Į pradžią
10 27. Naujausios žinios
D. Grybauskaitė: Lietuvos ir Estijos vienybė - regiono saugumui ir gerovei
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Lietuvoje trečiadienį viešinti naujoji Estijos Prezidentė Kersti Kaljulaid aptarė aktualius dvišalius, regioninius ir Europos Sąjungos (ES) klausimus. Susitikime ypatingas dėmesys skirtas Baltijos šalių saugumui, energetinės nepriklausomybės ir branduolinės saugos užtikrinimui.
"Dirbdami kartu pasiekėme daug. Esame matomi ir girdimi tarptautinėje erdvėje. Įveikėme energetinę izoliaciją, užsitikrinome tvirtas NATO garantijas. Per 26 metus Lietuva su Estija ne tik pasivijo, bet ir kai kuriose srityse aplenkė senesnės demokratijos šalis. Tačiau šiandien susiduriame su naujomis grėsmėmis ir iššūkiais, kuriems įveikti vėl reikalinga Baltijos kelio vienybė", - sakė Prezidentė D. Grybauskaitė.
Lietuvos vadovės teigimu, stiprėjanti geopolitinė įtampa ir vis garsesnis žvanginimas ginklais Kaliningrade verčia suvienyti regiono valstybių jėgas gerinant karinių pajėgų parengtį, užsitikrinti ilgalaikį Aljanso gynybinį planavimą, ugdyti žmonių valią priešintis, ieškoti regioninių oro gynybos sprendimų.
Susitikime taip pat kalbėta apie energetiniam saugumui gyvybiškai svarbius projektus. D. Grybauskaitės teigimu, vienas svarbiausių darbų - užbaigti integraciją į Europos elektros energetikos sistemą. Todėl reikia kuo greičiau nuspręsti dėl sinchronizacijos krypties ir užsitikrinti ES finansinę paramą būtiniems infrastruktūros projektams.
Lietuvos ir Estijos vadovės kalbėjo ir apie Baltijos šalių kaimynystėje "Rosatom" statomą ir tarptautinių branduolinės saugos standartų neatitinkančią Astravo atominę elektrinę. Tarptautinės bendruomenės pareiga reikalauti, kad visi branduoliniai projektai regione atitiktų aukščiausius saugumo standartus. Principinga Baltijos šalių pozicija būtina užtikrinti, kad saugos reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis pagaminta elektra neiškreiptų Baltijos šalių elektros rinkos.
Lietuvos vadovė taip pat pasidžiaugė sėkmingu bendradarbiavimu su Estija, kuri pirmoji pradėjo importuoti dujas iš Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalo. Pernai Estija net trečdalį sau reikalingų dujų įsigijo iš Lietuvos. Likęs svarbus uždavinys - užbaigti kurti regioninę gamtinių dujų rinką, įskaitant GIPL (su Lenkija) ir "BalticConnector" (su Suomija) dujų jungčių projektų įgyvendinimą.
Didžiulį bendradarbiavimo potencialą atveria augantys Lietuvos ir Estijos ekonominiai ryšiai. Estija yra 7-a didžiausia užsienio investuotoja, Lietuvoje sukūrusi apie 8000 darbo vietų. Pernai prekyba išaugo 13 proc. ir siekė 2 mlrd. eurų. Lietuva ir Estija aktyviai plėtoja IT ir inovacijų sektorius. Pasaulyje jų vardus plačiai garsina technologiniai produktai tokie kaip "Skype", "Pixelmator", "Vinted". Abi šalys kartu įgyvendina 25 mokslinių tyrimų projektus pagal įvairias ES programas.
Susitikime kalbėta apie bendradarbiavimą tarptautinėse organizacijose. Lietuvai yra vertinga Estijos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją patirtis. Estiją domina Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai ir darbo Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje patirtis.
D. Grybauskaitė taip pat pakvietė Estijos vadovę įsijungti į pasaulio Moterų tarybos veiklą. Šiai tarybai nuo 2014 m. pirmininkauja Lietuvos vadovė.
Kadenciją baigiančio Seimo delegacija dalyvaus Baltijos Asamblėjos sesijoje
Šią savaitę Latvijos sostinėje Rygoje vyks 35-oji Baltijos Asamblėjos (BA) sesija, posėdžiaus 22-oji Baltijos Taryba.
