VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Į pradžią

08 24. Naujausios žinios

  R.Budbergytė: Turto bankui reikia suteikti imperatyvius įgaliojimus perimti ir centralizuotai valdyti valstybės turtą

Finansų ministerija siekia, kad visos valstybei priklausančios administracinės patalpos ar pastatai būtų valdomi centralizuotai, o institucijos neturėtų laisvo, nuomotino ar nenaudojamo turto. Tokią valstybės turto kontrolę padedanti užtikrinti, šiemet startavusi informacinė valstybės turto valdymo kontrolės (VTIPS) sistema jau davė rezultatų - atlikta analizė parodė, kad 2015 m. nuomai valstybės institucijos išleido apie 4 mln. eurų, o pajamų iš nuomos gavo 6,5 karto mažiau - 600 tūkst. eurų. Atsižvelgdama į tai, Finansų ministerija kreipėsi į institucijas, kurios iki rugsėjo privalo įrodyti Turto bankui, kad jų patikėjimo teise valdomas išnuomotas ar laisvas turtas joms iš tikrųjų yra reikalingas. Antraip jis bus perduodamas Turto bankui, kad šis parduotų pastatus ar patalpas.
Antradienį su Turto banko atstovais susitikusi finansų ministrė Rasa Budbergytė pabrėžė, kad nebeužtenka vien tik kalbų apie efektyvesnį valstybės turto valdymą, būtina imtis konkrečių veiksmų, kurie užtikrintų skaidrų ir šeimininkišką valstybės turto valdymą.
„Institucijos ir įstaigos privalo suprasti, kad valdo ne niekieno, o mokesčių mokėtojų jiems patikėtą turtą, ir tą turi daryti racionaliai ir skaidriai. Kitu atveju, neracionaliai valdomas turtas atras naujus šeimininkus, kurie užtikrins maksimalią grąžą", - sakė finansų ministrė Rasa Budbergytė.
Jau rugsėjį paaiškės, ar valstybės institucijų patikėjimo teise valdomas išnuomotas ar laisvas turtas joms iš tikrųjų reikalingas. Jeigu žinyboms Turto bankui nepavyks to įrodyti, pastarasis pastatus ar patalpas parduos arba jos atiteks biudžetinėms institucijoms, kurios pareiškė pagrįstą turto poreikį VTIPS sistemoje. Institucijos taip pat įpareigotos registruoti nekilnojamąjį turtą Nekilnojamojo turto registre, pateikti trūkstamus duomenis dėl nekilnojamojo turto sandorių, tikslinti sąnaudų informaciją.
Jau 2017 metais planuojama išplėsti centralizuotai valdomo turto plotą 30 tūkst. kvadratinių metrų - atitinkamas Finansų ministerijos parengtas projektas jau pateiktas Vyriausybei. Iki 2018 m. norima centralizuotai valdomo turto plotą padidinti dar 100 tūkst. kvadratinių metrų: tai mažintų institucijų išlaidas ir leistų užtikrinti efektyvesnį jo valdymą. Be to, šiemet ketinama patvirtinti pastatų naudojimo vertinimo rodiklius ir normatyvus, kurie leis dar griežčiau kontroliuoti valstybės nekilnojamojo turto valdymą bei naudojimąsi juo.
Finansų ministrės R.Budbergytės įsitikinimu, siekiant kuo efektyviau centralizuotai valdyti valstybės turtą būtina stiprinti ir Turto banko kompetencijas bei įgaliojimus.
„Akivaizdu, kad Turto bankui reikia suteikti imperatyvius įgaliojimus perimti ir centralizuotai valdyti valstybės turtą, nes šiuo metu Turto bankas susiduria su dideliu pasipriešinimu iš nenorinčių su šiuo turtu skirtis institucijų, o dėl tokio žinybiškumo ir neūkiškumo, valstybės biudžetas praranda pajamas. Pavyzdžiui, Lietuvoje 134 Turto banko darbuotojai 2015 m. iš valstybės turto nuomos gavo vos 580 tūkst. eurų, kai 598 jų kolegos Latvijoje savo valstybei uždirbo 31 mln., o 246 estai - 35 mln. eurų pajamų. Todėl, be įgaliojimų didinimo, Turto bankui taip pat būtina stiprinti ir administracinius gebėjimus bei kompetenciją", - atkreipia dėmesį finansų ministrė R.Budbergytė.
Turto bankui atlikus pirminę VTIPS duomenų inventorizaciją ir išanalizavus registrų ir institucijų pateiktus duomenis nustatyta, kad valstybės valdomas nekilnojamasis turtas šiuo metu sudaro daugiau nei 20 mln. kvadratinių metrų ploto, iš kurių beveik 6 mln. kvadratinių metrų - inžineriniai statiniai.
Valstybės vardu registruota 1,8 mln. kvadratinių metrų ploto administracinės paskirties nekilnojamojo turto, iš kurių centralizuotai valdoma tik 112 tūkst. kvadratinių metrų.
Nustatyta, kad valstybės institucijos yra išnuomojusios apie 280 tūkst. kvadratinių metrų įvairios paskirties valstybės nekilnojamojo turto, kuris nereikalingas jų funkcijoms įgyvendinti, tuo tarpu 61,3 tūkst. kvadratinių metrų ploto institucijos nuomojasi rinkoje iš privačių asmenų.
VTIPS sistemoje identifikuotas atitinkamų institucijų nekilnojamojo turto poreikis sudaro apie 42 tūkst. kvadratinių metrų, kitų institucijų nurodytas laisvas nenaudojamas plotas - 137,6 tūkst. kvadratinių metrų. Šie duomenys leidžia teigti, kad iki šiol nebuvo sudaryta tinkamų prielaidų optimaliai visoms institucijoms apsirūpinti reikalingu funkcijoms įgyvendinti nekilnojamuoju turtu.
336 tūkst. kv. m. įvairios paskirties valstybės nekilnojamojo turto perduota panaudai (neatlygintinai) naudotis įvairioms asociacijoms, viešosioms įstaigoms ir kitiems asmenims, įstatymų nustatyta tvarka turintiems teisę naudotis valstybės nekilnojamuoju turtu.
Šiuo metu VTIPS registruotos 859 valstybės institucijos, įstaigos, valstybės įmonės, kurios valdo valstybės turtą, viešosios įstaigos, kurios panaudos pagrindais ar pagal patikėjimo sutartis valdo valstybės nekilnojamąjį turtą, bei savivaldybės, t. y. visi viešojo sektoriaus subjektai.
Per bandomąjį VTIPS sistemos laikotarpį vos 30 proc. institucijų buvo pateikusios savo išlaidas, susijusias su valstybės nekilnojamojo turto išlaikymu. Dabar - jau 90 proc.

