Į pradžią
02 26. Naujausios žinios
Radioaktyvus jodas Lietuvos nepasiekė
Viešojoje erdvėje pasklido žinia, kad Europoje užfiksuota nedidelių radioaktyvaus jodo I-131 kiekių. Mažos, sveikatai nepavojingos koncentracijos sausio antroje pusėje buvo nustatytos Norvegijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, šio mėnesio pradžioje – vakarinėje Rusijos dalyje.
Lietuvoje, Aplinkos apsaugos agentūros, kuri vykdo valstybinį radiologinį aplinkos monitoringą, duomenimis, nei sausį, nei vasarį radioaktyvaus jodo I-131 neužfiksuota. Radionuklidų aktyvumo matavimai aerozoliuose nuolat atliekami dviejose stotyse – Utenoje ir Vilniuje.
I-131 yra trumpaamžis radionuklidas. Jo pusėjimo trukmė, t. y. laikas, per kurį jo kiekis sumažėja per pusę, yra 8 dienos, todėl jis yra fiksuojamas tik trumpą laiką po išmetimo į aplinką.
Radionuklidų pernaša priklauso nuo oro masių judėjimo krypties. Net užfiksavus I-131 nemažoje dalyje Europos, jis nebūtinai gali būti fiksuojamas visose šalia esančiose valstybėse ar visose net tos pačios šalies matavimo stotyse.
JT Žmogaus teisių taryboje Lietuvai atstovaus ir kalbą sakys užsienio reikalų ministras L. Linkevičius
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius vasario 27-28 dienomis dalyvaus Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 34-ojoje sesijoje.
Kasmet pirmąją Žmogaus teisių tarybos pavasario sesijos savaitę vyksta aukšto lygio debatai, kuriuose Jungtinių Tautų valstybių narių atstovams suteikiama galimybė pateikti žmogaus teisių politikos gaires ir gerąsias praktikas. Lietuvai atstovaus ir kalbą sakys užsienio reikalų ministras L. Linkevičius.
Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 34-osios sesijos metu ypatingą dėmesį numatoma skirti žmogaus teisių padėčiai Sirijoje įvertinti bei žmogaus teisėms sprendžiant konfliktus.
Sesijos metu bus svarstomi vaikų teisių, neįgalių asmenų ir migrantų teisių užtikrinimo, kovos su mirties bausme klausimai, praneša Užsienio reikalų ministerija. Taip pat ketinama aptarti žmogaus teisių situaciją Ukrainoje, Irane, Burundyje, Palestinoje, Šiaurės Korėjoje, Pietų Sudane. Žmogaus teisių tarybos pavasario sesijos metu bus pirmą kartą svarstoma rezoliucija dėl žmogaus teisių situacijos Gruzijos regionuose - Abchazijoje ir Pietų Osetijoje.
Žmogaus teisių tarybos pavasario sesijos metu Lietuva kartu su Ukraina, Latvija ir Krymo totorių bendruomenės vadovais ketina surengti ministrų lygio renginį, skirtą aptarti žmogaus teisių pažeidimus ir Krymo totorių persekiojimą Rusijos okupuotame Kryme. Žmogaus teisių tarybos metu numatyta patvirtinti Jungtinių Tautų II Visuotinės periodinės peržiūros Lietuvos ataskaitą bei rekomendacijas dėl žmogaus teisių padėties Lietuvoje.
Vizito metu L. Linkevičius susitiks su Jungtinių Tautų vyriausiuoju žmogaus teisių komisaru, Pasaulio ekonomikos forumo, Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus, Pasaulio prekybos organizacijos, Jungtinių Tautų Ekonominės komisijos Europai vadovais bei dalyvaus diskusijoje Ženevos diplomatų klube - "Lietuva ir jos regionas globalios politikos iššūkių akivaizdoje".
Žmogaus teisių taryba yra Jungtinių Tautų žmogaus teisių apsaugos institucija, įsteigta Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2006 metų kovo 15 dieną. Pagrindinė jos funkcija - skatinti visuotinę pagarbą žmogaus teisių ir laisvių apsaugai, reaguoti į žmogaus teisių pažeidimus ir teikti dėl jų rekomendacijas. Lietuva Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje iki šiol turi stebėtojos statusą, tačiau yra iškėlusi savo kandidatūrą tapti Žmogaus teisių tarybos nare 2022-2024 m. laikotarpiui, primena Užsienio reikalų ministerija.
