VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

10.27.BFK patvirtino krizės tyrimo išvadas: nustatyta virš 2 mlrd. eurų žala valstybei

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK), atliekantis 2008-2009 metų ekonominės krizės priežasčių tyrimą,  už uždarų durų patvirtino galutines pakoreguotas išvadas, kurios iki spalio 31 d. turi būti teikiamos Seimui.

Išvadose teigiama, kad Lietuvos bankas sąmoningai ar nesąmoningai sudarė galimybes bankams perkelti daugelį rizikų kitiems, dažniausiai neprofesionaliems rinkos dalyviams, o nevaržydamas pigaus, spekuliatyvaus ir perteklinio finansavimo iš patronuojančių bankų, jis toleravo netolygias vietos bankų konkurencijos sąlygas.

Rašoma, kad, nepaisydamas besiformuojančių NT burbulų, ekonominių disbalansų ir iškraipomos ūkio struktūros, Lietuvos bankas toleravo agresyvią ir riziką ignoruojančią Skandinavijos bankų konkurencinę kovą dėl rinkos dalies ir leido šiems bankams visiškai perimti pinigų politikos kontrolę.

Rekomendacijose BFK siūlo Vyriausybei svarstyti galimybę įkurti nepriklausomą nuo centrinio banko finansinių paslaugų ir vartotojų teisių priežiūros instituciją, visapusiškai nagrinėti galimybę mažinti leistiną bankų rinkos koncentracijos lygį.

Krizės tyrėjai siūlo atlikti galimybių studiją dėl komerciniais pagrindais veikiančio valstybinio banko, kuris būtų orientuotas į bazinių finansinių paslaugų paketą, gyventojų, verslo, valdžios sektoriaus kreditavimo ir kitų finansinių paslaugų suteikimą.

Taip pat siūloma kreiptis į Generalinę prokuratūrą, įvertinant 2009-2012 m. Vyriausybės sprendimą skolintis finansų rinkose bei iš komercinių bankų, dėl ko BFK tyrimo metu buvo nustatyta virš 2 mlrd. eurų žala valstybei.

Prokuratūrai taip pat siūloma įvertinti stambiųjų bankų vaidmenį sukeliant krizės reiškinius Lietuvoje. Be kita ko, kad įvertintų, ar Lietuvos bankas tinkamai neprižiūrėjo komercinių bankų procedūrų su VILIBOR palūkanų normų nustatymu.

Seimo BFK atlieka tyrimą, kuriuo siekiama išsiaiškinti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo šalyje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.

 

Atgal