įstaigos aptarnauja mažai pacientų, labai raginame jas kuo greičiau pereiti prie šiuolaikinių darbo metodų. Juolab, kad nuo kitų metų, kaip yra numatyta  Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme, galės būti reitinguojamos tik aktyviai šia sistema besinaudojančios gydymo įstaigos, o nuo to priklausys ir jų vieta bendrame šalies sveikatos sistemos žemėlapyje“, – teigia sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

RC duomenimis, e. sveikatos sistemos naudojimas pastebimai ėmė augti dar 2016 m. viduryje, o 2017-ieji buvo proveržio metai: medicininių įrašų, išrašomų e. receptų skaičius kas mėnesį augo dešimtimis kart. Iki kovo mėnesio duomenų teikimo sutartis yra sudariusios 429 sveikatos priežiūros įstaigos, dar 121 išreiškė norą tokias sutartis sudaryti. Toks sveikatos priežiūros įstaigų aktyvumas rodo jų pasiryžimą dirbti ir naudotis e. sveikatos sistemos privalumais.

Vis dėlto apklausos duomenimis, 15 proc. įstaigų dar nėra pradėję pasiruošimo darbų, nes jų teigimu, netvarko minėtų pacientų duomenų. Dalis gydymo įstaigų žada artimiausiu metu kreiptis dėl duomenų mainų sutarties pasirašymo ir pradės naudotis e. sveikatos sistema.

„Tuos, kurie kantriai laukė kovo 1 d., norime patikinti, kad sprendimas yra veikiantis, o mes – pasirengę dirbti toliau, kad jis būtų visiems priimtinas ir patogus. Naujai besijungiančioms įstaigoms teks pasivyti jau dvejus metus aktyviai dirbančias įstaigas, o RC yra pasirengęs pagelbėti, paaiškinti, mokyti, keistis patirtimi ir informacija, todėl kviečiame visus medikus naudotis sistema ir dalyvauti ją tobulinant. Kartu dėkojame visiems, kurie aktyviai prisidėjo sistemą kuriant ir tobulinant, nes bendras darbas yra apibrėžtas ir sistemos pavadinime – Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros IS“, – sako laikinai einanti Registrų centras direktorės pareigas Ieva Tarailienė. 

Rekordiškai papilnėję elektronikos atliekų konteineriai atspindi storesnes gyventojų pinigines

Pernai Lietuvos gyventojai į Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) viešose vietose pastatytus elektronikos atliekų konteinerius išmetė rekordiškai daug nebenaudojamų elektroninių prietaisų. Statistika atspindi, kad pernai gyventojai išskirtinai daug išmetė nebereikalingų televizorių ir šaldytuvų. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad pagrindinės priežastys – augantis pragyvenimo lygis ir sąmoningumas.

Lyginant su 2016 m., pernai gyventojai į EPA tinklui priklausančius konteinerius išmetė ar EPA surinkėjams atidavė 1392 t elektronikos atliekų, lempų ir baterijų – 45 proc. daugiau nei 2016 m. Pernai ženkliai – net keliasdešimt procentų – išaugo išmestų nereikalingų ir pasenusių televizorių, IT ir telekomunikacijos įtaisų, monitorių, šaldytuvų ir kt. stambių bei smulkių namų apyvokos prietaisų.

VGTU mokslininkai kuria pasaulinio lygio papildančios tikrovės inovaciją akliesiems

Gavę ES finansavimą, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) bei iš kitų Lietuvos bei užsienio institucijų pritraukti mokslininkai pradeda  įgyvendinti projektą „Papildančios tikrovės kompleksiniai tyrimai socialiai neįgaliems (akliems ir silpnaregiams)“. Jo metu bus sukurtas pasaulyje analogų neturintis pažangus funkcinis regos prototipas, suteiksiantis akliesiems informaciją apie aplinką realiu laiku bei leisiantis tarpusavyje bendrauti specialiame socialiniame tinkle. Planuojama inovacijos patentą registruoti JAV patentų ir prekių ženklų biure, o pasibaigus projektui ieškoti galimybių patento komercinimui.