D. Trampas nedalyvaus tradicinėje Baltųjų rūmų žurnalistų vakarienėje
JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) atsisakė dalyvauti kasmetinėje Baltųjų rūmų korespondentų asociacijos vakarienėje. Jis tai paskelbė dar vieno prezidento ir jo administracijos konflikto su žiniasklaida fone, praneša BBC.
"Šįmet aš nedalyvausiu Baltųjų rūmų korespondentų asociacijos vakarienėje. Visiems sėkmės, praleiskite puikų vakarą!" - parašė prezidentas savo "Twitter" paskyroje.
D. Trampas niekaip nepaaiškino, kodėl jo nebus renginyje, numatytame 2017 metų balandžio 29 d. Baltųjų rūmų korespondentų asociacijos prezidentas Džefas Meisonas (Jeff Mason) pareiškė, kad vakarienė įvyks nepriklausomai nuo to, ar prezidentas ten bus, ar ne.
Ši vakarienė - tradicinis kasmetinis priėmimas, rengiamas nuo 1920 metų. Jame dalyvauja Asociacijai priklausantys žurnalistai, žinomi Amerikos politikai ir garsenybės. Pastaraisiais metais vakarienės tradicija tapo žinomų komikų pasirodymai, per kuriuos pasišaipoma iš salėje esančių JAV pirmųjų asmenų, taip pat ir iš prezidentų.
Valstybės vadovai per priėmimą taip pat nevengia pajuokauti. Kartais prezidentai netgi parodo iš anksto parengtus numerius, kuriuose dalyvauja komikai. Taip elgėsi ankstesnis JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) ir jo pirmtakas Džordžas Bušas (George Bush) jaunesnysis.
D. Trampo pranešimas, kad jis atsisako dalyvauti vakarienėje, pasirodė dar vieno jo konflikto su žiniasklaida fone. Iš pradžių prezidentas penktadienį vėl užsipuolė žiniasklaidą, teigdamas, kad "melagingos naujienos yra tautos priešas". O paskui kai kurių didžiausių JAV žiniasklaidos priemonių žurnalistams nebuvo leista dalyvauti Baltųjų rūmų spaudos sekretoriaus spaudos konferencijoje.
Pastarąjį kartą JAV prezidentas atsisakė dalyvauti Baltųjų rūmų korespondentų asociacijos vakarienėje 1981 metais. Tada Ronaldas Reiganas (Ronald Reagan) sveiko po pasikėsinimo į jo gyvybę.
Iranas planuoja iš Kazachstano pirkti urano rūdą, tikisi Rusijos pagalbos
Iranas per artimiausius trejus metus iš Kazachstano planuoja įsigyti 950 tonų urano rūdos ir planuoja prašyti Rusijos pagalbos gaminant branduolinį kurą, šeštadienį "Reuters" cituoja Irano atominės energetikos organizacijos vadovą.
Šis pirkimas nepažeistų 2015 m. pasirašytos sutarties dėl Irano branduolinės programos, kadangi sutartis neįpareigoja šalies riboti savo urano rūdos atsargas.
Penktadienį Jungtinių Tautų (JT) kontrolieriai pranešė, kad Irano prisodrinto urano atsargos krito perpus.
"Apie 650 tonų bus pristatyta per pirmuosius dvejus metus, o per trečiuosius - likusios 300. Po to šis krovinys bus prisodrintas ir grąžintas į Kazachstaną", - šeštadienį interviu kalbėjo Irano atominės energetikos organizacijos vadovas Ali Akbaras Saeli (Ali Akbar Saelhi).
Iranas paprašė, kad 2015 m. sandorio vykdymą prižiūrinti organizacija patvirtintų apie šio pirkimo suderinamumą su sutartimi. Šalis vis dar laukia Didžiosios Britanijos atsakymo, teigia A. A. Saeli.
