VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

03.03. Naujausios žinios

 

Prezidentė apsilankė šimtmečio Kaziuko mugėje

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apsilankė tradicinėje Vilniaus Kaziuko mugėje. Jau 415-ąjį kartą vykstanti mugė šiemet skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.

Šalies vadovė bendravo su į renginį atvykusiais tautodailininkais, amatininkais, mugės lankytojais. Čia Prezidentė įsigijo tradicinių medžio, odos, tekstilės dirbinių, pavasarinių verbų, kitų suvenyrų.

Beveik 17 kilometrų ilgio mugę per tris dienas aplanko daugiau kaip pusė milijono žmonių. Šiemet, minint Lietuvos atkurto valstybingumo šimtmetį, mugės svečių Vilniaus Rotušės aikštėje laukia šimto metrų ilgio stalas, prie kurio galima pabendrauti ir paragauti šventinių patiekalų.

Lenkijos kino meistras K. Zanusis dirbs su Lietuvos studentais

Kovo 5-9 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vyks garsaus lenkų režisieriaus, aktoriaus, prodiuserio Kšyštofo Zanusio (Krzysztof Zanussi) paskaitos ir seminarai.

Kšyštofo Zanusio mokymai skirti LMTA Kino meną studijuojantiems II ir IV kurso bakalaurams bei II kurso magistrantams, o taip pat aktoriams, kino kritikams, dramaturgams, prodiuseriams. Mokymų tikslas – suteikti naujų teorinių ir praktinių žinių, rašant filmo scenarijų, atskleidžiant siužeto vystymo postmoderniame pasaulyje ypatumus, sprendžiant darbo su aktoriais, montažo bei kino filmo prodiusavimo ir distribucijos problemas.

Seminaruose K. Zanusis drauge su mokymų dalyviais nagrinės režisieriaus ir operatoriaus darbo ypatumus, bendradarbiavimo vaidybiniame kine ir darbo su aktoriais ypatybes, lygins darbo pasiruošimo ir eigos pagrįstumą. K. Zanusis sukaupė nemenkos režisūrinės patirties dirbdamas su aktoriais, kita vertus, pats yra nemažai vaidinęs kitų režisierių filmuose, ypač Lenkijos kino meistro Kšyštofo Kiešlovskio (Krzysztof Kieślowski) filmuose.

K. Zanusio įvairialypių mokymų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje tikslas – padėti studentams tobulinti filmų kūrimo meistriškumą, suteikti naujų teorinių ir praktinių žinių, išmokyti jas taikyti kino projektuose.

K. Zanusis (g. 1939 m. Varšuvoje) – kino ir teatro režisierius, scenarijaus autorius, aktorius, knygų autorius, daugelio filmų prodiuseris, pastaraisiais metais prodiusavęs garsios lenkų kino režisierės Agnieškos Holand (Agnieszka Holland) filmus. Silezijos universiteto (Katovicuose) profesorius, K. Zanusis nuolat kviečiamas dėstyti įvairiose Europos kino mokyklose: Lodzės kino mokykloje (Lenkija), Nacionalinėje kino mokykloje Didžiojoje Britanijoje; „European Graduate School“ (Saas Fee, Šveicarija) veda vasaros meistriškumo kursus.

K. Zanusis studijavo fiziką Varšuvos universitete ir filosofiją Jogailaičių universitete Krokuvoje. Vėliau baigė prestižinę Nacionalinę Lodzės kino mokyklą (1967). Nuo 1980 metų jis yra kino studijos „Tor“ direktorius. Už kūrybą ir pedagoginę veiklą buvo nominuotas 30 tarptautinių festivalių ir įvertintas 33 apdovanojimais, iš kurių žymiausi – Italijos kino akademijos teikiamas Davido di Donatello prizas, „Polonia Restituta“ ordino Riterio kryžius, Prancūzijos kultūros ministerijos teikiamas Meno ir literatūros Kavalieriaus ordinas („L’Ordre des Sciences et Lettre“), Maskvos kino instituto garbės daktaro titulas. Prieš 18 metų žymus kūrėjas buvo pagerbtas atidengiant menininko žvaigždę šlovės alėjoje Lodzėje.

K. Zanusio kūrybinėje biografijoje – virš 15 sukurtų filmų. Vienbalsiai trimis pagrindiniais prizais 1973 m. tarptautiniame Lokarno kino festivalyje apdovanotas K. Zanusio filmas „Iliuminacija“. 1980 m. filmas „Pastovus veiksnys“ pelnė žiuri prizą Kanų kino festivalyje, filmas „Papildas“ – specialųjį kino kritikų FIPRESCI paminėjimą 24-jame tarptautiniame Maskvos kino festivalyje. 2012 m. 43-jame tarptautinėje Indijos kino šventėje K. Zanusis buvo apdovanotas už viso gyvenimo nuopelnus.

