VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

09.25. Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba „Concordia Annual Summit“

Nėra nieko amžino, išskyrus kaitą. Šis senas posakis šiandien yra kaip niekad aktualus. Mes gyvename didžiųjų technologinių, ekonominių, socialinių pokyčių eroje. Tačiau tuo pat metu socialinių pokyčių tempas atsilieka.

Šis neatitikimas kuria įtampą bei gali turėti neigiamą poveikį net ir ekonominiam augimui. Kaip ekonomistas aš puikiai suprantu, kad besaikis augimas gali pasibaigti griūtimi. Kaip valstybės vadovas esu įsitikinęs, kad mes turime padaryti viską, kas mūsų galioje, kad to išvengtume.

Šiandien galime didžiuotis, kad Lietuvos ekonomikos augimas nuo 2000 metų yra vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje. Kita vertus, mes žinome, kad kartu su BVP augo ir pajamų nelygybė – tai iššūkis, su kuriuo susiduria daugelis šalių.

LR Prezidento kanceliarijos/Robertas Dačkus nuotr.

Kaip nacija mes puikiai suprantame, kad pokyčiai atneša ne vien naujų galimybių, bet ir nenumatytų pasekmių. Dabar mes vėl stovime ant viliojančių, bet kartu ir trikdančių permainų slenksčio – įsibėgėja skaitmeninis amžius, dirbtinio intelekto ir robotų amžius, naujos pramonės revoliucijos amžius.

Pažanga jau atrodo ranka pasiekiama – tačiau negalime ranka numoti į susijusias rizikas. Turime išnaudoti visus skaitmenizacijos ir robotizacijos privalumus, o kartu paruošti visuomenę naujiems iššūkiams.

Vaizdžiai tariant, privalome rasti būdą, kaip žmonių gerovę pastatyti ant robotų pečių.

Tiesą sakant, Lietuva jau nemažai padarė, ruošdamasi skaitmenos erai. Mūsų skaitmeninė ekonomika per pastaruosius ketverius metus augo triskart greičiau nei visas Lietuvos ūkis. Tuo pat metu sparčiai plėtėsi bei tobulėjo skaitmeninės viešosios paslaugos.

Žvelgdama į ateitį, Lietuva neseniai priėmė Nacionalinę dirbtinio intelekto strategiją, kurioje pabrėžiama būtinybė plėtoti ir pritaikyti dirbtinį intelektą viešajame sektoriuje. Mes taip pat skatiname informacinių technologijų startuolių kūrimąsi.

Tačiau labiausiai mes didžiuojamės sparčiai augančiu finansinių technologijų lauku. Jame testuojamos ir plėtojamos įvairios inovacijos. Jau dabar Lietuvoje yra susibūrusi glaudi finansinių technologijų bendruomenė, kurią sudaro daugelis startuolių bei verslo asociacijų. Mūsų finansų reguliuotojas, vienas pažangiausių Europoje, siūlo greičiausią ir efektyviausią licencijavimo procesą, reguliacinę „smėlio dėžę“ bei prieigą finansinių technologijų institucijoms prie bendros ES mokėjimo sistemos.

Ilgalaikis mūsų tikslas yra užtikrinti, kad kuo daugiau gyventojų turėtų galimybę savo kasdienėje veikloje naudotis informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis.

O kol kas, mąstydamas apie ekonomikos ateitį – o ir visuomenės ateitį – galvoje turiu tris prioritetus: įgūdžius, įgūdžius ir dar kartą įgūdžius.

Itin svarbu užtikrinti, kad visi darbuotojai liktų konkurencingi žinių ekonomikoje. Mokymasis visą gyvenimą yra būtinybė tiek dabartiniams darbuotojams, tiek ir tiems, kurie pradės dirbti rytoj.

Gerovės valstybės idėjos, kurią aš kėliau per rinkimų kampaniją, įgyvendinimas bus sunkiai įsivaizduojamas be kokybiškos švietimo sistemos. Ji privalo atitikti XXI amžiaus iššūkius.

Ne mažiau svarbu užtikrinti adekvačią socialinę apsaugą. Jau dabar aišku, kad reikės rasti naują pusiausvyrą tarp universalios ir įmokomis grįstos socialinės apsaugos. Siekdami išvengti savarankiškai dirbančių asmenų patekimo į skurdo spąstus, mes taip pat turėsime judėti link jų ir samdomų darbuotojų socialinių garantijų sulyginimo. Tam mums gali prireikti papildomų reguliacinių instrumentų, biudžeto išlaidų, mokestinės politikos inovacijų ir kitų pajamų šaltinių.

Galimybės gerovės valstybei atsiveria tik tada, kai prie jos kūrimo drauge prisideda valdžios institucijos, verslas ir visuomenė. Jūsų – verslo lyderių – genuose užkuoduotas siekis nuolat būti žingsniu priekyje. Aš raginu Jus žingsniu priekyje būti ir socialinių inovacijų srityje. Mes visi turime judėti pirmyn, nepalikdami silpniausių visuomenės segmentų toli užnugaryje.

Ponios ir ponai,

ateitis jau yra čia. Tai reiškia, kad mes turime keistis ir parengti savo socialinės saugos tinklus, kad prisitaikytume tiek prie žinomų, tiek ir prie šiandien nenumatomų pokyčių. O pastarieji, be abejo, ateis.

Esu įsitikinęs, kad skaitmenizacija ir robotizacija gali sustiprinti gerovės valstybės pamatus. Tačiau tam reikalingi išmanūs ir ryžtingi viešojo bei privataus sektorių veiksmai.

 

Atgal