VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

03.06. Naujausios žinios

Kovo 11-osios pėsčiųjų žygis „LIETUVAI- JAUNĄSIAS JĖGAS!‘‘ vyko Kaune

Visuomenininkas Raimundas Kaminskas

2018 m. kovo 3 d. Kaune vyko Kovo 11-osios šeštasis pėsčiųjų žygis „LIETUVAI- JAUNĄSIAS JĖGAS!‘‘, skirtas paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, laisvės kovų dalyvio generolo Adolfo Ramanausko-Vanago, Tėvo Stanislovo, Sąjūdžio bei Lietuvos skautų judėjimo metus. Kauno pilies kiemelyje žygio dalyvius pasveikino LR Seimo narys dr. Mindaugas Puidokas, Kovo 11-osios Akto signataras Audrius Butkevičius, Kauno m. savivaldybės Gričiupio seniūnė Jolanta Žakevičienė bei LŠS Vytauto Didžiojo II-osios rinktinės vadas ats. kpt. Vytautas Žymančius. Žygeivius į startą palydėjo politinis kalinys, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius ats. vrš. Romas Žemaitis. Pėsčiųjų žygio dalyviai galėjo rinktis 14 km arba 30 km  atstumo maršrutus.

Kovo 11-osios šeštojo pėsčiųjų  žygio „LIETUVAI- JAUNĄSIAS JĖGAS!‘‘ dalyviai pasirinkę 14 km atstumo   maršrutą turėjo aplankyti  40 istorinių objektų Centro, Žaliakalnio ir Gričiupio seniūnijose.  30 km  atstumo maršrutas buvo pažymėtas Centro, Žaliakalnio,  Dainavos, Gričiupio, Petrašiūnų,  Panemunės bei Aleksoto seniūnijų žemėlapiuose, kuriose buvo nurodytos 34 lankytinos vietos. Kauno tvirtovės VI-ame forte, žygeivius sutiko VI forto visuomeninė įgula bei Kauno tvirtovės parko direktorius prof. Valdas Rakutis, kuris pravedė trumpą ekskursiją. Lietuvos sporto muziejuje ats. vrš. Romas Žemaitis žygeiviams  įteikė žygio diplomus ir ženklus. Čia juos   pasveikino  Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonas dr. kun. Pauliaus Sauliaus Bytautas Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13- osios brolijos garbės pirmininkė Auksutė Ramanauskaitė Skokauskienė bei Lietuvos sporto muziejaus direktorius Pranas Majauskas.

Žygio metu buvo lankomi Vasario 16-osios Akto bei Kovo 11-osios Akto signatarų kapai  ir kitos istorinės vietos susijusios su žmonėmis ar  įvykiais. Kovo 11-osios pėsčiųjų žygis „LIETUVAI- JAUNĄSIAS JĖGAS!‘‘, buvo  skirtas  skatinti jaunimo (moksleivių), kauniečių bei miesto svečių pilietinį sąmoningumą ir patriotizmą, supažindinant juos su svarbiausiais Lietuvos valstybės kūrimosi Kaune įvykiais ir asmenybėmis. Žygį organizavo Kovo 11-osios gatvės bendrija, Kauno Šv. Jurgio konventas  bei Jūrų skautija „Divytis“, o žygio partneriai buvo Kauno m. savivaldybės Gričiupio seniūnija, LŠS Vytauto Didžiojo II-oji rinktinė, Lietuvos sąjūdžio Kauno taryba bei Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga.

Čekiškės P. Dovydaičio gimnazija pasikeis neatpažįstamai

47 km  nuo Kauno nutolusiame Čekiškės miestelyje Kauno rajono savivaldybė įgyvendina investicinį projektą, kuris ugdymo sąlygas turėtų pagerinti iš esmės.

Pirmadienį į gimnazijos fasadą buvo įmūryta simbolinė kapsulė su mokinių laiškais, o statybininkai pradėjo griovimo darbus.

R. Karoblis dalyvaus ES gynybos ministrų susitikime Briuselyje

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis kovo 6 d. Briuselyje dalyvaus Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikime, kuriame pagrindinis dėmesys bus skiriamas ES nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) gynybos srityje projektams ir pasiektos pažangos įvertinimui. Atskiros sesijos metu ES gynybos ministrai susitiks su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu ir aptars ES-NATO bendradarbiavimo klausimus.

Tai pirmasis ES gynybos ministrų susitikimas po 2017 m. gruodį patvirtinto ES nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO), kurio veikla vykdoma per valstybių inicijuotus projektus. Iš 17-os patvirtintų PESCO projektų yra ir Lietuvos pasiūlyta kibernetinių greito reagavimo pajėgų ir savitarpio pagalbos kibernetinio saugumo srityje iniciatyva. Šiam bendradarbiavimo kibernetinės gynybos srityje projektui vadovauja Lietuva, 6 ES šalys narės – Ispanija, Kroatija, Nyderlandai, Prancūzija, Rumunija ir Suomija yra projekto dalyvės, dar 5 šalys – Belgija, Estija, Graikija, Slovėnija ir Vokietija yra šio projekto stebėtojos.


Taip pat Lietuva kaip dalyvė yra prisijungusi prie Nyderlandų inicijuoto ir vadovaujamo karinio mobilumo projekto, kuriuo siekiama greitai ir efektyviai pašalinti procedūrines, teisines ir infrastruktūros kliūtis karinių pajėgų judėjimui Europoje.

Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas A. Gumuliauskas dalyvaus 100-ųjų A. Ramanausko-Vanago gimimo metinių minėjimo renginiuose Alytuje

Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas kovo 6 d. Alytuje dalyvaus Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago (1918 03 06–1957 11 29) 100-ųjų gimimo metinių paminėjimo renginiuose: 10 val. šv. Mišiose šv. Angelų Sargų bažnyčioje (Savanorių g. 14), 11 val. minėjime Laisvės Angelo aikštėje, 12 val. minėjime „Ateinu iš kančios ir skausmo pakilęs“ Alytaus miesto teatre.

Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną – 100-osios A. Ramanausko-Vanago gimimo metinės bus paminėtos Lietuvos Respublikos Seime. 9 val. įvyks parodos atidarymas, 10 val. A. Ramanausko-Vanago atminimas bus pagerbtas iškilmingame minėjime.

Su Seimo I r. Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje eksponuojama A. Ramanausko-Vanago 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda lankytojai galės susipažinti kovo 11 d. atvirų durų valandų metu – nuo 12.30 iki 16.30 val.

Kuriose pasaulio šalyse gyventojai taupo daugiausiai, ir kaip?

Visame pasaulyje žmonės gyvena susikūrę savus taupymo įpročius – kai kuriose šalyse gyventojai pinigų toli gražu neleidžia kasdien, o taupyti renkasi tiek grynaisiais, tiek ir įvairiais kitais būdais. Ekspertai iš „Revolut“, greičiausiai Europoje augančios skaitmeninės alternatyvos bankams, atlikę tyrimą surinko įvairių pinigų taupymo pavyzdžių visame pasaulyje bei atskleidė, kurios šalys yra tarp TOP 10 labiausiai taupančių. Kaip manote, ar šiame sąraše bus Lietuva?

Jei iki šiol galvojote, kad neturite stiprių taupymo įpročių, galite pasiguosti tuo, kad Rusijoje taupymas išvis yra retai prisimenamas. Beveik du trečdaliai šalies gyventojų neatsideda nieko, o tie, kuriems pavyksta, dažniausiai pinigus investuoja į nekilnojamą turtą arba auksą. 

Nemažai šalių renkasi ir bendruomeninį taupymą: Pietų Afrikoje veikia asmeniniais kvietimais formuojamos taupymo asociacijos, vadinamos „stokvelais“, kurios teikia mikrofinansavimą kiekvienam tokios asociacijos nariui. Tokioms grupėms priklauso 5 – 20 narių, kurie įneša pastovią pinigų sumą į centrinį fondą kas savaitę, kas dvi, arba kas mėnesį. Tokios asociacijos veikia kaip rotuojanti kredito unija ar taupymo schema.

Pietų Amerikoje panašūs bendruomeniniai taupymo klubai vadinami „tanda“, tačiau Meksikoje galima sutikti ir pavadinimą „cundina“, Peru – „junta“, Čilėje – „polla“, o Brazilijoje – „pandeira“. Toks taupymo būdas užtikrina, kad pinigai nėra bet kada lengvai pasiekiami, be to, suteikia žmonės svarbų socialinį, bendruomeninį paskatinimą kas mėnesį taupyti pinigus, atliekant periodinius įnašus. Dažnai tokių bendruomenių nariai yra siejami giminystės ar bičiuliškų ryšių, rengia susitikimus ar šventes.

Atrodo, kad tokia bendruomeninio taupymo idėja patraukli įvairiuose pasaulio kraštuose gyvenantiems žmonėms – visame pasaulyje galima atrasti net 200 tokių bendruomenių pavadinimų skirtingomis kalbomis: Ruandoje žmonės jas vadina „chamas“, Vakarų Afrikoje – „susu“, Filipinuose – „paluwagan“, Kinijoje – „hui“, Karibuose – „osusu“.

Visgi tokiose šalyse, kaip Tailandas ar Filipinai, įvairūs dirbiniai – tarkim, juvelyrika – laikomi turinčiais didesnį prestižą, nei bet kokie kito taupymo būdai, todėl didžioji dalis atsidedamo kapitalo investuojama būtent į tokius gaminius.  Tuo tarpu Indijoje karaliauja grynieji ir auksas. Auksas čia laikomas bene saugiausia investicija: čia šeimos visada mainosi auksu per vestuves, ir šalyje nemažėja tikėjimas, kad aukso kaina ir toliau augs.

Daugelyje Pietų Amerikos šalių, tokių kaip Čilė ar Argentina, taupantys žmonės dažniausiai renkasi grynuosius laikyti namuose, užuot patikėję juos bankams. Tuo tarpu Japonijoje populiarus taupymo būdas, vadinamas „kakeibo“ – čia žmonės įpratę savo pinigus kas mėnesį paskirstyti kelioms būtinoms kategorijoms, tokioms kaip „maistas“, „pramogos“, „transportas“, „namų apyvoka“, ir t.t. Tai verčia žmones atidžiai stebėti, kur iškeliauja jų pinigai, ir taip pat padeda pakoreguoti savo išlaidas. Be to, taip paprasta pastebėti ir sritis, kuriose išlaidaudami truputį persistengėte.

Didžiausi pasaulio taupytojai

Štai dešimtukas šalių, kuriose žmonės sutaupo daugiausiai – o kartu ir jų pajamų dalis, kurią namų ūkiai vidutiniškai atsideda taupymui:

1. Kinija - 37.0%

2. Šveicarija - 19.1%

3. Liuksemburgas - 18.4%

4. Švedija - 15.1%

5. Vokietija - 9.8%

6. Korėja - 9.1%

7. Austrija - 7.5%

8. Estija - 7.4%

9. Vengrija - 7.3%

10. Čekija - 6.7%

Palyginimui – Lietuvos ir Latvijos sutaupymo procentai yra neigiami: atitinkamai -4.1 proc. ir -10.2 proc. Neigiami procentai reiškia, kad šalyje žmonės vidutiniškai išleidžia net daugiau, nei uždirba.

(Šaltiniai: OECD Savings Rates 2017 - http://stats.oecd.org/Index.aspx?QueryId=51648)

APIE REVOLUT

 „Revolut“ veiklą pradėjo 2015 liepą, pristatę pasauliui ambicingą tikslą reformuoti bankinį sektorių. „Revolut“ klientai gali mobiliosios programėlės pagalba vos per minutę atsidaryti einamąją sąskaitą, leisti pinigus 130-ia valiutų visame pasaulyje be papildomų mokesčių, aplikacijoje vienu metu laikyti ir valdyti iki 25-ių valiutų ir jas keisti naudojantis geriausiu įmanomu - tarpbankiniu - valiutų kursu.

