VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

09.08. Naujausios žinios

Prezidentės kvietimu į Lietuvą atvyksta Vokietijos kanclerė Angela Merkel

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kvietimu penktadienį, rugsėjo 14 d., į Lietuvą darbo vizito atvyks Vokietijos Federacinės Respublikos kanclerė Angela Merkel. Šis vizitas atspindi pastaraisiais metais ypač sustiprėjusius Lietuvos ir Vokietijos ryšius tiek dvišaliu pagrindu, tiek bendradarbiaujant ES bei NATO.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. lrp.lt nuotr.

Prezidentė su Vokietijos kanclere aptars svarbiausius ES darbotvarkės klausimus, bendradarbiavimą gynybos srityje, tolesnes ekonominių ir verslo ryšių perspektyvas. Vokietijos kanclerė taip pat aplankys Rukloje dislokuotus Vokietijos karius, kurie vadovauja NATO priešakinių pajėgų batalionui mūsų šalyje.

Jau šį rudenį Europos Sąjungos laukia neatidėliotini sprendimai dėl atsako į migracijos iššūkius, ateities santykių su Jungtine Karalyste, naujo daugiamečio ES biudžeto – būtent šiems klausimams vadovės skirs daugiausia dėmesio. Kylančio populizmo, nacionalizmo, izoliacinių nuotaikų akivaizdoje Europai ypač reikalinga atsakinga lyderystė, todėl Lietuva tvirtai remia Vokietijos ir kanclerės A. Merkel pastangas stiprinti ES bei jos vaidmenį pasaulyje.

Vokietija – strateginė Lietuvos saugumo partnerė, todėl su šios šalies kanclere Prezidentė aptars geopolitinius iššūkius, bendradarbiavimą stiprinant gynybą ir įgyvendinant NATO viršūnių susitikime priimtus sprendimus. Lietuvos ir visos Europos saugumui svarbu, kad mūsų regioną Aljanso pastiprinimas galėtų pasiekti kuo greičiau, o priešakinės NATO pajėgos būtų sustiprintos ir oro bei jūrų gynybos elementais.

Lietuvą ir Vokietiją jungia intensyvūs ekonominiai ryšiai. Tai – trečia didžiausia užsienio investuotoja mūsų šalyje, kurios investicijos siekia 1,1 mlrd. eurų, o praėję metai buvo patys sėkmingiausi pritraukiant investicijas iš Vokietijos. Susitikime bus svarstoma, kaip dar geriau išnaudoti dvišales ekonominio bendradarbiavimo galimybes, ypač aukštą pridėtinę vertę turinčiuose informacinių technologijų, biotechnologijų, pramoninės inžinerijos sektoriuose.

Po dvišalio Prezidentės ir Vokietijos kanclerės susitikimo Prezidentūroje įvyks darbo pietūs, kuriuose taip pat dalyvaus Lietuvos, Latvijos bei Estijos premjerai.

Tai jau 3-asis kanclerės A. Merkel vizitas Lietuvoje. Praėjusių metų birželį Prezidentė Vokietijos kanclerei A. Merkel už atsakingą europinę lyderystę ir asmeninį indėlį skatinant Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą įteikė vieną aukščiausių Lietuvos valstybės apdovanojimų – Vytauto Didžiojo ordino Didįjį kryžių.

Šiluvoje vyksta didieji Šilinių atlaidai

Vakar, rugsėjo 7-oji – buvo pirmoji atlaidų diena, skita šv. Jonui Pauliui II ir vienuoliams. Šiemet švenčiame jau 25 metus, kai popiežius Jonas Paulius II 1993-iaisiais lankėsi Lietuvoje. „Kristaus ramybė teviešpatauja jūsų širdyse. <...>Taip! Kristus tebūna jūsų gyvenimo, jūsų demokratijos ir ateities uola“, – sakė per Žodžio liturgiją Šventasis Tėvas, lankydamasis Šiluvoje 1993-ųjų rugsėjo 7-ąją.

8-ąją į Šiluvą ypač kviečiami žiniasklaidos, kultūros, meno darbuotojai. 14 val. Piligrimų informacijos centre pristatoma nauja Tomo Vilucko knyga „Popiežiaus Pranciškaus tiltai“. Susitikime dalyvauja Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas. 21 val. Šiluvą apjuos Žiburių procesija su Švč. Sakramentu.

Šiluvos atlaiduose pristatomas Kauno arkivyskupijos bažnyčių interaktyvusis terminalas, dailininkės Albinos Žiupsnytės kūryba.