"Penki iš susitarimo vykdymą prižiūrinčio komiteto narių raštiškai davė savo sutikimą, tačiau britai paskutiniu momentu persigalvojo dėl JAV rinkimų ir situacijos Artimuosiuose Rytuose", - sakė A. A. Saeli.
V. Bafetas investuotojus ragina rinktis indekso fondus
Legendinis JAV investuotojas ir "Berkshire Hathaway" holdingo kompanijos savininkas Vorenas Bafetas (Warren Buffet) laiške investuotojams šeštadienį ragino juos likti prie "pigesnių indekso fondų" bei toliau kritikavo Volstritą, praneša "Reuters".
"Kai trilijonus dolerių valdo Volstritas, už valdymą imantis didžiules sumas, daugiausia naudos iš to gauna būtent valdytojams, o ne klientams", - kasmetiniame laiške teigė V. Bafetas.
"Tiek dideli, tiek mažesni investuotojai turėtų rinktis mažus indekso fondus."
V. Bafetas mano, kad dauguma investuotojų į akcijas turėtų rinktis indekso fondus, kadangi darydami atvirkščiai jie dažnai sumoka didžiules sumas valdytojams, kurių paslaugų kokybė neatitinka kainos.
Turkijos prezidentas užsiminė, kad gali būti surengtas referendumas dėl mirties bausmės
Turkijos prezidentas Redžepas Taipas Erdoganas (Recep Tayyip Erdogan) užsiminė, kad po referendumo dėl prezidentinio valdymo sistemos šalyje gali būti surengtas ir referendumas dėl mirties bausmės. „Mes galime inicijuoti ir tokį referendumą", - pareiškė jis penktadienį rinkimų kampanijos renginyje Vakarų Turkijos Manisos mieste, praneša agentūra dpa.
Referendumas galėtų būti surengtas, jei projektas dėl mirties bausmės grąžinimo būtų pateiktas parlamentui ir čia neįveiktų konstitucijai pakeisti reikalingos dviejų trečdalių balsų daugumos.
„Ką mes dėl to padarysime? Vėl kreipsimės į tautą. Ką pasakys tauta? Jei tauta nori mirties bausmės, tai (referendumu) bus padaryta", - kalbėjo R. T. Erdoganas. Renginyje vis pasigirsdavo šūksnių dėl mirties bausmės grąžinimo. Tačiau kad toks referendumas galėtų įvykti, parlamente reikalingas 60 proc. daugumos pritarimas. Prezidentas dar kartą pabrėžė, kad pasirašytų tokią konstitucijos pataisą.
Lietuvos bankas ir KTU kartu įgyvendins ekonomikos tyrimų ir naujų technologijų projektus
Lietuvos bankas ir viena iš didžiausių šalies aukštųjų mokyklų - Kauno technologijos universitetas (KTU) susitarė bendradarbiauti rengiant ir įgyvendinant mokslinių tyrimų, žmogiškųjų išteklių ir kitų sričių projektus. Sutartį dėl bendradarbiavimo plėtojimo abiejų institucijų vadovai pasirašė penktadienį Vilniuje, Lietuvos banke.
"Tai bus naujas impulsas mūsų plėtojamai tiriamajai veiklai. Su naujais partneriais iš akademinio pasaulio kartu sieksime rasti atsakymus į praktinio pobūdžio klausimus, kurie iškyla dėl sparčios finansų rinkos plėtros, ieškosime būdų, kaip naujas finansines technologijas padaryti patogias, patrauklias ir maksimaliai "draugiškas" vartotojams", - sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Jo teigimu, sutartyje numatytas keitimasis aktualiausia informacija, mokslo reikalams skirti renginiai ir sutelktinis darbas ties bendrais projektais turėtų sukurti palankią erdvę tiek naujoms ekonominėms idėjoms, tiek praktiškai pritaikomoms inovacijoms finansų sektoriuje.
"Lietuvos banko ir KTU partnerystė neabejotinai prisidės prie mokslo vystymosi ir kokybės didinimo. Bendra veikla leis įtraukti aukšto lygio tarptautinius tyrėjus į ekonomikos tyrimų grupes, kelti doktorantūros lygį, didinti Lietuvos mokslininkų matomumą ir konkurencingumą užsienyje, konsoliduoti mūsų mokslo potencialą", - teigė KTU rektorius Petras Baršauskas.
