VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Į pradžią

01 19. Naujausios žinios

D. Grybauskaitė: Lietuvos prioritetas - užtvirtinti pasiekimus

Kasmetiniame Prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikime su Lietuvai akredituotais užsienio valstybių ambasadoriais aptartos pagrindinės vidaus ir išorės politinės aktualijos, globalios tendencijos bei iššūkiai. Susitikime dalyvavo 57 pasaulio valstybių ambasadoriai.
Lietuvos vadovė pabrėžė, kad pagrindinis 2017 m. Lietuvos prioritetas - užtvirtinti savo tarptautinius pasiekimus ir imtis naujų žingsnių mūsų regiono bei visuomenės saugumui užtikrinti, ekonomikos konkurencingumui didinti.
Pasak Prezidentės, praėję metai pažėrė nemažai iššūkių, keliančių grėsmę Baltijos šalių ir visos Europos saugumui. Intensyvi militarizacija NATO pasienyje, Europos Sąjungoje (ES) stiprėjančios dezintegracinės ir populistinės nuotaikos, ES laukiančios sudėtingos „Brexit" derybos, užsitęsusi migracijos krizė ir terorizmas - tai temos, kurios šiemet dominuos politinėje darbotvarkėje.
Todėl, šalies vadovės teigimu, laiku ir efektyviai vykdomas jau sutartų NATO sprendimų įgyvendinimas dabar yra itin svarbus. Tačiau vien juo apsiriboti negalima. Būtina toliau stiprinti NATO gynybos ir atgrasymo priemones. Išlaikyti tvirtą transatlantinį ryšį. Nuosekliai didinti gynybos finansavimą ir toliau modernizuoti karines pajėgas. Gerinti kovą su hibridinėmis grėsmėmis, tokiomis kaip propaganda, kibernetinės atakos ar nesaugios atominės jėgainės. Kartu ugdyti visuomenes atsparumą melui ir gynybinį pasirengimą.
Susitikime aptarta ir Lietuvos ekonominė situacija. Pasak Prezidentės, šiemet tikimasi spartesnio ekonomikos augimo. Prognozuojama, kad Lietuvos BVP augimas 2017 m. sieks 2,7 proc. ir viršys ES vidurkį (1,6 proc.). Fiskalinis stabilumas, konkurencingumo skatinimas, inovacijos, investicijų į aukštą pridėtinę vertę kuriančius sektorius pritraukimas, strateginės energetikos ir transporto jungtys šiemet išlieka tarp svarbiausių valstybės prioritetų.
Per 2017 metus Lietuva taip pat siekia tinkamai įgyvendinti visus narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje reikalavimus. Tikimasi, kad mūsų valstybė į šią vieną įtakingiausių pasaulyje organizacijų turėtų įstoti 2018 metais.

Pernai pasaulyje vėl augo turistų skaičius

Pernai pasaulyje toliau didėjo turistų skaičius. Jis išaugo 4 proc. arba 46 mln. iki 1,2 mlrd. Tai buvo augimas septintus metus iš eilės, jį lėmė išaugęs keliautojų iš Azijos skaičius, praneša agentūra AFP, remdamasi Pasaulio turizmo organizacija (UNWTO).
Šiais duomenimis, azijiečių turistų skaičius didėjo 8 proc. Labiausiai lankomas pasaulio regionas ir 2016-aisiais buvo Europa - čia apsilankė 620 mln. turistų. Tai yra 2 proc. daugiau, tačiau augimas buvo mažesnis nei metais ankščiau.
To priežastis, anot UNWTO, buvo abejonės dėl saugumo tam tikrose Europos šalyse. Kai kuriose žemyno valstybėse fiksuotas dviženklis turistų skaičiaus augimo procentas, kitose augimo nebuvo.

Davose ekspertai diskutuoja apie ES ateitį

Augantis populizmas galėtų sukelti grėsmę Europos Sąjungos (ES) ateičiai - tokia nuomonė vyravo antrąją Pasaulio ekonomikos forumo Davose dieną, aptariant, ES projektų įgyvendinimą, informuoja "Euronews". 
Pokalbių metu ES ekonomikos reikalų komisaras Pjeras Moskovisis (Pierre Moscovici) aptarė Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES poveikį blokui. 
"Brexit" - gerbtinas, bet kartu ir liūdinantis. Tai įspėjimas, kad mums reikia bendradarbiauti glaudžiau, nes Sąjunga suteikia geriausias bendradarbiavimo sąlygas valstybėms narėms. Žinoma, Europa išliks, ir galiu pasakyti ekonomistui Džo Stiglicui (Joe Stiglitz), kad, greičiausiai, liks ir euras. Tačiau mums reikia daryti tai, kas yra būtina Sąjungai, kad ji būtų pajėgi kurti valstybių narių ekonomikos konvergenciją", - teigė P. Moskovisis. 
Kadenciją baigiantis JAV viceprezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) taip pat atvyko į Davosą ir paskutinės, kaip viceprezidento, pasakytos kalbos metu pabrėžė, kad Rusija - didžiausia grėsmė tarptautinei liberaliai tvarkai. 
"Paprastai tariant, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi kitokią ateities viziją. Jis siekia grįžti į tokį pasaulį, kuriame stiprieji vadovaujasi karine galia, korupcija ir nusikalstamumu, o silpnesnės tautos turi paklusti", - teigė viceprezidentas.

