VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

03.09. Naujausios žinios

Jungtinis Lietuvos vaikų choras Kovo 11-ąją kvies vilniečių širdis dainuoti

Kovo 11-ąją, į Šv. Kotrynos bažnyčioje vyksiantį iškilmingą koncertą, paminėti svarbią Lietuvai datą, vilniečius bei miesto svečius pakvies Jungtinis Lietuvos vaikų choras ir Trakų meno mokyklos fanfarinis orkestras. Iš 33 šalies miestų ir miestelių susirinkusių per du šimtus jaunųjų atlikėjų šventiniame renginyje, atliks gražiausias dainas Lietuvai.

Jau dvejus metus gyvuojantis, 250 dainininkų subūręs Jungtinis vaikų choras Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti Šv. Kotrynos bažnyčioje surengs lietuviškos muzikos koncertą „Kad būtum amžiams gyva“. Choras, pritariant Trakų meno mokyklos fanfariniam orkestrui, atliks Vytauto Miškinio „Missa Brevis Pro Pace“, Gedimino Kalino „Lek gervelė“, Gintauto Venislovo „Vakar ir visados“ ir kitus šiuolaikinių lietuvių autorių kūrinius.Koncerto, kurį rengia Lietuvos nacionalinis kultūros centras ir vaikų choras „Ugnelė“, pradžia 17 val. Įėjimas nemokamas.

Bibliotekos taps turtingesnės knygomis ir patogesnės žmonėms su negalia

Lietuvos bibliotekos gaus lėšų atnaujinti savo knygų fondus, sieks geriau prisitaikyti prie skaitytojų poreikių. Kultūros ministerija paskirstė valstybės biudžeto lėšas savivaldybių ir apskričių viešosioms bibliotekoms knygoms įsigyti. Iš viso šiemet tam skirta beveik 2 mln. eurų. Taip pat numatyta aprūpinti šalies bibliotekas specialia įranga bei priemonėmis, kurios padeda socialinės ir informacinės atskirties gyventojų grupėms naudotis bibliotekų paslaugomis.

„Savivaldybių viešąsias bibliotekas skatiname pirmenybę teikti originaliajai, vaikų ir klasikinei literatūrai bei informaciniams leidiniams, o apskričių bibliotekas – atsižvelgti į regiono ekonominę ir kultūrinę plėtrą, istorines tradicijas ir, žinoma, gyventojų poreikius. Bibliotekoms taip pat rekomenduojame bendradarbiauti ir tarpusavyje derinti fondų komplektavimą, kad lankytojai jose rastų visą dominančią informaciją“, – teigia Kultūrinės atminties ir paveldo politikos skyriaus vyresnioji patarėja Rūta Pileckaitė.

Kultūros ministerija, siekdama didinti kultūros paslaugų prieinamumą ir gerinti jų kokybę, didelį dėmesį skiria socialinės bei informacinės atskirties gyventojų grupėms. Apskričių viešosiose bibliotekose planuojama atlikti žmonių su negalia poreikių tyrimus, organizuoti tokių skaitytojų aptarnavimo mokymus specialistams, pritaikyti patalpas specialių poreikių asmenims. Pavyzdžiui – įkurti specialias edukacijų erdves, įdiegti išmaniąsias programas, leidžiančias geriau orientuotis bibliotekose ir naudotis jų paslaugomis. Taip pat planuojama kurti naujas virtualias paslaugas, organizuoti kultūrinius ir edukacinius renginius žmonėms su negalia. Siekiant, kad iniciatyvos ir naujos paslaugos būtų prieinamos kuo daugiau gyventojų, į šias veiklas numatoma įtraukti ir savivaldybių viešąsias bibliotekas.

Praėjusių metų pabaigoje Kultūros ministerija inicijavo diskusiją su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovais ir pristatė Lietuvos aklųjų bibliotekos centrinio pastato Vilniuje modernizavimo viziją.  Aptarta, kaip dabartines bibliotekos patalpas geriau pritaikyti šiuolaikinės aklųjų bibliotekos funkcijoms, siekiant, kad būtų atsižvelgta į besikeičiančius vartotojų poreikius bei lūkesčius.

