VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Į pradžią

01 31. Naujausios žinios

Seime bus paminėtas Valstybinės kalbos įstatymo 20-metis

Vasario 5 d., ketvirtadienį, 10 val. Konstitucijos salėje (Seimo I r.) Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija organizuoja konferenciją „Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis“.

Renginio dalyvius pasveikins Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė ir kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė doc. dr. Daiva Vaišnienė pranešime įvertins kalbos politikos dvidešimtmetį ir šiandienos nuostatas, Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Donatas Smalinskas apžvelgs valstybinės kalbos įteisinimą pirmaisiais Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metais, Lietuvių kalbos instituto prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė aptars valstybinės kalbos lūkesčius ir rūpesčius, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras prof. habil. dr. Bronislavas Genzelis – Valstybinės kalbos įstatymą kaip Konstitucijos nuostatos įgyvendinimą.

Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymą Seimas priėmė 1995 m. sausio 31 d. Įstatymas nustatė valstybinės kalbos vartojimą viešajame Lietuvos gyvenime, valstybinės kalbos apsaugą, kontrolę ir atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus.

Geriausio mero titulas - uostamiesčio vadovui

Lietuvos merų reitingą kiekvienais metais sudarantis savaitraštis "Veidas" šiemet geriausiu šalies meru pripažino Klaipėdos miesto merą Vytautą Grubliauską.
"Tai išskirtinis bei garbingas įvertinimas. Tačiau galiu drąsiai teigti, kad jis skirtas ne asmeniškai man, o visai Klaipėdai bei visiems vardan savo miesto ateities nuoširdžiai ir pasiaukojančiai dirbantiems klaipėdiečiams", - sakė V. Grubliauskas.
Meras pažymėjo, kad šio apdovanojimo Klaipėda buvo verta, juo labiau, kad uostamiesčio savivaldybė Lietuvos laisvosios rinkos instituto rengiamame Lietuvos savivaldybių indekse pirmauja jau nuo 2011-ųjų.

D. Grybauskaitė: iš Vyriausybės reikalausiu atsakomybės

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, ketvirtadienį apsilankiusi Vilniaus vaiko raidos centre, vieninteliame Lietuvoje teikiančiame kompleksinį gydymą vaikams, turintiems raidos ir elgesio sutrikimų, sukritikavo Sveikatos apsaugos ministeriją.
Šį vizitą D. Grybauskaitė pavadino tęstiniu, sprendžiant šalies vaikų sveikatos problemas. Pasak Prezidentės, tiek psichinės, tiek fizinės vaikų sveikatos klausimai Lietuvoje nesulaukia pakankamo dėmesio, nors Lietuvos medicina atskirose srityse pasiekusi labai aukštų tarptautinio lygio rezultatų, bet vaikų priežiūros sistema globos namuose ir kitur vis dar yra labai atsilikusi.
"Mes, Lietuva, gauname didžiausias neigiamas pastabas iš tarptautinių organizacijų - tiek Jungtinių Tautų, tiek EK - dėl paslaugų teikimo ir dėl konkrečios situacijos šiame centre, kai daugiau nei prieš metus, įgriuvus stogui, buvo uždarytas vienas pastatas. Užuot sprendusi šį klausimą, kaip išlaikyti tą patį paslaugų ir gydymo lygį, Vyriausybė situaciją išsprendė atvirkščiai, t. y. sumažino paslaugų kiekį, šeimos ir mamos turi laukti eilėje daugiau nei 6 mėnesius, ir netgi finansavimas šiam centrui 2015 m. buvo sumažintas net 0,5 mln. eurų, užuot ieškojus naujų būdų, kaip užtikrinti vaikų gydymą. Taigi pažadai, kuriuos šiandien išgirdau iš ministerijos ir ministrės, kad neva bus galima laikinai spręsti ir iškeldinti dalį šio centro kitur iki rugsėjo 1 d., skamba šiek tiek nerealiai, bet toks pažadas yra. Labai gerai. Labai konkreti data, tai yra ministrės politinis įsipareigojimas, ir, tikiuosi, ji jums į kameras tą patį pakartos, ir tai bus labai geras atskaitos taškas įsitikinti, ar ministerijos ir toliau tik gamins popierius, rinksis darbo grupėje ir nesugebės nieko konkrečiai padaryti žmogui", - žurnalistams po apsilankymo sakė Prezidentė.
Visą Vyriausybę D. Grybauskaitė paragino atkreipti dėmesį į tai, kad tiek vaiko sveikata, tiek vaikų globos namai, švietimo sistema yra tarpusavyje susiję, tai trijų ministerijų ir visos Vyriausybės atsakomybė. Šias problemas esą reikia spręsti bendrai per strateginį komitetą.
"Ir tos atsakomybės iš Vyriausybės ir reikalausiu", - pabrėžė D. Grybauskaitė.

Kauno rajono savivaldybė patvirtino rekordinį biudžetą

Kauno rajono savivaldybės tarybos posėdyje patvirtintas pagrindinis finansinis dokumentas - 2015 m. biudžetas. Per metus numatoma gauti per 51 mln. Eur pajamų.
Biudžeto ir finansų skyriaus vedėjas Arūnas Milius sakė, kad biudžetas yra subalansuotas ir 4 mln. Eur didesnis nei pernai. Naujų paskolų šiemet imti nenumatoma, o investiciniams projektams finansuoti bus naudojamos turimos lėšos.
Didžiausią dalį Savivaldybės pajamų sudarys pajamų ir pelno mokesčiai - per 28 ml. Eur., moksleivių krepšelio lėšos - 14 mln. Eur, kitos dotacijos - 4 mln. Eur.
Naujasis biudžetas išskirtinis tuo, kad iš valstybės biudžeto savivaldybėms skiriama 5 proc. didesnė gyventojų pajamų mokesčio dalis. Savivaldybės administracijos direktorius Ričardas Pudževelis pabrėžė, kad tokie pokyčiai džiugina, tačiau atsipalaiduoti neleidžia.

URM vadovas: Rusiją galime paveikti tik sankcijomis

Atvykęs į neeilinę ES užsienio ministrų tarybą (URT), Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičius neprognozavo susitikimo baigties, tačiau pabrėžė, kad papildomos sankcijos Rusijai gali pakeisti Kremliaus elgesį.
Šią savaitę Ukrainoje lankęsis L. Linkevičius teigė, kad Kijevas iš Bendrijos tikisi nuoseklios užsienio politikos ir sankcijų išplėtimo Rusijos atžvilgiu. URT ketvirtadienį į neeilinį posėdį renkasi aptarti padėties Rytų Ukrainoje po Donecko oro uosto sunaikinimo ir Mariupolio miesto apšaudymo, pareikalavusio 30 civilių aukų.
"Tai, kas įvyko Mariupolyje, sunku pavadinti kaip nors kitaip nei teroristiniu aktu", - prieš URT Briuselyje žurnalistams teigė ministras.
Pasak L. Linkevičiaus, Lietuvos pozicija Ukrainos ir Rusijos klausimais išlieka aiški ir nuosekli. Ministras pabrėžė, kad dabar Bendrijos taikomos sankcijos veikia, ir jos yra vienintelis būdas kaip nors paveikti Maskvos užsienio politiką. Likus vos dienai iki URT, naujasis Graikijos užsienio reikalų ministras Panagiotis Lafazanis (Panagiotis Lafazanis) pareiškė nepritariąs ES taikomoms sankcijoms Maskvai, tačiau L. Linkevičius įsitikinęs, kad Atėnų pozicija šio vakaro taryboje keisis.
"Netikiu, kad naujos vyriausybės pirmas žingsnis bus laužyti Europos Sąjungą, - kalbėjo ministras. - Tikiuosi padorios diskusijos, tikiuosi, kad nepasiduosime emocijoms ir iliuzijoms, bet vertinsime faktus".
Tikimasi, kad ketvirtadienio vakarą URT įpareigos Europos Komisiją įtraukti daugiau Rusijos piliečių į Europos Sąjungos teritorijoje nepageidaujamų asmenų sąrašą, neatmetama galimybė, kad ministrai kalbėsis ir dėl naujų ekonominių sankcijų Maskvos atžvilgiu.
Ministrų susitikimo ketvirtadienį priimtus sprendimus vasario 12 dieną dar vertins Europos Vadovų Taryba, kurioje dalyvaus Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Kaunas kovoja dėl ES paramos Įgulos bažnyčios (Soboro) atnaujinimui