B. Obama surengė paskutinę spaudos konferenciją

Kadenciją baigiantis JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama), po aštuonerių metų šiame poste, trečiadienį paskutinėje savo, kaip prezidento, spaudos konferencijoje pasižadėjo netylėti, jei būsimasis prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) kels grėsmę pagrindinėms JAV vertybėms, informuoja naujienų agentūra AFP.
55 metų amžiaus B. Obama sakė šiuo metu pasitraukiantis, bet esant itin sudėtingai situacijai - sugrįšiantis. Jis pridūrė, kad bet kokios pastangos skatinti sistemingą diskriminaciją, naikinti balsavimo teises, nutildyti spaudą ir imtis kitų netinkamų veiksmų privers jį prabilti. Rinkiminės kampanijos metu išrinktasis prezidentas D. Trampas žadėjo uždrausti musulmonams atvykti į Jungtines Valstijas ir deportuoti milijonus nelegalių migrantų, iš kurių didžioji dalis yra ilgą laiką šalyje gyvenantys lotynų amerikiečiai.
Spaudos konferencijos metu politikas teigė, kad kalbėdamasis su išrinktuoju prezidentu D. Trampu davė jam geriausių patarimų. 
"Galiu jums pasakyti tai, ką sakiau D. Trampui, kad šis darbas yra toks svarbus ir didelis, jog negali jo atlikti vienas. Esi itin priklausomas nuo komandos", - sakė JAV prezidentas ir teigė įspėjęs D. Trampą apsvarstyti užsienio politikos sprendimus.

Lietuvos istorija mena

Lietuva sausio 19-ąją: 
1887 m. Pažvelsyje, Klaipėdos rajone, gimė Fortūnatas Bagočius, lietuvių visuomenės veikėjas, advokatas, emigravęs į JAV, buvęs pirmojo Amerikos lietuvių politinio Seimo narys. Mirė 1951 m. Bostone (JAV).
1923 m. Šilutėje įvyko Klaipėdos krašto lietuvių suvažiavimas, kuriame nutarta prisijungti prie Didžiosios Lietuvos.
1991 m. iš Vokietijos atvežta ir prie Parlamento rūmų pastatyta Marijos statula, kurią kaip stiprybės ir palaiminimo simbolį įteikė Maltos ordino grupė "Marijos vaikai".
1999 m. rašytojui Grigorijui Kanovičiui paskirta Izraelio rašytojų sąjungos premija už geriausią 1997 metais sukurtą kūrinį rusų kalba - romaną "Žydų parkas".
2000 m. Lietuva vienašališkai panaikino vizų režimą trims Europos valstybėms - Andoros ir Monako Kunigaikštystėms bei San Marino Respublikai.
2001 m. Vilniaus universitete pasirašyti Lietuvos ir Japonijos techninės pagalbos protokolai dėl 36,3 milijono jenų (1,2 mln. litų) kultūrinės paramos, kurią Japonijos vyriausybė skyrė Vilniaus universiteto Orientalistikos centrui japonų kalbos mokymosi aparatūrai įsigyti.
2010 m. eidamas 50-uosius metus po sunkios ligos mirė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, ekonomistas, socialinių mokslų daktaras Saulius Pečiulis. 