Kiek daugiau nei prieš du metus Londone įkurta įmonė visoje Europoje jau pasiekė 1,5 mln. vartotojų, kurie atliko per 60 mln. operacijų, kurių bendra vertė šiandien jau siekia 10 mlrd. JAV dolerių. Vienas iš greičiausiai augančių FinTech startuolių pasaulyje jau sulaukė 88 mln. JAV dolerių iš tokių investuotojų kaip „Index Ventures”, „Ribbit Capital” ir „Balderton Capital”.

Išrinkti „Aukso paukštės“ laimėtojai 

Liepos 4 d., Dainų šventės Ansamblių vakaro metu, Vilniaus Kalnų parke, bus įteikta net dvylika „Aukso paukščių“ – šiais apdovanojimais Lietuvos nacionalinis kultūros centras kiekvieną pavasarį įvertina geriausius metų kolektyvus ir jų vadovus už reikšmingą ir aktyvią meninę veiklą, naujas programas, laimėtas prizines vietas.

„Aukso paukštės“ | LNKC nuotr.

„Prieš 19 metų sumanyti ir įsteigti apdovanojimai – svarbus mūsų visuomenės kūrybiškumo liudijimas. Šiemet „Aukso paukštės“ aplankytieji, kaip ir daugelis kitų panašių bendruomenių, gyvena pačiose įvairiausiose Lietuvos vietose, jos buriasi draugėn ugdyti ir stiprinti savo dvasią, būti mūsų kultūros atminties ir atsinaujinimo gijomis, laimėti ne tik konkursuose ar šventėse, bet pirmiausia savo gyvenime. Šie žmonės yra mūsų valstybės atrama, pavyzdys nerandantiems kelio prasmingai būti – čia, Lietuvoje, ir būti apskritai“, – įsitikinusi Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Vida Šatkauskienė.

Kasmet, pavasario pradžią skelbiantys ir geriausius mėgėjų meno kolektyvus džiuginantys „Aukso paukštės“ apdovanojimai šiemet bus teikiami dvylikai laureatų.

Geriausio krašto folkloro ansamblio ir vadovo nominacija skirta Žemaitijos nacionalinio parko folkloro ansambliui „Platelee“ ir vadovui Aivarui Alminui, Geriausiu miesto folkloro kolektyvu ir vadovu tapo Vilniaus miesto folkloro ansamblis „Virvytė“ ir Loreta Sungailienė.

Geriausiu suaugusiųjų choru ir vadovu tapo Šiaulių universiteto Muzikos pedagogikos katedros mišrus choras „Studium“ ir vadovė Birutė Janonienė, Geriausiu vaikų arba jaunimo (moksleivių) choru ir vadove – Prienų „Žiburio“ gimnazijos jaunimo mišrus choras ir Roma Ruočkienė.

Geriausio vaikų ir jaunimo (moksleivių) mėgėjų teatro ir vadovo nominaciją pelnė du kolektyvai – Jurbarko kultūros centro vaikų ir jaunimo teatras „Vaivorykštė“ ir vadovė Birutė Šneiderienė bei Pasvalio kultūros centro jaunimo teatras „Drãma“ ir Asta Liukpetrienė.

Geriausiu liaudiškų šokių ansambliu pripažintas Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos jaunimo liaudiškų šokių ansamblis „Sietuva“, meno vadovas Edmundas Žička ir instrumentinės grupės vadovai Donatas Jaraminas, Dainora Kinderienė. Geriausios liaudiškų šokių grupės apdovanojimą laimėjo Prienų rajono kultūros ir laisvalaikio centro pagyvenusiųjų liaudiškų šokių grupė „Vajaunas“ ir vadovė Ligita Gedminienė.

Geriausio pučiamųjų instrumentų orkestro nominacija skirta Panevėžio r. Šilagalio kultūros centro varinių pučiamųjų instrumentų orkestrui „Sklepučini“ ir vadovui Vilmantui Vapsvai. Geriausias liaudiškos muzikos ansamblis – Kretingos meno mokyklos liaudies instrumentų orkestras ir vadovai Donatas Merkelis, Danutė Černienė.

Geriausio naujai susikūrusio mėgėjų meno kolektyvo ir vadovo nominacija atiteko Kaišiadorių kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansambliui „Žilvita“ ir jo vadovei Laimai Morkūnienei.

Apdovanojimas „Už nuopelnus tautinei kultūrai“ šiemet paskirtas baletmeisterei, režisierei Leokadijai Dabužinskaitei.

Signataro Donato Malinausko premija, skirta dr. Vytautui Rubavičiui

Šių metų Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko kultūros premija paskirta Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresniajam mokslo darbuotojui, poetui,  publicistui, visuomenininkui dr.Vytautui Rubavičiui.

Premijos įteikimo iškilmės vyks kovo 11 d., sekmadienį, 11 val. Vilniuje Signatarų namų salėje (Pilies g. 26). Ta proga dr.V. Rubavičius perskaitys pranešimą „Tauta ir valstybė“.

Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko kultūros premija teikiamos nuo 2012 m.  Premija skiriama asmeniui, kuris yraprisidėjęs prie Lietuvos Nepriklausomybės stiprinimo, laisvės idėjų platinimo, valstybės istorijos garsinimo bei žmonių gerovės kėlimo ir kuriam artimos Donato Malinausko puoselėtos vertybės.

Premijas yra gavę mons. Alfonsas Svarinskas, „Vorutos“ steigėjas, leidėjas ir vyriausiasis redaktorius Juozas Vercinkevičius (2012), „Vilnijos“ draugijos pirmininkas habil. dr. Kazimieras Garšva (2013), visuomenininkė, etnologė Nijolė Balčiūnienė (2014), politikas ir visuomenės veikėjas, buvęs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir Lietuvos Respublikos Seimo narys Gintaras Songaila (2015), Lietuvos architektūros tyrinėtojas, istorikas dr. Kazys Napoleonas Kitkauskas (2016), VDU Letonikos centro vadovas, Lituanistikos katedros profesorius dr. Alvydas Butkus (2017).

