VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

11.02. Naujausios žinios

Prezidentė susitiko su signatarų takais keliavusiais moksleiviais

 Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su projekto „Signatarų takais 1918–2018“ dalyviais ir pasveikino juos išradingai minėjus valstybės atkūrimo metines ir įsitraukus į pilietiškumą skatinančią veiklą.

Prezidentė susitinka su projekto „Signatarų takais 1918–2018“ dalyviais. LR Prezidento kanceliarijos nuotrauka

Šalies vadovė pabrėžė, kad projekto dalyviai stiprino savo istorinį ir pilietinį sąmoningumą. Eidami savo valstybės istorijos keliu jie priminė sau ir kitiems, kad Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašę signatarai – tai mūsų visų istorijos dalis.

Švietimo darbuotojų profsąjunga reikalaus etatinio, o ne minutinio darbo apmokėjimo

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) nusprendė skelbti neterminuotą streiką, kuris prasidės lapkričio 12 d. Streiko organizatorių teigimu, tokį žingsnį žengti privertė valdžios primesta, absurdiška mokytojų etatinio darbo apmokėjimo sistema, kurios ydas LŠDPS įžiūrėjo nuo pat jos ištakų, o jos pasekmes dabar jaučia visa švietimo bendruomenė.

Gegužės mėnesį LŠDPS surengė įspėjamąjį streiką, kuriuo siekė atkreipti visos pedagoginės bendruomenės dėmesį į siūlomos sistemos spragas. Taip pat tikėta, kad politikai atidžiai apsvarstys siūlomą reformą ir priims išmintingus sprendimus, tačiau reforma priimta buldozerio principu. LŠDPS kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus kviesdama stabdyti reformą, nes chaosas sistemoje, nežinomybė ir mokytojų nusivylimas žlugdo visą ugdymo procesą; pareikštas nepasitikėjimas ir švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene, apie kurios nekompetenciją signalizuoja ne vien ši reforma, tačiau situacija švietime toliau tik blogėja.

„Tai, kas įvesta, nėra etatinio darbo apmokėjimo sistema, o valandinis mokytojų darbo apmokėjimas pakeistas minutiniu, nes mokyklų vadovai kartu su mokytojais priversti smulkmeniškai įvertinti kiekvieną darbelį bei netgi numatyti juos visiems metams į priekį, todėl skaičiuojamos jau nebe valandos, o minutės“, - komentuoja LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas.

Mokyklose dar niekada nebuvo tokios netvarkos: nesuderintos darbo užmokesčio sistemos, neatnaujintos arba klaidingai sudarytos darbo sutartys. Verčiant 2017-2018 mokslo metais turėtą savaitinį darbo krūvį metinėmis valandomis buvo dauginama iš 36, o ne iš 42 savaičių, neišspręstas mokytojų darbo mokinių atostogų metu klausimas, skaičiuojant etatus paliktos tokios „žirklės“, kad su mažiau vaikų ir mažiau valandų dirbantys mokytojai uždirba daugiau, nei turintys perpildytas klases. Kartu įvesta nauja mokymo lėšų paskirstymo metodika taip pat ydinga, nes nepakanka lėšų namų mokymui, klasėms dalinti į grupes, kvalifikacijai, švietimo pagalbai, o klasės dideliuose miestuose kaip buvo taip ir liko perpildytos.

„O visam tam juk buvo išleista ne viena dešimtis milijonų ir kalbama dar apie dešimtis papildomų milijonų kitiems metams, kurie vėl bus skirti ne mokytojų atlyginimams kelti, o neskaidriai ir neteisingai sistemai stiprinti. Jeigu Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai priklausančiose šalyse švietimo darbuotojų atlyginimai apie 20 proc. didesni nei šalies vidurkis, tai Lietuvoje jie vidurkio net nesiekia, nors nuolat girdime apie Švietimo ir mokslo ministerijos švaistomas lėšas“, - sako LŠDPS vadovas A. Navickas.

LŠDPS reikalauja nedelsiant atsisakyti „minutinės“ darbo užmokesčio sistemos ir įdiegti etatinį modelį, kuriame vienam etatui sudaryti būtų ne daugiu kaip 18 kontaktinių val. Taip pat - pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc. bei mažinti vaikų skaičių klasėse.

