VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Į pradžią

10 01. Naujausios žinios

Vilniuje „Auksinėmis krivūlėmis“ apdovanotos geriausios Lietuvos savivaldybės

Minint Lietuvos vietos savivaldos dieną jau vienuoliktus metus „Auksinės krivūlės“ apdovanojimais už ryškiausias iniciatyvas ir darbus Vilniuje pagerbtos Lietuvos savivaldybės.

Iškilmingos „Auksinės krivūlės 2016“ ceremonijos metu penktadienio vakarą 14 ministerijų, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje bei Lietuvos verslo konfederacijos atstovai paskelbė savo įsteigtų nominacijų laureatus – labiausiai tam tikrose srityje pasižymėjusias savivaldybes - bei įteikė apdovanojimus.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) organizuojamame renginyje svarbiausią Lietuvoje savivaldos apdovanojimą šiemet pelnė šios savivaldybės:

1.Vilniaus rajono savivaldybė, nominacija - „Inovatyviškiausiai savivaldybei, kuri pasinaudodama Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis, įdiegė geoterminį šildymą viešuosiuose pastatuose“, įsteigė Aplinkos ministerija;

2.Širvintų rajono savivaldybė - „Už šviesų ir saugų miestą“, nominaciją įsteigė Energetikos ministerija;

3.Prienų rajono savivaldybė - „Už efektyvų finansinių išteklių naudojimą“, nominaciją įsteigė Finansų ministerija;

4.Utenos rajono savivaldybė - „Už svarų indėlį organizuojant bandomąsias mobilizacijos pratybas, kurios tapo atskaitos tašku rengiant pratybų metodiką visose Lietuvos savivaldybėse“, nominaciją įsteigė Krašto apsaugos ministerija;

5.Telšių rajono savivaldybė, nominacija - „Savivaldybė – kultūros puoselėtoja“, įsteigė Kultūros ministerija;

6.Alytaus rajono savivaldybė, nominacija – „Socialiai atsakingiausiai savivaldybei“ įsteigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija;

7.Marijampolės savivaldybė - „Už didžiausią indėlį į susisiekimo infrastruktūros projektus“, nominaciją įsteigė Susisekimo ministerija;      

8.Šalčininkų rajono savivaldybė - „Už efektyvią veiklą tobulinant sveikatos paslaugų infrastruktūrą“, nominaciją įsteigė Sveikatos apsaugos ministerija;

9.Kauno miesto savivaldybė "Už pastangas ir rezultatus padedant mokiniams augti", nominaciją įsteigė Švietimo ir mokslo ministerija;

10.Panevėžio rajono savivaldybė - “Už bendradarbiavimą su apygardos probacijos tarnyba“, nominaciją įsteigė Teisingumo ministerija;

11.Kazlų Rūdos savivaldybė, nominacija - „Sparčiausio verslo augimo savivaldybė“, įsteigė Ūkio ministerija;

12.Akmenės rajono savivaldybė - ,,Už viešosios diplomatijos puoselėjimą“, nominaciją įsteigė Užsienio reikalų ministerija;

13.Anykščių rajono savivaldybė - „Už bendruomenės telkimą kuriant saugią aplinką“, nominaciją įsteigė Vidaus reikalų ministerija;             

14.Raseinių rajono savivaldybė „Už kaimo bendruomenių verslumo skatinimą“, nominaciją įsteigė Žemės ūkio ministerija;

15.Kaišiadorių rajono savivaldybė, nominacija - "Stipri bendruomenė – stipri Europa", įsteigė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje;                               

16.Marijampolės savivaldybė „Už investicinės aplinkos gerinimą“, nominaciją įsteigė Lietuvos verslo konfederacija.

„Auksinės krivūlės riterio“ apdovanojimus, kurie suteikiami už ypatingus nuopelnus Lietuvos savivaldai, jos plėtrai ir stiprinimui, šiemet LSA prezidentas Ričardas Malinauskas įteikė  ilgamečiam Kauno rajono merui Valerijui Makūnui, Klaipėdos rajono merui Valcovui Dačkauskui bei Anykščių rajono vicemerui Sigučiui Obelevičiui.