Tikėtina, kad viltys, jog Europos Sąjungos paramos lėšų bus skirta Kauno kultūrinio paveldo objektui - daugiau nei prieš šimtą metų Laisvės alėjoje pastatytai dabartinei Įgulos bažnyčiai, nuo seno kauniečių vadinamai Soboru, taps realybe.
"Kultūros ministerija šiuo metu nagrinėja Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios pritaikymo kultūrinei, turistinei ir socialinei edukacinei veiklai projekto pateiktus dokumentus. Tikimės, kad mums pavyks gauti finansavimą", - teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Sonata Senkienė.
Anot Kauno miesto mero Andriaus Kupčinsko, savivaldybė labai rimtai pasirengė 2014-2020 metų ES finansinei perspektyvai. Nepaisant šio fakto, merui dėl kiekvieno projekto tenka pačiam važiuoti į ministerijas bei atskirai įrodinėti ir kovoti dėl Kauno.
"Kultūros ministerijos vadovai yra preliminariai patvirtinę, kad kultūros paveldo objektams Kaune bus skirta 8 mln. Lt europinių lėšų. Didžiausią šių lėšų dalį skirsime būtent Soborui. Likusios lėšos bus skirtos „Romuvos" kino teatro ir kultūros centro „Tautos namai" atnaujinimui", - planus dėstė Kauno meras.

Finansų ministras Skandinavijos verslininkams pristatė svarbiausius Lietuvos pasiekimus

Finansų ministras Rimantas Šadžius per verslo pietus Skandinavijos prekybos rūmų atstovams šalies finansų sektoriaus aktualijas - pagrindinius Lietuvos makroekonomikos rodiklius, supažindino su eksporto statistika bei pagrindiniais užsienio investuotojais.
Ministras pabrėžė, kad paskutinį praėjusių metų ketvirtį Skandinavijos valstybių investicijos sudarė daugiau nei 40 proc. visų užsienio investicijų Lietuvoje.
„Per pastaruosius metus Lietuva atliko svarbias struktūrines reformas, kurios leido sumažinti biudžeto deficitą ir atkurti ekonomikos augimą, kartu gerino verslo aplinką bei mūsų šalies konkurencingumą", - Skandinavijos verslininkams kalbėjo R.Šadžius.
Verslininkams pristatytas Lietuvos 2015 metų biudžetas ir prioritetai atspindi šių dienų aktualijas. Gerokai padidėjęs gynybos srities finansavimas, pirmąsias pozicijas užimantys asignavimai ekonomikos ir infrastruktūros plėtrai, socialinės apsaugos sistemai yra pagrindiniai šių metų valstybės biudžeto ypatumai.
Perėjimas prie naujosios šalies valiutos, pasak R.Šadžiaus, vyko nuosekliai ir sėkmingai bei žada geresnes sąlygas ir galimybes verslininkams.
Verslo pietūs tampa tradiciniais finansų ministro susitikimais su Skandinavijos verslo atstovais. Danijos, Švedijos, Norvegijos bei Suomijos prekybos rūmams - tai gera galimybė palaikyti tvirtus ryšius su valstybės institucijomis ir tinkamai atstovauti savo šalims Lietuvoje.

Į sostinės darželius neregistruos, kol neįsitiks sistemos saugumu

Registracija į Vilniaus darželius bus atnaujinta tik tuomet, kai tam pritars ekspertai ir bus įsitikinta jų saugumu.
Kaip rašoma Vilniaus miesto savivaldybės išplatintame pranešime spaudai, šiuo metu trys nepriklausomos kompanijos toliau vertina registracijos saugumą. Norintieji registruoti vaikus į darželius vilniečiai apie naują prašymų priėmimo datą bus informuoti ne vėliau kaip prieš savaitę.
Savivaldybė taip pat informuoja, kad tyrimo dėl įtariamos kibernetinės atakos, sutrikdžiusios registraciją į Vilniaus darželius, ataskaita, išvados ir nustatyti IP adresai ketvirtadienį išsiųsti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui ir Ryšių reguliavimo tarnybai.

A. Lukašenka neatmeta galimybės, kad Baltarusija paliks EAES

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, kalbėdamas spaudos konferencijoje Minske, pareiškė neatmetąs galimybės, kad Baltarusija paliks Eurazijos ekonominę sąjungą (EAES), jeigu jos partnerės neįvykdys prisiimtų įsipareigojimų. Apie tai praneša naujienų agentūra "Interfaks".
"Jeigu pasiekti susitarimai bus vykdomi, tuomet griežtai vykdysime viską, kas susiję su EAES. Jeigu vykdomi nebus, tuomet pasiliekame teisę netgi išstoti iš šios sąjungos", - pabrėžė A. Lukašenka. Prezidentas patikslino, kad Baltarusija pasirašė EAES steigimo susitarimą su jai taikomomis išlygomis, nes iš būsimųjų partnerių negavo jokių garantijų dėl bendros energetinės rinkos ir kitų itin svarbių klausimų.
Savo ruožtu Baltarusijos partneriai EAES suprato, anot A. Lukašenkos, kad šalyje efektyvesnė ekonominių procesų valdymo sistema. Baltarusijos lyderis taip pat pabrėžė, kad bet kokios konfliktinės situacijos, pavyzdžiui, žemės ūkio produkcijos tiekimo srityje, turi būti sprendžiamos nacionalinių institucijų veiklos lygmeniu.

Elektros jungtys su Lenkija ir Švedija bus nutiestos iki metų pabaigos

Ketvirtadienį Ministras Pirmininkas apsilankė įmonėje “Litgrid”, kur buvo aptariamas dviejų itin reikšmingų Lietuvai energetikos projektų įgyvendinimas – iki metų pabaigos turi būti užbaigtos elektros jungtys su Lenkija ir Švedija. Darbai sėkmingai vykdomi pagal numatytą grafiką.

 “Visai neseniai įrodėme, kad turime pakankamai politinės valios ir kompetencijos įgyvendinti didelės apimties projektus, kurie užtikrina šalies energetinę nepriklausomybę. Baigėme  SGD terminalo projektą. Dabar koncentruojamės į elektros jungčių statybos darbus. Neabejoju, kad elektros tiltais „LitPol Link“ ir „NordBalt“ tekėsiančios elektros energijos kaina bus palankesnė, nes atsivėrusios naujos rinkos reikš ir didesnę konkurenciją”,– sako premjeras A. Butkevčius.

 Šiuo metu Lietuva importuoja apie 60 proc. suvartojamos elektros iš Šiaurės šalių ir Rusijos. Užbaigus projektus, nuo 2016 metų tapsime Baltijos regiono elektros perdavimo srautų centru, turėsime daugiau elektros importo galimybių.

 „Šie metai elektros energijos sektoriuje bus išskirtiniai. Žengsime dar vieną didelį žingsnį svarbiausio savo tikslo link – užtikrinti vartotojams stabilų energijos tiekimą už konkurencingą kainą“, – teigė energetikos ministras Rokas Masiulis.

 Ministras Pirmininkas informuotas, kad abu projektai vykdomi pagal numatytą grafiką. “NordBalt” kabelio gamybos ir tiesimo darbų atlikta 86 proc. Balandį bus toliau klojamas kabelis į jūros dugną.

Projekto “LitPol Link” linijos nuo Alytaus iki sienos su Lenkija jau pastatyta 80 proc. 

