VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Į pradžią

04 18. Tikėtina, kad prie balsadėžių eisime du kartus

Likus mažiau nei mėnesiui iki Prezidento rinkimų, kaip ir ankstesnėse apklausose, visuomenė savo favoritų nekeičia: tvirčiausias pozicijas užima dabartinė antrosios kadencijos siekianti Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Artimiausias D. Grybauskaitės konkurentas - Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatas europarlamentaras Zigmantas Balčytis - nuo jos atsilieka daugiau nei trigubai.
Nepalankiausiai Prezidento rinkimai susiklostytų į šį postą nusitaikiusiam sostinės merui politinės partijos "Sąjunga TAIP" vadovui Artūrui Zuokui ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderiui (LLRA) Valdemarui Tomaševskiui. Nors šiuo metu daugiausia rinkėjų nusiteikę balsuoti už dabartinę šalies vadovę D. Grybauskaitę, jos 44,3 proc. surinktų balsų neužtektų, kad ji į antrąją kadenciją žengtų jau po pirmojo rinkimų turo - rinkėjams prie balsadėžių teks eiti du kartus. Už ką balsuos dar neapsisprendę beveik penktadalis rinkėjų, tad, anot politikos ekspertų, tai svarbus veiksnys, lemsiantis balsų pasiskirstymą.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu kovo 24-31 dienomis rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės "Baltijos tyrimai" apklausoje respondentų buvo klausiama, už ką jie balsuotų Prezidento rinkimuose gegužės 11 dieną. Vertinimui buvo pateiktas 11 galimų kandidatų, apklausos metu dar rinkusių gyventojų parašus, kad būtų užregistruoti oficialiais kandidatais rinkimuose į Prezidentus, sąrašas. Vėliau paaiškėjo, kad keturi politikai - Seimo narys, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Linas Balsys, Demokratinės darbo ir vienybės partijos pirmininkė, Prezidento Algirdo Brazausko našlė Kristina Brazauskienė, verslininkas, mokslininkas Vladas Lašas bei signataras Rolandas Paulauskas - nesurinko reikiamo skaičiaus parašų, tačiau apklausos pradžioje apie tai nebuvo žinoma. Skirtingai nuo vasario mėnesio apklausos į galimų kandidatų sąrašą nebuvo įtrauktas partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas europarlamentaras Rolandas Paksas, nes Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) jo neįregistravo kartu su kitais kandidatais.
Apklausos duomenimis, dauguma - 44 proc. - apklaustų 18 metų ir vyresnių šalies gyventojų rinkimuose gegužės 11 dieną ketina balsuoti už nepriklausomą kandidatę, dabartinę Prezidentę D. Grybauskaitę. D. Grybauskaitės reitingai nuo metų pradžios po truputį sumažėjo: sausį ją palaikė 48 proc. rinkėjų, vasarį - 42 proc., o kovą vėl šoktelėjo iki 44 proc.
Toliau pagal gyventojų palaikymą eina du partijų palaikomi kandidatai LSDP kandidatas Z. Balčytis (12 proc.) bei Darbo partijos kandidatas Artūras Paulauskas (10 proc.). Z. Balčyčio reitingas, kaip ir pačių socdemų, auga trečias mėnuo iš eilės ir nuo 6,3 proc. sausį pakilo iki 12,3 proc. kovą. Nežymiai, tačiau augo ir "darbiečių" kandidato A. Paulausko reitingas.
Kiti kandidatai į Prezidentus turi mažesnį palaikymą - po 3 proc. potencialių rinkėjų ketino balsuoti už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatą, Ignalinos merą Bronį Ropę bei nepriklausomą kandidatą, parlamentarą Naglį Puteikį, o po 2 proc. palaikytų LLRA pirmininką V. Tomaševskį bei Vilniaus merą A. Zuoką.
Pastarąjį mėnesį daugiau nei kitų - 3 procentiniais punktais daugiau, palyginti su vasario mėnesiu - padidėjo Z. Balčyčio palaikymas. 2 procentiniais punktais padaugėjo ketinančių balsuoti už D. Grybauskaitę, B. Ropę ir N. Puteikį, o 1 procentiniu punktu padaugėjo remiančiųjų A. Paulauską.
