VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

03.09. Naujausois žinios

Vyriausybė pritarė geležinkelio linijos tiesimui į Akmenės LEZ

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui tiesti geležinkelio liniją į Akmenės laisvąją ekonominę zoną (LEZ).

Kaip ministerija nurodo Vyriausybės nutarimo dokumentuose, geležinkelio kelio linija būtų tiesiama Alkiškiai-Karpėnai 15 kilometre. Kelio ilgis - 1,22 kilometro, o įrengimo darbų preliminari kaina - 1,58 mln. eurų (su PVM). Nurodoma, kad statybos būtų finansuojamos valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“.

Argumentuojama, kad geležinkelio kelias sujungtų Akmenės LEZ investuotojo „Vakarų medienos grupės“ nuomojamame žemės sklype suprojektuotus privažiuojamuosius geležinkelio kelius su pagrindine geležinkelio linija Alkiškiai-Karpėnai ir taip būtų sudarytos palankesnės sąlygos vežti krovinius į ir iš Akmenės LEZ.

Ministerijos skaičiavimu, investicijos į geležinkelio infrastruktūrą atsipirktų per 5 metus.

„Pagal investuotojo deklaruotą vežimo apimtį planuojama, kad viešąja geležinkelių infrastruktūra 2020 metais bus pervežta 0,53 mln. tonų per metus, o nuo 2023 metų - 1 mln. tonų per metus. Investicijos į viešąją geležinkelių infrastruktūrą atsipirktų per 5 metus nuo darbų atlikimo”, - teigiama dokumentuose.

Kaip primena ministerija, praėjusių metų vasarį Akmenės LEZ investuotojas ir Akmenės rajono savivaldybė sudarė sutartį dėl Akmenės LEZ regioninės svarbos projekto „Medienos produktų gamybos inovacijos“ įgyvendinimo darbų, kuria investuotojas į naujos gamyklos statybas įsipareigojo investuoti ne mažiau kaip 100 mln. eurų ir sukurti ne mažiau kaip 1000 naujų darbo vietų.

Dėl šylančių orų elektros kaina Lietuvoje buvo mažiausia per devynis mėnesius

Šių metų pradžioje išaugusi elektros energijos kaina vasarį ėmė mažėti ir pasiekė žemiausią lygį per pastaruosius 9 mėnesius. Vidutinė vasario mėnesio elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su sausiu, krito 16,9 proc. - iki 47,0 eurų/MWh.

Tokį kainų pokytį lėmė regione kilusi oro temperatūra, kuri mažino energijos paklausą tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse valstybėse, praneša „Lietuvos energija“.

Kaip skelbiama energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ pranešime, paskutinį kartą mažesnė elektros energijos kaina Lietuvoje fiksuota pirmąjį praėjusių metų pusmetį - gegužės mėnesį, kai ji buvo 43,7 euro/MWh. Pigesnes elektros kainas į regioną atnešė šylantys orai. Vasario mėnesį Lietuvoje vidutinė oro temperatūra buvo net 5,5 C aukštesnė nei tuo pačiu periodu prieš metus.

„Paskutinio žiemos mėnesio kainų mažėjimą „Nord Pool“ biržoje skatino pastebimai sumažėjęs elektros energijos suvartojimas, kurį lėmė šiltesni orai. Palyginus elektros energijos poreikį su praėjusių metų vasariu, Lietuvoje jis sumažėjo 3,3 proc., Latvijoje - 5,3 proc., Estijoje - 5,3 proc., o Švedijoje - 8,3 proc. Mažėjanti elektros paklausa tuo pačiu sumažino ir jos kainas“, - pranešime cituojamas elektros energijos prekybos ir tiekimo bendrovės „Energijos tiekimas“ generalinis direktorius Ainis Kavaliauskas.