VGTU kuriamas funkcinis papildančios tikrovės regos prototipas yra unikalaus dizaino kompleksinis elektroninis ir programinis įrenginys, leisiantis akliems arba labai silpną regą turintiems žmonėms beveik realiu laiku lytėjimo (taktiliniu) būdu pajausti aplinkos vaizdus ant veido odos. Virpesiniu pagrindu veikiančią elektroninę įrangą asmuo patogiai dėvės ant galvos ir valdys išmaniuoju telefonu ar planšetiniu kompiuteriu. Įrangoje įtaisytų vaizdo mikro-kamerų signalai bus analizuojami naudojant dirbtinio intelekto algoritmus ir transformuojami – tačiau jie aklajam per specialią sąsają bus paverčiami ne Brailio raštais, o vibracijomis ant kūno paviršiaus.

Minėsime 28-ąją Nepriklausomybės atkūrimo dienos sukaktį

Kovo 3–11 dienomis Seime ir visoje Lietuvoje vyks renginiai, skirti 28-ajai Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos sukakčiai. 1990 m. kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priimtu Nepriklausomybės Atkūrimo Aktu įgyvendino pusę amžiaus puoselėtas viltis gyventi Laisvoje valstybėje.

Šventinės programos renginiai prasidės kovo 3 d., šeštadienį, tradicinėmis šachmatų varžybomis „Lietuvos Respublikos Seimo taurė – 2018“, kuriose 24-ąjį kartą Seimo rūmuose vyks įvairių amžiaus grupių turnyrai šachmatų mėgėjams ir profesionalams (tiesioginė transliacija Seimo „Facebook“ ir „YouTube“ paskyrose). Stebėti varžybas ir palaikyti žaidėjus bus galima atvirų durų valandų metu nuo 10 iki 16 val.

Kovo 8 d., ketvirtadienį, 11 val. į susitikimą istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje mokinius pakvies Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai.

Kovo 10 d., šeštadienį, 10–12 val. Kovo 11-osios Akto salėje rengiamas Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio globojamo nacionalinio konkurso „Lietuvos istorijos žinovas“ finalas.

14 val. Vitražo galerijoje (Seimo I r.) vyks gėlių, skirtų padėti ant Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų kapų, perdavimo ceremonija. Bus pagerbtas signatarų atminimas Joniškyje, Kaune, Kelmėje, Kėdainiuose, Klaipėdoje, Pakruojyje, Palangoje, Plungėje, Vilniuje.

Nepriklausomybės atkūrimo dieną – kovo 11-ąją, sekmadienį, 9 val. bus padėta gėlių prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia“ Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje; 9 val. Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje (Seimo I r.) bus atverta paroda, skirtaLietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 100-osioms gimimo metinėms; 9.20 val. Vitražo galerijoje (Seimo I r.) pristatyta paroda „Kovo 11-osios signatarai – Laisvės aušroje“.

10 val. įvyks iškilmingas minėjimas, skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 100-osioms gimimo metinėms, Valstybės Nepriklausomybės stipendijos įteikimo ceremonija Kovo 11-osios Akto salėje* (minėjimas bus tiesiogiai transliuojamas internetutelevizijos programa „Seimas – tiesiogiai“, Seimo „Facebook“ paskyroje ir per LRT televiziją).

12 val. – Nepriklausomybės aikštėje Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija (tiesioginė transliacija per LRT televiziją). Iškart po jos Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa ir Lietuvos kariuomenės orkestras žygiuos Gedimino prospektu nuo Nepriklausomybės aikštės iki Katedros aikštės.

12.30–16.30 val. vilniečiai ir miesto svečiai laukiami Seimo I rūmų Lietuvos laisvės gynėjų ir Vitražo galerijose atvirų durų valandų metu susipažinti su eksponuojamomis parodomis, dalyvauti viktorinoje ir vaikų dirbtuvėse, pažiūrėti meno kolektyvų pasirodymų ir trumpametražių dokumentinių filmų.

13 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje bus aukojamos šv. Mišios (tiesioginė transliacija per LRT televiziją).

Kovo 10 d. 22 val. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Kariūnų tarybos iniciatyva ant istorinio Stalo kalno Vilniuje bus atliekamos dainos ir dalijamasi prisiminimais prie laužo.

Kovo 11-ąją 12 val. Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, įvyks iškilmingas minėjimas, Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ir gėlių padėjimo prie paminklų ceremonija; 15 val. – šventinis Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos koncertas „Universitetas miestui“ Šv. Jonų bažnyčioje, Vilniuje. Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblis pristatys specialiai šiai šventei parengtą programą. 

Kovo 6 ir 11 dienomis 10–17 val. atvirų durų dienos rengiamos Genocido aukų muziejuje (Aukų g. 2A, Vilnius), kovo 11-ąją 10–17 val. – ir Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse (Žirmūnų g. 1F, 1N, Vilnius).

