VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Į pradžią

11 22. Naujausios žinios

Ne – smurtui prieš moteris

Lapkričio 25 d. Vilniaus rotušė nušvis oranžine spalva, taip pažymint Tarptautinę kovos su smurtu prieš moteris dieną. Šią dieną taip pat prasideda vienerius metus truksianti Europos Komisijos sutelktų veiksmų kampanija kovai su smurtu prieš moteris.

Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) pradeda kampaniją Vilniuje ir prisijungia prie daugybės visame pasaulyje organizuojamų renginių „Orange events“. Lapkričio 25 d. žymiausi pastatai – nuo Graikijos Parlamento rūmų iki Europos Parlamento pastato Briuselyje – nušvis oranžine spalva, taip siekiant skleisti žinią apie šią aktualią problemą ir atkreipti dėmesį į poreikį skubiai stabdyti smurtą prieš moteris ir mergaites.

„Smurtas prieš moteris egzistuoja kiekvienoje šalyje visame pasaulyje. Europos Sąjungos šalyse atliktų apklausų apie smurtą prieš moteris duomenimis, Lietuvoje 31 proc. moterų nuo 15 metų amžiaus yra patyrusios fizinį ir (arba) seksualinį smurtą. Rimta problema Lietuvoje taip pat yra tai, kad aukos dėl patirto smurto linkusios kaltinti pačios save. 2010 m. „Eurobarometro“ atliktoje apklausoje 86 proc. apklaustų lietuvių sutiko, kad smurto artimoje aplinkoje priežastis galėjo būti pačių moterų provokuojantis elgesys. Lietuvoje šis apklausos rodiklis buvo aukščiausias Europos Sąjungoje, todėl akivaizdu, kad požiūrį į smurtą prieš moteris privalu keisti.“ teigia EIGE direktorė Virginija Langbakk. 

Šiai kampanijai EIGE paruošė ir išleido seriją informacinių leidinių, kuriuose pateiktos apžvalgos apie smurto prieš moteris aktualumą skirtingose ES šalyse.

Duomenys rodo, kad Lietuvoje 35 proc. moterų nuo 15 metų amžiaus yra patyrusios seksualinį priekabiavimą, be to, apskaičiuota, kad smurto prieš moteris artimoje aplinkoje nuostoliai Lietuvoje galėtų siekti 600 mln. Eur per metus.

Nustatyti tikrąjį problemos mastą yra sudėtinga. Dėl visuomenės tolerantiško požiūrio į smurtą artimoje aplinkoje, o kai kuriose ES šalyse – dėl nepasitikėjimo policija, daugeliu atvejų moterys vengia pranešti policijai apie smurtą prieš jas.

Lietuvoje yra nemokama visą parą veikianti pagalbos linija telefonu bei 29 krizių centrai, skirti suteikti pagalbą smurto šeimoje aukoms, tačiau šie centrai veikia tik didesniuose miestuose, o atokiose vietovėse pagalbos prieinamumas galėtų būti pagerintas.

EIGE reguliariai skelbs faktus bei informaciją apie pastangas stabdyti smurtą prieš moteris. Nuo lapkričio 25 iki gruodžio 10 dienos (Tarptautinės žmogaus teisių dienos) kasdien bus skelbiamos žinutės socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Twitter“ su nuorodomis #16Days ir #orangetheworld.

Vilniaus rotušė bus apšviesta oranžine spalva nuo lapkričio 25 dienos 18 val. iki lapkričio 27 dienos.

Mirė aktorė I. Garasimavičiūtė

Lapkričio 20-ąją mirė garsi Lietuvos teatro ir kino aktorė Irena Garasimavičiūtė. 
Buvusi teatro primadona pastaraisiais metais principingai vengė viešumo ir teatro. Bet turtingą ir intensyvią I. Garasimavičiūtės kūrybinę biografiją mena ne tik ilgas jos vaidmenų sąrašas, bet ir mintys, kurias 2002 m. užrašė Ingrida Daunoravičiūtė. Jose - subjektyvus, bet autentiškas žvilgsnis į jau istorija tapusį Lietuvos teatro laikotarpį.

Ryškaus charakterio, išraiškingos plastikos artistė sukūrė puikių vaidmenų Romualdo Juknevičiaus, Vytauto Čibiro, Jono Jurašo, Rimo Tumino ir kitų režisierių spektakliuose, filmuose, sukurtuose įvairiose kino studijose bei Lietuvos televizijoje.