Dėl miškų gaisrų ekstremali padėtis paskelbta ir Vašingtono valstijoje

Dėl smarkių miškų gaisrų ekstremali padėtis paskelbta ir JAV Vašingtono valstijoje. Iki šiol valstijos šiaurės vakaruose pelenais virto 25 pastatai, šimtai gyventojų buvo priversti palikti savo namus, informuoja agentūra AFP.
Gubernatorius Džėjus Inslis (Jay Inslee) antradienį paskelbė ekstremalią padėtį 20 valstijos rajonų, nes gaisrai „kelia grėsmę žmonėms, namams ir gamtos ištekliams", sakoma pranešime.
Žinybų duomenimis, vien tik Kalotuse išdegė 24 000 hektarų plotas, gaisrai kontroliuojami tik 19 proc. Ateinančiomis dienomis regione prognozuojamas karštis ir vėjas, ir tai gali apsunkinti gesinimo darbus.

Raudonojoje jūroje aptiktas 200 tonų naftos nuotėkis

Daugiau nei 200 tonų naftos ištekėjo Akabos uosto rajone, apie tai rašo "Haaretz".
Pranešama, kad naftos dėmė juda pietų kryptimi Jordanijos bei Saudo Arabijos paplūdimių link. Be to, nuotėkis kelia teršalų grėsmę koralų rifams bei Eilato kurortiniam miestui Izraelyje.
Izraelio aplinkosaugos ministerija pasiūlė pagalbą likviduoti nuotėkį, tačiau Jordanija šių paslaugų atsisakė. 
Tiksli nuotėkio priežastis kol kas nežinoma. Spėjama, kad nafta ištekėjo, įtrūkus vamzdynui. Šiuo metu vyksta nuotėkio padarinių likvidavimo darbai.

Žemės drebėjimą Italijoje užfiksavo ir Lietuvos seisminės stotys

Praėjusią naktį 1.36 val. Grinvičo laiku (4.36 val. Lietuvos laiku) vidurio Italijoje prasidėjusį stiprų - 6,2 magnitudės pagal Richterio skalę - žemės drebėjimą užfiksavo ir Lietuvos seisminės stotys. Po pagrindinio smūgio įvyko dar kelios dešimtys 5,5 magnitudės ir silpnesnių pakartotinių smūgių. Lietuvoje įrengtos seisminės stotys registruoja daugelį žemės drebėjimų pasaulyje, kurių magnitudės didesnės negu 5.
Žemės drebėjimas Italijoje nusinešė žmonių gyvybių. Jo epicentras - šalia Rieti miesto, maždaug už 150 km nuo Romos. Pranešama, kad 2009 m. toje pačioje vietoje vyko 6,3 magnitudės žemės drebėjimas, kurio metu žuvo daugiau kaip 300 žmonių.
Lietuva seisminiu požiūriu, pasak Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus Jono Satkūno, yra palyginti saugi. Mūsų šalies teritorijoje nėra užfiksuota nei vieno gamtinio žemės drebėjimo. Tačiau Baltijos regione ir gretimoje Baltarusijos teritorijoje nuo 1616 iki 2005 metų jų būta apie 40. 
Lietuvoje seismologiniai stebėjimai pradėti 1970 m., kai Vilniuje, Fizikos institute, buvo įrengta seisminė stotis. 1999-aisiais jos veikla nutraukta, o Ignalinos atominės elektrinės apylinkėse įrengtos keturios seisminės stotys. Nuo tada Lietuvoje atliekamas nuolatinis seismologinis monitoringas. Dabar jo tinklą sudaro Ignalinos atominės elektrinės seismologinio monitoringo sistema - seisminių stebėjimų stotys Didžiasalyje, Ignalinoje, Salake ir Zarasuose ir nuolatinių seisminių stebėjimų stotys Paberžėje Kėdainių rajone ir Paburgėje Plungės rajone.

ES žada milijoninę paramą Kolumbijai po taikos sutarties pasirašymo

Europos Parlamento pirmininkas Martinas Šulcas (Martin Schulz) pažadėjo Kolumbijai ekonominę ir politinę paramą laikotarpiui po to, kai vyriausybė ir FARC sukilėliai pasirašys taikos susitarimą. Iš viso ketinama skirti daugiau kaip 400 mln. eurų, pareiškė jis antradienį Bogotoje susitikęs su Kolumbijos prezidentu Chuanu Manueliu Santosu (Juan Manuel Santos), informuoja agentūra dpa.
Derybos tarp vyriausybės ir sukilėlių turėtų būti užbaigtos netrukus. Jau birželio gale abi pusės susitarė dėl paliaubų. 
Per Kolumbijos pilietinį karą tarp valstybinių saugumo pajėgų, kairiųjų sukilėlių ir dešiniųjų sukarintų grupuočių nuo septintojo dešimtmečio žuvo daugiau kaip 220 000 žmonių, milijonai buvo išvyti iš savo gimtųjų vietų.

Premjeras sveikina Nepriklausomybės dieną švenčiančią Ukrainą

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius Ukrainos Nepriklausomybės dienos proga pasveikino šalies premjerą Volodymyrą Groysmaną, visus šios šalies žmones.

„Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu prašau priimti nuoširdžius sveikinimus Ukrainos nepriklausomybės dienos proga. Džiaugiuosi, kad Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimas yra toks intensyvus, leiskite man išreikšti padėką už nuoširdų ryšį tarp mūsų šalių. Mes pasirengę ir toliau padėti Jums reformų kelyje. Tikiu, kad žengdama europinės integracijos link Jūsų šalis sukurs laisvą ir klestinčią visuomenę“, – sakoma premjero A. Butkevičiaus sveikinimo laiške.

Vyriausybės vadovas taip pat pabrėžia, kad Lietuva remia ir visada rems Ukrainos nepriklausomybę bei šalies teritorinį vientisumą.

