Į pradžią
12 07. Naujausios žinios
Seimui pristatyta XVII Vyriausybės programa
Paskirtasis Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis parlamentui pristatė paskirtuosius ministrus ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir Lietuvos socialdemokratų partijos koalicijos parengtą XVII Vyriausybės programą.
„Vyriausybės tikslas – pasiekti, kad Lietuvoje būtų gera gyventi, kai įsisenėję skauduliai nebealina Lietuvos žmonių, mūsų valstybės Nepriklausomybę stiprina ne tik narystė transatlantinėse organizacijose, bet ir visų Lietuvos piliečių meilė Tėvynei, noras dėl jos dirbti, kurti ir aukotis“, – teigiama Vyriausybės programoje. Kaip pabrėžiama šiame dokumente, valstybės raidos vizija ir siūlomi sprendimai paremti penkių darnų – darnaus žmogaus, darnios visuomenės, darnaus švietimo ir kultūros, darnios ekonomikos bei darnaus valstybės valdymo – principu.
Pristatydamas Vyriausybės 2016–2020 m. darbus S. Skvernelis pabrėžė, kad programa yra nuosekli ir pasižyminti tuo, kad esminės problemos ir klausimais sprendžiami horizontaliuoju bendradarbiavimo principu, neišskiriant atskiros vienos ar kitos ministerijos veiklos srities, nes problemos matomos kaip visa visuma ir sritys labai dažnai yra persidengiančios, koreguojančios, pildančios viena kitą.
Programos socialinės apsaugos srityje įsipareigojama kurti palankią šeimai aplinką, kompleksiškai spręsti vaikų globos ir įvaikinimo problemas, remti paslaugas šeimoms teikiančias nevyriausybines organizacijas ir bendruomenes, mažinti smurtą ir kovoti su patyčiomis.
Sveikatos apsaugos sistemoje bus siekiama veiksmingos ir skaidrios sveikatos apsaugos sistemos,gerinti darbo sąlygas medikams, užtikrinti efektyvią ligų prevenciją ir ankstyvąją diagnostiką, veiksmingą kovą su žalingais įpročiais, teikti realią pagalbą neįgaliems vaikams ir jų šeimoms, pritaikyti aplinką ir paslaugas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms. Vyriausybė aktyviai kovos su žalingais įpročiais ir sieks, kad prekiauti alkoholiniais gėrimais būtų galima tik specializuotose parduotuvėse, leisti stiprų alkoholį įsigyti ir vartoti nuo 20 metų, didinti alkoholinių gėrimų ir tabako akcizus ir kt.
Pristatytu dokumentu numatoma skatinti savarankišką ir už savo sprendimus atsakingą vietos savivaldą, įgyvendinti efektyvią regionų politiką, pasirengti regioninio valdymo reformai.„Ateities Lietuvos regioninė politika turi įtraukti ir suteikti galią vietos partneriams, bendruomenėms, verslui, nevyriausybinėms organizacijoms“, – rašoma programoje.
Vyriausybės ilgalaikis tikslas yra suderinti sąlygas ekonomikos vystymuisi, gyventojų gerovei ir aukštiems aplinkos kokybės standartams. Tam pasiekti numatomos keturios veiksmų grupės: darnaus gamtos ir žmogaus sambūvio skatinimas, rūpinimasis biologinės įvairovės išsaugojimu, aplinkosauginis visuomenės sąmoningumo skatinimas, darnios, atsakingos ir konkurencingos ūkio politikos formavimas.
Būsimoji Vyriausybė numato užtikrinti tinkamą atliekų tvarkymą, palankią oro kokybę, darnią vandens politiką, biologinės įvairovės išsaugojimą, žmogui ir gamtai draugišką žaliąją infrastruktūrą, darnią miškų politiką, maisto ir žemės ūkio politiką, aplinkai draugišką išmaniąją energetiką. Programos energetikos srityje pagrindiniai prioritetai skirti atsinaujinantiems energijos šaltiniams ir elektros tinklų sinchronizavimui su Vakarų Europa.
„Lietuvos kaime gyvena beveik trečdalis šalies gyventojų, todėl gyvybingo kaimo, tvarių jo bendruomenių išsaugojimas yra kertinis bet kurios atsakingos šalies likimą lemiantis vyriausybės uždavinys“, – tvirtinama dokumente. Pagal jos nuostatas numatoma užtikrinti konkurencingą ir pelningą žemės ūkį, ūkininkų rinkos padėties stiprinimą, žemės ūkio sektoriaus valdymo efektyvumo didinimą, konkurencingą kaimiškųjų vietovių ekonomiką, įgyvendinti žuvininkystės sektoriaus pertvarką.
Vyriausybės programoje – skurdo ir regioninės atskirties įveikimas: investicijos į darbo vietų kūrimą regionuose, regionų patrauklumas ir verslumas, kompleksinės paslaugos ir užimtumo galimybės pagyvenusiems žmonėms.„Lietuvoje susiklostė padėtis, kai turtingiausios šalies apskrities gyventojo vidutinės pajamos beveik tris kartus viršija atitinkamą skurdžiausios šalies apskrities rodiklį. <...> Skurdas tiesiogiai susijęs su darbo pajamomis ir darbo santykiais. Mūsų tikslas yra sukurti darbo santykius, kurie skatintų žmones pasirinkti darbą ir gyvenimą Lietuvoje“, – pabrėžiama programoje.