Bus pristatyta keturvėjininko S. Šemerio atsiminimų knyga

Lapkričio 23 d. Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos Gerlacho palėpėje bus pristatyta Salio Šemerio atsiminimų knyga „Apie vėjus burėse, galvoje ir kišenėse". Vakare dalyvaus knygos sudarytojas istorikas Dainius Elertas, Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė, atsiminimų ištraukas skaitys aktorius Sigutis Jačėnas.
Ši erdvė itin artima poetui - Šemeriai gyveno name šalia bibliotekos, čia vykdavo jo kūrybos vakarai. 
Į vieną knygą „Apie vėjus burėse, galvoje ir kišenėse" buvo sudėti garsiojo poeto avangardisto, keturvėjininko S. Šemerio atsiminimai. 
Jo rankraščiai buvo saugomi dviejose institucijose - Lietuvos jūrų muziejuje ir Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje, kurios ir ėmėsi iniciatyvos juos išleisti. Muziejaus istorikas D. Elertas tapo ta jungiančiąja grandimi, kuri iš skirtingų atsiminimų mozaikų, užrašų, pastabų suformavo vieningą tekstą. 
Jūrų muziejui rūpėjo atskleisti ir daug kam nežinomą S. Šemerio asmenybės pusę - kaip lietuvių buriuotoją, kuris pirmasis užfiksavo ir plačiausiai perteikė savo įspūdžius po burėmis.
Pasak D. Elerto, dirbti su rankraščiu buvo nelengva, bet labai įdomu. „Visas S. Šemerio memuarinis palikimas - apie 475 ranka ir mašinraščiu rašyti puslapiai, - pasakojo istorikas. - Tarpukariu ir sovietmečiu Klaipėdoje gyvenęs poetas prisiminimus, pastabas, apmąstymus, sutiktų įdomių asmenybių apibūdinimus užrašinėjo ir kaupė asmeniniame rankraštyne. Jame buvo aptikta ir keletas parengtų atsiminimų planų, parašytos atskiros jų dalys, pradėti sisteminti užrašai. Tai patvirtina poeto sumanymą palikti užbaigtą atsiminimų tekstą. Tačiau iki šiol paskelbti tik pavieniai nedideli S. Šemerio atsiminimų fragmentai". 
Knyga "Apie vėjus burėse, galvoje ir kišenėse" suteikia galimybę į XX a. pr. - XX a. 6-ojo dešimtmečio Lietuvos istorinius įvykius pažvelgti poeto amžininko akimis. Ji supažindina su Vilkaviškio gyvenimu iki Pirmojo pasaulinio karo, su lietuvių karo pabėgėlių literatūrine veikla ir rūpesčiais Voroneže. Skaitytojas vedžiojamas avangardinės literatūros bohemos vieškeliais tarpukario Kaune. Sužinome apie Klaipėdos krašto ir uostamiesčio mokytojo kasdienybę. Daug dėmesio skiriama buriavimui Baltijos jūroje.
Autorius itin ekspresyviai pateikia žinomų visuomenės ir kultūros veikėjų charakteristikas. Atsiminimuose atgyja ir politikai, ir menininkai - Antanas Smetona, Augustinas Voldemaras, Vincas Mickevičius-Kapsukas, Maironis, Julius Janonis, Kazys Binkis, Vydūnas, Salomėja Neris, Justas Paleckis, Antanas Venclova, Liudas Alseika. 
Antrojo pasaulinio karo ir ankstyvojo pokario patirčių S. Šemerys neplėtoja. Karo pabaigoje pasitraukti į Vakarus jam nepavyko. Kelionė atgal iš Vokietijos buvo sunki ir varginanti. Nenorėdamas pakenkti kelionėje sutiktiems asmenims, sovietinėje Lietuvoje autorius privalėjo tylėti. Tačiau savo užrašuose poetas nevengė skaudžių sovietmečio realijų - veidmainiškumo, apsileidimo, girtavimo, brutalaus valdžios spaudimo kūrėjui. Apie viską rašė juokaudamas, nesudėtinga kalba, nuoširdžiai.
Knygoje bus netikėtų atradimų ir literatūros tyrinėtojams. Štai kaip keturvėjininkas paaiškina jo skandalingojo debiutinio rinkinio „Granata krūtinėje" pavadinimo kilmę: „Natalija Maikauskaitė yra kilusi iš Vilkaviškio apskrities, Opšrutų kaimo - mano žemietė. Ji buvo mano amžiaus, mano ūgio, stambaus kūno sudėjimo mergina. Aš jaučiau silpnybę kolosalioms moterims. Kai studijavau Kauno universitete, ji dirbo Žemės ūkio ministerijoje ir kartu studijavo Humanitarinių mokslų fakultete. Aš mėgau per pertraukas vaikščioti su ja universiteto koridoriumi. Studentai ją pravardžiuodavo „Grand Nata", kas skambėjo kaip „Granata". Kamiltonai juokaudavo: „Salys vaikščioja su granata!" 
Iš to atsirado sąvoka „Grand Nata širdyje", nes aš ją mylėjau. Iš tos sąvokos išriedėjo metafora „Granata krūtinėj" (dr. Jonas Basanavičius turėjo kulką krūtinėj, Liudas Gira - skeveldrą, o aš - visą granatą). Kai rašiau „Himną mergelei", tai turėjau galvoje Nataliją. Nors studentės iš pavydo ją vadindavo „didžioji maita".

Prezidentė tikisi pokyčių VRK ir VTEK, teigė patarėjas

Prezidentė tikisi atsinaujinimo naujos kadencijos Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK) ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) veiklos depolitizavimo. Tai po susitikimo su Seimo Pirmininku Viktoru Pranckiečiu sakė šalies vadovės patarėjas Mindaugas Lingė.
"Prezidentės teigimu, siekiant skaidrinti politinį procesą Seimo valios reikės formuojant naują Vyriausiąją rinkimų komisiją, iš kurios tikimasi atsinaujinimo ir efektyvios rinkimų organizavimo tvarkos užtikrinimo", - sakė M. Lingė.
Seimo Pirmininkas pažymėjo, kad komisijų darbas neturi būti politizuotas, o VRK veiklą reglamentuojančio įstatymo taisymą vadino ne skubiausiu darbu, ir žada prie to sugrįžti pavasarį.
"Visos komisijos turėtų būti politiškai nesusijusios, o kaip keisti įstatymą, reikės diskutuoti. (...) Tai yra įrašyta į darbų grafiką pavasarį", - sakė V. Pranckietis.
Pagal Konstituciją, Seimas sudaro Vyriausiąja rinkimų komisiją ir keičia jos sudėtį. Nuolat veikiančios Vyriausiosios rinkimų komisijos kadencija yra ketveri metai. Ilgametis VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas yra sakęs, kad nesieks būti perrinktas dar vienai kadencijai.
Prezidentė taip pat pageidavo principingo Seimo požiūrio VTEK atžvilgiu. "Parlamentas turi visus įrankius depolitizuoti šios komisijos darbą ir atstatyti jos reputaciją visuomenės akyse", - sakė M. Lingė.
Prezidentės patarėjas taip pat pažymėjo, kad svarbus Seimo susitelkimas siekiant užtikrinti, kad būtų priimti pradėti, bet nebaigti svarstyti svarbūs įstatymai.
"Bene dvejus metus svarstomą Vaiko teisių apsaugos įstatymą, Viešųjų pirkimų, dėl kurio jau vėluojama perkelti ES direktyvas, Valstybės ir savivaldybių įmonių bei biudžetinių įstaigų įstatymai, kuriais būtina užtikrinti ribotas šių institucijų vadovų kadencijas", - vardijo M. Lingė.

R. Juknevičienė išrinkta NATO Parlamentinės Asamblėjos viceprezidente

Seimo narė Rasa Juknevičienė pirmadienį pasibaigusioje 62-ojoje NATO Parlamentinės Asamblėjos sesijoje Stambule buvo išrinkta šio įtakingo parlamentarų forumo viceprezidente.
Pagrindiniai Rasos Juknevičienės veiklos šiose pareigose prioritetai bus stiprus transatlantinis ryšys, aktyvus darbas su narystės Aljanse siekiančiomis Ukraina bei Gruzija, glaudesnis tarpusavio supratimas, gilinantis į grėsmes Pietų Europai ir Baltijos šalims.
Asamblėjos viceprezidento pareigos sudaro galimybę dalyvauti ir biuro, kuris priima svarbius Asamblėjai sprendimus, darbe.
Asamblėjos prezidentu išrinktas Italijos atstovas Paolo Ali.
Seimo narė R. Juknevičienė taip pat buvo perrinkta NATO Parlamentinės Asamblėjos Politikos komiteto pagrindine pranešėja antrajai kadencijai ir rengs pranešimą apie Rusiją. Pranešimas bus pristatytas 2017 m. Asamblėjos pavasario sesijoje, kuri vyks Gruzijos sostinėje Tbilisyje.

