Į pradžią
01 17. Naujausios žinios
Lietuva ir JAV pasirašys naują gynybos susitarimą
Šiandien Krašto apsaugos ministerijoje bus pasirašytas susitarimas, kuris apibrėš JAV karių buvimo Lietuvoje statusą ir supaprastins formalias amerikiečių pajėgų atvykimo į šalį procedūras.
Dokumentą pasirašys krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir JAV ambasadorė Anė Hol (Anne Hall), Lietuvoje jį dar turės ratifikuoti Seimas.
Panašaus pobūdžio susitarimus JAV sudaro su visomis šalimis, su kuriomis plėtoja gynybinį bendradarbiavimą. Derybų procedūra buvo spartinama, norint ją baigti iki išrinktojo prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) inauguracijos, nuogąstaujant, kad pasikeitusi Vašingtono Vyriausybė perdėlios savo darbotvarkę ir dokumento pasirašymas bus nukeltas neribotam laikui.
Po Krymo aneksijos JAV pajėgos ėmė rengti daugiau pratybų Baltijos regione, Vašingtonas Lietuvoje taip pat yra iš anksto dislokavęs karinės technikos, o vasarį į šalį mokymams turėtų atvykti amerikiečių rotacinės pajėgos iš Lenkijos.
Valstybės auditoriai ragina susirūpinti ilgalaike energetikos strategija
Valstybės kontrolė pasigenda ilgalaikės nacionalinės energetikos strategijos. Apie būtinybę ją atnaujinti valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys pirmadienį kalbėjo su energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu.
Valstybės kontrolierius įsitikinęs, kad energetikos sritis neatsiejama nuo bendro šalies ūkio vystymo ir gali turėti įtakos įvairių prekių ir paslaugų kainoms.
"Bet kokie sprendimai plėtoti naujus energetikos infrastruktūros projektus, plėsti ar modernizuoti esamus pajėgumus neišvengiamai paveiks energetinių išteklių - elektros energijos, gamtinių dujų, šilumos - kainas, kurios turi įtakos visų vartojimo paslaugų ir prekių kainoms", - teigė A. Dulkys.
Aukščiausios audito institucijos vadovas informavo energetikos ministrą apie šių metų pirmoje pusėje suplanuotą sisteminį energijos vartojimo efektyvumo auditą. Juo bus vertinama ne tik viešųjų pastatų renovacija, už kurią tiesiogiai atsakinga Energetikos ministerija, bet ir tai, kaip siekiama bendrų efektyvumo tikslų. Pasak valstybės kontrolieriaus, pasiekti užsibrėžtus tikslus padėtų bendras Energetikos, Aplinkos ir Susisiekimo ministerijų darbas.
Susitikime taip pat aptartos ankstesnių auditų rekomendacijos ir jų įgyvendinimo klausimai. Diskutuota apie situaciją, kai po 2020 metų baigsis Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo finansavimas, kalbėta apie elektros energetikos sektoriaus pertvarką, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos veiklos efektyvumą ir kita.
Lietuvos istorija mena
Lietuva sausio 17-ąją:
1415 m. popiežius Jonas XXIII anuliavo Kryžiuočių ordinui anksčiau suteiktas teises valdyti užkariautas Lietuvos žemes.
1732 m. gimė Stanislovas Augustas Poniatovskis, paskutinis Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis. Mirė 1798 m.
1734 m. Krokuvos vyskupas vainikavo Lenkijos karalių ir Lietuvos didįjį kunigaikštį Augustą III.
1835 m. Anykščiuose gimė poetas, kalbininkas, vyskupas Antanas Baranauskas. Mirė 1902 m.
1991 m. Seimas priėmė Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos įstatymą.
1991 m. Maskvos taryba pasmerkė karinės jėgos naudojimą prieš taikius Lietuvos gyventojus.
1992 m. Vyriausybė persikėlė į buvusius LKP CK rūmus Vilniuje, Gedimino prospekte.
1992 m. įkurta Lietuvos biblijos draugija.
2003 m. Kijeve pasirašytas protokolas dėl Lietuvos ir Ukrainos parlamentinės asamblėjos steigimo.
2003 m. Vilniuje atidaryta pirmoji privati akių ligų klinika.
2006 m. Krašto apsaugos savanorių pajėgos iškilmingai paminėjo 15-ąsias įkūrimo metines.