Lietuvoje lankosi JAV sausumos pajėgų sekretoriaus pavaduotojos įsigijimams, logistikai ir technologijoms

Rugpjūčio 23 d. Krašto apsaugos ministerijoje lankėsi JAV sausumos pajėgų sekretoriaus pavaduotoja įsigijimams, logistikai ir technologijoms p. Katrina McFarland. Su viešnia susitiko krašto apsaugos viceministras Marijus Velička, ministerijos Pajėgų ir ginkluotės generalinis direktorius pulkininkas Darius Užkuraitis, kiti Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės atstovai. Susitikime kalbėta apie šiuo metu vykstantį glaudų JAV ir Lietuvos bendradarbiavimą gynybos srityje ir galimybes jį dar labiau plėtoti.

 „Dėkojame JAV už visokeriopą paramą stiprinant saugumą mūsų regione. JAV karių buvimas, mokymai ir ekspertinės žinios, parama vystant pajėgumus yra nepamainomas saugumo ir stabilumo garantas. Savo ruožtu, galiu patikinti, kad Lietuva ir toliau išliks patikimu JAV partneriu ir visokeriopai prisidės prie JAV pastangų kurti saugesnę ir tvaresnę saugumo aplinką Europoje ir už jos ribų“, – sakė krašto apsaugos viceministras M. Velička.

 „Lietuva yra mūsų patikima sąjungininkė, kurios pastangas stiprinti savo gynybą ir nuolatinį indėlį į tarptautinės saugumo architektūros kūrimą itin vertiname. Galiu patikinti, kad JAV tęs savo įsipareigojimus jūsų saugumui užtikrinti, ieškos naujų būdų, kaip dar labiau stiprinti JAV ir Lietuvos pajėgų sąveikumą ir bus ten, kur reikės ir kada reikės“, – susitikime pabrėžė p. K. McFarland.

Antrąją vizito Lietuvoje dieną K. McFarland vadovaujama delegacija lankysis Rukloje, kur stebės šiomis dienomis Gaižiūnų poligone vykstančias pratybas „Stiprus husaras 2016“ , kuriose kartu su Lietuvos ir Lenkijos kariais dalyvauja ir JAV kariai. Viešnia apsilankys Lietuvos ir JAV karių stovyklose, susitiks su pratybose dalyvaujančios JAV karių kuopos kariais ir jos vadovybe.

JAV buvimas Europoje yra labai svarbus Lietuvos saugumui užtikrinti. Sustiprinta JAV atgrasymo laikysena Europoje stiprina regiono saugumą. Lietuva yra taip pat pasirengusi suteikti priimančiosios šalies paramą, užtikrinti geras tarnybos ir gyvenimo sąlygas atvykstantiems sąjungininkų kariams ir reikiamą karinę infrastruktūrą ginkluotei ir technikai.

Šiuo metu Lietuvoje treniruojasi apie 200 JAV karių, kurie, kaip rotacinės pajėgos mūsų šalyje ir kitose Baltijos bei Rytų Europos valstybėse, dislokuojami nuo 2014 m. pavasario. Nuo 2015 m. pabaigos Mumaičiuose ( Radviliškio r.) saugoma ir pratyboms su Lietuvos kariais atsigabenta JAV karių karinė technika ir įranga.

K. McFarland JAV sausumos pajėgų sekretoriaus pavaduotojo pareigas pajėgų įsigijimams, logistikai ir technologijos eina nuo 2016 m. vasario. Jos atsakomybės sritis – JAV sausumos pajėgų vykdomų įsigijimų, tyrimų ir technologijų vystymo programų priežiūra, ji taip yra Sausumos pajėgų vyriausioji tyrimų ir plėtros bei įsigijimų vyriausioji pareigūnė, atsako ir už JAV Sausumos pajėgų Logistikos departamento veiklą.

API: JAV naftos atsargos per savaitę išaugo

Naftos atsargos Jungtinėse Valstijose per praėjusią savaitę netikėtai išaugo, praneša naujienų agentūra "Reuters", cituodama Amerikos naftos instituto (API) duomenis. 
API duomenimis, naftos atsargos per savaitę, pasibaigusią rugpjūčio 19 dieną, padidėjo 4,5 mln. barelių, iki 524,2 mln. barelių, tuo tarpu analitikai prognozavo 455 tūkst. barelių prieaugį.
Naftos atsargos Kušinge, paskirstymo centre Oklahomos valstijoje, išaugo 417 tūkst. barelių, rodo API duomenys.

A. Merkel reikalauja lojalumo iš Vokietijoje gyvenančių turkų

Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) pareikalavo lojalumo iš turkiškų šaknų turinčių Vokietijos gyventojų. „Iš turkų kilmės asmenų, kurie jau ilgai gyvena Vokietijoje, mes tikimės didelio lojalumo mūsų šaliai", - pareiškė A. Merkel interviu laikraščiui „Ruhr Nachrichten", praneša agentūra AFP.
Vokietija baiminasi, kad turkų vidiniai konfliktai po pučo Turkijoje gali pasireikšti ir Vokietijos gatvėse.
Apie 3 mln. turkiškų šaknų turinčių Vokietijos gyventojų A. Merkel kartu pažadėjo „būti dėmesinga jų reikalams".

Airijoje mažėja nedarbo lygis

Airijoje mažėja nedarbo lygis, o dirbančiųjų skaičius pirmąkart nuo 2008 m. perkopė 2 milijonus, praneša šalies dienraštis "Irish Independent", cituodamas Airijos centrinės statistikos tarnybos duomenis.
Pirmojoje šių metų pusėje Airijoje sukurta 56,2 tūkst. naujų darbo vietų. Dirbančių žmonių skaičius antrąjį ketvirtį išaugo 2,9 proc. Anot finansinių paslaugų grupės "Merrion Stockbrokers" vadovo Alano Makveido, darbo rinkos rezultatai viršijo lūkesčius.
"Pernai sukurta 50,1 tūkst. naujų darbo vietų - daug daugiau nei 2014, kuomet registruota 32,8 tūkst. naujų darbo vietų. Dėl atsigaunančios ekonomikos šių metų darbo rinkos perspektyvos atrodo dar šviesesnės". 