Sugriežtinta senų suskystintų naftos dujų balionų naudojimo tvarka

Nuo lapkričio 1-osios sugriežtinama senųjų suskystintų naftos dujų balionų, pagamintų ne pagal Gabenamųjų slėginių įrenginių techninio reglamento reikalavimus, naudojimo tvarka.

 pixabay.com nuotr.

Įsigaliojus naujajai tvarkai, sutrumpintas senųjų dujų balionų techninės patikros periodiškumas - tokie balionai turės būti tikrinami kas 5 metai. Iki šiol periodinė techninė patikra buvo atliekama tik kas 10 metų.

Ši tvarka turėtų paskatinti suskystintų naftos dujų rinkos dalyvius (dujų pardavėjus) palaipsniui senus balionus keisti naujais, pagamintais pagal Gabenamųjų slėginių įrenginių techninio reglamento reikalavimus.

Nesusimaišykite: keičiasi degalų žymėjimas

keičiasi degalų ženklinimas degalinėse, kuris bus vienodas visose ES valstybėse.

Energetikos ministerija informuoja, kad benzinas nuo šiol bus pažymėtas žodžiu „Benzinas“ (nurodant jo rūšį 95 ar 98) ir raide E. Šalia raidės E bus parašyti skaičiai 5 arba 10, kurie procentais nurodys, koks yra maišytas maksimalus biodegalų (etanolio) kiekis benzine. 

Dyzelinas bus žymimas žodžiu „Dyzelinas“ ir raide B. Šalia raidės B bus parašyti skaičiai 7, 10, 20 arba 30, kurie procentais nurodys, koks dyzeline yra įmaišytas maksimalus biodegalų (riebalų rūgščių metilo esterio) kiekis. 

Tarptautinis valiutos fondas: švietimo ir sveikatos reformos Lietuvoje yra kritiškai svarbios

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) per spalio 23-29 d. vykusį vizitą įvertino Lietuvos ekonomikos pažangą. TVF ekspertai akcentuoja fiskalinių rezervų kaupimo poreikį, taip pat skatina didinti produktyvumą, įgyvendinant struktūrines reformas, tokiu būdu gerinant šalies konkurencingumą.

TVF misijos Lietuvoje lyderis Borja Gracia teigė, kad Lietuvos ekonomika išlieka stipri, o vartojimas ir toliau yra pagrindinis šalies ekonomikos variklis kartu su stipriu atlyginimų augimu, mažu nedarbo lygiu ir pristabdyta infliacija.

Baltijos šalių pilių ir dvarų pažinimo šimtmečio kelionė baigėsi iškilminga švente

Tarp išrinktų svetingiausiais – ir Lietuvos dvarai
Kelionių ir pažinimo projektas baigėsi iškilmingu renginiu garsiame Vecgulbenės dvare Latvijoje. Trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – pilių ir dvarų asociacijos susivienijo, kad kartu paminėtų svarbiausias valstybingumo datas – Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimo ir Latvijos bei Estijos nepriklausomybės paskelbimo šimtmečius.

Rakto kelionė. Jakiškių dvaras

Gintaras Karosas (LT), Emerita Gruzde (LV), Riin Alatalu (EE)

Projekte iš viso dalyvavo net 131 pilis ir dvaras. Lietuvai atstovavo Abromiškių, Akmenos, Alantos, Aristavėlės, Aštriosios Kirsnos, Aukštosios Fredos, Babtyno Žemaitkiemio, Bistrampolio, Buivydiškių, Čiobiškio, Dautarų, Jakiškių, Jašiūnų, Kelmės, Kurtuvėnų, Liubavo, Markučių, Paberžės, Paliesiaus, Plungės, Renavo, Rokiškio, Saldutiškio, Trakų Vokės, Vasaknų, Zyplių, Žeimių dvarai, Biržų, Panemunės, Gedimino ir Trakų pilys.
Į Vecgulbenės dvare, Latvijoje, vykusį iškilmingą renginį susirinko gausus būrys svečių. Keliautojai, projekto dalyviai, organizatoriai mėgavosi įspūdinga programa, vaišėmis ir galimybe tarpusavyje dalintis įspūdžiais bei patirtimi. Latvijos operos solistė atliko širdį paliečiančias dainas, Lietuvos istorinių šokių ansamblis „Banchetto musicale“ pakerėjo senoviniais kostiumais ir be žodžių perteikė jaudinančias istorijas, o violončelės ir pianino duetas iš Estijos atliko tiesiog užburiančius klasikinius kūrinius.
Renginyje buvo pasveikinta latvių Dagnijos ir Janio Gurtinšų šeima, šią vasarą apkeliavusi visus projekte dalyvavusius pilis ir dvarus, net šimtą trisdešimt vieną. Visiems, ir gerokai jaunesniems, pavyzdį parodžiusi pora sakė, jog šiais, Baltijos valstybių šimtmečių metais jautė pareigą projekte sudalyvauti šimtu procentų. Automobiliu ši keliautojų šeima nuvažiavo beveik keturiolika tūkstančių kilometrų!

