Į pradžią
09 30. Naujausios žinios
Pradedami uosto kanalo valymo darbai ties SGD terminalu
Spalio 3-9 dienomis laikinai stabdoma Suskystintųjų gamtinių dujų laivo - saugyklos „Independence" veikla. SGD laivas-saugykla bus patrauktas iš įprastos terminalui skirtos vietos, esančios prie Kiaulės Nugaros salos. Tuo metu Klaipėdos pietinėje jūrų uosto dalyje bus vykdomi sąnašų valymo darbai, kuriuos atliks Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
Dėl šių darbų SGD laivas-saugykla "Independence" nuo dujų tiekimo sistemos bei dujų perdavimo įrangos bus atjungtas ir peršvartuotas prie netoli esančios „Klaipėdos Smeltės" krantinės pirmadienio rytą.
„Pasirengiamieji organizaciniai darbai su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, reikiamomis institucijomis, taip pat susijusiomis darbų vykdymo šalimis pradėti derinti prieš metus, todėl šiam laikinam SGD laivo peršvartavimui ir veiklos sustabdymui pasirengta atsakingai, nuosekliai ir iš anksto", - sakė AB „Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Mantas Bartuška.
Valymo darbai Klaipėdos uosto akvatorijoje vykdomi kiekvienais metais.
„Sąnašų valymo darbai SGD terminalo laivo-saugyklos „Independence" stovėjimo zonoje bus vykdomi jau antrą kartą. Tokie procesai ir buvo prognozuoti rengiant SGD terminalo poveikio aplinkai vertinimą ir kitus dokumentus, tad Uosto direkcija yra įvertinusi darbų poreikį valyti šią akvatorijos dalį. Darbai suderinti su AB „Klaipėdos nafta" ir kitomis institucijomis bei suplanuoti buvo iš anksto", - sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Beveik 13 km ilgio laivybos kanalo ruože šiemet numatyta išsiurbti iki 400 tūkst. kubų smėlio. Valymo darbai uosto prieigose buvo pradėti praėjusią savaitę, iš čia išsiurbtu švariu smėliu buvo papildyti paplūdimiai ruože nuo Melnragės iki Girulių. Sąnašos jau išvalytos AB "Klasco" apsisukimo rate bei pradėti darbai LKAB „Klaipėdos Smeltė" laivų apsisukimo rate, o nuo spalio 3 d. sąnašos bus valomos SGD terminalo teritorijoje. Akvatorijos valymo darbus atlieka UAB „Green Line Shipping".
Siekiama, kad dugno valymo darbai būtų atlikti maksimaliai operatyviai ir, kad SGD terminalo eksploatacija būtų pradėta pagal numatytą planą.
L. Linkevičius: ne visos Lenkijos pozicijos yra konsoliduojančios
Lietuva netaiko automatinio palaikymo visiems Lenkijos sprendimams, nes, žvelgiant iš Vilniaus perspektyvos, ne visos Varšuvos užimamos pozicijos prisideda prie vienybės palaikymo Europos Sąjungoje, teigia užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Pasak ministro, nors strateginiu ir techniniu lygmenimis Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra geri, Lietuva sąmoningai nesutinka su Lenkijos ir Višegrado šalių grupės pozicijomis, kurios skatina grupavimąsi Bendrijoje.
"Drįstu teigti, kad ne visos Lenkijos pozicijos yra konsoliduojančios, todėl beatodairiškai viską remti gal nebūtų labai atsakinga. Ne tik Lenkijos, bet ir Višegrado grupės pozicijos nėra konsoliduojančios kai kuriais atvejais", - naujienų portalo delfi.lt tiesioginiuose debatuose kalbėjo socialdemokratų deleguotas L. Linkevičius.
"Pavyzdžiui, migracijos politikoje jų yra labai radikalus požiūris", - pridūrė ministras.
Naujausiais Europos Komisijos duomenimis, Lenkija, Austrija, Danija ir Vengrija kol kas neperkėlė nė vieno pabėgėlio iš Graikijoje ir Italijoje esančių stovyklų, nors ES šalys yra sutarusios paskirstyti 160 tūkst. prieglobsčio prašytojų. Višegrado šalys - Lenkija, Čekija, Vengrija ir Slovakija - taip pat siūlo taikyti "lankstaus solidarumo" principą, leidžiant pačioms valstybėms apsispręsti, kokia apimtimi jos norėtų dalyvauti sprendžiant pabėgėlių problemas ES.