J. Olekas kvietė Turkiją prisidėti prie NATO saugumo užtikrinimo Baltijos regione

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, susitikęs su Turkijos gynybos ministru Ismetu Jilmazu (Ismet Yilmaz), pasiūlė Turkijai prisidėti prie NATO saugumo užtikrinimo priemonių įgyvendinimo Baltijos regione.
"Kviečiame dislokuoti Turkijos karius Lietuvoje ir dalyvauti bendrose pratybose, mokymuose ir prisidėti prie NATO oro policijos misijos sustiprinimo Baltijos šalyse", - susitikimo metu kalbėjo ministras J. Olekas.
J. Olekas pasiūlė Turkijos gynybos ministrui apsvarstyti galimybę dalyvauti steigiant NATO tarptautinius štabus Lietuvoje ir kitose penkiose Rytų Europos šalyse, taip pat kuriant NATO ypač greitojo reagavimo pajėgas.
Ministrai taip pat aptarė saugumo situaciją Viduriniuosiuose Rytuose.
Lietuva tiesiogiai prisideda prie stabilumo Viduriniuosiuose Rytuose stiprinimo ir pagalbos teikimo. NATO oro erdvės gynybos misijoje Turkijos pietinėje dalyje dalyvauja 3-iajam NATO ryšių batalionui priskirto Lietuvos kariuomenės perdislokuojamojo ryšių ir informacinių sistemų modulio kariai.
J. Olekas padėkojo Turkijos gynybos ministrui už paskirtą karinį ekspertą į Vilniuje veikiantį NATO energetinio saugumo kompetencijos centrą.
Vizito metu krašto apsaugos ministras taip pat susitiko su Turkijos Parlamento Nacionalinės gynybos komiteto nariais, susipažino su Turkijos gynybos pramone, aplankė Turkijos Atatiurko mauzoliejų.

M. Gorbačiovas įspėja dėl karinio konflikto tarp Rusijos ir Vakarų

Buvęs Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas įsitikinęs, kad konfrontacija tarp Rusijos ir Vakarų galėtų išsivystyti į visuotinį karą, skelbia AP.
Daugiau nei 5, 1 tūkst. žmonių žuvo per kruviną konfliktą Rytų Ukrainoje tarp vyriausybinių pajėgų ir prorusiškų separatistų. Kijevo kariuomenės atstovas Andrijus Lysenka ketvirtadienį nurodė, kad per pastarąją parą žuvo penki kariai, dar 29 buvo sužeisti per besitęsiančias kovas tarp Kijevo kariškių ir Maskvos remiamų sukilėlių. Kariuomenės duomenimis, separatistai apšaudė Kijevo karių pozicijas per daugiau nei 100 atskirų atakų.
Ukraina kaltina Rusiją remiant separatistus. Savo ruožtu Kremlius tvirtina, kad už Ukrainos bandymų užimti separatistų kontroliuojamas teritorijas stovi Vakarų šalys.

Ukrainos partnerystė su Kinija sumažins Kijevo priklausomybę nuo rusiškų dujų

Ukraina planuoja didinti savo bendradarbiavimą su Kiniją energetikos srityje, taip pat spartinti bendrų sintetinių dujų gamybos įmonių steigimą. Toks žingsnis leis per metus sumažinti iš Rusijos perkamų dujų apimtis 4 mlrd. kub. metrų. Projektus ketvirtadienį aptarė Ukrainos energetikos ministerijos vadovas Vladimiras Demčišinas bei nepaprastasis ir įgaliotasis Kinijos ambasadorius Ukrainoje Džangas Si-junas (Zhang Xi-yun).
Derybų metu V. Demčišinas paragino spartinti Ukrainos šiluminių elektrinių modernizaciją ir pradėti statyti bendroves, gaminsiančias sintetintas dujas pramoniniams tikslams bei sintetintas gamtines dujas gyventojams aprūpinti. Dujas tikimasi išgauti iš anglių, o pats projektas turėtų būti įgyvendintas pagal susitarimą tarp Ukrainos energetikos ministerijos ir Kinijos plėtros banko. Taip pat pasirašytas finansavimo susitarimas tarp Kijevo "Naftogaz" bei Kinijos banko.

Premjeras: skalūnų žvalgybos konkursui pasiruošta

Vyriausybė planuoja artimiausiu metu paskelbti naują skalūnų dujų žvalgybos konkursą.
"Viskas yra paruošta. Galiu pasakyti, kad (konkursas bus paskelbtas) artimiausiu metu", - ketvirtadienį žiniasklaidai sakė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.
Anot valdančiųjų lyderio, koalicijoje naujų diskusijų dėl skalūnų žvalgymo nekyla ir jis pakartotinai svarstomas nebus.

ECB pareigūnas: reikalai euro zonos ekonomikoje gerėja

Europos centrinio banko (ECB) valdybos narys Pyteris Prajetas (Peter Praet) optimistiškai žvelgia į naujausius ekonomikos duomenis ir teigia, kad naujų paskolų ir finansų srities skaičiai rodo "džiuginamų ženklų" - gerėja situacija euro zonos ekonomikoje. Apie tai praneša "Dow Jones".
"Matome džiugių ženklų finansų ir paskolų srityje", - teigia ECB vyriausiasis ekonomistas.
P. Prajeto komentarai pasirodė po banko paviešintų duomenų apie pinigų kiekio lygį ir suteiktas bankų paskolas. Bendrasis pinigų kiekio lygis (M3), kuriam priskiriama cirkuliuojanti valiuta ir trumpalaikiai indėliai, gruodį, palyginti su tuo pačiu 2013 metų mėnesiu, pakilo 3,6 proc. - tokio padidėjimo ir tikėjosi rinkų ekonomistai. Paskolos privačiajam sektoriui nors kiek ir smuko, tačiau lėčiau, nei rodė anksčiau registruoti rodikliai.
"Aiškiai matome rimtus pokyčius pinigų kiekio lygio bei paskolų teikimo srityse", - pažymėjo P. Prajetas.
Vos prieš savaitę ECB pranešė pradedąs kiekybinio švelninimo programą ir taip bandysiąs kilstelėti infliaciją arčiau siekiamo 2 proc. lygio. Šiuo metu euro zonoje registruotas kainų kilimo tempas sudaro -0,2 proc., palyginti su 2014 metų pradžia.

Latvija ragina Rusiją išsklaidyti būgštavimus, susijusius su jos kariniu aktyvumu

Latvijos gynybos ministras Raimondas Vėjuonis ketvirtadienį per susitikimą su Rusijos ambasadoriumi Rygoje Aleksandru Vešniakovu paragino jį išsklaidyti Baltijos šalių būgštavimus, susijusius su Rusijos karinio aktyvumo didėjimu prie jų sienų.
Kaip pranešė Gynybos ministerijos spaudos tarnyba, R. Vėjuonis pareiškė, kad tokio aktyvumo tikslai yra neaiškūs ir didina įtampą regione.
"Rusijos karinis aktyvumas prie Latvijos sienų kelia nerimą dėl saugumo regione, ypač turint omenyje įvykius Ukrainoje, todėl aš pakviečiau ambasadorių paaiškinti, kodėl Rusijos laivai ir lėktuvai atlieka manevrus už kelių kilometrų nuo mūsų šalies sienų", - sakė R. Vėjuonis.

Civilinių "Boeing" lėktuvų pardavimai 2014 metais išaugo 12 proc.

JAV lėktuvų gamybos koncernas "Boeing" 2014 metais pristatė užsakovams 723 civilinius lėktuvus, arba 12 proc. daugiau nei prieš metus, praneša JAV lėktuvų gamintoja savo spaudos pranešime.
Koncerno pajamos iš minėto segmento lėktuvų pardavimų pernai siekė 60 mlrd. dolerių, arba 13 proc. daugiau nei 2013 metais.
Bendrovė taip pat praneša, kad 2014-aisiais koncerno "Boeing" padalinys "Commercial Airplanes" užregistravo rekordinį užsakymų skaičių - 1432.

