Į pradžią
09 15. Baltijos kelio 25–mečio minėjimas Panevėžyje
Lidija Veličkaitė
Šiaurės rytų Lietuvos sostinė – Panevėžys, 2014 m. tapęs ir Lietuvos kultūros sostine, Lietuvą ir pasaulį sutinka spalvinga įdomiausių meno, kultūros, istorijos renginių programa. Šią programą panevėžiečiai šiemet papildo ir kitais puikiais proginiais, jubiliejiniais ar tradiciniais renginiais. Bene reikšmingiausias iš pastarųjų – Baltijos kelio 25–mečio pagerbimas. Sukakties dieną miestų, miestelių, kaimų ir kaimelių žmonės vėl atsigręžė mintimis ir jausmais į Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonių susikabinimo rankomis nutiestą 650 kilometrų juostos reginį. Tai Vilties ir laimės juosta, kaip niekada anksčiau suvienytiems ir žengiantiems trijų tautų ir valstybių laisvės, nepriklausomybės link. Nuo Vilniaus Gedimino pilies bokšto per Rygos Nepriklausomybės aikštę iki Talino Tompėjos pilies bokšto nuvilnijo 2 milijonų žmonių grandinė. Susijungė ne tik žmonių rankos, bet ir širdys, kuriose plazdėjo didžiausias nenumaldomas troškimas būti laisviems.
Giedant Baltijos valstybių himnus. Nuotraukos Arvydo Karaškos ir Sauliaus Stulpino
Panevėžiečius ir jų svečius šventišką rugpjūčio 23 d. popietę visą pusvalandį į ,,Baltijos kelio sąšauką“ ir koncertą ,,Esame čia kartu“ kvietė unikaliai skambantys 68 varpai. Vos prieš porą valandų Laisvės aikštę laistęs smarkus lietus nurimo leisdamas susirinkusiems į šventę gėrėtis šiuo varpų skambesiu. Tai originalus šiai progai sukurtas ir pirmą kartą atliktas kūrinys – urbanistinė garsinė kompozicija ,,Via Baltica. Campani Panevezensis: Gloria Deo et Patria (Baltijos kelias. Panevėžio varpai: Garbė Dievui ir Tėvynei“. Kompozicijos autorius ir režisierius Arvydas Kazimieras Karaška. Pagerbimo progai skirtą kūrinį atliko trys varpininkai. Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios trimis varpais skambino bažnyčios varpininkas Linas Mažeika, Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčios keturiais varpais automatiniu įtaisu skambino bažnyčios zakristijonas varpininkas Vladas Rudžianskas, elektriniu 61 varpo karilionu skambino autorius karilionininkas Arvydas Karaška.
Pasveikinusi garbingus aukštaičius ir svečius su puikia gražia švente, renginio vedėja Vilija Morkūnaitė pastebėjo, kad susirinkusieji rimtais ir susikaupusiais veidais klausėsi įspūdingos ir sutelkiančios varpų muzikos, o paskutiniuose akorduose išgirdo vieną iš populiariausių Sąjūdžio dainų, Baltijos kelio himnu tapusią giesmę ,,Bunda jau Baltija“ (Latvijos kompozitorius Boris Rezniks ir poetas Valdis Pavlovskis). Prieš 25 metus išėjusios į Baltijos kelią, trys tautos pasakė ,,Ne“ ciniškam Molotovo ir Ribentropo sandėriui, kurio tikrasis vardas – okupacija. Tada Baltijos tautos parodė gražiausią savitarpio supratimą, solidarumą ir vienybę.
