VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

04.14. Naujausios žinios

JAV ir sąjungininkai smogė taikiniams Sirijoje 

Paryčiais Lietuvos laiku Sirijos objektams suduoti smūgiai. Pranešama, kad pirmoji smūgių banga jau baigta.

© AP / Scanpix

„Neseniai daviau įsakymą JAV karinėms pajėgoms atlikti tikslius smūgius taikiniams, susijusiems su Sirijos diktatoriaus Basharo al Assado cheminių ginklų galimybėmis. Bendra operacija su Prancūzija ir Jungtine Karalyste dabar jau yra pradėta“, – kreipdamasis į šalies gyventojus sakė prezidentas D. Trumpas.

D. Trumpas pavadino Assado valdžią baisiu režimu, o jo veiksmus – pabaisos nusikaltimais, sukėlusiais baisias kančias tėčiams, mamoms ir vaikams.
„Šį vakarą taip pat turiu žinią dviem vyriausybėms, labiausiai atsakingoms už kriminalinio Assado režimo rėmimą, apginklavimą ir finansavimą – Iranui ir Rusijai. Aš klausiu: kokia šalis nori būti siejama su masiniu nekaltų vyrų, moterų ir vaikų žudymu?“ – kalbėjo JAV prezidentas. Jo teigimu, pasaul

Pasak Josepho Dunfordo, JAV generalinio štabo vadovo, smogta šiems taikiniams: Mokslo tyrimų centrui Damasake; Cheminių ginklų saugyklai Homse; Cheminių ginklų saugyklai ir svarbiam kariniam postui, esančiam netoli antrojo taikinio. Sirijos žiniasklaida praneša, kad raketos, skriejusios į cheminių ginklų saugyklą, buvo numuštos ir žalos esą nepadarė.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija informavo, kad Sirijai smogta „Tornado“ reaktyviniais lėktuvais, taikinys buvo karinė aikštelė šalia Homso miesto, kurioje, kaip įtariama, buvo laikomos cheminio ginklo pirmtakų medžiagos. Didžioji Britanija skelbia prie operacijos Sirijoje prisijungusi 2 val. Londono laiku.

 

Aleksandro Dapkevičiaus (1929–2007) retrospektyvinė fotografijos paroda „Ant realaus pasaulio pagrindo“ 

Kuratorė Danguolė Ruškienė

Vilniaus fotografijos galerija (Stiklių g. 4 / Didžioji g. 19, Vilnius)

2018 m. balandžio 17 d. 17.30 val. atidaroma klaipėdiečio Aleksandro Dapkevičiaus retrospektyvinė fotografijų paroda “Ant realaus pasaulio pagrindo” Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4 / Didžioji g. 19, Vilnius). Atidaryme dalyvaus parodos kuratorė Danguolė Ruškienė. 

A.Dapkevičius. Žvejys. 1976 m.

Aleksandras Dapkevičius – vyresnės kartos Klaipėdos fotomenininkas, šiandien priskirtinas Lietuvos fotografijos klasikams. Jis gimė 1929 m. Sedoje, Mažeikių apskrityje. Nuo 1957 m. apsigyveno Klaipėdoje ir pradėjo dirbti fotografu. Lietuvos fotografijos mokyklos klestėjimo periodu susiformavusi A. Dapkevičiaus fotografija sunkiai galėtų pretenduoti į objektyvų realybės atspindėjimą. Jis niekada nesiveržė į aktualių įvykių sūkurį, mėgo dirbti vienas, susikaupęs, atsiribojęs nuo chaotiško socialinio ir politinio veiksmo. Autorius ne kartą pasisakė prieš anuomet lietuvių fotografijoje vyravusį reportažinį stilių ir savo kolegas kritikavo už tai, kad jų darbuose per mažai psichologiškumo, filosofijos. A. Dapkevičių erzino ir tas faktas, kad tuo metu dauguma fotomenininkų buvo atėję iš žurnalistinės fotografijos ir, anot jo, „visi laikydavosi tų pačių socialistinio realizmo nuostatų“, fotografijoje rinkosi vieną ir tą pačią kryptį. Jis buvo išlaukto, gerai apgalvoto, daugiau ar mažiau surežisuoto kadro šalininkas ir atsitiktinumui beveik nepalikdavo vietos. Tačiau visiškai socialinės krypties niekuomet neišsižadėjo. Kaip ir daugumai tuo metu kūrusių fotomenininkų jam rūpėjo įamžinti išeinantį Lietuvos kaimą. Su jo senoliais, buitimi ir tradicijomis. Jis taip pat siekė lyriškai perteikti kaimo nykimo vaizdus, todėl dramos čia nėra daug. Kita vertus, A. Dapkevičius neretai į portretuojamuosius pasižiūrėdavo su atviru humoru, ieškodavo ne tik charakteringiausių, bet ir komiškų tipažų, paradoksalių situacijų. Jam rūpėjo ne tik šalies periferijoje vykstančios permainos. Jis gan dažnai apsilankydavo ir naujuose Klaipėdos rajonuose turėdamas tikslą užfiksuoti čia naujai įsikūrusių klaipėdiečių gyvenimo epizodus. Būtent čia, naujo gyvenimo, ateities ir darbo temose galima atpažinti tą patį autoriaus kritikuotą socrealizmą ir pompastišką informacijos perteikimo stilių. Anuomet to išvengti turbūt nepavyko niekam. 

