VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

01.08. Naujausios žinios

Tyrimas: Valstybės atkūrimo šimtmetį šventėme sėkmingai

„Kantar TNS“ atlikto tyrimo duomenimis, valstybės atkūrimo šimtmečio šventimas vertinamas itin pozityviai – beveik 9 iš 10 apklaustųjų nurodė, kad šimtmetis švęstas sėkmingai.

Šimtmečio metais vykę daugiau nei tūkstantis renginių visoje Lietuvoje ir užsienio šalyse skatino pilietiškumą ir aktyvesnį įsitraukimą į savanorystės veiklas, ženkliai išaugo Lietuvos gyventojų dalis, kurie Valstybės atkūrimo dieną laiko svarbia sau asmeniškai.

Vyriausybės kanceliarijoje įvyko Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos įgyvendinimo koordinavimo komisijos posėdis, kuriam pirmininkavo Premjeras Saulius Skvernelis. Jame buvo pristatyti įgyvendinti šimtmečio programos projektai bei atliktas šimtmečio šventimo vertinimo tyrimas.

 Sidabrinis medalis Atkurtai Lietuvai - 100

Atliktas tyrimas parodė, kad reikšmingai išaugo gyventojų, laikančių Lietuvos valstybės atkūrimo dieną svarbia jiems asmeniškai ir jų artimiems žmonėms, dalis.  Didžiausias augimas fiksuotas jaunimo grupėje (iki 25 metų) – nuo 58 iki 77 proc.

Apskritai asmeninė svarba išaugo 9–13 proc. (nuo 60 iki 69 proc. asmeniškai sau ir nuo 51 iki 69 proc. žmonėms, su kuriais kasdien bendraujame). Vasario 16 – oji pagal asmeninę svarbą užima trečią vietą po Kalėdų ir Velykų.

"Šimtmečio metai buvo ypatinga dovana mūsų valstybei ir kiekvienam iš mūsų – tai buvo bendrystės  ir pilietiškumo šventė -  pažinome, kūrėme ir svarbiausia – tikrai šventėme mūsų valstybės šimtmečio sėkmės istoriją. Ypatingai džiugu, kad įgyvendinant įvairias šimtmečio iniciatyvas aktyviai dalyvavo savivaldybės, mažesnių miestų ir miestelių bendruomenės, užsienio lietuvių bendruomenės, taip pat vyko ir glaudus viešojo bei privataus sektoriaus bendradarbiavimas. Tai buvo išskirtiniai Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių mūsų tautiečių susitelkimo ir didžiavimosi valstybe metai“, -  vertindamas šimtmečio metus sakė Premjeras S. Skvernelis.

Valstybės atkūrimo šimtmetį dauguma gyventojų šventė su savo šeimos nariais, draugais, dalyvavo šventiniuose renginiuose. Pusė respondentų (50 proc.) nurodė, jog jie savo iniciatyva artimoje aplinkoje organizavo šimtmečiui skirtas veiklas.

Atliktas tyrimas atskleidė, kad beveik absoliuti Lietuvos gyventojų dauguma (99 proc.) yra girdėję apie šimtmetį. Pastebimas ir ženkliai išaugęs šimtmečio renginių žinomumas – 2017 m. bent vieną iš renginių žinojo 78 proc. apklaustųjų, 2018 m. pavasarį – 83 proc., o gruodžio mėnesį – 95 proc. Šimtmečio logotipo žinomumas pasiekė net 98 proc.

Geriausiai žinomi šimtmečio renginiai: „Tautiška giesmė aplink pasaulį“, Vasario 16-osios renginiai, šimtmečio Dainų šventė „Vardan tos..“, šimtmečio laužai Lietuvos pajūryje, simboliniai laužai Vilniaus Gedimino prospekte, eitynės „Valstybingumo keliu“, „Gloria Lietuvai“ ir kt.

Vertinant šimtmečiui skirtus projektus, apklausoje išsiskyrė savanorystės skatinimo projektas „Šimtmečio dovanos“, apie kurį girdėjo 72 proc. apklaustųjų, iš kurių 26 proc. įvardijo, kad būtent šis projektas juos paskatino savanoriauti.

Lietuvos vardas buvo girdimas ir užsienio šalyse. Bendradarbiaujant su Užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis, Kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros institutu, vyko daugiau nei 100 renginių užsienyje, pristatančių mūsų šalies kultūrą, meną ir pasiekimus.