Šiaurės Korėja galbūt vėl paleis branduolinį reaktorių

Šiaurės Korėja galbūt bandys iš naujo paleisti branduolinį reaktorių, praneša BBC.
JAV-Korėjos institutas pranešė, kad buvo užfiksuoti iš Jongbjono reaktoriaus kylantys dūmai, kurie galbūt reiškia, kad bandoma gaminti branduoliniam ginklui reikalingą plutonį. Tačiau ekspertai pabrėžė, kad kol kas nėra jokių įrodymų, todėl nereikia daryti skubotų išvadų. Šis reaktorius buvo sustabdytas 2007 metais ir vėl paleistas 2013 metais. Pietų Korėjoje viešinti JAV atstovė Vendi Šerman (Wendy Sherman) priminė, kad Šiaurės Korėjos branduolinis nuginklavimas yra jų prioritetas.

2008 metais šešių šalių susitikime buvo deramasi dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos, bet sprendimas nebuvo priimtas. Nuo to laiko daug valstybių vis bando atnaujinti derybas. Anksčiau šį mėnesį Šiaurės Korėja sutiko nutraukti branduolines bandymus, jei JAV sustabdys karines pratybas su Seulu, tačiau pasiūlymas buvo atmestas.

"Naftogaz" pareikalavo iš "Gazprom" 6,2 mlrd. dolerių

Ukrainos bendrovė "Naftogaz" kreipėsi į Stokholmo arbitražinį teismą su ieškiniu dėl tranzitinės sutarties su Rusijos dujų bendrove "Gazprom" peržiūrėjimo.
Bendra ieškininių pretenzijų suma sudaro 6,2 mlrd. dolerių.
"Naftogaz" pareikalavo 3,2 mlrd. dolerių kompensacijos už, jos nuomone, nepakankamą kuro, skirto tranzitui, tiekimą. Be to, įmonės atstovai prašo pripažinti, kad kai kurie sutarties punktai gali būti peržiūrėti pagal Ukrainos ir Europos Sąjungos energetinius ir antimonopolinius įstatymus. "Naftogaz" taip pat reikalauja perduoti savo teises ir įsipareigojimus pagal tranzito sutartį bendrovei "Ukrtransgaz".
Ieškinys buvo užregistruotas 2014 m. spalį, teismas jį nagrinės 2016-aisiais.
Praėjusiais metais dujų tranzitas per Ukrainos teritoriją sumažėjo trečdaliu. Rusijos Nacionalinio energetinio saugumo fondo vertinimu, Kijevas dėl to neteko apie milijardą dolerių.
"Ukrtransgaz" duomenimis, 2014 metais rusiško kuro tranzitas sumažėjo 28 proc. - iki 62,2 mlrd. kubinių metrų. Į Europos šalis buvo pristatyta 59,4 mlrd. kubinių metrų dujų.

Pristatyti nauji pasiūlymai dėl Mokslo ir studijų įstatymo

Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui ketvirtadienį pristatyti naujausių Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimų projektas, kurio pasiūlymai susiję su aukštųjų mokyklų valdymu, valstybės finansavimo paskirstymu, lankstesniu studentų priėmimo reglamentavimu.

 Šiuos pasiūlymus pristatė švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis ir viceministras Rimantas Vaitkus.

 „Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimuose numatomas perėjimas nuo studijų programų prie studijų krypties vertinimo ir akreditavimo, taip pat aukštųjų mokyklų sutartys su valstybe, leisiančios užtikrinti aukštosios mokyklos stabilumą, finansinę perspektyvą, skaidrumą ir veiklos kokybę“, – teigia Ministras Pirmininkas.

Per sausį Lietuvos pašte surinkta beveik 700 mln. litų

Lietuvos pašto duomenimis, per pirmąjį valiutos keitimo mėnesį paštuose surinkta beveik 700 mln. Lt, arba 200 mln. Eur. Daugiausia valiutos buvo pakeista sausio 5-9 dienomis, kai kasdien vidutiniškai paštuose buvo surenkama apie 54 mln. Lt.
„Kaip ir prognozavome, didžiausias klientų, norinčių neatlygintinai paštuose išsikeisti litus į eurus, srautas buvo pirmomis sausio savaitėmis. Šiuo metu valiutos keitimo apimtis ir klientų srautai gerokai sumažėję, palyginti su pirmomis sausio dienomis", - teigė Lietuvos pašto Pašto tinklo tarnybos direktorė Inga Dundulienė.
Pasak I. Dundulienės, aktyviausiai valiuta keičiama buvo Kauno, Panevėžio, Alytaus, Utenos centriniuose paštuose, taip pat Jonavos, Kretingos, Garliavos, Vilkaviškio paštuose.
Nemokamai išsikeisti valiutą 330-yje paštų ir dalyje kredito unijų bus galima iki kovo 1 dienos. Komerciniuose bankuose valiuta neatlygintinai keičiama iki birželio 30 d., o Lietuvos banko skyriuose - neribotą laiką.

Į Centrinį Klaipėdos terminalą tuoj atplauks laivai

Centrinis Klaipėdos terminalas, oficialiai atidarytas praėjusių metų vasarą, ir laivybos bendrovė „DFDS Seaways" susitarė dėl keltų linijos veiklos pradžios. Terminale veiks keleivinių-krovininių keltų tipo linija (Ro-Pax), kuri sujungs Klaipėdos ir Švedijos uostus.
Per laivybos liniją "Klaipėda-Karlshamnas" pernai buvo pervežta daugiau nei 100 tūkst. keleivių, beveik 50 tūkst. keleivinių transporto priemonių ir daugiau nei 100 tūkst. krovininių vienetų. Šioje laivybos linijoje šiuo metu dirba du laivai - „Athena Seaways" ir „Regina Seaways".
„Šis terminalas yra vienas svarbiausių Klaipėdos uoste įgyvendintų projektų. Modernaus terminalo atsiradimas yra neabejotina nauda: sudarytos palankios sąlygos efektyviai keleivių ir krovinių pervežimų per Klaipėdos uostą plėtrai, skatinamas jūrinis turizmas, kuriama nauda visam uostamiesčiui", - sako susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Anot Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, Centrinis Klaipėdos terminalas atspindi ir bendrą valstybės transporto politiką: „Šio terminalo dėka bus sudaromos palankios sąlygos krovinius vežti jūrų transportu, nuimant apkrovas nuo kelių. Panaši aplinkos gerinimo strategija vystoma visoje Europoje. Terminalo atsiradimas naudingas ir tuo, kad išplėtėme ir Ro-Ro bei Ro-Pax infrastruktūros pajėgumus. Iki šiol turėjome labai ribotas galimybes naujų lengvųjų automobilių sandėliavimui ir distribucijai regione".
Terminale vienu metu gali švartuotis trys laivai. Terminalas turi vienas moderniausių reguliuojamų rampų, tinkančias naujo tipo Ro-Ro laivams ir gali atlaikyti didelio svorio apkrovas, kurios reikalingos sunkios technikos iškrovimui.
„Nors vakarinėje Baltijos jūros pakrantėje tokie terminalai - gana dažnas atvejis, rytinėje tik keletas uostų gali pasigirti turį tokią modernią krovininę ir keleivinę infrastruktūrą. Tai yra vienas iš esminių privalumų prieš kitus panašaus tipo terminalus", - sako Centrinio Klaipėdos terminalo vadovas Benediktas Petrauskas.
Per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį Klaipėdos uosto teritorijoje įrengta visa reikiama infrastruktūra, inžinerinės komunikacijos, kontrolės patikros postai, krovinių saugojimo aikštelės, kurios terminale leis aptarnauti apie 6 mln. t krovinių ir apie 500 tūkst. keleivių per metus.