K. Zanusio filmai yra išskirtiniai. Viena vertus, jo mokslinis išsilavinimas ir, kita vertus, kūrėjo intuicija padėjo rasti daugybę sankirtų tarp mokslo ir kino. Režisieriaus filmai pasižymi originalumu, minties gelme. K. Zanusis kelia moralinius, psichologinius klausimus, ieško paslėptų gyvenimo simbolių. Jis drąsiai eksperimentuoja, savo filmuose tarsi laisvos formos esė balansuodamas tarp mokslo populiarinimo dokumentikos ir vaidybinio kino. Šis junginys greitu montažo ritmu tampa įtaigia ir nesentimentalia pačių įvairiausių jo filmų veikėjų gyvenimo studija.  

Išrinkti 2018 metų Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatai 

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisijos vasario 12 d. posėdyje apsvarstyti pateikti kandidatai ir slaptu balsavimu išrinkti 2018 metų Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatai.

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“

Tarp šių metų laureatų yra literatūros almanacho „Varpai“ vyriausiasis redaktorius, rašytojas Leonas Peleckis-Kaktavičius. Leonas Peleckis-Kaktavičius nusipelnė atminimo medalio už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes.Leonas Peleckis-Kaktavičius – poetas, prozininkas, eseistas, literatūros istorikas ir tyrinėtojas. Gimė 1946 05 04 Paitaičiuose, Šiaulių rajone. 1975 m. baigė ŠPI (dabar Šiaulių universitetas). 1971–1989 m. Šiaulių medžio apdirbimo kombinato inžinierius, 1992–2004 m. dienraščio „Lietuvos aidas“ Šiaulių skyriaus vedėjas. Nuo 1989 m. literatūros almanacho „Varpai“ sudarytojas ir vyriausiasis redaktorius. Žurnalo „Lietuvos bajoras“ vyriausiasis redaktorius (nuo 2005 m.), užsienio lietuvių dienraščio „Draugas“ korespondentas Lietuvoje (nuo 2007 m.). žurnalo „Genealogija ir heraldika“ vyriausiasis redaktorius (nuo 2017 m.). Lietuvių PEN centro narys nuo 1998 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 2001 m.

Šiais metais laureato vardui gauti buvo pristatyti 42 kandidatai.

Už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą:

Julius Beinortas (visuomenininkas);
Elena Bradūnaitė-Aglinskienė (etninių kultūrų specialistė);
Romas Kaunietis (kraštotyrininkas);
Algirdas Svidinskas (etnografas).

Už filantropinę veiklą, ypač jaunų žmonių saviraiškos skatinimą ir rėmimą:

Rūta Elijošaitytė-Kaikarė (literatūrinių projektų kuratorė ir mecenatė);
Ruslanas Linevas (verslininkas);
Karolina Masiulytė-Paliulienė (kultūros veikėja);
Justinas Stonys (senovinės technikos muziejaus įkūrėjas).

Už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje:

Daiva Nakrošienė (Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos skyriaus vedėja);
Algimantas Stalilionis (kraštotyrininkas);
Lina Šimkevičienė (Kelmės „Kražantės“ progimnazijos pradinių klasių mokytoja);
Teresė Ūksienė (Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilalės filialo pirmininkė).

Už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes:

Jūratė Katinaitė (LRT radijo vyresnioji muzikos redaktorė);
Jolanta Kryževičienė (LRT kultūros laidų redakcijos vyriausioji redaktorė);
Leonas Peleckis-Kaktavičius (literatūros almanacho „Varpai“ vyriausiasis redaktorius, rašytojas);
Aldona Vladislava Vasiliauskienė (istorikė).

2018 metų Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliui „Tarnaukite Lietuvai“ iš viso buvo pateikti 42 kandidatai. Medalis skiriamas siekiant skatinti Lietuvos visuomenę ir užsienio lietuvių bendruomenę neatlygintinai dirbti valstybės labui ir jos gerovei, reikšti ir įgyvendinti pozityvias idėjas, brandinančias visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą. Medalis už visuomeninę veiklą skiriamas fiziniams ir juridiniams asmenims – Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiams, piliečių bendruomenėms, asociacijoms ir kitiems asmenims, atitinkantiems medalio skyrimo kriterijus. Kandidatūras medaliui teikia valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, asociacijos, mokslo, mokymo, kultūros įstaigos, piliečių bendruomenės, labdaros organizacijos ir kiti juridiniai asmenys. Seimo kanclerio įsakymu penkeriems metams yra sudaryta kandidatų vertinimo komisija, kuri svarsto pateiktas kandidatūras bei išrenka medalio laureatus.

Apdovanojimai vyks kovo 30 d. – Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimimo dieną – iškilmingame renginyje Panevėžyje. Laureatams bus įteiktas medalis ir medalio liudijimas.

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis iškilmingai paminėtas Varšuvoje 

Vasario 28 dieną Lenkijos sostinėje Varšuvoje vyko iškilmingas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo renginys. Lietuvos valstybinės vėliavos spalvomis apšviestoje Varšuvos filharmonijoje koncertavo Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Mirgos Gražinytės-Tylos.

Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio vadovaujama Lietuvos Respublikos Seimo narių delegacija, Lenkijos Respublikos Seimo Maršalka Marekas Kučinskis (Marek Kuchciński), kiti aukšti Lenkijos Respublikos pareigūnai, Bažnyčios hierarchai,Lenkijos valstybės institucijų, visuomeninių organizacijų, kultūros, verslo atstovai, Varšuvoje reziduojančio diplomatinio korpuso nariai.

Kalbėdamas po koncerto surengtame priėmime Lietuvos Respublikos ambasadorius Lenkijos Respublikoje Šarūnas Adomavičius pabrėžė, kad šie metai yra ypatingi  lietuviams ir lenkams  minintiems valstybių atkūrimo šimtmečius ir palinkėjo, kad naujasis mūsų valstybių šimtmetis būtų saugus, taikus ir klestintis.

Karinės oro pajėgoms –  Lietuvos trispalvė iš LR Prezidentės rankų

Kovo 2 d. Lietuvos  kariuomenės Karinių oro pajėgų kariams Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė  įteikė trispalvę  už originalią pilietinę iniciatyvą  akcijoje „Vasario 16-ąją švęsk išradingai“. Karinių oro pajėgų iniciatyva -  atkurti Krašto apsaugos ministerijos tarpukario Sargybos tarnybos rekonstruotą ceremoniją  - pateko tarp šalies geriausiųjų.

Vasario  16 d., minint  Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, Karinių oro pajėgų  kariai  kauniečiams ir miesto svečiams suteikė išskirtinę  galimybę stebėti atkurtą istorinės Krašto apsaugos ministerijos tarpukario Sargybos tarnybos ceremoniją. Sargybos tarnyba buvo atstatyta vadovaujantis Vidaus tarnybos statutu, patvirtintu 1938 m. balandžio 14 d. tuometinio Respublikos Prezidento aktu Nr. 651.  Dabartiniame Karinių oro pajėgų Štabo pastate –  šiandien gynybinio paveldo objekte – 1919-1940 m. ir buvo įsikūrusi Lietuvos krašto apsaugos ministerija ir Generalinis štabas. Specialiai šiai istorinei rekonstrukcijai pagal 1938 m. „Vidaus tarnybos statutą“ pagamintos autentiškos sargybos posto 2.25 cm aukščio Lietuvos trispalvės spalvomis išdažytos būdelės. 

„ Mums didelė garbė, kad  Karinių oro pajėgų iniciatyvą įvertino ir Vyriausioji ginkluotojų pajėgų vadė Lietuvos Respublikos Prezidentė J. E. Dalia Grybauskaitė, –  sako idėjos autorius Karinių oro pajėgų vyriausiasis puskarininkis seržantas majoras  Alvydas Tamošiūnas.  –  Dar labiau džiugu,  kad tai jau antrasis Karinių oro pajėgų  karių  pilietinės iniciatyvos įvertinimas – 2015 m. taip pat buvome pakviesti atsiimti trispalvę vėliavą iš Lietuvos Respublikos Prezidentės rankų. Tuomet buvome rekonstravę istorinėse Radviliškio kareivinėse tarnavusių tarpukario karių pietus.“

Pasak srž. mjr. A. Tamošūno, visai tai rodo, kad  tarpukario karybos laikotarpis ir tuometinis gyvenimo kontekstas yra be galo patrauklus ir šiais laikais keliantis didelį susidomėjimą. „ Manau, kad perteikiant istorijos momentus reikia kuo daugiau interaktyvumo, kuo daugiau ir tiksliau rekonstruotų epizodų. Tai leidžia žiūrovui ne tik pamatyti, pajusti, išgirsti, bet ir tiesiogiai prisiliesti prie mūsų senelių ir prosenelių tradicijų, kultūros ir tuometinės kasdienybės. Svarbu, kad tai buvo komandinis darbas vardan konkretaus tikslo. Mūsų kolektyve yra ir daugiau idėjų, todėl ateityje toliau įdomiai ir išradingai minėsime valstybines šventes,“ – sako Karinių oro pajėgų vyriausiasis puskarininkis. 

Atkuriant Krašto apsaugos ministerijos tarpukario Sargybos tarnybos rekonstruotą ceremoniją  kartu su Karinių oro pajėgų kariais  dalyvavo Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotai, Lietuvos šaulių sąjungos Garbės kuopos šauliai, dėvintys 1938 m. kariuomenės modelio uniformas bei šalmus naudotus tarpukaryje, Karinių oro pajėgų orkestras ir mišrus jungtinis choras „Veritas“, kurio nariai buvo apsirengę tarpukario stiliaus rūbais. Renginyje buvo galima pamatyti ir aviacijos entuziastų grupės „ANBO“ narius, dėvinčius tarpukario karo lakūnų aprangą.  Ši grupė entuziastų atstato Antano Gustaičio sukonstruotus lėktuvus ANBO.