Rugsėjo 9-ąją, pagrindinį sekmadienį, – Lietuvos laisvės diena

Šiemet Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-metį kviečiame atšvęsti ir Šiluvoje – atvykti į Lietuvos laisvės dieną pagrindinį atlaidų sekmadienį, rugsėjo 9-ąją, šv. Mišiose su Lietuvos vyskupais malda apkabinti mūsų kraštą, jo žmones, kad priėmę laisvės dovaną gebėtume rinktis teisingus kelius. Šias pamaldas iš Šiluvos tiesiogiai transliuos Lietuvos televizija.

Malda su popiežiumi Pranciškumi ir už jį

Šiemetiniuos atlaiduose melsimės šv. Mišių intencijomis, ypač svarbiomis šiandien, žvelgdami į popiežiaus Pranciškaus tekstus – homilijas, katechezes, enciklikas – ir į tai, dėl ko jis labiausiai šiandien ragina mus rūpintis pasaulyje, visuomenėje, Bažnyčioje, šeimose, dėl ko nuolankiai turime prašyti Viešpaties pagalbos ir dėkoti, šlovinti Jį už visa, ką Jis duoda reikalingiausio – savo Žodį mūsų gyvenimui.

Šiemet jau 410-ieji metai, kai Mergelė Marija Šiluvoje nenustoja rodžiusi į savo Sūnų – visiems be išlygų žmonėms. Tad visi laukiami Šiluvoje: atlaidų dienos skiriamos ligoniams, slaugytojams ir medikams, Carito darbuotojams, Lietuvos kariuomenei, valstybės ir visuomenės apsaugos pareigūnams, kunigams, vienuoliams, jaunimui, šeimoms, bendruomenėms ir kt. – kad visi su Dievo pagalba ir pagal savo pašaukimą, tarnystes, profesijas galėtų atlikti krikščionių pareigą skleisti viltį, liudyti tiesą, rodyti gailestingumą

Ir... kodėl ŠILINĖS?

Prie oficialaus liturginio kai kurių švenčių ar iškilmių pavadinimo pridedamas dar ir liaudiškas jos pavadinimas, pvz., liturginė Viešpaties Prisikėlimo iškilmė dar vadinama Velykomis, Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo – Devintinėmis, Švč. Mergelės Marijos Gimimo – Šilinėmis ir t. t.

Lietuvių kalbos žodyne, pasiremiant įvairiais šaltiniais, nurodoma, kad „šilius“ yra rugpjūčio mėnuo. Tačiau šilų arba viržių mėnesiu seniau buvo vadinamas ir rugsėjis. Konstantinas Sirvydas „Trijų kalbų žodyne“ (Dictionarium trium linguarum) taip rašo: „Wrzesień. September. Viržiu menuo.“ Kalbininko Prano Skardžiaus teigimu, žemaičiai ir šiauriniai vakariniai aukštaičiai viržius vadindavo šilais. Todėl čia tas pats mėnuo buvo vadinamas šilų mėnesiu. Pvz., Laurynas Ivinskis 1847 m. kalendoriuje rašo „Rugsiejas (Szilun mienu)“.

Švč. Mergelės Marijos Gimimas yra švenčiamas rugsėjo pradžioje, todėl šiai šventei nuo šilų, t. y. rugsėjo mėnesio pavadinimo, prigijo Šilinių vardas.

Venesueloje kainos auga tūkstančiais kartų

Rugpjūčio mėnesio infliacijos lygis Venesueloje pasiekė rekordinį lygį - 200 proc. Dar prieš du mėnesius mėnesinė infliacija šalyje pirmą kartą perkopė 100 proc. lygį, tviteryje teigė buvęs šalies centrinio banko vykdomosios valdybos narys Hosė Gera (Josė Guerra). Tai reiškia, kad kainos nuo metų pradžios padidėjo beveik 35 000 proc., o nuo 2017 m. rugpjūčio 31 dienos - 200 procentų.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) liepą prognozavo, kad Venesuelos infliacijos lygis 2018 metais pasieks 1 000 000 proc.

Ekspertų teigimu, krizę sukėlė vyriausybės neapgalvotas pinigų spausdinimas bandant įveikti 2014 metais dėl atpigusios naftos kilusias problemas, - šalis yra labai priklausoma nuo žaliavinės naftos. Tai sukėlė hiperinfliaciją, kurios vyriausybė nepajėgė sukontroliuoti.

Pastaraisiais metais Venesuela išgyvena gilią socialinę ir ekonominę krizę. Per pastaruosius metus šalyje sparčiai išaugo kainos, nuvertėjo bolivaras, trūksta maisto produktų bei vaistų. Remiantis Jungtinių Tautų duomenimis, 2,3 mln. venesueliečių gyvena užsienyje. Iš jų 1,6 mln. emigravo nuo 2015 metų.