Būsimoji Vyriausybės sieks visiems prieinamo kokybiško švietimo, vientisos mokytojų rengimo, kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos.Įgyvendinant švietimo finansavimo reformą bendrajame ugdyme numatoma pertvarkyti mokyklų finansavimo metodiką. Vyriausybė planuoja atsisakyti „mokinio krepšelio“ principo ir siekdama efektyvaus lėšų paskirstymo diegs „klasių komplektų“ modelį, nustatys pedagogų etatinio apmokėjimo tvarką. Bus skiriamas dėmesys mokslinių tyrimų ir inovacijų plėtrai.
Nemažas dėmesys bus skiriamas kultūros sričiai – Vyriausybė planuoja tobulinti paramos kultūrai sistemą, siekti visiems prieinamos ir įtraukiančio kultūros.Bus siekiama, kad stiprėtų regioniniai švietimo ir kultūros centrai – bibliotekos, jaunimo centrai ir kitos įstaigos, taip pat kaimo bendruomenės.
Finansų srityje Vyriausybė sieks užtikrinti skaidrią viešųjų finansų politiką, įtvirtinti paprastesnę ir teisingesnę mokesčių politiką, subalansuotą pensijų sistemą, mažinti šešėlinę ekonomiką. Vyriausybė planuoja nustatyti keturių pakopų pensijų sistemą, nuo 2017 m. liepos 1 d. padidinti vidutinę senatvės pensiją iki 40 eurų, baigti pensijų kompensavimo procesą, riboti naujų PVM lengvatų atsiradimą, persvarstyti GPM lengvatas,analizuoti galimybę sujungti darbdavio ir darbuotojo mokamus mokesčius ir kt.
Būsimoji Vyriausybė sieks didesnio pasitikėjimo teismais ir prokuratūra, teisinės sistemos atvirumo ir skaidrumo, taip pat ketina užtikrinti aukštą viešųjų paslaugų kokybę ir pasitikėjimą valstybės ir savivaldybių institucijomis, mažinti valstybės įstaigų skaičių, siūlyti Seimo rinkimus organizuoti metų pradžioje, neleisti parlamentarams eiti ministrų pareigų. Stiprinant regioninę politiką bus analizuojamos galimybės perkelti į Kauną dvi ministerijas: Aplinkos ir Žemės ūkio.
Vyriausybės programoje įsipareigojama stiprinti efektyvią visuotinę kovą su korupcija – už korupcinius nusikaltimus nuteistiems asmenims siūloma bent dešimt metų drausti eiti bet kokias viešai renkamas pareigas.
Vyriausybė sieks užtikrinti veiksmingą užsienio politiką, viešojo saugumo politiką, geopolitinius iššūkius atitinkančią gynybos politiką, taip pat įsipareigoja bendrų saugumo bei ekonominių interesų ir abipusės pagarbos pagrindu siekti atviro dvišalio dialogo ir bendradarbiavimo su Lenkija sprendžiant esamas problemas.
Posėdyje taip pat dalyvavo ir į Seimo narių klausimus atsakė paskirtieji ministrai: aplinkos ministras Kęstutis Navickas, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, finansų ministras Vilius Šapoka, krašto apsaugos ministras Raimondas Karoblis, kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, susisiekimo ministras Rokas Masiulis, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.
Po pristatymo Vyriausybės programą (projektas Nr. XIIP-174) Seimo statuto nustatyto tvarka svarstys Seimo frakcijos ir komitetai, kurie turi teisę pakviesti Ministrą Pirmininką ar ministrą su jais suderintu laiku atsakyti į klausimus. Vyriausybės programos svarstymas ir tvirtinimas Seimo posėdyje numatomas gruodžio 13 d., antradienį. Iš karto po programos patvirtinimo planuojamas Vyriausybės narių prisaikdinimas.
Pagal Seimo statutą ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pateikimo Seimas posėdyje turi apsvarstyti Vyriausybės programą. Šiame posėdyje pirmiausia išklausoma Seimo opozicijos lyderio pranešimas, frakcijų, pradedant opozicinėmis, ir komitetų išvados. Po to rengiama diskusija, kurios pabaigoje suteikiamas žodis Ministrui Pirmininkui, taip pat galimybė jam ir ministrams dar kartą atsakyti į Seimo narių klausimus.
Kai Ministras Pirmininkas ir ministrai baigia atsakinėti į Seimo narių klausimus, Seimas turi priimti sprendimą dėl Vyriausybės programos. Jeigu Vyriausybės programai nepritarta arba ji grąžinta Vyriausybei patobulinti, nauja Vyriausybės programos redakcija Seimui turi būti pateikta per 10 dienų, o jos svarstymo procedūra kartojama iš naujo šio statuto 194–196 straipsniuose nustatyta tvarka. Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma pritaria jos programai. Vyriausybės nariai prisiekia Seime Vyriausybės įstatymo nustatyta tvarka.
Kai Seimas du kartus iš eilės nepritaria naujai sudarytos Vyriausybės programai, Vyriausybė privalo atsistatydinti.
Labdaros mugės lankytojai suaukojo per 100 tūkst. eurų
Vilniaus Rotušėje vykusios Tarptautinės Kalėdų labdaros mugės lankytojai ir rėmėjai pirkdami skanėstus, suvenyrus bei dalyvaudami loterijoje jau suaukojo daugiau nei 100 000 eurų.
Ši suma dar ne galutinė – lėšas vis dar perveda papildomi rėmėjai bei užsienio šalių stendų atstovai. Labdarą šiemet išdalins 10 organizacijų, besirūpinančių vaikų, jaunuolių, moterų ir senyvo amžiaus žmonių gerove.