Pasak mjr. srž. A, TAmošiūno, trispalvė vėliava, gauta iš LR Prezidentės rankų,  bus laikoma garbingoje Karinių oro pajėgų Štabo vietoje. Tai bus įrodymas, kad kariai savo idėjomis gali pasiekti tikrai daug, o jų darbus mato ir vertina aukščiausi šalies pareigūnai.

Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos - Lietuvos kariuomenės pajėgų dalis, tęsianti 1919-1940 metais Lietuvos kariuomenėje buvusios Karo aviacijos ir 1935-1940 metais Priešlėktuvinės apsaugos tradicijas. LK Karinės oro pajėgos formuojamos iš profesinės karo tarnybos karių ir civilių tarnautojų, kurie aktyviai dalyvauja tarptautiniuose mokymuose, pratybose bei kituose karinio bendradarbiavimo projektuose ir renginiuose, visuomenės gyvenime. Kaune įsikūręs Karinių oro pajėgų štabas ir Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba (OESKV), Kauno raj., Karmėlavoje - OESKV Oro erdvės ir kontrolės centras, kuriame įkurtas trijų Baltijos valstybių karinis vienetas Bendras valdymo ir pranešimų centras,  vykdantis NATO oro gynybos operacijų funkcijas Baltijos šalių regione. Aviacijos bazė, Ginkluotės ir technikos remonto depas dislokuoti Šiauliuose, o Oro gynybos batalionas, Mokymo centras - Radviliškyje.

Šimtasis valstybės gimtadienis nuaidėjo linksmai ir išradingai

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino ir už originalumą, pilietiškumą, gebėjimą sutelkti ir meilės Lietuvai puoselėjimą trispalvėmis vėliavomis apdovanojo sumaniausius akcijos „Vasario 16-ąją švęsk linksmai ir išradingai“ idėjų autorius.

„Šių metų Vasario 16-ąją ilgai prisiminsime kaip šimtmečio įkvėptą pakilimą ir džiaugsmą. Savo išradingomis idėjomis, entuziazmu Jūs daug prisidėjote, kad valstybės jubiliejus taptų puikia, nuoširdžia ir spalvinga švente“, – sakė Prezidentė.

Prie kūrybingai sutikti Vasario 16-ąją kvietusios akcijos Lietuvos žmonės prisijungė itin gausiai ir pateikė rekordinį skaičių – net 1500 išradingų sumanymų, kaip švęsti Lietuvos gimtadienį. Prezidento rūmuose vykusioje ceremonijoje pasidalinta ryškiausiomis ir nuoširdžiausiomis Valstybės atkūrimo dienos šventės akimirkomis ir apdovanotos 27 pilietinės iniciatyvos.

Iš Prezidentės rankų vėliava įteikta Vidui Bubinui, pačiame Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, Kalvarijos savivaldybės Liubavo seniūnijos kaime, padovanojusiam gyventojams 100 trispalvių ir kotų joms iškelti.

Apdovanota asociacijos „Aktyvus jaunimas“ idėja paslėpti lietuviškus lobius 100-ame įvairių pasaulio miestų. Lobį radę laimingieji dalyvauja konkurse ir turi šansą metų pabaigoje aplankyti Lietuvą.

Švenčiant siekta naujų rekordų. Apdovanota „Virš visko“ komanda, su dronu ypač aikštai pakėlusi Lietuvos vėliavą, ir bendrovė „Hotrema“, Mažeikiuose iš pastolių sukonstravusi rekordinio dydžio Gediminaičių stulpus.

Žmonės taip pat buvo išradingi ir skaitmeninėje erdvėje. Vieni sukūrė istorija paremtą kompiuterinį žaidimą, kiti – mobiliąją programėlę, skaičiavusią dienas iki valstybės atkūrimo šimtmečio, o kad Lietuva toliau vystytųsi kaip technologijų šalis, Saulėtekio slėnio mokslo parkas išsiuntė šimtą žinučių inovatyviausioms pasaulio organizacijoms aplankyti mūsų šalį.

Šiemet net dviem išradingoms idėjoms panaudoti motociklai: „Killer Custom“ meistrai iš senų numerių sudėliojo žodį „Lituania“, o „Utena Stuntriders“ komanda iš padangų skeveldrų sukūrė unikalų Vyčio paveikslą.

Už istorinį skrydį apdovanota ir „Small Planet Airlines“, Vasario 16-ąją virš Lietuvos lėktuvo trajektorija danguje nupiešusi skaičių „100“.

Akcija pasižymėjo socialiai atsakingomis iniciatyvomis. Reabilitacinio centro „Taikos kelias“ lankytojai vaišino praeivius ir dovanojo pačių padarytas vėliavėles. Palangos miesto socialinių paslaugų centro lankytojai nunėrė 275 metrų Lietuvos trispalvės pynę.