Tik vienas procentas šalies gyventojų gali sau leisti pirkti viską, ko nori

Vos 1 procentas lietuvių gali įsigyti viską, ko panorėję. Dar 18 proc. nurodė, kad jiems prieinami didesni pirkiniai, tokie kaip televizorius ar šaldytuvas, bet jie negalėtų sau leisti įsigyti buto ar vasarnamio. 
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimų" apklausos apie skolinimosi įpročius duomenimis, beveik pusė Lietuvos gyventojų (46 proc.) turi pakankamai lėšų tik maistui bei drabužiams ir negali sau leisti įsigyti brangesnių trokštamų pirkinių, tokių kaip televizorius arba šaldytuvas. Taip pat net 24 proc. apklaustųjų teigė, kad nuo sumų, paskiriamų patiems būtiniausiems dalykams apmokėti, lėšų nelieka net drabužiams. 
Bendrovės „Credit Service", Lietuvoje valdančios „Vivus.lt" ir „SMScredit.lt" prekės ženklus, marketingo vadovė Justina Ambrasienė teigia, kad netikėtose situacijose atsidūrę gyventojai gali kreiptis, jei nori, kad būtų suteikta skubi finansinė pagalba.
„Pastebėjome, kad 2016 metais kreditus klientai vertino kaip patogią, paprastą ir svarbiausia greitą netikėtose situacijose panaudojamą pagalbos priemonę. Sulaukėme daug prašymų iš žmonių, kuriems pinigų reikėdavo tiesiog tą pačią dieną, nes neplanuotas klausimas reikalavo greito sprendimo. Tačiau bet kuriuo atveju, greitasis kreditas laukiamą efektą suteiks tik tuomet, jei asmuo, prieš pasirašydamas sutartį, kritiškai įvertins savo finansinę padėtį ir galimybes", - sakė J. Ambrasienė. 
Šalies gyventojų tyrimas apie skolinimosi įpročius atliktas 2016 m. lapkričio mėnesį. Apklausa buvo atliekama kaip Lietuvos Nacionalinio Omnibuso dalis. Tyrimo metu apklausta 1010 Lietuvos gyventojų nuo 18 metų ir vyresnių.

Vokietijos Bundestago rinkimai vyks rugsėjo 24 dieną

Vokietijos Bundestago rinkimai vyks šių metų rugsėjo 24 dieną. Vyriausybė trečiadienį pritarė vidaus reikalų ministro Tomo de Mezjero (Thomas de Maiziere) pasiūlytai datai. Formaliai galutinį sprendimą dėl rinkimų datos turi priimti prezidentas Joachimas Gaukas (Joachim Gauck), tačiau paprastai ji būna suderinta su vyriausybe, praneša agentūra AFP.
Rinkimai turi būti surengti ne anksčiau kaip praėjus 46 mėnesiams po parlamento kadencijos pradžios ir ne vėliau kaip praėjus 48 mėnesiams. Rinkimų diena turi būti sekmadienis arba oficiali nedarbo diena.

Šiemet Lietuvos kariai dalyvaus daugiau kaip 70 pratybų

2017 metais numatoma per 70 įvairaus dydžio pratybų Lietuvoje ir užsienyje, kuriose dalyvaus Lietuvos kariai.
Svarbiausios nacionalinės pratybos - „Žaibo kirtis" - vyks gegužę, jų metu bus treniruojamos Lietuvos specialiosios pajėgos, taip pat vykdoma dalinė mobilizacija, Eltą informavo Krašto apsaugos ministerija. 
Birželį JAV karinės pajėgos Baltijos šalyse tradiciškai rengia „Kardo kirčio" pratybas, kaip jų dalis Lietuvoje bus „Geležinio vilko" manevrai, kurių metu bus sertifikuojamas Lietuvoje netrukus atsirasiantis NATO batalionas.
„Pastaraisiais metais Lietuvoje rengiamų pratybų skaičius auga, siekiama ir toliau išlaikyti aukštą pratybų intensyvumą, kartu didinant ir stiprinant sąveiką su sąjungininkais, užtikrinant aukštą karių pasirengimą", - komentare Eltai skelbia ministerija.
Šiemet taip pat vyks „Medžiotojo" pratybos, kurių metu daugiau kaip 1 200 Lietuvos, JAV, Kanados, Latvijos, Lenkijos ir Vokietijos karių mokysis naikinti šarvuotą techniką. Karinės jūrų pajėgos Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje vykdys užsilikusios amunicijos paieškos ir neutralizavimo pratybas-operaciją „Atvira dvasia". Lietuvos kariuomenės laivai dalyvaus ir JAV organizuojamose Baltijos jūros pratybose BALTOPS.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro pajėgos vykdys pratybas „Baltijos bikinis", kurių metu bus tobulinami reagavimo į nelaimes vandenyje įgūdžiai. Artileristų ir ugnies paramos pratybose „Ugninis griausmas" be Lietuvos pajėgų taip pat dalyvaus 500 sąjungininkų karių iš Portugalijos, JAV, Vokietijos, Latvijos ir Ukrainos.