Į Lietuvą atvyko 12 pabėgėlių iš Sirijos ir Irako

Į Lietuvą pirmadienio vakarą atvyko 12 pabėgėlių iš Sirijos bei Irako, BNS informavo Vidaus reikalų ministerija (VRM).

Iš Graikijos pagal Europos Sąjungos programą perkeltos dvi irakiečių ir viena sirų šeima bus apgyvendintos Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje.

Tiek dvi jaunos irakiečių šeimos, tiek vyresnio amžiaus sirų pora turi po du nepilnamečius vaikus. Irakiečių šeimose moterys – namų šeimininkės, vyrai turi staliaus ir sunkvežimio vairuotojo profesijas. Sirų pora – bedarbis ir žemės ūkio darbininkė.

Spalio pabaigoje Pabėgėlių priėmimo centrą paliko dvi šeimos, kurios bandė išvykti iš Lietuvos, dar neturėjusios tam reikiamų dokumentų – viena šeima netrukus grąžinta į centrą, kita sulaikyta Lenkijoje. Prieš dvi savaites mikroautobusais į Lenkiją iš centro išvyko 35 asmenys, daugiausia sirai – jie turėjo Šengeno vizas, tad buvo patikrinti pasieniečių ir išleisti iš šalies. VRM žiniomis, jie gali būti Vokietijoje.

Lietuvoje atsiras konteineriai maistui 

Miestuose, prie daugiabučių, šalia jau esamų šiukšlių konteinerių atsiras dar vienas – skirtas maisto atliekoms. Naujovė atsiras nuo 2019-ųjų – kas maisto atliekas veš, kaip dažnai ir kur, kol kas neaišku. Specialistai tik sako, kad netvarkos vieta maisto likučių konteineriai neturėtų tapti.

Kasmet išmetamų maisto atliekų kiekis Lietuvoje, skaičiuojama, sudaro beveik 12 proc. bendrų atliekų. Gyventojai išmeta apie 80 tonų maisto likučių.

Lietuva įsipareigojusi Europos Sąjungai šias atliekas rūšiuoti ir atskirai surinkti. Tad šalia popieriui, plastikui ir stiklui skirtų atliekų rūšiavimo konteinerių per dvejus metus turi atsirasti vietos ir maisto likučių konteineriui.

„Europos Sąjungos šalyse tai nėra naujovė, ir kitos šalys jau pakankamai sėkmingai įgyvendina maisto atliekų atskirą surinkimą. Tai reikalauja kitokio dėmesio nei popieriaus ar stiklo išrūšiuotos atliekos, nes reikia optimaliai paskaičiuoti surinkimą, išvežimą iš gyventojų ir tuomet atiduoti tas maisto atliekas tam, kas gamina kompostą arba biodujas“, – aiškina Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas.

Lietuvoje su oficialiu vizitu lankysis Ukrainos kariuomenės vadas generolas Viktoras Muženko

Lapkričio 22-23 d. Ukrainos kariuomenės vadas (Generalinio štabo viršininkas) generolas Viktoras Muženko (Viktor Muzhenko) ir jį lydinti delegacija Lietuvoje aptars dvišalį ir daugiašalį karinį bendradarbiavimą, saugumo situaciją, aktualius Ukrainos kariuomenės reformų klausimus.

Lapkričio 22 d. gen. V. Muženko susitiks su laikinuoju Lietuvos krašto apsaugos ministru Juozu Oleku, Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Jonu Vytautu Žuku ir Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų vadovybe. Taip pat Ukrainos delegacija lankysis į Generolo Silvestro Žukausko poligoną (Švenčionių r.), apžiūrės šiemet pradėjusį veikti modernų karių treniruočių kompleksą „Mūšis mieste“.

Lapkričio 23 d. Ukrainos kariuomenės vadas ir jį lydinti delegacija Krašto apsaugos ministerijoje susitiks su ministerijos Pajėgumų ir ginkluotės generaliniu direktoriumi pulkininku Dariumi Užkuraičiu ir kitais ministerijos atstovais.  Taip pat delegacijos nariai susitiks ir su Lietuvoje reabilituojamais Ukrainos kariais, lankysis Ukrainos ambasadoje, susitiks su Ukrainos ambasadoriumi Lietuvoje  Volodymyru Yatsenkivskiu.

Svečiai taip pat dalyvaus iškilmingoje rikiuotėje, skirtoje Lietuvos kariuomenės dienai ir kariuomenės atkūrimo 98-ųjų metinių minėjimui, Katedros aikštėje.

Kartu su gen. V. Muženko į Lietuvą atvyko Ukrainos Generalinio štabo Karinio bendradarbiavimo ir taikos palaikymo operacijų generalinio direktorato viršininkas generolas leitenantas Leonidas Holopatiukas, Ukrainos Specialiųjų operacijų pajėgų atstovai.

Ukrainos kariuomenės vadą vizito metu Lietuvoje lydės Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Volodymyras Yatsenkivskis,

Pradedami pirmieji NATO bataliono kovinei grupei skirtos infrastruktūros statybų darbai

Lapkričio mėnesį Infrastruktūros plėtros departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos pasirašė tris sutartis su Lietuvos statybų bendrovėmis dėl infrastruktūros, skirtos 2017 m. atvyksiančiai NATO bataliono kovinei grupei, projektavimo ir statybos darbų atlikimo. Pirmieji logistinės, ryšio įrangos, amunicijos saugojimo ir kitos infrastruktūros rangos darbai Ruklos kariniame miestelyje, Gaižiūnų poligone ir Linkaičiuose (Radviliškio r.) bus pradėti jau šio mėnesio pabaigoje.

Sąjungininkų pajėgų bataliono kovinei grupei skirtos infrastruktūros darbai bus atliekami etapais, dalis infrastruktūros bus parengta iki 2017 m. vasario, kita dalis – iki 2017 m. birželio pabaigos. Galutinė visų darbų kaina yra 5,8 mln. Eur.

