VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

09.09. Naujausios žinios

Vyksta Vilniaus maratonas

Sekmadienį 9 val. ryto Katedros aikštėje startavo Vilniaus maratono bėgimai. Pirmieji į trasą išskubėjo maratono ir pusmaratonio distancijų bėgikai. Maratono trasą šiais metais pasiryžo įveikti 984 bėgikai, pusės maratono distanciją pasirinko 2088 sportininkai.

Iš viso dalyvauti Vilniaus maratono bėgimuose šiemet užsiregistravo daugiau nei 15 tūkst. bėgimo entuziastų iš 55 valstybių. 174 bėgikai atvyko iš D. Britanijos, 173 - iš Latvijos, 111 - iš Lenkijos, 107 - iš Vokietijos, 74 - iš Rusijos.
Be maratono ir pusmaratonio bėgimų, dar vyks 10 km, šeimų 4,2 km, studentų ir moksleivių 3 km bei 200 m vaikų bėgimai.

Atvyksta Indijos ministrai - šioje šalyje ypač domisi lietuvišku linu

Į Lietuvą atvyksta Indijos tekstilės ir prekybos bei pramonės ministrai. Vizito metu bus aptariamos bendradarbiavimo su Lietuvos pramonininkais galimybės, kurios duos postūmį naujiems projektams plėtoti.

 Pixabay.com nuotr.

Ministrų vizitas numatytas rugsėjo 9-11 dienomis.

„Tikiuosi, kad vizitas bus naudingas abiejų šalių verslininkams ir ypač - Lietuvos tekstilės, farmacijos, žemės ūkio, biotechnologijų ir atsinaujinančios energetikos sektorių atstovams, besidomintiems Indijos rinka“, - sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Vidmantas Janulevičius.

Jis rugpjūčio pabaigoje susitiko su naujuoju Indijos Respublikos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Lietuvai Tsewango Namgyalo ir aptarė artimiausias planuojamas Lietuvos ir Indijos verslo misijas bei atsiveriančias verslo bendradarbiavimo galimybes.

Kaip sakė V. Janulevičius, ambasadorius išskirtinai pažymėjo Lietuvos lino pramonę, kadangi Indijoje jaučiamas didelis susidomėjimas šia tekstilės pramonės šaka.

Didžiuosiuose Šiluvos atlaiduose - Lietuvos laisvės diena

Pagrindinę Didžiųjų Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidų dieną į Šiluvą plūstantys tikintieji melsis už Lietuvą ir jos žmones, prašydami, kad priėmę laisvę kaip dovaną rinktumės teisingą kelią. Kad krikščionys suvoktų pareigas gamtai ir Kūrėjui kaip esminę tikėjimo dalį.

Sekmadienį atvykusieji į atlaidus mels malonės keisti netinkamą gyvenimo, gamybos ir vartojimo stilių, prašys išvadavimo iš abejingumo, egoizmo, kad mums nepakaktų vien savęs pačių.

Didieji Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai Šiluvoje truks iki rugsėjo 16-osios, Padėkos ir lietuvių pasaulyje dienos.

Šiemet Šilinės atlaiduose minima 410 metų Mergelės Marijos pasirodymų Šiluvoje sukaktis, Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, metai ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis.

Kitą savaitę – orų permainos

Sekmadienis dar išliks vasariškai šiltas, nors bus ir debesuota su pragiedruliais, tačiau jau kitos savaitės pradžioje sulauksime vis daugiau lietaus ir perkūnijos, LRT radijui sakė sinoptikas Tadas Kantautas.

Sekmadienį vietomis sulauksime lietaus debesų, pagriaudės, tačiau dieną šils iki 21-26 laipsnių, o pajūryje termometras rodys apie 17 laipsnių.

Pirmadienį orai itin nesikeis - trumpai palis, išliks 20-25 laipsnių šiluma.

Tačiau orai turėtų pasikeisti antradienį, kai ciklonas atneš stipresnius vėjus ir daugiau lietaus, o dienos temperatūra sieks 17-21 laipsnį šilumos.