Europos Komisijos nario V. Andriukaičio vizitas Lietuvoje kovo 9-11 d. 

Kovo 9-11 d. oficialaus darbo vizito į Lietuvą atvyksta už sveikatą ir maisto saugą atsakingas Europos Komisijos narys Vytenis Andriukaitis.

Kovo 9 d. Europos Komisijos narys lankysis Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje, kur kartu su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga, sveikatos apsaugos viceministru Algirdu Šešelgiu, aukšto lygio ekspertais aptars Nacionalinėsvisuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos veiklą, vykdomus projektus, šios įstaigos dalyvavimą europiniuose tinkluose.

Kovo 11 d. V. Andriukaitis dalyvaus Lietuvos Respublikos Seimo iškilmingame minėjime, skirtame paminėti 28-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metines.

 „FinTech“: Europos Komisija siūlo priemones konkurencingesnei ir novatoriškesnei finansų rinkai

Europos Komisija skelbia veiksmų planą, kaip pasinaudoti galimybėmis, kurias teikia technologijomis grindžiamos inovacijos finansinių paslaugų srityje („FinTech“). Juo siekiama sudaryti galimybes Europai tapti pasauliniu „FinTech“ centru, o ES įmonėms ir investuotojams – kuo geriau pasinaudoti bendrosios rinkos teikiamais pranašumais šiame sparčiai besivystančiame sektoriuje. Komisija taip pat teikia naujas taisykles, kurios padės sutelktinio finansavimo platformoms augti visoje ES bendrojoje rinkoje – tai pirmas svarbus rezultatas šioje srityje.

Teikiamame veiksmų plane numatyta sudaryti finansų sektoriui sąlygas pasinaudoti sparčia naujų technologijų, tokių kaip blokų grandinės (angl. „blockchain“), dirbtinis intelektas ir debesijos paslaugos, pažanga. Kartu siekiama užtikrinti, kad rinkos taptų saugesnės ir kad į jas būtų lengviau patekti naujiems dalyviams. Tai bus naudinga vartotojams, investuotojams, bankams ir naujiems rinkos dalyviams. Be to, Komisija siūlo, kad platforma, kuriai vienoje šalyje suteikta licencija, galėtų veikti visoje ES.

Finansų sektorius yra didžiausias skaitmeninių technologijų vartotojas ir pagrindinis ekonomikos skaitmeninės transformacijos variklis.

Šiandienos veiksmų plane pateikiami 23 žingsniai, kuriais siekiama sudaryti sąlygas novatoriškų verslo modelių plėtrai, remti naujų technologijų diegimą, didinti kibernetinį saugumą ir finansų sistemos vientisumą.

Siekiama skatinti saugų elgesį su vaistais 

Didžiausias pavojus vaikams paragauti ne vietoje padėtų vaistų kyla pas senelius. Jungtinėse Amerikos Valstijose vykdomi tyrimai rodo, kad dėl ne vietoje padėtų vaistų kasmet kenčia dešimtys tūkstančių vaikų. Kol Lietuvoje tokio pobūdžio statistikos bei tyrimų nėra, vaistininkų bendruomenė pradeda informacinę kampaniją ir prašo visuomenės būti budriais – Tabletė – ne saldainis.

Visose šalies vaistinėse, nuo mėnesio pradžios, skelbiama informacija, kaip svarbu apsaugoti vaikus nuo klaidos paragauti ne saldainį, o vaistą. Iniciatyvos autorė, Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos pirmininkėKristina Nemaniūtė-Gagė sako, kad šiuo veiksmu siekiama priminti, kaip svarbu nepamiršti, jog vaistai gali padėti, bet gali ir labai stipriai pakenkti sveikatai.„Pasaulyje matome sukurtus internetinių testų pavyzdžius, kuomet net suaugusiam sunku atskirti, tai vaistas nuo galvos skausmo ar mėtinis ledinukas. Kilus diskusijai, ar verta leisti vaistais prekiauti bet kurioje prekybos vietoje, norime visuomenės dėmesio ir priminti, kad nors mes įpratę vaistus vartoti kone kasdien, tai visuomet riziką keliantis preparatas, su kuriuo būtina elgtis laikantis saugaus vartojimo ir atsakingo požiūrio taisyklių“, – informacinę kampaniją apibūdina vaistininkų bendruomenę atstovaujanti Kristina Nemaniūtė-Gagė.