Šventės akimirkos Laisvės aikštėje prie teatro maestro Juozo Miltinio paminklo
,,Pačiomis svarbiausiomis valstybei progomis tauta susivienija su savo simboliais: herbu, himnu ir vėliava. Vėliavoje visa mūsų protėvių istorinė atmintis. Joje yra mūsų gyvenimo prasmė. Į ją sudėtos mūsų ateities viltys, nes sustoję po savo vėliavomis, mes ir esame vienos tautos vaikai,“ –kalbėjo renginio vedėja. Visiems renginio dalyviams atsistojus ir susikibus rankomis, į šventinę erdvę visuomeninių organizacijų ir judėjimų atstovai įnešė Lietuvos, Latvijos, Estijos valstybines vėliavas, taip pat Aukštaitijos vėliavą, ir solidarizuojantis su ukrainiečių tauta, dabar kovojančia su okupantais ir kitą rugpjūčio 24–tąją šventusią valstybės nepriklausomybės dieną, – Ukrainos valstybinę vėliavą. Estijos, Latvijos ir Lietuvos himnų melodijas karilionu skambino Arvydas Karaška, o Lietuvos himną labai darniai giedojo Panevėžio politinių kalinių ir tremtinių choras ,,Likimai“ (vadovė Giedrė Baltuškienė) kartu su visais šventinio renginio dalyviais. Tarp jų buvo Lietuvos Respublikos (LR) Seimo narys panevėžietis Povilas Urbšys, Panevėžio meras Vitalijus Satkevičius, vicemeras, buvęs LR Seimo narys Petras Luomanas, gausus Panevėžio policijos būrys. Šventės dalyvių gretas gražiai papuošė Panevėžio tautinių šokių kolektyvo ,,Grandinėlė“ vadovės Zitos Rimkuvienės atsivesti tautiniais kostiumais apsirengę jaunieji šokėjai.
Šventės dalyvių šypsenos
Kaip apoteozė šviesai, grožiui ir gėriui nuskambėjo pasaulinė premjera, Arvydo Karaškos sukurta elektroniniam karilionui ir trimitui, ,,Saulės sonatos“ (jos dalys – ,,Saulėteka“, ,,Saulėrida“, ,,Saulėlaida“) antroji dalis. Elektroniniu karilionu ją atliko autorius Arvydas Karaška ir Panevėžio muzikinio teatro orkestro trimitininkas, jaunasis muzikos magistras Ernestas Duoblys.
Po šios saulėtos muzikos scenoje pasirodė būsimieji šlovingo Juozo Miltinio dramos teatro, Lietuvos teatro ir muzikos akademijos Teatrinio ir aktorinio meistriškumo IV kurso studentai (vadovai – Velta ir Vytautas Anužiai iš Vilniaus). Jie deklamavo Justino Marcinkevičiaus ir kitų poetų eiles, dainavo ir dėkojo ,,Baltijos kelio“ dalyviams, kurie sukūrė jų kartai tokią viltingą ateitį.
Iki pat Latvijos pasienio iš Vilniaus keliaujanti delegacija kartu su LR Seimo pirmininke Loreta Graužiniene užsuko ir į Panevėžio renginį. Jie vežėsi ,,Baltijos kelio“ pasirašymo knygą ir palinkėjimų dėžę, į kurią sveikinimus Lietuvai iš kartos į kartą metė miestų atstovai ir pavieniai žmonės. Kartu keliavo palaiminta lietuviška duona, kurią delegacija dalijo ,,Baltijos kelio“ minėjimo dalyviams.
Grojant ir dainuojant Panevėžio miesto folkloro ansambliui ,,Raskila“ (vadovė Lina Vilienė), į didelį ratą susibūrė renginio dalyviai, miesto vadovai, svečiai iš Vilniaus, tarp kurių buvo ir Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Ir sukosi tas didelis bendrystės ratas ir dainavo ,,Raskila“ dainas, skambėjusias dainuojančio atgimimo Lietuvoje metu. ,,Mieli žmonės. Pagalvokite, kokia didybė ir jėga slypi liaudies dainoje, jeigu jos paveldu galime savo gyvenimus keisti, priešą sutramdyti ir visa tai, kas mums svarbu, apginti,“ – įkvepiančiai kalbėjo renginio vedėja Vilija Morkūnaitė.