Šią premiją nuo Donato Malinausko fondas. D. Malinausko fondą 2012 metų pradžioje įsteigė D. Malinausko giminaitis chirurgas, rokiškėnas Viktoras Jencius-Butautas ir D. Malinausko vaikaitis Tadas Stomma gyvenantis JAV.

Zarasuose bus prisimintos partizaninės kovos

Kovo 7 dieną, 13 val., Zarasų krašto muziejuje vyks renginys, skirtas partizaniniam judėjimui Zarasų krašte bei pedagogo, žurnalisto, karininko, rezistento, kovotojo už Nepriklausomybę, partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Kaip žinia, 2018-ieji yra paskelbti šio kovotojo už Lietuvos laisvę metais.

Minėjime pranešimą „Zarasų krašto partizanų kovos. Adolfo Ramanausko-Vanago 100-osios gimimo metinės“ skaitys Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos istorijos mokytoja ekspertė Rimutė Morozovienė, karines dainas dainuos minėtos progimnazijos jaunieji dainininkai ir Zarasų kultūros centro folkloro ansamblio „Seluona“ dalyviai.

Trumpai apie Zarasų krašto partizanų kovas

1944 m. gruodžio 27 d. Zarasų apskrityje vykęs Antazavės mūšis atskleidžia laikotarpį, kai visos Lietuvos miškų proskynose liepsnojo partizanų laužai. Viena pirmųjų NKVD operatyvinėse suvestinėse Vilniui žinių, kad Zarasų krašte yra pasipriešinimo būrys, pasirodė 1944 m. rugpjūtyje. Buvo pateikta informacija apie Mykolo Kazano-Mutkos partizanų būrį, veikliausią ir didžiausią visoje Zarasų apskrityje. Jau tuo metu būryje buvo apie 80 gerai ginkluotų vyrų.

Antazavės ir Suvieko apylinkėse tuo pačiu metu aktyviai veikė Lietuvos Nepriklausomybės kovų savanorio, už narsą 1919 m. apdovanoto Vyties kryžiumi, Antano Streikaus-Tamošiuko būrys, vienijęs apie 80 Antazavės, Imbrado, Suvieko, Stelmužės apylinkės vyrų. Taip pat veikė dusetiškio 1941 m. sukilėlio Prano Bertašiaus būrys, apsistojęs Trakelio ir Baraukos miškuose tarp Dusetų ir Antalieptės. Adolfo Šlapšinsko būrys 1944 m. paskutinėmis gruodžio dienomis buvo sunaikintas Bikūnų miške.

Petro Šakalio, aktyvaus 1941 m. sukilėlio, būrys veikė Antazavės ir Imbrado valsčiuose. 1944 m. gruodžio 8 d. NKVD kariuomenės dalinys paėmė į nelaisvę vadą P. Šakalį ir tris jo bendražygius.

Prie Antalieptės, Lūžų miške, laikėsi Šalinėnų kaimo sukilėlių būrio vado Petro Žemaičio, o prie Baltriškių – taip pat sukilėlių būrio vado Juozo Zavadsko būriai. 1944 m. gruodžio 8 d. P.Žemaitis su keturiais bendražygiais suimamas, jo būrio kovotojai perėjo į Vaclovo Šuto būrį, o šiam žuvus, įsiliejo į Mečio Medinio vadovaujamą Gedimino būrį. Dusetų valsčiuje veikė Jono Savicko būrys.

Zarasų partizanai, praleidę sunkią 1944–1945 m. žiemą, pradėjo vienytis ir jungtis į didesnius būrius, palaikė patvaresnius ryšius su Vytauto apygardos štabu. 1945 m. balandžio pradžioje susijungė M. Kazano ir A. Streikaus būriai, sudarydami Lokio rinktinę. Rinktinės vadu lieka M. Kazanas, jo pavaduotoju – A. Streikus. 1945 m. birželio 1–7 dienomis Lokio rinktinės vyrai ilsėjosi Latvijos miškuose, bendravo su Suboto būrio partizanais. Birželio 7-os naktį Lokio rinktinė sugrįžo į Gaidiškių mišką netoli Antazavės, iš čia birželio 9 d. perėjo į Medinės mišką, birželio 18 d. apsistojo miške Obelių valsčiuje, netoli Degučių kaimo. Iš čia birželio 30 d. perėjo į Kudrių mišką.

Didelis Lokio rinktinės Žalgirio būrio partizanų susirėmimas su stribais ir NKVD kariuomene įvyko 1945 m. rugsėjo 28 d. ties Lietuvos–Latvijos siena, Raudinės–Šarlotės miškuose. Žalgirio būrys patyrė didelius nuostolius – žuvo kautynėms vadovavęs vadas A. Streikus-Tamošiukas ir aštuoni jo būrio kovotojai.

Nuolatinį nerimą saugumiečiams kėlė Kazimiero Kaladinsko-Erškėčio vadovaujamas skrajojantis būrys, veikęs Dūkšto, Salako, Ažvinčių, Labanoro, Švedriškių apylinkėse. Daugailių, Baibių ir Degučių apylinkėse sumaniai operavo Mečio Medinio-Pinkės vadovaujamas Gedimino būrys. Jono Stulgio būrys susiformavo 1944 m. iš 1941 m. sukilimo dalyvių ir buvusių policijos tarnautojų. Sėkmingai praleidę žiemą, jie susirinko Gražutės šile, davė priesaiką Tėvynei ir pradėjo aktyvią kovą. Vėliau J. Stulgio grupė įsiliejo į Gedimino būrį.