Šimtmečio metai pasižymėjo ir unikaliais tarptautiniais kultūros projektais. 2018 m. balandžio 7-13 d. Lietuva kartu su Estija ir Latvija  dalyvavo Londono knygų mugės specialioje „Market focus“ programoje.  2018 m. balandžio 9 d.  garsiajame Orsė muziejuje Paryžiuje Baltijos šalių prezidentai atidarė „Baltijos šalių simbolizmo dailė“ parodą.

Tyrimo duomenimis, per pastarąjį pusmetį ženkliai pagerėjo teisingai identifikuojant valstybės ir nepriklausomybės atkūrimo datas  60 proc.  apklaustųjų nurodė, jog Vasario 16-oji yra valstybės atkūrimo diena, o 28 proc. teigė, kad tai Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Pavasarį šis rodiklis siekė 53 ir 36 proc.

Informacija apie šimtmetį ir jo renginius daugiausiai žmonių pasiekė (70 proc.) radijo ir televizijos pagalba. Antroje vietoje – interneto portalai (53 proc.), trečioje – spauda (43 proc.), ketvirtoje – socialinės medijos (35 proc.). 

Informacija apie šimtmetį gyventojus ne tik pasiekė, bet buvo pateikiama jiems priimtinesne forma – 68 proc. respondentų pateiktą informaciją apie šimtmetį vertino kaip aiškesnę. 2017 m. tokių buvo tik 27 proc. Šimtmečiui skirtoje svetainėje apsilankė daugiau kaip 300 tūkst. lankytojų iš 190 pasaulio šalių.

Reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausa atlikta  2018 m. lapkričio 26 – gruodžio 3 d.  

Seime pristatyta Lietuvos skautų judėjimo 100-mečiui skirta paroda

Pirmadienį Seimo rūmuose atidaryta Lietuvos skautų judėjimo 100-mečiui skirta paroda.

Joje pristatoma Lietuvos skautų judėjimo istorija ir veikla. Ekspozicijoje - Lietuvos skautijos parengti stendai, kuriuose pasakojama nuotraukomis iliustruota Lietuvos skautų istorija, ir skauto, filatelisto dr. Dariaus Liutiko, šiuo metu einančio žemės ūkio viceministro pareigas, pašto ženklų paroda „Lietuvos skautų istorija“, eksponuota įvairiose pasaulio vietose ir pelniusi tarptautinių apdovanojimų.

Seime pristatyta Lietuvos skautų judėjimo 100-mečiui skirta paroda. Eltos nuotr.

Renginio dalyviams sveikinimo žodį taręs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, kalbėdamas apie skautiją, sakė, kad tai „yra doros, tvarkos, išgyvenimo, bendravimo, kantrybės mokykla“. Pasak Seimo vadovo, skautijos šimtmetis yra Lietuvos šimtmečio sudedamoji dalis.

„Dėkoju skautams už bendrystę ir galimybę man ir visiems Lietuvos žmonėms prisiliesti prie Jūsų veiklos. Sveikinu Jus šimtmečio proga ir linkiu sulaukti kito!”, - atidarant parodą sakė V. Pranckietis. 

Renginyje kalbėjo Seimo narys, parodos iniciatorius Gediminas Vasiliauskas, Lietuvos skautijos vyriausioji skautininkė Ieva Brogienė, Seimo nariai Antanas Vinkus, Egidijus Vareikis. 

Apie parodoje eksponuojamus pašto ženklus papasakojo filatelistas dr. Darius Liutikas, trumpą skautų istorijos raidą pristatė Nomeda Bepirštytė, skautų judėjimo šimtmečio knygos kūrėja.

Pirmoji skautų organizacija Lietuvoje įkurta 1918 m. Vilniuje karininko Petro Jurgėlos-Jurgelevičiaus iniciatyva. Po dešimtmečio vasarą Aukštosios Panemunės šile, prie Kauno, surengta pirmoji Tautinė Lietuvos skautų stovykla. 1940 m. prasidėjus Lietuvos okupacijai, Lietuvoje skautų veikla nutrūko, bet buvo tęsiama išeivijoje. Atgavus nepriklausomybę skautų judėjimas Lietuvoje atgimė.