Žmonės rūpinosi naujai per šimtmetį gimusiais šalies piliečiais. Santaros klinikų Vaikų ligoninės Naujagimių intensyviosios terapijos skyrius pagerbtas už iniciatyvą, kurios metu tėvams įteikti jų naujagimių pėdučių atspaudai su vaiko pažadu pasveikti. Projektas „Lietuvai 100 – sveikas, mažyli“ 2018-aisiais gimusius naujagimius apdovanoja trispalvėmis kojinaitėmis.

Taip pat apdovanota Eglė Laurinavičė už fotoprojektą, kuriame įamžintos kelios vienos šeimos kartos, Raseinių jaunimas už romantiškiausią šimtmečio renginį – „100 bučinių Lietuvai“ ir Užpalių bendruomenė, kuri įsiamžino ateities kartoms ir atkūrė prieš beveik 100 metų, 1924-aisis Užpaliuose minint Vasario 16 dieną darytą nuotrauką.

Renginyje pagerbti Karinių oro pajėgų Vadovybės kariai, Kaune surengę tarpukario garbės sargybos tarnybos rekonstrukciją, ir Vilniaus ugniagesiai, sukūrę nuotaikingą vaizdo sveikinimą Lietuvai.

Kaip visada prie akcijos itin aktyviai prisijungė šalies mokyklos ir darželiai. Šiaulių Medelyno progimnazijos klasė aplankė savo miesto senolius, Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos ir progimnazijos mokiniai užmezgė ryšį net su Tarptautine kosmine stotimi. Tuo metu Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazija surengė ypatingą inscenizaciją, kurioje gimnazistai atkartojo Nepriklausomybės Akto pasirašymą.

Vėliavą įteikta šimtmečio repą sudainavusiam Tadui Juodgudžiui iš Viekšnių, Juozo Miltinio gimnazijos abiturientei Paulinai Sutkutei, surengusiai unikalią, pieštuku nupieštų signatarų portretų parodą, taip pat dizainerei Milda Bordeaux už per tris savaites numegztą trispalvę vėliavą-suknelę, kuriai sunaudota pusseptinto kilometro vilnos siūlų.

Šimtmetis buvo minimas net Aukštųjų Tatrų kalnuose Slovakijoje, kur narsuoliai po beveik trijų dienų kopimo iškėlė 100 trispalvių kas metrą1918–2018 metrų aukštyje virš jūros lygio.

Šalies vadovė padėkojo visiems dalyviams už patriotiškumą, kūrybingumą ir palinkėjo, kad kiekvienas valstybės gimtadienis būtų sutiktas taip pat vieningai ir džiugiai.

Per šešis valstybės vadovės inicijuotos akcijos „Vasario 16-ąją švęsk linksmai ir išradingai“ metus iš viso paskelbta 3,5 tūkst. idėjų, apdovanota per 130 originalių iniciatyvų.

Rusnės estakada: prasidės parengiamieji darbai, numatytas Nemuno deltos kraštovaizdžio saugojimas

Kelyje Šilutė–Rusnė artimiausiu metu prasidės parengiamieji darbai užliejamo kelio ruožui rekonstruoti ir estakadai statyti. Pirmiausia numatytame rekonstruoti ruože turės būti iškirsti kelkraščiuose ir ant kelio pylimo augantys medžiai, kurie trukdytų atlikti darbus. Jau 2019 m., iki statybos darbų pabaigos, prie rekonstruoto kelio tiek pat medžių bus atsodinta.

Rengiantis rekonstrukcijos darbams teks iškirsti eismo saugai pavojų keliančius 288 senus, alėją sudarančius medžius. Kraštovaizdžiui atkurti tiek pat medžių vėl bus pasodinta abipus kelio palei visą rekonstruojamą ruožą, išskyrus tik estakadą.

Medžių atsodinimo ir vėliau nuolatinės jų priežiūros bei apsaugos klausimai numatyti šiandien pasirašytame Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos memorandume.

Memorandume numatyta, kad Kelių direkcija ne tik užtikrins medžių prie kelio Šilutė–Rusnė atsodinimą, bet rūpinsis ir kitų unikalių, su keliais susijusių Nemuno deltos regioninio parko kraštovaizdžio elementų išsaugojimu. Medžių juostos bus saugomos, prižiūrimos ir atnaujinamos prie regioniniame parke esančių Kintų–Ventės, Rusnės–Pakalnės ir kitų kelių.

Prezidentė pasveikino Liuksemburgo Ministrą Pirmininką su sukaktimi

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės Ministrą Pirmininką Xavierą Bettelį 45-ojo gimtadienio proga. Šalies vadovė palinkėjo daug laimės, sveikatos ir visapusės sėkmės, o Lietuvos sąjungininkams Liuksemburgo žmonėms – klestėjimo ir vienybės.

Kaip teigiama sveikinime, Liuksemburgo Premjeras – įkvepiantis ir iniciatyvus vadovas, jauno ir modernaus politiko pavyzdys, atsakingu darbu ir idėjomis pelnęs platų šalies piliečių pasitikėjimą, jaunimo paramą.