Europos žydų kultūros diena Chaimo Frenkelio viloje

2018 m. rugsėjo 9 d., sekmadienį, Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) vyks Europos žydų kultūros dienų renginiai. Lankytojai galės apžiūrėti fotografijų parodą, leistis į pažintinę ekskursiją, išvysti teminius filmus. Veiklos nemokamos.

Programa:

11–17 val. parodos „Tarpukario Lietuvos fotografų – M. Levio ir S. Bajero – palikimas“ lankymas.
11–15 val. bus rodomas Šiaulių „Aušros“ muziejaus 2017 m. parengtas filmas „Žydai Šiauliuose“ (trukmė 30 min.)
13.30 val. vyks žydų paveldo objektus Šiauliuose pristatanti ekskursija (pradžia nuo Chaimo Frenkelio vilos). Būtina išankstinė registracija tel. (8 41) 52 43 89.
15 val. bus rodomas filmas apie žydų kilmės Lietuvos filologą, žodynininką, lietuvių kalbos normintoją Chackelį Lemcheną „Dėdė Chackelis“ (trukmė 52 min.).
Organizatorius – Šiaulių „Aušros“ muziejus
Partneris – Šiaulių apskrities žydų bendruomenė, Faina Borovsky

Šiemet užregistruota mažiau ŽIV atvejų lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu

Naujausiais Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje per septynis šių metų mėnesius ŽIV infekcija diagnozuota 88 asmenims (69 vyrams ir 19 moterų).  Tai 1,6 kartų mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį (pernai – 142).

Į Irako Basros oro uostą paleistos raketos

Protestai vyksta nuo praeitos savaitės. Demonstrantai padegė vyriausybės pastatą, Irano konsulatą, Teheranui artimus milicijos ir politinių partijų biurus. Protestai prasidėjo, kai 30 tūkst. žmonių, kurie gėrė užterštą vandenį, buvo hospitalizuoti.

Reuters/Scanpix nuotr.

Kol kas neaišku, kas paleido raketas į oro uosto teritoriją. Oro uosto darbuotojai ir skrydžiai dėl to nenukentėjo. JAV konsulatas Basroje yra įsikūręs netoli oro uosto.

Graikijos premjeras žada didinti algas ir pensijas

Graikijos premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) pažadėjo per artimiausius mėnesius ir metus užtikrinti aukštesnes algas ir pensijas bei mažesnius mokesčius šaliai toliau įgyvendinant finansines reformas ir pasibaigus 8 metus trukusiai finansinės paramos programai, praneša naujienų agentūra dpa.

Rugpjūčio 20 d. Graikija sėkmingai užbaigė trečią ir paskutinę finansinės paramos programą. Baigėsi aštuonerius metus trukusi tarptautinių paskolų programa, turėjusi padėti šaliai įveikti skolų krizę ir išlaikyti ją euro zonoje. Nuo dabar Graikijai tenka užduotis finansuoti save savarankiškai.

Australija atmeta planus įtvirtinti Paryžiaus klimato susitarimo tikslus įstatymuose 

AFP/Scanpix nuotr.

Australija atsisako planų teisės aktuose įtvirtinti emisijų tikslus, numatytus Paryžiaus klimato susitarime, paskelbtame interviu teigė naujasis Australijos premjeras Skotas Morisonas (Scott Morrison). 

Planai garantuoti emisijų sumažėjimą teisės aktuose yra „žlugę“, laikraščiui „The Weekend Australian“ sakė S. Morisonas.

S. Morisonas pažymėjo, kad Australijos vyriausybė stengsis įgyvendinti Paryžiaus emisijų tikslus, bet daugiausia dėmesio kreips į elektros energijos kainų sumažinimą ir energijos tiekimo patikimumą. 