Renginyje dalyvavo keli šimtai žmonių, iš kurių ženklią dalį sudarė keliautojai iš Lietuvos, aplankę daugiausia pilių ir dvarų. Renginyje Vecgulbenėje simboliniai pilių ir dvarų paslaptis atveriantys raktai grįžo į Baltijos šalis, iš kurių ir pradėjo keliones. Įdomiausia, kad greičiausiai judėjo ir daugiausia objektų aplankė po Lietuvą keliavę lietuviškas ir latviškas „raktai“. Jų kelionės buvo fiksuotos į rakto įdėklus įdėtuose pergamentuose.

Lietuvos bankas: įmonės ieško naujų priemonių darbuotojų trūkumui atsverti

Naujausia Lietuvos banko apklausa rodo, kad per pusmetį šiek tiek sumažėjo įmonių, kurios didino darbuotojų atlyginimus. Apklaustųjų nuomone, ateityje dėl galimo finansinių išteklių trūkumo ši tendencija turėtų stiprėti.

„Toks signalas liudija, kad spartus atlyginimų didinimas jau pasiekė dalies įmonių galimybių „lubas“. Dėl to verslas pradeda aktyviau ieškoti alternatyvų, kaipkompensuoti darbuotojų trūkumą, pavyzdžiui, investuoti į našumą didinančias priemones. Tai svarbu stiprinant konkurencingumą ir, tikėtina, kad tokios įmonių investicijos augs“, – sako Finansinio stabilumo departamento direktorius Simonas Krėpšta.

Beveik pusė apklausoje dalyvavusių įmonių patvirtino, kad darbuotojų trūkumas ir toliau yra pagrindinė darbo užmokesčio didinimo priežastis. Panašiai tiek pat manė, kad ši priežastis vers didinti atlyginimus ir per artimiausią pusmetį. Tačiau, palyginti su praėjusiu pusmečiu, įmonių, kėlusių darbo užmokestį, sumažėjo 3 proc. p., o planuojančių jį didinti per artimiausią pusmetį dalis sumažėjo 7 proc. p. – iki 43 proc.

JAV kryptimi keliauja dar šimtai Salvadoro piliečių

Nepaisydami JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) įspėjimų, per Gvatemalą ir Meksiką JAV kryptimi žygiuoja dar šimtai Salvadoro piliečių, sekdami du kitus migrantų karavanus.

JAV kryptimi keliauja dar šimtai Salvadoro piliečių. Epa-Eltos nuotr.

Apie 200 Salvadoro piliečių laukia Gvatemalos Tekum Umano mieste, kol pateks į Meksiką, dar 500 yra pakeliui į šią vietą, o antradienį į Meksiką pateko apie 300 Salvadoro piliečių.

Pirmąjį karavaną sudaro nuo 3 600 iki 5 500 žmonių iš Centrinės Amerikos, jis jau pasiekė Chučitaną pietinėje Meksikos Oachakos valstijoje. 

Antrasis apie 2 tūkst. žmonių karavanas yra pakeliui iš Tapačulos į Uistlą Meksikos Čiapaso valstijoje, netoli Gvatemalos sienos. 

Migrantai laikosi savo maršruto, nepaisant naujų JAV prezidento grasinimų.

„Neleisime šiems karavanams, kuriuose yra tam tikrų labai blogų banditų ir gaujų narių, patekti į JAV. Mūsų siena šventa, privaloma patekti legaliai. APSISUKITE!“, - sakė D. Trampas.

Ekonomikos tyrimų institutas: imigrantai iš ES stiprina Vokietijos ekonomiką

Vokietija turėtų skatinti imigraciją iš kitų ES šalių, teigiama Vokietijos ekonomikos tyrimų instituto (DIW) pranešime. Pasak pranešimo, 5 mln. imigrantų iš ES padidino šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP) vidutiniškai 0,2 proc. per metus nuo 2011 m., skelbia naujienų agentūra „Reuters“.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel . Epa-Eltos nuotr.