* Įėjimas su kvietimais

Seimo nario Povilo Urbšio pranešimas: „Sumgaito žudynių 30-osios metinės“

Šiais metais minimos 30-osios sovietiniame Azerbaidžane vykusių Sumgaito žudynių metinės. 1988 m. vasario 27–28 dienomis buvo nužudyta dešimtys armėnų, apie 18 000 buvo priversti palikti miestą, savo namus ir turtą.

Sumgaito pogromai buvo nuožmus atsakas Kalnų Karabacho nepriklausomybės judėjimo metu vykusioms taikioms armėnų demonstracijoms dėl armėnų tautos apsisprendimo teisės.

Sovietų Sąjunga nesugebėjo užkirsti kelio antiarmėniškiems veiksmams: valdžia reiškė nenorą stabdyti minėtų smurto veiksmų sovietiniame Azerbaidžane. Sovietų valdžios neveiksnumas privedė prie kruvinų armėnų žudynių Baku, Kirovabade ir kituose miestuose.

Karabacho apsisprendimo teisės kova virto į Armėnijos nepriklausomybės kovą. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje – 10-ojo dešimtmečio pradžioje Baltijos šalių nacionaliniai frontai, taip pat ir Sąjūdis, buvo glaudžiai susiję su Armėnijos nepriklausomybės kova. Nuo pat pirmųjų Karabacho nacionalinio išlaisvinimo judėjimo dienų lietuviai tiek politiškai, tiek moraliai palaikė Karabacho gyventojus.

1988 m. liepos 9 dieną Vilniuje per vieną didžiausių lietuvių suvažiavimų, kuriame dalyvavo apie 100 000 žmonių, buvo priimta rezoliucija. Joje buvo išreikštas rūpestis dėl padėties Kalnų Karabache bei daugelio žmonių gyvybei gresiančio pavojaus. Taip pat paminėta, kad, norint garbingai išspręsti šį klausimą, Kalnų Karabache turi būti surengtas referendumas (paskelbta „Sąjūdžio žiniose“ 1988 m. liepos 16 d.).

1988 m. liepos 7 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją (Nr. C 94/117), kurioje teigiama, kad „Sumgaito armėnų pogromai ir žiaurūs smurto veiksmai Baku mieste kelia pavojų Azerbaidžane gyvenančių armėnų saugumui“ ir pasmerkė „smurtą, nukreiptą prieš armėnų demonstrantus Azerbaidžane“, palaikė „armėnų mažumos reikalavimą susivienyti su Armėnija“.

Neseniai Azerbaidžano vadovybės išreikštos teritorinės pretenzijos Armėnijai neskatina siekti pagrindinio visų derybų dalyvių tikslo, t. y. taikaus Kalnų Karabacho konflikto sureguliavimo grįsto tarptautiniais principais ir normomis.

 „Gazprom“ atsisako atnaujinti dujų tiekimą Ukrainai

Ketvirtadienį tarp Maskvos ir Kijevo vėl kilo įtampa po to, kai Rusijos „Gazprom“ pareiškė neatnaujinsiantis dujų tiekimo Ukrainai ir „Naftogaz“ apkaltino Rusijos įmonę pažeidžiant sutartį. 

Kovą Rusijos į Ukrainą tiekiamos dujų partijos būtų buvusios pirmosios nuo 2015 m. lapkričio, kai Kijevas nustojo pirkti rusiškas dujas Europos naudai.

Bendrovių nesutarimai prasidėjo 2014 m. kartu su Rusijos – Ukrainos konfliktu bei Krymo aneksija. Nuo konflikto pradžios jos viena prieš kitą pateikė daugiamilijoninius ieškinius Stokholmo arbitražo teisme. „Naftogaz“ reikalavo didesnio tarifo tranzito mokesčiui, kurį Ukraina gauna transportuodama rusiškas dujas Europai.

Nuo 2014 m. karo pradžios Ukraina siekia išsilaisvinti nuo rusiškų dujų priklausomybės – šalis tiesiogiai iš Rusijos dujų nepirko nuo pat 2015 m. lapkričio bei naudoja iš ES bei savo pačių tiekiamas dujas. Vis dėlto Ukraina lieka itin svarbiu keliu, per kurį rusiškos dujos pasiekia Europą.

