VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

06.14. Naujausios žinios

Bažnyčia – už moterų prigimtines teises

Lietuvos vyskupų konferencijos kreipimasis dėl Stambulo konvencijos

Bažnyčia kviečia gerbti prigimtines žmogaus teises ir užtikrinti, kad žmogaus orumas nebūtų temdomas smurto. Bet kokia smurto – taip pat ir smurto prieš moteris – forma yra nepateisinama. Stambulo konvencija iš esmės tik atkartoja Lietuvos Respublikos teisėje jau įtvirtintas nuostatas, tad šios konvencijos ratifikavimas nepadėtų sumažinti smurto apraiškų skaičiaus, bet sukurtų kitų rimtų problemų. Palaikome ne problemišką Stambulo konvenciją, bet visas priemones, leisiančias realiai įgyvendinti jau egzistuojančias Lietuvos teisės normas, numatančias smurto prieš moteris prevenciją ir užkardymą.

Dievas sukūrė vyrą ir moterį. Nors jų lytys skirtingos, vyro ir moters lygybė įrašyta pačioje prigimtyje: žmogus yra asmuo, ir tai lygiai galioja vyrui ir moteriai: abu yra sukurti pagal asmeniško Dievo paveikslą ir panašumą. Jie lygūs bendrakeleiviai, dalinasi vienoda atsakomybe, kiekvienas, naudodamasis savitomis dovanomis ir gabumais, kuria pasaulį, visuomenę bei jų ateitį.

Tarp pamatinių vertybių, susijusių su žmonių gyvenimu, aptinkama ta, kuri vadinama „gebėjimu būti dėl kito“, išsakoma giliai jaučiant, kad ypatingą vyro ir moters gyvenimo dalį sudaro veikla, orientuota į žmogišką gebėjimą gyventi vardan kito, jį auginant, apsaugant, papildant vienas kitą ir puoselėjant. Todėl motinystė ir tėvystė negali būti nuvertinta. Patyrę tikrą motiniškumą ir tėviškumą vaikai išmoksta mylėti tiek, kiek patys yra mylimi dovanai, išmoksta gerbti kiekvieną kitą asmenį tiek, kiek patys yra gerbiami. Kiekvienąsyk, kai šių pamatinių potyrių trūksta, visa visuomenė kenčia smurtą. Tad moterys turi galimybę tiek puoselėti savo šeimą – pirminę visuomenės ląstelę, tiek ir aktyviai įsijungti į visuomeninį gyvenimą ir užimti jame atsakingas pareigas.

Bažnyčiai rūpi visi žmonės, bet labiausiai norime atkreipti dėmesį į tuos, kurie patyrė sunkumus ir apribojimus. Moterys ne visada turėjo lygias galimybes savo pasirinktose gyvenimo srityse. Pasitaiko atvejų, kai atpažinus, jog negarantuojama lygybės, kuriamos dirbtinės strategijos, norinčios sulyginti vyrą ir moterį. Tokios lygybės strategijos siekia visus suvienodinti, panaikinti lyčių skirtumus, o pirmas šio proceso žingsnis – suteikti dominuojančią reikšmę socialinei lyčiai – tam, kas nėra duotybė, bet yra socialiai sukonstruojama.

Dirbtinai konstruojamos socialinės lytys užmaskuotai pateikiamos Stambulo konvencijoje, prisidengiant siekiu apsaugoti moteris. Kilniu smurto prieš moteris užkardymo tikslu visuomenei primetamos ideologinės nuostatos, nederančios su prigimtine žmogaus teisių samprata, ir bandoma konstruoti dirbtinį požiūrį į moterį ir vyrą. Žmogus geriausiai apsaugomas pripažįstant jo prigimtį ir vaidmenį, suteikiant visas galimybes būti savimi, o ne primetant visuomenei iškreiptą požiūrį į lytį.

Stambulo konvencijos nuostatos iš esmės tik atkartoja Lietuvos Respublikos teisėje jau įtvirtintas nuostatas ir nesuteikia jokio naujo teisinio instrumento kovai su smurtu prieš moteris. Palaikome ne Stambulo konvenciją ir joje numatytas teisėkūros priemones, bet efektyvius veiksmus, įgyvendinant Lietuvos teisėje jau egzistuojančias kovos su smurtu prieš moteris priemones.

Todėl pasisakome už moterų prigimtines teises ir raginame ugdyti pagarbą asmens unikalumui, vyro ir moters lygiaverčiam skirtingumui, stiprinti šeimos institutą, ugdant pagarbos kitam asmeniui mentalitetą ir įgūdžius.