Kalėdų labdaros mugę organizavo tarptautinė Vilniaus moterų asociacija, vienijanti diplomatinio korpuso, verslo ir visuomeninių organizacijų moteris.
Seime lankysis Europos Tarybos Žmogaus teisių komisaras
Gruodžio 5–9 d. Lietuvoje su oficialiu vizitu lankosi Europos Tarybos Žmogaus teisių komisaras Nielsas Muižnieksas (Niels Muiznieks). Vizito metu pagrindinis dėmesys bus skiriamas vaikų teisių, asmenų su negalia teisių, lyčių lygybės bei kovos su smurtu artimoje aplinkoje temoms. Vakar komisaras skaitė pranešimą Seime vykusiojekonferencijoje „Moterų žmogaus teisės Lietuvoje – pasiektos pergalės ir ateities iššūkiai“.
Gruodžio 7 d., trečiadienį, 14.30 val. A. Brazausko salėje (Seimo I rūmai) komisaras susitiks su Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje nariais, o 15.10 val. – su Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininku Algirdu Sysu.
Gruodžio 8 d., ketvirtadienį, 14.30 val. Baltijos Asamblėjos salėje (Seimo III rūmai) komisaras susitiks su Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininku Valerijumi Simuliku.
Europos tarybos Žmogaus teisių komisaras vizito Lietuvoje metu taip pat susitiks su Ministru Pirmininku, užsienio reikalų, socialinės apsaugos ir darbo, vidaus reikalų ministrais, sveikatos apsaugos ir viceministrais, teisingumo, švietimo ir mokslo ministerijų kancleriai, lygių galimybių kontroliere ir vaikų teisių apsaugos kontroliere bei Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis.
Europos Tarybos Žmogaus teisių komisaro institucija – sukurta siekiant skatinti supratimą ir pagarbą žmogaus teisėms visose 47 Europos Tarybos narėse šalyse.
Esminės komisaro institucijos funkcijos: skatinti veiksmingą žmogaus teisių užtikrinimą ir padėti valstybėms narėms įgyvendinti Europos Tarybos žmogaus teisių standartus; skatinti švietimą ir visuomenės informavimą žmogaus teisių srityje; identifikuoti galimus žmogaus teisių trūkumus teisėje ir praktikoje; palengvinti nacionalinių kontrolierių institucijų ir kitų žmogaus teisių struktūrų veiklą; teikti konsultacijas ir informaciją apie žmogaus teisių apsaugą visame regione.
2016-ųjų Kalbos premija ir Petro Skargos 480-osios metinės – Valdovų rūmuose
Valdovų rūmuose įvyks politinės istorijos spektaklis „Jeigu ne Tėvynė, iš kurios gavote vardą?...“, skiriamas LDK valdovų patarėjo, Vilniaus universiteto rektoriaus sukakčiai paminėti (režisierius – Vytenis Pauliukaitis).
Kalbos vakaro metu 13 kartą bus įteikta Kalbos premija. Ją šių metų laureatui vertėjui Lionginui Pažūsiui įteiks Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė.
Kalbos premija, įsteigta įprasminant lietuvių visuomenės veikėjos, redaktorės, spaudos laisvės gynėjos Felicijos Bortkevičienės atminimą, teikiama kasmet nuo 2004 m. Laikantis tradicijos, ji įteikiama metų pabaigoje per Kalbos vakarą. Premija skiriama už neatlygintinai padarytus darbus puoselėjant Lietuvoje ar užsienyje lietuvių kalbą, lituanistinius tyrimus, lituanistinį paveldą. Iš viso 2004–2016 metais Kalbos premija įvertinta 19 asmenybių.
Žymaus etnologo V. Miliaus 90-osios gimimo metinės bus paminėtos konferencijoje
Gruodžio 8 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje vyks Istorijos instituto ir Nacionalinio muziejaus rengiama konferencija, skirta žymaus lietuvių etnologo, profesoriaus, habilituoto daktaro, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademiko Vacio Miliaus 90-osioms gimimo metinėms paminėti.
V. Milius gimė 1926 m. gruodžio 8 d. Kretingos apskrities Šauklių kaime. 1946-1951 m. Vilniaus universitete studijavo etnografiją ir muziejininkystę ir dirbo Mokslų akademijos Istorijos instituto etnografijos muziejuje. Baigęs studijas, išvyko į aspirantūrą Maskvoje. Nuo 1954 m. pradėjo dirbti Lietuvos istorijos instituto etnologijos skyriaus moksliniu bendradarbiu. Lietuvos kaimo materialinės kultūros tyrinėjimus skelbė straipsniais, knygomis.
Svarbiausi jų: "Lietuvių valstiečių maistas ir namų apyvokos daiktai XIX a. - XX a. pr." (1956), "Javų nuėmimo ir kūlimo įrankiai XIX a. antrojoje pusėje - XX a. pradžioje" (1979), "Medžio apdirbimo amatininkai" (1983), "Žemaitijos vandens malūnai" (1997).
V. Miliaus tyrinėjimų sritis buvo ir etnologijos istorija, bibliografija.
Nuo 1948 m. dalyvaudamas ir pats organizuodamas etnografines ekspedicijas, V. Milius į etnografinės medžiagos rinkimo darbą kvietė kraštotyrininkus, mokytojus ir visus, besidominčius liaudies kultūros ir buities istorija. Mokė, kaip rinkti ir užrašyti medžiagą, kad ji būtų vertinga mokslui. Daugybę etnografinėse ekspedicijose surinktų eksponatų perdavė muziejams. Istorijos instituto rankraštyne liko jo užrašyti žmonių pasakojimai, senovinių daiktų piešiniai, brėžiniai ir fotografijos.