Lietuvos karo akademijoje – knygos „Hibridinis Rusijos karas: Ukrainos patirtis Baltijos šalims“ pristatymas

Spalio 4 d. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje  Vilniuje organizuojamas Evgen Dykyi knygos „Hibridinis Rusijos karas: Ukrainos patirtis Baltijos šalims“ pristatymas.  Knygos pristatyme žodį tars Lietuvos karo akademijos viršininkas pulkininkas Raimundas  Matulis,  mintimis pasidalys  ir prorektorius dr. Gintautas  Surgailis. Knygą pristatys ir savo žiniomis bei ilgamete patirtimi su renginio svečiais pasidalys ir pats knygos autorius E. Dykyi.

Šio meto geopolitinėje aplinkoje sąvoka „hibridinis karas“ yra ypač plačiai eskaluojama ir vis dar ne itin aiškiai suvokiama plačiajai auditorijai.  Šį terminą vis dažniau girdime viešojoje erdvėje. Vis dažniau pasigirsta klausimų ar pasvarstymų apie mūsų pasiruošimą tokiam karui.  Siekdama atsakyti į šiuos klausimus, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija pristato E.  Dykyi knygą „Hibridinis Rusijos karas: Ukrainos patirtis Baltijos šalims“.

Knygoje autorius bando apibendrinti vis dar tebesitęsiančios Rusijos Federacijos agresijos prieš suverenią Ukrainos valstybę ir pasipriešinimo šiai agresijai patirtį.  E.  Dykyi išsikėlė ambicingą tikslą išskirti tokio karo pagrindinius dėsningumus ir tendencijas.

Knygos autorius E. Dykyi  nuo 15 metų įsitraukė į Ukrainos nacionalinį išsivadavimo iš sovietinės okupacijos judėjimą.  1991 m. subūrė studentų savanorių būrį, kuris dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo apsaugoje nuo sovietinių okupantų. Būrys viešai prisiekė Lietuvos Respublikai ir tapo vieninteliu užsieniečių daliniu Lietuvos savanorių pajėgose.  Autorius, kaip  žurnalistas aktyviai dalyvavo Čečėnijos Respublikos gynyboje nuo Rusijos agresijos. Taiki mokslininko karjera buvo nutraukta, kai 2004 m. teko ginti demokratiją Ukrainoje Oranžinės revoliucijos metu. Prasidėjus Rusijos intervencijai į Ukrainą, kartu su studentais papildė pirmąją savanorių bangą, kuri išėjo į frontą ir sulaikė Rusijos agresiją, kol buvo suformuoti Ukrainos kariuomenės daliniai. Vadovavo pėstininkų kuopai Luhansko fronte.  Asmeniškai dalyvavo 12 Luhansko krašto kaimų ir miestų išvadavime.

Lietuvos karo akademija  kviečia ne tik į knygos pristatymą, bet ir  dalyvauti diskusijoje, pasisemti naujų žinių, pasidalyti  savo apmąstymais, išgirsti naujų geopolitinės situacijos vertinimų ir užduoti aktualių klausimų pačiam knygos autoriui.

Ministras: tęsdama tyrimą dėl perversmo, Turkija nuo pareigų laikinai nušalina 1,5 tūkst. kalėjimų darbuotojų

Turkijos valdžia nuo pareigų laikinai nušalino 1,5 tūkst. kalėjimo darbuotojų. Jie įtariami ryšiais su JAV gyvenančiu dvasininku Fetula Giulenu (Fethullah Gulen), kurį Ankara kaltina organizavus liepą šalyje bandytą įvykdyti perversmą. Tai pranešė šalies teisingumo ministras Bekiras Bozdagas (Bekir Bozdag), skelbia "Reuters". 
Kalbėdamas Ankaroje vykusio renginio metu, B. Bozdagas sakė, kad kalėjimų darbuotojai buvo laikinai nušalinti nuo pareigų siekiant iš Turkijos kalėjimų pašalinti su F. Giulenu susijusius asmenis. Ministras pridūrė, kad jei bus rasta konkrečių tokių ryšių įrodymų, tokie asmenys bus atleisti.