A. Dapkevičiaus kūrybinis palikimas – gausus ir įvairialypis. Autorius nuolat eksperimentavo, kūrė montažus, koliažus, ieškojo naujų vaizdų prasmių daugkartinėje ekspozicijoje ir pan. Tačiau ką bepasirinktų, kokias priemones naudotų, jo kūryboje visuomet išliko ryškios pastangos prasilaužti pro anuometinius ideologinius barjerus ir nusistovėjusius mąstymo standartus. Išlaikydamas pagarbą tradicijai, jis tuo pačiu metu ieškojo naujų raiškos galimybių ir jam jau buvo visiškai nesvarbu, kad jos neįsitenka fotografijos rėmuose. A. Dapkevičiaus kūryba, kaip ir Vaclovo Strauko, darė didžiulę įtaką Klaipėdos fotografijos raidai, įnešė savo indėlį ir į Lietuvos fotografijos istoriją.

Per daugiau nei 30 metų jis surengė per 20 personalinių parodų, aktyviai dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje (daugiausia – buvusios Sovietų Sąjungos respublikose), pelnė per 50 apdovanojimų. Svarbiausias iš jų – 1999 m. Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) suteiktas fotografo menininko (AFIAP) garbės vardas. Nuo 1999 m. A. Dapkevičius – Lietuvos fotomenininkų sąjungos garbės narys, 2005 m. jam buvo suteiktas meno kūrėjo statusas. Autorius mirė 2007 m. Klaipėdoje. Svarbiausi A. Dapkevičiaus sukurti fotografijų ciklai – „Žemaitukai“ (1968–1978), „Aktai“ (1969-1991), „Pamario peizažai“ (1972–1982), „Portretai“ (1972–1989) ir „Fotografika“ (2002–2007). Autoriaus kūrybinis palikimas saugomas Lietuvos fotomenininkų sąjungoje, Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės bibliotekoje, Lietuvos dailės muziejuje ir privačiose kolekcijose. Yra išleisti trys jo parodų katalogai (2007, 1990, 1985 m.). 

Šiuo metu ruošiamas išleisti A. Dapkevičiaus fotografijos albumas. Iš Vilniaus paroda „Ant realaus pasaulio pagrindo“ keliaus į Šiaulius ir Klaipėdą. Projektą remia Klaipėdos miesto savivaldybė.

Pratybose „ Narsus grifonas-2018“  bus vertinamas Dragūnų bataliono šauktinių pasirengimas

Balandžio 16–20 dienomis Klaipėdos mieste ir rajono miesteliuose vyks Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados ,,Žemaitija“ pratybos ,,Narsus grifonas-2018‘‘. Jose bus vertinamasLDK Butigeidžio dragūnų bataliono nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių karinis parengtumas, kurie jį įgijo per devynis tarnybos mėnesius.  Šauktiniai tarnybą batalione pradėjo  praėjusių metų  rugpjūtį  ir baigs ją šio mėnesio pabaigoje.  

