VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

07.08. Naujausios žinios

„Lietuvos šimtmečio dainų šventė – mūsų vienybės ir stiprybės simbolis“

 Ką tik pasibaigusi šimtmečio Dainų šventė „Vardan tos...“ pritraukė tūkstantines žiūrovų auditorijas. Ansamblių vakare Kalnų parke, Šokių dienoje, baigiamajame Dainų dienos koncerte ir kituose renginiuose dalyvavo per 36 tūkst. dalyvių, kurie Lietuvai dovanojo džiaugsmą ir pasididžiavimą savo valstybe. 

Lietuvos kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson dėkoja Dainų šventės rengėjams ir meno vadovams: „Dainų  šventė buvo nuausta vienybės, meilės Lietuvai emociniu siūlu. Tai buvo tikra šimtmečio Dainų šventė. Ji leido mums visiems – čia gyvenantiems, į šventę atvykusiems ir po   pasaulį pabirusiems lietuviams pasijusti Lietuvos šimtmečio žmonėmis. Keturių milijonų tauta“.

Pasak kultūros ministrės, meno vadovų, dirigentų, choreografų talentas, patirtis, kantrus darbas  padėjo sukurti įspūdingą   jubiliejinę  Dainų šventę.  „Tariu jums nuoširdų ačiū už tai, kad įžiebėte kūrybos kibirkštį, iš kurios ir gimė Dainų šventė, kad viso pasaulio lietuvių širdyse stiprinote meilę dainai, mūsų tautos tradicijoms. Padovanojote Lietuvai jos šimtmečio vertą įvykį“, – sako  ministrė.

Jubiliejinė, dvidešimtoji, 2018 m. dainų šventė „Vardan tos…“ buvo skirta Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. Lietuvos valstybės himnas – „Tautiška giesmė“  tapo šventės idėjų pagrindu, visų jos renginių jungtimi.

Liepos 6 dieną, minint Valstybės - Karaliaus Mindaugo karūnavimo – dieną, dviejų šalių, Lietuvos kariuomenės ir Nyderlandų karališkasis kariuomenės orkestrai, pasipuošę istorinėmis uniformomis surengė bendrą koncertą „Istorija muzikos garsuose“ Simono Daukanto aikštėje, Vilniuje

Liepos 6 d. Valdovų rūmuose buvo švenčiama ne tik Valstybės diena, bet ir Valdovų rūmų atkūrimo pabaigtuvės bei naujos nuolatinės ekspozicijos atidarymas.

Rengėjų nuotr.

Ta proga Valdovų rūmuose buvo atidarytos dviejos tarptautinės parodos – „Saksonijos kurfiurstai – Lietuvos didieji kunigaikščiai“ ir „Florencija renesanso ir baroko laikais“. Šiomis iš Vokietijos ir Italijos atkeliavusiomis parodomis Valdovų rūmai siekia pristatyti Lietuvos istorinius, kultūrinius ryšius su užsienio valstybėmis.

„Tautišką giesmę“ šiauliečiai giedojo Chaimo Frenkelio vilos parke

Romantiškoje Chaimo Frenkelio vilos aplinkoje šiauliečių lūpose skambėjo Lietuvos himnas.

Chaimo Frenkelio vilos parke vyko jubiliejinio XV Chaimo Frenkelio vilos vasaros festivalio atidarymo koncertas „Šiauliai sveikina Lietuvą“. Koncertas skirtas Šiaulių „Aušros“ muziejaus 95-mečiui ir Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai paminėti.

2018-07-05 Kaune prie pilies atidengtas paminklas „Laisvės karys“

Skulptūros autoriai – profesorius Arūnas Sakalauskas ir du ukrainiečiai – Borisas Krylovas bei Olesius Sidorukas.  Skulptūros iniciatorius buvo „Vyčio paramos fondas“

Lietuva ir Vokietija – artimi ir ilgalaikiai kultūriniai ryšiai, peržengiantys šimtmečių ribas

Liepos 7 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson susitiko su Vilniuje viešinčia Vokietijos Federacinės Respublikos kultūros ir medijų ministre Monika Grütters.

Pokalbio metu buvo aptartas dvišalis bendradarbiavimas kultūros ir meno srityse, kultūros organizacijų indėlis į Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio minėjimą Lietuvoje ir Vokietijoje, vainikavęs jų ilgalaikį bendradarbiavimą.