Paroda „Lietuvos skautų judėjimui - 100 metų“ Seimo III rūmų parodų galerijoje bus eksponuojama iki sausio 16 d.

Auga pasitikinčių Lietuvos kariuomene ir Tėvynę pasiryžusių ginti gyventojų skaičius

Lietuvos kariuomene pasitiki 71 proc. Lietuvos gyventojų. Lyginant su ankstesniais metais, pasitikėjimas kariuomene išaugo penkiais procentiniais punktais. Tai rodo Krašto apsaugos ministerijos užsakymu 2018 m. gruodžio mėn. atlikto visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai.

Taip pat, apklausos duomenimis, padidėjo teigimai atsakiusių į klausimą, ar gintų Tėvynę, jei šiai kiltų grėsmė. Šiuo metu taip mano beveik pusė apklaustųjų (47 proc.). Prieš metus į tą patį klausimą teigiamai atsakė 4 proc. mažiau respondentų.

„Stipri kariuomenė neįsivaizduojama be visuomenės palaikymo. Augantis visuomenės palaikymas kariuomenei ir pasiryžimas ginti Tėvynę, jei šiai kiltų grėsmė, tiesiogiai susijęs su vykstančia kariuomenės pajėgumų modernizacija ir didėjančiu visuomenės suvokimu apie kylančias grėsmes bei priešiškų jėgų informacinį poveikį“, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Dauguma (74 proc.) respondentų sutinka, kad propaganda ir priešiškas išorinis informacinis poveikis yra grėsmė šalies saugumui. Didžioji jų dalis – 65 proc. – mano, kad Rusijos Federacija sąmoningai daro informacinį poveikį Lietuvos gyventojams, bandydama paveikti jų nuostatas. Praėjusiais metais taip manančių respondentų buvo 7 proc. mažiau.

Apie du trečdalius (64 proc.) tyrimo dalyvių išreiškė pritarimą, kad Lietuvos krašto apsaugos finansavimui būtų skiriama 2 proc. BVP ir 41 proc. respondentų linkę pritarti, kad finansavimas krašto apsaugai iki 2030 m. turi pasiekti 2,5 proc. BVP, kaip tai numatyta 2018 m. rudenį pasirašytame Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų  partijų susitarime dėl Lietuvos gynybos politikos gairių.

Visuomenės nuomonės tyrimą Krašto apsaugos ministerijos užsakymu 2018 m. gruodžio 11–22 d. atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“.

I.Maskas iškilmingai pradėjo Šanchajaus gigafabriko statybas

„Tesla“ iškilminga ceremonija pradėjo Šanchajaus gigafabriko, kuriame iki metų pabaigos planuojama pradėti gaminti „Tesla Model 3“ elektromobilius, praneša „Reuters“.

Būsimos gamyklos teritorijoje vykusioje statybų pradžios ceremonijoje netoli Šanchajaus „Tesla“ generalinis direktorius Ilonas Maskas (Elon Musk) prisijungė prie Šanchajaus mero Jing Jongo (Ying Yong) ir kitų vietos valdžios atstovų bei oficialiai pradėjo gigafabriko, kuris, „Tesla“ teigimu, kainuos apie 2 mlrd. dolerių, statybas.

EPA-Eltos nuotr.

„Manome, kad, pasinaudoję Šanchajaus resursais, gigafabriką galime pastatyti per rekordiškai trumpą laiką. Tikimės, kad „Model 3“ gamyba prasidės jau šių metų pabaigoje, o kitąmet gamyba augs“, - ceremonijoje sakė I. Maskas.

Vadinamasis „Tesla“ gigafabrikas yra pirmoji užsienio įmonės visiškai valdoma gamykla Kinijoje. Ekspertų teigimu, tai rodo Kinijos siekį atverti šalies automobilių rinką užsienio investuotojams, nepaisant prekybos karo su Jungtinėmis Valstijomis.

Automobilių gamyba vietoje, tikėtina, padės „Tesla“ sumažinti prekybos karo padarinius, privertusio elektromobilių gamintoją keisti automobilių kainas Kinijoje. Kainų suvaldymas pastačius gigafabriką taip pat padės I. Masko vedamai bendrovei aplenkti vietos konkurentus elektromobilių rinkoje, kaip „Nio Inc“, „Byton“ ir „XPeng Motors“.