Dragūnų  bataliono nuotrauka

Pratybose „Narsus grifonas-2018“ iš viso dalyvaus daugiau nei 800 karių iš MPB ,,Žemaitija“ štabo,  brigadai priklausančių  LDK Butigeidžio dragūnų,  Brg. gen. Motiejaus Pečiulionio artilerijos,  LDK Kęstučio  motorizuotojo pėstininkų batalionų, taip pat kariai iš Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono,  Dr. J. Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos ir Karo policijos.

Pratybų metu bus naudojamas karinė technika  – sunkvežimiai,  vikšrinės pėstininkų kovos mašinos.  Kariai naudos ir  pirotechninės mūšio imitavimo priemones.  

Kariai veiks civilinėse teritorijose: Klaipėdos mieste bei rajone (Giruliai, Dituva, Dirvupiai, Priekulė). Vietos gyventojai galės iš arti stebėti, kaip kariai treniruojasi tankiai apgyvendintose vietovėse.

Ministras R. Karoblis Kijevo saugumo forume: „Lietuva skatina sąjungininkes skirti strateginį dėmesį Ukrainai“

Balandžio 12-13 d. krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis dalyvavo Kijevo saugumo forume, kuris skirtas saugumo situacijai regione ir priemonėms Rusijos agresijos stabdymui Ukrainoje aptarti.

„Lietuva ir tarptautinė bendruomenė supranta Ukrainos svarbą visos Europos saugumui ir remia Ukrainos demokratines reformas ir pajėgų transformaciją, siekiant NATO standartų. Tuo pačiu Lietuva skatina sąjungininkes skirti strateginį dėmesį Ukrainai, įskaitant praktinę paramą ir ginkluotės teikimą“, – vienoje iš forumo sesijų sakė ministras R. Karoblis.

KAM nuotrauka

Tarptautinėje konferencijoje ministras R. Karoblis diskutavo vienoje sesijoje kartu su Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriumi Oleksandru Turčynovu, NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja Rose Gottemoeller ir kitais aukšto rango pareigūnais. 

Krašto apsaugos ministras R. Karoblis Ukrainoje lankėsi balandžio 11-13 d. kartu su Ministro Pirmininko delegacija. Vizito metu Lietuvos valdžios atstovai aplankė karo paliestą Avdijivką - miestą Rytų Ukrainoje, kur perdavė iš Lietuvos atgabentą humanitarinę pagalbą vietos gyventojams ir kariams savanoriams. Ministras R. Karoblis kartu su Lietuvos Ministro Pirmininko vadovaujama delegacija dalyvavo susitikimuose su Ukrainos prezidentu, premjeru ir parlamento atstovais, taip pat apsilankė NATO Ryšių biure Kijeve.

Stiprėja Lietuvos ir Vokietijos sausumos pajėgų vienetų bendradarbiavimas

Balandžio 6–26 d. Vokietijoje Vildflecken mieste įsikūrusiame Vokietijos kariuomenės  Sausumos pajėgų kovinio rengimo centre Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ štabas dalyvauja štabų pratybose „Didingieji Vetineriečiai” (vok. „Stolzer Wetiner“), naudojant kompiuterinį treniruoklį.

Brigados „Geležinis Vilkas” nuotrauka

 „Pratybos Vokietijoje, kuriose dalyvauja ir brigados „Geležinis Vilkas“ kariai, yra glaudaus mūsų su Vokietijos sausumos pajėgomis bendradarbiavimo pavyzdys. Nuolatinis karinis rengimas su NATO priešakiniu batalionu, kuris sudarytas vokiečių karių pagrindu, ir bendradarbiavimas su Vokietijos 10-ąja divizija sudaro sąlygas mūsų kariams efektyviai integruotis su Vokietijos pajėgomis įvairiuose lygmenyse“, – sakė Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Valdemaras Rupšys po susitikimo su 10-osios Vokietijos kariuomenės divizijos vadu generolu majoru Bernd Schütt.

Pratybose dalyvauja daugiau nei 70 Lietuvos karių iš brigados „Geležinis Vilkas” štabo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo ir Karaliaus Mindaugo batalionų, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono. Taip pat pratybose brigadą remia Lietuvos karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono ir Dr. J. Basanavičiaus karo medicinos tarnybos kariai.