L. Linkevičius: Rusija dabar nėra NATO partnerė
Rusija šiuo metu nėra NATO partnerė ir, nepaisant kai kurių Aljanso valstybių noro grįžti prie įprastinio bendradarbiavimo, Maskva nerodo iniciatyvos kurti palankią aplinką santykių normalizavimui, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Antradienį Briuselyje posėdžiavusių NATO užsienio reikalų ministrų darbotvarkėje pagrindinis dėmesys teko Aljanso ir ES bendradarbiavimo stiprinimui, tačiau neformali vakarienė buvo skirta euroatlantinės partnerystės ir ateities santykių su Rusija temoms.
"Rusija nėra (NATO) partneris. Kadangi Rusija nėra partneris, tai kalbėti apie bendradarbiavimą nelabai išeina. Kalbėti apie politinį dialogą reikia, nes dialogas rodo mūsų siunčiamas žinias, mūsų nuostatas ir požiūrį, bet bendradarbiavimas šiuo metu negalimas dėl to, kas vyksta", - Eltai antradienio vakarą teigė L. Linkevičius.
Ministrus į diskusiją sukvietęs NATO Generalinis Sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg) antradienį taip pat teigė, kad agresyvi Rusijos laikysena neprisideda prie santykių su Aljansu gerinimo, tačiau ragino išnaudoti galimybes dialogui. Sekretorius taip pat patvirtino, kad planuojamas dar vienas NATO ir Rusijos tarybos susitikimas - trečiasis nuo 2014 m., kai po Krymo pusiasalio aneksijos Aljansas pristabdė savo karinį bendradarbiavimą su Maskva.
Iki 2018 metų siūloma atidėti Hepatito registro veiklos pradžią
Siūloma iki 2018 m. sausio 1 d. atidėti Hepatito registro veiklos pradžią. Seimas pradėjo svarstyti tai numatančias Seimo nario Juozo Oleko pristatytas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės bei Kraujo donorystės įstatymų pataisas.
Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, Hepatito registras, turėjęs pradėti veikti nuo 2017 m., negalės vykdyti savo veiklos, nes nebuvo numatyta lėšų šio registro sukūrimui.
Seimas šiemet balandžio 14 d. nusprendė, kad duomenys apie asmenis, užsikrėtusius virusiniais B ir C hepatitais, turi būti įrašomi į Hepatito registrą. Hepatito registrą turės steigti ir jo nuostatus tvirtinti Vyriausybė. Hepatito registro valdytoja paskirta Sveikatos apsaugos ministerija, kuri turės paskirti šio registro tvarkytoją. Pagal priimtus Kraujo donorystės įstatymo pakeitimus, prieš imant kraują ar kraujo sudėtines dalis turės būti patikrinta ne tik donoro sveikata, bet ir atlikta Hepatito ir Kraujo donorų registrų duomenų patikra.
Nuo sausio lietuviai treniruos Irako saugumo pajėgas
2017 metų sausį Lietuva į Iraką nusiųs iki 10 karinių instruktorių, kurie apmokys vietines saugumo pajėgas.
„Noriu pabrėžti, kad tai mokymo misija. Pradžioje mūsų atstovų nebus daug, bet yra matysime kaip viskas klostysis ateityje“, – sakė L. Linkevičius.
Mandatą siųsti iki 30 karinių instruktorių ir civilių tarnautojų Seimas suteikė šių metų vasarą, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas tuomet teigė, kad Lietuvos kariai būtų dislokuoti netoli Bagdado. Lietuvos instruktoriai koviniuose veiksmuose nedalyvautų.
JAV kartu su sąjungininkais operaciją "Įgimtas ryžtas" prieš "Islamo valstybę" Irake ir Sirijoje pradėjo 2014 m. Kariais ir instruktoriais prie šios operacijos yra prisidėjusios per 20 valstybių, įskaitant Latviją ir Estiją, humanitarinę ir kitokio pobūdžio paramą teikia 66 šalys.
Norvegijoje rasti po purvo nuošliauža palaidoto vieno lietuvio palaikai
Norvegijos žiniasklaida skelbia, kad antradienį buvo rastas vieno lietuvio, kurį lapkričio 10 dieną užgriuvo žemės nuošliauža, kūnas. Dar dviejų darbininkų iš Lietuvos kūnai nerasti.
Kaip rašo portalas Nrk.no, policija neskelbia, kurio lietuvio kūnas buvo rastas antradienį. Puvo nuošliauža nusinešė 27 metų pagiriškio Pauliaus Kuliešiaus, iš Pagirių miestelio kilusio, bet į Kauną gyventi išsikrausčiusio metų Dariaus Čuko ir taip pat iš Pagirių kilusio, bet Vilniuje kurį laiką gyvenusio Artūro Miškinio gyvybes.
P. Porošenka: aukų skaičius per konfliktą Rytų Ukrainoje siekia 10 tūkst.
Per karinį konfliktą rytinėje Ukrainos dalyje žuvo daugiau nei 2,5 tūkst. ukrainiečių karių ir 7,5 tūkst. civilių gyventojų, antradienį pranešė prezidentas Petro Porošenka.
