VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Į pradžią

02 21. Kas galėtų būti savivaldybės meru?

Soc. m. dr., doc. M. Rastenytė

Savivaldybė yra sudedamoji visos Respublikos valdymo sistemos dalis, kuri būdama arčiausiai žmogaus, turi užtikrinti priimtuose Įstatymuose, pradedant nuo Konstitucijos ir baigiant Vyriausybės nutarimais, potvarkiais, visų ministerijų ir žinybų pavestų savivaldybėms funkcijų įgyvendinimą. Visa tai, kas priimama aukščiau stovinčiuose valdymo organuose Savivaldybė paverčia realiuoju žmonių gyvenimu. Ji taip pat turi signalizuoti apie atatinkamų įstatymų, poįstatyminių aktų nesuderinamumą bei jų sukonkretinimo būtinumą. Be to, kiekvienoje savivaldybėje yra atitikmenys visoms Respublikinėm ministerijom ir žinybom, kurios, kaip jų pratęstos rankos egzistuoja savivaldybės padalinių pavidalu. Savivaldybė yra ta valdymo grandis, kuri tiesiogiai kontaktuoja su žmogumi, įstatymo galios gavėju. Savivaldybė taip pat geriausiai žino, kokių įstatymų ir poįstatyminių aktų reikia naujai, kokius reikia papildyti ir kaip, ir kokius reikėtų keisti arba panaikinti. Tai pati sudėtingiausia valdymo grandis, kuri tiesiogiai vykdo savo funkcijas skirtas žmogaus gyvensenos užtikrinimui ir jo gerovės kėlimui. Tad, koks turi būti šios institucijos vadovas? Kokį žmogų savivaldybės meru mes turėtume rinkti?

Labai svarbus turimas mero išsilavinimas, įgytas per darbinės veiklos laikotarpį patyrimas. Norėdamas solidžiai dirbti, meras turi būti iniciatyvus, nuolatos generuoti įdomias, originalias, inovatyvias, perspektyvias ir realiai įgyvendinamas idėjas. Tam reikia ir bazinių įgytų žinių – deramo išsilavinimo, ir realiai sukaupto patyrimo valdymo srityje. Ne visi respublikinių organizacijų buvę arba esami darbuotojai, neturėdami patirties savivaldybių valdymo grandyse, sugebėtų tinkamai atlikti mero pareigas iš karto tik ką pradėję jas eiti. Reikėtų ne trumpo adaptacinio ir patirties įgijimo.periodo. Ypatingą vietą užima ir pretendento į merus charakterio savybės, kurios dažnai nulemia galimybę išvengti konfliktų, surasti racionaliausią išeitį žmogaus gyvenimo sprendimuose, konsoliduoti kolektyvą bendriems sprendimams. Asmeninio patyrimo pagrindu galiu teigti, kad pozityviomis charakterio savybėmis, būdingomis konsoliduoti kolektyvą bendrų sprendimų priėmimui ir jų įgyvendinimui, pasižymi dabartinis Ignalinos meras Henrikas Šiaudinis, dabar besibolatiruojantis į Visagino merus Rimantas Kumpis, Vilniaus miesto savivaldybės meras Artūras Zuokas, buvęs Teisingumo ministras Remigijus Šimašius ir daugelis kitų.

Reikia sugebėti merui, kaip ir kiekvienam žmogui, valdyti laiką ir pinigus. Kada savivaldybės patenka į skolas, o gi tada, kada vykdo pirmoje eilėje ne pirmo būtinumo veiksmus ir daro išlaidas ne generuojančias pajamų. Valdant savivaldybės ūkį būtina pirmoje eilėje koncentruoti dėmesį į gamybos sektoriaus išvystymą, kuriame gaminama produkcija tuo pačiu kuriama pridėtinė vertė tiek vidaus rinkai, tiek eksportui. Nesižavėti importu, kuris dabar užplūdęs su menkaverte, greitai gendančia, trumpo naudojimo laiko produkcija. Nesižavėti grąžinimusi, kada tvarkomos tuštėjančios gyvenvietės, daug natūralios floros turinčios paupės ir paežerės, kurios galėtų būti ir vėliau sutvarkytos, jeigu tai ne būtina šiuo metu žmonių gerbūvio gerinimui.