Į renginį spalio 27-28 dienomis vyksta Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė.
Į Rygą spalio 27-29 dienomis vyks ir Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje nariai: Giedrė Purvaneckienė (pirmininkė), Linas Balsys, Rytas Kupčinskas (pavaduotojas), Raimundas Paliukas, Bronius Pauža, Valerijus Simulikas, Aurelija Stancikienė, Irena Šiaulienė.
35-ojoje Baltijos Asamblėjos (BA) sesijoje ir 22-ojoje Baltijos Taryboje numatoma aptarti ir priimti dokumentus dėl migracijos ir Europos Sąjungos išorinių sienų valdymo, demografinės padėties ir paramos šeimai, bendrų veiksmų plėtojant Baltijos valstybių regioninio transporto infrastruktūrą ir kt.
Rygoje vyks BA Prezidiumo ir nacionalinių parlamentų pirmininkų susitikimas, taip pat posėdžiaus BA Prezidiumas ir komitetai, vyks BA apdovanojimų ir medalių įteikimo ceremonijos, BA 25-mečio minėjimo renginiai.
Japonija, JAV ir Pietų Korėja susitarė daryti didesnį spaudimą Šiaurės Korėjai
Japonija, Jungtinės Valstijos ir Pietų Korėja ketvirtadienį susitarė dirbti kartu, siekiant daryti didesnį spaudimą Šiaurės Korėjai, kad ši atsisakytų savo branduolinės ir raketų programos, sakė Japonijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Šinsukė Sugijama (Shinsuke Sugiyama), skelbia agentūra "Reuters".
Šiais metais Korėjos pusiasalyje tvyrojo ypač didelė įtampa, atsiradusi nuo pat metų pradžios. Sausį Šiaurės Korėja atliko ketvirtąjį branduolinį bandymą ir vėliau paleido palydovą, atliko ne vieną įvairių raketų bandymą, o praėjusį mėnesį - penktąjį ir galingiausią branduolinį bandymą. Visi šie veiksmai atlikti nepaisant tarptautinių sankcijų.
"Mes dar kartą pabrėžiame būtinybę didinti spaudimą Šiaurės Korėjai, kad šalis atsisakytų branduolinių ir raketų tobulinimų bei paverstų pusiasalį nebranduoline zona", - sakė ministro pavaduotojas.
Jis kalbėjo po Tokijuje vykusio susitikimo su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoju Entoniu Blinkenu (Antony Blinken) ir Pietų Korėjos užsienio reikalų ministro pavaduotoju Limu Sungu Namu (Lim Sung-nam).
Žmonija naikina planetos laukinę gyvūniją
Nuo 1970 metų išnyko beveik trys penktadaliai visų stuburinių gyvūnų - žuvų, paukščių, varliagyvių, roplių ir žinduolių. Ketvirtadienį paskelbtame tyrime įvardijama, kad viso to priežastis yra žmogaus veikla ir apetitas, rašo agentūra AFP.
Kasmetinėje Pasaulio laukinės gamtos fondo (WWF) ir Londono zoologijos visuomenės pateikiamoje ataskaitoje teigiama, kad, pagal dabartines tendencijas, iki 2020 metų laukinės gyvūnijos gali sumažėti dviem trečdaliais, kasmet po du procentus.
Nuo 1960 metų žmonijos skaičius išaugo iki 7,4 mlrd. Sparčiai augantis žmonių skaičius naikina savo planetos laukinę gyvūniją.
Tyrimo metu stebėta apie 3 700 stuburinių gyvūnų rūšių, paplitusių po daugiau kaip 14 tūkst. populiacijų visame pasaulyje. Mokslininkai stebėjo tų rūšių populiacijų skaičiaus pokyčius, o ne tai, kelioms rūšims gresia išnykimas. Išsiaiškinta, kad rūšys nyksta mažiausiai 1 tūkst. kartų greičiau nei įprastai.
