Į pradžią
07 22. Lietuvos laisvės armijai karių ir rėmėjų sąjungai - dešimt metų
Irena Montvydaitė-Giedraitienė
2005 m. balandžio 9 d. LK Kauno įgulos karininkų ramovėje įvyko istorinė konferencija „Lietuvos laisvės armija – lietuvių tautinė pasipriešinimo organizacija“. Kelmės rajono pedagogo, „Laisvės kovų archyvo“ bendradarbio Vytauto Urbiko iniciatyva (kuris jau ilsisi Amžinybėje), talkininkaujant verslininkui Albinui Klimui iš Plungės, į konferenciją buvo sukviesti kariai, partizanai, šauliai ir piliečiai, neabejingi Lietuvos nepriklausomybei. Pranešimus apie Lietuvos laisvės armiją skaitė humanitarinių mokslų dr. A.Bubnys, istorikas K.Kasparas, Atkuriamojo Lietuvos Seimo narė, teisininkė Z.Sličytė ir kiti.
Po konferencijos vyko Lietuvos laisvės armijos atkuriamasis susirinkimas. Susirinkimo dalyviai buvo supažindinti su Lietuvos laisvės armijos deklaracija. Deklaracijai pritarė balsų dauguma. Po deklaracijos teksto pasirašė 64 renginio dalyviai. Nutarta atkurti visuomeninę organizaciją Lietuvos laisvės armijos karių ir rėmėjų sąjungą (LLKRS). Buvo priimti sąjungos įstatai, išrinkta taryba ir kitos valdymo struktūros. Dalyvavusieji vienbalsiai nutarė, kad organizacijai vadovautų paskutinio Lietuvos partizanų Žemaičių apygardos vado, LLA nario, Varnių vls. LLA būrių organizatoriaus Vlado Montvydo dukra, LLKS narė Irena Giedraitienė. Pavaduotojais išrinkti Albinas Klimas ir Donatas Abrutis. Konferencijos metu sekretoriavo Elena Klimienė, nuotraukose įamžino fotografas Alfonsas Beresnevičius (Plungė). Tuomet anketas – prašymus stoti į organizaciją pateikė 45 nariai. Vėliau narių skaičius didėjo.
Paminklas Lietuvos laisvės armijai
Po penkiolikos Nepriklausomybės metų atsikūrė Lietuvos laisvės armijos organizacija, atsikūrė su kariais rėmėjais. Ji buvo įkurta 1941 m. gruodžio 13 d. - dvylika jaunų karininkų, vadovaujamų Kazio Veverskio, Gedimino pilyje davė priesaiką. Buvo sudarytas pirmasis štabas. Tai buvo slapta, karinė, politinė, antinacinė, antisovietinė organizacija, Lietuvos kariuomenės teisių perėmėja, partizaninio karo pradininkė. Tikslas – ginkluotu būdu iškovoti Lietuvos nepriklausomybę. Raudonasis okupantas metė jėgas sunaikinti Lietuvos laisvės armiją. Likę kovotojai deklaravo susijungimą su kitomis pogrindžio organizacijomis ir Lietuvos laisvės armijos sukurtomis struktūromis tęsė kovą iki 1953 metų, iki ginkluoto rezistencinio karo pabaigos.
Apie šią organizaciją, davusią pradžią ginkluotam pasipriešinimui, padėjus pagrindus 1949 vasario 16 Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui, per visus penkiasdešimt sovietų okupacijos metų nebuvo nei rašoma, nei kalbama, vien tik žodis LLA enkavedistams kėlė siaubą. Šis svarbus LLA karių kovos tarpsnis buvo nesugrąžinamai išplėštas iš tautos atminties.
Andrius Randomanskis, buvęs organizacinio LLA štabo pareigūnas, 2000 m. gruodžio 13 d. Kaune, Karininkų ramovėje vykusioje konferencijoje „Rezistencijos amžių apžvelgiant“ sakė: „Mums, LLA veteranams, norėtųsi, kad mūsų idėjos ir pastangos, skirtos kovai už Nepriklausomybę, užimtų deramą vietą Naujųjų laikų Lietuvos istorijoje. Kelia nuostabą ir nuogąstavimus būti visai pamirštiems ir žūti istorijos vingiuose“.