„Lietuvą ir Vokietiją sieja tamprūs istoriniai ir kultūriniai ryšiai, peržengiantys šimtmečius, bendras kultūros paveldas", – sakė ministrė Liana Ruokytė-Jonsson ir padėkojo už Valdovų rūmuose surengtą parodą, sudarytą iš Dresdeno valstybinių meno rinkinių „Saksonijos kurfiurstai – Lietuvos didieji kunigaikščiai. Dvaro kultūra ir menas valdant Augustui II ir Augustui III", apsilankymą Dainų šventėje.

Ministrė Monika Grütters pasidalijo Dainų šventės įspūdžiais, pažymėdama, kad tai – puiki tradicija ir sektinas pavyzdys Vokietijai.

Apklausa: lietuviai norėtų turėti bitkoinų, bet mano, kad tai sudėtinga

Pixabay.com nuotr.

Dauguma lietuvių žino, kas yra kriptovaliutos, beveik kas trečias norėtų jų turėti, bet tik maža dalis jų turi, nes mano, kad tai pernelyg sudėtinga, rodo virtualių valiutų įmonės „Luno” užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa.

Remiantis apklausa, apie kriptovaliutas žino 81,9 proc. lietuvių. Kaimyninėje Lenkijoje apie kriptovaliutas yra girdėjęs maždaug kas antras gyventojas. Lietuvoje 3,8 proc. žinančių apie kriptovaliutas patys jomis disponuoja, o Lenkijoje tokių gyventojų yra 17 proc

Pasaulio lietuvių bendruomenė rinksis į XVI Seimą

Ateinančią savaitę, liepos 9-11 dienomis, Seime posėdžiaus Pasaulio lietuvių bendruomenės nariai iš 35 šalių. Čia vyks Pasaulio lietuvių bendruomenės XVI Seimas.

Pasak organizatorių, Seimas svarstys svarbius dabarties klausimus, nustatys gaires ateities tikslams ir ties tiltus, jungiančius su Lietuva“.

 „Pirmasis Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas vyko prieš 60 metų. Šio jubiliejinio Seimo metu turėtume susitarti dėl ateities gairių, nes pirminiai tikslai, numatyti Pasaulio lietuvių bendruomenės pamatiniuose dokumentuose, jau pasiekti - Lietuva nepriklausoma, sėkmingai integravosi į Europos ir transatlantines struktūras, patikimai saugoma NATO. Tačiau tai nereiškia, kad viskas padaryta ir galime sudėti rankas. Tautiečiai išsibarstę po pasaulį, Lietuva susiduria su demografinėmis problemomis, todėl Pasaulio lietuvių bendruomenė privalo nukreipti savo veiklas į naujų iššūkių sprendimus. Juos indentifikuoti ir rasti būdų ir kelių jiems spręsti. Bene svarbiausias darbas, kuris laukia artimiausioje ateityje - referendumas dėl pilietybės išlaikymo ir būsimi 2019 Pasaulio lietuvių metai“, - sako Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke.

Vatikanas paskelbė popiežiaus Pranciškaus vizito Baltijos šalyse programą

popieziausvizitas.lt nuotr.

Vatikanas paskelbė popiežiaus Pranciškaus rugsėjo 22-25 dienomis įvyksiančio vizito Baltijos šalyse programą. Popiežius Pranciškus lankysis Baltijos šalyse: Lietuvoje - Vilniuje ir Kaune, Latvijoje - Rygoje ir Agluonoje, Estijoje - Taline, skelbia Vatikano radijas.

Rugsėjo 22-ąją popiežius Pranciškus rytą lėktuvu iš Romos oro uosto išskris į Vilnių ir, planuojama, į Vilniaus tarptautinį oro uostą atskris 11.30 val. Čia įvyks popiežiaus pasveikinimo ceremonija.
Iš oro uosto popiežius vyks mandagumo vizito pas prezidentę Dalią Grybauskaitę. Daukanto aikštėje popiežius Pranciškus susitiks su valdžios ir visuomenės atstovais, diplomatinio korpuso nariais.
16.30 val. Šventasis tėvas lankysis Aušros vartų švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčioje, su jaunimu susitiks Katedros aikštėje, apsilankys Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.
Sekmadienį, rugsėjo 23-iąją, popiežius išvyks į Kauną, kur Santakos parke aukos šv. Mišias. Vėliau numatyti popiežiaus Pranciškaus pietūs su vyskupais Kauno kurijos rūmuose, susitikimas su kunigais, vienuoliais ir vienuolėmis, pašvęstaisiais ir pašvęstosiomis, seminaristais Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje.
Po to popiežius vėl grįš į Vilnių ir lankysis bei melsis Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje.
Pirmadienį, rugsėjo 24 dieną, popiežius iš Vilniaus oro uosto išvyks į Rygą, o rugsėjo 25-ąją, taip pat iš Vilniaus oro uosto, skris į Taliną.

