VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

03.12. Naujausios žinios

Pinigų plovimo skandalai turės įtakos skolinimosi kaštams ir reputacijai

Bankų pinigų plovimo skandalai paveiks skolinimosi kaštus ir Lietuvos, kaip finansinių technologijų (fintech) centro, reputaciją, sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Vitas Vasiliauskas

„Kalbant apibendrintai apie bankų grupes, veikiančias Baltijos-Šiaurės šalyse, tai būtent skolinimosi kaštams tai įtakos turės. Kada mes kalbame apie dolerio jurisdikciją, tai tose šalyse kreditoriai žiūri apskritai į Europą kaip į vieną regioną - į Baltijos, Šiaurės šalis kaip į vieną regioną“, - žurnalistams sakė V. Vasiliauskas. 

Jo teigimu, didžiausią įtaką skandalai turėjo akcijų kainoms - jų kritimas kai kuriais atvejais buvo reikšmingas. 

„Be abejo, didžiausią įtaką turėjo akcijų kainoms, tai tas akcijų kainų kritimas kai kurias atvejais buvo pakankamai reikšmingas. Šiuo metu akcijų kainos atsistatinėja, bet vėlgi - nežinome, kiek naujos informacijos pasieks ir kaip rinkos į tai reaguos“, - kalbėjo V. Vasiliauskas. 

Paklaustas, ar skandalai turės įtakos Lietuvos, kaip fintech centro Lietuvoje kūrimui, jis sakė, kad reputacija yra paliesta. 

„Be jokios abejonės, aš manau, kad jurisdikcijos reputacija yra paliesta. Reikės laiko, kad tuos visus dūmus, tą visą rūką išsklaidytume“, - sakė V. Vasiliauskas. 

„Swedbank“, „Nordea“ ir „Danske Bank“ yra įsivėlę į pinigų plovimo skandalus. Taip pat atskleista, kad bankrutavęs Ūkio bankas per investicinį banką Rusijoje „Troika Dialog“ išplovė daugiau nei 6 mlrd. eurų, rašė portalas 15min., kartu su žurnalistikos centru OCCPR ir partneriais iš 18 šalių atlikęs žurnalistinį tyrimą. 

Suomijos nacionalinis transliuotojas YLE, remdamasis nutekintais 2005-2017 metų duomenimis, pranešė, kad per „Nordea“ galimai išplauta apie 700 mln. eurų, daugiausia pervestų iš jau uždarytų Ūkio ir „Snoro“ bankų. Lėšos daugiausia siejamos su rusų oligarchu Rubenu Vardanianu ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino vaikystės draugu Sergejumi Rolduginu. 

Kova su pinigų plovėjais pagarsėjęs investuotojas Billas Browderis Švedijos teisėsaugai pateikė kaltinimą, kuriame teigiama, kad „Swedbank“ leido atlikti 176 mln. dolerių (155,6 mln. eurų) mokėjimus iš bankrutavusio Ūkio banko ir dėl pinigų plovimo uždaromo „Danske Bank“ Estijos filialo, pranešė „Bloomberg“.

B. Browderis tikina turįs informacijos, kad didžioji dalis iš 176 mln. galimai nešvarių dolerių buvo gaunami iš ir siunčiami į lietuvišką Ūkio banką, kuris 2013 m. buvo paskelbtas bankrutavusiu. B. Browderio kaltinime teigiama, kad 590 „Swedbank“ sąskaitų Baltijos šalyse ir Švedijoje gavo 158 mln. dolerių iš 102-ų Ūkio banko sąskaitų.

Tautininkų eitynėse vėl skambėjo „Lietuva lietuviams“

Pirmadienio pavakarę Vilniuje surengtos tautininkų eitynės. Nešini trispalvėmis ir vėliavomis su Lietuvos herbu bei skanduodami „Lietuva lietuviams“ apie tūkstantį žmonių, pajudėję iš Vilniaus arkikatedros, žygiavo Gedimino prospektu iki Lukiškių aikštės. Ten vyko mitingas „Sugrąžinsim Vytį Vilniui!“. Mitingo iniciatoriai savo pasisakymuose kreipėsi į miesto valdžią, ragindami Lukiškių aikštėje pastatyti Vyčio monumentą.

Eitynėse dalyvavo prezidento posto siekiantis filosofas Arvydas Juozaitis. Renginio metu buvo renkami parašai dėl jo kandidatavimo Prezidento rinkimuose. 