„Bendras aukų skaičius yra įspūdingas. Jis pasiekė 10 tūkstančių. Ukrainoje Rusija atėmė gyvybes ne tik daugiau nei 2,5 tūkst. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir kitų jėgos struktūrų narių – kurie gina šalį ir tai daro labai profesionaliai – bet ir 7,5 tūkst. civilių gyventojų“, – sakė prezidentas per Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dienos apdovanojimų ceremoniją.
URM neturi duomenų apie per žemės drebėjimą Indonezijoje nukentėjusius lietuvius
Užsienio reikalų ministerija (URM) neturi duomenų, kad per žemės drebėjimą Indonezijoje, Ačecho provincijoje, Sumatros saloje, būtų nukentėję Lietuvos piliečiai.
Užsienyje esantys Lietuvos piliečiai dėl konsulinės pagalbos gali kreiptis visą parą veikiančiu Užsienio reikalų ministerijos telefonu +370 5 236 2444 arba el. paštu [email protected].
Pateikti siūlymai ES ir NATO bendradarbiavimui stiprinti
Briuselyje antradienį posėdžiavę NATO užsienio reikalų ministrai pateikė apie 40 konkrečių pasiūlymų, kaip stiprinti bendradarbiavimą su ES saugumo srityje.
Kartu su ES atstovais parengtame dokumente akcentuojamas bendras atsakas į hibridines ir kibernetines grėsmes, pabrėžiama būtinybė geriau koordinuoti valstybių narių turimų karinius ir logistinių pajėgumų naudojimą, kad jie būtų prieinami tiek NATO, tiek ES vykdomoms operacijoms.
Po susitikimo, kuriame dalyvavo ir ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams Federika Mogerini (Federica Mogherini), NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas teigė, kad Šiaurės Amerikos ir Europos žemynų saugumas yra susijęs kaip niekada anksčiau, ir nei NATO, nei ES atskirai neturi instrumentų išspręsti visų kylančias problemas.
Įgyvendinant šių metų liepą NATO viršūnių susitikime Varšuvoje priimtus sprendimus dėl glaudesnio dviejų organizacijų bendradarbiavimo, Suomijoje kitąmet bus įsteigtas bendras kompetencijų centras kovai su hibridinėmis grėsmėmis, dar iki šių metų pabaigos numatoma aktyviau derinti veiksmus tarp NATO ir ES operacijų Viduržemio jūroje.
"Esminis NATO ir ES tikslas yra toks pats: taikos bei stabilumo palaikymas ir mūsų piliečių saugumo užtikrinimas", - antradienį teigė J. Stoltenbergas.
Vokietija: A. Merkel vėl vadovaus Krikščionių demokratų sąjungai
Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) 9-ąjį kartą perrinkta Krikščionių demokratų sąjungos (KDS) partijos pirmininke. Jos kandidatūrą parėmė 89,5 procento Esene vykstančio federalinio KDS suvažiavimo delegatų.
"Aš priimu (partijos) sprendimą ir džiaugiuosi rezultatais", - pareiškė ji.
Stebėtojai nesitikėjo kokių nors staigmenų: 62 metų A. Merkel vadovauja partijai jau 16 metų ir 8 mėnesius. Ilgiau KDS pirmininko poste buvo tik Helmutas Kolis (Helmut Kohl) - 25 metus.
Tačiau šįsyk A. Merkel perrinkimo rodikliai buvo vieni iš blogiausių. Tik 2004 metais ji surinko dar mažiau balsų - 88,4 procento. Savo geriausią rezultatą kanclerė pasiekė 2012 metais - 97,9 procento.
Paryžiuje surengtas Prancūzijos lietuvių bendruomenės susitikimas
Prancūzijos lietuvių bendruomenė kartu su Lietuvos ambasada Paryžiuje gruodžio 3 dieną ambasadoje surengė visuotinį Prancūzijos lietuvių susitikimą.
Įžanginiame žodyje Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Dalius Čekuolis pasidžiaugė, kad į renginį susirinko itin gausus būrys tautiečių iš visos Prancūzijos. Pasak jo, simboliška, kad susitikimas surengtas Lietuvos ambasadoje, įsikūrusioje garsaus prancūzų kompozitoriaus, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio amžininko Ernesto Šosono rezidencijoje. Jis taip pat apžvelgė Lietuvos ir Prancūzijos dvišalius santykius politikos, ekonomikos ir kultūros srityse, kurie yra nuolat stiprinami abiejų šalių iniciatyva.
Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke paragino Prancūzijoje įsikūrusius lietuvius stiprinti ryšius su Lietuva, aktyviau dalyvauti „Globalios Lietuvos” programos projektuose bei prisijungti prie Pasaulio lietuvių bendruomenės rengiamos Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečio minėjimo programos.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktorius Vytautas Pinkus pabrėžė Prancūzijos lietuvių vaidmenį ir neatskiriamumą nuo dalyvavimo svarbiausiuose Lietuvos kultūros ir sporto renginiuose bei paragino aktyviai prie jų prisidėti. Ministerijos atstovas Prancūzijos lietuvių bendruomenės ir Prancūzijos jaunimo sąjungos atstovams įteikė Lietuvos valstybės ir istorinę vėliavas.
Prancūzijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Emilija Pundziūtė-Gallois ir jos pirmtakas Linas Maknavičius pristatė bendruomenės istoriją, šiandieną ir ateities projektus siekiant puoselėti lietuviškas tradicijas, kalbą bei išlaikyti stiprius ryšius su Lietuva.