Iš kairės: trimitininkas Ernestas Duoblys, karilionininkas Arvydas Karaška, varpininkas Vladas Rudžianskas, Panevėžio muzikinio teatro vadovas, vyr. dirigentas Vidmantas Kapučinskas
Atvykusi delegacija drauge su Seimo pirmininke buvo pakviesta į sceną. Delegacijos sudėtyje – krašto apsaugos ministras Juozas Oleka su žmona, buvęs LR Seimo narys Kazimieras Uoka, viena iš 1989 m. rugpjūčio 23 d. ,,Baltijos kelio“ organizatorių ir koordinatorių Angonita Rupšytė, tautiniais rūbais apsirengę įvairių ansamblių šokėjai ir dainorėliai. Jie džiaugėsi, kad daugelyje ,,Baltijos kelio“ atkarpų sutikdavę per 100 žmonių, juos delegacija pavaišindavo duona, o šie pasirašydavo ,,Baltijos kelio“ knygoje ir įteikdavo palinkėjimus Lietuvai. Nelikdami skolingi, žmonės delegaciją išlydėdavo su vaišėmis ir dainomis.
Nuo Panevėžio miesto ir atskirų žmonių surašyti palinkėjimai gulė dėžėn ir buvo surašyti į Baltijos kelio knygą. Simbolinę duonelę pagarbiai priėmė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas Algirdas Blažys su pora atstovų. Po to duonelė buvo smulkiai suraikyta, kad visiems renginio dalyviams tektų jos skanauti. Čia Vilniaus svečiai taip pat buvo gardžiai ir skambiai pamylėti. Panevėžiečiai dovanojo kupiškėnų suslėgtą sūrį, medaus kraitelę ir išlydėjo su palydų daina. Toliau delegacijos kelias driekėsi per Panevėžio krašto platybes iki Saločių, kur susitiko su broliais latviais ir estais, drauge atidengiant istorinį ,,Baltijos kelio“ 25–čio paminklą.
Išvykus svečiams, ,,Baltijos kelio“ pagerbimo ceremoniją tęsė jaunųjų atlikėjų dainos ir giesmės. Vakarop dar daugiau susirinkusius klausytojus džiugino autorinių dainų kūrėja ir atlikėja kupiškėnė Vaida Ridikaitė. Artėjo grėsmingas debesis, jau pabiro pirmieji sodrūs lašai, tačiau renginio dalyvių tai neišgąsdino. Apsigaubę spalvingais skėčiais ir toliau dėmesingai klausėsi dar vienos Panevėžio viešnios, vilnietės dainininkės Ievos Narkutės programos ,,Raudoni vakarai“.
Dėmesys ir pagarba ,,Baltijos kelio sukakčiai
Istorinio 25–mečio ,,Baltijos kelio sąšauka“ minėjimas ir koncertas ,,Esame čia kartu“ buvo surengtas vien tik Panevėžio miesto ir jos svečių entuziazmu, jų neatlygintina pagalba, parama, aukotomis laisvomis valandomis. Čia, Panevėžyje, pirmą kartą skambėjusį elektroninį karilioną 2013 m. sukonstravo ir į šventę atvežė kūrybinė grupė ,,Varpai. LT“ (veikianti nuo 1994 m.), grupės vadovas ir konstruktorius kampanalogas Saulius Stulpinas (Alytus), akustikas Arvydas Karaška (Vilnius, Panevėžys). Instrumentą sudaro 61 varpo garsai, įrašyti į įrangos mikroschemą, 5 oktavų rankinė klaviatūra (diapozonas C–c4) ir difuzorius. Iki šiol elektroninis karilionas buvo demonstruotas Alytaus muzikos mokykloje ir Alytaus savivaldybės rūmų bokšte, Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčios varpinėje, Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo dominikonų bažnyčios bokšte, Lietuvos valdovų rūmų bokšte.
Atgal
.jpg)