Pagrindiniai penki veiksniai, skatinantys laukinės gyvūnijos išnykimą, yra buveinių nykimas, pernelyg didelis vartojimas, tarša, invazinės rūšys ir ligos, teigiama ataskaitoje. Manoma, kad klimato kaita ateinančiais dešimtmečiais taps pagrindine grėsme. Kai kurių gyvūnų jau mažėja dėl kylančios temperatūros ir besikeičiančių orų.
Nuo 1970 iki 2012 labiausiai paveiktos gėlo vandens telkinių populiacijos, mokslininkai stebėjo 881 rūšį. Ežerų, upių ir pelkių vidutinis populiacijos dydis sumažėjo 81 proc.
Per VSD Pasitikėjimo liniją piliečiai padės stiprinti šalies saugumą
Žvalgų dieną spalio 27-ąją minintis Valstybės saugumo departamentas (VSD) atidaro Pasitikėjimo telefono liniją ir pradeda visuomenės švietimo kampaniją. Pasak VSD direktoriaus Dariaus Jauniškio, speciali anoniminė telefono linija padės Lietuvos piliečiams aktyviau tiesiogiai prisidėti prie šalies saugumo stiprinimo.
„Visuomenėje yra mažai šnekama apie priešiškų žvalgybos tarnybų grėsmes valstybės saugumui. Karinių, hibridinių, propagandos bei informacinių grėsmių tematika labai plačiai išnagrinėta ir aptarta karybos specialistų, žurnalistų, politikų bei visuomenės veikėjų. Tačiau ne ką mažesnės svarbos grėsmės valstybės saugumui yra priešiškos žvalgybos tarnybos, kurių taikiniu gali tapti kiekvienas Lietuvos pilietis. Iki šiol apie tokio tipo grėsmes buvo kalbama per mažai", - teigė D. Jauniškis.
Prie akcijos prisidėjusių žiniasklaidos priemonių eteryje bus transliuojami vaidybiniai siužetai apie tikrais faktais paremtas Lietuvos piliečių verbavimo istorijas. Šiuos klipus VSD parengė su prie iniciatyvos visuomeniniais pagrindais prisijungusiais savanoriais: profesionaliais scenaristais, režisieriais, prodiuseriais ir kitais specialistais.
„Esame maža pasienio zonos šalis. Mums nuolat siunčiamos okupacinio turinio žinutės iš Rytų, kyla ir naujų pavojų mūsų šalies saugumui: terorizmas, pabėgėlių krizė Europoje, susiduriame su dažnėjančiomis kibernetinėmis atakomis. Tikime, kad apie padėtį geriau informuoti piliečiai bus stipresni ir pajėgs apsaugoti save ir savo šeimas, o tuo pačiu stipresnė taps ir mūsų valstybė. Kviesdami skambinti į pasitikėjimą liniją skatiname piliečių atsakingumą, kritinį mąstymą ir pilietiškumą.", - sakė VSD direktorius.
Peru paraginta paskirti garbės konsulą Lietuvoje
Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius ir Peru užsienio reikalų viceministras Nestoras Popolizio spalio 26 dieną Santo Dominge, Dominikos Respublikoje, pasirašė susitarimo memorandumą įsteigti dvišalių konsultacijų mechanizmą. Susitarimu numatoma skatinti Lietuvos ir Peru politinį dialogą ir abipusį bendradarbiavimą.
Abi šalys pagal poreikį rengs konsultacijas dvišaliams, regioniniams ir daugiašaliams klausimams aptarti.
Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos ir Karibų šalių bendruomenės CELAC užsienio reikalų ministrų susitikime Santo Dominge dalyvaujantis viceministras M. Bekešius teigė, kad Peru yra svarbi partnerė bendradarbiaujant įvairiais dvišaliais ir daugiašaliais klausimais, tokiais kaip klimato kaita, kova su prekyba narkotikais, žmogaus teisių apsauga. Pabrėžta Lietuvos ir Peru žmonių tarpusavio ryšių svarba. Pašnekovai sutarė, kad turizmo plėtra taip pat padėtų suartinti mūsų šalis, todėl būtų tikslinga pasirašyti sutartį dėl bendradarbiavimo turizmo srityje.
Peru paraginta paskirti garbės konsulą Lietuvoje.