„Prieinami automobiliai turi būti gaminami ten pat, kur gyvena klientai“, - prieš renginį tviteryje rašė I. Maskas.

Pernai liepą Kinija padidino muito tarifą JAV pagamintiems automobiliams iki 40 proc., tačiau, prasidėjus Donaldo Trampo (Donald Trump) ir Si Dzinpino (Xi Jinping) sutartoms prekybos karo paliauboms, sumažino tarifą iki 15 proc. Žemesnis tarifas galios iki prekybos paliaubų pabaigos kovą.

„Šanchajaus gigafabrikas gamins prieinamus „Model 3“ „Model Y“ variantus Kinijos rinkai. Visi „Model S“ ir „Model X“ bei brangesni „Model 3“ ir „Model Y“ variantai pasaulio rinkai, įskaitant ir Kiniją, toliau bus gaminami Jungtinėse Valstijose“, - tviteryje tikina I. Maskas.

Nuo spalio, kai „Tesla“ išsinuomojo žemės sklypą gamyklai, įmonė intensyviai ruošėsi statybų pradžiai samdydama darbuotojus ir pirkdama statybines medžiagas.

„Planuojame pabaigti pirmą statybų etapą jau vasarą“, - „Twitter“ žinutėje teigia I. Maskas.

„Tesla“ pardavimai Kinijoje pastaruosius kelis mėnesius krito, daugiausia dėl aukštų kainų, kurias padidino įvesti muitai. Taip pat bendrovei kelia nerimą vis aršesnė ir aršesnė konkurencija“, - samprotavo autopramonės konsultavimo bendrovės „LMC Automotive“ analitikas Alanas Kangas (Alan Kang.

„Kalbant apie Šanchajaus gamyklos statybą, I. Maskui ir „Tesla“ - kuo greičiau, tuo geriau“, - sakė A. Kangas.

Paminėtos 4-osios išpuolio prieš „Charlie Hebdo“ redakciją metinės

Praėjus ketveriems metams po teroristinio išpuolio prieš satyrinio laikraščio „Charlie Hebdo“ redakciją, aukšti Prancūzijos politikai Paryžiuje pagerbė aukų atminimą. Vidaus reikalų ministras Kristofas Kastanė (Christophe Castaner), kitų ministerijų vadovai, taip pat sostinės merė An Ildago (Anne Hildago) pirmadienį susirinko prie buvusio redakcijos pastato 11-ajame miesto rajone.

Prancūzijoje paminėtos 4-osios išpuolio prieš satyrinio laikraščio „Charlie Hebdo“ redakciją metinės. EPA-Eltos nuotr.

Per išpuolį prieš „Charlie Hebdo“ žurnalistus, policininkę ir žydų prekybos centrą 2015 metų sausį žuvo iš viso 17 žmonių. Trys atakas surengę islamistai buvo nušauti policijos. Šie išpuoliai pradėjo beprecedentę teroro seriją Prancūzijoje, kuri pareikalavo 250 gyvybių.

Prokuratūra tik praėjusį mėnesį inicijavo baudžiamąjį procesą prieš spėjamus 2015 metų sausio atakų rėmėjus. 14 įtariamųjų turėtų stoti prieš prisiekusiųjų teismą.

Paskelbė tviterio žinutę, kuria pasidalyta daugiausiai kartų istorijoje

Japonų milijardierius Jusaku Maezava (Yusaku Maezawa), jo pačio duomenimis, paskelbė tviterio žinutę, kuria pasidalyta daugiausiai kartų istorijoje. 43-ejų turtuolis pirmadienį rašė, kad su savo tviterio įrašu, kuris buvo paskelbtas šeštadienį, pasiekė „naują pasaulio rekordą“. Įrašu esą dalijamasi ir toliau.

EPA-Eltos nuotr.

J. Maezavos gudrybė: jis šeštadienį parašė, jog šimtui pasirinktų vartotojų žada milijoną jenų (8 000 eurų) grynais, jei jie pasidalys jo žinute.

Iki pirmadienio į japono raginimą atsiliepė 4,8 mln. tviterio vartotojų. Iki šiol rekordas, anot žiniasklaidos, priklausė amerikiečių paaugliui. Jis 2017-aisiais mainais už milijonus kartų pasidalyta tviterio žinute siekė metus laiko nemokamai valgyti greito maisto tinkle „Wendy's Chicken Nuggets“. Jo įrašu buvo pasidalyta 3,8 mln. kartų.