"Beatodairiško rėmimo nėra sąmoningai, tačiau parama ten, kur strategiškai svarbu, kur Lietuvos interesus atitinka, ir kaip, mūsų manymu, atitinka konsoliduojant Europos interesus - tai yra pabrėžta", - debatuose su konservatoriumi Audroniumi Ažubaliu kalbėjo L. Linkevičius.
Ministras taip pat pažymėjo, kad dažnai viešojoje erdvėje pateikiamos įtampos, ypač dėl tautinių mažumų tarp Lietuvos ir Lenkijos, yra dirbtinės ir išpūstos.
"Pripažįstu, kad yra spręstinų problemų, bet tai nėra tokia drama kaip kartais pateikiama pasauliniu mastu", - teigė ministras.
R. T. Erdoganas: nepaprastosios padėties pratęsimas bus naudingas Turkijai
Nepaprastosios padėties pratęsimas dar trims mėnesiams bus naudingas Turkijai, nes šaliai po bandymo liepos mėnesį įvykdyti karinį perversmą reikia daugiau laiko, kad išnaikintų teroristinių grupuočių grėsmę, tai ketvirtadienį sakė Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas (Recep Tayyip Erdogan), skelbia naujienų agentūra "Reuters".
Praėjus dienai po to, kai Turkijos nacionalinė saugumo taryba parekomendavo pratęsti po pučo paskelbtą nepaprastąją padėtį, Turkijos lyderis sakė, kad ši priemonė paspartino Ankaros kovą su terorizmu, ir mano, jog turkai tam pritars.
"Vyriausybė atliks reikiamą įvertinimą ir imsis būtinų priemonių (dėl šio klausimo)", - prezidento rūmuose Ankaroje grupei provincijų valdytojų sakė R. T. Erdoganas.
Indija pirmą kartą nuo 1971-ųjų prisipažino vykdžiusi karinę operaciją Pakistane
Indija pirmą kartą nuo 1971 metų prisipažino vykdžiusi karinę operaciją Pakistano žemėje. Gynybos ministerija Naujajame Delyje pranešė, kad naktį į ketvirtadienį surengė „chirurginį smūgį" prieš teroristų pozicijas Pakistane. „Mes davėme Pakistanui pakankamai laiko po atakų Uryje pačiam imtis reikalingų žingsnių", - sakė Indijos generolas leitenantas Ranbiras Singhas (Ranbir Singh), kurį cituoja agentūra dpa.
Prieš dvi savaites teroristai Urio mieste užpuolė Indijos karinę bazę ir nužudė 18 kareivių. Tai buvo didžiausias išpuolis prieš indų karius nuo 2002-ųjų.
Vis daugiau Nyderlandų piliečių pasisako už narystę ES
Vis daugiau Nyderlandų piliečių pasisako už narystę Europos Sąjungoje (ES), skelbia "EUobserver".
Apie 46 proc. Nyderlandų piliečių mano, kad narystė Sąjungoje yra geras dalykas. Palyginti su duomenimis, surinktais prieš tris mėnesius, už narystę ES pasisakė 39 proc. žmonių iš Nyderlandų. Tokia apklausa šalyje atliekama kas tris mėnesius.
Ketvirtadienį paskelbta apklausa taip pat parodė, kad šiuo metu 20 proc. Nyderlandų piliečių norėtų išstoti iš 28 valstybes nares turinčios Bendrijos, o tai yra keturiais procentais mažiau nei prieš tris mėnesius. Anksčiau už išstojimą iš ES pasisakė 24 proc. olandų.
Be kita ko, remiantis apklausos duomenimis, pusė apklaustųjų pasisakė prieš "Nexit" (Nyderlandų išstojimą iš ES), o tai yra daugiau nei prieš tai. Anksčiau atlikta apklausė atskleidė, kad prieš "Nexit" pasisakė 43 proc. olandų.
