VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

03.10. Naujausios žinios

Sugrįš nemalonūs žiemiški orai

Jau sekmadienio antroje dienos pusėje su šaltesne oro mase atkeliaus ne tik lietus, bet ir šlapdriba, o Kovo-11-ąją teks švęsti ir visai žiemišku oru.

Šeštadienio vakare praslinkus atmosferos frontui vėjas buvo kiek stipresnis, daugelyje rajonų jis siekė 15-16 m/s, pajūryje buvo sustiprėjęs iki 20 m /s. Toks pat stiprokas jis išliko ir nakties pradžioje, bet pasitraukus krituliams vėjas pradėjo rimti ir sekmadienio rytą, nors ir buvo dar apysmarkis, bet pavojingų gūsių nesusidarė, Lietuvos Radijui sakė sinoptikė Margarita Kirkliauskaitė. Pasak sinoptikės, pietvakarinius ir vakarinius rajonus sekmadienio rytą pasiekė nauja kritulių zona, tuose regionuose vėjas ir yra stipriausias. Klaipėdoje ji kartais sustiprėja iki 13-14 m/s. 

Temperatūra sekmadienio rytą svyravo nuo 1 iki 4 laipsnių šilumos, negausiai lynojo šalies pietvakariuose ir vakaruose. Lietaus zona yra pasiekusi Vakarų Žemaitiją ir sekmadienį krituliai toliau keliaus per Lietuvą, sakė sinoptikė. Pirmoje dienos pusėje rytiniuose, šiaurės rytiniuose regionuose dar galima bus pro debesis pamatyti ir saulę, na o jau popietę daugelyje rajonų bus krituliai, o į vakarinius rajonus su šaltesnio oro mase atkeliaus ne vien tik lietus, bet ir šlapdriba. Vakarėjant dažniau iš debesų kris šlapdriba nei lietus, tačiau temperatūra dar pirmoje dienos pusėje spės pakilti iki 1-6 laipsnių šilumos.

Kovo 11-ąją, anot sinoptikės M. Kirkliauskaitės, sugrįžta į Lietuvą žiema. Jau nakties pradžioje šlapdribą keis negausus sniegas, daugiausia jis lankysis šiauriniuose, rytiniuose šalies regionuose. Vėjas kiek aprims, atsiras daugiau pragiedrulių nakties metu, tad temperatūra daugelyje rajonų spės pažemėti iki 0-4 laipsnių šalčio. Na o kadangi sekmadienis gana drėgnas, tai pirmadienį daugelyje rajonų formuosis plikledis. Ryto valandomis reikėtų būti atsargiems dėl slidžių kelių ir šaligatvių, įspėjo sinoptikė. 

Pirmadienį dienos metu krituliai kiek intensyvės, daugiausia tai bus sniegas, tarp praslenkančių sniego debesų kartais pasirodys ir saulė, ji temperatūrą kilstelės iki 0-4 laipsnių šilumos.

Boksininkui E. Skurdeliui - turnyro Suomijoje bronzos medalis

Suomijoje vykstančio tarptautinio bokso turnyro „GeeBee“ svorio kategorijos iki 60 kg lietuvis Edgaras Skurdelis iškovojo bronzos medalį.

Lietuvos boksininkas pusfinalyje šeštadienį 2:3 nusileido Suomijos atstovui Arslanui Chatajevui.

Finale A. Chatajevas kausis su Indijos atstovu Shiva Thapa.

Vladikaukaze (Rusija) vykstantį Europos jaunimo (iki 22 metų) bokso čempionatą sėkmingai pradėjo lietuvis Saimonas Banys. Svorio kategorijos iki 69 kg pirmajame rate lietuvis šeštadienį 3:2 įveikė Nidjatą Hasanovą iš Azerbaidžano.

Antrajame rate - aštuntfinalyje - S. Banys kovos su rumunu Taysonu Lubertu.