Pasak jos, dažniausiai tėvų daroma klaida gydant vaikus – sakymas, kad vaistas bus toks pat skanus kaip saldainis. Kitas specialistų išskiriamas riziką keliantis įprotis – laikyti vaistus visiems lengvai prieinamoje vietoje.

„Sveikatos specialistai sako, kad nepakanka vaikui pasakyti, jog vaistai yra „saugusiųjų reikalas“, nes tai skatina vaikus tik dar labiau domėtis, kuo viena ar kita tabletė yra ypatinga, koks jos skonis. Kampanijos metu priminsime, kaip tinkamai vaikams paaiškinti, kodėl vaistai turi būti saugomi taip griežtai ir kad tabletė – ne saldainis“, – detalizuoja K. Nemaniūtė-Gagė.

Prie šios iniaciatyvos jungiasi vis daugiau organizacijų, jos metu tikimasi išsiaiškinti ir gyventojų nuomonę apie saugų vaistų vartojimą, laikymą, požiūrį į siūlomus vaistų pardavimo taisyklių pakeitimus.

2017 m. Europos vartotojų centro pagalba vartotojai atgavo daugiau nei 89 tūkst. eurų

Europos Sąjungos šalyse, Islandijoje ar Norvegijoje įsigijus nekokybišką prekę ar paslaugą, neverta nuleisti rankų – Europos vartotojų centrų tinklui (ECC-Net) priklausantis Europos vartotojų centras (EVC) Lietuvoje 2017 metais vartotojams padėjo atgauti daugiau nei 89 tūkst. Eurų (beveik trečdaliu daugiau nei 2016 metais). Centro specialistai ne tik padėjo vartotojams susigrąžinti neteisėtai nuskaičiuotus pinigus, gauti kompensacijas, bet ir buvo panaikintos sąskaitos už neužsakytas prekės bei pardavėjai/paslaugų teikėjai buvo priversti tinkamai įvykdyti kitus savo įsipareigojimus.

EVC Lietuvoje 2017 m. gavo 362 skundus, kai vartotojams prireikė ECC-Net tarpininkavimo, 199 paprastuosius skundus, kai problemą pavyko išspręsti suteikus teisinę konsultaciją ir padėjus parengti dokumentus bei 1064 informacinius paklausimus. Daugiausia skundų (35 proc.) vartotojai pateikė dėl oro keleivių teisių (atšaukti, atidėti skrydžiai, atsisakymas vežti, sugadintas, vėluojantis ar dingęs bagažas), 18 proc. dėl avalynės ir drabužių, 12 proc. dėl laisvalaikio ir kultūros paslaugų, 8 proc. dėl baldų ir interjero, 7 proc. dėl automobilio nuomos.

Dažniausiai 2017 m. lietuviai skundėsi dėl pardavėjų ar paslaugų teikėjų, registruotų Jungtinėje Karalystėje, Latvijoje, Lenkijoje, Italijoje ir Vokietijoje. Tuo tarpu dėl Lietuvoje veikiančių pardavėjų ir paslaugų teikėjų daugiausiai skundėsi Jungtinės Karalystės (36 proc.), Latvijos (24 proc.), Estijos (20 proc.) vartotojai. 

