VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

01.12. Naujausios žinios

Seimas patikslino psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių pacientų teises ir jų ribojimo sąlygas

Seimas priėmė Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas (projektas Nr.  XIIIP-2075(2), kuriomis siekiama sudaryti sąlygas vykdyti kokybišką psichikos ir elgesio sutrikimų prevenciją, užtikrinti visiems žmonėms vienodas teises į kokybiškas ir prieinamas psichikos sveikatos priežiūros paslaugas. Naujomis nuostatomis nutarta patikslinti psichikos sveikatos priežiūros principus, psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių asmenų teises ir jų ribojimo sąlygas.

Įstatyme reglamentuojamos fizinio suvaržymo priemonių taikymo pagrindinės sąlygos. Priverstinis hospitalizavimas ir priverstinis gydymas be teismo sprendimo bus galimas iki 3 darbo dienų, o į teismą reiks kreiptis per 48 val. nuo priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo pradžios. Be to, reglamentuotas vaizdo stebėjimas psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, ko šiuo metu nėra.

Priimtais pakeitimais detaliai aptartos psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių žmonių teisės ir jų suvaržymo pagrindai. Seimas nusprendė panaikinti nuostatas dėl narkologinės įskaitos, nustatyti visuomenės psichikos sveikatos stiprinimo priemonių tikslus, įtvirtinti kompleksinį (komandinį) sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelį.

Pataisomis taip pat siekiama stiprinti psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio asmens apsaugą atstovavimo srityje. Pagal patvirtintą tvarką psichikos sveikatos priežiūros įstaiga hospitalizuoto psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio asmens prašymu privalės padėti jam susisiekti su savo atstovu, artimaisiais ar pagalbą priimant sprendimus teikiančiu asmeniu.

Už pagrindinio įstatymo naujas nuostatas, kurios įsigalios gegužės 1 d., balsavo 77 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 8 parlamentarai.

VMVT: nuo metų pradžios afrikinis kiaulių maras laukinėje faunoje patvirtintas 26 vietose 41 šernui

Šiemet sausio 5-11 dienomis Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute ištyrus pristatytų šernų mėginius, afrikinis kiaulių maras (AKM) diagnozuotas 18 gaišenų ir 23 sumedžiotiems, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

VMVT informuoja, kad, siekiant mažinti afrikinio kiaulių maro (AKM) viruso plitimo galimybes, pakeistas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2016 m. kovo 30 d. įsakymas. Pakeitime nurodoma, kad jei vienu metu sumedžioti šernai, tarp kurių nustatoma užsikrėtusių afrikiniu kiaulių maru, transportuojami į žvėrių dorojimo aikštelę ar patalpas ta pačia transporto priemone, išdorojami vienoje aikštelėje tais pačiais įrankiais, laikomi vienoje patalpoje ar šaldymo įrenginyje, turi būti laikomi užsikrėtusiais AKM dėl kryžminės taršos. Visos tokių šernų skerdenos, mėsa, trofėjai, šalutiniai gyvūniniai produktai (širdys, kepenys, plaučiai ir kita) - turi būti sunaikinti VMVT nurodytu būdu.

VMVT duomenimis, nuo šių metų pradžios AKM laukinėje faunoje patvirtintas 26 vietose 41 šernui (18 nugaišusių ir 23 sumedžiotiems).

Valstybės įstaigos kviečiamos prisidėti prie maitinimo viešųjų pirkimų gerinimo

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą bei Konkurencijos tarybą kviesdamas bendradarbiauti ir pateikti siūlymus, kaip savivaldybės bei joms pavaldžios įstaigos galėtų tobulinti jų organizuojamus maitinimo viešuosius pirkimus, siekiant įsigyti maitinimo organizavimo paslaugas pacientams gydymo įstaigose bei mokyklas ir darželius lankantiems vaikams.

Ministro A. Verygos teigimu, analizuojant ir vertinant maitinimo organizavimą savivaldybių švietimo ir gydymo įstaigose, pastebima, kad teikiamų paslaugų ir maisto kokybė dažnai nėra pakankama, o esama viešųjų pirkimų tvarka neužtikrina aukštos paslaugų kokybės, skaidrumo ir konkurencinės aplinkos. Dėl tokios susidariusios situacijos labiausiai nukenčia pacientai ir patys mažiausi visuomenės nariai – vaikai. Tad labai svarbu, jog šioje srityje kompetentingos institucijos atkreiptų dėmesį ir pateiktų savo rekomendacijas.