Vokietijos kariuomenės 10-osios divizijos organizuojamų pratybų tikslas – treniruoti Lietuvos „Geležinio Vilko“ ir Vokietijos 37-osios brigadų ir batalionų štabus vykdyti sprendimo priėmimo ir vadovavimo procedūras vykdant gynybos operacijas skirtinguose operacijos rajonuose ir sąveikaujant tarptautinėms pajėgoms.

Pratybose brigados štabas planuos ir vykdys operacijas naudodamas kompiuterinę sistemą savo struktūroje turėdamas 6 batalionus: po du Vokietijos ir Čekijos batalionus, taip pat NATO priešakinių pajėgų kovinė grupė. Brigados planuojamas ir vykdomas operacijas rems  jungtinis Artilerijos batalionas, kuriam bus priskirti Generolo Romualdo Giedraičio Artilerijos bataliono kariai.

Pratybose planuoja dalyvauti  apie 1000 karių iš Belgijos, Čekijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Lietuvos,  Nyderlandų ir Vokietijos.

Pratybų metu taip pat planuojama supažindinti Vokietijos ir kitų sąjungininkų kariuomenių atstovus su Lietuvos naudojama padalinių vadovavimo ir valdymo mūšio lauke kompiuterine sistema. Taip pat išbandyti šios sistemos sujungimo galimybes su sąjungininkų naudojamomis sistemomis.

Šios pratybos bus dar vienas žingsnis stiprinant glaudesnį Lietuvos ir Vokietijos kariuomenių bendradarbiavimą. Nuo 2017 m. pradžios Lietuvoje dislokuotai NATO priešakinių pajėgų kovinė grupei vadovauja Vokietija, o ši kovinė grupė yra priskirta brigadai „Geležinis Vilkas“.

2018 m. vasarį Lietuos ir Vokietijos gynybos ministrai pasirašė Ketinimo protokolą, kuriuo bus siekiama afiliuoti (priskirti) Lietuvos kariuomenės Mechanizuotąją pėstininkų brigadą „Geležinis Vilkas“ su Vokietijos kariuomenės divizija, taip sudarant sąlygas Lietuvos brigadai treniruotis aukštesnio karinio vieneto (divizijos) sudėtyje.

Nuostolis iš privalomojo draudimo sumažėjo, įkainiai turėtų augti nuosaikiau

Lietuvos draudimo sektorius pernai augo ir buvo pelningas. Tokios tendencijos numatomos ir šiemet. Pernai stebėtas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įkainių šuolis šiemet pasikartoti neturėtų.

„Nors vidutinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įmoka per metus išaugo 29 proc., ši draudimo rūšis liko nuostolinga. Vis dėlto išryškėjo pozityvi tendencija – pernai nuostolis sumažėjo gana akivaizdžiai, ir tai leidžia tikėtis, kad staigaus kainų  augimo ateityje neturėtų būti. Svarbu ir tai, kad draudimo įmonių sąnaudos augo lėčiau nei pajamos, ir tai turėjo didelę įtaką pagerėjusiam rezultatui“, – sako Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis. Jis priduria, kad Lietuvos bankas aktyviai stebės šio sektoriaus kainų kitimo tendencijas, ypač atvejus, kai siūlomos neadekvačiai didelės kainos.

Praėjusiais metais buvo sudaryta beveik 3 mln. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutarčių. Šios draudimo rūšies įmokos sudarė 215,7 mln. Eur, o išmokos – 113,5 mln. Eur.Vidutinė draudėjams pagal šias sutartis išmokėta suma išaugo 8, išmokų skaičius  – 6 proc. Nuostolis iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutarčių sumažėjo beveik 18 mln. Eur: nuo 19,4 mln. (2016 m.) iki 1,5 mln. Eur (2017 m.).

2017 m. visa Lietuvos draudimo rinka ūgtelėjo 12 proc. Per 2017 m. draudimo įmokos pasiekė 792,6 mln. Eur (561 mln. ne gyvybės ir 231 mln. Eur – gyvybės draudimo įmokos). Visus metus rinką augti skatino ne gyvybės draudimo sektorius, o tris pirmus ketvirčius augusio (palyginti su 2016 m.) gyvybės draudimo sektoriaus apimtis dėl metų pabaigoje gerokai sumažėjusių vienkartinių įmokų sumažėjo 6 proc. Šiais metais draudimo rinka turėtų augti 8–9 proc. (ne gyvybės draudimo rinka 10–12, gyvybės draudimo rinka 4–6 %).  