Kalė "Džiunglių" stovykloje vis dar yra apie 200 vaikų
Keli šimtai vaikų migrantų vis dar yra "Džiunglėmis" pramintoje Kalė stovykloje, sakė čia esantys agentūros BBC reporteriai, nors Prancūzijos institucijos ir tvirtina, kad iš stovyklos jau iškraustyti visi migrantai ir ji yra tuščia, rašo BBC.
Anot vieno reporterio, apie 200 suaugusiųjų nelydimų mažamečių neturėjo kur permiegoti naktį. Organizacijos "Gelbėkite vaikus" atstovė Doroti Send (Dorothy Sand) agentūrai BBC sakė, kad šimtai vaikų negalėjo užsiregistruoti ir patekti į mažamečiams skirtą teritoriją.
Vyriausybės teigimu, nuo pirmadienio į priėmimo centrus pergabenta beveik 5 600 migrantų. Į šį skaičių įeina ir 1 500 mažamečių be suaugusiųjų priežiūros, kurie buvo apgyvendinti toje pačioje stovykloje esančiuose rekonstruotuose gabenimo konteineriuose.
"Kai stovykloje siautėjo liepsnos, stovykla buvo išvalyta, bet nutrauktas vaikų registravimo procesas, o gabenimo konteineriai jau buvo perpildyti. Todėl tie vaikai neturėjo, kur eiti", - sakė organizacijos narė. Anot jos, daugelis vaikų pabėgo ir jų buvimo vieta nėra žinoma.
Pasak JK vidaus reikalų ministerijos, Prancūzijos institucijos iškeldinimo operacijos metu buvo atsakingos už visus Kalė stovykloje esančius vaikus.
Centrinę Italiją supurtė du stiprūs žemės drebėjimai
Du stiprūs žemės drebėjimai supurtė centrinę Italiją - apgadino pastatus ir privertė išsigandusius gyventojus išbėgti į gatves, rašo BBC.
Remiantis pareigūnų pranešimais, 19.10 val. vietos laiku netoli Viso, Maceratos provincijoje, įvyko 5,5 stiprumo žemės drebėjimas. Po kelių valandų 6,1 stiprumo drebėjimas vėl supurtė tą pačią teritoriją. Keli žmonės sužeisti, bet apie žuvusiuosius nepranešta.
Pirmasis drebėjimas, užfiksuotas 9 km gylyje, įvyko apie 7 km į pietvakarius nuo Viso. Antrasis drebėjimas, užfiksuotas 10 km gylyje, šalį supurtė 21.18 val. vietos laiku, apie 2 km į šiaurę nuo Viso.
Vos prieš kelis mėnesius galingas žemės drebėjimas šalyje pražudė 298 žmones.
Rugpjūčio 24 dieną 6,2 stiprumo stichija griovė pastatus Amatričės mieste ir aplink jį esančiame kalnuotame regione, kuris yra apie 70 km nutolęs nuo Viso bendruomenės.
Trečiadienį įvykę drebėjimai buvo juntami centrinėje Italijoje, net ir sostinėje Romoje, kur drebėjo pastatai, durys ir langai.
L. Graužinienė išvyksta į Rygą
Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė ketvirtadienį išvyksta į Latvijos sostinę Rygą.
Ten ji dalyvaus 35-ojoje Baltijos Asamblėjos (BA) sesijoje ir 22-ojoje Baltijos Taryboje.
Į Rygą ketvirtadienį vyks ir Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje nariai: Giedrė Purvaneckienė (pirmininkė), Linas Balsys, Rytas Kupčinskas (pavaduotojas), Raimundas Paliukas, Bronius Pauža, Valerijus Simulikas, Aurelija Stancikienė, Irena Šiaulienė.
35-ojoje Baltijos Asamblėjos (BA) sesijoje ir 22-ojoje Baltijos Taryboje numatoma aptarti ir priimti dokumentus dėl migracijos ir Europos Sąjungos išorinių sienų valdymo, demografinės padėties ir paramos šeimai, bendrų veiksmų plėtojant Baltijos valstybių regioninio transporto infrastruktūrą ir kt.
Rygoje vyks BA Prezidiumo ir nacionalinių parlamentų pirmininkų susitikimas, taip pat posėdžiaus BA Prezidiumas ir komitetai, vyks BA apdovanojimų ir medalių įteikimo ceremonijos, BA 25-mečio minėjimo renginiai.