Atkurtos Lietuvos laisvės armijos sąjungos veikimo teritorija – Lietuvos Respublika, teisinė forma – asociacija. Sąjungos nariai gali būti nepriklausę ar nedalyvavę Lietuvos laisvės armijos veikloje, Lietuvos Respublikos piliečiai, sulaukę 18 metų ir lojalūs Lietuvos nepriklausomybei, taip pat ir dalyvaujantys kitų organizacijų veikloje. Sąjungos veiklos tikslai: rinkti istorinę medžiagą apie Lietuvos laisvės armijos veiklą, ją publikuoti ir saugoti. Įamžinti atminimą, statant paminklus, rengiant minėjimus, leidžiant prisiminimų knygas, vykdyti šviečiamąją veiklą mokyklose, visuomenėje ir siekti bendradarbiavimo su kitomis patriotinėmis organizacijomis.
2004 m. rugpjūčio mėnuo - sukako 60 metų, kai Platelių miškuose veikė Lietuvos laisvės armijos „Vanagų“ karinė mokomoji stovykla. Ta proga Vytauto Urbiko ir Albino Klimo iniciatyva Platelių miestelyje atidengtas pirmasis Lietuvoje paminklas Lietuvos laisvės armijai. Žemaitijos skulptorius Antanas Vaškys, akmuo - Lietuvos laukų, aukštis - 2,25 m, plotis-1,1 m, su užrašu: „Lietuvos laisvės armija 1941 - 1944 - 1953. Lietuvių kova dėl laisvės amžina“. Skulptorius A.Vaškys garantavo, kad tas paminklas stovės 500 metų. Taip pat paminklu pažymėtas prie Iešnalės ežero karinės stovyklos komendanto LLA desantininko, nuskendusio ežere, Juozo Barzdos - Klevo kapas.
Pirmajai 2005 m. metinei ataskaitinei konferencijai rinkomės Kaune, LPKTS salėje. Šios pirmosios konferencijos metu aptarėme atributikos, organizacijos vėliavos, ženkliuko pasiūlymus. Nutarta neimti stojamojo mokesčio, o tik metinį – 10 litų.
LLA atkūrimo dalyviai 2005 m.
Be rėmėjų materialinės paramos organizacijos veiklos vystyti negalėjome. Mūsų organizacijai pirmąją paramą suteikė Žemaitijos sūnus, LR Aukščiausios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomybės atstatymo signataras, verslininkas Bronislovas Lubys. Įsigijome organizacijos atributiką, skyrėme lėšų Lietuvos laisvės armijos 65 metinių paminėjimui.
2006 m. gegužės 6 dieną į Plungės rajono Babrungėnų kaimą, Klimų kaimo turizmo sodybą, kurioje buvo įregistruota LLA sąjungos būstinė, iš visos šalies į metinę ataskaitinę konferenciją rinkosi šios atkurtos organizacijos nariai. Prie plevėsuojančios naujos organizacijos vėliavos nariams buvo įteikti organizacijos ženkliukai. Suorganizuota ekskursinė išvyka į Militaristinį muziejų - netoli buvusios „Vanagų“ apmokymo stovyklos. Aplankėme LLA „Vanagų“ apmokymo stovyklos vado ltn. J. Barzdos – Klevo kapą, uždegėme žvakutes, padėjome gėlių.
Tarp kitų einamųjų klausimų svarstyta 65 metų sukakties LLA organizacijos minėjimo vieta ir scenarijus. Vienbalsiai buvo nutarta, jog tinkamiausi vieta – Plateliuose prie paminklo Lietuvos laisvės armijai.
2006 m. rugpjūčio 19 - osios rytą į seniausiąją Žemaitijos bažnyčią Plateliuose (Plungės r.) rinkosi Lietuvos laisvės armijos veteranai, jų atžalos, kariai, rėmėjai, Lietuvos Laisvės Kovų sąjungos dalyviai ir visi, kam brangi Tėvynės nepriklausomybė. Ruošiantis šiam kilniam minėjimui pasisekė pabendradarbiauti su LRT „Ryto garsais“. Rytinėje laidoje buvo skelbiama apie vyksiantį minėjimą ir klausytojams suteikta informacija apie Lietuvos laisvės armijos organizaciją. Šios laidos klausosi trečdalis Lietuvos gyventojų.