 „Kitais metais NATO karių skaičius ir pajėgumas Lietuvoje išaugs apie septynis kartus, todėl  jau iš anksto pradedame ruoštis suteikti priimančiosios šalies paramą ir sudaryti visas būtinas sąlygas į šalį atvyksiantiems Vokietijos vadovaujamos Aljanso bataliono kovinės grupės kariams“, – sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Mirė airių rašytojas V. Trevoras

Eidamas 89-uosius metus, mirė airių rašytojas ir dramaturgas Viljamas Trevoras (William Trevor), kuris buvo minimas tarp kandidatų į Nobelio literatūros premiją. Tai pirmadienį pranešė BBC, remdamasis leidykla "Penguin Random House".
"Su liūdesiu pranešame apie V. Trevoro, vieno didžiausių airių rašytojų, mirtį. Reiškiame nuoširdžią užuojautą jo šeimai", - sakoma bendrovės "Penguin Random House" biuro Airijoje pranešime.
V. Trevoras išgarsėjo kaip pjesių, apsakymų ir romanų autorius. Tarp plačiausiai žinomų jo kūrinių - "Liusės Golt istorija" (2002), "Likimo posūniai" (1983), apsakymų rinkinys "Už ribos" (1981). Rašytojas tris kartus tapo prestižinės britų literatūros premijos "Costa" laureatu, keturis kartus buvo patekęs į pretendentų gauti Bukerio (Booker) premiją trumpąjį sąrašą. V. Trevoro vardas taip pat buvo minimas tarp kandidatų į Nobelio literatūros premiją.

Sukilėliai Alepe ilgai neatsilaikys: režimo kariai vis labiau artinasi

Sirijos vyriausybei pastarąją parą pavyko dar labiau prasiskverbti į rytinę Alepo miesto dalį, kurią kontroliuoja sukilėliai. 

Pasak žiniasklaidos, per pirmadienio bombardavimus čia žuvo beveik 40 žmonių. Agentūros AFP cituojami šaltiniai tikina, jog sukilėliai beveik nebeturi galimybės atsilaikyti – esą tik laiko klausimas, kada Sirijos režimui pavyks visiškai perimti Alepo kontrolę. 

Pasak analitikų, prezidentui Basharui al-Assadui tai būtų viena didžiausių pergalių šiame pilietiniame kare. Savo ruožtu Jungtinės Tautos baiminasi dėl rytiniame Alepe esančių vaikų likimo: skaičiuojama, kad čia jų yra apie 100 tūkstančių.

Strasbūre – balsavimas dėl Europos gynybos sąjungos

Europos Parlamentas šiandien balsuos dėl Europos Sąjungos gynybos stiprinimo ir siūlymo kurti Europos gynybos sąjungą. Skeptikai teigia, kad tokie planai gali kirstis su NATO paskirtimi.

ES vis dažniau susiduriant su terorizmu, kibernetiniais išpuoliais ir kitomis grėsmėmis, europarlamentarai rezoliucijoje, dėl kurios bus balsuojama antradienį, siūlo kurti Europos gynybos sąjungą, dar vadinamą gynybos Šengenu. Europos sąjungos narės taip pat raginamos skirti bent du procentus bendrojo vidaus produkto gynybai ir įsteigti ES karinių operacijų vadavietę bei daugiašales pajėgas. 

Labiausiai šiai idėjai priešinasi Didžioji Britanija, kuri net ir besitraukdama iš bendrijos, teigia, kad priešinsis bet kokiems planams didinti karinį bendradarbiavimą, jeigu jis nebus suderinamas su NATO veikla. Vis dėlto tokių planų iniciatoriai pabrėžia, kad gynybos sąjunga veiktų kartu su NATO. 

Bolivijos prezidentas E. Moralesas dėl sausros paskelbė šalyje nepaprastosios padėties režimą

Bolivijos vyriausybė nusprendė dėl sausros paskelbti visoje šalyje nepaprastosios padėties režimą. Tai pirmadienį pranešė respublikos prezidentas Evas Moralesas (Evo Morales).
"Šįryt kartu su ministrų kabinetu mes priėmėme dekretą, kuriuo dėl sausros ir vandens stygiaus daugelyje regionų, sukeltų klimato reiškinių, visoje šalyje skelbiama nepaprastoji situacija", - cituoja valstybės vadovą naujienų agentūra ABI.
Pasak prezidento, ministerijos jau gavo nurodymus parūpinti cisternų su vandeniu ir išgręžti šulinius labiausiai nukentėjusiuose rajonuose, taip pat ir faktinėje šalies sostinėje La Pase. Artimiausiomis valandomis E. Moralesas apskries šalies teritoriją, kad įvertintų ežerų būklę ir išnagrinėtų galimus problemos sprendimo būdus.
Kaip pabrėžė prezidentas, Boliviją ištiko didžiausia per 100 metų sausra. Anksčiau valdžia pranešė, kad nuo birželio mėnesio pagalbos prašė 125 tūkstančiai nukentėjusių šeimų.

D. Trampas teigia, kad pačią pirmą jo dieną prezidento poste JAV nutrauks TPP prekybos susitarimą

Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) pareiškė, kad pačią pirmąją jo dieną Baltuosiuose rūmuose JAV nutrauks Ramiojo vandenyno prekybos sutartį (TPP), rašo agentūra BBC.
Būsimasis prezidentas vaizdo įraše paskelbė planus, ką jis pirmiausiai ketina daryti, sausio mėnesį perėmęs JAV prezidento pareigas. 
TPP prekybos susitarimą pasirašė 12 šalių ir kartu jos apima 40 proc. pasaulio ekonomikos. TPP sutartis pasiekta 2015 metais, ją pasirašė tokios šalys kaip JAV, Japonija, Malaizija, Australija, Naujoji Zelandija, Kanada ir Meksika, bet sutarties dar neratifikavo atskiros šalys. TPP tikslas - gilinti ekonominius ryšius ir didinti prekybą, pavyzdžiui, mažinti tarifus. Tačiau oponentai teigia, kad sutartis pasiekta slapta ir yra palanki didelėms korporacijoms. 
D. Trampas taip pat pasižadėjo mažinti "darbo vietų naikinimo apribojimus" anglių kasyboje ir stabdyti piktnaudžiavimus vizomis. Tačiau vyras neužsiminė apie Barako Obamos (Barack Obama) priimtų sprendimų anuliavimą ir sienos statybas pietiniame pasienyje su Meksika - du veiksmai, apie kuriuos D. Trampas skelbė rinkiminės kampanijos metu.

Japoniją supurtęs žemės drebėjimas Fukušimoje sukėlė cunamio bangas

Prie Japonijos Fukušimos ir Mijagio prefektūrų įvykęs 7,4 stiprumo žemės drebėjimas sukėlė aukštesnes nei vieno metro cunamio bangas, praneša naujienų agentūra BBC.
Japonijos meteorologijos agentūra praneša, kad žemės drebėjimas įvyko antradienį, 6.00 val. ryto vietos laiku. Gyventojams skubiai nurodyta vykti į aukštesnes vietas, jie įspėti apie iki trijų metrų aukščio siekiančias bangas. Gauta pranešimų apie nedidelius sužalojimus ir padarytą žalą.
Šią teritoriją 2011 metais taip pat sukrėtė žemės drebėjimas ir cunamis, žuvo daugiau kaip 18 tūkst. žmonių. Galingiausias kada nors užregistruotas žemės drebėjimas tais metais Fukušimos atominėje elektrinėje sukėlė radioaktyviųjų medžiagų nutekėjimą, kurių valymo operacija vyksta iki dabar. 
Remiantis pareigūnų pranešimais, ženklų, rodančių, kad anksti ryte įvykęs žemės drebėjimas šį kartą būtų padaręs žalos elektrinei, nėra. 