Pietų Sudano kariuomenė užblokavo 100 tūkstančių žmonių, kuriems trūksta maisto ir medikamentų

Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūra, kuria remiasi "Interfax", penktadienį pranešė, kad Pietų Sudano pietryčiuose esančiame Jėjaus mieste užblokuota apie 100 tūkstančių žmonių, jiems visiems labai trūksta maisto produktų ir medikamentų.
Jėjus yra į pietvakarius nuo Pietų Sudano sostinės Džubos.
"Pietų Sudano vyriausybės kariuomenė apsupo miestą. Žmonės iš jo neišleidžiami, tikriausiai dėl įtarimų, kad jie remia opozicijos jėgas", - cituoja Vakarų šalių žiniasklaida JT Pabėgėlių agentūros atstovą Viljamą Spindlerį (William Spindler).
Pasak jo, anksčiau apie 30 tūkstančių žmonių pabėgo į Jėjų iš kitų rajonų, kur puldinėjami civiliai ir masiškai plėšikaujama.

Per priešpaskutinį šiemet šaukimo etapą Lietuvos kariuomenės dalinius papildys apie 960 karių

2016 m. šaukimas į Lietuvos kariuomenės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą artėja prie pabaigos. Per priešpaskutinį šiemet šaukimo etapą spalio 3 d. į tris Lietuvos kariuomenės dalinius Rukloje ir Panevėžyje atvyks apie 960 karių, praneša Krašto apsaugos ministerija. Visi jie devynių mėnesių tarnybą pasirinko savo noru, arba, patekę į šaukimo sąrašus, pareiškė norą atlikti ją pirmumo tvarką. 
Didžioji dalis kariuomenės naujokų - 406 šauktiniai kariai - tarnybą atliks Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke, kur tarnaus aštuonias savaites. Vėliau jie tarnybą tęs savo pasirinktuose daliniuose. Mokomajame pulke kariai išeis bazinį kario kursą, kurio metu lankys teorines paskaitas, mokysis Rikiuotės ir Karo tarnybos statutų, įgis karinės taktikos, inžinerijos, topografijos, ryšių ir medicinos žinių, susipažins su ginklais ir ryšio priemonėmis. Po bazinio kario kurso prasidės karių specialistų rengimo etapas Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centre. Kolektyvinio rengimo metu šauktiniai bus mokomi veikti savo padalinio sudėtyje, atlikti jiems paskirtas užduotis. 
180 šauktinių karių tarnybą pradės Mechanizuotosios pėstininkų brigados "Geležinis Vilkas" Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotajame pėstininkų batalione Rukloje, o dar 373 šauktiniai - LK MPB "Geležinis Vilkas" Karaliaus Mindaugo husarų batalione Panevėžyje. Šiuose batalionuose tarnausiantys kariai visus karinio rengimo etapus praeis nekeisdami vietos. Čia jie praleis visus 9 tarnybos mėnesius. 
Paskutiniai 2016 m. šaukimo nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai (apie 450) tarnybą pradės spalio antrąją savaitę. 

Čekijoje aptikta giliausia pasaulyje povandeninė karstinė ola

Lenkų tyrinėtojas Kšyštofas Starnavskis (Krzysztof Starnawski) paskelbė, kad jis su savo komanda prie Čekijos miesto Hranicės aptiko giliausią pasaulyje užlietą karstinę olą. Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra "The Associated Press".
Pasak K. Starnavskio, olos gylis - 404 metrai. Iki šiol giliausia pasaulyje povandenine karstine ola buvo laikoma Italijoje esanti Poco del Mero (392 metrai).
Speleologas iš Lenkijos pradėjo tyrinėti olą prie Hranicės dar 1998 metais.
K. Stranavskis papasakojo, jog jis pasinėrė į 200 metrų gylį, o paskui naudojo specialų povandeninį robotą. Jis pridūrė, kad dalį tyrimo išlaidų padengė "National Geographic", kuri pirmoji ir pranešė apie atradi

ES narės pritarė Paryžiaus klimato kaitos sutarties ratifikavimui

Europos Sąjungos (ES) aplinkos ministrai pritarė Paryžiaus klimato kaitos sutarties ratifikavimui. Sutartis turėtų įsigalioti jau lapkričio mėnesį, praneša AP.
Penktadienį Prancūzijos aplinkos ministrė Segolen Rojal (Segolene Royal) socialiniame tinkle "Twitter" džiaugėsi pergale ir sakė, kad ministrai Briuselyje sutarties ratifikavimui pritarė vienbalsiai.
Europos Parlamentas (EP) šį žingsnį turėtų patvirtinti kitą savaitę.
Paryžiaus klimato kaitos sutartį pasirašė daugiau nei 170 pasaulio valstybių vadovai, tačiau ji neįsigalios tol, kol jos neratifikuos 55 šalys, kurių išmetamų teršalų kiekis sudaro bent 55 proc. visų pasaulyje išmetamų teršalų kiekio.
Sutartį jau ratifikavo 61 šalis, tačiau jos išmeta vos 48 proc. visų pasaulio teršalų.
ES ratifikavus šią sutartį būtų peržengta nustatyta 55 proc. riba.