Už reikšmingą indėlį puoselėjant lietuvybę Prancūzijoje padėkos diplomais apdovanoti ilgametis Prancūzijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Linas Maknavičius, bendruomenei vadovavęs 2003-2013 m., lietuviškos sekmadieninės mokyklos „Genys“, kuriai šiais metais buvo suteiktas Prelato Jono Petrošiaus vardas, įkūrėja, Prancūzijos lietuvių bendruomenės Tarybos pirmininkė Inga Lanchas ir Lietuvos ambasadoriaus Prancūzijoje pareigas 1994-1998 m. ėjęs Ričardas Bačkis.
Garbės svečias – žymus Lietuvos žurnalistas, rašytojas, publicistas Andrius Tapinas – su renginio dalyviais diskutavo apie šiandienos ir 2020 m. Lietuvą, iššūkius, su kuriais susiduria užsienyje gyvenantys tautiečiai, siekdami puoselėti lietuvybę ir palaikyti glaudžius ryšius su Lietuva. Pranešėjas ypatingą dėmesį skyrė Lietuvos jaunimui Prancūzijoje, kuris atidžiai seka įvykius Lietuvoje ir svarsto savo ateities siejimo su mūsų valstybe klausimą. Svečias iš Lietuvos taip pat surengė protmūšį, kuriame varžėsi penkios lietuvių ir prancūzų komandos.
Apytiksliais vertinimais, Prancūzijoje šiuo metu gyvena apie 5-7 tūkst. lietuvių. Bendruomenės narių yra apie 500. 2010 m. buvo įkurta Prancūzijos jaunimo sąjunga, kuri vienija daugiausia Paryžiuje studijuojančius lietuvių studentus.
Seime bus prisimintas sąjūdininko Juliaus Juzeliūno indėlis atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę
Gruodžio 7 d. 13 val., trečiadienį, Vilniuje, Seimo Konstitucijos salėje (Seimo I r.) vyks apskritojo stalo diskusija „Juliaus Juzeliūno indėlis atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę“, skirta kompozitoriaus, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir Seimo tarybos nario Juliaus Juzeliūno 100-osioms gimimo metinėms paminėti.
Renginį pradės Seimo Pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis. Diskusijai pirmininkaus Seimo nariai dr. Arvydas Anušauskas ir prof. Arūnas Gumuliauskas.
Apskritojo stalo diskusijos dalyviai aptars prof. Juliaus Juzeliūno kūrybinį palikimą ir jo vietą šiandieninėje Lietuvos kultūroje, indėlį į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą, vadovavimą Sąjūdžio komisijai stalinizmo nusikaltimams tirti, 1989 m. rinkimų peripetijas. Prisiminimais apie profesorių dalysis jo bendražygiai, mokiniai.
2015 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2016 metų vasario mėnesį minimos kompozitoriaus, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo tarybos nario Juliaus Juzeliūno 100-osios gimimo metinės, vertindamas ypatingą Juliaus Juzeliūno indėlį į Lietuvos kultūros ir valstybingumo puoselėjimą, 2016-uosius paskelbė Juliaus Juzeliūno metais.
Lenkija neišduos R. Polanskio JAV
Lenkija neišduos Jungtinėms Valstijoms garsiojo režisieriaus Romano Polanskio (Roman Polanski). Aukščiausiasis teismas Varšuvoje antradienį atmetė teisingumo ministro Zbignevo Ziobro (Zbigniew Ziobro) apeliaciją dėl praėjusiais metais priimto teismo sprendimo, kuriuo jau buvo atmestas atitinkamas prašymas. Tai reiškia, kad procesas galutinai baigtas, informuoja agentūra AFP.
JAV jau kelerius metus mėgina patraukti atsakomybėn R. Polanskį dėl nepilnametės išprievartavimo 1977 metais. 2014-aisiais Lenkijai vėl buvo pateiktas prašymas išduoti režisierių, jį pernai teismas Krokuvoje atmetė. Kadangi prokuratūra nepateikė apeliacijos, Z. Ziobras gegužę kreipėsi į Aukščiausiąjį teismą.
Baltijos šalys - labiausiai atviros skaitmeninei rinkai
Rytų ir Vidurio Europos regione yra labai daug talentų, o požiūris į skaitmeninę rinką, inovacijas čia gerokai atviresnis nei kai kuriose Vakarų Europos šalyse, sakė „Google" biuro Briuselyje viešųjų reikalų su Europos Parlamentu vadovas Georgijus Mavrosas (Georgios Mavros).
Būrelis žurnalistų iš Lietuvos lankėsi šiame „Google" biure. G. Mavrosas koordinuoja privatumo ir saugaus interneto naudojimą, tad ir mūsų pokalbis sukosi apie Europos vieningos skaitmeninės rinkos svarbą verslui.
Interneto paslaugų tiekime besispecializuojanti tarptautinė Jungtinių Amerikos Valstijų korporacija „Google" - viena kompanijų, labiausiai prisidedančių prie technologinio raštingumo plėtros Europoje. Šioje srityje ji bendradarbiauja su Europos Parlamentu.
„Svarbu atsiminti, kad bet koks interneto rinkos reguliavimas, teisėkūra visų pirma paliečia vidutines ir mažas interneto versle dirbančias bendroves. Internetas suteikia daug galimybių tradicinėms kompanijoms, kurios dirba įvairiose srityse, net ir gamybos. Bet labai mažoms kompanijoms, kurios dirba su internetiniais produktais, kuria programėles ar ką nors kita, labai svarbu, kaip ta aplinka sureguliuota. Internetinės rinkos reguliavimas ypač aktualus įmonėms, kurios savo veikloje naudoja skaitmeninės rinkos įrankius. Jos vystosi keturis kartus greičiau", - sakė G. Mavrosas.