Tarp keturių neregistruotų kandidatų kiek didesnį palaikymą turėjo Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas L. Balsys - jį palaikė beveik 3 proc. rinkėjų, o už K. Brazauskienę bei R. Paulauską kovo pabaigoje ketino balsuoti kiek daugiau nei po 1 proc. rinkėjų. Kad ketina balsuoti už verslininką V. Lašą nenurodė nė vienas apklausoje dalyvavęs gyventojas.
19 proc. respondentų neturėjo nuomonės, už ką balsuoti, ar atsakė neketiną dalyvauti Prezidento rinkimuose.
Pasak politologo, profesoriaus Lauro Bielinio, būtent dėl šių 19 proc. ir vyks kandidatų kova.
"Tie 19 proc. rodo, kad mes visiškai negalime matyti realaus vaizdo, nes 19 proc. nulemia bet kurio iš visų septynių galimybę išeiti į antrą turą. Todėl šiandien, ko gero, kova ir vyksta dėl šių 19 proc., kiekvienas galvoja, kaip patraukti juos į savo pusę. Kaip jiems tai pasiseks - pamatysime tik per rinkimus. Bet kokie sociologiniai tyrimai tėra sociologiniai tyrimai, rodantys momentinę nuotaiką, o realus rezultatas bus rinkiminis rezultatas", - sakė politologas.
Apskritai, politikos eksperto vertinimu, antrojo turo galimybė šiuose Prezidento rinkimuose labai tikėtina, nes lyginant su praėjusiais rinkimais, D. Grybauskaitė neturi plataus palaikymo, kurį turėjo tuomet. L. Bielinis prognozavo, kad D. Grybauskaitei neturint palaikymo plačiu diapazonu bus sudėtinga.
Realiausiu kandidatu D. Grybauskaitei įvardijamas Z. Balčytis. Z. Balčyčio rinkimų kampanija atrodo kitokia nei A. Paulausko, tačiau LSDP kandidatas į šalies vadovus gyvai dirba su rinkėjais regionuose. Tai esą ir yra pagrindinis šio politiko akcentas.
"Tuo skiriasi nuo A. Paulausko, kuris iš tikrųjų save demonstruoja kaip televizinį vaizdą", - įsitikinęs pašnekovas.
Tuo tarpu politologė Jūratė Novagrockienė atkreipė dėmesį į tai, kad dėl emigracijos mažėja ateinančių į rinkimus rinkėjų, kas gali pakoreguoti rinkimų rezultatus.
"Paprastai Prezidento rinkimuose rinkėjas būdavo pats aktyviausias, bet dabartiniu fonu atrodo, kad gali sumažėti rinkėjų aktyvumas. Mažėjant aktyvumui, didesnę tikimybę laimėti turi radikalesnių atstovų rėmėjai, rinkėjai", - Eltai sakė ji.
Anot politologės, kaip parodė ir 2012-aisiais vykę Seimo rinkimai arba apklausos, atliktos prieš rinkimus, apklausos neapima visų lenkų, dėl ko už V. Tomaševskį gali balsuoti didesnis procentas gyventojų, nes paprastai apie šį kandidatą telkiasi rusai ir lenkai. J. Novagrockienė taip pat pabrėžė Krymo ir Ukrainos įvykių foną, kuris skatina telktis Baltijos regione gyvenančių rusų elektoratą.
Pašnekovė buvo įsitikinusi, kad antrojo rinkimų turo prireiks, nes visi anksčiau paminėti veiksniai skaldys balsų pasiskirstymą.
"Tam, kad išeitų du žmonės su didžiausiais procentais, reikia tam tikro balsų koncentravimo į du kandidatus, bet, mano manymu ir mano matymu, atrodo, kad bus labai didelis pasiskirstymas tarp skirtingų kandidatų, ir dėl to tas antrasis turas visiškai tikėtinas", - prognozavo politologė.
Z.Balčytis ir A. Paulauskas įvardijami kaip alternatyva D. Grybauskaitei, kuri 2009 m. rinkimuose buvo nauja, nežinoma kandidatė, stipri lyderė, bet dabar ne vienam kelia nusivylimą. Nors politikos apžvalgininkai ir ekspertai antrajame rinkimų ture mato D. Grybauskaitės ir Z. Balčyčio akistatą, J. Novagrockienė neatmeta, kad čia gali būti staigmenų, kurios siejamos su V. Tomaševskio sėkmingu pasirodymu.
"Tiesiog manau, kad bus antras rinkimų turas, ir dar neaišku, kas bus antras kandidatas, kuris kovos su D. Grybauskaite. Tam tikra prasme staigmena būtų, jeigu V. Tomaševskis, o ne Z. Balčytis būtų antras kandidatas", - teigė politologė.