Pietų Sudane nusileido Japonijos pajėgos, baiminamasi pirmųjų šalies kovų užsienyje nuo II-ojo pasaulinio karo

Pietų Sudane pirmadienį nusileido Japonijos karinių pajėgų kontingentas, pranešė Japonijos pareigūnas. Šio žingsnio kritikai teigia, kad tai karius gali įtraukti į kautynes, kurios Japonijai būtų pirmosios kautynės užsienyje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, skelbia „Reuters".
Japonijos kariai prisijungs prie Jungtinių Tautų (JT) taikdarių ir padės šioje skurdžioje, civilinio konflikto kamuojamoje šalyje statyti infrastruktūrą.
Tačiau, remiantis praėjusiais metais Japonijos vyriausybės suteiktomis galiomis, jiems taip pat bus leidžiama reaguoti į skubius JT darbuotojų prašymus suteikti pagalbos. Be to, kariams planuojama leisti saugoti JT bazes, kurios ne kartą buvo užpultos kovų metu.
350 karių dislokavimas Pietų Sudane atitinka saugumą reglamentuojančius Japonijos teisės aktus, kuriais numatoma stiprinti šalies kariuomenės vaidmenį užsienyje. Tačiau kritikai Japonijoje sako, kad šis žingsnis šalies pajėgas gali įvelti į pirmą konfliktą per daugiau kaip septynis dešimtmečius.
Naftą išgaunantis Pietų Sudanas, paskelbęs savo nepriklausomybę nuo Sudano 2011-aisiais metais, 2013-ųjų metų gruodį paniro į civilinį karą, kai tarp šalies prezidento Salvos Kiro (Salva Kiir) ir iš pareigų atleisto jo pavaduotojo Rijeko Mašaro (Riek Machar) kilęs ginčas virto kautynėmis, kurių pagrindas neretai būna etninis.
2015 metais pasiektas taikos susitarimas kuriam laikui nutraukė kovas, tačiau nuo to laiko jis buvo dažnai pažeidžiamas. Rimti susirėmimai vėl kilo šių metų liepą.

Kaliningrado srityje dislokuotas kranto raketų kompleksas "Bastion"

Rusijos kariuomenės grupuotė Kaliningrado ypatingajame rajone sustiprinta kranto raketų komplekso "Bastion" divizionu. Tai pirmadienį naujienų agentūrai "Interfax" pranešė šaltinis, susipažinęs su situacija.
Jis patikslino, kad divizionas įtrauktas į Baltijos laivyno raketų junginio sudėtį.
Lapkričio 19 d. Baltijos laivyno spaudos tarnyba informavo, kad laivyno raketų junginiai "rengia infrastruktūrą ir, kaip planuota, persiginkluoja naujais kranto ir operatyvinių-taktinių raketų kompleksais".
Spaudos tarnyba nepatikslino, kokiais konkrečiai kompleksais persiginkluojama.

Ispanija pareikš Didžiajai Britanijai protestą dėl mokslinio laivo apšaudymo

Ispanija pareikš Didžiajai Britanijai protestą dėl savo mokslinio laivo apšaudymo signalinėmis raketomis netoli Gibraltaro. Tai pirmadienį naujienų agentūrai "RIA Novosti" pranešė Ispanijos URM atstovai.
Anksčiau pasirodė pranešimų apie incidentą prie Gibraltaro, kuriame dalyvavo Didžiosios Britanijos karinių pajėgų patrulinis kateris "HMS Sabre", paleidęs signalinių raketų Ispanijos laivo link.
Gautomis žiniomis, Ispanijos mokslinis laivas "Angeles Alvarino", mėginęs pastatyti hidroakustinį plūdurą, radijo bangomis gavo kelis britų kariškių įsėjimus, bet jo įgula nereagavo. Tada "HMS Sabre" paleido kelias signalines raketas. Po to ispanai paliko incidento rajoną.
Pasak URM atstovų, "Angeles Alvarino" priklauso Ispanijos okeanografijos institutui, jis "vykdė savo įprastines funkcijas vandenyse netoli Gibraltaro", kuriuose, kaip mano Ispanija, galioja jos suverenitetas.
Tokių incidentų Gibraltare nutinka gana dažnai. Didžioji Britanija laiko tris jūrmyles aplink Gibraltarą savo teritoriniais vandeninis, Ispanija to nepripažįsta.
Ispanija laiko Gibraltarą savo teritorija, bet per referendumus, įvykusius 1967 ir 2002 metais, daugiau kaip 90 procentų gibraltariečių panoro likti Didžiosios Britanijos sudėtyje.

Vokietijoje rastas D. Trampo senelio laiškas, kuriame jis prašo nedeportuoti jo iš Bavarijos

Vokietijos archyvuose rastas išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) senelio Frydricho (Friedrich) laiškas, kuriame prašoma neišsiųsti jo iš Bavarijos karalystės už karinės prievolės įstatymo pažeidimą, rašo žurnalas "Bild".
Leidinys išspausdino 1905 metais rašytą laišką. Jame F. Trampas kreipiasi į Bavarijos princą Luitpoldą (Luitpold), vadindamas monarchą "mylimu, kilniadvasiu, išmintingu ir teisingu" valdovu, ir prašo princą nedeportuoti jo iš šalies. Luitpoldas šį prašymą atmetė.
F. Trampas gimė Kalštate, kuris tada priklausė Bavarijos karalystei, ir emigravo į JAV, neatlikęs būtinosios karinės tarnybos. Jungtinėse Valstijose D. Trampo senelis susikrovė turtą ir pamėgino vėl įsikurti Bavarijoje. Bet karalystės valdžia nusprendė jį deportuoti už įstatymo pažeidimą, ir jam teko grįžti į JAV.