Tarp eitynių dalyvių buvo ir kitas apie šalies vadovo kėdę galvojantis politikas - Seimo narys Petras Gražulis. Eitynėse taip pat dalyvavo ultradešiniųjų pažiūrų šiaulietis Mindaugas Gervaldas (Murza). 

Tautininkai tradiciškai kasmet organizuoja eitynes Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios progomis. 

Pasak eitynių organizatorių, šiais metais eitynėse akcentuojamas siekis ne tik Vilniui „sugrąžinti Vytį“, bet ir raginimai ginti tautinio suverenumo vertybes. 

„Matydami, kad stiprėjant vienybei stiprėja ir skaldytojiškų jėgų pastangos, kviečiame visus, kuriems brangi Tėvynė, Tauta ir Kovo 11-osios idealai, nepasiduoti skaldytojų įtakai ir nepriklausomai nuo politinių orientacijų ar partinių skirtumų dalyvauti Kovo 11-osios patriotinėse eitynėse“, - sakė vienas iš eitynių organizatorių, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos garbės pirmininkas Sakalas Gorodeckis. 

Kinijoje pernai sumažėjo oro tarša

Kinijos oro kokybė praėjusiais metais pastebimai pagerėjo, pirmadienį pažymėjo šalies Aplinkos ministerija, vyriausybei stengiantis tiek pažaboti taršą, tiek atgaivinti silpnėjančią ekonomiką.

Asociatyvi EPA-Eltos nuotr.

Kinijos miestus jau ilgus metus gaubia stori smogo debesys ir atspindi tamsią sparčios plėtros pusę, kuri padėjo šimtams milijonų šalies gyventojų išsikapstyti iš skurdo.

Šalies ekonominis stebuklas tvirtai remiasi plieno, anglies ir cemento gamyba, o ji yra labai teršianti. 

Ekologijos ir aplinkos ministerijos vadovas Li Ganjie sakė, kad Pekinas išlaikytų įsipareigojimą kovoti su tarša, net jeigu šalis susidurtų su dar didesniu ekonomikos sulėtėjimu.

„Mes ryžtingai priešinamės atsipalaidavimui arba švelnesniam aplinkos priežiūros ir reguliavimo procesui“, - sakė jis spaudos konferencijoje Kinijos metinio parlamento susitikimo kuluaruose.

Negalime „aukoti aplinkos mainais į ekonomikos augimą“, pridūrė jis.

Praėjusiais metais Kinijos ekonomika augo lėčiausiu tempu per beveik tris dešimtmečius, o per paskutinius tris 2018 metų mėnesius metinė jos plėtra sudarė 6,4 proc.

Tačiau Pekinas buvo priverstas subalansuoti savo susirūpinimą dėl ekonomikos sulėtėjimo su baime dėl visuomenės reakcijos į aplinkos taršą.

Praėjusiais metais vyriausybės valdžios institucijos taip pat sustiprino aplinkos apsaugos teisės aktų vykdymą. Remiantis ministerijos pranešimu, administracinės nuobaudos dėl jų pažeidimų pernai iš viso sudarė 15,28 mlrd. juanių (2,27 mlrd. JAV dolerių) ir per metus ūgtelėjo 32 proc.

Po protestų Kremlius tikina neketinantis apriboti interneto 

Maskva pirmadienį patikino, kad neketina atkirsti Rusijos interneto nuo likusio pasaulio, po protestų visoje šalyje dėl planų pažaboti internetines laisves.

Protestai Maskvoje ir kituose miestuose vyko sekmadienį, kai Rusijos įstatymų leidėjai patvirtino įstatymo projektą, kuriuo siekiama sustabdyti šalies interneto srauto nukreipimą į užsienio serverius, esą dėl kibernetinio saugumo padidinimo.

Dmitrijus Peskovas. EPA-Eltos nuotr.

„Visi pritaria interneto laisvei - įstatymo projekto autoriai, prezidento administracija ir vyriausybė“, - žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Niekas nesiūlo atkirsti interneto ar apriboti galimybių su juo dirbti“, - sakė jis, pridurdamas, kad protestuotojai yra „suklaidinti“.

Aktyvistų teigimu, įstatymo projektas yra dar vienas Rusijos cenzūros bandymas kontroliuoti pasaulines socialinių tinklų platformas.