Minėjimo dalyviai netilpo į Platelių bažnytėlę. Prieš altorių išsirikiavo vėliavų miškas. Šv Mišias aukojo mons. Alfonsas Svarinskas ir Platelių bažnyčios klebonas Valerijus Rima. Šv. Mišių giesmes atliko Klaipėdos buvusių politinių Kalinių ir tremtinių choras „Atminties gaida“ (vad. Saikauskas). Mons. A.Svarinskas pašventino naują atkurtos LLA sąjungos vėliavą. Šventinimo metu garbės sargyboje stovėjo LLA vadų sūnūs: LLA Žemaičių legiono Jono Semeškos sūnus Alvydas, Žemaičių apygardos vado LLA nario Vlado Montvydo sūnus Algirdas. Vėliavą laikė V. Montvydo būrio LLA karys Jurgis Urniežius. Renginio dalyviai, pasimeldę už žuvusiuosius Tėvynės gynėjus, lydimi Karinių oro pajėgų pučiamųjų orkestro (vad. kpt. Ričardo Kukulskio), nuvyko į Platelių miestelio centrą, prie paminklo Lietuvos laisvės armijai. Čia dalyviai buvo pakviesti pasisakyti, pasidalyti prisiminimais. Tylos minute pagerbti žuvusieji už Tėvynės laisvę. Nuaidėjo trys salvės: už Tėvynę, už laisvę ir Nepriklausomybę, už žuvusius dėl Lietuvos. Trečiojoje renginio dalyje dalyviai kartu su orkestru nuvyko prie Platelių ežero. Nors varginančiai veikė paskutiniai karštos vasaros saulės spinduliai, tačiau dalyviai, pasivaišinę kareiviška koše, įdėmiai klausėsi Prisikėlimo apygardos vyrų ansamblio „Vidurnakty nežuvę (vad. Ilmera Abromavičienė) bei politinių kalinių ir tremtinių atliekamų patriotinių dainų. Veikė paroda: Alfonso Beresnevičiaus foto „Paminklai žuvusiems“, Aldonos Vilutienės – LLA vadovybė ir Plungės dailininkų grupės darbai.
Minint LLA 70-ąsias metines
2007 m. gegužės mėn. metinei ataskaitinei konferencijai rinkomės Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuje. Suvažiavo daug solidaus amžiaus narių. Tarp kitų einamųjų reikalų buvo svarstoma knygos „Lietuvos laisvės armijos kovos Žemaitijoje“ leidyba.
2007 m. rugpjūčio 18 d. „Beržynėlio“ poilsiavietėje prie Platelių ežero buvo suorganizuotas LLA sąjungos sąskrydis. Sąskrydis skirtas pailsėti ir pabendrauti vieniems su kitais prie laužo. Džiaugiamės, kad tą patriotinę organizaciją palaiko žmonės, remia įvairios organizacijos ir įstaigos. Pvz., Telšių miškų urėdas Bronislovas Banys sąskrydžiui nemokamai skyrė „Beržynėlio“ poilsiavietę. Buvusius kovotojus muzika linksmino Alionos ir Aivaro Alminų šeima. Malonu buvo pasisukti ir šokio sūkuriuose, ir pasidalyti prisimintais apie veikusią „Vanagų“ stovyklą, apie kančių kelius Sibiro lageriuose. „Atrodo, jog mes – viena šeima,“ - sklindant degančio laužo šilumai, padėkos žodžius tarė LLA sąjungos narys Romualdas Voroneckas.
2008 m. metinei ataskaitinei konferencijai vėl rinkomės Rietavo Oginskių kultūros muziejuje. Muziejaus darbuotojai ir pats Direktorius Vytas Rutkauskas mielai su mumis bendraudavo. Ten kasmet rinkdavomės ne tik į metinės konferencijas, bet ir į tarybos posėdžius, o 2012 m. pasiprašėme, kad leistų įsiregistruoti ir buveinę. Rietavo savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl sutikimo įregistruoti Lietuvos laisvės armijos karių ir rėmėjų sąjungos buveinę Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus patalpose Rietavo mieste, L. Iviskio g. 4. (Registro Nr./ 1275068).
Atgal
.jpg)