"Eurostat": rugsėjį euro zonoje užfiksuota metinė infliacija pakilo iki 0,4 proc.

Negalutiniais Europos Sąjungos statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, šių metų rugsėjį euro zonoje užfiksuota 0,4 proc. metinė infliacija. Rugpjūtį infliacijos lygis siekė 0,2 proc. 
Ekspertų manymu, šių metų rugsėjį labiausiai euro zonoje pakilo paslaugų kainos - 1,2 proc. (palyginti su 1,1 proc. rugpjūtį) ir maisto produktų, alkoholio bei tabako kainos - 0,7 proc. (palyginti su 1,3 proc. rugpjūtį). Savo ruožtu ne energetikos sektoriaus produkcijos kainos devintąjį šių metų mėnesį pakilo 0,3 proc. (palyginti su augimu rugpjūtį, rodiklis išliko stabilus), o energetikos sektoriaus produkcijos kainos smuko 3,0 proc. (palyginti su 5,6 proc. nuosmukiu birželį).

"Eurostat": rugpjūtį nedarbo lygis Lietuvoje siekė 8,6 proc.

Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos "Eurostat" duomenimis, atsižvelgus į sezoninius svyravimus, šių metų rugpjūtį nedarbo lygis euro zonos valstybėse, palyginti su liepa, nekito ir sudarė 10,1 proc., o palyginti su 2015 m. rugpjūčiu, sumažėjo nuo 10,7 proc. Šių metų rugpjūtį euro zonoje fiksuotas nedarbo lygis žemiausias nuo pat 2011 m. liepos. 
Visoje ES šių metų rugpjūtį nedarbo lygis siekė 8,6 proc. Palyginti su šių metų liepa, nedarbo lygis nekito, o palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo nuo 9,3 proc. Šių metų liepą fiksuotas nedarbo lygis visoje ES yra mažiausias nuo pat 2009 m. kovo. 
Šių metų rugpjūtį nedarbo lygis Lietuvoje, atsižvelgus į sezoninius svyravimus, siekė 8,6 proc.

Lietuvoje lankysis NATO civilių ir karių bendradarbiavimo kompetencijos centro delegacija

Hagoje įsikūręs NATO civilių ir karių bendradarbiavimo kompetencijos centras spalio 5-12 dienomis rengia civilių ir karių bendradarbiavimo ekspertų kelionę po Baltijos šalis. Centro direktoriaus, Vokietijos kariuomenės pulkininko Volfgango Pauliko (Wolfgang Paulik) vadovaujama delegacija Lietuvoje lankysis spalio 5-6 dienomis. 
Pasak NATO civilių ir karių bendradarbiavimo kompetencijos centro vadovo, jo centras remia suverenių šalių civilių ir karių bendradarbiavimą. Krizės ar konflikto metu NATO aljansas, vadovaudamasis Parengties veiksmų planu, yra pasirengęs Baltijos sąjungininkėms padėti išsaugoti teritorinį vientisumą ir stiprinti jas palaikant saugią aplinką. 
Lietuvoje tarptautinė karių ir civilių centro Hagoje delegacija dalyvaus susitikimuose Krašto apsaugos ministerijoje, lankysis Vilniuje veikiančiame NATO Pajėgų integravimo vieneto štabe. Suplanuotas susitikimas su Lietuvoje įsteigto NATO energetinio saugumo kompetencijos centro direktoriumi. Susitikimuose bus aptariami civilių ir karių bendradarbiavimo klausimai, susiję su Vokietijos bataliono Lietuvoje dislokavimu 2017 metais. 
NATO civilių ir karių bendradarbiavimo kompetencijos centro vadovas V. Paulikas taip pat dalyvaus metinėje NATO kompetencijos centrų direktorių konferencijoje, kuri vyks Vilniuje spalio 4-6 dienomis. Šioje konferencijoje V. Paulikas pristatys Baltijos šalių NATO civilių ir karių bendradarbiavimo iniciatyvą bei su dialogo partneriais aptars perspektyvas ir galimybes, kaip toliau stiprinti Baltijos šalių NATO civilių ir karių bendradarbiavimą. 
Hagoje, Nyderlanduose, veikiantis NATO civilių ir karių bendradarbiavimo kompetencijos centras yra tarptautiniu principu finansuojamas, NATO akredituotas kompetencijos centras. Jis teikia patarimus ir ekspertinę pagalbą civilių-karių bendradarbiavimo klausimais tiek kariams, tiek civiliams.
Centras teikia ekspertinę pagalbą civilių ir karių sąveikos klausimais ir trims NATO pajėgų struktūroms Miunsteryje (Vokietijos ir Nyderlandų korpusas), Ulme (Tarptautinis jungtinis štabas) ir Sčecine (Tarptautinis Šiaurės rytų korpusas), kurios NATO Parengties veiksmų plane yra numatytos Baltijos šalių gynybai.