Venesuelos prezidento atsistatydinimo reikalavę darbuotojai neteks darbo

Venesuelos prezidentas Nikolas Maduras (Nicolas Maduro) pareiškė, kad valstybės įmonių vadovai, pasirašę peticiją dėl jo atsistatydinimo, bus atleisti iš pareigų, praneša AP. 
Socialistų partijos lyderio Chorkės Rodrigezo (Jorge Rodriguez) teigimu, N. Maduras šaliems ministrams įsakė per 48 valandas atleisti aukšto rango valstybės įmonių vadovus, pasirašiusius peticiją, kurioje prezidentas raginamas atsistatydinti.
Atleidimų banga nuvilnys per maisto, finansų ir darbo ministerijoms pavaldžias įstaigas, neaplenks ir prezidento administracijos. 
Šią vasarą jau atleista šimtai viešojo sektoriaus darbuotojų, pasirašiusių peticiją. Panašių priemonių 2004 m. ėmėsi ir tuometis prezidentas Hugas Čavesas (Hugo Chavez), įsakęs atleisti visus, reikalavusius jos atsistatydinimo.

Paminkliniai akmenys pagarbiai sugrįžta į senąsias Žydų kapines Olandų gatvėje

Žydų paminklinių akmenų fragmentai nuo jau pabaigtos ardyti transformatorinės ir kitų sostinėje aptiktų objektų, kurių statybai sovietai buvo panaudoję žydų antkapių akmenis, pagaliau pagarbiai grąžinami į senąsias žydų kapines. 
Vilniaus miesto savivaldybė pasirūpino, kad per šią savaitę visi antkapių akmenys - tiek su išlikusiais rašmenimis, tiek smulkesni jų fragmentai - būtų perkelti į kapinių teritorijoje esančią aikštelę Olandų gatvėje. Antradienį prasidėjusius darbus stebėjo savivaldybės, Kultūros paveldo departamento, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės, architektų, Verkių ir Pavilnių regioninio parko direkcijos atstovai.
"Akivaizdu, kad jau seniai buvo metas pasirūpinti, kad žydų paminkliniai akmenys pagarbiai sugrįžtų į senąsias žydų kapines, o mieste nebeliktų sovietų valdžios barbariškumo pavyzdžių. Šiandien džiaugiuosi, kad sumanymai virto labai konkrečiais darbais: miestas sutvarkė didžiulę senųjų kapinių teritoriją, joje pamažu atsivėrė alėjos, takai, dabar ir paminkliniai akmenys pagarbiai sugrįžta į sutvarkytą teritoriją. Labai dalykiškai, konstruktyviai bendradarbiaudami su žydų bendruomene ir įvairiomis institucijomis, net ir neturėdami didelių išteklių, randame sprendimus, kurie leis parodyti deramą pagarbą mirusių atminimui, bylos apie mūsų vertybes ir kultūrą", - sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Į aikštelę prie senųjų žydų kapinių bus atvežti ir kiti mieste aptikti paminkliniai akmenys su rašmenimis iš T. Kosciuškos, Latvių, Vytauto gatvių ir Vakarinio aplinkkelio teritorijos, kuriuos sovietai buvo panaudoję statydami įvairius objektus.
Laikinai akmenys su rašmenimis bus išdėlioti šlaite, greta aikštelės prie senųjų žydų kapinių, kurioje vėliau vyks nuodugni visų paminklinių akmenų apžiūra, inventorizacija, vertinimas. Čia savivaldybei talkins VU Istorijos fakulteto studentai, bendradarbiaudami su Žydų bendruomenės atstovais. Svarstoma pasikviesti ir ekspertus, kurie galėtų atlikti istorinį paveldo tyrimą.
Pasak Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės atstovo paveldosaugai Martyno Užpelkio, labai svarbu, kad šiame etape dalyvautų ir specialistai, kurie gebėtų perskaityti hebrajų rašmenis, nes ant paminklinių akmenų gali būti išlikę vardų ir pavardžių fragmentai, o ieškant sprendinių, kaip juos išdėlioti rimties parke, būtų paisoma istorinio plano.
Užbaigus paminklinių duomenų aprašą, kitame etape planuojama, kad architektai drauge su žydų bendruomene suras ir pasiūlys geriausią landšaftinį sprendimą, tinkamiausias erdves senosiose žydų kapinėse, kur šie akmenys bus kuo pagarbiau sudėti į kompozicijas, parodant deramą pagarbą mirusių atminimui. Kiek įmanoma, antkapiai bus išdėlioti rimties parke, o smulkiausi fragmentai - palaidoti kapinėse. Meniškiausią ir didžiausią išliekamąją vertę turį akmenys galėtų būti panaudoti kuriant ir Šnipiškių žydų kapinių memorialą prie Sporto rūmų.

"Goldman Sachs": naftos rinkos dabar nebegali išgelbėti net ir OPEC

Nepriklausomai nuo to, susitars OPEC valstybės dėl gavybos apimčių mažinimo ar ne, greitu metu naftos rinka neatsigaus, nes vis dar juntamas "juodojo aukso" perteklius, kasdien pasipildąs šimtais tūkstančių barelių, cituodamas investicijų banką "Goldman Sachs" praneša "Market Watch". 
Libija, Nigerija ir Irakas, - šalys, kurios ilgą laiką negalo išnaudoti visų savo naftos gavybos pajėgumų, praėjusią savaitę pamažu pradėjo didinti išgaunamos naftos apimtis ir taip kišti pagalius į ratus po truputį į viršų kopiančioms kainoms. 

Prezidentė: JAV pasirengusi mus apmokyti gintis nuo nekonvencinių priemonių

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) yra pasirengusios apmokyti mus gintis nuo nekonvencinių priemonių - tokių, kaip hibridinis karas ar kibernetinės atakos, teigė Prezidentė Dalia Grybauskaitė po susitikimo su JAV viceprezidentu Džo Baidenu (Joe Biden), kuriame dalyvavo ir Latvijos ir Estijos prezidentai. 
"Dvišaliu pagrindu JAV taip pat pasirengusi investuoti ir apmokyti mus gintis nuo nekonvencinių priemonių, pavyzdžiui, hibridinio karo, kibernetinių atakų ir pan.”, - teigė D. Grybauskaitė.
Prezidentė taip pat užsiminė, kad JAV yra pasirengusi investuoti į Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro gynybą.
"Oro gynyba turės būti bendra visam regionui. Šiuo mes kontaktuojame ir perkame kai ką iš norvegų, bet, be jokios abejonės, investicijos bus, ir JAV investuos į regioninę oro gynybą”, - sakė D. Grybauskaitė. 
Sprendimai dėl technikos ar karių poreikio, pasak šalies vadovės, priimami bendrai NATO lygmeniu, o po to jau kiekviena šalis sprendžia, kiek gali prisidėti. 
"Sąjungininkų buvimą mes jau dabar jaučiame per pratybas, būsimo bataliono dislokavimą, kuriam vadovaus Vokietija, ir taip toliau. Taigi tas užtikrinimas, ypač atgrasymo, tikrai yra. Mokymai ir mūsų kariuomenės rengimo procesas, bendradarbiavimas tarp atskirų šalių kariuomenių taip pat vyksta kiekvieną dieną.”, - sakė D. Grybauskaitė.
NATO vadovai viršūnių susitikime Varšuvoje priėmė sprendimą dėl tarptautinių batalionų dislokavimo Baltijos šalyse ir JAV. Lenkijoje be to dar bus dislokuota JAV brigada.