„Būtent todėl mūsų ministerija imasi iniciatyvos gerinant maitinimą šiose įstaigose ir inicijuodamos glaudesnį institucijų bendradarbiavimą, tačiau ne mažiau svarbu, kad institucijos, kasdien susiduriančios su viešųjų pirkimų ir konkurencinės aplinkos priežiūra bei iššūkiais, padėtų ir pateiktų savo rekomendacijas, pagal kurias savivaldybės ir joms pavaldžios įstaigos galėtų organizuoti viešuosius pirkimus kokybiškiau“, – sako ministras A. Veryga.

Viešųjų pirkimų tarnyba turi daugiausiai informacijos apie viešųjų pirkimų metu daromas klaidas ir galimus trūkumus, trukdančius užtikrinti įsigyjamų maitinimo paslaugų kokybę, o Konkurencijos taryba gali patarti, kaip sukurti konkurencinę aplinką, kurioje jokie ūkio subjektai negalėtų iš anksto įgyti pranašumo prieš kitus. Todėl šių įstaigų pasiūlymai, kaip tobulinti viešuosius pirkimus padėtų užtikrinti saugių ir kokybiškų maitinimo paslaugų įsigijimą mūsų šalies pacientams bei ugdymo įstaigas lankantiems vaikams.

Viešųjų pirkimų tarnybos ir Konkurencijos tarybos prašoma pasiūlymus pateikti iki vasario mėnesio, kad jais būtų galima pasidalinti su savivaldybėmis ir joms pavaldžiomis gydymo įstaigomis, jų regionuose veikiančiomis ugdymo įstaigomis.

A.Merkel žada Graikijai solidarumą sprendžiant migracijos krizę 

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pažadėjo Graikijai solidarumą kovojant su migracijos krize. „Pabėgėlių klausimas liečia mus visus. Vokietija visuomet sakė, kad nepaliks Graikijos likimo valiai“, - pabrėžė A. Merkel penktadienį Atėnuose po susitikimo su Graikijos prezidentu Prokopisu Pavlopoulosu.

A. Merkel. EPA-Eltos nuotr.

Ji teigė žinanti, kokia sudėtinga yra padėtis perpildytuose pabėgėlių registracijos ir priėmimo centruose Rytų Egėjo salose. Berlynas, anot A. Merkel, visad pasisakė už bendrą ES prieglobsčio ir pabėgėlių politiką, „kai kiekvienas turi prisidėti prie šios problemos sprendimo“.

Iš viso Lesbo, Chijo, Samo, Lero ir Koso salose šiuo metu yra 14 000 migrantų. Abi stovyklos Lesbe ir Same visiškai perpildytos. Žemyninėje dalyje įvairiose stovyklose gyvena daugiau kaip 50 000 pabėgėlių.

Policija tiria A.Franklin turto vagystės prieš pat jos mirtį aplinkybes

Mičigano valstijos policija tiria soulo karaliene tituluotos amerikiečių dainininkės Arethos Franklin, mirusios nuo vėžio praėjusių metų rugpjūčio 16 d., turto vagystės aplinkybes. Tai naktį į penktadienį pranešė JAV portalas TMZ.

JAV policija tiria dainininkės A. Franklin turto vagystės prieš pat jos mirtį aplinkybes. EPA-ELTA nuotr.

Jo duomenimis, nežinomas asmuo neteisėtai gavo prieigą prie dainininkės finansinių aktyvų prieš pat jos mirtį. Kokia suma turima omenyje, portalas nepatikslina.

Lapkričio pabaigoje laikraštis „The Detroit News“ rašė, kad dainininkei priklausęs namas Detroite (Mičigano valstija) parduotas už 300 tūkstančių dolerių.

A.Franklin mirė rugpjūčio 16 d. Detroite, jai buvo 76 metai. Atlikėjos mirties priežastis - kasos vėžys. 

1987 metais dainininkė pirmoji iš dailiosios lyties atstovių buvo priimta į Rokenrolo šlovės muziejų. Žurnalas „The Rolling Stone“ priskyrė ją prie žymiausių vokalisčių šios muzikos krypties istorijoje. A. Franklin 18 kartų tapo prestižiškiausio JAV muzikos apdovanojimo „Grammy“ laureate.

Japonija priversta taisyti biudžetą dėl darbo duomenų skandalo

Japonija penktadienį pranešė, kad ji privalės pakeisti savo būsimą biudžetą, kad finansuotų kompensacijas žmonėms, kuriems daugelį metų nebuvo mokamos išmokos dėl klaidingų darbo duomenų.

stocksnap.io nuotr.

Darbo ministerija šią savaitę pripažino, kad ji jau daugelį metų nesugebėjo surinkti išsamių duomenų savo mėnesio užimtumo ataskaitai, kuri yra atidžiai stebima kaip darbo užmokesčio ir darbo valandų rodiklis.

Šie duomenys padeda nustatyti įvairias vyriausybės išmokas, įskaitant užimtumo draudimą. Pareigūnai turėtų rinkti duomenis iš visų įmonių, turinčių 500 ar daugiau darbuotojų. Tokijuje buvo apklausta vos trečdalis iš 1 400 tokių bendrovių.