Finansų ministras Vilius Šapoka apie 60-metį švenčiantį EIB: „Ilgametis partneris, padėjęs įgyvendinti Lietuvai svarbius projektus“

60 metų veiklos sukaktį švenčiantis Europos investicijų bankas (angl. European Investment Bank, toliau – EIB) sveikina Lietuvą su sėkmingu bendradarbiavimu, trunkančiu nuo 1994 m.

Lietuva EIB nare tapo 2004 m. gegužės 1 d. įstojusi į Europos Sąjungą. Šiemet bankas Lietuvoje finansavo paskolų už 308 mln. eurų, o iš viso nuo bendradarbiavimo pradžios finansavimas skirtas įvairiems infrastruktūros plėtros, ekonomikos, aplinkosaugos, inovacijų ir kt. sričių projektams už 2,3 mlrd. eurų.

„EIB yra mūsų ilgametis patikimas partneris, padėjęs mums įgyvendinti daug didelių bei mūsų šaliai reikšmingų projektų. Glaudžiai bendradarbiaudami ne vienerius metus galime įvertinti bendro darbo veiklos rezultatus ir išsikelti naujus, dar ambicingesnius tikslus“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.

Iš EIB lėšų yra finansuoti tokie dideli mūsų šalies infrastruktūros projektai kaip Vilniaus oro uosto ir Klaipėdos jūrų uosto rekonstrukcijos, magistralės „Via Baltica“ statybos, geležinkelių infrastruktūros modernizavimas, Lietuvos–Lenkijos elektros jungties, suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybos. EIB per tarpininkaujančius bankus taip pat yra suteikęs paskolų mažoms ir vidutinio dydžio Lietuvos įmonėms.

Be to, EIB Lietuvai yra suteikęs dvi paskolas, skirtas 2007-2013 m. ir 2014-2020 m. ES fondų investicijomis finansuojamų projektų bendrajam finansavimui užtikrinti. 2007-2013 m. laikotarpiu tam buvo skirta 1,132 mlrd. eurų paskola, 2014-2020 m. – 1,3 mlrd. eurų paskola. EIB taip pat dalyvauja Lietuvoje įgyvendinat JEREMIE ir JESSICA iniciatyvas.

Lietuva ir Vokietija – artimi ir ilgalaikiai kultūriniai ryšiai,  peržengiantys šimtmečių ribas  

Liepos 7 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson susitiko su Vilniuje viešinčia Vokietijos Federacinės Respublikos kultūros ir medijų ministre Monika Grütters. Pokalbio metu buvo aptartas dvišalis bendradarbiavimas kultūros ir meno srityse, kultūros organizacijų indėlis į Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio minėjimą Lietuvoje ir Vokietijoje, vainikavęs ilgalaikį bendradarbiavimą.

„Lietuvą ir Vokietiją sieja tamprūs istoriniai ir kultūriniai ryšiai, peržengiantys šimtmečius, bendras kultūros paveldas“, – sakė ministrė Liana Ruokytė-Jonsson ir padėkojo už Valdovų rūmuose surengtą parodą, sudarytą iš Dresdeno valstybinių meno rinkinių „Saksonijos kurfiurstai – Lietuvos didieji kunigaikščiai. Dvaro kultūra ir menas valdant Augustui II ir Augustui III“, apsilankymą Dainų šventėje.

Ministrė Monika Grütters pasidalijo Dainų šventės įspūdžiais, pažymėdama, kad tai – puiki tradicija ir sektinas pavyzdys Vokietijai.     

L. Ruokytės-Jonsson teigimu, iš Vokietijos galima daug pamokyti, kaip formuoti kultūros politiką, nes ši patirtis yra svarbi, plėtojant kultūrinę įvairovę. Lietuva siekia didinti kultūros prieinamumą regionuose, kultūros edukaciją, ir įgyvendinti  kultūros paveldo sistemos pertvarką. M.Grütters pabrėžė, kad šios veiklos kryptys yra aktualios ir Vokietijoje.    