1945 m. saugumo sąraše įrašytas tik vienas visiškai likviduotas Juozo Lušo-Tugaudo vadovaujamas Varpo būrys, vienijęs apie 30 kovotojų. Būrys laikėsi Sadūnų ir Čemaviškio miškuose, dalyvavo dviejuose susirėmimuose su stribais. Netekęs vado Varpo būrys pradėjo irti. Dalis kovotojų 1945 m. žuvo arba legalizavosi.

Partizanų kovos nebuvo beprasmės. Jos įkvėpė liaudį tolesniems laisvės siekiams ir stiprino jos dvasią.

Medžiaga parengta pagal kraštotyrininko Vytauto Indrašiaus straipsnį „Pasipriešinimas sovietiniams okupantams Zarasų krašte 1944–1945 m.“

Partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas

Vienas pagrindinių partizaninių kovų dalyvių Dzūkijos apylinkėse generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas gimė 1918 m. kovo 6 dieną New Britain mieste JAV. 1921 m. Ramanauskų šeima sugrįžo į Lietuvą ir įsikūrė Bielėnų kaime, Rudaminos valsčiuje, Seinų apskrityje. Nuo mažens būdamas stropus ir gabus mokinys A. Ramanauskas savarankiškai pasiruošęs stojamiesiems egzaminams iš karto įstojo į antrąją Lazdijų „Žiburio” gimnazijos klasę. Po gimnazijos baigimo 1937 m. jis išvyko studijuoti į Klaipėdos pedagoginį institutą. Baigęs pedagoginį institutą dar neskubėjo pradėti mokytojauti ir 1939 m. įstojo į Kauno karo mokyklą. Kai 1941 m. prasidėjo karas, A. Ramanauskas vadovavo sukilėlių būriui Druskininkų apylinkėse. Vėliau persikėlė į Alytų ir iki 1945 m. dėstė Alytaus mokytojų seminarijoje lietuvių kalbos ir matematikos dėstymo metodiką, fizinį lavinimą, pedagoginę praktiką bei karinio parengimo kursą.

Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, 1945 m. balandžio mėnesį tapo partizanu. A. Ramanauskas iš pradžių vadovavo Nemunaičio apylinkės partizanų būriui. 1945 m. vasarą tapo Dzūkų grupės Merkinės bataliono vadu. 1946 m. A. Ramanauskas-Vanagas – Merkio rinktinės vadas. 1947 m. rudenį perėmė vadovavimą Dainavos apygardai, o 1948 m. buvo išrinktas Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities vadu. 1949 m. vasario mėn. Prisikėlimo apygardos teritorijoje tarp Radviliškio ir Baisogalos jis dalyvavo visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime, kuriame vasario 16 d. buvo priimta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (toliau – LLKS) tarybos deklaracija. Suvažiavime A. Ramanauskas paskirtas LLKS tarybos prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto pavaduotoju, o 1950 m. pradžioje – LLKS gynybos pajėgų vadu, jam suteiktas partizanų pulkininko laipsnis.

Nuo 1952 m. pabaigos, nutrūkus ryšiams su vyriausiąja vadovybe, A. Ramanauskas su šeima slapstėsi. Tuo metu parašė atsiminimų knygą „Daugel krito sūnų…“.

A. Ramanausko-Vanago paieškai ir likvidavimui KGB skyrė ypač daug dėmesio. Iš kvalifikuočiausių KGB darbuotojų buvo sudaryta nuolatinė operatyvinė grupė. 1956 m. spalio 12 d. A. Ramanauskas ir jo žmona Birutė Mažeikaitė-Ramanauskienė buvo išduoti ir suimti Kaune. Iš karto išvežti į KGB.

A. Ramanauskas buvo kankinamas fiziškai ir morališkai beveik metus. 1957 m. rugsėjo 24–25 d. Vilniuje posėdžiavęs LSSR Aukščiausiasis teismas jam skyrė mirties bausmę. Nuosprendis įvykdytas tų pačių metų lapkričio 29 d. Vilniuje. Palaidojimo vieta nežinoma.

Medžiaga parengta pagal Aistės Savenkovaitės straipsnį „Partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas (1918–1957)“.

Šveicarijos gyventojai referendume pasisakė prieš televizijos ir radijo licencijos mokesčio panaikinimą

Šveicarijos gyventojai sekmadienį vykusiame referendume balsavo prieš televizijos ir radijo licencijos mokesčio panaikinimą. Balsavusių rinkėjų apklausa, kurią atliko nuomonės tyrimo institutas „gfs.bern“, rodo, kad iniciatyvai nepritarta 71 proc. balsų.

Iniciatyvą panaikinti visuomeninio transliuotojo mokestį, kuris siekia 451 franką (392 eurus) per metus, rėmė tik viena partija – dešinioji populistinė Šveicarijos liaudies partija (SVP). Jos šalininkai tikino, kad radijo ir televizijos stotys gali išgyventi ir iš reklamos įplaukų bei abonentų. Visos kitos didžiosios partijos agitavo balsuoti „prieš“.

Jei būtų laimėjusi stovykla „taip“, Šveicarijos visuomeniniam radijui ir televizijai būtų grėsęs žlugimas. Šveicarijos transliuotojų asociacija SRG 75 proc. finansuojama iš šio mokesčio.

Mokesčio šalininkai jį vadina nepriklausomos žurnalistikos keturiomis šalies kalbomis – vokiečių, prancūzų, italų ir retoromanų – garantu. Referendume balsuoti prieš iniciatyvą ragino ne tik visų stovyklų politikai, bet ir sportininkai bei garsenybės, taip pat Šveicarijos banko UBS vadovas Sergio Ermotti.

JAV planuoja naujus muitų tarifus, Kinija – kerštą

Jungtinėms Valstijoms paskelbus apie planuojamus taikyti importo muitų tarifus plienui ir aliuminiui, Kinija pagrasino kerštu.