Prezidentė palinkėjo neblėstančio užsispyrimo ir energijos, kantrybės ir išminties ginant Liuksemburgo žmonių ir kartu visų europiečių interesus, taip pat visuomet lydinčio bendražygių, kolegų ir valstybės piliečių palaikymo.

Nacionalinės mokėjimo agentūros vadovais nori tapti 17 žmonių

Agentūros vadovo konkursas paskelbtas po to, kai dėl teisėsaugos vykdomo tyrimo sausio viduryje atleistas Nacionalinės mokėjimo agentūros buvęs vadovas Erikas Bėrontas. Teismas nagrinės E. Bėronto skundą dėl jo atleidimo.

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas E. Bėrontą NMA vadovauti antrai kadencijai paskyrė be konkurso. Šis sprendimas sulaukė tiek Prezidentūros, tiek Vyriausybės kritikos.

Vėliau B. Markauskas atleido NMA vadovą E. Bėrontą, kaip pats teigė, gavęs papildomos informacijos iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT). Laikinai NMA vadovo pareigas eina Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento direktorius Vaidas Timinskas.

Pats E. Bėrontas atleidimą yra apskundęs teismui.

Buvęs NMA vadovas turi specialiojo liudytojo statusą STT tyrime dėl 4 mln. eurų lėšų iššvaistymo. Tačiau E. Bėrontas sausį bet kokius įtarimus atmetė ir pareiškė, kad iš NMA vadovo pareigų trauktis neketina.

Apklausa: lietuviams rūpi socialinės, o ne geopolitinės problemos

Gyventojų apklausų duomenimis, neadekvačiai didelės kainos, maži atlyginimai ir emigracija, o ne santykiai su kaimynėmis šalimis ir Rusijos keliama grėsmė yra didžiausias šalies piliečių rūpestis.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Europos instituto užsakymu atlikto tyrimo „Svarbiausios problemos Lietuvoje“ duomenimis, didžiausiomis problemomis šalies gyventojai laiko socialines grėsmes: per dideles kainas (64 proc.), mažus atlyginimus (56 proc.), emigraciją iš Lietuvos (44 proc.) ir biurokratijos įsigalėjimą (27 proc.), per didelį alkoholio vartojimą (19 proc.), korupciją ir neadekvačiai mažas bausmes už jas (18 proc.).

Tuo metu geopolitinės grėsmės ir iššūkiai, kaip Rusijos grėsmė (2,4 proc.) ar santykiai su Lenkija ir kitomis kaimyninėmis valstybėmis (1,9 proc.), rikiuojasi pačioje įvardijamų problemų sąrašo pabaigoje.

Visgi komentuodama duomenis Lietuvos socialinių tyrimų centro (LSTC) Sociologijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja Diana Janušauskienė aiškino, kad tokie apklausų rodikliai tikrai nereiškia piliečių apatiškumo tam, kas vyksta už nacionalinių šalies sienų. Anot mokslininkės, Lietuvos gyventojai suvokia geopolitines grėsmes bei iššūkius, tačiau natūraliai yra linkę pabrėžti asmeniškai aktualiausius kasdienius rūpesčius. Tuo metu Rusijos grėsmės, aiškino mokslininkė, visuomenė tiesiogiai ir fiziškai nejaučia.

Sociologei antrina ir buvęs Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje, KTU Europos instituto direktorius Vygaudas Ušackas. Jo nuomone, grėsmių ir rizikų vertinimas negali būti susiaurintas vien tik į tokias apklausas. Kita vertus, pabrėžė V. Ušackas, atlikto tyrimo duomenys tik patvirtina valdančiųjų strategijos ir valios sprendimų trūkumą vidaus politikoje.

„Valdantieji pasiuntė tik ženklus, kad reikia peržiūrėti mokesčių sistemą ir spręsti socialines problemas. Tačiau kol kas nėra nei kūno, nei veiksmų. Aukštojo mokslo reforma tarsi vyko, bet neįvyko. Tuo tarpu apklausos duomenys tik patvirtina, kad žmonės laukia sprendimų, kuriems reikalingi valiniai, strateginiai sprendimai ir konkretūs veiksmai“, – aiškino ambasadorius.

D. Janušauskienė, aiškindama apklausos duomenis, tvirtino, kad jos anksčiau atlikti tyrimai, kurių pagrindu neseniai išleista ir knyga, rodo, jog šalies gyventojai išorės grėsmes suvokia labai aiškiai.

Sociologė pasakojo, kad atliekant apklausas 2016 metais respondentų paprašyta nurodyti, apie ką jie pirmiausia pagalvoja išgirdę klausimą, ar jaučiasi saugūs. Tuomet manančių, kad tai yra karas, buvo 21 proc.

Kitos, po karo baimės, kalbėjo sociologė, tuomet buvo grėsmės, kylančios šalies viduje – nusikaltimai ir kriminogeninė padėtis (15 proc.), saugumas gyvenamojoje aplinkoje (14 proc.), pragyvenimo lygis ir ekonominė situacija (12 proc.), sveikatos problemos (6 proc.), socialinis saugumas, pabėgėlių krizė ir tarptautinis terorizmas (po 3 proc.).