Ukrainos kariuomenė sulaukė naujos ginkluotės mūšiams šalies rytuose

Prieš 25-ąsias Ukrainos nepriklausomybės metines šalies kariuomenė sulaukė naujų ginklų mūšiams Rytų Ukrainoje. „Aš tikiu, kad po sunkių išbandymų mūsų laukia taika, gerovė ir Europos perspektyva", - antradienį perduodamas ginkluotę pareiškė prezidentas Petro Porošenka.
Prezidentūros duomenimis, tarp naujų ginklų yra „Su-27" ir „Mig-29" tipo gaudomieji naikintuvai, tankai, haubicos ir oro gynybinės sistemos. Ginkluotė, be kita ko, bus nugabenta ir į frontą Rytų Ukrainoje. Tačiau daugelį ginklų sistemų draudžia Minsko taikos susitarimas. Susitarimas numato, kad iš fronto turi būti atitraukta sunkioji karo technika. Taikos plano įgyvendinimas nejuda į priekį.

D. Grybauskaitė: Astravo AE gali būti panaudota kaip įrankis priešiškos šalies rankose

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Astravo atominė elektrinė (AE) gali tapti nekonvencine priemone priešiškai nusiteikusios šalies rankose. 
"Astravas gali būti panaudotas esant blogiems ketinimams, tyčia ar netyčia, kaip nekonvencinė priemonė - nes, pavyzdžiui, arba užteršus Nemuną, arba kitokiais būdais tikrai galima daryti įtaką kaimyninėms šalims”, - sakė D. Grybauskaitė po Baltijos šalių vadovų susitikimo su JAV viceprezidentu Džo Baidenu (Joe Biden), kurio metu buvo keltas ir Astravo AE klausimas.
Prezidentė teigė, kad JAV vaidmuo čia svarbus, nes ši šalis "gali daryti įtaką ir tarptautinėms organizacijoms, ypač kai kalbame apie branduolinio saugumo klausimus".
"Taigi Astravas taip pat tampa ir energetinio, ir karinio, ir sveikatos, ir šiaip teritorijos saugumo problema, jeigu AE bus panaudota priešiškai nusiteikusios šalies”, - sakė D. Grybauskaitė.
Prezidentė taip pat pažymėjo, kad tai yra Rusijos, o ne Baltarusijos projektas.
"Astravas yra praktiškai ne Baltarusijos keliama grėsmė, ją stato Rusijos įmonė, tai Rusija diktuoja, kaip ją reikia statyti. Be jokios abejonės, tai - rusiško, o ne baltarusiško charakterio grėsmė ”, - sakė D. Grybauskaitė.

Nyderlandų ambasadorius skatina SGD platformos atsiradimą Lietuvoje

Pirmadienį dviejų dienų vizitą Klaipėdoje pradėjęs Nyderlandų Karalystės ambasadorius Lietuvoje Bertas van der Lingenas (Bert van der Lingen) apsilankė suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminale, susitiko su uostamiesčio meru Vytautu Grubliausku, uosto bei įmonių atstovais. Vizito metu aptartos SGD panaudojimo galimybės ir perspektyvos Klaipėdos mieste, pritaikant Nyderlandų Karalystėje vystomas gerąsias SGD panaudojimo praktikas. 
SGD panaudojimo srityje stipriai pažengusiuose Nyderlanduose šios rūšies dujų panaudojimas yra skatinamas pramonėje, logistikoje ir sunkiojo transporto sektoriuje, todėl vizito metu ambasadoriui buvo sudaryta galimybė apsilankyti SGD terminalo laive-saugykloje „Independence". Svečias buvo supažindintas su laivo-saugyklos su išdujinimo įrangos technologija, pristatyta „Independence" statybų istorija, SGD klasterio veikla bei įgyvendinamas SGD paskirstymo stoties projektas. 
Po apsilankymo SGD terminale Nyderlandų ambasadorius Lietuvoje teigė, kad Lietuvoje veikiantis SGD terminalas atveria dideles galimybes Lietuvai tapti svarbiu regioniniu SGD centru, kuris kuria potencialą plėtotis SGD infrastruktūrai miestuose ir miesteliuose. Taip pat ambasadorius lietuvius skatino jungtis į nacionalinę SGD platformą sekant Nyderlandų pavyzdžiu.
Nyderlandų ambasadorius pristatė ne tik gerąsias SGD panaudojimo praktikas, bet jau Nyderlanduose veikiančios nacionalinės SGD platformos idėją, kuri greitai pasklido ir kitose Europos valstybėse. SGD platformas jau yra įsiteigusi Vokietija ir Belgija (Flandrijos regionas), netrukus šiuo pavyzdžiu paseks Prancūzija. Nacionalinė konkrečios valstybės SGD platforma vienija tos šalies įmones, dirbančias SGD srityje - nuo gamintojų ir tiekėjų, žinių ir mokymo institucijų iki pardavėjų ir galutinių vartotojų. Tokia platforma užtikrina didelę sinergiją tarp įmonių, sukurdama galimybę greitai reaguoti į klientų poreikius, vystyti bendrus projektus ir dalintis gerąja praktika.
Įgyvendindama „Green Deal" (Žaliojo susitarimo) projektą, Nyderlandų SGD platforma iškėlė ambicingus tikslus: šalyje turėti 50 jūroje plaukiojančių SGD laivų, 50 krante esančių laivų ir 500 sunkiasvorių sunkvežimių. Planuojama, kad iki 2020 m. Nyderlanduose bus 5000 sunkiasvorių sunkvežimių, varomų suskystintomis gamtinėmis dujomis. Šiuo metu Nyderlanduose veikia daugiau kaip 14 SGD užpildymo stotelių, pagal Europos Sąjungos reikalavimus jos turi būti įrengtos kas 400 kilometrų.
„Vizito metu dar sykį įsitikinome, jog Nyderlandų patirtis rodo, kad SGD yra ypač patrauklus kuras sunkius krovinius gabenančioms ir didelius nuotolius važiuojančioms transporto priemonėms. SGD leidžia dyzelinius variklius sklandžiai pakeisti mažiau taršos skleidžiančiais ir tyliau veikiančiais SGD varikliais. Tai - puikus pasirinkimas viešajam miesto transportui, šiukšlių išvežimo bendrovėms, taip pat maisto perdirbimo pramonėje, kur reikalingas stabilus, patikimas ir didelis energijos kiekis gaminamų maisto produktų džiovinimui, atšaldymui ar atšildymui. Mes, kaip SGD infrastruktūros operatorius ir vystytojas, akivaizdžiai matome, kad einame teisingu keliu ir siekiame, kad Klaipėdos miestas taip pat analizuotų galimybes tapti dalimi „Žaliojo susitarimo" ", - sakė AB „Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Mantas Bartuška.
Valstybei priklauso 72,32 proc. „Klaipėdos naftos" akcijų.