EVC Lietuvoje specialistai pastebi, kad Lietuvos vartotojai vis labiau domisi savo teisėmis, kartais nori iš anksto žinoti kaip elgtis ir ko gali reikalauti tam tikrose situacijose, todėl didėja ir informacinių paklausimų skaičius, kuris lyginant su 2012 metais išaugo daugiau nei 2,25 karto. Vartotojų teisių temos domina ir moksleivius, studentus, todėl EVC Lietuvoje atstovai dalyvavo ir skaitė paskaitas mokyklose, gimnazijose, aukštosiose mokyklose ir bibliotekose. 2017 m. vyko 20 seminarų apie vartotojų teises Europos Sąjungoje, kuriuose dalyvavo daugiau nei 802 dalyviai. Taip pat Centro specialistai dalyvavo 11 renginių su informacine palapine ir informaciniu stendu Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Palangoje, Gargžduose, Molėtuose, Varėnoje, kur vartotojai galėjo gauti nemokamas konsultacijas savo mieste jiems aktualiais klausimais. EVC Lietuvoje parengė 10 televizijos laidų ciklą „Ekspertai pataria“, kuris buvo transliuojamas per INIT televiziją ir kuriame buvo nagrinėjamos tokios vartotojams aktualios temos kaip elektroninė prekyba, garantijos, automobilių nuoma, automobilių pirkimas, oro keleivių teisės, apgyvendinimas ir kt.  

Visą 2017 m. ataskaitą ir daugiau informacijos rasite EVC Lietuvoje interneto svetainėje www.ecc.lt

Europos vartotojų centras Lietuvoje veikia nuo 2005 m. Jis priklauso Europos vartotojų centrų bendradarbiavimo tinklui (ECC-Net), kuris jungia Europos vartotojų centrus 28 ES valstybėse narėse, Islandijoje ir Norvegijoje. EVC Lietuvoje misija – padėti spręsti problemas, kilusias Lietuvos vartotojams, įsigijusiems nekokybišką prekę ar paslaugą ES valstybėse narėse, Islandijoje ar Norvegijoje bei šių valstybių vartotojams, įsigijusiems nekokybišką prekę ar paslaugą Lietuvoje.

Sankcijos bus proporcingos padarytiems pažeidimams

Ūkininkus, norinčius pasinaudoti ES parama, dažnai sustabdo baimė nesugebėti įvykdyti projekto, nepasiekti reikiamų rodiklių ar net keisti veiklą. Atsižvelgdama į paramos gavėjų lūkesčius, Žemės ūkio ministerija pakeitė sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones metodiką. Nuo šiol sankcijų apskaičiavimas ir taikymas bus daug aiškesnis ir teisingesnis, lengviau suprantamas paramos gavėjams.

Žemės ūkio ministro Broniaus Markausko įsakymu patvirtintoje naujojoje metodikoje yra nustatyti sankcijų dydžiai už teisės aktų nuostatų pažeidimus dėl reikalavimų ir įsipareigojimų nesilaikymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2012–2020 metų programos priemones. Pareiškėjui, paramos gavėjui ir partneriui už padarytus pažeidimus gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos dydžio sumažinimas, paramos neskyrimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį sumokėtos paramos, kitos poveikio priemonės. Tuo atveju, kai taikoma 100 proc. paramos sumažinimo ar paramos sumos susigrąžinimo sankcija, paramos sutartis nutraukiama.

Naujoji metodika, be redakcinio pobūdžio patikslinimų, buvo papildyta nuostatomis dėl pakartotinio pažeidimo nustatymo ir sankcijos skyrimo; išskirtinių aplinkybių ir jų sąrašo; mažareikšmio pažeidimo ir jo taikymo; sankcijų dydžių ir kitų nuostatų.

Sąžiningai dirbantiems dabar nebereikės nuogąstauti, kad vos suklydę gaus pačias griežčiausias sankcijas, nes bus labiau atsižvelgiama į pažeidimo reikšmingumą, mastą, trukmę ir pasikartojimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad  nesušvelninamos sankcijos už tyčinius ar piktybinius pažeidimus.