Kainų kritimas užfiksuotas visame regione ir siekė 10-16 proc. Švedijoje, Suomijoje ir Latvijoje kainos mažėjo 16 proc., Estijoje - 15 proc. Nors kainos dešimtadaliu krito ir Lenkijoje, vis dėlto čia užfiksuota aukščiausia vidutinė kaina visame regione, siekusi 49,4 euro/MWh.

Anot A. Kavaliausko, kovą elektros kainoms didžiausią poveikį ir vėl turės oro sąlygos. Taip pat kainoms įtaką vis dar darys iki kovo 31 d. Švedijos atominėje elektrinėje „Ringhals“ vykdomas vieno iš blokų remontas, kurį planuojama baigti iki kovo 31 dienos.

VDU profesorė: skurde gyvena trečdalis Lietuvos vaikų

Rizikos grupėms priskiriamų vaikų gerovė Lietuvoje nėra laikoma prioritetu - du trečdaliai iš jiems paslaugas siūlančių vaikų dienos centrų yra nevyriausybiniai, o savivaldybių skiriamas finansavimas yra neadekvatus.

Anot Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorės Ilonos Tamutienės, socialinis teisingumas reikalauja, kad ekonominio augimo naudą patirtų visi šalies gyventojai. Bet, nors ekonomika gerėja, padėtis dėl skurdo ir socialinės atskirties išlieka kritinė. Ši problema aštriausiai liečia socialinėje atskirtyje atsidūrusius žmones ir su jais tiesiogiai dirbančius, ypač nevyriausybiniame sektoriuje. Lietuvoje itin trūksta supratimo, kad paslaugos socialiai pažeidžiamiems žmonėms yra jų socialinės teisės, kurios tuo pačiu yra ir viešosios gėrybės - kitaip tariant, jos turi būti remiamos valstybės lėšomis. Tačiau Kauno miesto savivaldybė vienam vaikui per mėnesį skyrė vos 16 eurų. Centrų darbuotojų atlyginimai yra simboliniai, todėl galima teigti, kad savo neapmokamu darbu vaikų dienos centrai remia savivaldybę.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Ilona Tamutienė. Eltos nuotr.

„Darbas su socialinę atskirtį patiriančiais žmonėmis nėra tik jų pačių ir altruistiškų pagalbininkų asmeninis reikalas. Tai - viešoji problema, kurią turime matyti plačiau. Šią problemą itin gerai atskleidžia vaikų dienos centrų (VDC) vystymo atvejis. 2018 metais, siekiant įvertinti valstybės ir savivaldybių vaidmenį VDC vystymui, buvo surinkti duomenys iš 62 tokių centrų. 2014-2020 m. Nacionalinės pažangos programoje numatyta, kad 15 proc. viešųjų paslaugų iki 2020 metų turėtų būti perduota bendruomenėms, nevyriausybinėms organizacijoms arba privačiam sektoriui. Tačiau VDC analizė rodo, kad toks „perdavimas“, koks dabar egzistuoja Lietuvoje, yra veikiau atsakomybės už darbą su pažeidžiamais žmonėmis permetimas nuo savivaldybių ant nevyriausybinio, religinio sektoriaus pečių, juos prispaudžiant dar ir didele biurokratine našta bei priežiūra ir kontrole“, - sako prof. I. Tamutienė. 

Dienos centrai padeda spręsti problemas, kurios iškyla tiek ikimokyklinio, tiek mokyklinio amžiaus vaikus auginančioms šeimoms: užtikrinti sėkmingą vaiko vystymąsi, šeimos ir darbo derinimą, kelti visų šeimos narių gerovę. Tyrimai rodo, kad mokyklinio amžiaus vaikų priežiūra ir ugdymas apskritai yra vienas sparčiausiai augančių paslaugų sektorių pasaulyje. Kokybiška priežiūra ir ugdymas pagerina vaikų emocinį, pažintinį bei socialinį vystymąsi ir šeimų gyvenimus apskritai. Tai itin reikšmingai prisideda prie socialinės atskirties mažinimo, padeda vienišoms mamoms suderinti darbą su vaikų auginimu.