Visgi mokslininkė pridūrė, kad karo baimės sureikšminimui įtakos galėjo turėti klausimyno sandara ir apklausų atlikėjų pradžioje paminėtos tyrimo temos.

Tačiau, pabrėžė D. Janušauskienė, labai natūralu, kad tarp svarbiausių dalykų žmogui yra buitiški ir artimi dalykai. Ypač, akcentavo sociologė, kai KTU užsakytoje apklausoje reikėjo nurodyti tik tris svarbiausias problemas Lietuvoje.

Galbūt tu ir gali rūpintis visais reikalais vienodai, tačiau jeigu tavęs prašo pasakyti čia ir dabar tai, kas tau yra žymiai svarbiau – tai tikriausiai pasirinksi tai, kas yra arčiausiai buities“, – sakė D. Janušauskienė.

„Iš esmės visos problemos, kurias apklausoje labiausiai rinkosi žmonės, yra tos, kurios yra artimiausiai kasdienių rūpesčių. Kita vertus, būtent taip uždavus klausimą yra labai maža tikimybė, kad žmonės sakys, jog grėsmė iš Rusijos arba kokios nors ekologinės problemos yra svarbiau už problemas, kurios jiems iškyla kiekvieną dieną“, – sakė mokslininkė, pabrėždama, kad Rusijos grėsmės visuomenė tiesiogiai ir fiziškai nejaučia.

„Rusijos grėsmė yra, ją, manau, supranta visuomenė, tačiau ji nesireiškia tiesiogiai žmogaus kasdienybėje taip, kaip, pavyzdžiui, situacija, kai žmogus turi mažai pinigų. Šiuo atveju svarbu yra tai, kas realiai skauda, o ne tai, kas gali atsitikti. Gali gyventi šalia ugnikalnio, kuris potencialiai gali išsiveržti, bet kol jis neišsiveržė, galvoji apie tai, ar morkos užaugo, ar neužaugo“, – aiškino D. Janušauskienė.

„Turintys vaikų rūpinasi jų saugumu, vyresnio amžiaus žmonėms bus aktualesnės sveikatos apsaugos problemos, neturintiems darbo arba gaunantiems žemesnes pajamas svarbus ekonominis ir finansinis saugumo aspektas“, – kalbėjo D. Janušauskienė.

Anot mokslininkės, panašių apklausų rodikliai Vakarų valstybėse labai nesiskiria nuo Lietuvos. Vakaruose, akcentavo mokslininkė, tarp svarbiausių klausimų taip pat vyrauja ekonominės gerovės problemos.

 „Gazprom“ atsisako atnaujinti dujų tiekimą Ukrainai

 Tarp Maskvos ir Kijevo vėl kilo įtampa po to, kai Rusijos „Gazprom“ pareiškė neatnaujinsiantis dujų tiekimo Ukrainai ir „Naftogaz“ apkaltino Rusijos įmonę pažeidžiant sutartį.  

Kovą Rusijos į Ukrainą tiekiamos dujų partijos būtų buvusios pirmosios nuo 2015 m. lapkričio, kai Kijevas nustojo pirkti rusiškas dujas Europos naudai.

Bendrovių nesutarimai prasidėjo 2014 m. kartu su Rusijos – Ukrainos konfliktu bei Krymo aneksija. Nuo konflikto pradžios jos viena prieš kitą pateikė daugiamilijoninius ieškinius Stokholmo arbitražo teisme. „Naftogaz“ reikalavo didesnio tarifo tranzito mokesčiui, kurį Ukraina gauna transportuodama rusiškas dujas Europai.

Nuo 2014 m. karo pradžios Ukraina siekia išsilaisvinti nuo rusiškų dujų priklausomybės – šalis tiesiogiai iš Rusijos dujų nepirko nuo pat 2015 m. lapkričio bei naudoja iš ES bei savo pačių tiekiamas dujas. Vis dėlto Ukraina lieka itin svarbiu keliu, per kurį rusiškos dujos pasiekia Europą.

Pernai gruodį teismo nurodymu kaina, kurios Rusija gali reikalauti už savo dujas, buvo sumažinta; be to, teismas pareikalavo, kad Kijevas kasmet pirktų 5 mlrd. kubinių metrų rusiškų dujų nuo 2018 metų.

„Gazprom“ pareiškė, kad dujų tiekimas nebus atnaujintas, nes ligi galo neparengta sutartis, kuri papildytų šiuo metu galiojantį kontraktą.

AV prezidentas D. Trumpas dar metams pratęsė sankcijas prieš Rusiją

JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar metams pratęsė sankcijas prieš Rusiją,įvestas dėl krizės Ukrainoje. Tai pranešė Baltųjų rūmų spaudos tarnyba.