Prezidentė priėmė Tanzanijos ambasadorės skiriamuosius raštus

Prezidentė Dalia Grybauskaitė priėmė Jungtinės Tanzanijos Respublikos ambasadorės Doros Mmari Msechu skiriamuosius raštus.
Prezidentė su ambasadore aptarė bendradarbiavimo tarptautinėse organizacijose svarbą.
Šalies vadovės teigimu, Lietuva vertina Tanzanijos vaidmenį Jungtinių Tautų taikos palaikymo misijose, ypač Kongo Demokratinėje Respublikoje, Darfūre ir Libane.
Pasak Prezidentės, dvišalis Lietuvos ir Tanzanijos ekonominis bendradarbiavimas stiprėja, tačiau reikia ieškoti naujų bendradarbiavimo sričių. Tanzanijos ūkio augimas yra sparčiausias regione, konkuruojantis su stiprią ekonomiką turinčia Kenija.

ES valstybių teisingumo ministrų susitikime - dėmesys Rytų partneriams

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis sausio 29-30 dienomis dalyvavo neformaliame ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikime bei ES ir Rytų partnerystės valstybių ministrų susitikime Rygoje.
Susitikimuose buvo aptarti svarbiausi ES teisingumo darbotvarkės klausimai ir bendradarbiavimo tarp ES bei Rytų partnerystės valstybių rezultatai.
Tai pirmasis neformalus teisingumo ministrų susitikimas Latvijai perėmus pirmininkavimą ES Tarybai.
ES ministrų susitikime buvo svarstomi kovos su terorizmu teisiniai aspektai, taip pat tęsiama diskusija dėl Duomenų apsaugos direktyvos taikymo srities, elektroninių sprendimų bei priemonių skatinimo teisingumo srityje.

Rusijos delegacija palieka ETPA iki šių metų pabaigos

Rusijos delegacija palieka Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) posėdį ir nutraukia visus kontaktus su ETPA institucijomis iki šių metų pabaigos, pareiškė delegacijos vadovas Aleksejus Puškovas.
"Mes paliekame ETPA iki šių metų pabaigos", - sakė A. Puškovas žurnalistams trečiadienį po ETPA baksavimo dėl Rusijos delegacijos įgaliojimų.
Anksčiau trečiadienį ETPA vėl atėmė Rusijos delegacijai pagrindinius įgaliojimus - teisę balsuoti ir dalyvauti kai kurių vadovaujančių ETPA institucijų darbe. Šis sprendimas galioja iki balandžio sesijos.
Praėjusių metų balandį dėl Krymo aneksijos Rusijos delegacija Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje neteko daugumos savo įgaliojimų. Ji pareiškė, kad tokios priemonės yra diskriminacinės, ir pirma laiko paliko ETPA balandžio sesiją. Nuo to laiko iki praėjusių metų pabaigos Rusijos delegacija nedalyvavo ir paskesnėse sesijose.
Europos Tarybos Asamblėja pratęsė sankcijas Rusijos delegacijai

Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) iki balandžio plenarinės sesijos pratęsė sankcijas Rusijos delegacijai: tai balsavimo teisių suspendavimas, dalyvavimas valdančiųjų komitetų posėdžiuose, rinkimų stebėjimas ETPA delegacijų sudėtyje.
Tokia rezoliucija priimta, remiantis išvadomis, kad Rusija neįvykdė 2014 m. balandžio mėnesį ETPA priimtos rezoliucijos įpareigojimų, o situacija nuo to laiko Rytų Ukrainoje tik ženkliai pablogėjo.
Rezoliucija priimta po įtemptų diskusijų, Asamblėjos narių nuomonėms išsiskyrus dėl balsavimo teisių Rusijai suspendavimo pratęsimo ar atšaukimo. Ir nors rezoliucijos projekte buvo pasiūlymas atšaukti balsavimo teisių sustabdymą grindžiant dialogo būtinybe, plenarinės sesijos metu dauguma balsų patvirtinta pataisa, pratęsianti šią sankciją ik balandžio sesijos.

Išvydome pirmą lietuvišką kolekcinę eurų monetą

Ketvirtadienį į apyvartą išleista pirmoji kolekcinė eurų moneta. Tą pačią dieną Valdovų rūmų muziejaus Valdovų lobyne vyko jos pristatymas visuomenei.
Renginyje dalyvavo monetą išleidusio Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas, monetos grafinio projekto autorius Liudas Parulskis, kartu su moneta išleidžiamo lankstinuko autorius, numizmatikos žinovas Stanislovas Sajauskas ir kiti svečiai.
Iš aukso nukaldinta 50 eurų moneta skirta monetų kalybai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) pažymėti. Monetos reverse išraižyti prieš kelis šimtmečius dirbusių graverių ir kalėjų senieji ženklai, o averse pateikiamas darbinio kaldinimo įrankio puansono atvirkščias veidrodinis vaizdas. Gipsinį modelį išliejo Giedrius Paulauskis.
Kolekcines monetas 5 tūkst. tiražu nukaldino Lietuvos monetų kalykla. Monetų nuo jų išleidimo dienos bus galima įsigyti Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune.
Kiekviena valstybė narė, kurios valiuta yra euras, turi teisę kaldinti kolekcines eurų monetas, savo nuožiūra pasirinkdama nominalą, metalą ir kitas ypatybes. Šios monetos turi reikšmingai skirtis nuo apyvartinių monetų bent dviem iš šių trijų požymių: spalva, skersmeniu ar svoriu.
Tokios monetos yra mokėjimo priemonė tik jas išleidusioje šalyje, skirtingai nei apyvartinių ir proginių eurų monetų, galiojančių visoje euro zonoje.

Norvegijoje vyko Šiaurės Europos ir Baltijos šalių kariuomenių vadų susitikimas

Sausio 29-30 d. Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas dalyvavo Kongsvingeryje (Norvegija) vykstančiame kasmetiniame Šiaurės Europos ir Baltijos šalių kariuomenių vadų susitikime.
Susitikimo metu kariuomenių vadai aptarė saugumo ir gynybos situaciją regione, NATO Pasirengimo veiksmų plano įgyvendinimą, ateityje planuojamas bendras karines pratybas, ES Šiaurės šalių kovinės grupės budėjimą, dalyvavimą tarptautinėse operacijose, bendradarbiavimo perspektyvas kibernetinės gynybos, oro erdvės stebėjimo, pajėgumų plėtros ir kitose srityse.
Baltijos ir Šiaurės šalių kariuomenių vadų susitikimai vyksta kartą per metus vis kitoje šalyje. Pernai sausį toks susitikimas vyko Latvijoje (Malpilyje).
Lietuva bendradarbiauti su Šiaurės šalimis gynybos srityje pradėjo 1994 metais, kai buvo pasirašyta pirmoji karinio bendradarbiavimo sutartis su NATO nare Danija.
Atkūrus Lietuvos kariuomenę, Skandinavijos šalys ne kartą teikė pagalbą Lietuvai modernizuojant ginkluotę ir rengiant karius bei karinius vienetus - nemažai Lietuvos karių Skandinavijos valstybėse baigė ilgalaikius įvairių sričių kvalifikacijos kėlimo kursus.
"Geležinio Vilko" brigada priskirta Danijos divizijai ir dalyvauja bendrose pratybose. Šiaurės šalys remia įvairius trišalius Baltijos valstybių karinio bendradarbiavimo projektus. Norvegijos ir Danijos kariai dalyvavo NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse, apie 40 Lietuvos karių šiemet budi Švedijos vadovaujamoje ES Šiaurės šalių kovinėje grupėje