Jei bus nustatytas daugiau nei vienas pažeidimas, sankcijos bus sumuojamos, sudedant už kiekvieną pažeidimą apskaičiuotą sankciją. Jei bendra sankcijos suma bus mažesnė nei 100,01 Eur, bus skiriama 100,01 Eur sankcija. Jei bus nustatyta, kad vienas pareiškėjo, paramos gavėjo ar partnerio padarytas pažeidimas turėjo tiesioginės įtakos kitam pažeidimui padaryti, tų pažeidimų sankcijos nebus sumuojamos, o sankcija taikoma tik už tą pažeidimą, už kurį sankcija yra didžiausia.

Sankcijos nebus taikomos, jei pažeidimas bus padarytas dėl išskirtinių aplinkybių. Pareiškėjui reikės įrodyti dėl kokių aplinkybių (pvz., ligos, privalomosios karo tarnybos, gaisro, meteorologinių reiškinių, turėjusių didelį poveikį valdai, embargas ir kt.) jis negalėjo laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Tačiau išnykus šioms išskirtinėms aplinkybėms, pareiškėjai, paramos gavėjai ir partneriai privalės laikytis prisiimtų įsipareigojimų.

Metodikoje yra apibrėžti ir mažareikšmiai teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie neatneš žalos ES ar šalies biudžetui, bus padaryti netyčia ar neturės įtakos projekto tikslams pasiekti, todėl galės būti ištaisyti. Ištaisius šiuos mažareikšmius pažeidimus, sankcijos nebus taikomos.

Tačiau įstatymo ranka bus negailestinga tiems, kurie savo veikloje darys pakartotinius pažeidimus. Pažeidimo pasikartojimas bus nustatomas pagal tai, ar per visą 2014–2020 m. programavimo laikotarpį buvo nustatyta panašių to paties pareiškėjo, paramos gavėjo ar partnerio pažeidimų, įgyvendinant tą patį projektą ar tokią pačią priemonę,  arba per pastaruosius ketverius metus buvo nustatyta panašių pažeidimų, įgyvendinant panašią 2007–2013 m. programavimo laikotarpio priemonę. Už pirmą kartą nustatytą pakartotinį pažeidimą nustatyta sankcija bus didinama 10 proc., už antrą kartą – 20 proc., o už trečią – 30 proc. ir t. t. 

Labiausiai pernai Europoje augęs Lietuvos eksportas šiemet muš vertės rekordus

Tarptautinė ekonominė aplinka šiuo metu yra kaip niekada palanki Lietuvos eksportuotojams, todėl Lietuvos eksportas ir toliau išlaikys augimo tempus, plėtrai užsienio rinkose trukdys tik vidiniai veiksniai – įtempta situacija darbo rinkoje ir gamybos pajėgumų trūkumas, rodo „Versli Lietuva“ analitikų apžvalga.

Europos statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, 2017 metais Lietuvos eksporto vertė augo sparčiausiai ne tik Baltijos šalyse, bet ir visoje Europoje – 16,9 proc. Estijos eksportas didėjo 7,5 proc., Latvijos – 5,4 proc., o bendras ES šalių eksporto augimas siekė 3,4 proc.

Lietuvos statistikos duomenimis, 2017 m. paslaugų eksportas augo 20,6 proc. (siekė 8,3 mlrd. eurų), reeksportas, išskyrus energetinius produktus, didėjo 20 proc. (iki 10,2 mlrd. eurų), lietuviškos kilmės prekių eksportas augo 12,8 proc. (pasiekė 12,4 mlrd. eurų).

„Versli Lietuva“ analitikai prognozuoja, kad 2018 m. sparčiausiai (9,7 proc. – iki 9,1 mlrd. eurų) augs paslaugų eksportas, prekių reeksportas, išskyrus energetinius produktus, didės 9,3 proc. – iki 11,1 mlrd. eurų, o lietuviškos kilmės prekių bus eksportuota 6 proc. – iki 13,2 mlrd. eurų vertės, daugiau nei pernai.