Lietuvoje mokyklinio amžiaus vaikams socialinę priežiūrą, psichologinę pagalbą ir ugdymą teikia vaikų dienos centrai, pradėti kurti daugiau nei prieš du dešimtmečius. Kaip teigiama VDU pranešime, sprendžiant vaikų gerovės problemas, ypač tų, kurių šeimos yra nepilnos (be vieno iš tėvų), skurdžios, piktnaudžiauja alkoholiu arba turi kompleksinių problemų. Centruose vaikai ne tik prižiūrimi, bet ir socializuojami, jiems teikiama psichologinė pagalba, padedama ruošti pamokas, suteikiamas maitinimas, kitos paslaugos. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2018 m. pradžioje šalyje veikė 369 vaikų dienos centrai, kuriuos lankė 9348 vaikai. Socialinės rizikos šeimų Lietuvoje 2017-aisiais buvo 9786, o jose augo 18 415 vaikų. Net 27,1 proc. (140 432) visų šalies vaikų gyvena tik su vienu iš tėvų, dažniausiai tik su motina. Šiose šeimose 2017 metais skurdo 48,4 proc. jose augančių vaikų. Pagalbos poreikis skurstantiems, neprižiūrėtiems ar smurtą patyrusiems vaikams labai didelis. Galimybę lankyti dienos centrus turi tik 7 proc. skurde gyvenančių vaikų, augančių su vienu iš tėvų. 

„Trečdalis visų Lietuvos vaikų gyvena tik su vienu iš tėvų, o ketvirtadalis skursta - nepaisant to, deja, VDC paslaugų poreikis tenkinamas gana simboliškai. Lietuvoje trečdalį vaikų dienos centrų (123) įsteigė savivaldybės, o likę 66 proc. veikia prie nevyriausybinių organizacijų, religinių bendruomenių ar kitų organizacijų ir įstaigų. Skaičiai ne tik rodo šalies vaikų gerovės problemas, bet ir leidžia daryti prielaidą, kad rizikos grupės vaikų gerovė nėra prioritetinė sritis. Tokio tipo paslaugos vaikams nėra matomos platesniu kontekstu, kaip darbo ir šeimos derinimo, darbo vietų plėtros, bendruomeniškumo, pilietiškumo skatinimo priemonė. Be to, veiklos administracinis režimas, veikiantis NVO plėtrą, yra problematiškas“, - atkreipia dėmesį VDU profesorė I. Tamutienė.

Jos teigimu, ekonomine logika grįsta konkurencija yra labai priklausoma nuo pasiūlos ir paklausos. Paslaugų teikėjai konkuruoja dėl tų, kurie už tas paslaugas moka ir neša jiems pelną. Tokie varžymusi pagrįsti santykiai neįmanomi kalbant apie žmones, atsidūrusius socialinėje atskirtyje, nes jie yra nemokūs. Rinkos logika čia neveikia ir neveiks niekada. Problemai spręsti, mokslininkės dr. I. Tamutienės nuomone, labiau tinka solidarumo ir partnerystės principai, tačiau valdžia bei nevyriausybinės organizacijos juos taiko, švelniai tariant, retai. Tai prisideda prie didelio atotrūkio tarp politinių tikslų ir jų realizavimo praktikoje. Savivaldybės, kurios yra atsakingos už socialinių paslaugų užtikrinimą, pasitelkusios naująją viešąją vadybą (NVV), perkelia atsakomybę ant nevyriausybinių VDC pečių, savo indėlį apribodamos simboline parama, didele administracine našta bei atskaitomybės reikalavimu. 