Lietuvos vyskupai

Seimas 2019-uosius paskelbė Juozo Naujalio metais

 Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2019 m. balandžio 9 d. sukanka 150 metų, kai gimė Juozas Naujalis (1869-1934), lietuvių kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas, pirmosios Lietuvos dainų šventės rengėjas ir dirigentas, vienas iš profesionaliosios lietuvių muzikos pradininkų, nusprendė 2019-uosius paskelbti Juozo Naujalio metais. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIIP-2022(2) vienbalsiai balsavo 97 Seimo nariai.

Juozas Naujalis (1869-1934) | Wikipedia.org nuotr.

Priimtame dokumente pabrėžiama išskirtinė Juozo Naujalio asmenybės ir jo darbų įtaka Lietuvos muzikai, chorų sąjūdžio istorijai, pedagogikai, muzikinės spaudos leidybai, taip pat išskiriamas J. Naujalio indėlis į tautinės savimonės ir tautinės tapatybės formavimą, tautos žadinimą, patriotinių jausmų ugdymą savo kūryba ir veikla, išauginant vargonininkų-chorvedžių, kompozitorių ir muzikos pedagogų kartą.

„Klaipėdos nafta” sako, kad geriau SGD laivą išpirkti, ministerija svarsto

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad sprendimai dėl suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivo turėtų būti priimti kuo greičiau, nes taip bus galima sutaupyti, tačiau dėl to reikia didelių diskusijų. Tuo metu „Klaipėdos nafta” sako, kad didesnė nauda bus gaunama SGD terminalo laivą išpirkus, o ne nuomojant.

„Laikas yra pinigai, ir jei mūsų apsisprendimas yra turėti ilgalaikį SGD tiekimą, tas sprendimas kuo anksčiau padaromas, tuo daugiau galima sutaupyti ir dėl to tai yra ne tik vyriausybės įsipareigojimas kaštų mažinimo prasme“, – trečiadienį Energetikos komisijos posėdyje sakė Ž. Vaičiūnas.

Kalbant apie ilgalaikę perspektyvą, ministro teigimu, šiandien konkretaus apsisprendimo nėra, nes vyksta diskusijos regionuose, bet lanksti dujų generacija yra tas sprendimas, kuris būtų pats efektyviausias.

Diskusijose apie žemės ūkio ateitį – dėmesys kokybei

Žemės ūkio ministro patarėjo Rolando Taraškevičiaus vadovaujama delegacija birželio 12–13 dienomis dalyvavo Vengrijoje (Bábolna – Tata)  vykusiame Višegrado šalių ir Bulgarijos, Kroatijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Rumunijos, Slovėnijos žemės ūkio ministrų bei ministerijų atstovų susitikime.

Susitikime siekta sustiprinti Vidurio ir Rytų Europos regiono dalyvavimą žinių kūrimo procese, plėtoti žiniomis grįstą, žemės ūkio sektorių, akvakultūrą, miškininkystę ir bioekonomiką apimančią, Vidurio ir Rytų Europos šalių iniciatyvą – BIOEAST. Taip pat diskutuota visoms susirnkusioms šalims šiuo metu itin aktualiais Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateities klausimais, aptarta rinkų situacija ir kitos svarbios problemos.

BŽŪP ateities klausimas Lietuvai itin svarbus. Šių metų gegužės 2 d. Europos Komisija (EK) pristatė savo pasiūlymą dėl Daugiametės finansinės programos po 2020 m., o birželio 1 d. pateikė ir teisėkūros pasiūlymus.

Ministro patarėjo R. Taraškevičiaus nuomone, dėl mažėjančio BŽŪP finansavimo svarbu išgirsti visų požiūrį, kaip bus siekiama užsibrėžtų ambicingesnių tikslų, kaip šalys įsivaizduoja savo vaidmenį šiame procese ir kokias galimas grėsmes jos įžvelgia.

„EK pateikė savo pasiūlymus, todėl dabar visų valstybių narių bendras tikslas – įvertinti tai, kas pateikta. Nors ir turime savo nacionalinius prioritetus – klausimus, kuriems skiriame daugiausiai dėmesio, mano nuomone, būtina žinoti ir kitą, o dažnu atveju – ir panašią nuomonę. Kai kalbame apie visų mūsų žemės ūkio ateitį, proceso per daug spartinti negalima, turime orientuotis į kokybę, o ne skubėti pasiekti greitą, tačiau iki galo neišdiskutuotą susitarimą“, – teigia žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio patarėjas.

Viena pagrindinių visas valstybes vienijančių susitikimo diskusijos žinučių – BŽŪP yra per daug svarbi bendroji Europos Sąjungos (ES) politika ir ji neturėtų nukentėti dėl ES biudžeto sumažėjimo, kurį nulėmė Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES.