Per metus išmokėta 455,3 mln. Eur draudimo išmokų, arba 22,2 proc. daugiau nei prieš metus. Pagal ne gyvybės draudimo sutartis išmokėta 304 mln. Eur, arba 17,4 proc. daugiau negu praėjusių metų tą patį laikotarpį. Beveik 70 proc. išmokų sietinos su apdraustomis transporto priemonėmis. Gyvybės draudimo rinkoje išmokėta 151,4 mln. Eur, arba trečdaliu daugiau negu prieš metus.

2017 m. draudimo įmonės uždirbo 30,5 mln. Eur neaudituoto pelno, 21 mln. Eur jo generavo visos pelningai dirbusios gyvybės draudimo įmonės. 9,6 mln. Eur pelno uždirbo dvi iš keturių pelningai rinkoje veikusių ne gyvybės draudimo įmonių. Draudimo brokerių įmonės uždirbo 4,3 mln. Eur pelno, arba 9 proc. daugiau nei 2016 m. Metus pelningai baigė 87 iš 97 draudimo brokerių įmonių.

Draudimo įmonių valdomas turtas 2017 m. pabaigoje sudarė apie 1,5 mlrd. Eur ir per metus išaugo beveik 5 proc. Draudimo brokerių įmonių turtas sudarė 30,3 mln. Eur ir per metus išaugo 26 proc. Per metus draudimo įmonių nuosavas kapitalas išaugo 3,6 proc. ir sudarė 291 mln. Eur.

Visos draudimo įmonės vykdė mokumo kapitalo reikalavimus, t. y. turėjo pakankamai tinkamų nuosavų lėšų kapitalo reikalavimams patenkinti. 2017 m. gruodžio 31 d. ne gyvybės draudimo įmonių mokumo rodiklis, buvo 1,4, gyvybės draudimo įmonių – 2,5 (minimalus reikalavimas – 1).

2017 m. pabaigoje šalyje draudimo paslaugas teikė 21 Lietuvoje registruotų draudikas: 9 įmonės ir 12 kitose Europos Sąjungos šalyse registruotų įmonių filialų.

Iš Prezidentės rankų – vėliava šimtmečio kadetams

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė istorinės Prezidentūros kieme pasveikino Generolo Povilo Plechavičiaus mokyklos kadetus ir priėmė jų priesaikas. Šiemet kadetų priesaiką davė 59 jaunuoliai.

Prezidento kanceliarijos nuotr. R.Dačkus

Pasak šalies vadovės, tai priesaika, kuri lydės visą gyvenimą, padės prisiimti daugiau atsakomybės, būti sąžiningiems, ištikimiems ir drąsiems. Anot Prezidentės, šiandien prisiekę kadetai yra valstybės atkūrimo šimtmečio karta.

Prezidentė paragino moksleivius užaugti patriotais, stipriais žmonėmis, tapti gyvenime lyderiais, kurie bus pavyzdžiu ne tik savo bendraamžiams, bet ir kitiems žmonėms.

Linkėdama jauniesiems kadetams būti tuo branduoliu, nuo kurio priklausys Lietuvos ateitis ir pažanga, šalies vadovė mokyklai įteikė šimtmečio vėliavą.

Vieninteliame Baltijos šalyse kadetų licėjuje suteikiami teisinių žinių pagrindai, viešojo saugumo ir krašto gynybos pradmenys, kadetai supažindinami su karine technika, ginkluote, žino pagrindinius karybos principus. Kadetų mokykla išleido jau keturias abiturientų laidas, kurių dalis tolesnes studijas pasirinko Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, Mykolo Romerio universitete ar yra profesinės karo tarnybos kariai.