Svorio kategorijos iki 91 kg pirmajame rate lietuvis Robertas Jokulys 0:5 neatsilaikė prieš Austrijos atstovą Ahmedą Hagagį.

Nedarbas savivaldybėse siekė 9,5 proc.

Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentasPastaraisiais metais augant Lietuvos ekonomikai šalies nedarbo lygis savivaldybėse siekė 9,5 proc. Daugiausia bedarbių buvo Lazdijų, Zarasų, Ignalinos, Kelmės ir Jurbarko rajonuose - 15 proc. Mažiausia - iki 6 proc. Kretingos rajone, Neringoje, Elektrėnuose, Šiaulių mieste, Birštono ir Klaipėdos rajono savivaldybėse.

„Nedarbo, didelio pašalpų poreikio problemos ryškiausios šiaurės rytų Lietuvoje ir pasienio savivaldybėse. Šios savivaldybės patekusios į spąstus - legalaus verslo čia mažai, o ir ilgai iš darbo rinkos iškritusiems žmonėms į ją integruotis tampa vis sunkiau“, - Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) pranešime komentuoja jo prezidentas Žilvinas Šilėnas. 

Anot jo, bedarbystės problema lemia socialinių pašalpų poreikį. Socialinių pašalpų vidutiniškai Lietuvos savivaldybėse reikėjo 3,6 proc. gyventojų, per ketverius metus pašalpų gavėjų vidutiniškai sumažėjo 1,3 proc. 

Daugiausia, daugiau nei 7 proc., socialinių pašalpų buvo išdalinta Ignalinos r., Zarasų r., Lazdijų r. ir Kalvarijos miesto savivaldybėse, mažiausiai - kurortų, didžiųjų miestų ir jų žiedinėse savivaldybėse. 

LLRI duomenimis, Neringoje - 0,3 proc., Klaipėdoje. - 0,7 proc., Vilniuje - 1 proc., Šiauliuose, Klaipėdos r. ir Marijampolėje - 1,2 proc. gyventojų gavo socialines pašalpas. 

LLRI analitikas Martynas Tininis pažymi, kad didžiausios socialinės problemos kamuoja tas savivaldybes, kurios išsiskiria ypač mažu verslo aktyvumu.

R. Karbauskis: opozicija darys viską, kad mes dirbti negalėtume

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis mano, kad pavasarį vyksiantys rinkimai nesutrukdys Seimo konstruktyviam darbui, tačiau opozicija, jo nuomone, darys viską, kad parlamentas dirbti negalėtų.

„Be perstojo buvo bandymai mūsų darbą kaip nors sutrukdyti, buvo kortelės ištraukinėjamos ir anksčiau. Bus tai daroma ir dabar, tai yra niekuo nesiskirs. Aš galiu užtikrinti, kad šita sesija nesiskirs visiškai nuo ankstesnių. Opozicija darys viską, kad mes dirbti negalėtume“, - sekmadienį prieš prasidedant pavasario sesijai žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Laikydamiesi Konstitucijoje nustatytos datos, sekmadienį parlamentarai susirinko į Seimo pavasario sesiją.

Jos darbų programoje - 545 teisės aktų projektai, kuriuos teikia prezidentė Dalia Grybauskaitė, Vyriausybė, Seimo komitetai, frakcijos ir Seimo nariai.

Pirmajame plenariniame posėdyje būsimus darbus ketina pristatyti Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Pavasario sesija prasideda kovo 10-ąją ir baigiasi birželio 30-ąją.

J. Sabatauskas: savivaldybės jau tampo „per trumpą pinigų antklodę“

Savivaldybės skundžiasi nuo šių metų pradžios dėl mokesčių reformos netenkančios dalies gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Nors pagal įstatymą tokiais atvejais finansinius nuostolius 100 procentų turi kompensuoti reformas ir sprendimus daranti centrinė valdžia, tačiau valdantieji nusprendė savivaldybėms kompensuoti tik pusę netenkamos sumos, sako Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas.