Kinija nenori prekybos karo, tačiau „pasyviai nestebės, jei JAV imsis priemonių, kenkiančių Kinijos interesams“, sekmadienį žurnalistams Pekine pareiškė Nacionalinio liaudies kongreso, kuris prasidės pirmadienį, atstovas Zhang Yesui. Jo anglų kalbos vertėjas pridūrė, kad Kinija taip pat „imsis reikalingų priemonių“.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį paskelbė apie planus pritaikyti 25 proc. importo muitų tarifus plienui ir 10 proc. – aliuminiui. Taip jis nori apsaugoti JAV įmones nuo konkurencijos ir sukurti naujų darbo vietų.

Zhang Yesui įspėjo, kad „neteisingų vertinimų ar klaidingų nuostatų ženklinama politika“ gali aptemdyti abiejų šalių santykius ir turėti padarinių, „kurių nenori nė viena pusė“.

Nuo savo kadencijos pradžios D. Trumpas dėl JAV prekybos deficito pirmiausiai kaltina Kiniją.

Iranas atmetė šalyje viešinčio Prancūzijos užsienio reikalų ministro Jeano-Yves'o Le Driano raginimus atsisakyti savo raketų programos. AFP/Scanpix nuotr.

Po rinkimų M. Renzis paskelbė atsistatydinąs iš Demokratų partijos vadovo posto

Po prasto partijos pasirodymo Italijos parlamento rinkimuose apie savo atsistatydinimą paskelbė valdančiosios Demokratų partijos (PD) lyderis Matteo Renzis. Apie tai pranešė italų naujienų agentūra ANSA. Pralaimėjimas verčia partiją atversti naują puslapį, pareiškė M. Renzis.

Sekmadienį vykusiuose parlamento rinkimuose PD Senate iškovojo tik 18 proc. balsų. Jei šie rezultatai pasitvirtins, tai bus istorinė nesėkmė M. Renzio ir ligšiolinio premjero Paolo Gentolonio partijai.

Seimo sprendimai turi atliepti žmonių lūkesčius

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė prieš artėjančią parlamento pavasario sesiją tradiciškai susitiko su Seimo valdyba ir aptarė svarbiausius darbus ir sprendimus, kurių laukia žmonės.

Prezidentė paragino pavasario sesijoje dirbti taip, kad Seimo veikla būtų rezultatyvi ir atlieptų žmonių lūkesčius. Valstybės vadovė išskyrė šiuos prioritetus: ekonomikos stabilumas, socialinės atskirties mažinimas, skaidrumo ir teisingumo didinimas, saugumo  ir gynybos stiprinimas.

Prezidentės teigimu, miglota mokesčių reforma trikdo šalies gyventojus ir užsienio investuotojus, todėl nereikia gadinti to, kas jau ir taip veikia ir kelti lūkesčių, kurie nerealizuojami. Valstybės vadovė atkreipė dėmesį ir į privatų kaupimą diskredituojančią pensijų sistemos pertvarką, kuri didina nepasitikėjimą valstybe ir kompromituoja bet kokią pensijų reformą ateityje.

Prezidentė pabrėžė, jog būtina griežtinti ES lėšų panaudojimo kontrolę, nes laiku nesuplanavę poreikio galime pinigus apskritai prarasti. Dar prieš kelerius metus pirmavę Europoje pagal ES lėšų įsisavinimą, šiuo metu esame  tarp labiausiai atsiliekančių ES šalių.

Susitikime daug dėmesio skirta skaidrumo ir teisingumo stiprinimui. Prezidentės teigimu, skaidrios veiklos reikalavimai galioja visiems, o kova su korupcija negali būti selektyvi nei verslo, nei politikų atžvilgiu. Valstybės vadovė siūlo skaidrinti antstolių veiklą, nes kol kas vykdymo išlaidos kelis kartus viršija pačią skolą ir skurdina žmones. Taip pat bus teikiamos Darbo kodekso pataisos, kurios padės sumažinti korupcijos ir nepotizmo landas valstybės tarnyboje – skaidrios atrankos turi vykti ne tik valstybės tarnautojams, bet ir darbo sutartininkams.

Pasak Prezidentės, būtina trumpinti ikiteisminių tyrimų terminus, o ne juos panaikinti, kaip neseniai siūlė Vyriausybė, ir užtikrinti atgrasančias ir adekvačias baudas visose srityse.

Valstybės vadovė teiks Reklamos įstatymo pataisas, kuriomis baudos, siekiant pažaboti žmonių apgaudinėjimą, bus susietos su įmonių pajamomis, ir Konkurencijos įstatymo pataisas, kad nesąžiningas verslas neišsisuktų nuo atsakomybės.

Aktualus išlieka nuolatinis saugumo ir gynybos stiprinimas. Prezidentės teigimu, išorės grėsmės ir iššūkiai didėja, todėl būtina užtikrinti tolesnį gynybos finansavimo augimą bei kariuomenės modernizavimą ir karinės infrastruktūros vystymą. Augant kibernetinėms ir geopolitinėms grėsmėms regione taip pat labai svarbu užtikrinti rinkimų sistemoms saugumą bei Vyriausiosios rinkimų komisijos nešališkumą.

Pasak valstybės vadovės, šie metai bus itin aktyvus ir užsienio politikoje. Būtina tinkamai pasiruošti NATO viršūnių susitikimui ir tolesnei Aljanso gynybos reformai. Šiemet laukia užsienio vizitai: suplanuotas susitikimas su JAV Prezidentu Donaldu Trumpu, Bukarešto devyneto susitikimas Varšuvoje, vizitai į Prancūziją, Italiją, Gruziją. Mūsų šalyje 2018-aisiais laukiame Popiežiaus Pranciškaus, Nyderlandų ir Jordanijos karalių, Britų karališkosios šeimos nario, Norvegijos princo, Prancūzijos, Italijos, Graikijos, Airijos, Indonezijos Prezidentų.

Seimo Audito komitete trečiadienį bus aptariamos valstybės turto valdymo problemos

Šį trečiadienį, kovo 7 d., Seimo Audito komiteto posėdyje bus svarstoma Valstybės kontrolės Valstybės nekilnojamojo turto valdymo ataskaita, kurioje identifikuotos svarbiausios valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo problemos. Šio klausimo svarstyme dalyvaus atstovai iš Vyriausybės, Finansų ministerijos, Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos, Konkurencijos tarybos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos.