Pasaulio lyderiai renkasi į Š. Pereso laidotuves Izraelyje
Daugybė pasaulio lyderių atvyko į Izraelį, kad pareikštų pagarbą vienam iš šalies įkūrėjų, buvusiam Izraelio Prezidentui ir Nobelio taikos premijos laureatui Šimonui Peresui (Shimon Peres), kuris, eidamas 94-uosius metus, mirė trečiadienį, rašo BBC.
Valstybinės Š. Pereso laidotuvės vyks vėliau šį penktadienį.
Tarp laidotuvių dalyvių - ir Palestinos Prezidentas Mahmudas Abasas (Mahmoud Abbas), kuris pirmą kartą nuo 2010 metų apsilankys Izraelyje. Laidotuvėse taip pat dalyvaus Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas (Donald Tusk), Prancūzijos Prezidentas Fransua Olandas (Francois Holland), Italijos Ministras Pirmininkas Matėjas Rencis (Matteo Renzi), Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg), Kanados Ministras Pirmininkas Džastinas Triudo (Justin Trudeau), Australijos Ministras Pirmininkas Malkolmas Ternbelas (Malcolm Turnbull), Ispanijos karalius Felipė VI (Felipe VI), Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Pan Gi Munas (Ban Ki-moon), Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų ministras Borisas Džonsonas (Boris Johnson) ir kiti žymūs pasaulio lyderiai.
Ceremonijos metu kartu su trimis Š. Pereso vaikais, Izraelio Prezidentu ir Ministru Pirmininku kalbės ir JAV Prezidentas Barakas Obama (Barack Obama).
Š. Peresas paliko detalius savo laidotuvių planus. Buvusio Izraelio lyderio kūnas guli karste prie parlamento Jeruzalėje.
Manoma, kad laidotuvėse dalyvaus tūkstančiai žmonių, todėl saugumo sumetimais dislokuota 8 tūkst. policijos pareigūnų. Tai bus didžiausios laidotuvės Izraelyje po šalies ministro pirmininko Icchako Rabino (Yitzhak Rabin) laidotuvių. I. Rabiną 1995 metais nužudė žydų nacionalistas.
Š. Peresas prieš kelias savaites patyrė insultą ir mirė trečiadienį Tel Avivo ligoninėje.
Būdamas Palestinos išsivadavimo organizacijos (PIO) derybininku, Š. Peresas buvo vienas iš žmonių, kurie 1993 metais pasirašė Oslo taikos susitarimus ir už tai po metų kartu su Jaseru Arafatu (Yasser Arafat) ir I. Rabinu pelnė Nobelio taikos premiją.
Gimęs 1923 metais tuo metu Višnevo valsčiuje, Lenkijoje, pirmą kartą Š. Peresas į Izraelio parlamentą išrinktas 1959 metais. Politikas du kartus ėjo Izraelio ministro pirmininko pareigas ir šalies prezidento pareigas.
Popiežius vyksta į Gruziją ir Azerbaidžaną
Praėjus trims mėnesiams po viešnagės Armėnijoje, popiežius Pranciškus vėl vyksta į Kaukazą: šį kartą jis lankysis Gruzijoje ir Azerbaidžane, praneša agentūra AFP.
Gruzijos sostinėje Tbilisyje popiežių penktadienį priims prezidentas Giorgis Margvelašvilis. Čia taip pat numatyti jo pokalbiai su Gruzijos stačiatikių apaštališkosios bažnyčios patriarchu Ilja II.
Sekmadienį Katalikų bažnyčios vadovas vyks toliau į daugiausiai musulmonų vyraujamą Azerbaidžaną. Ši šalis nuo devintojo dešimtmečio pabaigos konfliktuoja su Armėnija dėl daugiausiai armėnų gyvenamo Kalnų Karabacho regiono. Ilgai rusenęs konfliktas vėl pavojingai prasiveržė balandį.
Po savo vizito Armėnijoje pontifikas paragino abi šalis toliau siekti konflikto sureguliavimo.
JAV priėmus įstatymą dėl ieškinių prieš valstybes, Saudo Arabija įspėja dėl „katastrofiškų padarinių"
JAV priėmus įstatymą, leidžiantį 2001 metų Rugsėjo 11-osioos išpuolių aukų artimiesiems teikti ieškinius dėl kompensacijos prieš Saudo Arabiją, Rijadas įspėjo dėl „katastrofiškų padarinių", praneša agentūra „Reuters".