Ūkio ministras EBPO pareigūną supažindino, kaip vykdomos rekomendacijos

Trečiadienį ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius, susitikęs su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Bendrovių valdymo komiteto Valstybės nuosavybės ir privatizavimo praktikų darbo grupės pirmininku Larsu Eriku Fredriksonu (Lars Erik Fredriksson), aptarė EBPO atliktoje Lietuvos valstybės valdomų įmonių (VVĮ) valdymo apžvalgoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo eigą.
„Narystė EBPO - tai mūsų prioritetas. Lietuva atsakingai įgyvendina bendrą Lietuvos ir EBPO veiksmų planą ir kartu su užsienio šalių ekspertais peržiūri sritis, kuriose būtina pasitempti. Viena iš jų - VVĮ valdymo praktika siekiant jų efektyvumo ir skaidrumo", - susitikime pažymėjo ūkio ministras M. Sinkevičius. 
Ministro teigimu, siekdama tobulinti VVĮ valdymą, Ūkio ministerija pateikė suinteresuotoms institucijoms derinti teisės aktų pakeitimus, kuriais siūlo skaidrinti valstybės valdomų įmonių veiklą didinant jų valdybų narių nepriklausomumą.
EBPO atstovas L. E. Fredriksonas taip pat pasidomėjo, kaip sekasi vykdyti rekomendacijas stipinant valstybės nuosavybės funkciją ir peržiūrint valstybės valdomų įmonių teisines formas, įskaitant valstybės įmonių pertvarkymą į bendroves, bei racionalizuojant sektorius. 
Kalbėdamas apie valstybės nuosavybės stiprinimą, ministras pažymėjo, kad Seimui jau pateikti įstatymų projektai, kuriais siūloma perduoti valstybės įmonės - Turto banko - atliekamas Valdymo koordinavimo centro funkcijas, susijusias su valstybės valdomų įmonių valdymo politikos įgyvendinimu, viešajai įstaigai Stebėsenos ir prognozių agentūrai. 
Ministras patikino, kad imamasi valstybės įmonių pertvarkų, siekiant optimizuoti tame pačiame sektoriuje veikiančių valstybės įmonių skaičius, atitinkamai peržiūrimos valstybės įmonių funkcijos ir jų teisinė forma. Ūkio ministerija pasiūlymus dėl tolesnės valstybės įmonių veiklos šią savaitę pateikė Vyriausybei. 
Ministras padėkojo EBPO atstovui už bendradarbiavimą Lietuvai siekiant narystės. „Tikimės, kad stojimo procese bus tinkamai atsižvelgta į Lietuvos įdirbį", - pažymėjo M. Sinkevičius. 
2015 metų balandžio 9 dieną EBPO Tarybos posėdyje buvo priimtas sprendimas pakviesti Lietuvą pradėti stojimo į organizaciją procesą. Oficialus sprendimas paskelbtas tu pačių metų birželio 4 dieną EBPO Ministrų Taryboje. Liepos mėnesį EBPO patvirtino individualų stojimo į organizaciją veiksmų planą, kuriame išdėstyti reikalavimai Lietuvai ir tolesnės stojimo sąlygos. Šiuo metu vyksta spartūs plano vykdymo darbai, atsižvelgiant į EBPO teikiamas rekomendacijas.

Pakeistos dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos ES paramos sutartys

Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius AB „Amber Grid" ir Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatorius GAZ-SYSTEM S.A. kartu su Europos Sąjungos (ES) Inovacijų ir tinklų vykdomąja agentūra (INEA) sudarė trišalių ES finansinės paramos pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (CEF) sutarčių dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) parengiamųjų darbų ir statybos darbų pakeitimus. 
GIPL projekto ES finansinės paramos sutarčių pakeitimai buvo inicijuoti Lenkijos perdavimo sistemos operatoriui GAZ-SYSTEM S.A. iškilus problemų atliekant GIPL projekto parengiamuosius darbus ir pasiūlius pakeisti dujotiekio maršrutą Lenkijos teritorijoje. Dėl to pasikeitė GIPL projekto apimtis Lenkijos Respublikos teritorijoje bei jo įgyvendinimo terminai. Dėl to Lietuvos Vyriausybė 2016 m. rudenį priėmė sprendimą nukelti GIPL projekto Lietuvos teritorijoje pabaigos datą iki 2021 m. gruodžio 31-osios.
Pagal sudarytą sutarties pakeitimą dėl GIPL projekto statybos darbų AB „Amber Grid" skirta maksimali ES finansinės paramos suma padidėjo nuo 55 iki 58 mln. eurų. Projekto įgyvendinimo terminas pratęstas iki 2021 m. gruodžio 31 d. Sutarties pakeitimuose dėl GIPL projekto parengiamųjų darbų AB „Amber Grid" skirta maksimali ES finansinės paramos suma nepasikeitė ir liko 2,5 mln. Eurų.
GIPL projektu siekiama integruoti Baltijos šalių dujų rinkas į bendrą ES dujų rinką, diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius ir padidinti dujų tiekimo saugumą. Dėl regioninės svarbos GIPL projektas įtrauktas į ES bendro intereso projektų sąrašą.
GIPL projektą įgyvendina Lenkijos ir Lietuvos perdavimo sistemų operatoriai - GAZ-SYSTEM S.A. ir AB „Amber Grid".
700 mm skersmens magistralinis dujotiekis sujungs abiejų šalių - Jauniūnų, Lietuvoje ir Holowczyce Lenkijoje kompresorių stotis. Bendras orientacinis numatomo dujotiekio ilgis iki 534 km, iš kurių iki 357 km bus nutiesta Lenkijos teritorijoje, o apie 177 km - Lietuvos teritorijoje. Tikslus dujotiekio ilgis paaiškės 2017 m. GAZ-SYSTEM S.A. užbaigus naujojo GIPL maršruto techninę galimybių studiją.
Dalis GIPL projekto įgyvendinimo finansuos ir Lietuva, Latvija ir Estija, pagal tarpvalstybinį sąnaudų paskirstymo sprendimą padengdamos dalį GIPL infrastruktūros kaštų Lenkijos teritorijoje.