Lietuvos banko ir KTU sutartyje numatyta kartu kurti mokslinę produkciją, tame procese dalyvaus Lietuvos banke veikiantis Tyrimų centras. Jį Lietuvos bankas yra įsteigęs kartu su Vilniaus universitetu, siekdamas skatinti finansų ir bankininkystės srities mokslinius tyrimus. Centre dirba praktinės ir akademinės veiklos patirties turintys Lietuvos ir užsienio ekonomistai.
Anot Lietuvos banko pranešimo, susitarta, kad KTU priims Lietuvos banko darbuotojų grupes ir pristatys jiems savo veiklą. O Lietuvos bankas supažindins KTU darbuotojus ir studentus su centriniame banke vykdoma moksline veikla, pasidalys žiniomis ir supažindins su jau įdiegtomis technologijomis. KTU informuos Lietuvos banką apie universiteto siūlomas tęstinio mokymosi, kvalifikacijos kėlimo programas. Abi šalys bendradarbiaus tobulinant studijų programas bei organizuojant studentų mokomąsias praktikas.
Bendradarbiavimą su KTU Lietuvos bankas plėtos siekdamas nubrėžto 2017-2020 m. strateginio tikslo - didinti savo kaip kompetencijos centro ekonomikos ir finansų klausimais vaidmenį. Siekiant šio tikslo bus padidintas centrinio banko analitinis potencialas, sustiprinta tiriamoji veikla ir reputacija ekonomikos bei finansų srityje tiek Lietuvoje, tiek ir tarptautiniu mastu, plečiama ekonominės minties sklaida, kuri turėtų padėti priimti racionalius sprendimus ir spręsti esmines ekonomikos problemas.
Švedija: pabėgėlių prieglaudoje kilo gaisras, yra nukentėjusiųjų
Apie 20 žmonių smarkiai nukentėjo per gaisrą, kuris kilo sekmadienį pabėgėlių prieglaudoje Venešborgo mieste Švedijos vakaruose, praneša "RIA Novosti", remdamasi policijos atstovais.
Įsiplieskus ugniai, keli žmonės iššoko pro langą. Šiuo metu gaisras jau lokalizuotas.
"Gaisras kilo trečiame aukšte. Gautomis žiniomis, du žmonės iššoko pro langą, gelbėdamiesi nuo dūmų. Jie susižeidė ir buvo nugabenti į ligoninę", - sakoma policijos pranešime žiniasklaidai.
Pareigūnų duomenimis, dar 10-20 žmonių nukentėjo nuo dūmų.
Priešgaisrinė signalizacija prieglaudoje įsijungė 5 valandą 15 minučių Lietuvos laiku.
Policija kol kas neįvardija gaisro priežasčių, neatmetama padegimo versija.
Jungtinės Tautos ragina derėtis dėl taikos Burundyje
Jungtinės Tautos (JT) prašo Burundžio konflikte dalyvaujančias šalis derėtis dėl taikos, kad būtų išspręsta jau dvejus metus trunkanti politinė krizė, praneša Reuters".
Burundžio prezidentas Pjeras Nkurunziza (Pierre Nkurunziza) anksčiau šį mėnesį pareiškė, kad nedalyvaus Rytų Afrikos bendruomenės rengiamose derybose, skirtose užbaigti krizę, kurią pakurstė prezidento sprendimas siekti trečiosios kadencijos.
"Raginu visas suinteresuotas šalis Burundyje iškelti valstybės interesus aukščiau savųjų bei įsipareigoti sąžiningam dialogui neturint jokių išankstinių nuostatų", - pranešime JT Saugumo Tarybai teigė JT generalinis sekretorius Antonijus Guteresas (Antonio Guterres).
Burundžio valdžia, kuri kaltina JT šališkumu, teigė prieštaraujanti JT patarėjo Benomaro Džamalo (Benomar Jamal) dalyvavimui derybose. Tuo tarpu pagrindinė opozicinė grupė CNARED teigė dalyvausianti derybose.
