VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

10.30. Naujausios žinios

Lietuvoje lankosi Baltarusijos ginklų kontrolės inspektoriai

Baltarusijos ginklų kontrolės inspektorių grupė spalio 30 d. atliks Lietuvos karinio dalinio vertinamąjį vizitą Lietuvos kariuomenės  pagal Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO)  2011 m. Vienos dokumentą.  Baltarusijos inspektoriai lankysis Lietuvos kariuomenės Motorizuotoje pėstininkų brigadoje „Žemaitija“,  kurios štabas  dislokuotas Klaipėdoje.

 LK archyvo nuotrauka

Baltarusijos inspektoriai vertinamojo vizito metu turės galimybę gauti informaciją apie dalinio struktūrą, jame tarnaujančio personalo skaičių, turimų pagrindinių ginkluotės ir technikos sistemų tipus ir skaičių, taip pat bus galima apžiūrėti jų pavyzdžius.  Inspektoriai lankysis  brigados padaliniuose, bendraus su  bataliono kariais, susipažins su dalinio kasdiene veikla.

Į Lietuvą Baltarusijos ginkluotės inspektoriai atvyko pagal Lietuvos ir Baltarusijos dvišalį susitarimą  dėl papildomų pasitikėjimą ir saugumą stiprinančių priemonių.  Šis susitarimas numato, jog abi šalys kasmet keisis papildoma karine informacija nustatytu formatu ir turės galimybę pasirinktinai atlikti vieno kaimyninės šalies karinio dalinio vertinamąjį vizitą. 

ESBO 2011 m. Vienos dokumentas įpareigoja valstybes kasmet pateikti informaciją apie savo karines pajėgas, gynybinių pajėgumų vystymo planus ir karinį biudžetą, taip pat iš anksto informuoti apie planuojamą karinę veiklą. Valstybės taip pat įsipareigoja priimti savo teritorijoje nustatytą skaičių kitų šalių karinių ekspertų inspekcijų ir vizitų į karinius dalinius.

Kaimyninės šalies inspektoriai kartu su svečiu iš Rusijos šiemet jau lankėsi Lietuvoje – per  mokymus „Perkūno griausmas 2018“  birželio 12-13 d. atliko pasirinkto rajono inspekciją pagal 2011 m. Vienos dokumentą. Savo ruožtu, Lietuvos kariuomenės ginkluotės kontrolės inspektoriai Baltarusijos karinio dalinio vertinimą pagal dvišalį susitarimą planuoja atlikti vėliau šias metais.

Muziejuose nemokamai jau apsilankė beveik 200 tūkst. mokinių

Kultūros ministerija paskirstė 57,5 tūkst. eurų penkiolikai nacionalinių ir respublikinių muziejų už 2018 metų trečiajame ketvirtyje nemokamai juose apsilankiusius mokinius. Nuolatinėse muziejų ekspozicijose šiuo laikotarpiu nemokamai apsilankė 41 tūkst. mokinių. Nuo 2018 metų vasario 1 dienos, kai mokiniams buvo sudaryta galimybė nemokamai apžiūrėti nuolatines muziejų ekspozicijas, juose jau apsilankė 195 212 moksleivių.

Iš penkiolikos prie šios iniciatyvos savanoriškai prisijungusių muziejų 2018 metų trečiajame ketvirtyje daugiausia mokinių nemokamai aplankė Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų (15 684), Lietuvos jūrų muziejaus (4 945), Lietuvos nacionalinio muziejaus (3 605) ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus (2 988) nuolatines ekspozicijas.

Išsamesnė informacija, kurie muziejai dalyvauja nemokamo muziejų lankymo mokiniams iniciatyvoje, skelbiama muziejų interneto svetainėse. Šia iniciatyva valstybės atkūrimo šimtmečio proga siekiama sudaryti geresnes sąlygas vaikų ir jaunimo kultūrinėms kompetencijoms ugdyti ir muziejų prieinamumui didinti.