Japonas J. Maezava, kuris yra būsimas kosmoso turistas, yra 18-as turtingiausias žmogus savo šalyje. Jis ketina tapti pirmuoju Ilono Masko (Elon Musk) privačios kosmoso bendrovės „SpaceX“ turistu, apskriesiančiu Mėnulį. Šis skrydis planuojamas 2023 metais. J. Maezava, be to, yra aistringas meno kolekcininkas. Jis į kelionę aplink Mėnulį ketina pasiimti ir kelis menininkus.

Prasidėjo JAV ir Kinijos prekybos derybos 

Kinija nuoširdžiai siekia dirbti su Jungtinėmis Valstijomis sprendžiant prekybos problemas, pareiškė šalies Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovas Lu Kangas (Lu Kang), praneša „Reuters“.

 JAV prezidentas Donaldas Trampas ir Kinijos lyderis Si Dzinpingas. EPA-Eltos nuotr.

Jungtinių Valstijų pareigūnai šią savaitę pirmą kartą nuo Donaldo Trampo (Donald Tramp) ir Si Dzinpino (Xi Jinping) gruodžio pradžioje sutartų prekybos karo paliaubų akis į akį susitiks su Pekino atstovais.

Sekmadienį D. Trampas pareiškė, kad prekybos derybos su Kinija vyksta labai gerai, o Kinijos ekonomikos susilpnėjimas neva paskatino Pekiną siekti susitarimo.

Abi šalys sutarė palaikyti „pozityvų ir konstruktyvų dialogą“, padėsiantį išspręsti ekonominius ir prekybos nesutarimus pagal valstybių vadovų pasiektą susitarimą, sakė URM atstovas Lu Kangas.

„Nuo pat pradžių tikėjome, kad prekybos įtampa tarp Kinijos ir JAV neduoda naudos nė vienai šaliai ar pasaulio ekonomikai apskritai. Kinija nuoširdžiai siekia išspręsti dvišalės prekybos įtampą, remdamasi tarpusavio pagarba ir bendradarbiavimu“, - teigė jis.

„Kalbant apie Kinijos ekonomikos perspektyvas, šalies plėtra turi milžiniško potencialo ir yra neįtikėtinai tvirta“, - sakė Lu Kangas, pridurdamas: „Esame tikri dėl ilgalaikio Kinijos ekonomikos pagrindų stabilumo“.

Lu Kangas taip pat informavo žurnalistus, kad šalies viceprezidentas Vangas Kišanas (Wang Qishan) dalyvaus Pasaulio ekonomikos forume Davose, tačiau, pridūrė atstovas, kol kas nėra planų ten surengti V. Kišano ir D. Trampo susitikimo.

Pirmadienį taip pat prasidėjo prekybos derybos tarp JAV ir Kinijos delegacijų. JAV delegaciją, vedamą Jungtinių Valstijų prekybos atstovo Džefrio Gerišo (Jeffrey Gerrish), sudarė vicesekretoriai iš Žemės ūkio, Prekybos, Energetikos ir Iždo departamentų bei aukšti Baltųjų rūmų pareigūnai.

Pekino tarptautinio verslo ir ekonomikos universiteto profesorius, Kinijos prekybos ekspertas Tu Sinkanas (Tu Xinquan), prieš prasidedant deryboms, „Reuters“ tikino manantis, kad derybose bus aptariamos techninės detalės, paliekant didžiausius nesutarimus aukštesnio rango pareigūnams.

„Kinijos ekonomika gerokai sulėtėjo, o Jungtinių Valstijų akcijų biržos susitraukė. Manau, kad abiem šalims reikia susitarimo“, - pridūrė Tu Sinkanas (Tu Xinquan).

JAV prekybos sekretorius: prekybos karas tikrai daro žalą Kinijos ekonomikai

Kinijos ekonomika yra labiau pažeidžiama, o dabartinis prekybos konfliktas su Vašingtonu jau padarė žalos šalies ekonomikai, sako Jungtinių Valstijų prekybos sekretorius Vilburas Rosas (Wilbur Ross).