Politikų sprendimu, Kaune nevyriausybiniai vaikų dienos centrai 2017 metais negavo jokio finansavimo iš Kauno miesto savivaldybės. Galiausiai, po aštrių politinių diskusijų, 2018-aisiais buvo nuspręsta jiems skirti paramą. Akcentuota, kad Savivaldybė pirks paslaugas už ne daugiau nei 73400 eurų, kurie bus skirti aštuoniolikai VDC, dirbančių su ne mažiau kaip 20 vaikų ir jų tėvų. Tai sudaro maždaug po 320 eurų visoms vieno centro išlaidoms per mėnesį arba 16 eurų vienam vaikui per mėnesį. Ši simbolinė parama buvo pasiūlyta mainais už rimtus vaikų bei jų šeimų gerovės užtikrinimo įsipareigojimus. 

Kauno miesto savivaldybės teritorijoje veikia 21 vaikų dienos centras, iš kurių tik du įsteigė savivaldybė. Likusių, nevyriausybinių VDC darbuotojai pasakoja, kad atsakomybę už centrus lankančių vaikų gerovę Savivaldybė yra tiesiog permetusi ant jų pečių. Centrų darbuotojams tenka dirbti visu krūviu, o būti apmokamiems pagal pritrauktų lėšų galimybes - tai yra už minimalią algą (dažniausiai simbolinę), nes centrai pajėgia įdarbinti tik pusės ar ketvirčio etato krūviu. Įvertinus šį faktą, galima daryti prielaidą, kad savo neapmokamu darbu vaikų dienos centrai paremia Savivaldybę“, - teigia prof. I. Tamutienė.

Kosminė kapsulė „Crew Dragon“ sėkmingai grįžo į Žemę

Privačios aeronautikos įmonės „SpaceX“ kosminė kapsulė „Crew Dragon“ po šešių orbitoje praleistų dienų penktadienį sėkmingai nusileido Atlanto vandenyne. JAV kosmoso agentūros NASA tiesiogiai transliuotoje vaizdo medžiagoje buvo matyti, kaip sklandžiai išsiskleidžia keturi dideli kapsulės parašiutai ir ji nutupia ant vandens. Šiuo nusileidimu „SpaceX“ įrodė, kad įmonė gebės įgyvendinti pilotuojamą misiją į kosmosą.

„Crew Dragon“ kapsulę praėjusį šeštadienį Kanaveralo Kyšulio kosmodrome Floridoje iškėlė raketa „Falcon-9“, o sekmadienį ji susijungė su TKS. Kapsulėje buvo ne astronautai, o natūralaus dydžio manekenas.

Privačios aeronautikos įmonės "SpaceX" kosminė kapsulė "Crew Dragon" po šešių orbitoje praleistų dienų penktadienį sėkmingai nusileido Atlanto vandenyne. EPA-Eltos nuotr.

NASA nori dar šiais metais pirmą kartą su „SpaceX“ kapsule iškelti žmones į kosmosą. „SpaceX“ jau keliskart siuntė į TKS kosminę kapsulę „Dragon“, tačiau ji gabeno tik krovinius.

JAV erdvėlaivių programa buvo nutraukta 2011 metais. Amerikiečių astronautai nuo tada TKS gali pasiekti tik rusų „Sojuz“ laivais. Sutartis su Rusija baigiasi lapkritį.

Politologai: Seimo pavasario sesijoje laukia nemažai populizmo

Politologai teigia, kad sekmadienį prasidėsianti Seimo pavasario sesija bus persmelkta artėjančių rinkimų nuotaikų. Taip pat politologai įžvelgia sunkumus, su kuriais susidurs sumažėjusi valdančioji koalicija.

„Pats charakteris šios artėjančios sesijos bus labai aiškus. Ji visa bus persmelkta rinkimų - prezidento, Europarlamento, pakartotinių merų rinkimų. Todėl visi klausimai bus sprendžiami žvelgiant ir per šią prizmę“, - komentavo Vytauto Didžiojo universiteto politologas Lauras Bielinis.

Jam pritarė ir politologas Algis Krupavičius, pridūręs, kad tai gali paskatinti populistinius sprendimus.