Europos Komisijos narys V. Andriukaitis dalyvaus antimikrobinio atsparumo problemoms skirtoje konferencijoje Vilniuje
Spalio 27 d., ketvirtadienį, oficialaus darbo vizito į Lietuvą atvyksta už sveikatą ir maisto saugą atsakingas Europos Komisijos narys Vytenis Andriukaitis.
EK narys atidarys Vilniuje vyksiančią tarptautinę mokslinę konferenciją „Iššūkiai sprendžiant antimikrobinio atsparumo (AMR) problemą“. Šį renginį organizuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) kartu su Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centru bei Europos maisto saugos tarnyba (EFSA). Konferencijoje bus aptariama AMR situacija Europoje, praktinė šalių narių patirtis ir gairės ateičiai.
Be Lietuvos mokslininkų, veterinarijos ir žmonių sveikatos specialistų, konferencijoje pranešimus taip pat skaitys EFSA bei Europos Komisijos sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato atstovai.
Po konferencijos Vilniuje EK narys vyks į Varšuvą, kur dalyvaus Centrinės ir Rytų Europos žemės ūkio ministrų susitikime dėl afrikinio kiaulių maro. V. Andriukaitis taip pat susitiks su Lenkijos gyventojais Europos Komisijos organizuojamame „Piliečių dialogo“ renginyje, kur aptars įvairius visuomenei aktualius sveikatos ir maisto saugos klausimus.
Viceministras: ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų šalių partnerystė turi būti grįsta bendromis vertybėmis
Europos Sąjungos (ES) ir Lotynų Amerikos ir Karibų šalių bendruomenės (CELAC) užsienio reikalų ministrų susitikime įvertintas regionų bendradarbiavimas, galimybės stiprinti politinius ir ekonomikos ryšius, aptartos vystomojo bendradarbiavimo ir klimato kaitos temos.
Susitikime Santo Dominge, Dominikos Respublikoje, dalyvavo užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius.
"ES ir CELAC partnerystės stiprinimas turi būti paremtas bendromis vertybėmis, ekonominiais, kultūriniais ir žmonių ryšiais, tarptautine teise, neginčijama pagarba žmogaus teisėms ir teritoriniam vientisumui. Šios vertybės tuo pačiu padėtų mūsų valstybėms partnerėms sustiprinti gero valdymo principus ir lyčių lygybę", - pažymėjo M. Bekešius.
Renginyje paskelbta Santo Domingo susitikimo deklaracija, kurioje pabrėžiama dviejų regionų bendradarbiavimo svarba ir nubrėžiamos gairės tolesnei veiklai.
Viceministras taip pat pasisakė papildomame renginyje, skirtame moterų vaidmeniui užtikrinant taiką ir saugumą.
"Lietuva dalyvauja tarptautiniu lygiu siekiant didesnio moterų atstovavimo visais valdymo lygmenimis, sprendžiant prievartos prevencijos ir padėties darbo rinkoje klausimus", - susitikime kalbėjo M. Bekešius. Jis atkreipė dalyvių dėmesį, kad Lietuva yra viena pirmųjų šalių, finansiškai parėmusių Jungtinių Tautų globalų moterų, taikos ir saugumo darbotvarkės įgyvendinimo ir humanitarinės veiklos instrumentą humanitarinei pagalbai teikti. Tam skirta 10 000 eurų iš Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų.
Viceministras Lietuvos Respublikos vardu Santo Dominge pasirašė susitarimą, kuriuo įsteigiama tarptautinė organizacija - ES bei Lotynų Amerikos ir Karibų fondas. Šio fondo tikslas - stiprinti ES ir šio regiono dvišalę partnerystę, įgyvendinti su tuo susijusius projektus. Fondo būstinė yra Hamburge, kur šis fondas jau veikia nuo 2011 metų, tik iki šiol jis neturėjo tarptautinės organizacijos statuso. Planuojama, kad 2017 metais fondas skirs ypatingą dėmesį Baltijos valstybėms, taip pratęsdamas analogiškas iniciatyvas, kurios 2014 metais buvo skirtos Višegrado, o šiemet - Karibų šalims.