Pietų Afrikoje siūloma nustatyti darbo užmokesčio minimumą

Pietų Afrikos Respublikos vyriausybė pasiūlė nustatyti šalyje 3 500 randų (242 JAV dolerių) per mėnesį minimalaus darbo užmokesčio lygį, informuoja BBC.
Maždaug 47 proc. Pietų Afrikos gyventojų per mėnesį uždirba mažiau už pasiūlytą darbo užmokesčio minimumą, kuris nustatomas siekiant įveikti skurdą dėl nepakankamų pajamų ir nelygybę.
Tačiau kritikai teigia, kad tokia naujovė gali pakurstyti nedarbą, nes darbdaviai gali būti nepajėgūs mokėti didesnes algas.
Šalies vyriausybė žada apsvarstyti šį klausimą ir viliasi, kad tokį minimalios mėnesinės algos lygį pavyks nustatyti per dvejus metus.
Atlyginimai yra ypač jautrus klausimas šioje šalyje, kur nedarbo lygis artėja prie 25 proc. ribos.

Kazachstano ir Baltarusijos ginkluotės inspektoriai lankysis Lietuvoje

Lapkričio 21–25 d. Kazachstano ir Baltarusijos ginkluotės kontrolės inspektorių grupė Lietuvoje atliks pasirinkto rajono inspekciją pagal Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) 2011 m. parengto Vienos dokumento reikalavimus.

Vizito metu pasirinktame rajone, kurio plotas iki 20 000 kv. km, Kazachstano vadovaujama ginkluotės kontrolės inspektorių grupė turės teisę apsilankyti Lietuvos kariuomenės poligonuose ir šiuo metu Lietuvoje vykstančiose tarptautinėse pratybose „Iron Sword 2016“. Kazachstano ir Baltarusijos pareigūnai išklausys Krašto apsaugos Savanorių pajėgų, Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ ir Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko vadų pranešimus.

Kazachstano ir Baltarusijos ginkluotės kontrolės inspektoriams, vadovaujantis 2011 m. Vienos dokumento nuostatomis, bus sudaryta galimybė apskristi pasirinktą rajoną Lietuvos karinių oro pajėgų orlaiviu ir įsitikinti, kad jokia nedeklaruota karinė veikla nėra vykdoma. 

Kazachstano pareigūnai, vadovaudamiesi 2011 m. Vienos dokumento nuostatomis ir inspekcijos metu gauta informacija, parengs ir išplatins ESBO šalims ataskaitas, kuriose pateiks išvadas, kaip Lietuva vykdo tarptautinių sutarčių reikalavimus ginkluotės kontrolės srityje. 

Tai bus trečioji šiais metais užsienio šalių Lietuvoje atlikta ginkluotės kontrolė pagal 2011 m. Vienos dokumentą. Šiemet Lietuvoje jau lankėsi Suomijos ir Baltarusijos ginkluotės kontrolės inspektoriai. Lietuvos atstovai šiais metais inspektavo Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano ir Tadžikistano karinius dalinius.

2011 m. Vienos dokumentas įpareigoja valstybes kasmet pateikti informaciją apie savo karines pajėgas, gynybinių pajėgumų vystymo planus ir karinį biudžetą, taip pat iš anksto informuoti apie planuojamą karinę veiklą. Valstybės taip pat įsipareigoja priimti savo teritorijoje nustatytą skaičių kitų šalių karinių ekspertų inspekcijų ir vizitų į karinius dalinius. 

Remiantis 2011 m. Vienos dokumentu, kiekviena ESBO priklausanti šalis turi teisę patikrinti, ar kita šiai organizacijai priklausanti šalis nevykdo stambaus masto karinės veiklos, apie kurią būtina pranešti iš anksto, ir ar neturi nedeklaruotų karinių pajėgumų.

Lietuvos sociologai pasirengę prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo

2016 m. lapkričio 18 d. Mykolo Romerio universitete (MRU) įvyko 8-oji Nacionalinė Lietuvos sociologų konferencija, kurios tema šiemet buvo „Skirtys ir jungtys lokalumo – globalumo sandūroje“. Konferencijos tikslas buvo pasiekti didesnio supratimo apie lokalios socialinės kultūrinės politikos, identitetų ir prasmių ribas globalėjančiame pasaulyje, apimtame fragmentacijos, įtampų, netikrumo ir iššūkių. Pranešimus skaitė daugiau kaip 40 mokslininkų iš skirtingų Lietuvos mokslo institucijų, taip pat Lenkijos sociologų draugijos prezidentė prof. dr. Grażyna Skąpska. Lietuvos sociologų draugijos organizuojama konferencija kiekvienais metais vyksta vis kitame universitete, kitąmet konferencija bus organizuojama Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakultete.

Lietuvos sociologų draugijos (LSD) prezidentė bei VDU Sociologijos katedros vedėja doc. dr. Milda Ališauskienė pasakoja, kad tradicija tapusi sociologų konferencija tampa ne tik naujų mokslinių atradimų pristatymo erdve, tačiau ir vieta, kurioje pasidalinama savo bendruomenės džiaugsmais ir rūpesčiais, pastarųjų, pasak mokslininkės, kasmet daugėja: „Mažėjantis studentų skaičius, o su juo ir darbo vietų skaičius palietė jei ne kiekvieną asmeniškai, tai bent jau daugumą mokslo ir studijų institucijų, kuriose dirba LSD nariai. Mano žiniomis, 2016 m. priėmimo į aukštąsias mokyklas metu, sociologijos studijoms valstybė skyrė net 17 valstybės finansuojamų vietų!“, – ironizavo VDU Sociologijos katedros vedėja.

Klaipėdos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Klaipėdos Viltis“ renginys „AŠ KAIP IR TU“

Lapkričio 25 dieną, 18val. Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos Renginių salėje (Senasis bibliotekos pastatas, II a.) Klaipėdos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Klaipėdos Viltis“ kviečia į renginį „AŠ KAIP IR TU“, kuriame pristatys savo aktoriukų trupės „Drugelis“ spektaklį „Vakarė šviesiai mėlyna“. Po spektaklio Kalėdų laukimo nuotaika pasidalins Klaipėdos savivaldybės kultūros centro „Žvejų rūmai“ choras „CANTARE“.

Idėja tokiam renginiui kilo bendraujant su neįgaliaisiais: „Jų didžiausias išreikštas noras – kad į jų pasirodymą ateitų kuo daugiau sveikų žmonių, nes tik tarp jų jie jaučiasi sveikesni“ – sako režisierė Laura Šakurskytė – Žilinskienė. Jos manymu, bendravimas su šiais žmonėmis apnuogina mūsų kasdienybę. Mes dažnai sureikšminame tokius dalykus, kurie neturi didelės prasmės, tačiau mus verčia jaustis nelaimingais. Intelekto sutrikimų turintys žmonės, mūsų akimis - „vargšai“, tačiau būtent jie mus išmoko vertinti tai, ką jau turime. „Jei nebranginam savo gyvenimo, galimybių, nesidžiaugiame kiekviena diena – tai mes ir esame tie nuskriaustieji“, - mano L. Šakurskytė – Žilinskienė.