Remiantis ministerija, iš viso 53 mlrd. jenų (490 mln. JAV dolerių) bus grąžinta 20 mln. darbuotojų. Mėnesio darbo apžvalga svarbi vyriausybei ir Japonijos centriniam bankui, kai šie priima ekonominės politikos sprendimus.

Lenkijoje sulaikyti šnipinėjimu įtariami lenkas ir kinas

Lenkijos vidaus saugumo agentūros pareigūnų sulaikytas šnipinėjimu įtariamas Kinijos pilietis yra kompanijos „Huawei“ darbuotojas. Tai penktadienį pranešė Lenkijos televizija.

stocksnap.io nuotr.

Anksčiau penktadienį Lenkijos specialiųjų tarnybų koordinatoriaus vyriausybėje pavaduotojas Maciejus Vasikas (Maciej Wąsik) informavo apie Lenkijos ir Kinijos piliečių sulaikymą. „Sulaikyti lenkas ir kinas, jie kaltinami šnipinėjimu. Kinijos pilietis - verslininkas, dirbantis viename iš didelių elektronikos koncernų“, - sakė naujienų agentūrai PAP M. Vasikas. Anot jo, Lenkijos specialiosios tarnybos tyrė šią bylą „seniai ir labai atidžiai“.

Kaip pranešama, abu sulaikytieji kaltinami bendradarbiavimu su Kinijos žvalgyba. Jiems gresia iki 10 metų kalėjimo. Teismas jau paskyrė sulaikytiesiems kardomąją priemonę - suėmimą trims mėnesiams.

Lenkijos televizijos duomenimis, sulaikytas Kinijos pilietis Veidžing V. (Weijing W., pagal Lenkijos įstatymus įtariamųjų pavardės neskelbiamos) - pardavimų direktorius kompanijos „Huawei“ skyriuje Lenkijoje. Šnipinėjimu įtariamas lenkas Piotras D. iki 2011 metų ėjo aukštas pareigas Vidaus saugumo tarnyboje ir rūpinosi informaciniu saugumu. Jis turėjo duomenų, kaip funkcionuoja Vyriausybinių ryšių tinklas, kuriuo slapta perduodama informacija pirmiesiems valstybės asmenims.

Kaip praneša Lenkijos televizija, Lenkijos specialiosios tarnybos atliko kratas įtariamųjų namuose, kompanijos „Huawei“ biure, taip pat telekomunikacijų kompanijoje „Orange“, kur dirbo Piotras D. Pasak žiniasklaidos, įtariamieji nepripažįsta savo kaltės. Kinijos ambasadoriaus Lenkijoje pavaduotojas dėl šio incidento apsilankė šalies Užsienio reikalų ministerijoje, kur paprašė suteikti Kinijos konsulinėms tarnyboms galimybę susitikti su savo piliečiu.

Ž.K.Junkeris reikalauja iš Rumunijos bekompromisės kovos su korupcija

Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean Claude Juncker)įspėjo pirmininkavimą Bendrijai perėmusią Rumuniją imtis bekompromisių veiksmų prieš korupciją. „Esminiais klausimais“ kompromisų negali būti, sakė jis penktadienį Bukarešte spaudos konferencijoje su Rumunijos prezidentu Klausu Johanisu (Klaus Iohannis). Šis pabrėžė, kad jo šalies vidinės problemos neturi atsiliepti Rumunijos pirmininkavimui.

Ž. K. Junkeris, turėdamas omenyje Rumunijos vyriausybės planuojamą ginčytiną amnestijos korumpuotiems politikams ir pareigūnams įstatymą, penktadienį pabrėžė, kad tai būtų „nesėkmė“.

Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris. EPA-Eltos nuotr.

Europos Komisija nuo Rumunijos narystės ES 2007 metais reguliariai vertina šalies pastangas kovoje su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu. Naujausiame savo raporte Komisija konstatavo, kad judama neteisinga kryptimi.

Ž. K. Junkeris gruodžio pabaigoje viešai suabejojo Rumunijos gebėjimu pirmininkauti ES. Briuselis kaltina vyriausybę Bukarešte dėl nepakankamo ryžto kovojant su korupcija; teisėsaugos reformos šalyje sulaukia skepsio ES.
Ž. K. Junkeris, turėdamas omenyje savo gruodį pasakytus žodžius, dabar sakė, kad „šioje šalyje turi būti pasiektas nacionalinis konsensusas“. Jo žinia esą buvo: „Neeksportuokite savo vidaus problemų į Europą“. Tačiau po pokalbių su vyriausybės ir parlamento atstovais jam esą susidaręs įspūdis, „kad ši žinia buvo suprasta“.

Atgal