Pranešime sakoma, jog situacija dėl Ukrainos tebekelia didelę grėsmę JAV nacionaliniam saugumui ir jų tarptautinei politikai, todėl 2014 metų Amerikos prezidento potvarkio, kuriuo buvo įvestos sankcijos prieš Rusiją, galiojimas pratęsiamas dar vieneriems metams.

Baltieji rūmai informavo apie šį sprendimą JAV Kongreso Atstovų Rūmų pirmininką Paulą Ryaną

JT žmogaus teisių komisaras įspėjo Sirijos lyderius

Sirijos civilių puolimas sukilėlių kontroliuojamoje Rytų Gutoje gali būti laikomas nusikaltimu žmogiškumui, penktadienį įspėjo Jungtinių Tautų (JT) vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Zeidas Ra'adas Al Husseinas, kol vyriausybės pajėgos ir toliau bombardavo netoli Damasko esantį anklavą.  Naujos atakos surengtos nepaisant Sirijos sąjungininkės Rusijos paskelbtų kasdien po kelias valandas trunkančių paliaubų.

Ženevoje vykusiuose skubiuose JT Žmogaus teisių tarybos debatuose, vyriausiasis komisaras Z. R. Al Husseinas teigė: „Realu, kad tai, ką matome Rytų Gutoje ir kitur Sirijoje, yra karo nusikaltimai ir net nusikaltimai žmogiškumui“.

„Galbūt teisingumo girnos lėtos, bet jos mala“, – sakė Z. R. Al Husseinas, įspėdamas kaltininkus, kad anksčiau ar vėliau jiems už savo veiksmus teks atsakyti prieš teismą.

Nors komisaras pažymėjo, kad Rytų Gutoje įsitvirtinę sukilėliai taip pat ne kartą puolė Damaską, daugiausia dėmesio jis skyrė „nepaliaujamoms“ atakoms sukilėlių anklave, kur, be kita ko, pastarosiomis dienomis buvo subombarduota 17-a sveikatos priežiūros įstaigų.

Žmogaus teisių tarybai priklausančios Vakarų šalys pateikė rezoliucijos projektą, pasmerkiantį vyriausybės atakas Rytų Gutoje ir reikalaujantį visoje Sirijoje nedelsiant įvesti mėnesio trukmės paliaubas. To paties siekė ir JT Saugumo Taryba.

Šią savaitę svarbiausia Sirijos režimo sąjungininkė Rusija paskelbė, kad Rytų Gutoje kasdien bus įvedamos penkias valandas truksiančios paliaubos, kurių metu civiliams esą bus sudarytos sąlygos palikti anklavą.

Tačiau nuo pat antradienio, kai prasidėjo paliaubos, vietos aktyvistai pranešdavo apie vis naujas vyriausybės pajėgų atakas šiame regione. 

EP pritarė siūlymui pradėti drausminę procedūrą prieš Lenkiją

Europos Parlamento (EP) nariai ketvirtadienį nubalsavo už rezoliuciją, kuria išreiškė paramą Europos Komisijos pastangoms pritaikyti Lenkijai ES sutarties 7-ąjį straipsnį, pranešė lenkų visuomeninis radijas.

Tokių veiksmų ES vykdomoji valdžia ėmėsi dėl Varšuvos inicijuotos teismų sistemos reformos, kuri, Briuselio nuomone, pažeidžia teisinės valstybės principus.
 
Rezoliucijai pritarė 422 iš 617 balsavime dalyvavusių Europos Parlamento narių, nepritarė 147, o dar 48 susilaikė.

Europos Komisija praėjusių metų pabaigoje pirmą kartą bloko istorijoje inicijavo ES sutarties 7-ąjį straipsnį prieš Lenkija. Tokiu būdu Varšuvai buvo padidintas spaudimas dėl prieštaringai vertinamos teismų sistemos reformos, inicijuotos šalies valdančiųjų konservatorių.

Komisijos sprendimas parodo ES vykdomosios valdžios siekį, kad bloko valstybės narės pareikštų, kad Lenkijoje pažeidžiami teisinės valstybės principai.

Toks žingsnis reiškia, kad Lenkijos atžvilgiu gali būti pradėta sankcijų taikymo procedūra. Pavyzdžiui, gali būti įšaldytos šios valstybės balsavimo teisės ES institucijose. Vis dėlto, tokioms bausmėms Varšuvai turėtų vienbalsiai pritarti ES valstybės narės, o Vengrija jau pareiškė, kad sankcijoms nepritartų.

Lenkija iki kovo pabaigos turi atsakyti į Europos Komisijos pareikštas pastabas.

Balsavimas dėl rezoliucijos įvyko po trečiadienio svarstymų Europos Parlamente.
Lenkijos konservatyvi valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) laikosi nuomonės, kad būtina iš esmės pertvarkyti, kaip teigia valdantieji, neveiksnią ir kartais korumpuotą teismų sistemą, suteptą komunistinės praeities.

 

Atgal