Lietuvos istorijos akcentai

Lietuva lapkričio 22-ąją:
1893 m. caro valdžia susidorojo su Kražių parapijos tikinčiaisiais, pasipriešinusiais valdžiai. Nužudyti 9 žmonės, apie 50 sužeista, 330 tardyta, 71 atiduotas teismui.
1905 m. įkurta Lietuvos valstiečių sąjunga.
1999 m. į kunigus įšventinti pirmieji šeši Vilniaus kunigų seminarijos auklėtiniai - diakonai.
2000 m. Kaune, Raudonojo Kryžiaus ligoninėje, atidarytas pirmasis Lietuvoje Psichodinaminės psichoterapijos sektorius.
2001 m. Minske pasirašyta Lietuvos ir Baltarusijos kultūros ministerijų bendradarbiavimo sutartis.
2002 m. pasveikinti Lietuvos žmonių šaliai sulaukus kvietimo tapti NATO nare bei susitikti su trijų Baltijos valstybių vadovais į Vilnių atvyko Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Džordžas V. Bušas (George W. Bush) su žmona Lora Buš (Laura Bush). Oficialūs susitikimai vyko lapkričio 23-iąją.
2003 m. Marijampolėje atidengtas paminklas "Tauro" apygardos partizanams, kovojusiems Suvalkijoje 1944-1955 metais. Pokario kovose žuvo apie 7 tūkst. šios apygardos partizanų ir jų ryšininkų.
2006 m. Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II (Elizabeth II) ir jos vyras Edinburgo hercogas Filipas (Philip) laiške, adresuotame Seimui, išreiškė nuoširdžią padėką už įsimintino vizito organizavimą. Didžiosios Britanijos karališkoji pora Lietuvoje lankėsi 2006 m. spalio 16-18 dienomis.
2007 m. Seime paminėtas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro profesoriaus Kazimiero Antanavičiaus atminimas. Lapkričio 25-ąją jam būtų sukakę 70 metų.
2010 m. Miknių-Pėtrėčių sodyboje Mėnaičių kaime, Radviliškio rajone, atidarytas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo memorialas. Memorialą, kurį sudaro atstatytas Lietuvos partizanų vyriausiosios vadavietės bunkeris, virš jo esanti klėtis ir šalia bunkerio pastatytas paminklas, pašventino Lietuvos kariuomenės ordinaras vyskupas Gintaras Grušas.
2012 m. prozininkė, eseistė Giedra Radvilavičiūtė kartu su dar vienuolika rašytojų Briuselyje atsiėmė šių metų Europos Sąjungos literatūros premiją.
2013 m. ant sostinės Gedimino prospekto 9-ojo pastato atidengta lenta, primenanti, jog šiame pastate buvo atkurta Lietuvos kariuomenė. Į pastatą tuometiniame Jurgio prospekto Nr. 11 įsikėlė Lietuvos Taryba, čia taip pat įsikūrė pirmoji tuometė Krašto apsaugos ministerija. Šiame pastate buvo pradėti registruoti ir pirmieji kariuomenės savanoriai.

L. Linkevičius Londone susitiks su JK užsienio reikalų sekretoriumi

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius lapkričio 23–24 dienomis lankysis Londone, Jungtinėje Karalystėje, teigiama pranešime spaudai.  

Vizito metu L. Linkevičius susitiks su šalies užsienio reikalų sekretoriumi Borisu Johnsonu ir parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininku Crispinu Bluntu.

L. Linkevičius taip pat duos interviu britų transliuotojo „BBC“ laidai „HARDtalk“, dalyvaus žinomos ekspertų organizacijos „Europos reformų centras“ diskusijoje apie padėtį Europoje ir susitiks su Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės nariais.

Ministras taip pat dalyvaus ambasados organizuojamame šventiniame renginyje, skirtame Lietuvos kariuomenės dienai.

Maidano metines mininti Ukraina išlaikė žvilgsnį Vakarų link

Ukrainai pirmadienį minint trečiąsias savo proeuropietiškos revoliucijos pradžios metines, prezidentas Petro Porošenka griežtai atmetė „Rusijos pasaulį“.

Vadinamieji Euromaidano protestai truko tris mėnesius ir baigėsi kraujo praliejimu, kuris pareikalavo daugiau kaip 100 daugiausia neginkluotų žmonių ir maždaug 20 policininkų gyvybių.

P. Porošenka lapkričio 21-ąją yra paskelbęs Orumo ir taikos diena.

Per minėjimo ceremoniją Kijeve jis sakė, kad ši buvusi sovietinė respublika niekuomet negrįš prie Maskvos dominuojamos praeities.

„Orumo revoliucija padarė galą mūsų rusiškai-sovietinei praeičiai ir posovietiniam periodui, – sakė P. Porošenka. – Ji nubrėžė aiškią demarkacijos liniją. Ji atskyrė mūsų Ukrainos ir Europos pasaulį nuo Rusijos pasaulio.“

Didžiausiose ES šalyse didėja gyventojų pritarimas narystei Bendrijoje

Penkiose iš šešių didžiausių Europos Sąjungos (ES) valstybių didėja piliečių pritarimas narystei Bendrijoje. Vokietijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje ir Lenkijoje gyventojai, anot reprezentatyvios apklausos, labiau teigiamai nei dar kovo mėnesį vertina savo šalies priklausymą ES. Apklausą atliko „Bertelsmann" fondas.
Netikėtai rodikliai ypač pagerėjo Didžiojoje Britanijoje. Kovą, likus trims mėnesiams iki „Brexit" referendumo, tik 49 proc. britų nurodė esantys už savo šalies pasilikimą Bendrijoje. Tuo tarpu rugpjūtį jų jau buvo 56 proc. Birželio gale vykusiame referendume dauguma britų nežymia persvara nubalsavo už išstojimą iš ES.
Daugiausiai euroentuziastų šiuo metu yra Lenkijoje - 77 proc. Kovą pritariančiųjų narystei buvo 68 proc. Toliau eina Vokietija: jei vyktų atitinkamas referendumas, 69 proc. vokiečių nurodė, jog balsuotų už pasilikimą. Kovą šis rodiklis buvo 61 proc.
Kritiškiausios nuotaikos yra Italijoje ir Prancūzijoje: tarp italų rugpjūtį už pasilikimą ES buvo tik nežymi dauguma apklaustųjų - 51 proc. (kovą: 50 proc.). Prancūzijoje per tą patį laikotarpį pritarimas Bendrijai išaugo keturiais procentiniais punktais iki mažiausiai 53 proc.
Tik Ispanijoje pritariančiųjų ES mažėjo. Kovą 71 proc. ispanų teigė, kad yra už tolesnę savo šalies narystę ES, o rugpjūtį jų jau buvo 68 proc. 
Europos mastu pritarimas narystei ES 2016-ųjų rugpjūtį šoktelėjo iki 62 proc. Kovą jis buvo 57 proc.