Rusijos valdžia taip pat naudojo „antiekstremistinius“ įstatymus, kad patrauktų žmones baudžiamojon atsakomybėn dėl to, kad jie ją socialiniuose tinkluose kritikuoja ar tiesiog juokauja.

Artėjant rinkimams Turkijos ekonomika pateko į recesiją

Turkijos ekonomika nugrimzdo į pirmąją recesiją per dešimtmetį, parodė oficialūs pirmadienį paskelbti duomenys, likus vos kelioms savaitėms iki šalies prezidento Redžepo Tajipo Erdogano (Recep Tayyip Erdogan) vyriausybei svarbių vietos rinkimų, kuriuose augimas ir infliacija bus pagrindinės temos rinkėjams.

Redžepas Tajipas Erdoganoas. EPA-Eltos nuotr.

Turkijos statistikos institutas (TUIK) paskelbė, kad šalies ekonomika per paskutinius tris praėjusių metų mėnesius, palyginti su trečiu ketvirčiu, susitraukė 2,4 proc. Šie duomenys pateikti įvertinus sezoninius ir kalendorinius veiksnius.

Trečią ketvirtį Turkijos ekonomika taip pat smuko. Du iš eilės ūkio susitraukimo ketvirčiai apibrėžiami kaip recesija.

Ketvirtą 2018 metų ketvirtį Turkijos bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 3 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

2018 metais augimas sudarė 2,6 proc., bet buvo daug mažesnis negu 7,4 proc., užfiksuoti 2017-aisiais, per nesėkmingą laikotarpį po nepavykusio 2016 metų perversmo ir teroristinių atakų. 

Ekonominiai sunkumai ir valiutos krizė praėjusiais metais tapo jautriausiais klausimais R. T. Erdoganui ir jo valdančiajai Teisingumo ir plėtros partijai (AKP) prieš kovo 31 dienos rinkimus. Turkijos lyderis savo valdymo laikotarpiu dažnai gyrėsi stipriu šalies ekonomikos augimu.

Infliacija taip pat išliko aukšta. Spalį ji pasiekė 15-kos metų piką ir sudarė 25,24 proc., prieš nukrisdama žemiau 20 proc. vasarį. Ypač smarkiai išaugo maisto kainos.

Paskutinį kartą Turkija recesiją patyrė 2009 metais po to, kai pasaulinė ekonominė krizė smogė užsienio ir vidaus paklausai.

FED vadovas teigia, kad D.Trampas negali jo atleisti

Federalinio atsargų banko (FED) vadovas Džeromas Pauelas (Jerome Powell), kuris susidūrė su griežta JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) kritika, sekmadienį transliuotame interviu teigė, kad šalies vadovas negali jo atleisti.

„Įstatymas aiškus. Mano kadencija tęsiasi ketverius metus, ir aš ketinu ją baigti“, - CBS televizijos laidai „60 minučių“ (angl. „60 Minutes“) sakė Dž. Pauelas.

Tačiau Dž. Pauelas atsisakė kritikuoti D. Trampą ar aptarti privačius pokalbius su juo, sakydamas, kad „nebūtų tinkama“ taip elgtis.

FED vadovas Džeromas Pauelas. EPA-Eltos nuotr.

„Stengiuosi nekomentuoti prezidento. Nemanau, kad man tikslinga komentuoti prezidentą arba, atvirai kalbant, bet kurį kitą išrinktą pareigūną“, - pažymėjoDž. Pauelas.

„Jei taip daryčiau, tai būtų atsitraukimas ir blaškymasis nuo svarbaus darbo, kurį turime atlikti“, - pridūrė jis. 

Praėjusias metais D. Trampas piktai ir viešai pasmerkė FED vykdomus „beprotiškus“ palūkanų normų padidinimus.

Kalbėdamas apie ekonomiką, Dž. Pauelas teigė, kad šiemet tikimasi Jungtinių Valstijų ūkio plėtros sulėtėjimo, bet paneigė recesijos grėsmę.

Dž. Pauelas atkreipė dėmesį į susirūpinimą dėl kibernetinių nusikaltimų, pavadindamas juos „didele grėsme“.

„Kibernetinė rizika yra nuolat kintanti rizika. Mes labai daug laiko ir išteklių skiriame FED apsaugai, bet taip pat siekiame nuo kibernetinių grėsmių apsaugoti finansų institucijas bei rinkas. Ir privačios korporacijos daro tą patį“, - reziumavo jis.

Atgal