„Vienareikšmiškai pavasario sesija bus rinkimų sesija su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Svarbiausi klausimai bus tie, dėl kurių jau prasidėjo ginčai - referendumai dėl pilietybės ir Seimo narių skaičiaus mažinimo. Taip pat jau diskusija vyksta dėl nemokamo aukštojo mokslo. Vienaip ar kitaip, partijos bandys būti populiaresnės. Populistinių sprendimų tikrai gali būti daugiau dabartinėje Seimo sesijoje negu anksčiau“, - prognozavo A. Krupavičius.

L. Bielinis teigė, kad net ir praūžus rinkimų vajui įtampa nemažės.

„Aš manau, kad valdančiajai koalicijai nebus lengva. Suprantama, juos pakankami gerai remia į koaliciją neįeinantys Lenkų rinkimų akcijos nariai, bet vis dėlto, jeigu klausimai bus aštresni ir diskusijos bus gana sudėtingos - sprendimų priėmimas sunkia prognozuojamas. Ko gero, valdantieji suvokia šią situaciją ir jie bandys laviruoti“, - sakė politologas.

VDU profesorius A. Krupavičius teigė, kad apskritai pavasario Seimo sesijos metu laukia įtemptas laikas ir, pasak jo, - ne tik parlamente.

„Laikai bus neramūs. Tamsių debesų virš Seimo ir ne tik Seimo, bet ir virš Vyriausybės bus tikrai nemažai. Gali būti, kad sesijos pabaigoje mes turėsime ir mažumos Vyriausybę, vėlgi su iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Kadangi po prezidento rinkimų reikia iš naujo Vyriausybę pasitvirtinti Seime, dėl to irgi gali kilti pačių įvairiausių posūkių“, - komentavo A. Krupavičius.

Seimo pavasario sesija prasidės kovo 10 dieną ir, jeigu nebus pratęsta, baigsis birželio 30 dieną. Šiuo laikotarpiu įvyks prezidento ir Europos Parlamento rinkimai. Pirmasis prezidento rinkimų turas įvyks gegužės 1 dieną. Antrasis turas ir rinkimai į Europos Parlamentą - gegužės 26 dieną. Taip pat Seimo sesijos metu planuojami referendumai dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo ir dvigubos pilietybės.

Šiemet LVŽS frakciją palikus Nagliui Puteikiui, Mindaugui Puidokui ir Raimundui Martinėliui, valdančiojoje koalicijoje liko 69 nariai.

EP pirmininkas A.Tajanis: „Brexitas“ gali būti atidėtas tik keliomis savaitėmis

Didžioji Britanija savo išstojimą iš Europos Sąjungos gali atidėti tik keliomis savaitėmis ir tik tuo atveju, jei pateiks tam konkrečią priežastį, sakė Europos Parlamento pirmininkas Antonijus Tajanis (Antonio Tajani).

Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Antonijus Tajanis. Gedimino Savickio nuotr.

Anot EP pirmininko, Didžiosios Britanijos išstojimas iš ES, numatytas kovo 29 d., galėtų būti atidėtas tik iki liepos mėnesio pradžios ir išstojimo datos atidėjimas turėtų būti pagrįstas, pavyzdžiui, dėl rinkimų arba kito referendumo.


Ateinantį antradienį (kovo 12 d.) Didžiosios Britanijos parlamentarai dar kartą balsuos dėl ministrės pirmininkės Teresos Mei (Theresa May) suderėto susitarimo su ES dėl šalies išstojimo sąlygų.

Per ankstesnį balsavimą parlamentas didžiule persvara atmetė „Brexito“ susitarimą. Jei per antradienį vyksiantį balsavimą susitarimas vėl bus atmestas, trečiadienį T. Mei leis parlamentui balsuoti dėl to, ar šalis turėtų kovo pabaigoje pasitraukti iš ES be susitarimo. Deputatams atmetus ir šią galimybę, ketvirtadienį bus balsuojama dėl išstojimo datos atidėjimo.