Škotijos vyriausybė perspėja, kad dėl "Brexit" pajamos iš mokesčių smuks 13 proc.

Didžiajai Britanijai pasitraukus iš Europos Sąjungos (ES), Škotijos vyriausybės pajamos iš mokesčių iki 2030 m. smuks 13 proc., cituodamas Škotijos pirmąją ministrę Nikolą Stardžen (Nicola Sturgeon) informuoja "Bloomberg". 
Škotijos vyriausybės pranešime teigiama, kad priklausomai nuo to, kokias prekybos sutartis pasitraukusi Didžioji Britanija sudarys su ES, Škotijos bendrasis vidaus produktas 2030 m. gali būti 14,8 mlrd. JAV dolerių mažesnis, nei šaliai likus ES. Prognozuojama, kad per metus bus surenkama 3,7 mlrd. svarų mažiau mokesčių. 
"Vienintelis būdas apsaugoti Škotijos ekonomiką ir aiškią naudą, gaunamą iš buvimo didžiausios pasaulyje vieningos rinkos dalimi yra stengtis apsaugoti glaudžius mūsų ryšius su Europos Sąjunga",- rašoma N. Stardžen pranešime. - Mano vyriausybė yra pasiryžusi imtis bet kokių priemonių šiam tikslui pasiekti". 

Lietuvos pajūriu drieksis istoriškai reikšminga tarptautinė dviračių trasa

Dviračių takai nuo Lietuvos valstybės sienos su Latvija iki Nidos bus plėtojami kaip tarptautinės dviračių trasos „EuroVelo Geležinės uždangos" („EuroVelo 13") dalis. 
„Kelionės dviračiais Europoje itin populiarios. Įgyvendinus šį prasmingą projektą Lietuva neabejotinai sulauks didesnių turistų srautų. Išplėtota dviračių infrastruktūra galės džiaugtis ir šalies dviratininkai", - sako susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
„EuroVelo 13" iniciatorius - Europos Komisijos Transporto ir turizmo komiteto pirmininkas, Europos parlamento (EP) narys Michaelis Krameris (Michael Cramer). Rugpjūčio pabaigoje jis viešės Lietuvoje ir dalyvaus šio projekto pristatyme.

"Markit": euro zonos ekonomika toliau plečiasi

Briuselis, rugpjūčio 23 d. (ELTA). Euro zonos ekonomika toliau plečiasi, nepaisant numanomo sukrėtimo po britų balsavimo už pasitraukimą iš Europos Sąjungos, praneša BBC, remdamasi atlikta apžvalga.
Atidžiai stebimas "Markit" pirkimo vadybininkų indeksas (PVI), rodantis euro zonos ekonomikos aktyvumą, rugpjūtį buvo aukščiausias per septynis mėnesius.
Rugpjūtį, palyginti su liepa, PVI indeksas padidėjo nuo 53,2 iki 53,3 proc. punkto, rodo "Markit" duomenys. Virš 50-ties punktų ribos esantis rodiklis nurodo ekonomikos pakilimą.
Anot "Markit" vyriausiojo ekonomisto Kriso Viljamsono (Chris Williamson), euro zonos ekonomikos augimas "išlieka stabilus trečiąjį metų ketvirtį, nepastebima, kad atsigavimo dinamikai įtakos būtų turėjęs netikrumas dėl "Brexit". K. Viljamsono teigimu, tai leidžia tikėtis, kad bloko ekonomika trečiąjį metų ketvirtį ūgtelės 0,3 proc. 
Panašų euro zonos ūkio prieaugį prognozuoja ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Šiais metais, TVF prognozėmis, euro zonos ekonomika išaugs maždaug 1,6 proc.

Lietuva kartu su Ukraina švenčia Ukrainos Nepriklausomybės 25-metį

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pasveikino Ukrainos užsienio reikalų ministrą Pavlo Klimkiną Ukrainos Nepriklausomybės 25-mečio proga.
Sveikinimo laiške ministras pabrėžia, kad Lietuva rėmė, remia ir rems Ukrainos suverenumą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą ir yra pasirengusi toliau dalytis patirtimi su Ukraina jos europietiškų reformų kelyje.
"Ukraina įvykdė įspūdingą kiekį reformų kovos prieš korupciją, teisingumo, viešojo administravimo srityse. Svarbu išlaikyti šį pagreitį siekiant dar artimesnių Europos Sąjungos (ES) ir Ukrainos santykių. 2016 m. pradėta taikyti ES ir Ukrainos Asociacijos sutarties Išsami ir visapusiška laisvosios prekybos erdvės dalis suteikia daug naujų galimybių Ukrainos žmonėms ir jos verslui. Tikimės, kad jau artimiausiu metu ukrainiečiai galės naudotis ir bevizio režimo su ES privalumais", - rašoma ministro laiške.