Reagavimo įorlaivius prie Baltijos valstybiųsienųduomenys: 2018 10 22 –2018 10 28 Spalio 22–28 d.

NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai penkis kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos (RF) karinių orlaivių.

Spalio 23 d.   NATO oro policijos naikintuvai  atpažino RF orlaivį IL-76, skridusį tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į RF žemyninę dalį.  Orlaivis skrido su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, be skrydžio plano, su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) radijo ryšį palaikė.

Spalio 25 d NATO oro policijos naikintuvai  atpažino  RF orlaivį AN-26,  skridusį tarptautine oro erdve  iš RF žemyninės dalies į Kaliningrado sritį.  Orlaivis skrido be radiolokacinio atsakiklio, su skrydžio planu, su RSVC radijo ryšį palaikė.

Spalio 25 d.  NATO oro policijos naikintuvai  atpažino RF orlaivį AN-148,  skridusį tarptautine oro erdve iš RF žemyninės dalies iki Kaliningrado srities ir atgal iki RF žemyninės dalies.  Orlaivis skrido su radiolokaciniu atsakikliu, skrydžio planas buvo pateiktas pavėluotai, su RSVC radijo ryšį palaikė.

Spalio 25 d.   NATO oro policijos naikintuvai  atpažino RF orlaivį AN-26,  skridusį tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į RF žemyninę dalį.  Orlaivis skrido be radiolokacinio atsakiklio, be skrydžio plano, su RSVC radijo ryšį palaikė.

Spalio 26 d.  NATO oro policijos naikintuvai  atpažino  RF orlaivį AN-26,  skridusį  tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į RF žemyninę dalį. Orlaivis skrido su radiolokaciniu atsakikliu, be skrydžio plano, su RSVC radijo ryšį palaikė.

Žemės mokestį lėmė tarifai, naujos žemių vertės bei pritaikytos lengvatos

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) informuoja, jog gyventojams bei įmonėms Elektroninio deklaravimo sistemoje (deklaravimas.vmi.lt) jau pateiktos žemės mokesčio deklaracijos, mokėtiną žemės mokesčio sumą galima sužinoti ir prisijungus prie „Mano VMI“ (www.vmi.lt/manovmi). Tiems žemės savininkams, kurie nėra VMI elektroninių paslaugų vartotojai, žemės mokesčio deklaracijos siunčiamos klasikiniu paštu ir adresatus jos pasieks iki lapkričio 1-osios. Žemės mokestį privačios žemės savininkai šiemet turi sumokėti iki lapkričio 15 dienos.

VMI duomenimis, iš viso šalyje yra per milijoną žemės mokesčio mokėtojų, tačiau dėl savivaldybių nustatytų lengvatų šį mokestį mokės ne visi žemės savininkai, o 717,7 tūkst. gyventojų ir įmonių. Jie šiais metais turėtų į savivaldybių biudžetus sumokėti apie 40,28 mln. eurų žemės mokesčio: gyventojai – apie 34,32 mln. eurų ir beveik 6 mln. eurų – įmonės ir kiti juridiniai asmenys.

Vilniuje vyks istorinis Lietuvos totorių kongresas

Pirmą kartą po šalies Nepriklausomybės atgavimo šeštadienį Vilniuje rengiamas visuotinis Lietuvos totorių susitikimas. Daugiau nei 600 metų Lietuvoje gyvenantys totoriai kongrese svarstys apie bendruomenės ateitį ir globalias šios tautinės mažumos problemas.

Matydamas dabartines totorių problemas Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas Adas Jakubauskas kviečia susiburti ir aptarti svarbiausius bendruomenei klausimus. 

 Adas Jakubauskas. Stasio Žumbio nuotr.

„Kalbėsime apie grėsmes iš nedraugiškų šalių, apsvarstysime pasiekimus ir stengsimės priimti svarbiausius bendruomenės gyvavimui svarbius sprendimus“, - sako A. Jakubauskas.

Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 3 tūkst. totorių, kurių šaknys siekia Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto laikus. 

Nuo seno totoriams Vytautas Didysis - it krikštatėvis, pasikvietęs totorius į LDK, suteikęs privilegijų, leidęs išlaikyti religiją bei papročius, tačiau palikęs vienintelę prievolę - joti į mūšį. 

Totoriai su malonumu laikydavosi šios prievolės, kadangi buvo nuožmūs raiteliai, kurių nuopelnai atsispindi ir šių dienų karyboje - Alytuje esantis Didžiosios kunigaikštienės Birutės batalionas pavadintas ulonų vardu, kuris kilo nuo vieno totorių kario, kovojusio LDK gretose, pavardės.

Totoriai laiko save musulmonais, tačiau per amžius puikiai sugyveno tiek su lietuviais, tiek su kitų tautybių žmonėmis. 

Per ilgus šimtmečius totorių bendruomenė įnešė savo indėlį į Lietuvos kultūrinį, karinį ir kulinarinį paveldus, tačiau dabar totoriai išgyvena ne pačius geriausius laikus - nors savąjį identitetą ir pavyko išlaikyti, totorių Lietuvoje sparčiai mažėja. Prie to prisideda ne tik emigracija, bet ir asimiliacija.

Pasak kongreso organizatorių, vienos pagrindinių kongreso temų bus bendruomenės vieningumas ir konsolidacija, todėl į kongresą kviečiami ne tik regionų bendruomenių vadovai, tačiau ir visi kiti, kuriems rūpi bendruomenės ateitis.

Lietuvos totorių kongresas vyks lapkričio 3 dieną Vilniaus įgulos karininkų ramovėje.

Daugėja žmogaus teisių gynėjų nužudymų

Pirmadienį Paryžiuje susitikę daugiau kaip 150 žmogaus teisių aktyvistų iš viso pasaulio įspėjo apie vis didėjantį nužudomų aktyvistų skaičių.

Paryžiuje tris dienas (spalio 29-31) vyks žmogaus teisių aktyvistų iš 105 šalių susitikimai. Tarp dalyvių yra Pulicerio premija apdovanotas reporteris Metju Karuana Galicia (Matthew Caruana Galizia). Prieš metus buvo nužudyta jo mama Dafnė (Daphne) - Maltos žurnalistė ir kovos su korupcija aktyvistė.

Aktyvistai įspėjo, kad vis daugiau aktyvistų nužudoma dėl jų darbo. 2017 metais nužudyta mažiausiai 312 aktyvistų, o tai du kartus daugiau nei 2015 metais.

Daugiausia žmogaus teisių gynėjų nužudoma Meksikoje, Kolumbijoje, Brazilijoje, Filipinuose, Gvatemaloje ir Hondūre.

Turkijos prezidentas atidarė naująjį Stambulo oro uostą

Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas (Recep Tayyip Erdogan) pirmadienį atidarė naują tarptautinį Stambulo oro uostą, kuris ilgainiui taps didžiausiu pasaulio oro uostu.

Oro uosto atidarymas sutapo su 95-osiomis Turkijos Respublikos įkūrimo metinėmis. 



Spalio 29-oji - Respublikos diena, pagrindinė šalies valstybinė šventė. 1923 metais šią dieną buvo paskelbta nepriklausomybė, įkurta Turkijos Respublika ir išrinktas pirmasis prezidentas Mustafa Kemalis, kuris nuo 1934 m. vadinosi Ataturku, „Turkų tėvu“. 

Tai bus vienas judriausių pasaulio oro uostų, tačiau kol kas jis veiks ne visu pajėgumu. Pirmus du mėnesius oro uostas siūlys skrydžius tik į kelias šalis. 