Pirmieji sąjungininkų bataliono kariai į Lietuvą atvyks kitą savaitę

Pirmieji sąjungininkų kariai iš Vokietijos vadovaujamo bataliono į Lietuvą atvyks kitą savaitę, o pilną kovinį pajėgumą turėtų pasiekti šių metų birželį.
Anot Jungtinio štabo vadovo Vitalijaus Vaikšnoro, pirmieji kariai - vadovaujanti grandis - padės ruoštis pagrindinių pajėgų dislokavimui, kuris turėtų prasidėti vasarį - tuomet į Lietuvą atkeliaus ir sunkioji technika.
"Iki birželio mėnesio visas batalionas susirinks čia", - trečiadienį žurnalistams Ruklos mokomajame pulke teigė Jungtinio štabo viršininkas generolas majoras V. Vaikšnoras.
Pirmieji į Lietuvą, atvyks vokiečių, belgų ir olandų kariai, gegužės-birželio mėnesiais prisijungs norvegų kariai, vėliau - Liuksemburgo, Kroatijos ir Prancūzijos pajėgos. Pagrindinę pajėgų dalį - apie 600 karių - sudarys Vokietijos pajėgos, kitos šalys prie bataliono prisidės po 200-250 karių.
Birželį batalionas dalyvaus "Geležinio vilko" pratybose, kurių metu jis bus sertifikuotas. Iš viso bataliono kovinė grupė sudarys apie 1 200 karių, 13 "Leopard 2" tankų, 38 pėstininkų kovos mašinos ir apie 100 ratinių transporto priemonių, taip pat logistinio, medicininio aprūpinimo dalys, artilerijos ir žvalgybos elementai. 

Ekspertai tikisi aktyvesnių valdžios veiksmų gerinant Lietuvos eksporto galimybes