Užbaigti nuosavybės teisių į žemę atkūrimą tikimasi iki 2020 metų

Iki šių metu balandžio 1 d. 781,97 tūkst. piliečių atkurtos nuosavybės teisės į 4,01 mln. ha žemės kaimo vietovėse. Tai sudaro 99,80 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto, arba 99,92 proc., įvertinus plotus, kurių negalima atkurti dėl pačių piliečių neveikimo, pranešė Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT).

Miesto vietovėse nuosavybės teisės atkurtos 87,85 proc. piliečių, pateikusių visus reikalingus dokumentus, į 91,19 proc. žemės ploto, nurodyto prašymuose.

Šių metų balandžio 1 d. duomenimis, liko atkurti nuosavybės teises 6293 piliečiams į 3465 ha žemės.

NŽT direktorius Laimonas Čiakas spaudos konferencijoje sakė, kad daliai pretendentų gali būti neatkurtos teisės dėl jų pačių neveikimo, dėl to šis skaičius gali mažėti maždaug perpus.

„Ši spaudos konferencija taip pat yra priemonė, kad kai kurie žmonės išgirstų“, – kalbėjo L. Čiakas.

Pasak NŽT direktoriaus, iš visų rajonų Vilniaus rajone su nuosavybės teisės atkūrimu prasčiausia padėtis, jame dar likę apie 1300 pretendentų – beveik pusė visų, kurie Lietuvoje realiai pretenduoja į žemės atkūrimą. 

Pasak L. Čiako, Vilniuje tarnyba atkurtų daugiau, jeigu savivaldybė pasiūlytų daugiau sklypų.

„Pernai savivaldybė pasiūlė 148 sklypus. Mes patys imamės iniciatyvos, randame, kokius sklypus būtų galima siūlyti. Dėl to ir trimituojame, kad tiesiog neturime su kuo dirbti. Žinome, reikia suprasti, kad ir miestas turi savo poreikių, jam reikia teritorijų. Tačiau miestuose turime baigti nuosavybės teisių atkūrimą per 2019 metus. Turime reguliarius susitikimus, raginame“, – kalbėjo L. Čiakas.

Pasak L. Čiako, jeigu pilietis vilkina procesą, nereaguoja į kvietimus pasirinkti žemės ploto, jiems turėtų būti atlyginama pinigais, kad būtų galima užbaigti procesus.

„Piliečiai neaktyvūs, dėl to negalime užbaigti kai kurių procesų“, – tikino NŽT direktorius.

Tačiau NŽT, anot L. Čiako, išsikėlusi ambicingą planą – iki 2020 metų užbaigti nuosavybės teisių atkūrimą į miestuose turėtą žemę, o iki 2019 metų – į kaimo vietovėse turėtą žemę.

n/kroati - Nepaisydamas protestų, Kroatijos parlamentas ratifikavo Stambulo konvenciją

Nepaisydamas protestų, Kroatijos parlamentas ratifikavo Stambulo konvenciją

Nepaisydamas konservatyvios visuomenės dalies ir katalikų Bažnyčios pasipriešinimo, Kroatijos parlamentas penktadienį ratifikavo sutartį, siekiančią apsaugoti moteris nuo smurto.

AFP/Scanpix nuotr.

Europos Tarybos inicijuota vadinamoji Stambulo konvencija – didžiausias teisinę galią turintis dokumentas pasaulyje, skirtas išvengti smurto prieš moteris ir su juo kovoti.

Šios sutarties oponentai Kroatijoje tvirtino, kad ji skatina „genderizmo ideologiją“, kuri pamina tradicinės šeimos ir krikščioniškas vertybes.

Kroatijos premjeras Andrejus Plenkovičius sulaukė valdančiosios partijos HDZ dešiniojo sparno pasipriešinimo, o parlamentarai – šalies vyskupų raginimo nepritarti sutarties, kurią vadino „erezija“, ratifikavimui.

Tačiau A. Plenkovičius pažadėjo, kad sutarties ratifikavimas nepakeis šalies Konstitucijos, kurioje santuoka apibrėžiama kaip vyro ir moters sąjunga.

Pastarosiomis savaitėmis didžiuosiuose Kroatijos miestuose vyko daugiatūkstantinės demonstracijos prieš konvencijos ratifikavimą.

2011-aisiais priimtą Stambulo konvenciją jau yra ratifikavusios 29 šalys, 18 iš jų – ES narės.

Atgal