EP pirmininkas pridūrė, kad chaotiškas Didžiosios Britanijos pasitraukimas būtų katastrofa šalies ekonomikai, tai taip pat pakenktų ES. Tuo pačiu A. Tajanis įspėjo, kad ES nėra pasiruošusi keisti skyrybų sutarties turinio, tuo labiau susitarimo dėl Airijos sienos, kuris išlieka pagrindine nesutarimų derybose priežastimi. 

Vadinamoji apsidraudžiamoji priemonė (Backstop) yra skirta išvengti kietos sienos tarp Šiaurės Airijos ir Airijos.

Rusų pasitikėjimas V.Putinu - žemiausias nuo 2006-ųjų

Pasitikėjimas Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu smuko į ilgą laiką nematytas žemumas. Naujausios visuomenės apklausos duomenimis, Rusijos lyderiu pasitiki 32 proc. šalies gyventojų, praneša Laisvosios Europos radijas.

Valstybinio Rusijos viešosios nuomonės tyrimų centro (VTsIOM) duomenimis, rusų pasitikėjimas V. Putinu yra žemiausias nuo 2006 m.

Ankstesnėje, sausio mėnesio apklausoje, gyventojų pasitikėjimas V. Putinu buvo šiek tiek aukštesnis - 33,4 proc.

VTsIOM apklausa atlikta vasario 25-kovo 5 dienomis, po V. Putino metinės kalbos vasario 20-ąją, kurioje jis bandė atgauti piliečių palankumą po pernai priimto didelį nepasitenkinimą sukėlusio sprendimo vėlinti pensinį amžių.

Pasak Rusijos žiniasklaidos šių metų V. Putino metinę kalbą Maskvoje žiūrėjo mažiausiai žmonių nuo 2014 m.

Alžyre per masinius protestus suimti 195 žmonės

Per masinius protestus prieš Alžyro prezidentą Abdelazizą Boutefliką penktadienį šalies saugumo pajėgos suėmė apytikriai 195 žmones.

Nacionalinio saugumo direktorato pranešime teigiama, kad per protestus buvo sužeista apie 112 policininkų. 

Alžyre per masinius protestus suimti 195 žmonės. EPA-Eltos nuotr.

Penktadienį Alžyre surengti didžiausi iki šiol protestai prieš A. Boutefliką. Sostinėje Alžyre susirinko dešimtys tūkstančių žmonių.

Pagrindinėse aikštėse Alžyro sostinės centre susirinko minios žmonių. Daugelis žmonių ėjo didelius atstumus pėsčiomis, nes prieš protestus buvo sustabdytas viešasis transportas. 

Dideli protestai taip pat buvo surengti Batnos, Skikdos, Buiros ir Msilos provincijose. Kai kurie demonstrantai laikė plakatus su užrašais“ Ne penktai kadencijai“. 

Protestuotojai siekia, kad Konstitucinė taryba, atsakinga už kandidatų į prezidentus dokumentų įvertinimą, atmestų A. Bouteflikos kandidatūrą. Taryba turi iki kovo 13 d. nuspręsti, kurie iš dokumentus pateikusių pretendentų gali dalyvauti balandžio 18 d. vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

Kelias savaites Alžyre nerimstantys protestai tapo didžiausiu iššūkiu ligotam prezidentui A. Bouteflikai, kuris šalies prezidento pareigas eina jau 20 metų ir artėjančiuose Alžyro prezidento rinkimuose sieks dar vienos kadencijos.

Nepaisydamas prastos savo sveikatos, 82-ejų prezidentas sekmadienį oficialiai pateikė savo kandidatūrą dalyvauti rinkimuose. 

Prezidentas po 2013 metais jį ištikusio insulto sėdi neįgaliojo vežimėlyje ir sunkiai kalba. Viešumoje jis pasirodo retai. Šiuo metu A. Bouteflika gydomas Šveicarijoje.

Atgal