V. Rosas komentaruose pabrėžė prezidento D. Trampo įsitikinimą, esą stipri JAV ekonomika reiškia, kad Vašingtonas gali nugalėti Pekiną ištvermės reikalaujančiose grumtynėse.

„Prekybos karas tikrai padarė žalą Kinijos ekonomikai“, - televizijai CNBC sakė V. Rosas, pridurdamas: „Visa ši prekybos sumaištis yra apie tai, kad kinai į JAV eksportuoja keliskart daugiau nei mes - į Kiniją“.

„Tai reiškia, kad mes rizikuojame labai mažu kiekiu prekybos, tiek absoliučiais skaičiais, tiek palyginus, nes mūsų ekonomika yra didesnė nei jų“, - pareiškė prekybos sekretorius.

Aukšti JAV pareigūnai pirmadienį Pekine dalyvavo prekybos derybose su Kinijos atstovais. Derybose tikimasi išspręsti JAV kaltinimus, esą Kinija nesąžiningai prekiauja ir vagia Amerikos technologines paslaptis.

Paklaustas, kaip jaučiasi dėl to, kad antra pagal dydį pasaulio ekonomika silpnėja, V. Rosas patikino: „Nei laimingas, nei kaltas dėl to. Mes tikėjomės, kad taip nutiks“.

Ekspertų teigimu, Vašingtono reikalavimai turėtų pakeisti Pekino politiką, tačiau V. Rosas tikino, neva yra „labai didelė tikimybė“, kad susitarimas bus pasiektas, tačiau jo laikymąsi užtikrinti bus sunku.

Pasak jo, išspręsti JAV ir Kinijos prekybos deficito klausimus bus lengva, tačiau, teigė V. Rosas, priversti Kiniją imtis struktūrinių reformų bus kur kas sunkiau.

„Sakydamas struktūrinės reformos, turiu omenyje intelektinės nuosavybės apsaugą, prieigą prie rinkų ir dar daug kitų dalykų iš to 142 reikalavimų sąrašo, kurį mes jiems nusiuntėme prieš daugelį mėnesių“, - sakė JAV prekybos sekretorius.

Akredituojamas naujasis Juodkalnijos gynybos atašė Lietuvai

Sausio 8 d. Krašto apsaugos ministerijoje vyks naujojo Juodkalnijos gynybos atašė Lietuvai pulkininko leitenanto Esmer Gašanin akreditavimo ceremonija. Jis pakeis nuo 2018 m. kovo mėn. gynybos atašė pareigas ėjusį pulkininką leitenantą Hajrudiną Derekaraką (Hajrudin Derekarac).

Ceremonijoje dalyvaus krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas, krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės atstovai

Kambodža švenčia Raudonųjų khmerų valdymo pabaigos metines

Dešimtys tūkstančių Kambodžos gyventojų Pnompenio olimpiniame stadione pirmadienį šventė 40-ąsias siaubingo Raudonųjų khmerų valdymo pabaigos metines. Vyriausybės vadovas Hun Senas per iškilmes kalbėjo apie Kambodžos „antrąjį gimtadienį“.

„Šiandien mes švenčiame, kad vėl atgaivintume nepamirštus prisiminimus apie šlykščiausius Pol Poto vadovautos grupės nusikaltimus“, - sakė 66-erių premjeras, valdantis Kambodžą jau 33 metus.

Kambodžos gyventojai švenčia Raudonųjų khmerų valdymo pabaigos metines. EPA-Eltos nuotr

Pol Poto režimo viešpatavimas baigėsi 1979 metų sausio 7-ąją, kai Hun Seno, buvusio raudonojo khmero, vadovaujami Vietnamo daliniai išvijo Raudonuosius khmerus. 

Valdant Raudoniesiems khmerams, 1975-1979 metais prievartinis darbas, badas, kankinimai ir egzekucijos pražudė 2 mln. žmonių. Tai buvo beveik ketvirtadalis visų gyventojų.

Raudonųjų khmerų lyderis Pol Potas mirė 1998-aisiais, jam procesas niekada nebuvo pradėtas. Lapkričio viduryje specialusis tribunolas pirmą kartą nuteisė Raudonųjų khmerų atstovus dėl genocido. Buvusiam vyriausiajam ideologui Nuon Chea ir buvusiam valstybės vadovui Khieu Samphanui skirtos kalėjimo iki gyvos galvos bausmės.

Atgal