Daugiabučių namų renovacija vykdoma didelių kiekių statybinių medžiagų importo sąskaita bei bankinių kreditų užsienio bankuose suteikimo skurde gyvenantiems žmonėms. Visais atvejais sprendžiant nuosavybės klausimus į nekilnojamąjį turtą, ypatingai daugiabučių namų renovacijos nutarimai turėtų būti priimami 75 proc. bendraturčių balsų dauguma, o ne 51 proc., kaip numatyta dabar Daugiabučių namų butų bendrijų įstatyme, kuris pažeidžia butų savininkų Konstitucinę teisę, skelbiančią nuosavybės neliečiamumą. Priešinasi renovacijai ne tie, kurie nesupranta jos būtinumo, o tie, kurie neturi galimybių už ją išsimokėti. Nejautriai sprendžiami šie klausimai atsiliepia į gyventojų įsiskolinimą komunalines paslaugas teikiančiom įmonėm, didina pašalpų gavėjų skaičių, o kai kam net būsto praradimą. Demokratija būna tada, kai atsižvelgiama į abiejų pusių interesus ir daromos nuolaidos vienų kitiems. Be to, būsto renovacija turi būti perspektyvi, ilgalaikė ir toliaregiška, kaip kai kurių namų dabar atliekama, pajungiant saulės ir termo energiją, o ne tik sienų apkalimą iš lauko pusės. Tada jau pigiau ir praktiškiau yra šiltinti butą iš vidaus, kurį gali atlikti pats savininkas be didelių sąnaudų ir kreditų..

Merui reikia mokėti viską administruoti taip, kad būtų atliekama su mažiausiomis sąnaudomis, aukščiausios kokybės ir daugiausiai gaunant gaminių arba paslaugų. Nepamiršt ES direktyvų dėl žiedinės ekonomikos įgyvendinimo..Kiek dabar kartais padidėja sąnaudos dėl netaupaus turto naudojimo, pirmalaikių išmetamų, anksčiau negu susidėvi, įsigytų daiktų, kuriuos pataisius galima būtų toliau juos naudoti arba ir tame pačiame stovyje, bet kitoje vietoje, arba su kita paskirtimi. Norint įsitikinti, kaip eksploatuojamas valdymo įstaigų turtas, galima pamatyti, kiek išleidžiama materialiniam turtui įsigyti arba atnaujinti. Dažnai nemokama ir nesistengiama senų pastatų bei statinių pritaikyti naujai paskirčiai, kurie turi požemines ir antžemines komunikacijas, visą konstrukciją, projektus bei galimybes atlikti neatskiriamą statinio stovio pagerinimą. Kai tuo tarpu bereikia atlikti pritaikymo arba tik statinio vidaus ir išorės apdailą vietoje to, kad sprendžiami žemės įsigijimo, projektavimo darbai, statomi brangūs, nauji pastatai bei statiniai ir ne visada kokybiškesni...

Kaimiškųjų rajonų merams turi būti aktualūs smulkių žemės ūkio įmonių ir pavienių žemės ūkio produkcijos gamintojų veiklos kooperavimo klausimai ypatingai perspektyvoje, nes jiems atsilaikyti aršioje konkurencinėje kovoje.ateityje bus nelengva. Smulkūs ūkiai, pavieniai žemdirbiai sprendžia aktualias vidaus rinkos apsirūpinimo maisto produktais problemas be to, daro didelį poveikį konkurencinei aplinkai prekių rinkoje.

Kaip išsiaiškinti, kurie merai geriausiai dirba, kokybiškiausiai ir sumaniausiai vadovauja savivaldybėms? Tam reikėtų pasinaudoti Lietuvos laisvosios rinkos instituto vykdomu savivaldybių reitingavimu, kuris gana detaliai atskleidžia jų veiklos rodiklius.

Reitingų skalėje surasite atsakymus į tai, kokios savivaldybės turi aukščiausius indeksus ir, kokių savivaldybių merus tikslinga laikyti sėkmingai dirbančiais, kuriuos tikslinga ir toliau išrinkti vadovauti savivaldybėms.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) kasmet skelbiamas savivaldybių indeksas pagal dešimtį gyventojams ir investuotojams aktualių sričių: tai komunalinis ūkis, transportas, švietimas, sveikata, socialinė rūpyba, investicijos, mokesčiai, turto valdymas, administracija, biudžetas. Kiekviena sritis sudaryta iš rodiklių, kuriems savivaldybė gali daryti tiesioginę įtaką savo sprendimais skelbia šio instituto Prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Indeksuose teigiamai vertinamos savivaldybės, kurios

Taupo mokesčių mokėtojų pinigus; gyvena pagal savo pajamas; skaidriai naudoja biudžeto lėšas;

Skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų;

Mažina mokesčių naštą;

Užtikrina palankias sąlygas verslui;

Efektyviai valdo turimą turtą ir privatizuoja tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti dabar ir ateityje.

Atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų.

Savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių.

Mažina administracinę ir biurokratinę naštą.