Meksika JAV grasina atsakomaisiais importo tarifais
Meksika pagrasino atsakyti į JAV veiksmus po to, kai prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) penktadienį pareiškė planuojantis "labai greitu metu" pradėti sienos statybą, rašo "Euronews".
D. Trampas statybas pažadėjo šią savaitę vykstančios JAV konservatorių konferencijos metu. Meksikos užsienio reikalų ministras Luisas Videgarajus (Luis Videgaray) perspėjo JAV, kad šios, siekdamos gauti iš Meksikos kompensaciją už sienos statybą, netaikytų vienašalių importo tarifų.
"Natūralu, kad Meksikos valdžiai reikėtų atsakyti. Ko gero, neatsakytume patys taikydami bendrą mokestį visam importui iš Jungtinių Valstijų, kadangi tai pakenktų mūsų vartotojams bei paprastiems žmonėms. Mokesčius taikytume selektyviai", - svarstė L. Videgarajus.
Užsienio reikalų ministras, pasak pranešimų, iškėlė idėją kaip atsakymą JAV apmokestinti importą iš Ajovos, Teksaso ir Viskonsino valstijų.
L. Linkevičius teigia Vašingtone išgirdęs JAV patikinimą dėl strateginių ryšių su Lietuva tolesnio stiprinimo
Vašingtone su oficialiu vizitu besilankantis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius penktadienį susitiko su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoju Tomu Šenonu (Thomas Shannon), JAV gynybos sekretoriaus pavaduotoju Robertu Vorku (Robert Work) ir prezidento vyresniąja patarėja strateginei komunikacijai Viktorija Kots (Victoria Coates). Ministras taip pat dalyvavo diskusijose su nevyriausybinės organizacijos "The Heritage Foundation" ekspertais, praneša Užsienio reikalų ministerija.
"Šiandien iš Valstybės departamento ir Pentagono vadovybės bei Prezidento patarėjos gavome aiškią žinią dėl JAV nuoseklios paramos Lietuvai ir strateginių ryšių su Lietuva tolesnio stiprinimo", - sakė ministras L. Linkevičius.
Valstybės sekretoriaus pavaduotojas T. Šenonas Lietuvos ministrui perdavė valstybės sekretoriaus Rekso Tilerosno (Rex Tillerson) pasiryžimą toliau stiprinti draugiškus dviejų šalių santykius.
T. Šenonas pažymėjo, kad Amerikai ryšiai su Lietuva yra labai svarbūs ne tik dėl istorinių saitų, bet ir dėl bendrų tikslų stiprinant saugumą Europoje ir už jos ribų.
L. Linkevičius pabrėžė, kad Lietuvos ir JAV strateginėje partnerystėje svarbią vietą užima bendrai juntama atsakomybė už Europos saugumą ir bendras siekis - atremti naujas grėsmes transatlantiniam saugumui.
"Vakarai turi išlaikyti labai aiškią ir nuoseklią politiką dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainos žmonės. Tvirta ir vieninga mūsų pozicija yra ypač svarbi ir mūsų pačių salių saugumui", - pažymėjo ministras.
Susitikimų metu L. Linkevičius akcentavo Lietuvos įsipareigojimus stiprinti nacionalinius gynybos pajėgumus bei atsparumą hibridinėms grėsmėms, toliau kartu su JAV dalyvauti tarptautinėje koalicijoje prieš terorizmą ir "Islamo valstybę".
JAV pareigūnai padėkojo Lietuvai už įsipareigojimų gynybos pajėgumų stiprinimui vykdymą ir svarų Lietuvos indėlį į regiono saugumą.
Susitikimuose taip pat buvo aptartos bendros pastangos artėjant svarbiems NATO valstybių vadovų bei ministrų susitikimams ir toliau stiprinti Šiaurės Atlanto aljansą akcentuojant sąjungininkų vienybę bei transatlantinio ryšio svarbą, o taip pat informacinio saugumo tema.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius vasario 20-24 dienomis su oficialiu darbo vizitu lankėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose, dalyvavo atviruose Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos debatuose ir dvišaliuose susitikimuose Niujorke ir Vašingtone.
.jpg)
(1).png)