L. Bielinis, kalbėdamas apie galimas staigmenas antrajame rinkimų ture, jas siejo su staiga iškilusiais netikėtais faktais apie kandidatus arba kardinaliai pasikeitusia situacija rinkėjų akyse apie vieną ar kitą kandidatą.
"Bet kol kas mes nematome nei galimų situacijų pakeitimų, nežinia, ar galimi kažkokie nauji faktai apie kandidatus", - svarstė jis.
Anot sociologų, D. Grybauskaitę daugiau palaiko moterys - už ją balsuotų 52 proc. apklaustų moterų, rinkėjai iki 30 metų (51 proc.), didmiesčių gyventojai (51 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (56 proc.), besimokantis jaunimas (55 proc.) bei specialistai ir tarnautojai (51 proc.).
Už Z. Balčytį dažniau ketina balsuoti vyrai, vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime, respondentai, baigę kolegiją ar technikumą, vadovai ir pensininkai, rusų ir lenkų tautybių gyventojai.
A.Paulauską remia vyrai, 30-49 metų žmonės, mažesnių miestų gyventojai, respondentai su viduriniu ar profesiniu išsilavinimu, darbininkai ir ūkininkai, rusų ir lenkų tautybių gyventojai.
B. Ropę palaiko vyresni nei 30 metų žmonės, gyvenantys kaime ir mažesniuose miestuose, respondentai su viduriniu ar profesiniu išsilavinimu.
Už N. Puteikį dažniau ketina balsuoti vyresni nei 50 metų žmonės, respondentai su aukštuoju išsilavinimu, vadovai, namų šeimininkės ir bedarbiai.
Tuo tarpu už reitingų dugne esantį V. Tomaševskį dažniau ketina balsuoti moterys, vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime, respondentai su viduriniu ar profesiniu išsilavinimu, pensininkai, darbininkai ir ūkininkai, lenkų tautybės gyventojai.
Už ne ką mažiau nuo V. Tomaševskio atsiliekantį A.Zuoką dažniau ketina balsuoti vyrai, jaunesni nei 50 metų žmonės, didmiesčių gyventojai, respondentai su didžiausiomis šeimos pajamomis.
Jeigu L. Balsys būtų dalyvavęs rinkimuose, už jį ketino balsuoti 30-49 metų žmonės, gyvenantys mažesniuose miestuose, specialistai ir tarnautojai. Didžiausia dalis šį kandidatą remiančių rinkėjų, jei jis negalėtų dalyvauti rinkimuose, nurodė, kad vietoj L. Balsio balsuotų už A. Paulauską (38 proc.), o dar L. Balsio rėmėjai buvo linkę palaikyti Z. Balčytį (27 proc.), D. Grybauskaitę (19 proc.) ar B. Ropę (17 proc.).
Prezidento rinkimai vyks gegužės 11-ąją. Šalies vadovo posto sieks 7 kandidatai.
Galutinius Prezidento rinkimų rezultatus VRK turės paskelbti per savaitę.
Pagal Prezidento rinkimų įstatymą, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris pirmą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusė visų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas į Respublikos Prezidentus, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip 1/3 visų rinkėjų balsų.
Jeigu pirmajame rinkimų ture Prezidentas nebus išrinktas, pakartotinis balsavimas bus surengtas kartu su Europos Parlamento rinkimais gegužės 25 dieną.
Pakartotiniame balsavime dalyvauja du kandidatai, gavę daugiausiai balsų. Per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas į Respublikos Prezidentus, surinkęs daugiau balsų.
VRK duomenimis, teisę dalyvauti rinkimuose turi 2,54 mln. rinkėjų. Prieš penkerius metus rinkėjų skaičius buvo didesnis ir siekė 2 milijonus 670 tūkst. 412. Rinkimuose dalyvavo 1 391 960 (51,71 proc.) registruotų balsuotojų. Antrasis turas nevyko, nes D. Grybauskaitė surinko daugiau nei 1/3 visų rinkėjų balsų (68,17 proc.) ir rinkėjų aktyvumas siekė daugiau nei 50 proc. Pagal surinktų balsų skaičių ir skirtumą nuo antrojo kandidato D. Grybauskaitės pasiekimas laikomas rekordiniu nepriklausomoje Lietuvoje.

Atgal