Nuo rugsėjo įsigalioja nauja mokinių vežimo mokykliniais autobusais tvarka

Švietimo ir mokslo ministrei Audronei Pitrėnienei patvirtinus Mokinių vežimo mokykliniu autobusu tvarkos aprašą, nuo šio rugsėjo bus griežčiau reglamentuojamas mokinių vežimas geltonaisiais autobusais. Iki šiol tokio dokumento nebuvo, bendrus saugaus mokinių vežimo principus mokykliniu autobusu šiek tiek reglamentavo tik Kelių eismo taisyklės. 
„Dėmesį koncentruojame į mokinių saugumą. Dokumente labai detaliai apibrėžta, ką kiekvienas atsakingas asmuo turi padaryti, kad mokinio kelias į mokyklą ir iš jos būtų saugus, - sako švietimo ir mokslo ministrė. - Apraše nustatyta, kaip sudaryti saugų ir patogų maršrutą, numatyti saugias sustojimo vietas, kad vaikams nereikėtų pereiti kelio, už ką konkrečiai atsakingas mokyklos savininkas, vadovas, mokyklinio autobuso vairuotojas. Kiekviena savivaldybė turėjo savo praktiką, bet vienoda vežiojimo tvarka iki tol nebuvo nustatyta ir įteisinta". 
Apraše nauja tai, kad ikimokyklinukus ir negalę turinčius mokinius, negalinčius savarankiškai vaikščioti, visą kelią nuo mokyklos iki autobuso, taip pat nuo autobuso iki mokyklos ir iš jos turi lydėti suaugęs asmuo. 
Apraše išdėstytos aiškios nuostatos, kaip turi būti sudaromi maršrutai, vežamų mokinių sąrašai, įrengiamos mokyklinių autobusų sustojimo vietos. Nustatyta, kad apie tai turi būti skelbiama mokyklose, o kelionių maršrutus ir tvarkaraščius turi turėti mokiniai ir jų tėvai. 
Nustatyta, kad mokyklinio autobuso sustojimo vietos parenkamos ten, kur yra nuolatinės maršrutinių autobusų stotelės, kelio neužstoja kliūtys, yra geras matomumas. Į mokyklą atvežtus mokinius rekomenduojama išleisti taip, kad jiems nereikėtų pereiti kelio. 
Nepatartina sudaryti maršrutų, kurių trukmė į vieną pusę yra ilgesnė kaip valanda. 

Maltiečiai kviečia susitelkti, kad skurdžiai gyvenantys vaikai į mokyklas išeitų sotūs ir pilnomis kuprinėmis

Maltos ordino pagalbos tarnyba kartu su Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuota socialinio saugumo kampanija "Už saugią Lietuvą" skelbia kasmetinės labdaros akcijos "Mažoj širdelėj - didelės idėjos" pradžią. Bus renkamos kanceliarinės prekės, mokykliniai reikmenys ir aukos skurdžiai gyvenantiems vaikams bei maltiečių vaikų dienos centrams išlaikyti. 
Maltiečiai ragina paaukoti, kad vaikai iš socialiai remtinų, daugiavaikių šeimų, našlaičiai, negalią ar specialių poreikių turintys mažieji į mokyklas išeitų apsirūpinę visomis reikiamomis priemonėmis.
Maltos ordino pagalbos tarnyba yra įsteigusi savo padalinių daugiau kaip 40 Lietuvos vietovių, tad gerai žino šalia gyvenančių šeimų problemas. Dažniausiai bėdas ir skurdą patiriančius vaikus kviečia į savo įsteigtus Maltiečių vaikų ir jaunimo dienos centrus. Jų per visą Lietuvą yra 13. Greitai bus atidarytas dar vienas - Kelmės rajone.
Maltiečiai kartu su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis ir kampanijos "Už saugią Lietuvą" ambasadoriais rugpjūčio 30-osios vidudienį kviečia atvykti į sostinės Simono Daukanto aikštę ir padovanoti kanceliarinių prekių į mokyklą besiruošiantiems vaikams ar paaukoti dienos centrams. Galima atnešti ne tik sąsiuvinių, rašymo, piešimo priemonių, pieštukinių, bet ir jau naudotų, tačiau vis dar kokybiškų kuprinių, knygų. 

Tyrimas: dauguma šalies gyventojų, sulaukusių pensijos, vis dar tikisi gyventi iš „Sodros"