Šis įstatymas „kelia didelį susirūpinimą", Rijade pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovas. Jis paragino JAV Kongresą „imtis reikalingų priemonių, kad būtų išvengta katastrofiškų ir pavojingų padarinių" santykiams.
JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) įstatymą vetavo, nes jis esą yra „kenksmingas nacionaliniams JAV interesams", tačiau Senatas ir Atstovų Rūmai jo veto trečiadienį atmetė. Prieš veto balsavo ir daug B. Obamos demokratų. Tai buvo didelis jo pažeminimas paskutiniaisiais prezidento kadencijos mėnesiais. Įstatymas leidžia aukų artimiesiems teikti ieškinius prieš kitas valstybes dėl kompensacijų.
Antrą ketvirtį tiesioginių užsienio investicijų srautas į Lietuvą didėjo, o tiesioginių Lietuvos investicijų srautas užsienyje mažėjo
Antrą šių metų ketvirtį tiesioginių užsienio investicijų srautas į Lietuvą didėjo, o tiesioginių Lietuvos investicijų srautas užsienyje mažėjo, skelbia Statistikos departamentas ir Lietuvos bankas.
Skaičiuojant antro šių metų ketvirčio tiesiogines užsienio investicijas, buvo patikslinti 2014 m., 2015 m. ir 2016 m. pirmojo ketvirčio tiesioginių užsienio investicijų duomenys. Šiame pranešime apžvelgiamos tiesioginės užsienio investicijos, suskaičiuotos kryptiniu principu, t. y. įvertinus priešpriešines investicijas. Dėl to duomenys skiriasi nuo tiesioginių užsienio investicijų informacijos, pateiktos mokėjimų ir tarptautinių investicijų balansuose, juose šios investicijos apskaičiuotos turto ir įsipareigojimų principu.
Išankstiniais duomenimis, antrą šių metų ketvirtį tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje didėjo ir jų srautas sudarė 33,9 mln. EUR. Tai lėmė didėjusios nerezidentų investicijos į skolos ir nuosavybės priemones, atitinkamai jų srautai sudarė 130,5 mln. ir 71,7 mln. EUR. 2016 m. pirmąjį pusmetį TUI Lietuvoje mažėjo ir neigiamas investicijų srautas sudarė 488 mln. EUR.
Danija: mažai tikėtina, kad šalis liks Europolo nare
Mažai tikėtina, kad, atsižvelgiant į praėjusių metų referendumo rezultatus, Danija liks Europolo, Europos Sąjungos (ES) kriminalinės žvalgybos agentūros, nare, teigia šalies ministras pirmininkas Larsas Lokė Rasmusenas (Lars Lokke Rasmussen), rašo "EUobserver".
"Yra labai nedaug vilties, kad su ES Komisija pavyks rasti sprendimo būdą", - L. L. Rasmuseną citavo naujienų agentūra "Reuters".
Komisija jau yra sakiusi, kad Danijoje vykusio referendumo rezultatai nulems, jog šalies policija bus pašalinta iš Europolo.
Nustatytos Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos kryptys 2017-2019 metams
Vyriausybė nutarimu patvirtino Vystomojo bendradarbiavimo tarpinstitucinį veiklos planą, kurio paskirtis - nustatyti 2017-2019 metų Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos kryptis ir jų įgyvendinimo priemones, užtikrinti nepertraukiamą ir veiksmingą Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo veiklą ir didinti Lietuvos - atsakingos ir patikimos valstybės donorės - vaidmenį tarptautinėje bendruomenėje.
Šiuo planu siekiama sustiprinti Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo koordinavimo mechanizmą siekiant prisidėti prie Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 metų tikslų įgyvendinimo paramą gaunančiose šalyse ir pagerinti Lietuvos oficialios paramos vystymuisi tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimą.
Plane numatyta, kad Europos Sąjungos Rytų partnerystės šalys bei migracijos kilmės ir tranzito šalys bus prioritetinės Lietuvos paramos gavėjos. Tematinės veiklos kryptys apims kovą su skurdu, švietimą, moterų įgalėjimą, kovą su klimato kaita, atsakingų ir įtraukių institucijų kūrimą bei partnerysčių stiprinimą.