Kataro emyras planuoja investuoti 10 mlrd. eurų Vokietijoje

Kataro emyras šeichas Tamimas bin Hamadas Al-Thani Berlyne sakė, kad jo šalis investuotų 10 mlrd. eurų (11,6 mlrd. JAV dolerių) Vokietijoje.

 AFP/Scanpix nuotr.

„Mes pranešame apie Kataro siekį investuoti 10 mlrd. eurų į Vokietijos ekonomiką per ateinančius penkerius metus“, – kalbėjo Kataro lyderis, atidarydamas Vokietijos-Kataro verslo forumą kartu su kanclere Angela Merkel.

Kataras planuoja investuoti į automobilių, aukštųjų technologijų ir bankų sektorius. Tai – Vokietijos ekonomikos stipriosios pusės.

Vokietijos verslo dienraštis „Handelsblatt“ praneša, kad Doha itin domisi Vokietijos mažų ir vidutinių įmonių tinklu.

Prieš daugiau negu metus Jungtiniai Arabų Emyratai, Saudo Arabija, Bahreinas ir Egiptas nutraukė ryšius su Kataru, apkaltindamos jį dėl paramos „teroristiniams“ judėjimams.

Sirijai skirtas viršūnių susitikimas Teherane baigėsi be konkrečių sprendimų

Rusija, Turkija ir Iranas viršūnių susitikime Teherane nesusitarė dėl bendrų veiksmų Sirijos pajėgoms rengiantis pulti sukilėlius Idlibe.

 AFP/Scanpix nuotr.

Paskelbtame bendrame pareiškime apie konkrečias priemones nekalbama. Tarptautinė bendruomenė baiminasi humanitarinės katastrofos, nes operacija paskutiniojoje sukilėlių rankose esančioje Sirijos provincijoje smogtų ir 3 mln. civilių.

Miglotu vadinamame trijų prezidentų – Vladimiro Putino, Hassano Rouhani ir Recepo Tayyipo Erdogano – pareiškime sakoma, kad ir toliau bus siekiama apsaugoti civilius ir gerinti humanitarinę situaciją. Esą norima drauge tęsti operacijas prieš teroristus, susijusius su „Al Qaeda“ ir „Islamo valstybe“ (IS).

Prieš tai trijų valstybių vadovai „žaibiškame viršūnių susitikime“ pasikeitė nuomonėmis, tačiau pozicijų, regis, nesuartino. R. T. Erdoganas reikalavo paliaubų, o Rusija ir Iranas – tęsti mūšius su teroristais.

Šiaurės Europos šalių kariuomenių vadai Norvegijoje tarėsi dėl regioninio saugumo stiprinimo

Rugsėjo 6-7 d. Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas Norvegijos sostinėje Osle dalyvavo Jungtinių Amerikos Valstijų pajėgų vado Europoje (angl. U. S. European Command, EUCOM) generolo Curtiso Scaparrotti ir Norvegijos kariuomenės vado admirolo Haakono Bruuno-Hansseno surengtoje Šiaurės Europos šalių kariuomenių vadų konferencijoje, kurioje daugiausiai dėmesio buvo skirta regioniniam saugumo stiprinimui aptarti.   

 Šiaurės Europos šalių kariuomenių vadų konferencijoje taip pat dalyvavo Danijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos kariuomenių vadai ir vyriausieji puskarininkiai, taip pat aukščiausias Islandijos atstovas saugumo, gynybos ir kariniams reikalams. Joje  vadai apsikeitė nuomonėmis apie saugumo grėsmes, bendradarbiavimo ir sąveikos galimybes į jas reaguojant ir tuo stiprinant regioninį saugumą.

JAV pajėgų Europoje vadavietės inicijuojama konferencija vyksta kartą per metus šalių rotacijos principu. Lietuvoje tokio formato konferencija vyko 2013 m. sausį.

Gen. C. Scaparrotti vadovaujama JAV pajėgų Europoje vadavietė yra įsikūrusi Vokietijoje, Štutgarte. Ji atsakinga už JAV pajėgų Europoje parengimą, strateginės prieigos iš JAV užtikrinimą, atgrasymą nuo karinių konfliktų, sąlygų Aljansui stiprinti partnerystę ir kovoti su tarptautinėmis grėsmėmis sudarymą, siekiant apsaugoti ir ginti JAV. Vadavietės pavaldume yra apie 50 tūkst. JAV sausumos, oro, jūrų ir specialiųjų operacijų pajėgų karių.

 

Atgal