Svarstomas projektas, kuris padėtų Baltijos šalių informacinių technologijų bendrovėms įsilieti į Lotynų Amerikos ir Karibų rinkas. Juolab, kad šio regiono rinka jau yra pažįstama Lietuvos informacinių technologijų verslui - Lietuvos įmonės yra sėkmingai pritaikiusios Lietuvos mokesčių elektroninio deklaravimo sistemas 6 Rytų Karibų šalyse - Gvatemaloje, Dominikoje, Dominikos Respublikoje, Grenadoje, Sent Lusijoje ir Sent Vinsente ir Grenadinuose.
CELAC buvo įkurta 2010 m. vasario 23 d. Pirmasis organizacijos susitikimas įvyko 2011 m. gruodį Karakase (Venesuela). Bendrija vienija apie 600 mln. gyventojų.
Rusijos karo laivai Ispanijos uoste nesustos
Rusija atsiėmė anksčiau pateiktą prašymą leisti trims jos laivams įplaukti į Ispanijos Seutos uostą, kad šie galėtų pasipildyti degalų, skelbia BBC, remdamasi Ispanijos užsienio ministerijos pateikiama informacija.
Ispanijos užsienio reikalų ministerija teigia, kad planuotas laivų sustojimas buvo atšauktas.
Ispanija patyrė NATO sąjungininkių spaudimą neleisti į Siriją plaukiantiems Rusijos karo laivams pasipildyti degalų jos uoste.
Rusijos karo laivų flotilė pastarąją savaitę iš Rusijos plaukia į Viduržemio jūrą.
„Atsižvelgdama į informaciją, kad šie laivai gali dalyvauti vykdant karinius veiksmus Sirijos Alepo mieste, Ispanijos užsienio reikalų ministerija paprašė Madride įsikūrusios Rusijos Federacijos ambasados paaiškinimo", - rašoma šalies užsienio reikalų ministerijos britų transliuotojui BBC atsiųstame pranešime.
Ministerija taip pat pranešė, kad rugsėjį trims Rusijos laivams buvo išduotas leidimas prisišvartuoti Seutos uoste nuo spalio 28 iki lapkričio 2 dienos. Ji pridūrė, kad Rusijos laivai Ispanijos uostuose sustodavo ne vienerius metus.
Tačiau paprašius paaiškinimo, Rusijos ambasada Madride pranešė, kad šalis atsiima prašymą. Tokio savo sprendimo ji nepaaiškino.
Daugiau kaip 10 NATO šalių žada prisijungti prie batalionų Baltijos valstybėse ir Lenkijoje
Per NATO gynybos ministrų susitikimą Briuselyje daugiau kaip 10 Aljanso šalių pažadėjo skirti pajėgų keturiems tarptautiniams batalionams Baltijos valstybėse ir Lenkijoje, kuriems vadovaus Didžioji Britanija, Vokietija, Kanada Ir JAV. Tai trečiadienį pranešė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg).
"Džiaugiuosi galėdamas paskelbti, kad daugelis sąjungininkų šiandien patvirtino prisidėsią prieš šių batalionų. Albanija, Italija, Lenkija ir Slovėnija prisijungs prie Kanados vadovaujamo bataliono Latvijoje. Belgija, Kroatija, Prancūzija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Norvegija - prie Vokietijos vadovaujamo bataliono Lietuvoje. Danija ir Prancūzija - prie Didžiosios Britanijos vadovaujamo bataliono Estijoje. Rumunija ir Didžioji Britanija prisijungs prie JAV vadovaujamo bataliono Lenkijoje", - sakė žurnalistams J. Stoltenbergas.
Liepos 8-9 dienomis Varšuvoje vykusiame NATO viršūnių susitikime oficialiai buvo priimtas sprendimas padidinti Aljanso karinį aktyvumą Rytų Europoje ir Baltijos šalyse. Jau 2017 metais Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje rotacijos pagrindu bus dislokuoti 4 batalionai. Varšuvoje buvo patvirtintos ir "vadovaujančios nacijos". Už Latviją bus atsakinga Kanada, už Lietuvą - Vokietija, už Estiją - Didžioji Britanija, o už Lenkiją - JAV.
.jpg)