„Nors procentine išraiška šiemet skaičiai jau nebus tokie įspūdingi – Lietuvos eksportuotojai toliau išlaikys augimo tempus,  muš eksporto vertės rekordus. Eksporto augimas sulėtės tik dėl palyginamosios statistinės bazės efekto. Pernai susiklosčiusios itin palankios pasaulinės ekonominės tendencijos Lietuvos eksportuotojams leido išnaudoti visas pardavimų užsienyje galimybes ir pasiekti eksporto rekordus  – istoriškai Lietuvoje gamybos pajėgumų panaudojimo lygis buvo aukščiausias, todėl atsispiriame nuo gana aukštai ir žadame tolimesnį kilimą“, – sako Vadimas Ivanovas, „Versli Lietuva“ vyriausiasis analitikas.

Anot jo, palankios pasaulinės ekonomikos tendencijos ir 2018 m. sudarys geras sąlygas tolimesnei eksporto plėtrai, tačiau taip pat labai priklausys nuo vidinių ribojančių veiksnių – įtemtos situacijos Lietuvos darbo rinkoje ir įmonių pasiryžimo investuoti į gamybinių pajėgumų didinimą. „Investicijos į gamybos plėtrą šiuo metu yra ypač svarbios, todėl jei įmonės nesiryš investuoti į gamybos pajėgumų didinimą, ilgalaikėje perspektyvoje tai taip pat gali turėti neigiamos įtakos šalies konkurencingumui užsienio rinkose“, – teigia V. Ivanovas.

Tuo tarpu pasaulyje sparčiau nei tikėtasi auga ekonominis aktyvumas,  tarptautinė prekyba ir prognozuojama palanki raida. Pasaulio BVP šiemet turėtų augti 3,5-3,7 proc., numatomas ES rinkos augimas 2,1-2,3 proc., o Rusijai prognozuojamas 1,6-2 proc. ekonomikos augimas. Į ES eksportuojama daugiau nei du trečdaliai Lietuvoje pagamintų ir eksportui skirtų prekių, o Rusija yra didžiausia rinka reeksportu užsiimančioms Lietuvos įmonėms. 

Lietuvos eksportą skatinanti VšĮ „Versli Lietuva“ 2017 m. prisidėjo prie beveik penktadalio (19 proc.) lietuviškos kilmės prekių eksportuotojų sėkmės, teikdama įvairias eksporto plėtros paslaugas, o šių eksportuotojų eksportas augo 11,3 proc. Iš „Versli Lietuva“ eksporto plėtros paslaugas gavusių eksportuotojų eksporto vertė pernai siekė 5,1 mlrd. eurų, o tai sudarė 41 proc. visos lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės.

ES auditoriai skelbia informacinį dokumentą apie draudimo rinkos sergėtoją

Europos Audito Rūmai šiandien paskelbė informacinį dokumentą apie Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją (EIOPA) ir jos indėlį į finansinę priežiūrą ir finansinį stabilumą ES draudimo sektoriuje. Informaciniai dokumentai teikiami paskelbus apie auditus, juose pateikiama informacija apie vykdomų auditų užduotis. Šie pranešimai yra informacijos šaltinis besidomintiems audituojama politika ir / arba audituojamomis programomis.

Šios dienos pranešime pateikiama ES draudimo rinkos ir jai taikomo reglamentavimo pagrindo apžvalga. Jame taip pat yra skirsniai apie EIOPA organizacinę ir veiklos aplinką, jai skirtus išteklius ir veiklos apimtį.

Draudimo pramonė yra svarbi ES finansinio sektoriaus dalis, kurios valdomas turtas, EIOPA vertinimu, sudaro apie du trečdalius ES metinių bendrųjų vidaus pajamų. Prisiimdamas riziką ir mobilizuodamas santaupas, draudimas prisideda prie ekonominio augimo ir finansinio stabilumo. Jei draudimo bendrovės šio vaidmens neatliktų, galėtų sutrikti finansų sektoriaus veikimas, o tai turėtų neigiamą poveikį realiajai ekonomikai ir vartotojų gerovei.