Pernai gruodį teismo nurodymu kaina, kurios Rusija gali reikalauti už savo dujas, buvo sumažinta; be to, teismas pareikalavo, kad Kijevas kasmet pirktų 5 mlrd. kubinių metrų rusiškų dujų nuo 2018 metų.

Ketvirtadienį „Gazprom“ pareiškė, kad dujų tiekimas nebus atnaujintas, nes ligi galo neparengta sutartis, kuri papildytų šiuo metu galiojantį kontraktą.

„Akivaizdu, nuo kovo 1 d. bendrovei „Naftogaz Ukraine“ dujos nebus tiekiamos“, – pareiškė „Gazprom“ vadovo pavaduotojas Aleksandras Medvedevas. Jis pridūrė, kad Rusijos dujų milžinė grąžino išankstinę įmoką, kurią „Naftogaz“ sumokėjo už kovo mėnesio dujų partiją.

Reaguodama į tokį pareiškimą, „Naftogaz“ apkaltino „Gazprom“ pažeidžiant sutarties nuostatas.

Graikija ir Vengrija atsisako priimti atgal šiose šalyse įregistruotus pabėgėlius

Atėnai pareiškė esą pasirengę apsvarstyti tik 81 iš 2312 prašymų, gautų iš Vokietijos, bet iki šiol nepriėmė nė vieno pabėgėlio iš tų, kurie užsiregistravo Graikijoje, o paskui iškeliavo toliau į Vokietiją, rašo leidinys.

Vengrija taip pat atsisako juos priimti. Nuo 2017 metų gegužės šios šalies valdžia nepriėmė nė vieno prieglobsčio prašytojo iš tų, kurie atsidūrė Vokietijoje, nors VFR vyriausybė nusiuntė į Budapeštą daugiau kaip 3,3 tūkstančio prašymų.
Pagal Dublino reglamentą, svarstyti prašymą dėl prieglobsčio suteikimo turi ta valstybė, per kurią prašytojas pirmą kartą atvyko į Europos Sąjungą.

Th. May: JK nesutinka su ES pasiūlytu išstojimo projektu

Jungtinės Karalystės (JK) premjerė Theresa May trečiadienį atmetė Europos Sąjungos (ES) vyriausiojo „Brexit“ derybininko Michelio Barnier pristatytą susitarimo dėl išstojimo projektą ir įspėjo, kad Didžioji Britanija niekada neleis Bendrijai „pakirsti“ jos vientisumo.

Reuters/Scanpix nuotr.

„Jei būtų įgyvendintas, šis teisinio teksto projektas pakirstų JK bendrąją rinką ir sukeltų grėsmę JK konstituciniam vientisumui, sukurdamas reguliuojamą muitų sieną Airijos jūroje. Nė vienas JK premjeras negalėtų tam pritarti“, – Didžiosios Britanijos Bendruomenių Rūmuose sakė ji.

Pristatydamas susitarimo dėl išstojimo projektą, M. Barnier paskelbė Bendrijos poziciją, kad JK valdoma Šiaurės Airija po „Brexit“ galėtų likti muitų sąjungoje su Briuseliu.

Susitarimo projekte teigiama, kad šalims nesusitarus dėl jokio kito plano, būtų sukurta „bendroji erdvė, į kurią įeitų Bendrija ir Šiaurės Airija, valdoma Jungtinės Karalystės“.

Nuo 2024 m. Romoje bus uždrausti dyzeliniai automobiliai

Roma nuo 2024 m. miesto centre uždraus visus dyzelinius automobilius, teigė merė Virginia Raggi.

„Nuo 2024-ųjų, visų dyzelinių automobilių naudojimas Romos centre bus draudžiamas“, – savo „Facebook“ puslapyje rašė populistinio „Penkių žvaigždžių“ judėjimo narė.



Dyzelinių automobilių naudojimas Europoje mažėja jau keletą metų, o gamintojai sulaukia vis didesnio spaudimo mažinti įprastais degalais varomų automobilių gamybą bei daugiau investuoti į švaresnes technologijas.

Prieš porą dienų, leidinys „Financial Times“ pranešė, kad nuo 2022 m. italų-amerikiečių gamintojas „Fiat Chrysler“ keleiviniuose automobiliuose visiškai atsisakys dyzeliu varomų automobilių dėl mažėjančios paklausos bei augančių gamybos kaštų.

Tuo tarpu teismas Vokietijoje priėmė itin svarbų sprendimą, kuriuo leido šalies miestų savivaldybėms drausti dyzeliniais varikliais varomus automobilius.

Atgal