Šie savivaldybių indeksavimo rodikliai už 2014 m. labai svarbūs, kaip įrodymas merų darbo kokybės ir patarimas rinkėjams, kokius merus turėtų pasirinkti gyventojai atėję balsuoti rinkimų dieną.

Pagal miestų savivaldybių bendrus LLRI tyrimų rodiklius iš 7 –ių miestų aukščiausius reitingus turi Klaipėdos, Vilniaus ir Panevėžio miestų savivaldybės, o žemiausius- Palangos ir Šiaulių miestų savivaldybės. Iš 53 rajonų savivaldybių aukščiausius reitingus turi Kauno, Plungės, Klaipėdos, Druskininkų, Kėdainių rajonų savivaldybės, o žemiausius – Kupiškio, Šakių, Skuodo, Alytaus rajonų savivaldybės,

Pagal atskiras veiklas aukščiausius miestų savivaldybių rodiklius investicijų srityje turi Vilniaus, Klaipėdos, Kauno, Alytaus miestų savivaldybės. Mokesčių naštos mažinimas gyventojams ir verslui būdingas - Klaipėdos, Alytaus ir Vilniaus savivaldybėms. Skaidriai ir tikslingai naudoja turimas biudžetines lėšas Šiaulių, Panevėžio ir Klaipėdos miestų savivaldybės. Pirmauja turto valdymo klausimais Klaipėdos, Alytaus, Kauno miestų savivaldybės. Iš rajonų savivaldybių tarpo efektyviai ir skaidriai valdo turimą turtą ir biudžeto lėšas, neperkeldami skolos atidavimo ateities mokesčių mokėtojams Kretingos, Jurbarko, Širvintų, Ignalinos, Marijampolės, Kelmės, Raseinių, Kauno, Mažeikių Plungės rajonų savivaldybės. Efektyviai valdo turtą, kadangi neefektyvus valdymas yra papildoma našta mokesčių mokėtojams ir tuo pačiu mažina mokesčių naštą gyventojams ir verslui Kretingos, Jurbarko, Širvintų, Ignalinos, Marijampolės, Kelmės, Raseinių, Kauno, Pagėgių, Lazdijų rajonų savivaldybės.

Remiantis 2013 metų duomenimis, 42 Lietuvos savivaldybės turėjo įsiskolinimų, o .per 2013 metus skolos išaugo dar 118 mln. litų. Miestų savivaldybių skolos vidutiniškai sudarė 55 proc. nuo pajamų, rajonų savivaldybių mažiau – vidutiniškai 46 proc. nuo pajamų. Juk augančios skolos reiškia ir augančias palūkanas, už ką mokesčių pavidalu susimoka ne kas kitas, kaip gyventojai. Skolų augimą per pastaruosius metus pavyko suvaldyti 18-ai, šalies savivaldybių. Iš 53-ijų rajonų savivaldybių antrus metus indekse pirmauja Kauno rajonas, kur gerai įvertinta tiek investicinė, tiek socialinė aplinka, per 2013 metus Kauno rajone vietinės investicijos didėjo 29 proc., pašalpų gavėjų mažėjo 11 proc. Mažėja skola jau trys metai iš eilės ir Panevėžio rajono savivaldybės biudžete, teigia LLRI ekspertas, Lietuvos savivaldybių indekso vadovas Laurynas Rekašius.

Atkreiptinas dėmesys į tas savivaldybes, o jų net 27, kurios neįvaldė švietimo įstaigų turimą perteklinį plotą, kai kurios net dvigubai, kaip Palangos miesto savivaldybė, kas didina išlaidas švietimui; 24 savivaldybėse nuostolingai dirba jiems priklausančios sveikatos priežiūros įstaigos; 4 savivaldybėse nuostolingai teikia gyventojams vandens, šilumos ir atliekų surinkimo paslaugas; daugiausiai gaunančių kompensacijas už šildymą yra Akmenės rajone, o daugiausiai, net 150 iš 1000 gyventojų gauna socialinę paramą Kelmės rajone. Kaip racionaliai įsisavina 15 savivaldybių infrastruktūrai skirtas lėšas, jeigu neturi miestų vystymo perspektyvinių planų. Į tokias savivaldybes ateinantys merai turėtų rimtai pagalvoti, kaip turės pradėti savo veiklą mero pareigose, kad nenuviltų rinkėjų atėjusių už juos balsuoti.

Didelę atsakomybę už savo miesto ar rajono gyvenimo kokybę ateityje prisiima ir rinkėjai, kurie turėtų labai racionaliai svarstyti kandidatūras ir pasirinkti vadovais tuos asmenis, kurie daugiausiai atitiks jų lūkesčius.

Atgal