Artėjant pirmajam "Lietuvos eksportuotojų forumui 2017", ekspertai ragina ieškoti naujų tarptautinių rinkų už ES ribų, laukia didesnio Lietuvos valdžios indėlio.
Statistikos departamento duomenimis, per vienuolika praėjusių metų mėnesių Lietuva eksportavo prekių ir paslaugų už 56,5 mln. eurų, tačiau, palyginti su 2015 metais, šis rodiklis smuko 2,5 proc. 
Forumo pranešėjai to nevertina kaip labai neigiamo reiškinio, be to, 2016 metais Lietuvos eksportas į ne ES rinkas netgi išaugo beveik 0,9 proc. Vis dėlto pastarasis skaičius nėra įspūdingas, tad eksportuojančios Lietuvos įmonės norėtų aktyvesnių Vyriausybės veiksmų atveriant Lietuvai ne ES rinkas, efektyvesnės ekonominės diplomatijos bei pagalbos problemoms spręsti valstybiniu lygiu.
"Lietuvos eksportuotojų forumą 2017" organizuojančios Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus teigia, kad Lietuvai, kaip mažai valstybei, sunkiau rasti rinkų prekėms eksportuoti.
"Tenka ilgiau įrodinėti, kad, nors ir esame nedideli, sugebame pagaminti geros kokybės produkciją. Todėl jausdami vis didėjantį Lietuvos verslo susidomėjimą užsienio rinkomis aktyviai dirbame su valstybės institucijomis, ambasadomis. Tikimės, kad, naujai Vyriausybei padedant, pavyks aptarti šiuos klausimus ir padidinti šalies eksporto galimybes", - sakė V. Sutkus. 
Lietuvos verslas siekia įsitvirtinti nors ir tolimose, tačiau didelį potencialą turinčiose rinkose, tarp jų Indijoje, Kinijoje, JAV.
Sausio 26 d. LVK ir verslo plėtros profesionalų "MakesYouLocal" organizuojamoje Lietuvoje eksporto konferencijoje "Lietuvos eksportuotojų forumas 2017" savo įžvalgomis dalysis "MakesYouLocal" vadovas iš Danijos Maksas Risas Kristensenas (Max Riis Christensen), turintis ilgametę patirtį atvedant eksportuotojus į Skandinavijos rinką. "Equity & Grant Limited" vadovas iš Didžiosios Britanijos Markas Gaskelas (Mark Gaskell) pasakos apie verslo ypatumus Irane ir galimybes pradėti veiklą šioje daug potencialo turinčioje rinkoje. Kompanijos "Linearis" atstovas iš Latvijos Voldemaras Bredikis pasidalys savo įžvalgomis apie Kinijos rinką.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi sausio 19-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
379 m. Romos imperatoriumi tampa Teodosijus Pirmasis. Jo valdymo pabaigoje 395 m. Romos imperija padalinama į Rytų ir Vakarų Romą.
639 m. mirė frankų karalius Dagobertas I (Dagobert I). 
1544 m. gimė būsimasis Prancūzijos karalius Fransua II. Į sostą jis įžengė 1599 metais, tačiau būdamas silpnos sveikatos mirė jau kitais metais.
1736 m. gimė Džeimsas Vatas (James Watt) - škotų inžinierius, išradęs garo mašiną.
1798 m. gimė prancūzų filosofas ir šiuolaikinės sociologijos kūrėjas Ogiustas Kontas.
1807 m. gimė amerikiečių karys Robertas E. Li (Robert E.Lee). Jis buvo vienas įžymiausių Konfederacijos generolų, JAV pilietinio karo metu vadovavo pietinių valstijų pajėgoms.
1809 m. gimė amerikiečių rašytojas ir poetas Edgaras Alanas Po (Edgar Allan Poe), labiausiai pagarsėjęs kaip naujųjų laikų novelistikos kūrėjas.
1839 m. gimė prancūzų tapytojas Polis Sezanas (Paul Cezanne) - vienas didžiausių postimpresionizmo tapytojų, padaręs milžinišką įtaką XX amžiaus menui.
1899 m. Didžioji Britanija ir Egiptas bendrai pradėjo kontroliuoti Sudaną.
1918 m. bolševikai Petrograde paleido Rusijos konstitucinę asamblėją.
1921 m. Gvatemala, Kosta Rika, Hondūras, El Salvadoras pasirašė taikos ir santarvės paktą.
1966 m. Indira Gandi (Indira Gandhi) išrinkta Indijos ministre pirmininke. Ji pakeitė sausio 11 dieną mirusį Lalą Šastrį (Lal Shastri), kuris savo ruožtu buvo jos tėvo Džavaharlalo Neru (Jawaharlal Nehru) įpėdinis.
1983 m. Bolivijoje suimtas Klausas Barbjė (Klaus Barbie), žiaurumu pagarsėjęs nacių okupuotoje Prancūzijoje, vadovavęs Liono SS būriui.
1993 m. prie Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) prisijungė Čekija ir Slovakija.
1998 m. Hondūras ir Salvadoras pasirašė sutartį, oficialiai baigusią teritorinius nesutarimus, dėl kurių tarp šalių net buvo kilęs karas.
2000 m. tremtyje Tunise mirė nemalonę užsitraukęs Italijos ministras pirmininkas Betinas Kraksis (Bettino Craxi).
2001 m. JAV atšaukė ekonomines sankcijas Jugoslavijai ir atkūrė diplomatinius santykius. Tai vienu iš paskutinių savo dekretų paskelbė tuometis prezidentas Bilas Klintonas (Bill Clinton).
2002 m., sulaukęs 94 metų, mirė du kartus buvęs Suomijos ministras pirmininkas Martis Mietunenas (Martti Miettunen).
2003 m., sulaukusi 86 metų, mirė pirmoji Prancūzijos moterų reikalų ministrė Fransuaza Žiru (Francoise Giroud).
2004 m. Vinstono Čerčilio (Winston Churchill) papūgai sukako 104 metai. Paukštis, vardu Čarlis (Charlie), ne tik beveik 40 metų pergyveno savo šeimininką, bet ir toliau keikė Adolfą Hitlerį (Adolf Hitler).
2004 m. mirė žinomas lenkų dainininkas ir kompozitorius Česlavas Nemenas (Czeslaw Niemen). 65 metų muzikas sirgo vėžiu.
2007 m. Turkijoje nužudytas armėnų ir turkų savaitraščio "Agos" vyriausiasis redaktorius Grantas Dinkas (Grant Dink). Nežinomi asmenys jį nušovė prie įėjimo į pastatą, kur yra laikraščio redakcija.
2008 m. Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Pan Gi Munas (Ban Ki-Moono) paskyrė amerikiečių kino aktorių Džordžą Klunį (George Clooney) JT taikos ambasadoriumi.
2009 m. Maskvoje nušautas žinomas žmogaus teisių advokatas Stanislavas Markelovas.
2009 m. Brazilijoje įgriuvus bažnyčios stogui žuvo septyni žmonės. Incidentas įvyko evangelikų bažnyčios "Atgimimas Kristuje" maldos namuose San Paule. Dar apie 50 žmonių sužeista.