Vėliau oro uostas ketina per metus aptarnauti apie 90 mln. keleivių, o dar vėlesniais metais - šiuos skaičius padvigubinti.

PSO: užterštas oras pražudo šimtus tūkstančių vaikų

Užterštas oras daro pražūtingą poveikį milijardams vaikų visame pasaulyje, lemdamas šimtų tūkstančių vaikų mirtis, skelbiama Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaitoje.

PSO: užterštas oras pražudo šimtus tūkstančių vaikų. EPA-Eltos nuotr.

Tyrimas parodė, kad 1,8 mlrd. vaikų pasaulyje kvėpuoja toksišku oru. Oro tarša kasmet pražudo šimtus tūkstančių vaikų, 2016 metais mirė apytikriai 600 tūkst. vaikų iki 15 metų amžiaus. 

Užterštas oras ne tik lemia mirtis, bet taip pat padidina riziką sulaukus pilnametystės susirgti chroniškomis ligomis.

„Užterštas oras nuodija milijonus vaikų ir griauna jų gyvenimus. Tai neatleistina - kiekvienas vaikas turėtų galėti kvėpuoti švariu oru, kad galėtų augti ir realizuoti savo potencialą“, - sakė PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas. 

Pasaulio mastu, mažėjant rūkančiųjų skaičiui, oro tarša dabar kasmet sukelia daugiau mirčių nei rūkalai.

Trauksis: A.Merkel nebedalyvaus rinkimuose ir nesieks postų ES institucijose

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pranešė, kad 2021-aisiais pasibaigus dabartinei jos kadencijai, ji paliks kanclerės postą, informuoja BBC.

„Pasibaigus mano kadencijai nesieksiu jokių politinių postų“, - pirmadienį vykusios spaudos konferencijos metu patikino A. Merkel.

Jos partija, Krikščionių demokratų sąjunga (CDU), laimėjo sekmadienį vykusius Heseno žemės rinkimus, tačiau jos pozicijos regione gerokai susilpnėjo. Tai - naujausias prastas kanclerės partijos bei jos koalicijos partnerių pasirodymas rinkimuose pastaruoju metu.

Kanclerė taip pat patvirtino anksčiau pirmadienį pasigirdusias kalbas, kad artimiausiomis dienomis ji atsistatydins iš CDU vadovės posto. Šias pareigas ji ėjo nuo 2000-ųjų.

A. Merkel pridūrė prisiimanti „visą atsakomybę“ už pastaruoju metu partijos patirtas nesėkmes rinkimuose.

Nors ir liko valdžioje, tiek CDU, tiek jos koalicijos partneriai socialdemokratai (SPD) Hesene sulaukė 10 proc. mažesnio palaikymo nei per praėjusius rinkimus. 

Ši nesėkmė koaliciją ištiko praėjus vos porai savaičių po to, kai CDU partnerė Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) patyrė didelių pralaimėjimų per Bavarijos vietos valdžios rinkimus.

Pentagonas prie JAV sienos su Meksika gali siųsti ir daugiau karių

Tūkstančiams žmonių iš Centrinės Amerikos žygiuojant per Meksiką JAV kryptimi, Pentagonas prie pietinės JAV sienos su Meksika gali nusiųsti daug daugiau karių nei planavo anksčiau.

 JAV prezidentas Donaldas Trampas. EPA-Eltos nuotr.

Praėjusią savaitę JAV pareigūnai sakė, kad prie pietinės sienos su Meksika ketina siųsti 800 karių, kurie teiktų pagalbą sienos apsaugos pareigūnams. Tačiau pirmadienį anonimiškai kalbėjęs JAV pareigūnas pareiškė, kad JAV prie sienos gali siųsti daug daugiau - 5 tūkst. - karių.

Tuo tarpu Pentagono atstovas kapitonas Bilas Spyksas (Bill Speaks) pažymėjo, kad dar nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl karių skaičiaus ir tebevyksta planavimas. 

JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) pastarosiomis savaitėmis ne kartą sakė, kad saugumui pasienyje didinti reikia daugiau karių, o pirmadienį dar kartą išplūdo lėtai JAV kryptimi žygiuojančių migrantų karavaną. 

„Į karavaną, žygiuojantį pietinės mūsų sienos link, yra įsimaišę daug gaujų narių ir labai blogų žmonių“, - rašė D. Trampas. 

„Tai invazija į mūsų šalį ir mūsų kariuomenė laukia jūsų“, - pridūrė prezidentas.

Nyderlandai po „Brexit“ ruošiasi tapti ES finansinės prekybos centru

Nyderlandų finansų rinkų valdyba (AFM) pirmadienį pranešė besiruošianti 20 kartų išaugusiai finansinei prekybai, jei kitų metų kovą įvyksiančio „Brexit“ sutartis nebus pasirašyta, praneša naujienų agentūra „Reuters“.

 Nyderlandų vėliava

AFM teigimu, bankai iš Jungtinės Karalystės (JK) perkelia dalį operacijų į Frankfurtą ir Paryžių, turto valdytojai - į Liuksemburgą ir Dubliną. Tuo tarpu finansinės prekybos įmonės yra linkusios pasirinkti Nyderlandus kaip alternatyvą Londonui, jei „Brexit“ sutartis nebus pasirašyta.
„Daugiausia dėmesio yra skiriama deryboms dėl sienų ir muitinių, tačiau Europos kapitalo rinkose vyksta gana svarbus, bet nematomas, poslinkis“, - teigiama AFM pranešime.
Pasak valdybos atstovų, AFM kalbasi su „daugiau nei 150 įmonių, siekiančių gauti Nyderlandų finansinės prekybos licenciją“.
AFM vadovė Merel van Vrunhoven (Merel van Vroonhoven) teigė, kad „30-40 proc. ES finansinės prekybos bus vykdoma Nyderlanduose, todėl šalis po „Brexit“ turėtų tapti ES finansų centru“.

Italija ieško būdų, esant reikalui, suteikti pagalbą šalies bankams

Valdančiojoje koalicijoje kilus nerimui dėl neigiamų aukštos valstybės skolos kainos padarinių bankams, Italijos ekonomikos ministras ieško būdų prireikus paremti šalies bankus, „Reuters“ teigė vyriausybės šaltinis.

Džiuzepė Kontė

Italijos bankai, turintys maždaug 375 mlrd. eurų vertės Italijos vyriausybės obligacijų, buvo paveikti šoktelėjusių valstybės skolinimosi kaštų, kurie išaugo rinkoms baiminantis dėl koalicijos deficitinio biudžeto planų.

Pasak „Reuters“ šaltinio, ministras pirmininkas Džiuzepė Kontė (Giuseppe Conte) įpareigojo ekonomikos ministrą Džiovanį Triją (Giovanni Tria) paruošti paramos bankams planą.

Šaltinio teigimu, populistinis „5 žvaigždučių judėjimas“, valdantis kartu su dešiniųjų partija „Lyga“, prieštarauja planams viešąsias lėšas naudoti stiprinant silpstančių bankų kapitalą.

Tačiau, pridūrė „Reuters“ kalbintas vyriausybės pareigūnas, „5 žvaigždučių judėjimas“ iš esmės „sutinka su planais suteikti bankams valstybines garantijas, padedant jiems susijungti“. Kol kas nėra aišku, kokios konkrečiai garantijos galėtų būti suteikiamos.

Italijos dienraštis „Corriere della Sera“ pirmadienį paskelbė, kad šalies vyriausybė yra pasiruošusi paremti vietinius bankus paskolomis, valstybinėmis garantijos ir kitokiais būdais, jei skirtumas tarp Italijos ir Vokietijos vyriausybių obligacijų palūkanų normų dar labiau augtų.

Atgal