Veiklą atnaujino lituanistinė mokykla Milane

Nauji mokslo metai prasidėjo Milano lituanistinėje mokykloje "Pabiručiai", į kurią užregistruota 30 vaikų nuo 4 iki 12 m. Beveik visi vaikai yra iš mišrių šeimų.
"Milano lituanistinis vaikų klubas-mokyklėlė "Pabiručiai" veikia nuo 2009 m., bet 2014 m. mokyklėlės veikla buvo sustabdyta. 2016-ųjų vasarį nusprendžiau atgaivinti mokyklėlės veiklą, - pasakojo jos vadovė Jolita Bagdonavičiūtė. - Taigi šis sezonas mums jau antrasis".
Vaikai į mokykloje vykstančius užsiėmimus susirenka sekmadieniais, du kartus per mėnesį. Kaip sako vadovė, mokyklėlės tikslas - labiau supažindinti nei išmokyti. Vaikai čia sužino apie Lietuvą, jos kalbą ir kultūrą, šventes, tradicijas, etnokultūrą, istoriją. Visa tai dažniausiai pateikiama per žaidimus. Taip pat vyksta kūrybinės dirbtuvės, mokomasi lietuviškų dainelių, žaidimų, skaičiuočių, minklių. Mokykla kol kas nuomojasi patalpas iš bažnyčios.
Kadangi vaikų amžius labai skirtingas, šiemet jie suskirstyti į dvi klases: mažųjų (4-6 metų) ir vyresniųjų (7-12 metų). Kiekvienoje klasėje savanoriškais pagrindais dirba po dvi mokytojas. Iš jų viena yra profesionali pedagogė, dvi filologės ir teisininkė.
Mokyklos vadovė J. Bagdonavičiūtė džiaugiasi, kad šie mokslo metai pradėti su naujove - virtualiąja biblioteka. Filosofijos profesoriaus Liutauro Degėsio iniciatyva buvo surinkta ir mokyklai padovanota lietuviškų knygų. Šiais metais Milano lituanistinės mokyklos projektą taip pat parėmė Švietimo ir mokslo ministerija. Už skirtus pinigus mokykla galėjo įsigyti vadovėlių, pratybų ir kitos mokomosios medžiagos, taip pat tautinės atributikos.
Be šios mokyklos Milane, iš viso Italijoje dabar yra keturios lituanistinės mokyklos - Romoje, Turine ir Sardinijoje. Visuose pasaulio žemynuose veikia apie 180 lituanistinių mokyklų, kuriose lietuvių kalbos mokosi, su istorija, papročiais susipažįsta daugiau nei 7000 mokinių.