Pasak jo, tai reiškia, kad savivaldybėse nesurenkama pakankamai pinigų, kad būtų patenkinti gyventojų poreikiai - trūksta pinigų sveikatos, socialiniams poreikiams, transportui. „Rajonams tai reiškia savotišką krizę“, - sako J. Sabatauskas.

Socialdemokratai ragina nedelsiant spręsti šią gilėjančią problemą. Juolab, kad Seime yra užregistruotas kompromisinis siūlymas - kompensuoti savivaldybėms bent 80 procentų GPM netekčių. Tiesa, valdantieji, balsuodami prieš, anot socialdemokratų, jau blokavo šio klausimo įtraukimą į programą taip pasmerkdami savivaldybes nepritekliui.

„Galbūt valdantiesiems ne itin palankūs savivaldos rinkimų rezultatai juos paprotins atsižvelgti į savivaldybių poreikius. Seimo vadovybei pateikėme siūlymą dėl biudžetų netekčių svarstyti sekmadienį prasidedančioje pavasario sesijoje. Juk įvairūs socialiniai poreikiai rajonuose tik didėja - savivaldybėms permesta ant pečių daug papildomų funkcijų, pavyzdžiui, įvedus etatinį mokytojų darbo apmokėjimą, socialinių pedagogų, psichologų, specialiųjų pedagogų algas pavesta mokėti savivaldybėms, o pinigų jų biudžetuose mažėja“, - teigia J. Sabatauskas.

Socialdemokratus stebina ir tokie valdančiųjų pareiškimai kaip socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio raginimas savivaldybėms daugiau skirti pinigų socialinėms reikmėms, nes jie išleidžiam kitur. Pasak, J. Sabatausko, akivaizdu, kad savivaldybės pradėjo tampyti „per trumpą pinigų antklodę“ nuo vieno krašto į kitą, o faktas, kad lėšų jų biudžetuose stinga, ir valdantieji, sukūrę šią situaciją, jo nuomone, turi bent iš dalies kompensuoti.

Lietuvos kariuomenės planuose – Sausumos pajėgų štabo struktūrą priartinti prie JAV kariuomenės divizijos štabo struktūros

Planuojama, dar šį mėnesį darbo vizito į Lietuvą atvyks JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos karininkų delegacija, kuri patars Lietuvos kariuomenei, kaip jos Sausumos pajėgų štabe išvystyti divizijos lygmens štabo pajėgumą. Tokia idėja, bendradarbiaujant su sąjungininkais iš JAV, Lietuvos kariuomenės vadovybei kilo dar praėjusią vasarą.

 KAM archyvo nuotrauka ( aut.  P. Čilinskas)

„Įvertinę esamus Lietuvos kariuomenės pajėgumus ir poreikį didinti bendrų veiksmų suderinamumą, sąjungininkai iš JAV kariuomenės Sausumos pajėgų Europoje labai palaikė mūsų idėją pertvarkyti dabartinį Sausumos pajėgų štabą pagal JAV kariuomenės divizijos lygmens štabo struktūrą. Negana to, jie yra pasirengę mums suteikti visokeriopą pagalbą ją įgyvendinant. Pirmiausiai tai vertinu kaip puikų Lietuvos kariuomenės įvertinimą ir pasitikėjimą. Be to, tai pasitarnaus kaip papildoma atgrasymo priemonė ir sustiprins mūsų veiksmų su JAV partneriais suderinamumą šalies gynybos kontekste. Nepasinaudoti tokia galimybe būtų neprotinga“, –  sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas  Jonas Vytautas Žukas.

Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje yra keturi brigados dydžio vienetai: Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“, Motorizuotoji pėstininkų brigada „Žemaitija“, Lengvoji pėstininkų brigada „Aukštaitija“ (rezervinė) ir lengvajai pėstininkų brigadai prilyginamos Krašto apsaugos savanorių pajėgos. Todėl, pasak vado, yra logiška, kad aukštesnio štabo vaidmenį atliekantis Sausumos pajėgų štabas prilygtų divizijos vadavietei. Tai, kad jo struktūra priartinta prie JAV kariuomenės divizijos lygmens štabo struktūros, kariuomenės vadovybės nuomone, mums leis dar efektyviau bendradarbiauti su strateginiais partneriais iš JAV.