„Šiuo auditu siekiama išnagrinėti, koks yra EIOPA indėlis į bendrą draudimo priežiūros kultūrą ir į priežiūros konvergencijos stiprinimą Europos Sąjungoje. Tai nepaprastai svarbu, jei norime geriau apsaugoti finansinių paslaugų vartotojus ir užtikrinti draudimo bendrovėms vienodas veiklos sąlygas visose valstybėse narėse“,– pareiškė už auditą atsakingas Europos Audito Rūmų narys Rimantas Šadžius.

Audito metu bus atlikta ekspertų analizė testavimo nepalankiausiomis sąlygomis srityje, taip pat bus atliktos apklausos, skirtos nacionalinėms institucijoms ir draudimo bendrovėms bei aplankytos draudėjų asociacijos ir kitos suinteresuotosios šalys. Audito ataskaitą numatoma paskelbti iki 2018 m. pabaigos.

ES ragina Italiją po populistų pergalės toliau laikytis biudžeto disciplinos

Naujoji Italijos valdžia turėtų neatsisakyti „atsakingos fiskalinės politikos“, ketvirtadienį sakė Europos Komisijos (EK) viceprezidentas Jyrkis Katainenas.

 „Ypač tokiai šaliai kaip Italija, kuri turi antrą didžiausią skolos santykį bendrojo vidaus produkto (BVP) atžvilgiu, yra labai svarbu išlaikyti atsakingą fiskalinę politiką“, – sakė J. Katainenas.

Jis pažymėjo, kad Europos Sąjunga (ES) Italijos biudžeto konsolidacijos pastangas peržiūrės kovą. Tuomet ES galės paprašyti naujosios Italijos valdžios padidinti pastangas sprendžiant šalies finansinius sunkumus.

Italijos viešoji skola BVP atžvilgiu sudaro daugiau nei 130 proc. Šaliai teko imtis sunkių taupymo reformų, kurių atsisakyti nori kraštutinių dešiniųjų partija „Lega Nord“ bei populistinis „Penkių žvaigždžių“ judėjimas. Šios partijos taip pat atmeta ES biudžeto disciplinos taisykles.

Sekmadienio rinkimuose dešiniųjų koalicija surinko 37 proc. visų balsų, o iš koalicijos narių didžiausio palaikymo sulaukė būtent „Lega Nord“. Savo ruožtu, atskirai dalyvavęs „Penkių žvaigždžių“ judėjimas surinko apie 32 proc. balsų. Abi šios jėgos siekia suformuoti naują vyriausybę, bet daugumos po rinkimų Italijos parlamente neturi nė viena politinė jėga.

Europos centrinio banko vadovas reiškia nerimą dėl tarptautinių santykių būklės

Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Mario Draghis ketvirtadienį po ECB valdančiosios tarybos susitikimo pareiškė nerimą dėl tarptautinių santykių būklės po to, kai Donaldo Trumpo veiksmai pasaulyje sukėlė prekybos karo baimę.

„Jaučiame tam tikrą nerimą dėl tarptautinių santykių būklės, nes, jei pritaikai tarifus prieš savo nominalius sąjungininkus, tada kyla klausimas, kas yra tavo priešai“, – svarstė ECB prezidentas.



„Mes esame tikri, kad ginčai turi būti aptariami ir sprendžiami daugiašaliais principais“, – sakė jis, perspėdamas, kad „vienašaliai sprendimai yra pavojingi“.

D. Trumpas praėjusią savaitę paskelbė norįs pritaikyti 25 proc. tarifą plieno ir 10 proc. – aliuminio importui, siekdamas apsaugoti amerikiečių gamintojus nuo tariamai nesąžiningos konkurencijos. Šis pranešimas sukėlė didžiulį JAV sąjungininkų nepasitenkinimą bei padidino prekybos karo baimę.

Savo ruožtu, Europos Sąjunga (ES) trečiadienį paskelbė atsikirsianti D. Trumpo planams apmuitinti plieno ir aliuminio importą, apmokestindama populiarius amerikietiškus produktus, pavyzdžiui, riešutų sviestą, burboną, apelsinų sultis ir kitus.

Kalbėdamas abstrakčiau, M. Draghis taip pat perspėjo, kad „augantis protekcionizmas“ gali pakenkti ekonomikos augimui euro zonoje.