Lietuva ir toliau dalyvaus tarptautinėje vystomojo bendradarbiavimo veikloje, teikdama paramą besivystančioms šalims per tarptautines organizacijas, finansinius instrumentus ir programas bei teiks humanitarinę pagalbą, skirtą žmonių gyvybėms gelbėti, jų kančioms palengvinti, orumui išsaugoti stichinių ir žmogaus veiklos sukeltų nelaimių metu.
Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, verslo struktūros bus skatinamos labiau įsitraukti į dvišalius, europinius ir globalius vystomojo bendradarbiavimo projektus, kurių tikslas - dalintis gerąja patirtimi su partneriais kitose valstybėse. Taip pat bus tęsiama veikla, skirta informuoti visuomenę, ypač jaunimą, apie vystomojo bendradarbiavimo svarbą, jo tikslus ir privalumus.
Planą įgyvendins Aplinkos, Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo, Susisiekimo, Švietimo ir mokslo, Užsienio reikalų, Vidaus reikalų, Žemės ūkio ministerijos, Muitinės departamentas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Migracijos departamentas ir Valstybinė augalininkystės tarnyba. Plano įgyvendinimą koordinuos Užsienio reikalų ministerija (URM), sakoma URM pranešime.
P. Harkeris: gruodį bus tinkamas metas didinti palūkanas, jeigu ekonomika toliau stabiliai augs
Jeigu JAV ekonomika toliau judės tinkama kryptimi, gruodį bus tinkamas metas JAV federaliniam atsargų bankui padidinti palūkanų normas, ketvirtadienį pareiškė Filadelfijos federalinio atsargų banko vadovas Patrikas Harkeris (Patrick Harker).
P. Harkeris sakė, kad būtų sutikęs, jeigu palūkanų norma būtų padidinta rugsėjį, bet tarp jo kolegų iškilo nesutarimų dėl situacijos darbo rinkoje, taip pat nesutarta dėl to, kokiu mastu ir kada turėtų būtų keliamas tikslinis 2 proc. infliacijos rodiklis.
"Nuo dabar iki gruodžio, manau, turėsime pakankamai duomenų, ir, jeigu įvykiai rutuliosis tinkama trajektorija, gruodis turėtų būti tinkamas metas palūkanų normoms didinti", - žurnalistams Dubline sakė P. Harkeris.
Kolumbijos grupuotė FARC atskleidė, kiek turi ginkluotų kovotojų
Praėjus kelioms dienoms po taikos sutarties pasirašymo su Kolumbijos vyriausybe kairiųjų sukilėlių grupuotė FARC pirmą kartą atskleidė savo kontingento dydį. Tai yra 5 756 ginkluoti kovotojai, pareiškė generolas Chavjeras Floresas (Javier Florez). Šiuos duomenis jis esą gavo iš FARC, informuoja agentūra dpa.
Iki šiol buvo manoma, kad grupuotė turi apie 8 000 kovotojų.
Ateinantį sekmadienį Kolumbijos gyventojai referendume balsuos dėl taikos sutarties tarp vyriausybės ir FARC. Jei sutarčiai bus pritarta, sukilėliai bus sutelkti 27 zonose visoje šalyje ir, stebint Jungtinėms Tautoms (JT), atiduos ginklus.
Kinija po Didžiąja kinų siena statys didžiausią ir giliausiai po žeme pasaulyje greitaeigių traukinių geležinkelio stotį
Kinija po Didžiosios Kinijos sienos dalimi statys didžiausią ir giliausiai po žeme pasaulyje greitaeigių traukinių geležinkelio stotį. Tai dalis pasiruošimo 2022 metais Kinijoje vyksiančioms žiemos olimpinėms žaidynėms, pranešė vietos žiniasklaida, skelbia "The Guardian".
Geležinkelio stotis bus įkurta Badalinge - labiausiai lankomoje Didžiosios kinų sienos dalyje.
