Į pradžią
07 25. Pirmąjį ketvirtį euro zonos valstybės skola pasiekė 93,9 proc. BVP, o ES - 88,0 proc.
Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, pirmojo šių metų ketvirčio pabaigoje valstybės skola euro zonoje, palyginti su ketvirtuoju 2013-ųjų ketvirčiu, pakilo nuo 92,7 iki 93,9 proc. BVP. Šis padidėjimas, anot ekspertų, registruojamas po dviejų iš eilės jo nuosmukio ketvirčių. Tuo tarpu visoje ES rodiklis minėtu laikotarpiu padidėjo nuo 87,2 iki 88,0 proc.
Palyginti su pirmuoju 2013 metų ketvirčiu, viešojo sektoriaus skola euro zonoje pakilo nuo 92,5 iki 93,9 proc., o ES - nuo 86,2 iki 88,0 proc.
Pirmojo šių metų ketvirčio pabaigoje skolos už obligacijas sudarė 79,3 proc. euro zonos viešojo sektoriaus įsiskolinimų, ES šis rodiklis siekė 80,9 proc. Kito pobūdžio skolos siekia atitinkamai 17,9 ir 15,4 proc., o likusius 2,8 bei 3,7 proc. viešojo sektoriaus įsiskolinimų sudaro neapmokėtos išlaidos už keičiamas valiutas ir indėlius.
Europos Sąjungai finansiškai rėmus kai kurias regiono valstybes pateikiama ir tarpvyriausybinių paskolų statistika - pirmojo ketvirčio pabaigoje tokių paskolų ir BVP santykis euro zonoje sudarė 2,4 proc., o ES - 1,8 proc.
2014 metų pirmaisiais trimis mėnesiais didžiausia valstybės skola buvo registruojama Graikijoje (174,1 proc. BVP), Italijoje (135,6 proc. BVP) bei Portugalijoje (132,9 proc. BVP), tuo tarpu mažiausia - Estijoje (10,0 proc. BVP), Bulgarijoje (20,3 proc.) ir Liuksemburge (22,8 proc. BVP).
Palyginti su ketvirtuoju 2013 metų ketvirčiu, devyniolika ES valstybių narių nurodoma padidėjusi viešojo sektoriaus skola, šešiose sumažėjo, o Estijoje nepakito. Stipriausias padidėjimas susidarė Slovėnijoje (7,0 procentinio punkto), Vengrijoje (5,0 procentinio punkto), Belgijoje ir Portugalijoje (po 3,9 procentinio punkto). Didžiausias skolos nuosmukis nurodomas Lenkijoje (-7,6 procentinio punkto), Vokietijoje (-1,1 procentinio punkto) bei Graikijoje (-1,0 procentinio punkto).
Palyginti su pirmuoju praėjusių metų ketvirčiu, šešiolikoje ES valstybių narių nurodoma padidėjusi viešojo sektoriaus skola, o dešimtyje rodiklis sumažėjo. Daugiausiai jis pakilo Kipre (24,6 procentinio punkto), Slovėnijoje (23,9 procentinio punkto), Graikijoje (13,5 procentinio punkto) bei Kroatijoje (9,9 procentinio punkto). Tuo tarpu daugiausiai smuko jis Lenkijoje (-7,7 procentinio punkto), Vokietijoje (3,2 procentinio punkto), Čekijoje (2,2 procentinio punkto), Latvijoje (-1,4 procentinio punkto) ir Belgijoje (-0,9 procentinio punkto).
Lietuvoje per pirmuosius tris šių metų mėnesius valstybės skola pasiekė 40,3 proc. BVP, t. y. nuo ketvirtojo 2013 metų ketvirčio pakilo 0,9 procentinio punkto. Palyginti su pirmuoju 2013 metų ketvirčiu, rodiklis sumenko 0,4 procentinio punkto.
.jpg)
(1).png)