Diskutuota ir dėl pieno, kiaulininkystės, cukraus sektorius kamuojančių problemų. Lietuvos situacija čia nėra išskirtinė: kenčiame nuo produkcijos kainų nestabilumo, susiduriame su tomis pačiomis grėsmėmis. Viena tokių grėsmių kiaulininkystės sektoriui – afrikinis kiaulių maras. Šios ligos keliamas pavojus aktualus ir toms šalims, kurios dar nėra užfiksavusios šios ligos protrūkio, tačiau jos įžvelgia realią grėsmę, nes liga ir toliau plinta.

Susirinkusieji vieningai sutarė, kad kovoje su afrikiniu kiaulių maru reikia bendrų pastangų, mokslo ir tyrimų skatinimo, ES lygmeniu koordinuotų veiksmų ir finansinės pagalbos.

Kalbėdami apie BIOEAST iniciatyvos suteikiamus privalumus, visų šalių atstovai sutarė, kad makro-regioninis bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir inovacijų žemės ūkyje, akvakultūroje, miškininkystėje ir bioekonomikoje atveria daug papildomų galimybių ir kaimo gyventojams.

„Bendrų pastangų sutelkimas, mums, deja, vis dar atsiliekantiems nuo vakariečių, tampa dar reikšmingesnis šiandienos kontekste, kai netrukus bus pradėtas svarstyti naujasis EK pasiūlymų rinkinys dėl mokslinių tyrimų ir inovacijų ateities 2021–2027 m.“, – pastebėjo R. Taraškevičius.

Naujame EK pasiūlyme numatytas ir 10 mlrd. eurų finansavimas maisto, žemės ūkio, kaimo plėtros ir bioekonomikos sritims.

Susitikimą vainikavo išreikšta valia plėtoti glaudesnį bendradarbiavimą ir tuo pagrindu pasirašyta deklaracija dėl Vidurio ir Rytų Europos regiono iniciatyvos – BIOEAST vizijos.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Kaune – VDU Garbės daktaro regalijų įteikimas Airijos prezidentui Michael D. Higgins

Birželio 20 d., trečiadienį, 14 val. Kaune vyks iškilmingas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Senato posėdis, kurio metu Airijos prezidentui Michael D. Higgins bus įteikiamos VDU Garbės daktaro regalijos. 

Airijos prezidentas Michael D. Higgins

Prezidentui Garbės daktaro vardas bus suteikiamas socialinių mokslų srityje už humanistinių vertybių sklaidą, veiklą žmogaus teisių srityje ir savo šalies paveldo išsaugojimą.

Anot VDU rektoriaus, profesoriaus Juozo Augučio, įkvepia visa prezidento M. D. Higgins gyvenimo istorija, kurioje jo siekį pažinti pasaulį, suvokti dėsnius ir procesus lydėjo troškimas mažinti neteisybę gimtojoje Airijoje ir visame pasaulyje.

Ministras R. Karoblis ragina parodyti tvirtą transatlantinį sąjungininkų solidarumą

„Svarbiausias artėjančio NATO viršūnių susitikimo tikslas – kuo aiškiau pasauliui parodyti tvirtą transatlantinį sąjungininkų solidarumą“,  –   sakė birželio 13 d. Vašingtone, Jungtinėse Amerikos Valstijose,  organizuotoje konferencijoje dalyvavęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Pasak ministro, NATO viršūnių susitikimo sėkmė priklausys ne tik nuo to, kas bus parašyta dokumentuose, bet ir nuo to, kokią žinią siųs valstybių lyderiai.

 Konferencijos organizatorių nuotr.

Bendroje JAV analitinio centro „Atlantic Council“ ir Lietuvos krašto apsaugos ministerijos Vašingtone organizuotoje konferencijoje „Raising the Curtain on the 2018 NATO Brussels Summit“ buvo aptarti artėjančio NATO Viršūnių susitikimo darbotvarkės klausimai, saugumo stiprinimo poreikiai Šiaurės Europoje ir Baltijos jūros regione bei NATO parengties didinimo perspektyvos.

Krašto apsaugos ministras R.  Karoblis konferencijos metu išsakė svarbiausius iššūkius rengiantis NATO viršūnių susitikimui ir išskyrė sritis, kuriose sąjungininkai turėtų susitelkti. Ministras pabrėžė transatlantinio solidarumo būtinybę ir pabrėžė unikalią JAV savybę – gebėjimą skatinti ir vadovauti aljansams visame pasaulyje.

Ministras padėkojo sąjungininkams už greitą jų reakciją į Rytų Europoje kilusias grėsmes po Rusijos agresijos Ukrainoje ir staigų NATO Baltijos oro policijos misijos sustiprinimą bei NATO priešakinių pajėgų bataliono dislokavimą.