Kremlius: V. Putinas, A. Merkel ir F. Olandas aptarė padėtį Ukrainoje bei Sirijoje

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Prancūzijos prezidentas Fransua Olandas (Francois Hollande) ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį konferencinio pokalbio metu aptarė pastangas, dedamas siekiant užtikrinti taiką Ukrainoje ir Sirijoje, skelbiama Kremliaus išplatintame pranešime, informuoja naujienų agentūra „Reuters".
Pranešime rašoma, kad V. Putinas savo kolegas Vakaruose informavo apie pasiruošimą sausio 23 dieną Kazachstane vyksiančioms deryboms dėl Sirijos, kurias remia Rusija ir Turkija.
Derybos įvyks Sirijoje tebegaliojant praėjusį mėnesį Rusijos ir Turkijos paskelbtoms paliauboms. Jos sumažino kovų tarp Sirijos vyriausybę palaikančių pajėgų ir sukilėlių mastą, bet jų visiškai neužbaigė.
Kremliaus pranešime taip pat teigiama, kad pokalbyje dalyvavęs vadovų trejetas išreiškė nepasitenkinimą pastangomis, dedamomis siekiant išspręsti Rytų Ukrainoje vykstantį konfliktą. 
Antradienį pranešta, kad Ukraina pateikė ieškinį Jungtinių Tautų (JT) aukščiausios instancijos teismui, reikalaudama, kad Rusija nedelsdama nustotų remti prorusiškus Rytų Ukrainos separatistus.

Užsienio šalių ambasadoriams žinia apie palankias sąlygas jaunoms įmonėms

Užsienio reikalų ministerija trečiadienį pakvietė šalyje reziduojančius ir Lietuvai akredituotus užsienio šalių ambasadorius susipažinti su Lietuvoje sudarytomis palankiomis sąlygomis jaunoms ir inovatyvioms technologijų įmonėms kurtis ir plėtoti veiklą. 
Daugiau kaip 30 aukščiausio rango diplomatų iš Europos, Azijos, Šiaurės bei Pietų Amerikos valstybių lankėsi informacinių ir komunikacinių technologijų įmonių parke „Vilnius Tech Park". Diplomatai išgirdo apie Lietuvos ambiciją tapti finansinių technologijų (fintech) regioniniu centru, šiam tikslui pasiekti kuriamą pažangią finansų sektoriaus teisinio reguliavimo bazę, taip pat gyvai išvydo jau esamos infrastruktūros pavyzdį.
Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas užsienio diplomatiniams atstovams pabrėžė, kad Lietuva mato finansinių technologijų įmonių pritraukimo naudą valstybei - kuriamos aukštos pridėtinės vertės darbo vietos, sudaromos galimybės šalies įmonėms skolintis iš alternatyvių finansavimo šaltinių, įvedami pažangūs technologiniai sprendimai vartotojams. Taip pat M. Jurgilas akcentavo, kad, nepaisant neblogų rezultatų, bus siekiama toliau tobulinti šios srities teisinį reglamentavimą.
Šiuo metu didžiausią informacinių ir komunikacinių technologijų centrą Baltijos ir Šiaurės valstybėse „Vilnius Tech Park" pristatė jo direktorius Darius Žakaitis. Šis Sapiegų parke įsikūręs technologinių įmonių miestelis yra tapęs namais daugiau kaip 40 startuolių, rizikos kapitalo ir konsultacinių įmonių.