Prezidentė priėmė Korėjos ambasadoriaus skiriamuosius raštus
Prezidentė Dalia Grybauskaitė priėmė Korėjos Respublikos ambasadoriaus Lietuvai Sun Čoi Čžu (Sung Choi joo) skiriamuosius raštus ir aptarė svarbiausius dvišalius ir tarptautinius klausimus bei ekonominių ryšių stiprinimo galimybes.
Prezidentė pabrėžė, kad Lietuvai ypatingą svarbą turintis suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, kurio specialus laivas talpykla "Independence" buvo pastatytas Pietų Korėjoje, puikiai parodo tvirtą abiejų šalių partnerystę.
Korėja yra antra didžiausia Lietuvos prekybos partnerė Azijoje. Prezidentės teigimu, būtina toliau išnaudoti Europos Sąjungos ir Korėjos ekonominio bei prekybinio bendradarbiavimo susitarimą dvišalio ekonominio bendradarbiavimo stiprinimui.
Sutikime taip pat aptartas bendradarbiavimo tarptautinėse organizacijose stiprinimas.
Pasak Prezidentės, Lietuva laukia tolesnės Pietų Korėjos paramos derybose dėl Lietuvos narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (OECD).
Sučiuptas spėjamas šaulys, sėjęs mirtį Stambulo naktiniame klube
Praėjus dviem savaitėms po išpuolio Stambulo naktiniame klube sučiuptas spėjamai čia siautėjęs šaulys. Turkų policija vyrą sulaikė pirmadienio vakarą bute Stambulo Esenjuro rajone, pranešė valstybinė televizijos stotis TRT, kuria remiasi agentūra AFP.
Įtariamasis bute buvo su savo ketverių metukų sūnumi.
Per išpuolį naktiniame klube „Reina" užpuolikas Naujųjų metų naktį nušovė 39 žmones, tarp jų - 27 užsieniečius. Dar dešimtys asmenų buvo sužeisti. Žudikui tada pavyko pasprukti.
Turkų tarnybos buvo paskelbusios spėjamo šaulio nuotrauką. Turkų žiniasklaida skelbė, kad įtariamasis yra iš Centrinės Azijos.
Atsakomybę už išpuolį prisiėmė „Islamo valstybė" (IS), kalbėjusi apie kerštą už Turkijos karinę operaciją Sirijoje. Čia Turkija kaunasi su islamistais ir nori juos išvyti iš pasienio.
Vyriausybei artimas laikraštis „Sabah" naktį į antradienį pranešė, kad suimtasis yra uzbekas. Tas pats laikraštis praėjusį sekmadienį teigė, kad užpuolikas yra Kirgizijos pilietis, kilęs iš Uzbekijos. Jį turkų tarnybos esą identifikavo kaip Abdulkadirą M. (Abdulkadir M). Agentūros „Dogan" duomenimis, teroristo kovinis vardas buvo Ebu Muhamedas Horasanis (Ebu Muhammed Horasani).
Agentūros „Anadolu" informacija, per operaciją suimti dar keturi įtariamieji. Tarp jų yra kirgizų kilmės vyras bei trys moterys, apie kurias duomenys nepateikiami.
Į fotomeno parodą kviečia Kroatijos Respublikos ambasada ir Kauno miesto savivaldybė
Antradienio vakarą Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje atidaroma kroatų menininko Davoro Rostuharo fotografijų paroda "Kroatija iš paukščio skrydžio".
Medžiaga šiai parodai buvo rinkta septynerius metus, per šį laikotarpį projekto autorius D. Rostuharas iš paukščio skrydžio filmavo bei fotografavo Kroatijos Respublikos vaizdus. Prestižinis "National Geographic" žurnalas palaikė šį projektą ir suteikė jam savo prekės ženklą.
Projektas buvo užbaigtas išleidžiant fotografijų monografiją "Kroatija iš paukščio skrydžio", o nuo 2014 metų per Europos valstybes keliauja iš 25 fotografijų sudaryta paroda. Dabar ji pristatoma ir Lietuvoje. Parodos organizatorė - Kroatijos Respublikos ambasada Lietuvoje, partnerė - Kauno miesto savivaldybė. Pasak Kauno miesto muziejaus direktorės Ritos Garbaravičienės, ši paroda Kauno rotušėje veiks iki vasario 9 dienos.
Užsienio istorinių sukakčių kalendorius
Įdomiausi sausio 17-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1562 m. įsigaliojo Sen Žermeno ediktas, kuriuo Prancūzijoje buvo pripažinti hugenotai.