"Gazprom" atidėjo "Šiaurės Srauto" plėtrą

Rusijos koncernas "Gazprom" nusprendė atidėti planuotą vamzdyno "Šiaurės Srautas" (angl. Nord Stream), kuriuo rusiškos dujos tiekiamos į Vokietiją, plėtrą. Apie tai trečiadienį pranešė "Reuters", cituodama "Gazprom" direktorių valdybos pirmininką Viktorą Zubkovą, kalbėjusį Vienoje vykusioje "Europos dujų konferencijoje".
"Gazprom" mano, kad dabartinio "Šiaurės Srauto" galingumo pakanka, todėl dujotiekį skubiai plėsti poreikio nėra, nurodo agentūra. V. Zubkovas aiškino tokį sprendimą pablogėjusiomis rinkos sąlygomis.
"Kai kainos krinta šiuos projektus tampa sunku įgyvendinti, o kartais - net neįmanoma", - sakė direktorių valdybos vadovas.
Apie tai, kad "Gazprom" neplanuoja papildomai didinti "Šiaurės Srauto" galingumo, kalbėjo ir koncerno atstovas Sergejus Kuprianovas. "Šiuo metu nėra jokių planų apie "Šiaurės Srauto" plėtrą. Vamzdynu, pagal šio techninius duomenis, galima perpumpuoti 60 milijardų kubinių metrų per metus. To šiuo metu užtenka", - teigia pareigūnas.
"Nord Stream" galingumo didinimas gali būti atidėtas ir dėl sudėtingos politinės situacijos, naujienų agentūrai "Reuters" teigė "Gazprom" šaltiniai. "Mums nesuteikė prieigos prie (Vokietijos dujotiekio) OPAL. Kam statyti dar du atsišakojimus? Mes jų statyti neketiname", - sakė vienas pareigūnas.

BP ketina savo akcijų dalį Meksikos įlankos regione parduoti "Chevron"

Naftos gavybos milžinė BP ketina parduoti turimą akcijų dalį besivystančiame naftos gavybos regione Meksikos įlankoje bendrovei "Chevron". Abi įmonės, kartu su trečiąja - "Conoco Phillips", vykdys regione naftos žvalgybos ir gavybos projektus. Apie tai praneša AP.
Susitarimo sąlygos viešinamos nebuvo. Kelių šalių pasirašomu sandoriu bandoma sumažinti tiek išlaidas, tiek ir kylančią riziką, tiriant ir pradedant gavybą dideliuose ir sunkiai prieinamuose Meksikos įlankos vandenyse. Ypač tai aktualu smukus naftos kainoms.
BP sandoris leis sparčiau pradėti gavybos darbus keliuose neseniai atrastuose naftos telkiniuose, nes šiuo metu bendrovė patiria finansinių sunkumų dėl išmokamų kompensacijų už 2010-aisiais Meksikos įlankoje įvykusią katastrofą.
Pagal tarpusavio susitarimą, apimantį 24 bendrai naudojamus jūrinius telkinius, "Chevron" taps projektų operatore.

JT priverstos mažinti paramą Palestinos pabėgėliams

Finansavimo stygius privertė Jungtinių Tautų agentūrą Gazoje (UNWRA) nutraukti paramą dešimtims tūkstančių palestiniečių, bandančių atsistatyti namus, nuniokotus per konfliktą vasarą, skelbia "Euronews".
Izraelio ir Palestinos karo metu daugiau nei ketvirtadalis gyventojų buvo priversti palikti savo namus. JT įspėjo, kad namų atstatymas yra mirties ir gyvybės klausimas, kadangi šaltais žiemos mėnesiais vaikai miršta nuo hipotermijos.
Pasirodo, per Kaire vykusią donorų konferenciją iš žadėtų 5,4 mlrd. dolerių Gazą pasiekė tik labai maža dalis šių pinigų.

B. Geitsas reikalauja pasimokyti iš Ebolos epidemijos

JAV milijardierius Bilas Geitsas (Bill Gates) paragino tarptautinę bendriją pasimokyti iš Ebolos plitimo ir geriau pasirengti naujoms epidemijoms. Gali būti, kad ateityje smogs dar sunkesnė infekcinė liga nei Ebola, interviu agentūrai AFP Berlyne pareiškė "Microsoft" įkūrėjas. Todėl, anot jo, mokydamasi iš Ebolos epidemijos Vakarų Afrikoje, tarptautinė bendrija turi savęs paklausti: "Ar mes esame taip pasirengę, kaip turėtume?"
"Geras palyginimas yra mūsų rengimasis karui. Mes turime lėktuvus ir treniruojamės", - kalbėjo B. Geitsas, turėdamas omenyje priemones naujoms epidemijoms išvengti. Pasak jo, turi būti suformuoti savanorių būriai, kurie, esant būtinam reikalui, galėtų būti mobilizuoti kovai su liga.
Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, Ebola per metus pražudė beveik 9 000 žmonių. Beveik visos aukos mirė trijose Vakarų Afrikos šalyse - Liberijoje, Gvinėjoje ir Siera Leonėje.

Vyriausybė „Sodrai" paskolins 390 mln. eurų

Trečiadienį vykusiame Vyriausybės posėdyje Ministrų Kabinetas pritarė Finansų ministerijos siūlymui paskolinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai („Sodrai") 390 mln. eurų gautoms paskoloms, kurių grąžinimo terminas jau yra suėjęs, grąžinti, palūkanų mokėjimui bei įsipareigojimams apdraustiesiems dengti.
Paskola bus suteikta iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų už nulines palūkanas. Šią paskolą „Sodra" turės pradėti grąžinti nuo 2022 m. sausio 20 d. ir mokėti lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį. Visa šios paskolos suma privalės būti grąžinta iki 2024 metų gruodžio 20 dienos.
Iki dabar „Sodros" paskolų suma buvo 3,576 mlrd. eurų - 3, 189 mlrd. eurų ji buvo pasiskolinusi iš Vyriausybės, o likusią sumą (386 mln. eurų) iš komercinių bankų

Premjeras garantuoja: SGD terminalas saugus

Premjeras Algirdas Butkevičius tikina, kad Klaipėdoje stovinčiam Suskystintam gamtinių dujų (SGD) terminalui taikomi aukščiausi saugumo reikalavimai ir pašaliniams patekti į laivo-saugyklos teritoriją yra neįmanoma.
"Žinokite, šiame terminale, nors aš tikrai negaliu atskleisti visų detalių, yra padaryta triguba apsauga ir jis stebimas labai stipriai. Ir tikrai, kai gavau pirmą informaciją, kad buvo toks skambutis, aš išsyk pagalvojau, kad jis yra melagingas, nes realiai papulti į šį objektą ir likti nepastebėtam atskirų tarnybų fiziškai yra neįmanoma pašaliniams žmonėms", - trečiadienį žurnalistams sakė Ministras Pirmininkas klausiamas, ar neketinama stiprinti SGD, kurį grasinta susprogdinti, apsaugos.

A. Litvinenkos autopsija buvo pavojingiausia Vakarų pasaulyje

Patologas Natanielis Keiris (Nathaniel Cary) nurodė, kad nunuodyto Rusijos disidento Aleksandro Litvinenkos autopsija veikiausiai buvo "pati pavojingiausia, kada nors atlikta Vakarų pasaulyje", skelbia BBC.
Patologas per apklausą dėl A. Litvinenkos mirties sakė, kad jo kūnas buvo "labai pavojingas" ir turėjo būti perduotas į saugią vietą tyrimams.
Buvęs Rusijos šnipas A. Litvinenka mirė Londono ligoninėje 2006 metais, kai į jo žaliąją arbatą buvo įpilta radioaktyviojo polonio. Buvęs KGB šnipas paliko Rusiją ir išvyko į Jungtinę Karalystę, kur tapo vienu griežčiausių Kremliaus kritiku. Britanijoje vyras dirbo žvalgybos agentūroje MI6.
Teismo patologas N. Keiris pasakojo, kad jis ir jo kolegos, atlikdami autopsiją, vilkėjo baltus kostiumus, apsaugines pirštines ir specialius gobtuvus, į kuriuos oras patekdavo per filtrus.