„Valstybės atkūrimo 100-metį švenčianti Lietuva skleidžia žinią, kad būtina išsaugoti savo paveldą ir jį aktualizuoti“,– sakė Lietuvos kultūros ministrė.

Susitikime buvo kalbėta apie Europos kultūros paveldo metus, kokie nacionalinių   programų akcentai. Lietuva didelį dėmesį skiria modernizmui, ypač suklestėjusiam tarpukariu. 

Rietave – renginys su kariškais akcentais

Liepos 8 d. Rietave, minint Valstybės – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo – dieną rengiama speciali šventė „Diena su Lietuvos kariuomene“. Daugiau nei 10 kariuomenės karinių vienetų atstovų, kartu su NATO partneriais kalbės apie tarnybą, pristatys techniką ir ginkluotę, pakvies išbandyti jėgas kariškose užduotyse.

I. Budzeikaitės nuotraukos

„Žemaitijos krašto žmonės neabejingi karybai ir krašto istorijai. Tai nepaprastai džiugina. Šį renginį inicijavo Rietavo savivaldybė. Tikėtina, bendruomenė, miesto svečiai gražiai paminės svarbią valstybinę šventę kartu su kariais“, – sakė Sausumos pajėgų Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ štabo karininkas mjr. Alfonsas Bičkus.

13 val., po Šv. Mišių Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje, iškilminga eisena pajudės Rietavo parko link. Eisenos priekyje žygiuos vėliavų grupė, po jų – Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ kariai, Karinių jūrų pajėgų orkestras, Lietuvos šaulių sąjungos nariai ir vietos bendruomenės atstovai.

Renginio atidarymo metu parke vėliavas kels skautai, jaunieji šauliai, Rietavo bendruomenės atstovai, kariai savanoriai ir profesinės karo tarnybos kariai.

Pagrindinėje Rietavo miesto parko erdvėje išsiskleis karinės technikos ir ginkluotės ekspozicija. Lietuvos kariai kalbės apie tarnybą, demonstruos savo ginklus ir techniką, jaunimui parengs karinių užduočių. Kartu su Lietuvos kariais šiame renginyje dalyvaus ir Portugalijos kariai.

Specialiai renginiui Sausumos pajėgų Juozo Vitkaus Inžinerijos bataliono kariai rengs parodomąją programą, kurios metu trumpai papasakos apie šiuolaikines išminavimo operacijas.

Karinių jūrų pajėgų orkestras, vadovaujamas kapelmeisterio Egidijaus Mikniaus, surengs kariškų maršų ir populiarių dainų koncertą. 

Europos parko įkūrėjui Gintarui Karosui įteiktas valstybės apdovanojimas

Nuotr. aut. Robertas Dačkus

Š. m. liepos 6-ąją, Valstybės dieną, Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo Gintarą Karosą Lietuvos valstybės ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi. Gintaras Karosas yra skulptorius, visuomenės, kultūros ir politikos veikėjas, Europos parko ir Liubavo muziejų įkūrėjas, dailės kūrinių, Europos parko meninio kraštovaizdžio, knygų ir straipsnių autorius, kultūros paveldo tyrinėtojas, Nacionalinės pažangos premijos laureatas.

Gintaras Karosas labai anksti pasirinko savo gyvenimo kelią kurti ir išsaugoti ­Lietuvai vertybes, apjungiant meną, gamtą ir žmones. Būdamas vos 19-os metų netoli Vilniaus įsteigė Europos parką – pasaulio meno muziejų po atviru dangumi, dabar tapusį vienu iš Lietuvos identiteto dalių. Kuriant Europos parką, buvo įtvirtinta Lietuvos, kaip Europos centro valstybės, idėja.

„Džiaugiuosi garbingu apdovanojimu, savo darbais kasdien siekiu tarnauti Lietuvai, tęsdamas šeimos tradiciją, – sako G. Karosas. – Malonu prisiminti, kad ir mano senelį Vladimirą Karosą už nuopelnus Lietuvai Respublikos Prezidentas A. Smetona dar 1931 m. vasario 16 d. apdovanojo kunigaikščio Gedimino ordinu.

Atvykti į ES be vizos reikės išankstinio leidimo, nutarė EP

Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių piliečiai, kuriems atvykti į ES nebūtina viza, turės gauti išankstinį leidimą patekti į ES. Tokią tvarką ketvirtadienį patvirtino Europos Parlamentas (EP).