Popiežius Pranciškus pratęsė kunigams suteiktą teisę atleisti už abortą

Pirmadienį popiežius Pranciškus neribotam laikui pratęsė visiems katalikų kunigams suteiktą teisę atleisti aborto nuodėmę. Anksčiau tokią teisę turėjo tik vyskupai ir ypatingą statusą turintys nuodėmklausiai, praneša „Reuters" ir „France24".
Popiežius Pranciškus šią žinią pranešė apaštališkajame laiške, kurį paskelbė sekmadienį pažymėjęs Gailestingumo jubiliejaus metų pabaigą.
Popiežius teigė norėjęs „dar kartą tvirtai pakartoti, kad abortas yra sunki nuodėmė, nes ji nutraukia nekaltą gyvybę", bet pridūrė, kad „nėra tokios nuodėmės, kurios nepasiektų ir nepanaikintų Dievo gailestingumas, sutikęs atgailaujančią širdį, kuri nori susitaikyti su Dievu".
Popiežius Pranciškus jau buvo visiems kunigams laikinai suteikęs galią atleisti už aborto nuodėmę per Šventuosius Gailestingumo metus, kurie buvo minimi nuo 2015-ųjų metų gruodžio 8 dienos iki 2016-ųjų lapkričio 20 dienos. Tačiau pirmadienį paskelbtame laiške užsimenama, kad ši teisė galios bent iki jo popiežystės pabaigos.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi lapkričio 22-osios įvykiai pasaulio istorijoje:

1497 m. portugalų keliautojas Vasko da Gama (Vasco Da Gama), ieškojęs jūros kelio į Indiją, tapo pirmuoju jūrininku, apiplaukusiu Gerosios Vilties kyšulį Afrikos žemyno pietuose.
1819 m. gimė anglų rašytoja Merė Ana Evans (Mary Ann Evans), rašiusi slapyvardžiu Džordžas Eliotas (George Eliot). Ją išgarsino romanas "Malūnas prie Floso upės".
1878 m. britams apšaudžius ir užgrobus Ali Musdžido tvirtovę, prasidėjo Antrasis Afganistano karas.
1890 m. gimė prancūzų pasipriešinimo lyderis Antrojo pasaulinio karo metais bei vėliau tris kartus Prancūzijos prezidentu rinktas generolas Šarlis de Golis (Charles de Gaulle).
1899 m. gimė JAV lakūnas Vilis Postas (Wiley Post), kuris pirmasis apskrido aplink pasaulį.
1916 m. mirė JAV rašytojas, apysakų "Baltoji iltis", "Protėvių šauksmas", "Smokas Belju" ir kt. autorius Džekas Londonas (Jack London).
1917 m. Kanadoje sukurta Nacionalinė ledo ritulio lyga NHL.
1943 m. Kaire įvyko Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Vinstono Čerčilio (Winston Churchill), JAV prezidento Franklino Ruzvelto (Franklin Roosevelt) ir Kinijos nacionalistų lyderio Čian Kaiši (Chiang Kai-shek) susitikimas, skirtas karui prieš Japoniją aptarti.
1943 m. Libanas atgavo nepriklausomybę nuo Prancūzijos.
1954 m. mirė sovietų diplomatas Andrejus Višinskis. Per didžiuosius 4-ojo dešimtmečio valymus jis buvo SSRS generalinis prokuroras, vėliau tapo užsienio reikalų ministru.
1963 m. Dalaso mieste nužudytas JAV prezidentas Džonas F. Kenedis (John F. Kennedy).
1964 m. Bostono Šventojo kryžiaus katedroje aukotos pirmosios JAV katalikiškos šv. Mišios už prezidentą - Džoną F. Kenedį (John F. Kennedy), nužudytą prieš metus.
1975 m. pirmuoju Ispanijos karaliumi nuo 1931 metų prisaikdintas Chuanas Karlas (Juan Carlos). Nuo 1939 metų Ispaniją valdęs generolas Fransiskas Frankas (Francisco Franco) buvo miręs prieš dvi dienas.
1977 m. po dvejus metus trukusio bylinėjimosi iš Londono ir Paryžiaus prasidėjo reguliarūs viršgarsinio lėktuvo "Concorde" skrydžiai į Niujorką.
1980 m. mirė 4-ojo dešimtmečio kino žvaigždė ir sekso simbolis Maė Vest (Mae West).
1989 m. per sprogimą vakarinėje Beiruto dalyje kartu su 16 žmonių žuvo ką tik išrinktas Libano prezidentas Renė Muavadas (Rene Muawad).
1990 m. po 11 metų valdžioje atsistatydino Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Margaret Tečer (Margaret Thatcher).
1995 m. britų namų šeimininkė Rozmari Vest (Rosemary West) pripažinta kalta dėl to, jog nužudė 10 moterų ir mergaičių, tarp jų savo dukrą bei podukrą. Už kiekvieną žmogžudystę ji nuteista kalėti iki gyvos galvos.
1996 m. Australijos teismas nuteisė Martiną Brajentą (Martin Bryant) kalėti iki gyvos galvos už tai, kad Port Arturo mieste 1996 metų balandį nušovė 35 žmones.
1997 m. viename iš prabangių Sidnėjaus viešbučių rastas ryškiausios Australijos roko žvaigždės - grupės INXS lyderio Maiklo Hatčinso (Michael Hutchence) lavonas.
1998 m. Kroatija ir Bosnija pasirašė tris sutartis ir taip reglamentavo savo santykius po Bosnijos karo.
1999 m. nežinomi asmenys nužudė Alžyro islamistų lyderį, uždraustojo Islamo gelbėjimo fronto (FIS) vadovą Abdelkaderą Hačanį (Abdelqader Hachani).
2002 m. po masinių riaušių, per kurias žuvo mažiausiai 215 žmonių, Nigerija atsisakė planų rengti grožio konkursą "Mis Pasaulis".
2003 m. Tbilisyje, Gruzijoje, prezidento Eduardo Ševardnadzės oponentai užgrobė parlamento pastatą ir reikalavo prezidento atsistatydinimo. 
2005 m. Angela Merkel (Angela Merkel) tapo pirmąja moterimi Vokietijos kanclere.
2010 m. Vokietijoje vyko pirmasis piratų teismas po 400 metų pertraukos. Dešimt somaliečių buvo teisiami už Vokietijos laivo užpuolimą.

 

Atgal