Atsisakoma perteklinių reikalavimų advokato veiklai

Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos pasiūlytam Advokatūros įstatymo pataisų projektui, kuriuo būtų atsisakyta perteklinių reikalavimų advokato veiklai.
Šiuo metu Advokatūros įstatyme numatyta, kad asmeniui, įrašytam į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, yra išduodami du dokumentai - teisės verstis advokato veikla liudijimas ir advokato pažymėjimas. Teisės verstis advokato veikla liudijimo išdavimo diena laikoma advokato teisės verstis suteikimo diena.
"Įsigaliojus šiam įstatymui būtų numatyta, kad teisę verstis advokato veikla patvirtintų vienas dokumentas - advokato pažymėjimas", - sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Apie galimas grėsmes visuomenė bus informuojama efektyviau

Vyriausybė pritarė įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama užtikrinti sklandų gyventojų perspėjimo sistemos veikimą bei efektyvesnį visuomenės informavimą nelaimių, ekstremalių situacijų atvejais ar paskelbus mobilizaciją. 

 Naujomis Civilinės saugos įstatymo nuostatomis siekiama įteisinti gyventojų perspėjimo, naudojant judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjų tinklų infrastruktūrą, sistemą ir įpareigoti teikėjus savo lėšomis palaikyti tam reikalingą įrangą.

Šiuo metu visi Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai turi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento įdiegtą techninę įrangą, suteikiančią galimybę valstybei informuoti visuomenę apie gresiančias nelaimes ar ekstremalias situacijas. Priėmus įstatymo pakeitimus, operatoriai privalės šią įranga naudoti, ją palaikydami savo lėšomis, taip pat neturės teisės apmokestinti galimybės teikti informaciją gyventojams. Tai leis užtikrinti sklandų perspėjimo sistemos veikimą bei sutaupyti apie 300 tūkst. eurų biudžeto lėšų per metus.  

Vyriausybė pritarė Nediskriminavimo skatinimo planui

Vyriausybės posėdyje pritarta Nediskriminavimo skatinimo tarpinstituciniam veiklos planui, kuriuo siekiama mažinti diskriminaciją, užtikrinant lygias galimybes bei didinti visuomenės sąmoningumą ir pagarbą žmogui.
Plane numatyti įgyvendinti uždaviniai apima visuomenės sąmoningumo nediskriminavimo skatinimo ir lygių galimybių srityje didinimą bei tų asmenų grupių, kurioms reikalinga teisinė apsauga, padėties įvertinimą.
Įgyvendinant šiame plane numatytas priemones, bus siekiama mažinti diskriminaciją, įgyvendinant švietėjiškas veiklas labiausiai diskriminuojamų asmenų grupių atžvilgiu, informuojant visuomenė apie lygias galimybes ir nediskriminavimą, didinti gyventojų sąmoningumą, informuojant, kur kreiptis dėl diskriminacijos atvejų, atkreipiant didelį dėmesį į regionus, kuriuose vis dar mažas informuotumas apie žmogaus teisių gynėjus. Taip pat siekiama skatinti nevyriausybinių organizacijų, dirbančių lygių galimybių ir nediskriminavimo skatinimo srityje, veiklą.
Tarpinstituciniame veiklos plane numatytas priemones vykdys Socialinės apsaugos ir darbo (SADM), Teisingumo, Švietimo ir mokslo, Kultūros ministerijos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Lietuvos teisės institutas, Užsienio reikalų ministerija, Jaunimo reikalų departamentas prie SADM bei Lietuvos darbo birža prie SADM.

Ukrainos užsienio skola per 2014 metus pasiekė ketvirtadalį BVP

Ukrainos užsienio skola 2014 metais išaugo iki 30 mlrd. dolerių. Apie tai informavo Ukrainos finansų ministerija.
Preliminariais duomenimis, valstybės bendrojo vidaus produkto (BVP) apimtis per praėjusius metus sudaro 130 mlrd. dolerių. Tad Ukrainos užsienio skola pasiekė 23,1 proc. BVP.
Kaip paaiškino Ukrainos ministerija, 2014 m. gruodžio 31 d. duomenimis, šalies užsienio skola sudarė 485 mlrd. grivinų, arba 30,8 mlrd. dolerių. Per metus ji išaugo 3 milijardais, arba 10 proc. Tuo tarpu Ukrainos vidaus skola (doleriais) sumažėjo dėl grivinos devalvacijos iki 29,2 milijardo. 2013 metais ji siekė 32 mlrd. dolerių.

Europoje paminėta duomenų apsaugos diena

Siekiant kuo geriau informuoti gyventojus apie asmens duomenų apsaugą, Europos Tarybos siūlymu sausio 28-ąją minima Europos duomenų apsaugos diena. Valstybės kontrolė taip pat nuolat skiria didelį dėmesį šiai laikmečiui aktualiai temai.
Dar 2013 m. atlikus valstybės informacinių išteklių valdymo auditą, buvo pastebėtas valstybės informacinių išteklių valdymo reikalavimų nenuoseklumas, taip pat nustatyta ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros ir naujų informacinių technologijų sprendimų valdymo, saugos ir priežiūros reikalavimų trūkumų. Vėliau vykdytas automatiniu būdu tvarkomų asmens duomenų saugos auditas, jo metu pateiktos rekomendacijos įgyvendinamos.
Šiuo metu Valstybės kontrolė dalyvauja tarptautiniame Šveicarijos audito institucijos koordinuojamame biometrinių asmens dokumentų gamybos audite, kuriame taip pat dalyvauja Belgija, Norvegija, Latvija bei kitos šalys, kurių asmens dokumentų išdavimo procesas artimas Lietuvai arba naudojami tapatūs technologiniai sprendimai. Atlikus audito procedūras, bus pateiktos konkrečios rekomendacijos, kaip Lietuvoje tobulinti biometrinių dokumentų išdavimo procesą, gerinti naudojamos informacijos saugą. Dokumentų gamybos proceso Lietuvoje efektyvumą bus galima palyginti tarptautiniu mastu, nustatyti stipriąsias ir silpnąsias tobulintinas vietas, pasinaudoti kitų šalių gerąja praktika. Apibendrintus visų šalių auditų rezultatus Šveicarijos audito institucija planuoja paskelbti šių metų gegužės mėnesį.

Valstybės Dūma: Vakarų Vokietija aneksavo VDR

Trečiadienį Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Sergejus Naryškinas įpareigojo Tarptautinių reikalų komitetą apsvarstyti galimybę priimti pareiškimą, smerkiantį "1989 metais Vokietijos Federatyvinės Respublikos įvykdytą Vokietijos Demokratinės Respublikos aneksiją", praneša TASS.
Tokio pareiškimo iniciatorius - RF komunistų partijai atstovaujantis deputatas Nikolajus Ivanovas, kuris pasiūlė šitaip atsakyti į ETPA pirmininkės Anos Braser (Anne Brasseur) kaltinimus Rusijai dėl Krymo aneksijos. "Skirtingai negu Kryme, Vokietijos Demokratinėje Respublikoje nebuvo surengtas visaliaudinis referendumas", - aiškino Rusijos parlemantaras.
Anksčiau S. Naryškinas jau lygino Krymo prijungimą prie Rusijos su Vokietijos susivienijimu. Jo manymu, jeigu Krymo prijungimas Vakaruose vadinamas aneksija, tai lygiai taip pat lengvai galima teigti, kad VFR aneksavo Rytų Vokietiją.

SGD terminalo dujas pirks ir "Eesti Energia"

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo ir prekybos įmonė "Litgas" pranešė nuo kovo pradėsianti tiekti gamtines dujas Estijos energetikos bendrovei "Eesti Energia".
Iš viso 2015 metais į Estiją planuojama patiekti iki 30 mln. kub. m dujų.
"Džiaugiamės, kad mums pavyko susitarti su viena didžiausių Estijos gamtinių dujų vartotojų - "Eesti Energia" energetikos grupe ir padėti jai žengti pirmuosius žingsnius diversifikuojant savo tiekimo portfelį. Tikimės, kad mūsų bendradarbiavimas augs ir bus ilgalaikis", - žiniasklaidai išplatintame pranešime cituojamas "Litgas" generalinis direktorius Dominykas Tučkus.
Tai jau antroji "Litgas" sutartis dėl dujų tiekimo į Estiją. Pirmoji buvo pasirašyta su "Alexela Group" įmone "Reola Gaas". "Litgas" skelbia vykdanti pokalbius ir su kitomis Estijos įmonėmis.