1706 m. gimė JAV valstybės veikėjas ir mokslininkas Bendžaminas Franklinas (Benjamin Franklin), vadovavęs amerikiečių kolonijų kovoms už nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos, kūręs Nepriklausomybės deklaraciją bei JAV Konstituciją.
1732 m. gimė paskutinis nepriklausomos Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas I, arba Stanislovas Leščinskis (Stanislaw Leszcinski).
1863 m. gimė Konstantinas Stanislavskis, rusų aktorius, režisierius, mokytojas ir vienas iš Maskvos teatro įkūrėjų.
1899 m. gimė žymusis JAV gangsteris Alfonsas Gabrielis al Kaponė (Alphonse Gabriel Al Capone).
1919 m. pianistas Ignacijus Janas Paderevskis (Ignacy Jan Paderewski) tapo pirmuoju Lenkijos ministru pirmininku. Į politiką jis įsitraukė Pirmojo pasaulinio karo metais.
1942 m. gimė profesionalus amerikiečių boksininkas, dažnai vadinamas vienu geriausiu visų laikų sunkiasvoriu boksininku Muhamedas Ali (Muhammad Ali).
1977 m. dvigubą žmogžudystę įvykdęs Garis Gilmoras (Gary Gilmore) tapo pirmuoju asmeniu Jungtinėse Valstijose, nuteistu myriop po to, kai šalyje vėl buvo įteisinta mirties bausmė.
1991 m. Persijos įlankoje JAV vadovaujami sąjungininkai pradėjo operaciją "Audra dykumoje" - ugnis iš karo lėktuvų ir laivų trenkė į Irako kariuomenės pozicijas.
1995 m. per 7,2 balo žemės drebėjimą Japonijos Kobės mieste žuvo per 6,4 tūkst. žmonių.
1997 m. NBA krepšinio žvaigždė Denis Rodmanas (Dennis Rodman) rungtynių metu įspyrė kameros operatoriui ir už tai buvo nubaustas praleisti vienuolika varžybų.
2001 m. žydų holokaustą išgyvenę asmenys išsikovojo kompensacijas iš Austrijos, kuri, būdama Adolfo Hitlerio (Adolf Hitler) Trečiojo reicho sudėtyje, buvo atėmusi iš jų turtą.
2004 m., sulaukęs 88 metų, mirė garsus Holivudo filmų prodiuseris Rėjus Starkas (Ray Stark), sukūręs daugiau nei 125 filmus, tarp kurių - "Naktis Iguanoje" ("Night of the Iguana") ir "Linksma mergaitė" ("Funny Girl").
2005 m. Pekine mirė buvęs Kinijos partijos vadovas Džao Dzijanis (Zhao Ziyang), kuris 1989 metais už pasipriešinimą jėga išvaikyti demokratijos judėjimą buvo pašalintas iš posto. 85 metų reformatorius po skerdynių 1989-ųjų birželio 4-ąją gyveno namų arešto sąlygomis. Daugiau kaip 15 metų jis nesirodė viešumoje.
2010 m. Ali Hasanas al Madžidas (Ali Hassan al-Majid), buvęs Irako vyriausybės pareigūnas, žinomas kaip "Cheminis Ali", buvo nuteistas mirties bausme dėl duoto įsakymo dujomis nunuodyti Irako kurdus. Tai buvo jau ketvirtas kartas, kai "Cheminis Ali", įtakingas Sadamo Huseino (Sadam Hussein) režimo veikėjas, nuteisiamas myriop.
2010 m. Nigerijos centriniame Džoso mieste tarp musulmonų ir krikščionių grupuočių kilo susirėmimai. Per kelias dienas trukusias riaušes žuvo mažiausiai 200 žmonių.
Prasideda Davoso ekonomikos forumas
Šveicarijos mieste Davose prasideda kasmetinis Pasaulio ekonomikos forumas. Šių metų tema – „Reaguoujanti ir atsakinga lyderystė“.
Sesijoje dalyvauja apie 3000 dalyvių: valstybių, vyriausybių ir tarptautinių organizacijų vadovai, mokslo, politikos bei verslo sričių atstovai.
Šiemet vienas ryškiausių renginio svečių – pirmą kartą forume dalyvaujantis Kinijos prezidentas Xi Jinpingas. Pasak forumo įkūrėjo, itin svarbu, kad pasaulyje didėjant neapibrėžtumui, Kinija būtų atsakinga pasauline lydere.
Tuo metu Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande`as renginyje šiemet nedalyvauja.