DIW atlikto tyrimo ataskaitoje teigiama, kad dauguma imigrantų buvo jauni, kvalifikuoti ir aktyvūs darbo rinkoje, kur jie užėmė daug laisvų darbo vietų ir sustiprino vartojimą.

Daugiausia imigrantų iš ES į Vokietiją atvyko 2015 m., kai šalies BVP dėl imigracijos augo net 0,3 proc. „Be imigracijos, šalies BVP 2015 m. vietoj buvusių 1,5 proc. augtų tik 1,2 proc.“, - tikino vienas iš tyrimo autorių Marius Klemensas (Marius Clemens).

Austrija nepasirašys JT Pasaulinio susitarimo dėl migracijos

Austrija pranešė nepasirašysianti Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo dėl migracijos.

Austrijos vyriausybė nusprendė eiti JAV ir Vengrijos lyderių pėdomis - JAV ir Vengrija jau anksčiau atmetė Pasaulinį susitarimą dėl migracijos. 

Pernai gruodį JAV teigė pasitraukianti iš derybų dėl susitarimo, nes jo nuostatos „neatitinka JAV imigracijos ir pabėgėlių politikos“

Kinijos prezidentas pripažįsta „nežinomybę“ dėl šalies ekonomikos

Kinijos prezidentas Si Dzinpinas (Xi Jinping) ketvirtadienio susitikimo metu pažadėjo šalies verslininkams skatinti privačias įmones mažesniais mokesčiais ir didesniu finansavimu bei pripažino nežinomybę dėl ūkio.

Kinijos prezidentas Si Dzinpinas

Si Dzinpinas (Xi Jinping) susitikimą surengė atsirandant vis daugiau ženklų, kad antra pagal dydį pasaulio ekonomika praranda pagreitį. Jai grėsmę kelia prekybos karas su Jungtinėmis Valstijomis, didžiulis skolų augimas ir silpnėjanti valiuta.

Nors Kinija turi stabilios ekonomikos statusą, „išaugo nežinomybė dėl šalies ūkio plėtros, padidėjo spaudimas, o įmonės susiduria su vis daugiau sunkumų“, remiantis oficialia naujienų agentūra „Xinhua“, sakė Si Dzinpinas.

E.Makronas įspėja Europą dėl grįžimo į 1930-uosius metus

Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) paskelbtame interviu įspėjo Europą dėl grįžimo į 1930-uosius metus, nes žemyne plinta nacionalistiniai „raupsai“.

Emanuelis Makronas. EPA-Eltos nuotr.

Jis taip pat įspėjo, kad Europa rizikuoja prarasti savo suverenitetą, jeigu „leisis valdoma užsienio jėgų“.

„Mane nustebino panašumai tarp to, kaip mes gyvename, ir to, koks buvo gyvenimas tarp dviejų pasaulinių karų“, - sakė prezidentas laikraščiui „Ouest-France“, ragindamas žmones sužinoti apie grėsmes.

„Europoje, kuri padalyta baimių, nacionalizmo sugrįžimo ir ekonominės krizės pasekmių, galime įžvelgti beveik viską, kas buvo būdinga Europai nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki 1929 metų krizės“, - leidinyje cituojamas Prancūzijos vadovas.

Didžioji Britanija ir ES suderino finansinių paslaugų susitarimą

Londonas ir Briuselis suderino preliminarų susitarimą, skirtą tam, kad po „Brexit“ britų finansinės paslaugos išlaikytų prieigą prie Europos Sąjungos rinkų, ketvirtadienį pranešė laikraštis „The Times“.

Dominikas Rabas. EPA-Eltos nuotr.
Didžiosios Britanijos ir Europos Sąjungos derybininkai sudarė išankstinį susitarimą dėl visų būsimų paslaugų ir duomenų mainų partnerystės aspektų, teigė dienraštis, cituodamas Jungtinės Karalystės vyriausybės šaltinius.

Toks susitarimas garantuotų britų kompanijoms patekimą į Bendrijos rinkas tol, kol vidaus taisyklės iš esmės atitiktų Briuselio nustatytus reikalavimus.

Finansinės paslaugos yra svarbi Didžiosios Britanijos ekonomikos dalis ir prieiga prie Europos rinkų tampa esminiu klausimu „Brexit“ derybose.

 

Atgal