Gyventojai, vertindami ekonomikos būklę, neatsikrato pesimizmo

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis sausį, palyginti su praėjusių metų gruodžiu, pakilo septyniais procentiniais punktais, tačiau gyventojai šalies ir savo ekonominę padėtį vis dar vertina pesimistiškai.
Šių metų sausį vartotojų pasitikėjimo rodiklis siekia -9 ir yra toks pats, koks buvo 2014 m. sausį, skelbia Statistikos departamentas. Šį mėnesį 14 proc. apklaustų gyventojų buvo įsitikinę, kad per pastaruosius 12 mėnesių jų finansinė būklė pagerėjo, 25 proc. teigė, kad pablogėjo. Jokių pokyčių teigė nepajutę 60 proc. respondentų.
Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, 19 proc. gyventojų tikėjosi, kad ji pagerės, 24 proc. manė, kad pablogės, o 52 proc. prognozavo, kad jų namų ūkio finansinė padėtis artimiausiais metais nesikeis.

Pasaulio banko vadovas: pasaulis nėra pasiruošęs ateities pandemijoms

Pasaulio banko vadovas Džim Jong Kimas (Jim Yong Kim) įspėjo, kad net ir po Ebolos viruso protrūkio Vakarų Afrikoje pasaulis nėra pasiruošęs mirtinoms pandemijoms, skelbia BBC.
Kalbėdamas Vašingtone Džim Jong Kimas pabrėžė, kad vyriausybės, įmonės, pagalbos tarnybos, draudimo bendrovės turi dirbti kartu ir pasirengti ateities protrūkiams. Jiems reikia pasimokyti iš Ebolos krizės, kurios metu Siera Leonėje, Gvinėjoje ir Liberijoje mirė 8,5 tūkstančio žmonių.
"Nuo Ebolos viruso mirė daug žmonių, nustojo augti ekonomika. Reikia pasiruošti ateities pandemijoms, kurios galbūt bus dar baisesnės negu ši. Privalome pasimokyti iš šio protrūkio, nes ateityje tų žinių mums tikrai prireiks", - Džordžtauno universitete kalbėjo Džim Jong Kimas.
Pasaulio banko grupė dirba su Pasauline sveikatos organizacija (PSO), kitomis Jungtinių Tautų (JT) agentūromis, akademikais, draudimo bendrovėmis. Per ateinančius mėnesius išsivysčiusių ir besivystančių šalių vadovams bus pateikti pasiūlymai, kokių imtis veiksmų.
"Daugiau šalių, institucijų, įmonių turėtų dirbti kartu, pasiruošti ateities pandemijoms, sustiprinti sveikatos apsaugos sistemas bei medikų komandas", - įsitikinęs Džim Jong Kimas.
Tokiu būdu būtų sustiprinta PSO, daugiau galios gautų ligų kontrolės tarnybos besivystančiose šalyse.
Valstybių vadovai ir pasaulinės sveikatos agentūros sutinka, kad reakcija į Ebolos viruso protrūkį buvo pavėluota, o veiksmai neorganizuoti. PSO neseniai pripažino, kad nepakankamai greitai sureagavo į ligos protrūkį Vakarų Afrikoje, todėl dabar imsis reformų.

Šiaurės Korėjos lyderis priėmė kvietimą atvykti į Pergalės dienos minėjimą Maskvoje

Pietų Korėjos naujienų agentūra pranešė, kad Šiaurės Korėjos lyderis priėmė kvietimą apsilankyti Maskvoje, informuoja BBC.
Pranešime neminima, ar Kim Čen Unas (Kim Jong-un) į Rusiją atvyks pats. Pietų Korėjos susivienijimo ministerijos pareigūnai teigia, jog lyderis nebuvo išvykęs nuo 2011 metų, kai perėmė valdžią.

Lenkijoje pagerbtos Aušvico koncentracijos stovyklos aukos

300 likusių gyvų kalinių grįžo į nacių Aušvico mirties stovyklą pietų Lenkijoje paminėti 70-ąsias išsilaisvinimo metines, rašo BBC.
1,1 mln. žmonių žuvo Aušvico koncentracijos stovykloje, kai 1945 m. galiausiai juos išlaisvino sovietų armija. 1947 m. Aušvice buvo įsteigtas muziejus.
Manoma, kad tai paskutinis toks iškilmingas stovyklos išvadavimo paminėjimas, kuomet jame dalyvauja gyvi likę asmenys.
Rusijos gynybos ministerija antradienį paviešino archyvinius Aušvico išlaisvinimo dokumentus. Juose taip pat yra generolo Kramnikovo pasakojimai. Jo kariai "nesuskaičiuojamai miniai žmonių" atvėrė vartus, pro kuriuos jie paliko mirtį sėjusią koncentracijos stovyklą.
"Jie visi atrodė siaubingai išvargę, žili seni vyrai, jaunuoliai, moterys su mažais vaikais ir paaugliais, beveik visi buvo pusiau nuogi", - atsiminimuose rašė generolas.
Vokietijos prezidentas Joachimas Gaukas (Joachim Gauck) ir Prancūzijos vadovas Fransua Olandas (Francois Hollande) yra tarp pasaulio lyderių, Lenkijoje dalyvaujančių koncentracijos stovyklos išlaisvinimo 70-osiose metinėse.
Tačiau ceremonijoje nedalyvauja Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dėl nesutarimų su Lenkija ir neseniai Maskvos įvykdytos intervencijos į Ukrainą.

Dėl MMA didinimo Trišalė taryba lauks darbo grupės išvadų

Trišalėje taryboje valdžios, darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai sutarė, kad išvadas dėl galimo minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo visų pirma pateiks specialiai sudaryta darbo grupė. Darbdaviai ir darbuotojai teigia apskritai nusivylę Vyriausybės siūlymu šį klausimą įtraukti į Trišalės tarybos darbotvarkę, nes iš valdžios pusės teigia neišgirdę jokių konkrečių skaičių.
Kada darbo grupė turėtų pateikti savo kriterijus dėl MMA didinimo, nėra iki galo aišku: socialinių reikalų viceministro Gintaro Klimavičiaus teigimu, atsakymai bus parengti jau kitam posėdžiui, tuo tarpu darbdavių atstovai siūlė palaukti pirmojo ketvirčio valstybės finansinių rodiklių rezultatų iš Statistikos departamento.
Visos Trišalės tarybos pusės sutaria tik dėl vieno - MMA galėtų būti didinamas, bet darbuotojų ir darbdavių atstovai tikėjosi išgirsti bent preliminarius skaičius, kiek MMA didinimui numatyta lėšų šių metų valstybės biudžete.

Gruzija per Lietuvą nori pasiekti Skandinavijos rinkas

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius Tbilisyje su Gruzijos ekonomikos ir plėtros ministru Giorgijumi Kirikašviliu aptarė dvišalio bendradarbiavimo transporto srityje galimybes.
„Lietuva ypač vertina šiltus dvišalius santykius su Gruzija. Susitikimo metu daug dėmesio skirta bendradarbiavimo perspektyvoms transporto srityje. Kolegos iš Gruzijos labai domėjosi konteineriniu traukiniu „Vikingas", Klaipėdos uosto galimybėmis. Susitarta, kad artimiausiu metu Gruzijos specialistai atvyks į Lietuvą, lankysis Klaipėdos uosto konteinerių ir SGD terminaluose", - sako susisiekimo ministras R. Si Atgal