Ataskaitoje pažymima, kad valstybės nekilnojamojo turto išlaikymo sąnaudos vien 2016 m. siekė mažiausiai 179,8 mln. eurų, tačiau šiuo metu nėra suformuluota ilgalaikių gairių, kaip šis turtas turėtų būti efektyviausiai panaudojamas. Pavyzdžiui, nėra įvertinta, kiek ir kokio turto reikia valstybei jos funkcijoms atlikti, o kiek jo būtų galima išnuomoti, kuriuos objektus ateityje reikėtų plėtoti, o kuriuos nugriauti ar parduoti. Atliekant šį auditą taip pat keltas klausimas ir dėl kai kurių Vyriausybės sprendimų tikslingumo, kurių pagrindu valstybės nekilnojamasis turtas panaudos pagrindais perduodamas subjektams, kurie patys gauna ar uždirba pajamų veiklai vykdyti. Tokiu būdu šiems subjektams yra sukuriamos išskirtinės sąlygos. Finansų ministerijos preliminariais skaičiavimais, jeigu visas nekilnojamasis valstybei priklausantis turtas, kuris šiuo metu panaudos pagrindais perduotas ne viešojo sektoriaus įstaigoms, būtų išnuomotas, valstybė per metus galėtų gauti apie 7,5 mln. eurų. Tad stokojant sisteminių sprendimų valstybės turto valdymo politikoje ne tik didinama viešojo sektoriaus administracinė našta dėl galimai nereikalingo turto priežiūros, bet ir neišnaudojama proga sutaupyti bei gauti papildomų biudžeto lėšų.

Efektyvesnio valstybinio turto valdymo klausimu Audito komitetas taip pat planuoja balandžio 20 d. surengti ir atskirą konferenciją, kurios metu politikai ir ekspertai bus kviečiami drauge ieškoti artimiausio laikotarpio sprendimų, galinčių efektyvinti turto valdymą siekiant išgauti maksimalią įmanomą naudą visuomenei, kuri ir yra tikroji šio turto savininkė.

Su visuomenininkais aptartos paveldosaugos problemos

Šiandien kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson susitiko su Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio atstovais.  Šios visuomeninės organizacijos nariai informavo apie rengiamą piketą ir jo kreipimesi keliamus reikalavimus, tarp kurių – stabdyti istoriškai vertingų vietovių užstatymą naujais pastatais, pareikalauti atsakomybės kultūros paveldosaugos institucijos vadovų, kurie neatlieka jiems patikėtos misijos, ginti viešąjį interesą. Sąjūdžio atstovai kėlė archeologijos srityje labai aktualią viešųjų ir privačių interesų problemą, išreiškė pageidavimą dalyvauti Vilniaus istorinio centro priežiūros komisijoje.

Šalies vadovė priėmė Panamos ambasadoriaus skiriamuosius raštus

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė priėmė Panamos Respublikos ambasadoriaus Enrique Antonio Zarako Linareso skiriamuosius raštus.

Susitikime šalies vadovė aptarė dvišalius Lietuvos ir Panamos santykius, ekonominius saitus ir dialogą ryšių su Europos Sąjunga lygiu. Šalies vadovė su naujuoju ambasadoriumi taip pat kalbėjo apie kultūrinį bendradarbiavimą ir pakvietė studentus iš Panamos mokytis Lietuvoje.

Enrique Antonio Zarakas Linaresas yra trečiasis Panamos ambasadorius Lietuvai, prieš paskyrimą diplomatas dirbo privačiame sektoriuje, 1990–1994 m. buvo ambasadorius Pietų Korėjoje. Ambasadorius reziduoja Varšuvoje, taip pat akredituotas Lenkijai, Latvijai, Estijai, Ukrainai, Gruzijai ir Moldovai.

Krymo totoriams – visapusiška Lietuvos parama

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Krymo totorių lyderiais – Medžliso pirmininko pavaduotojais Ahtemu Čijgozu ir Ilmi Umero. Susitikime taip pat dalyvavo Lietuvos totorių bendruomenių pirmininkas Adas Jakubauskas.

Aneksavus Krymą A.Čijgozas ir I.Umero buvo dėl savo politinės veiklos persekiojami ir įkalinti. Pernai spalio mėn. tarpininkaujant Turkijos Prezidentui jie buvo išlaisvinti ir savo veiklą tęsia Kijeve.

Susitikimas surengtas minint 4-ąsias Krymo aneksijos metines ir siekiant pareikšti paramą nuo jos nukentėjusiems Krymo totoriams.

Šalies vadovė dar kartą pabrėžė, kad Lietuva griežtai smerkia Krymo aneksiją ir laikosi principingos jos nepripažinimo politikos. Lietuva taip pat siekia, kad ES sankcijos Rusijai, kurios buvo įvestos po pusiasalio okupacijos, būtų tęsiamos tol, kol agresorius nepasitrauks iš užimtų teritorijų.

Pasak Prezidentės, Rusija yra atsakinga už stipriai blogėjančią Krymo totorių padėtį, šiurkščius jų teisių pažeidimus, nuolatinį persekiojimą, prievartinę rusifikaciją, žodžio, spaudos ir religijos laisvės suvaržymus. Todėl Lietuva deda visas pastangas, kad informacija apie Rusijos vykdomą ir prieš Krymo totorius nukreiptą priešišką politiką išliktų nuolatiniame tarptautinės bendruomenės dėmesio centre.

Rusija uždraudė Krymo totorių tautinio parlamento Medžliso veiklą. Totoriai verčiami priimti Rusijos pilietybę, teismuose neužtikrinamas teisingumas, vykdomi nepateisinami sulaikymai, dingsta žmonės. Totoriams draudžiama rengti mitingus, minėti svarbias datas, nutrauktos totorių televizijos transliacijos, spaudos leidinių platinimas.