Didžioji dauguma - net 83 proc. šalies gyventojų, sulaukusių pensijos, tikisi gyventi iš „Sodros", o papildomais taupymo ir kaupimo senatvei būdais naudosis tik palyginti nedidelė dalis apklaustųjų: pensijų fondų išmokomis remsis 36 proc., kaupiamojo gyvybės draudimo išmokomis - 11 proc. 
Penktadalis šalies gyventojų, sulaukusių pensijos, tikisi gyventi iš santaupų, 11 proc. - iš turimo nekilnojamojo turto. Toliau dirbti planuoja 17 proc., o 6 proc. apklausos dalyvių nurodė lauksią paramos iš vaikų. Investicijas kaip pajamų šaltinį sulaukus pensijos nurodė 4 proc. apklaustųjų. 
Finansų ekspertų vertinimu, norint oriai gyventi sulaukus pensijos reikia užsitikrinti apie 80 proc. ligtolinių pajamų. Panašias sumas įvardijo ir didžioji dalis apklaustųjų - 40 proc. atsakė, kad sulaukus pensijos jiems reikėtų tiek pat lyginant su dabar gaunamomis pajamomis, o 34 proc. - bent 75 proc. dabartinių pajamų. Dar 8 proc. mano, kad pakaktų pusės, o 4 proc. - 35 proc. dabartinių pajamų. 
Tokius gyventojų lūkesčius ir prognozuojamus finansų šaltinius pensijoje atskleidė vienos pirmaujančių šalies turto valdymo bendrovių „INVL Asset Management" užsakymu atliktas gyventojų investavimo ir taupymo įpročių tyrimas. 
„Apklausos rezultatai atskleidė atotrūkį tarp gyventojų finansinių poreikių išėjus į pensiją ir realios situacijos. Dauguma būsimų pensininkų norėtų gauti 75-100 proc. dabartinių pajamų, tačiau dažniausiai tikisi remtis „Sodra". Papildomų lėšų šaltinių planuoja žymiai mažiau gyventojų, be to, beveik penktadalis ketina ir toliau dirbti", - sakė „INVL Asset Management" Pardavimų tinklo vadovė dr. Dalia Kolmatsui. 
Jos teigimu, jau šiandien lūkestis kokybiškai gyventi iš „Sodros" pensijos, gaunant dabartinėms prilygstančias pajamas, yra nerealus - šių metų pradžioje vidutinis šalies darbo užmokestis neatskaičius mokesčių buvo 748 eurai, o vidutinė senatvės pensija siekė beveik 266 eurus, t. y. vos 35,5 proc. darbo užmokesčio. 
„Tikėtina, kad dėl demografinių ir socialinių problemų šis atotrūkis ateityje didės, todėl norint užsitikrinti orią senatvę rekomenduojama papildomai kaupti pensijai pasitelkiant įvairius finansinius instrumentus. Vienas populiariausių pasaulyje - pensijų fondai, kurie įgauna pagreitį ir Lietuvoje", - sakė D. Kolmatsui.
Gyventojų apklausa atskleidė, kad pensijų fondai - antrasis pagal populiarumą prognozuojamas pajamų šaltinis tapus pensininku. Pensijų fondus, kaip būsimą pragyvenimo šaltinį, dažniausiai nurodė didžiųjų miestų gyventojai (42,9 proc.), pagal užsiėmimą - vadovaujamas pareigas einantys asmenys (81,3 proc.), specialistai ir tarnautojai (57 proc.). Tokių respondentų daugiausia buvo tarp gaunančių didesnes pajamas ir turinčių aukštąjį išsilavinimą (atitinkamai 65,9 proc. ir 54,4 proc.). Pagal amžių daugiausia planuojančių gyventi iš pensijų fondų yra 26-35 m. amžiaus grupėje (65,3 proc.) bei beveik pusė 36-45 m. amžiaus respondentų. 
Tyrimo duomenimis, mažiausiai „Sodra" senatvėje pasikliauja 18-25 m. amžiaus gyventojai (73,7 proc.). Tačiau tarp jų yra daugiausia - beveik 16 proc. nežinančių, iš kokių šaltinių teks gyventi sulaukus pensijos. Tik penktadalis respondentų šioje amžiaus grupėje nurodė pensijų fondus kaip pajamų šaltinį. Daugiausia nežinančių, iš ko gyvens senatvėje, taip pat yra tarp gaunančių mažiausias pajamas (8,8 proc.), studentų ir moksleivių (21,8 proc.) bei smulkiųjų verslininkų (13,2 proc.). Tikėtina, kad ateitį aktyviau planuoja sukūrę šeimas - nesukūrę šeimų respondentai į klausimą, iš ko gyvens senatvėje, negalėjo atsakyti dvigubai dažniau nei įsipareigojusieji (atitinkamai 13,6 proc. ir 6 proc.).
„Tyrimas rodo, kad atsakomybę dėl ateities labiau linkę prisiimti išsilavinę, turintys šeimas, daugiau uždirbantys gyventojai. Paradoksalu, tačiau tam mažai dėmesio skirianti jaunoji karta turi daugiausia galimybių sukaupti pakankamą sumą pinigų oriai senatvei: pradėti kaupti patariama kuo anksčiau ir gyvenimo eigoje keisti pensijų fondus priklausomai nuo amžiaus", - atkreipia dėmesį D. Kolmatsui. 

Ministras: aukso rūdos atsargos Indijoje gali siekti 9,8 mln. tonų

Indijos aukso rūdos atsargos, telkinių geologinės žvalgybos duomenimis, gali sudaryti 9,8 mln. tonų. Apie tai antradienį pranešė Indijos kalnakasybos ministras Pijušas Gojalas (Piyush Goyal), praneša Indijos žiniasklaida.
"Indijos geologinė tarnyba atliko aukso geologinės žvalgybos darbus perspektyviausiuose telkiniuose visos šalies teritorijos mastu, - jos vertinimu, aukso atsargų apimtys siekia bent 9,8 mln. tonų", - pranešė jis. Pasak ministro, per pastaruosius trejus metus analogiški tyrimai buvo atliekami aštuoniose valstijose; didžiausios atsargos buvo nustatytos Radžastane - 6,78 mln. tonų, Džarkhande - 2 mln. tonų ir Karnatakoje - per 1 mln. tonų.
Ministras taip pat pažymėjo, kad "sezoniniai geologinės žvalgybos darbai, kuriuos planuojama tęsti Bihare, Odišoje, Maharaštroje ir Utar Pradeše, gali dar ne kartą maloniai nustebinti".

A. Merkel: „Turime daryti daugiau dėl vidaus ir išorės saugumo"

Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel), Italijos premjeras Matėjas Rencis (Matteo Renzi) ir Prancūzijos prezidentas Fransua Olandas (Francois Hollande) pirmadienio vakarą prieš savo pokalbius lėktuvnešyje „Garibaldi" surengė spaudos konferenciją, praneša agentūra dpa.
A. Merkel svarbia susitikimo tema pavadino Europos Sąjungos (ES) išorės sienų apsaugą. „Mes turime daryti daugiau dėl vidaus ir išorės saugumo", - pabrėžė ji, turėdama omenyje teroro pavojų ir pilietinį karą Sirijoje. Kita svarbi tema esą yra užimtumas. Europa vis dar nėra konkurencingiausias Europos regionas.
A. Merkel taip pat pasisakė už didesnį žvalgybų bendradarbiavimą. Anot jo, ES jau dirba šia linkme.
M. Rencis paskelbė, kad per pokalbius, be kita ko, bus kalbama apie ekonomines reformas bei jaunimo interesus. 
F. Olandas pabrėžė, kad ES privalo saugoti savo sienas. Anot jo, būtina didesnė koordinacija gynybos srityje. Prancūzijos vadovas, be to, pasisakė už didesnę kontrolę ir keitimąsi duomenimis, kad būtų galima geriau kovoti su terorizmu. Jis buvo už tai, kad bendroms gynybinėms pastangoms būtų skirta papildomų lėšų. Prancūzija esą įneš savo indėlį. 
A. Merkel, M. Rencis ir F. Olandas savo susitikime kalbės apie Europos ateitį po „Brexit" referendumo. Tai jau antras toks susitikimas. Šie politikai jau buvo susitikę Berlyne birželio gale, kai britai tarė „ne" šalies narystei ES.

 

 

 

 

 

Atgal