Lietuvoje pagyvenusių žmonių skaičius beveik lygus Vilniaus gyventojų skaičiui

Spalio 1-oji - tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Ta proga Lietuvos statistikos departamentas skelbia pranešimą apie šalies ir Europos senjorus.
Pagyvenę (65 metų ir vyresnio amžiaus) žmonės sudarė beveik penktadalį (19 proc.) šalies nuolatinių gyventojų. 2016 m. pradžioje šalyje gyveno 548,5 tūkst. 65 metų ir vyresnių žmonių, iš jų aštuoniasdešimtmečių ir vyresnių - 151,9 tūkst., šimtamečių ir vyresnių - 349. Pagyvenusių damų buvo dukart daugiau (66,4 proc. visų 65 metų ir vyresnių gyventojų) nei vyrų. 
Stebima tendencija, kad moterys gyvena ilgiau negu vyrai: 2015 m. 65 metų amžiaus moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 19 metų, vyrų - 14 metų. Per dešimtmetį vidutinė tikėtina 65-mečių gyvenimo trukmė pailgėjo vienais metais.

Palestinos prezidentas ir Izraelio premjeras paspaudė vienas kitam ranką

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahu (Benjamin Netanyahu) ir Palestinos prezidentas Mahmudas Abasas (Mahmud Abbas) penktadienį, dalyvaudami buvusio Izraelio prezidento Šimono Pereso (Shimon Peres) laidotuvėse, paspaudė vienas kitam ranką ir trumpai pasikalbėjo. Tai retas viešas susitikimas tarp abiejų politikų, praneša agentūra AFP.
Jie paspaudė rankas prieš laidotuves susitikę minioje. Manoma, kad tai pirmasis rankų paspaudimas nuo lapkričio, kai lyderiai rankas spaudė Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje. 
"Gera tave matyti. Daug laiko praėjo", - laužyta anglų kalba pasakė M. Abasas, matoma B. Netanjahu atstovo paskelbtame vaizdo įraše. 
Izraelio premjeras kartu su žmona padėkojo už dalyvavimą laidotuvėse. 
Paskutinis svarbus viešas M. Abaso ir B. Netanjahu susitikimas įvyko 2010 metais, tačiau nuo to laiko būta nepatvirtintų pranešimų apie slaptus susitikimus.

Paskelbė, kada galėtų būti paskelbta fiskalinių čekių loterija

Pirmoji fiskalinių čekių loterija galėtų būti surengta kitų metų pirmąjį ketvirtį. Pasak Valstybinės mokesčių inspekcijos, tai gali įvykti ir anksčiau, jei bus baigti parengiamieji darbai. 

Finansų ministrė Rasa Budbergytė anksčiau teigė, kad inspekcija jau kuria mobiliąją programėlę, kuri turėtų leisti prekių ir paslaugų pirkėjams registruoti fiskalinius čekius.

Ji teigė tikinti, kad pirmoji čekių loterija įvyks dar iki šių metų pabaigos.

Čekių loterija skatins gyventojus pirkti prekes bei paslaugas skaidriai, mažinant šešėlinę ekonomiką.

Loterijoje atsitiktinės atrankos būdu būtų renkami laimėtojai ir jiems atitektų prizai.