Internetas - nepaprastai gera galimybė plėstis tradicinėse srityse dirbančioms įmonėms. Pavyzdžiui, viena batų įmonė Italijoje buvo nedidelis šeimos verslas. Įžengę į internetą ir naudodami įvairias naująsias technologijas, jie sugebėjo tapti kompanija, pardavinėjančia batus beveik visame pasaulyje.
Tačiau ką „Google" daro dėl to, kad Europoje stiprėtų pradedantieji verslininkai bei savo veiklą pradedančiosios mažos įmonės?
„Mes siūlome įvairių priemonių skaitmeniniam verslui plėsti, dirbti su naujausiomis technologijomis ir Lietuvoje, ir Maltoje, ir kitose šalyse.
Varšuvoje įkūrėme „Google Campus" centrą, kuris yra skirtas visai Vidurio ir Rytų Europai. Iš to regiono suvažiuoja pradedantieji verslininkai į vadinamąjį „Google" techninį parką. Jiems čia rengiami mokymai, kaip stiprinti savo verslą, kaip sparčiai įeiti į internetą, kaip dirbti su teisėkūra, tvarkytis su įvairiais kopijavimo, autorinių teisių dalykais. „Google" jiems padeda atsistoti ant kojų ir judėti į priekį.
Mūsų tikslas - kad kūrybingi ir daug idėjų turintys žmonės iš tų šalių, kuriose nėra stiprios tradicinės pramonės, kaip, pavyzdžiui, Vokietijoje automobilių pramonė, išmoktų naudotis naujųjų technologijų galimybėmis, jas „įdarbintų" ir kurtų verslą šioje proto reikalaujančioje srityje. Kad šalys iš aplinkinių regionų, įskaitant ir Lenkiją, surastų savo kelią ne tradicinėje pramonėje, o būtent skaitmeninėje ekonomikoje", - kalbėjo G. Mavrosas.
Kauno intermodalinio terminalo jungčiai su Vakarų Europa - pažangi sistema
Susisiekimo ministerijoje pristatyta Vakarų Europoje veikianti geležinkelių terminalo sistema, padedanti užtikrinti operatyvų įprastų krovininių transporto priemonių puspriekabių pakrovimą ant specialių geležinkelio platformų ir saugų jų gabenimą be vilkikų. Šią sistemą siūloma įrengti šalia Kauno intermodalinio terminalo, kur išplėtota kelių ir geležinkelių transporto infrastruktūra, veikia Kauno laisvoji ekonominė zona ir oro uostas.
„Krovininių transporto priemonių puspriekabių gabenimas geležinkelių platformomis į Vakarų Europos šalis, kuriose veikia analogiškos terminalų sistemos, leistų sumažinti tarptautinės magistralės „Via Baltica" apkrovą, žalingą kelio dangai poveikį, didintų eismo saugumą", - sako susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas.
Mičigane pradėti perskaičiuoti JAV prezidento rinkimų balsai
JAV Mičigano valstijoje oficialiai pradėti perskaičiuoti prezidento rinkimų balsai. Teisėjo nurodymu balsų perskaičiavimas vyksta rankiniu būdu, informuoja agentūra dpa.
Perskaičiuoti balsus Viskonsine, Pensilvanijoje ir Mičigane paprašė žaliųjų kandidatė Džilil Stain (Jill Stein), nes čia atotrūkis tarp kandidatų buvo labai nedidelis. Anot jos, balsavimo mašinos galėjo būti manipuliuojamos.
Balsų skirtumas Mičigane buvo mažiausias. Čia Donaldas Trampas (Donald Trumo) nugalėjo 10 704 arba 0,2 proc. balsų persvara. Balsų perskaičiavimas turi būti baigtas iki gruodžio 13-osios.
Nemanoma, kad balsų perskaičiavimas turės įtakos galutiniams rinkimų rezultatams.
Lietuvos istorijos akcentai
Lietuva gruodžio 7-ąją:
1550 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto žmona Barbora Radvilaitė Krokuvoje vainikuota Lenkijos karaliene.
1863 m. ties Vilkija suimtas Antanas Mackevičius, vienas svarbiausių sukilimo prieš caro valdžią vadų, kuris po dvidešimties dienų buvo viešai pakartas Kaune.
1921 m. Marijampolėje mirė lietuvių rašytoja Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė (Žemaitė).
1939 m. Taline įvyko pirmoji Baltijos santarvės šalių - Lietuvos, Latvijos, Estijos - užsienio reikalų ministrų konferencija.
1993 m. Vilniaus prokuratūroje pareikštas pirmasis kaltinimas Igoriui Achremovui, vienam iš grupės asmenų, įtariamų organizavus ir įvykdžius "Respublikos" dienraščio žurnalisto Vito Lingio nužudymą.
1995 m. Lietuvos Vyriausybės atstovai Šveicarijoje pasirašė laisvosios prekybos sutartį su Europos laisvosios prekybos asociacija.
2002 m. Konektikute (JAV) Kauno arkivyskupui, Lietuvos vyskupų konferencijos vicepirmininkui Sigitui Tamkevičiui įteiktas šv. Pranciškaus Ksavero medalis už didvyriškumą, parodytą ginant Lietuvos katalikų bažnyčią okupacijos metais. S. Tamkevičius 1972 metais įsteigė ir 11 metų slapta redagavo "Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką".