„Projekto dėka galėsime dar geriau susikalbėti ir suprasti vieni kitus, būsime dar labiau integruoti“,  –  įsitikinęs Lietuvos kariuomenės vadas.

Planuojama, dar iki metų vidurio Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų štabas pasirašys bendradarbiavimo sutartį su JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos 28-osios divizijos štabu. Būtent jos pagrindu Sausumos pajėgų štabe ilgainiui ir bus išvystytas divizijos štabo pajėgumas.

Kitąmet JAV sausumos pajėgų Europoje vadavietė planuoja surengti dideles karines pratybas „Defender 2020“, kuriomis pademonstruos JAV gebėjimus greitai perdislokuoti diviziją į bet kurią operacijos vietą Europoje. Lietuvos kariuomenės vadovybės manymu, tai būtų labai gera proga Sausumos pajėgų štabui pirmą kartą pasitreniruoti tarptautinėje aplinkoje atliekant divizijos štabo vaidmenį. Todėl yra dedamos pastangos, kad amerikiečiai įtrauktų šio štabo dalyvavimą į pratybų „Defender 2020“ scenarijų.

„Divizijos štabo vystymo projekto įgyvendinimui turime apie metus laiko. Per juos viską ramiai susidėliosime, pasižiūrėsime, ištestuosime ir, manau, kad pratybose „Defender 2020“ jau galėtume parodyti tam tikrą naują kokybę“, –  teigia gen. ltn. J. V. Žukas.

Šis dvišalis projektas nesikerta nei su nacionaliniais valstybės ginkluotos gynybos planais, nei su jau vykdomais kitais tarptautiniais projektais, tokiais, kaip Lietuvos kariuomenės „Geležinio Vilko“ brigados afiliacija mokymo tikslais su Vokietijos divizija, analogiška „Žemaitijos“ brigados afiliacija su Danijos divizija bei „Geležinio Vilko“ brigados priskyrimas Aljanso vadovavimo ir valdymo struktūroje esančiai, Lenkijoje dislokuotai, daugiašalei Šiaurės Rytų divizijai.

JAV yra Lietuvos strateginė partnerė ir pagrindinė Baltijos regiono saugumą užtikrinanti sąjungininkė. JAV aktyviai dalyvauja įgyvendinant saugumo užtikrinimo priemones Baltijos šalyse, stiprindama regiono saugumą ir stabilumą. Savo kariais, technika ir finansinėmis lėšomis JAV aktyviai prisideda prie mūsų regiono gynybos.

Baltieji rūmai nori daugiau pinigų už JAV kariuomenės dislokavimą kitose šalyse

JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) ir jo patarėjai parengė naują formulę, pagal kurią kitos šalys mokės už Amerikos kariuomenės dislokavimą savo teritorijoje, praneša CNN.

Baltieji rūmai nori daugiau pinigų už JAV kariuomenės dislokavimą kitose šalyse. EPA-Eltos nuotr.

Vašingtonas naująjį atsiskaitymo metodą vadina „kaina plius 50 procentų“. Pagal šią formulę, valstybės visiškai padengs išlaidas Jungtinių Valstijų kariuomenei jų teritorijoje dislokuoti, o paskui papildomai sumokės dar pusę šios sumos. Dėl to JAV kariškių išlaikymas sąjungininkams gali pabrangti penkis ar šešis kartus. 

D. Trampas jau ne pirmus metus skundžiasi, kad JAV kariškius priimančios šalys nepakankamai moka už jų dislokavimą. 

JAV kariškių šiuo metu yra daugiau kaip šimte pasaulio šalių. Daugiausia jų dislokuota Japonijoje, Pietų Korėjoje, Vokietijoje, Katare ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose.


 

Atgal