„Rizikos pirmiausiai susijusios su pasauliniais faktoriais, tarp jų – augančiu protekcionizmu bei įvykiais valiutų bei kitose finansų rinkose“, – sakė M. Draghis.

Tačiau, nepaisant ECB prezidento pareikšto nerimo bei spaudos konferencijoje paryškintų rizikų, ECB nusprendė pakelti euro zonos ekonomikos augimo prognozes šiems metams nuo 2,3 iki 2,4 proc.

Žiniasklaida: naujuoju Vokietijos užsienio reikalų ministru taps H. Maasas

Naujuoju Vokietijos užsienio reikalų ministru, anot žiniasklaidos, taps šiuo metu Teisingumo ministerijai vadovaujantis socialdemokratas (SPD) Heikas Maasas. Apie tai ketvirtadienį skelbia „Focus“ ir „Spiegel“.

Dabartinis diplomatijos vadovas Sigmaras Gabrielis (SPD) prieš tai pranešė, kad naujajai vyriausybei nebepriklausys. Apie tai jis esą informavęs laikinąjį SPD pirmininką Olafą Scholzą ir paskirtąją naują partijos lyderę Andreą Nahles.

Turkijos teismas 25 žurnalistams skyrė kalėjimo bausmes

Stambulo teismas ketvirtadienį 25 žurnalistams skyrė kalėjimo bausmes dėl tariamų ryšių su JAV gyvenančio islamo pamokslininko Fethullaho Guleno judėjimu.

AFP/Scanpix nuotr.

Beveik visi nuteistieji dirbo žiniasklaidos priemonėms, susijusioms su F. Guleno, kurį Ankara kaltina dėl nepavykusio karinio perversmo organizavimo, judėjimu. 23 žurnalistai nuteisti dėl priklausymo ginkluotai teroristinei grupuotei, o du kiti – dėl lengvesnių nusikaltimų.

Didžioji dalis nuteistų žurnalistų dirbo laikraščiui „Zeman“, kiti – žurnalui „Aksiyon“ ir tinklalapiui „Rotahaber“, kurie laikomi artimais F. Gulenui.

10-iai buvo paskirta 7,5 metų kalėjimo bausmė, 13-ai asmenų paskirta 6 metų ir 3 mėnesių kalėjimo bausmė.

Muzikantui ir žurnalistui Atillai Tasui skirta 3 metų 1 mėnesio kalėjimo bausmė dėl kaltinimų padėjus F. Guleno judėjimui. Žurnalistas Muratas Aksoyus dėl tų pačių kaltinimų nuteistas kalėti 2 metus 1 mėnesį.

Po nepavykusio karinio perversmo Turkijos institucijos ėmėsi itin griežtų priemonių ir sulaikė daugybę žurnalistų. Ne visi buvo laikomi susijusiais su F. Gulenu, kai kurie tiesiog kritiškai vertino Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą ir pan.

M. Zemanas inauguruotas antrai Čekijos prezidento kadencijai

Milošas Zemanas buvo inauguruotas antrajai Čekijos prezidento kadencijai, informuoja AP.

Pirmajai kadencijai M. Zemanas išrinktas 2013 metais per pirmuosius tiesioginius Čekijos prezidento rinkimus. Antrajai kadencijai politikas perrinktas šiemet sausį. 

Reuters/Scanpix nuotr.

Prezidentaujant M. Zemanui, jis tapo žinomas dėl griežtos prieš imigrantus nukreiptos retorikos, o savo prorusišku požiūriu bei parama glaudesniems ryšiams su Kinija suskaldė tautą.

Jis taip pat buvo vienas iš nedaugelio Europos vadovų, parėmusių Donaldo Trumpo siekį tapti JAV prezidentu. 

Ketvirtadienį 73 metų amžiaus M. Zemanas iš naujo davė prezidento priesaiką. Prezidentas inauguruotas per bendrą abejų parlamento rūmų posėdį. 

 

Atgal