S. Morisonas įtariai žvelgia į atsinaujinančią energetiką kaip iš anglies gaminamos energijos pakaitalą.

Jungtinės Valstijos stabdo pagrindines JT klimato derybas Bankoke

Nors Jungtinės Valstijos pasitraukė iš klimato kaitai pažaboti skirto susitarimo, jos stabdo svarbias Jungtinių Tautų derybas dėl to, kaip bus finansuojama skurdžių šalių kova su klimato atšilimu, šeštadienį agentūrai AFP teigė informuoti šaltiniai. 
Jungtinės Valstijos sulaukė Japonijos ir Australijos paramos, kurios siekia pašalinti taisykles, kaip šalys turi tvarkyti kovos su klimato kaita finansavimą. 
Pagal Paryžiaus susitarimą, turtingesnės šalys turėtų padėti skurdesnėms kovoti su klimato kaitos padariniais. Vis dėlto jau dabar esama nerimo dėl skaidrumo ir atskaitingumo trūkumo šiame procese.
Neturtingos šalys jau dabar kenčia dėl klimato pokyčio sukeltų potvynių, audrų ir karščio bangų. Vašingtonas dažnai kaltinamas dėl trukdymo pasaulinei iniciatyvai, kuria siekiama sustabdyti atšilimą planetoje.

Konfliktai trukdo Iranui kovoti su dulkių audromis

Irano pastangoms kovoti su dulkių audromis kenkia konfliktai regione, pareiškė Irano aplinkos departamento vadovo pavaduotojas Masoudas Tajrishi.

„Mes 2010 ir 2011 metais pasirašėme susitarimus su Irako ir Sirijos vyriausybėmis, kad padėsime jiems kovoti su dulkių audrų šaltiniais“, - kalbėjo jis konferencijos Teherane metu. 

„Bet turint galvoje įvykius, kurie vyksta tose dviejose šalyse, aplinkos apsauga tikrai nėra prioritetas“, - pridūrė M. Tajrishi.

30 mln. hektarų Irano ploto kasmet patiria niokojančias dulkių audras, o dauguma jų atpučiamos iš Irako, Saudo Arabijos ir Sirijos.

Šimtai žmonių yra hospitalizuoti dėl kvėpavimo sutrikimų atvejų, o pasienio miestai patiria didžiausią oro taršą pasaulyje. 

Pilietinio karo protrūkis Sirijoje 2011 metais ir vėlesnis „Islamo valstybės“ grupės įsitvirtinimas Irake labiausiai pakenkė pastangoms kovoti su dulkių audromis. 

M. Tajrishi sakė, kad buvo įdiegta nauja žemėlapių sistema, skirta stebėti dulkių audrų kilmę, kad būtų lengviau jas suprati ir jų išvengti.

A.Merkel siekia valstybės skolos sumažinimo

Vokietijos kanclerė pareiškė, kad Vokietija sumažins valstybės skolą ir investuos į užimtumo skatinimą bei infrastruktūrą, informuoja „Reuters“.

2019 metų biudžetas formuojamas su tikslu iki 2025 metų pasiekti „visišką užimtumą“. Didžiausia Europos ekonomika džiaugiasi tvaria plėtra, o nedarbo lygis šalyje sudaro 5,2 proc.

A. Merkel išskyrė „labai geras mokestines pajamas“ šiais metais. Pasak kanclerės, jos vyriausybė planuoja investuoti į kelius, geležinkelius ir skaitmeninę infrastruktūrą. Taip pat ketinama sumažinti Vokietijos valstybės skolą iki 60 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) nuo 64 proc. praėjusiais metais.

„Investuodami mes ruošiamės laikams, kai Vokietijos ekonomika gali nebūti tokioje geroje padėtyje, ir tai leis kiek įmanoma ilgiau išlaikyti ekonomikos atsigavimą“, - sakė A. Merkel. 

Žurnalas „Der Spiegel“, remdamasis Finansų ministerijos duomenimis, pranešė, kad pirmą šių metų pusmetį Vokietijos biudžeto perteklius buvo daugiau negu 10 mlrd. eurų (11,55 mlrd. JAV dolerių).

Atgal