"Badalingo geležinkelio stotis bus įkurta 102 m žemiau žemės paviršiaus. Požeminė statybos vieta sieks 36 tūkst. kvadratinių metrų plotį, o tai prilygsta penkiems standartiniams futbolo laukams. Dėl to tai bus giliausiai įkurta ir didžiausia pasaulyje greitaeigių traukinių geležinkelio stotis", - laikraščiui "People's Daily" sakė geležinkelių stoties statybų inžinierių grupei vadovaujantis asmuo.
Stotis drieksis išilgai geležinkelio tinklo, kuris jungs Pekiną su miestu, rengsiančiu žiemos olimpines žaidynes.
Klaipėdoje vyks Karinių jūrų pajėgų pratybos „Kormoranas 2016“
Spalio 3-7 d. Klaipėdoje vyks karinių pratybų „Kormoranas 2016“ aktyvioji dalis, kurias organizuoja ir vykdo Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos, taip pat dalyvaus Karo policijos Klaipėdos įgula. Kaip stebėtojai pratybose dalyvaus ir du Ukrainos kariuomenės karininkai.
Pratybos vyks pagal specialiai pratyboms sukurtą scenarijų, bus tikrinamas Karinių jūrų pajėgų štabo gebėjimas planuoti ir vykdyti operacijas. Pratybų metu bus treniruojamas ir KJP padalinių pasirengimas užduotims vykdyti. Taip pat bus vertinamas KJP funkcionalumas ir gebėjimą veikti kaip vientisas junginys.
Bratislavoje pasirašyta EFSA ir Europos valstybių ketinimų deklaracija
Šią savaitę Bratislavoje (Slovakija) vyko Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) organizuotas patariamasis forumas
Lietuvai, kuriai atstovavo Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktoriaus pavaduotoja Snieguolė Ščeponavičienė.
Forumo metu Europos Sąjungos (ES) valstybių, Islandijos ir Norvegijos maisto saugos institucijų atstovai ir EFSA vykdantysis direktorius pasirašė ketinimų deklaraciją.
Forumo dalyviai nutarė stiprinti EFSA ir Europos valstybių maisto saugos institucijų ryšius, operatyviai dalintis informacija apie planuojamus ar atliktus rizikos vertinimus. Deklaracijoje taip pat numatyta bendromis pastangomis nustatyti prioritetines sritis, kuriose reikėtų atlikti mokslinius tyrimus, kaupti žinias apie galimus pavojus maisto saugos srityje. Savo ruožtu, EFSA įsipareigojo vertinti ir padėti spręsti mokslinių nuomonių skirtumus, atsiradusius tarp valstybių atsakingų institucijų, teikti konsultacijas, skatinti ugdyti mokslininkų kompetenciją.
„Tokie forumai labai naudingi, siekiant padidinti informacijos apie EFSA sklaidą, stiprinti ryšius tarp valstybių maisto saugos institucijų. Susitikimo dalyviai vienbalsiai sutarė, kad norint apsaugoti Europos piliečius nuo nesaugių maisto produktų, reikia dar efektyviau vertinti riziką, glaudžiau bendradarbiauti ir laiku informuoti apie galimus pavojus“, – komentavo S.Ščeponavičienė.
Prancūzija vykdo Irake antskrydžius prieš IS
Prancūzija Irake iš lėktuvnešio "Charles de Gaulle" pradėjo vykdyti antskrydžius prieš "Islamo valstybę" (IS), rašo BBC.
Nuo lėktuvnešio ankstų penktadienį pakilo daugybė naikintuvų "Rafale", skelbė naujienų agentūra AFP.
Agentūra pacitavo atsakingo pareigūno žodžius, kad naikintuvai dalyvaus puolime prieš Mosulą - IS tvirtovę Irake.
Vienintelis Prancūzijos lėktuvnešis "Charles de Gaulle" į regioną išsiųstas rugsėjo pradžioje. Laivas sveria 38 tūkst. tonų ir varomas dviem branduoliniais reaktoriais. Be kita ko, turi daugiau nei 1 900 įgulos narių ir yra 260 metrų ilgio.
Teigiama, kad Irako pajėgos mūšyje dėl Mosulo pasiekė pažangos. Mosulą IS okupavo 2014 metų birželį. Tikimasi, kad Irako pajėgos pradės puolimą, kad perimtų miesto kontrolę.
.jpg)
(1).png)