Tačiau artėjančio NATO Viršūnių susitikimo fone ministras susirinkusiems priminė, kad saugumo situacija NATO rytiniame flange išlieka sudėtinga ir paprastų sprendimų stiprinant saugumą nebūna.  Visgi, turime dirbti, jog gebėtume užtikrinti NATO pasirengimą greitai ir efektyviai atsakyti į kylančias grėsmes.

Ministras savo kalboje  taip pat išskyrė pietiniam NATO flangui kylančias grėsmes, kurias įveikti yra  būtinas solidarumas ir  pažadėjo didesnį Lietuvos indėlį šiame regione.

Konferencija  Vašingtone yra bendro Krašto apsaugos ministerijos ir „Atlantic Council“ projekto „Atgrasymo strategijos gynybos pajėgumų stiprinimas Šiaurės Europoje: poreikiai ir tolimesnės perspektyvos“ dalis. Joje taip pat dalyvauja ir JAV Prezidento specialusis patarėjas, JAV Valstybės departamento, JAV nacionalinio saugumo tarybos, JAV Kongreso rūmų ir kiti aukšto rango JAV pareigūnai, taip pat Estijos gynybos ministerijos valstybės sekretorius,  JAV analitikos centrų atstovai.

Krašto apsaugos ministro R. Karoblio vizitas JAV truks iki birželio 15 d., jo metu ministras taip pat susitiks su JAV Kongreso ir Senato nariais, Pentagono atstovais, kitais JAV pareigūnais.

Daugiau nei 200 karinės technikos vienetų ir apie 1 tūkst. karių atliko taktinį persikėlimą per Nemuną

Birželio 13-osios rytas Kauno rajone esantiems Zapyškio ir Kulautuvos miestelių gyventojams – neįprastas. Vos tik prašvitus, čia prasidėjo kariniai veiksmai: skraidė sraigtasparniai, judėjo įvairi karinė technika. Tarptautinėse pratybose „Saber Strike 2018“ (liet. „Kardo kirtis“) dalyvaujantis JAV 2-asis kavalerijos pulkas turi įveikti vandens kliūtį ir toliau judėti šiaurės kryptimi.

Persikėlimo operacija. KASP nuotr.

Pagal pratybų scenarijų operacijos Kulautuvoje rajonas jau yra priešiškas, todėl vandens kliūties kirtimo išvakarėse JAV kariuomenės sraigtasparniai CH-47 „Chinook“ į saugų rajoną Zapyškio miestelyje atgabeno 6 artilerijos vienetus. Artilerinės sistemos skirtos užtikrinti paramą ugnimi karinei technikai ir kariams kertant upę. Birželio 13 d. rytą keturi JAV kariuomenės sraigtasparniai CH-47 „Chinook“ atliko JAV karių oro desanto operaciją, per 100 karių išvalė vietovę nuo priešiškų pajėgų ir paruošė pakrantę saugiam technikos persikėlimui.

Persikėlimo operaciją stebėjęs Gynybos štabo viršininkas generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras įvertino sąjungininkų atliekamus veiksmus operacijos rajone ir pažymėjo sąjungininkų buvimo svarbą Lietuvoje bei Baltijos regione. „Kartu su Lietuvos didžiausiais nacionaliniais mokymais vykstančios pratybos sukuria puikią operacinę aplinką, kurios metu galime siekti savo pratybų tikslų,“ – operacijos metu sakė generolas.

Lenkija siekia, kad šalyje atsirastų JAV nuolatinių karinių bazių

Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas patvirtino, jog dedamos pastangos, kad šalyje atsirastų JAV nuolatinių karinių bazių. Jis tai pareiškė interviu Lenkijos radijui.

Reuters/Scanpix nuotr.

„Mes to siekiame, – pabrėžė jis, atsakydamas į atitinkamą klausimą. – Tai svarbu Lenkijos ir lenkų saugumui.“

„Mes taip pat siekiame, kad santykiai Aljanse būtų kuo tvirtesni, – pridūrė ministras. – Nėra NATO be JAV.“

Pasak M. Blaszczako, saugumas yra Lenkijos vyriausybės prioritetas. Todėl šalis didina kariškių skaičių, perka naują ginkluotę, modernizuoja infrastruktūrą, stato naujas bazes ir atnaujina poligonus.

Anksčiau leidinys „Politico“, remdamasis Lenkijos gynybos ministerijos dokumentais, pranešė, kad Varšuva pasirengusi skirti du milijardus dolerių JAV nuolatinei karinei bazei savo teritorijoje finansuoti.

Atgal