2016-ieji bus įrašyti į organų donorystės istoriją

Nors 2016-ieji dar nesibaigė, jau aišku, kad jie neabejotinai bus įrašyti į Lietuvos organų donorystės ir transplantacijos istoriją. Šie metai bus įsimintini dėl akivaizdžiai gerėjančios situacijos organų donorystės ir transplantacijos srityje bei dėl įdiegto naujo donorystės modelio, rašoma Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime.
2016-ųjų ruduo bus įsimintinas tuo, kad Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje pirmą kartą Lietuvos donorystės istorijoje organų donoru tapo recipientas - žmogus, pats kelerius metus gyvenęs su transplantuotu inkstu.
Šiam donorui konstatavus smegenų mirtį, transplantacijai buvo paimtos jo kepenys. Lietuvoje neatsiradus tinkamo recipiento, kepenys buvo pasiūlytos Eurotransplant organizacijai ir išgabentos į Vokietijos kliniką.
2016 m. liepos 21-oji bus minima kalbant apie donorystės ir transplantacijos pažangą Lietuvoje - tądien Lietuvos sveikatos mokslo universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojų komanda paruošė pirmąjį mūsų šalyje neplakančios širdies donorą.
Patvirtinus donoro smegenų mirtį ir įvykus asistolijai (sustojus širdžiai ir nutrūkus kvėpavimui), Kauno klinikų gydytojai reanimatologai anesteziologai priėmė skubų sprendimą donorą ruošti kaip neplakančios širdies donorą. Atlikus tyrimus buvo nuspręsta transplantacijai imti šio donoro inkstus ir ragenas.
Iki šiol Lietuvoje buvo taikomi du organų donorystės modeliai - gyvoji donorystė ir donorystė po smegenų mirties. Pradėjus taikyti ir trečiąjį - neplakančios širdies - donorystės modelį, tikimasi išgelbėti dar daugiau inkstų transplantacijos laukiančių recipientų.
Dar vienas neeilinis įvykis organų donorystės procese įrašomas į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų istoriją. Vaikų reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje buvo paruoštas jauniausias donoras (9 dienų), ir širdies transplantacija atlikta jauniausiam recipientui (36 dienų). Iki šiol jauniausi recipientai, kuriems buvo transplantuota donoro širdis, buvo 3 mėnesių kūdikiai. Abiem recipientams donorų širdys buvo atgabentos iš kaimyninės Latvijos. Mūsų šalis - vienintelė iš trijų Baltijos šalių, kurioje tokios operacijos atliekamos.
Praėjusiais metais Lietuvoje buvo atliktos 198 organų ir audinių (ragenų) transplantacijos, o šiais metais (rugsėjo 26-osios duomenimis) jau atliktos 187 organų ir audinių (ragenų) transplantacijos.
Šiemet efektyviais donorais (kai transplantacijai buvo paimtas bent vienas organas ar audinys) jau tapo 51 žmogus, kai pernai per visus metus buvo 57.

JAV į karinių oro pajėgų bazę Nigeryje investuoja 50 mln. dolerių

Jungtinės Valstijos į karinių oro pajėgų bazę Nigeryje investuoja mažiausiai 50 mln. dolerių. Ši karinių oro pajėgų bazė bus pajėgi dislokuoti radijo bangomis valdomus lėktuvus, skelbia agentūra BBC.
JAV iki šiol buvo aktyvios sostinėje Niamėjuje, kur karinių oro pajėgų baze dalinasi su Prancūzijos kovos su islamistų grupuotėmis pajėgomis. Čia dislokuoti bepiločiai tolimų nuotolių lėktuvai "MQ-9 Reaper". 
Tačiau naujame objekte Agadeso mieste Jungtinėms Valstijoms bus palankesnės sąlygos naudoti bepiločius lėktuvus prieš islamo ekstremistus kaimyninėse šalyse - Libijoje, Malyje ir Nigerijoje. Šis projektas laikomas svarbiausiu iš JAV karinių statinių Afrikoje ir bus baigtas 2017 metais.

Lietuvos gyventojų tarptautinė migracija 2015

Išleistas metinis leidinys „Lietuvos gyventojų tarptautinė migracija 2015", informuoja Lietuvos statistikos departamentas.

Leidinyje pateikiama statistinė informacija apie Lietuvos gyventojų tarptautinę migraciją (emigracijos ir imigracijos srautus ir kryptis), prieglobstį, vizas, socialinius ir ekonominius veiksnius, galinčius turėti įtakos gyventojų nuostatoms emigruoti ir kt.

2015 m. iš Lietuvos emigravo 22,4 tūkst. žmonių daugiau negu imigravo. Palyginti su 2014 m., neto tarptautinė migracija (imigravusių ir emigravusių asmenų skaičiaus skirtumas) padidėjo 1,8 karto. Bendrasis neto tarptautinės migracijos rodiklis (1 tūkst. gyventojų) padidėjo nuo – 4,2 (2014 m.) iki – 7,7 (2015 m.).

2015 m. kas trečias emigravęs vyras buvo 19–26 metų amžiaus, kas penktas – 27–34 metų amžiaus. Palyginti su 2014 m., emigravusių 19–26 metų amžiaus vyrų skaičius padidėjo 2,4 tūkst., arba 1,5 karto, 27–34 metų amžiaus – 810, arba 1,2 karto. 2015 m. 19–26 metų amžiaus moterys sudarė 28,5 proc. visų emigravusių moterų, 27–34 metų amžiaus – 23,3 proc. Palyginti su 2014 m., emigravusių 19–26 metų amžiaus moterų skaičius padidėjo 116 (2,1 proc.), 27–34 metų amžiaus – 577 (13,9 proc.).

Atgal