2004 m. Jungtinių Valstijų aukščiausi pareigūnai padėkojo Prezidentui Valdui Adamkui už paramą sprendžiant Ukrainos politinę krizę.
2011 m. paskelbtas banko "Snoras" bankrotas. Bankroto administratoriumi paskirtas konsultacijų bendrovės "Zolfo Cooper Europe" vyriausiasis partneris Neilas Kuperis (Neil Cooper).
2012 m. Prezidentė Dalia Grybauskaitė patvirtino nepilnos sudėties šešioliktąją Vyriausybę - be socialinės apsaugos ir darbo bei švietimo ir mokslo ministrų.
2012 m. Vilniuje duris atvėrė pirmasis Žaislų muziejus.
Užsienio istorinių sukakčių kalendorius
Įdomiausi gruodžio 7-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
43 m. pr. m. e. mirė Romos politinis veikėjas, rašytojas ir vienas didžiausių visų laikų oratorių Ciceronas (Cicero), tikrasis vardas Markas Tulijus (Marcus Tullius).
1732 m. Londone atidarytas Karališkasis operos teatras.
1742 m. Berlyne atidaryta Vokietijos nacionalinė opera.
1787 m. Delaveras balsavo už neseniai parengtą federalinę Konstituciją ir taip tapo pirmąja JAV valstija.
1815 m. už išdavystę sušaudytas įžymiausias Napoleono (Napoleon) maršalas Mišelis Nėjus (Michel Ney).
1842 m. įvyko pirmasis Niujorko filharmonijos draugijos koncertas.
1894 m. mirė prancūzų diplomatas ir Sueco kanalo statybos iniciatorius Ferdinandas de Lesepsas (Ferdinand de Lesseps).
1924 m. gimė triskart Portugalijos ministras pirmininkas Marijus Soarešas (Mario Soares). 1986 metais jis buvo išrinktas pirmuoju po 60 metų civiliu Portugalijos prezidentu.
1928 m. gimė garsus amerikiečių lingvistas Noamas Čiomskis (Noam Chomsky). Mokslininkas pagarsėjo sukūręs generatyvinę gramatiką ir eksperimentiškai pademonstravęs tam tikrus įgimtus žmonių kalbinius sugebėjimus. Jo darbai turėjo didelės įtakos psichologijoje.
1941 m. Japonijos karo lėktuvai atakavo Havajų Perl Harboro uoste (Pearl Harbour) dislokuotą JAV laivyną. Po šio išpuolio, per kurį buvo sunaikinta daug JAV lėktuvų ir karo laivų, Vašingtonas paskelbė karą Japonijai.
1953 m. Izraelyje iš ministro pirmininko pareigų atsistatydino Davidas Ben Gurionas (David Ben Gurion). Šias pareigas jis ėjo nuo valstybės įkūrimo.
1965 m. Graikų bažnyčios ekumeninis patriarchas Atenagoras (Athenagoras) oficialiai anuliavo 1054 metais paskelbtą Romos katalikų bažnyčios ekskomunikavimą.
1972 m. JAV į Mėnulį paleido kosminį aparatą "Apollo 17" - paskutinį iš "Apollo" serijos laivų.
1975 m. portugalų kolonistams po trijų šimtmečių pasitraukus iš Rytų Timoro ir čia kilus pilietiniam karui, savo armiją į Rytų Timorą įvedė Indonezija. Indonezijai jau iki to priklausė vakarinė salos dalis.
1981 m. Ispanija tapo NATO nare.
1982 m. JAV mirties bausmė pirmą kartą įvykdyta, suleidus mirtiną injekciją. Teksase taip buvo nužudytas Čarlis Bruksas jaunesnysis (Charlie Brooks jnr.).
1988 m. per 6,9 balo pagal Richterio skalę stiprumo žemės drebėjimą Armėnijoje žuvo daugiau kaip 25 tūkst. žmonių.
1993 m. ginkluotas vyras Niujorko priemiestiniame traukinyje nušovė 6 ir sužeidė 19 keleivių.
1995 m. kosminio aparato "Galileo" zondas sėkmingai įskrido į Jupiterio atmosferą.
1996 m. Alžyro prezidentas Liaminas Zerualis (Liamine Zeroual) uždraudė religijos arba kalbos pagrindu suformuotas politines partijas.
1999 m. JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosminės erdvės tyrimo agentūra (NASA) turėjo pripažinti, kad prarado 165 mln. dolerių kainavusį Marso zondą "Mars Polar Lander".
2000 m. Filipinuose prasidėjo pirmasis Azijoje valstybės vadovo apkaltos procesas - prezidentas Žozefas Estrada (Joseph Estrada) buvo kaltinamas dėl kyšininkavimo, korupcijos ir visuomenės pasitikėjimo išdavimo.
2002 m. "Mis Pasaulis" grožio konkursą, perkeltą į Londoną iš Nigerijos, kur dėl jo kilo masinės riaušės ir žuvo daugiau kaip 200 žmonių, laimėjo "Mis Turkija" Azra Akin (Azra Akin).
2004 m. Afganistano prezidentu buvo prisaikdintas pirmasis išrinktas šalies prezidentas Hamidas Karzajus (Hamid Karzai). Jis pažadėjo atnešti taiką į karų draskomą šalį ir nutraukti valstybės ekonomikos priklausomybę nuo narkotikų.
.jpg)
(1).png)