Nuo 2021 m. pradėsianti veikti naujoji ES kelionių leidimų sistema užtikrins išankstinę keleivių kontrolę ir užkirs kelią į ES patekti tiems, kurie gali kelti grėsmę saugumui, taip pat didinti neteisėtos migracijos ar epidemijos riziką.

Išankstinė patikra bus taikoma 60 valstybių piliečiams, kuriems nereikalingos ES vizos. Prieš kelionę į ES jie turės užpildyti elektroninį klausimyną ir jame pateikti savo asmens duomenis, pilietybę, kelionės dokumento duomenis, adresą, taip pat nurodyti ES šalį, kurioje pirmiausia ketina apsilankyti. Kartu bus būtina informuoti apie turėtą sunkų teistumą (pvz., dėl terorizmo, nužudymo, vaikų lytinio išnaudojimo, nelegalaus žmonių ar narkotikų gabenimo, išprievartavimo), lankymąsi karo ar konfliktų zonose, taip pat priverstinį išsiuntimą iš bet kurios šalies per paskutinius dešimt metų.

Dauguma besikreipiančiųjų leidimą gaus netrukus po paraiškos pateikimo, tačiau prireikus paraiška bus tikrinama atidžiau. Leidimas patekti į ES galios trejus metus. Jo išdavimas kainuos 7 eurus (paslauga bus nemokama vaikams iki 18 m. ir vyresniems nei 70 metų asmenims).

Socialinio tinklo „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas pakilo į trečią vietą turtingiausių pasaulio žmonių reitinge

Milijardierių reitinge, kurį sudarė „Bloomberg“, jis į žemesnę poziciją išstūmė JAV investuotoją Warreną Buffettą.

SIPA/Scanpix nuotr.

Pasaulio milijardierių reitinge ir šįkart pirmauja internetinės prekybos milžinės „Amazon“ vadovas Jeffas Bezosas, kurio turtas vertinamas 142 mlrd. dolerių. Antrą vietą užima korporacijos „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas (94,2 mlrd. dolerių).

Anot agentūros, pirmąsias tris pozicijas turtingiausių planetos žmonių reitinge pirmą kartą užėmė verslininkai, sukūrę savo verslą informacinių technologijų srityje. 

M. Pompeo: sankcijos Šiaurės Korėjai bus taikomos tol, kol bus pasiekta visiška denuklearizacija

Sankcijos Šiaurės Korėjai bus taikomos tol, kol Pchenjanas neatliks „galutinės“ denuklearizacijos, sekmadienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Mike`as Pompeo.

AFP/Scanpix nuotr.

„Sankcijos galios tol, kol įvyks galutinis, visiškai patikrintas branduolinis nusiginklavimas – tam pritarė Kim Jong-unas“, – po derybų su Japonijos ir Pietų Korėjos užsienio reikalų ministrais Tokijuje sakė M. Pompeo

Tailandas – elektroninių atliekų sąvartynas

Kuomet Kinija nusprendė nebepriimti kitų šalių elektroninių šiukšlių, naujuoju sąvartynu tiek JAV, tiek Europos Sąjungai (ES) buvo tapęs Tailandas.

AFP/Scanpix nuotr.

Bet tiek ES, tiek JAV gali tekti ieškoti, kur dėti savo atliekas, nes Tailandas taip pat nenori tapti pasaulio sąvartynu.

Skaičiuojama, kad per penkis mėnesius į Tailandą atvežta 37 tūkst. tonų elektorinių atliekų. Manoma, kad didžiuliai skaičiai į šalį galėjo patekti ir nelegaliai.

Turkijoje prisiekė parlamento nariai

Turkijos parlamento deputatai, išrinkti per birželio 24 d. vykusius parlamento rinkimus, per pirmąjį parlamento posėdį davė priesaiką.

Rinkimuose dalyvavo 86,2 proc. balso teisę turinčių Turkijos piliečių.

JAV vakarus ir pietus apėmus kaitros bangai siaučia gaisrai, žmonės priversti evakuotis

Reuters/Scanpix nuotr.

Kai kuriose vietovėse paskelbta privalomoji evakuacija, įskaitant Napos slėnio vyndarystės regioną ir Kalifornijos pietines teritorijas netoli San Diego. 

Atgal