Vėjo energetikai Lietuvoje gerinant rekordus dėmesys šiam sektoriui tik augs

Vėjo energijos gamybai Lietuvoje pernai peržengus simbolinę - 1 teravatvalandės per metus - ribą, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad šiemet rodikliai turėtų augti dar labiau. 
"Didieji vėjo parkai pradėjo veikti 2016 m. antroje pusėje, todėl tikėtina, kad šiemet pagaminamos vėjo energijos kiekis dar labiau augs, o vėliau stabilizuosis. Tai pakankamai didelė pagamintos elektros energijos dalis. Apie trečdalis vietinės elektros energijos pagaminama vėjo jėgainėse, kartu tai yra dešimtadalis visos šalyje suvartojamos elektros energijos", - naujienų agentūrai ELTA sakė Ž. Vaičiūnas. 
Tuo metu Atsinaujinančios energijos gamintojų asociacijos vadovas Ruslanas Sklepovičius teigia, kad šio sektoriaus potencialas Lietuvoje nėra išnaudojamas. 

Bedarbių skaičius Jungtinėje Karalystėje sumažėjo iki 1,6 mln. žmonių

Jungtinėje Karalystėje bedarbių skaičius per tris mėnesius iki lapkričio sumažėjo 52 000 ir siekė 1,6 mln. žmonių, informuoja naujienų tarnyba BBC, remdamasi naujausiais Nacionalinės statistikos agentūros (NST) duomenimis.
Kaip ir prognozavo analitikai, šiuo laikotarpiu nedarbo lygis buvo stabilus ir siekė 4,8 proc., žemiausią lygį per vienuolika metų.
Užimtumo lygis taip pat per daug nepasikeitė ir siekė 74,5 proc. lygį. Tuo tarpu atlyginimų augimas paspartėjo.
Vidutinis darbo užmokestis per tris mėnesius iki lapkričio, palyginti su analogišku laikotarpiu prieš metus, padidėjo 2,8 proc.; per tris mėnesius iki spalio šis rodiklis pakilo 0,2 proc.

Pagerėjus oro kokybei, Oslo gatvėmis vėl leista riedėti dyzeliu varomiems automobiliams

Ženkliai pagerėjus oro kokybei, Norvegijos sostinėje Osle trečiadienį atšauktas draudimas gyventojams važinėti dyzeliniais automobiliais. „Galite važiuoti visiškai įprastai", - sakoma merijos interneto svetainėje paskelbtame pranešime, kuriuo remiasi agentūra dpa.
Užfiksavus ypač didelį oro užterštumą, antradienį laikinai iš miesto gatvių buvo išguiti pirmiausiai privatūs dyzeliniai automobiliai. Tai padaryta vadovaujantis pernai priimtu savivaldybės sprendimu, anot kurio, gali būti skubiai imtasi priemonių, jei laukiama didelio oro užterštumo. Išimtys antradienį buvo daromos taksi ir greitosios pagalbos automobiliams. Už nusižengimą grėsė 1 500 kronų (165 eurų) bauda.
Oslo gyventojai teigė nesuprantantys tokio draudimo, nes vyriausybė dar prieš dešimt metų vairuotojams rekomendavo pirkti dyzelinu varomus automobilius. Dešinysis parlamentaras Mazjaras Kešvaris (Mazyar Keshvari) paragino vairuotojus reikalauti kompensacijos.

Daugiau kaip 60 procentų amerikiečių teigiamai vertina B. Obamos darbą JAV prezidento poste

Beveik du trečdaliai amerikiečių teigiamai vertina Barako Obamos (Barack Obama) darbą JAV prezidento poste. Tai rodo trečiadienį paskelbti televizijos kompanijos CBS surengtos apklausos rezultatai.
Tyrimo duomenimis, 62 procentai šalies piliečių mano, jog B. Obama, kurio kadencija baigiasi sausio 20 d., sėkmingai ėjo prezidento pareigas. 55 procentai apklaustųjų pavadino jį geru prezidentu, o 30 procentų - labai geru prezidentu.
Kaip informavo CBS, amerikiečiai labiausiai vertina B. Obamos žingsnius ekonomikos ir užsienio politikos srityje. Pažymima, kad tuo metu, kai jis įžengė į Baltuosius rūmus, jo reitingas buvo beveik toks pat, kaip ir dabar. 2009 metais 60 procentų respondentų teigė, kad B. Obama jiems daro teigiamą įspūdį.
Tyrimo autoriai pažymi, kad Demokratų ir Respublikonų partijų šalininkai skirtingai žiūri į aštuonerius B. Obamos prezidentavimo metus. Daugiau kaip 90 procentų demokratų ir dauguma nepriklausomų rinkėjų jo veiklą vertina teigiamai. Tarp respublikonų tokios nuomonės laikosi mažiau kaip trečdalis apklaustųjų.

Atgal