Prezidentė pakvietė Krymo totorius aktyviai teikti paraiškas pagal vystomojo bendradarbiavimo programas. Per 2017 m. Lietuva jau skyrė finansinės paramos, kuri buvo panaudota priverstinai perkeltų asmenų integracijos programoms, pagalbai moterims ir totorių televizijos laidoms. 

Totoriai yra istorinė etninė ir religinė bendruomenė Lietuvoje, su kuria mūsų šalį sieja gilios tradicijos nuo XIII–XIV amžiaus. Lietuvos didieji kunigaikščiai Gediminas, Algirdas, Kęstutis ir Vytautas su totoriais sudarydavo karines sąjungas. Totoriai tarnaudavo LDK kariuomenėje. Šiuo metu mūsų šalyje gyvena 4000 totorių, daugiausia Vilniaus, Kauno ir Alytaus apskrityse.

Lietuva su bendramintėmis ES šalimis siekia užtikrinti palankias sąlygas vežėjams

Siekdama užtikrinti palankias ir konkurencingas sąlygas šalies vežėjams, šiandien Budapešte (Vengrija) Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis svarsto kelių transporto sektoriaus ateičiai svarbų „Mobilumo paketą“. Bendrą šalių poziciją dėl šio dokumento tobulinimo derina už transportą atsakingų ministerijų vadovai.

Vengrijos kvietimu Budapešte susitinka transporto politikai iš tų ES šalių, kurios gindamos savo šalies vežėjų interesus mato būtinybę siūlyti pataisas Europos Komisijos inicijuotam „Mobilumo paketui“. Aukšto lygio susitikime dalyvauja vadinamosios Višegrado grupės, kurią sudaro Čekija, Lenkija, Slovakija ir Vengrija, bei kitų šios grupės pozicijai pritariančių ES valstybių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Airijos, Ispanijos, Rumunijos ir kt. atstovai.

Šalių tikslas – suderinti bendrą poziciją ir ją vieningai ginti ES Transporto, telekomunikacijų ir energetikos taryboje, kuri šių metų birželio mėn. turės pasiekti bendrą sutarimą dėl „Mobilumo paketo“ nuostatų.

Daugiausia diskusijų šiuo metu kelia nuostatos, susijusios su šalių kelių transporto rinkų atvirumu ir sektoriaus darbuotojų socialiniais klausimais.Krovinių vežėjams svarbūs „Mobilumo paketo“ aspektai yra balansas tarp tarptautinių vežimų, kabotažo ir vairuotojų komandiravimo, taip pat vairuotojų poilsio ir geresnių darbo sąlygų sudarymas.

Minėta bendraminčių šalių grupė ragina visų pirma užtikrinti laisvą ir sąžiningą konkurenciją bei sumažinti neproporcingus apribojimus vežėjų veiklai kitų ES valstybių narių rinkose.

Šalys taip pat siekia užtikrinti geresnes darbo ir poilsio sąlygas vairuotojams, sukuriant atitinkamą infrastruktūrą, sumažinti kontrolės naštą ir kaštus, įtvirtinant elektroninių dokumentų pripažinimą visoje ES.

Lietuva taip pat atkreipia dėmesį, kad naujos ES iniciatyvos kelių transporto srityje turi nediskriminuoti ES vežėjų ir tuo pačiu nesukurti palankesnių sąlygų trečiųjų šalių vežėjams. Lietuva ragina imtis papildomų priemonių, kad ne ES šalių vežėjai laikytųsi tų pačių vairuotojų komandiravimo reikalavimų ir būtų užkirstas kelias galimam konkurencijos su Europos vežėjais iškraipymui.

Šiemet žiemos olimpiadą stebėjo trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų

Bent trumpam šią žiemos olimpiadą buvo įsijungę trys ketvirtadaliai šalies gyventojų arba per 2 mln. žiūrovų. Labiausiai žiūrovus traukė rungtys, kuriose šiemet ar anksčiau yra varžęsi Lietuvos atstovai – biatlonas ir dailusis čiuožimas, taip pat domino akrobatinis slidinėjimas bei šuoliai su slidėmis.

“Su vasaros olimpinėmis žaidynėmis, ypač kai žaidžia šalies krepšinio rinktinė, žiemos olimpiadai sunku konkuruoti – tačiau dėmesio ji sulaukia. Iš viso Pjongčango olimpiados bent vieną transliaciją gyvai stebėjo 74 proc. šalies gyventojų, dar papildomas procentas pasinaudojo atidėto žiūrėjimo funkcija ir peržiūrėjo kai kurias olimpiados dalis vėliau –  taigi trys ketvirtadaliai Lietuvos parodė susidomėjimą šiuo pasaulinės svarbos sporto įvykiu”, –  sakė “Kantar TNS” media tyrimų ir įžvalgų vadovė Lina Petraitienė.

Pasak jos, populiariausia tradiciškai buvo žaidynių atidarymas –  jį stebėjo 35 proc. arba 948 tūkst. gyventojų (iš jų didžioji dalis – 32,1 proc. –  stebėjo gyvai). Atidarymo ceremonija buvo rodyta du kartus, vakarinė transliacija turėjo aukštesnę auditoriją nei rodyta perpiet – jos konsoliduotas reitingas siekė beveik 8 procentus

Uždarymą „gyvai“ iš viso stebėjo apie ketvirtadalis šalies gyventojų (23,1 proc. arba 631 tūkst., o įskaičiavus ir atidėjusius peržiūras – beveik 24 proc. (daugiau nei 651 tūkst.)

Aukščiausius rodiklius turėjo uždarymo transliacija, rodyta vasario 25 d. pietų metu per TV3 (vėliau buvo rodyta ir per TV6) – jos konsoliduotas reitingas siekė beveik 6 proc.

Prieš ketverius metus vykusių Sočio žiemos olimpinių žaidynių bent vieną transliaciją buvo stebėję 79,2 proc. (2,25 mln.) Lietuvos gyventojų.

Atgal