Politikos ir ekonomikos elito pažinčių mezgimo renginiu vadinamas Davoso forumas vyksta nuo 1971-ųjų.
Teisingumo ministerijoje bus aptariama, kaip stabdyti prekybą mokslo darbais
Teisingumo ministerijoje rengiamas Švietimo ir mokslo, Vidaus reikalų, Teisingumo ministerijų bei studentų visuomeninių organizacijų atstovų pasitarimas, kaip derinti veiksmus, kad būtų operatyviai reaguojama į pranešimus apie prekybą rašto darbais ir stabdoma tokia neteisėta veikla.
"Akademinis sukčiavimas pažeidžia sąžiningų studentų interesus, devalvuoja aukštojo mokslo sampratą ir kokybę. Valstybinės institucijos ir visuomeninės organizacijos turi glaudžiai bendradarbiauti, taikant teisinę atsakomybę nesąžiningiems asmenims, įtvirtinant atsakingą požiūrį į studijas, mokslinę veiklą", - sako teisingumo ministrė Milda Vainiutė.
Nuo šių metų pradžios įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas, kuris numato administracinę atsakomybę - įvairaus dydžio baudas už studijų baigiamųjų darbų bei disertacijų pirkimą, pardavimą ir jų pateikimą studijų ir mokslo institucijoms.
NATO vadovybė ir kariuomenių vadai Briuselyje dalyvaus NATO karinio komiteto konferencijoje
NATO būstinėje Briuselyje sausio 17-18 d. vyks pirmoji šių metų NATO karinio komiteto konferencija, kurioje NATO šalių kariuomenių vadai ir NATO vadovybė aptars aktualius NATO ir tarptautinio saugumo klausimus.
Pirmąją konferencijos dieną ketinama diskutuoti apie NATO vadovavimo struktūros funkcionalumą, sustiprintą NATO gynybos ir atgrasymo laikyseną bei stabilumo projektavimo iniciatyvos įgyvendinimą. Besiruošdami vasarį vyksiančiam NATO gynybos ministrų susitikimui, NATO kariuomenių vadai planuoja peržiūrėti operacijos "Tvirta parama" Afganistane perspektyvas. Be to, numatytos konferencijos dalyvių diskusijos apie karinį bendradarbiavimą su Viduržemio jūros dialogo ir Sąveikos platformos partneriais (Japonija ir Pietų Korėja).
Pasak Krašto apsaugos ministerijos, antradienį konferencijos paraštėse yra planuojamas JAV kariuomenės Europoje vadavietės vado generolo Kertiso Skaparočio (Curtis M. Scaparrotti), kuris yra ir vyriausiasis NATO pajėgų Europoje vadas, susitikimas su Baltijos šalių kariuomenių vadais, taip pat Lietuvos kariuomenės vado gen. ltn. Jono Vytauto Žuko dvišalis susitikimas su Jungtinės Karalystės kariuomenės vadu oro pajėgų maršalu seru Stiuartu Pyču (Stuart Peach).
Antrąją dieną konferencijos dalyviai susitiks su partneriais iš Gruzijos ir Ukrainos. Bus aptariamas Gruzijos gynybos sistemos reformos statusas ir pasiekimai, tolesnis NATO-Gruzijos bendradarbiavimo paketo įgyvendinimas. Ukrainai skirtos sesijos metu bus aptariama saugumo situacija Ukrainoje ir aplink ją, aptariamos šalies saugumo ir gynybos sektoriaus reformos. Paskesnės sesijos metu daug dėmesio bus skiriama Rusijai ir jos keliamoms grėsmėms Aljansui aptarti.
NATO karinis komitetas yra aukščiausio lygmens NATO karinis vadovavimo padalinys, pavaldus Šiaurės Atlanto Tarybai, Gynybos planavimo ir Branduolinio planavimo komitetams. Jame priimami strateginiai kariniai sprendimai ir teikiami kariniai patarimai Šiaurės Atlanto Tarybai, priimančiai politinius sprendimus.
Aukščiausiu lygiu komitete dalyvauja NATO valstybių kariuomenių vadai, kasdienėje komiteto veikloje valstybėms narėms atstovauja jų kariniai atstovai. Karinio komiteto konferencijos, kuriose dalyvauja kariuomenių vadai, paprastai vyksta tris kartus per metus. Du iš jų rengiami Briuselyje, vienas - rotacijos principu kurioje nors NATO valstybėje. Pernai konferencija vyko rugsėjo 16-18 d. Kroatijoje.
.jpg)
(1).png)
