VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Į pradžią

03 29. Naujausios žinios

Sukanka 13 metų Lietuvos narystei NATO

Trečiadienį sukanka 13 metų, kai Lietuva tapo Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) nare.
Apie Lietuvos siekį prisijungti prie NATO prabilta jau Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu, o pirmasis Lietuvos delegacijos vizitas į Aljanso būstinę įvyko dar 1991 m. gegužę. Tuomečio faktinio Lietuvos vadovo Vytauto Landsbergio kelionė į Briuselį buvo neoficiali, nes oficialaus vizito suorganizuoti nebuvo galimybės. Oficialų Vilniaus pageidavimą jungtis prie Aljanso išreiškė Prezidentas Algirdas Brazauskas, o kvietimo pradėti derybas dėl prisijungimo Lietuva sulaukė 2002 m. tuomet Prahoje vykusio NATO viršūnių susitikimo metu.
NATO nare Lietuva tapo 2004 m. kovo 29 d., o po kelių dienų Trispalvė buvo iškilmingai pakelta prie Aljanso būstinės Briuselyje. Tai buvo penktoji Aljanso plėtros banga nuo jo įkūrimo 1949 m. Per tą laiką NATO narių skaičius išaugo nuo 12 iki 28.

VU bibliotekoje bus eksponuojamas M. Mažvydo "Katekizmas"

Balandžio 3-iąją, pirmadienį, Vilniaus universiteto (VU) bibliotekoje tradiciškai bus eksponuojama pirmoji lietuviška knyga - Martyno Mažvydo "Katekizmas". Minint 470-uosius knygos leidimo metus, P. Smuglevičiaus salėje lankytojams bus pristatyta ir šio visam kraštui reikšmingo leidinio originali kopija-faksimilė.
M. Mažvydo "Katekizmas" - tai 1547 m. Karaliaučiuje išspausdinta pirmoji lietuviška knyga, kurios atsiradimas pradėjo naują etapą lietuvių kalbos istorijoje - ėmė kurtis ir plėtotis lietuvių literatūrinė kalba, reikšminga lietuvių tautos kultūrinio gyvenimo priemonė.
Pasaulyje yra žinomi tik du šios ypatingos mūsų raštijai knygos egzemplioriai. Vienas jų saugomas Vilniaus universiteto, kitas - Torūnės (Lenkija) universiteto bibliotekose. Manoma, kad iš viso galėjo būti išspausdinta apie 200-300 knygos vienetų. VU biblioteka lygiai prieš 60 metų egzempliorių įsigijo mainais iš Odesos (Ukraina) M. Gorkio mokslinės bibliotekos.
M. Mažvydo "Katekizme" įamžinta senoji lietuvių kalba, kuri dėl savo archaiškumo ir giminingumo su sanskritu itin reikšminga indoeuropeistikos tyrinėjimams, ypač - lyginamajai kalbotyrai. Pats knygos lietuvių kalba išleidimas padarė didžiulį postūmį tolesniam bendrinės lietuvių kalbos populiarinimui, jos raidai bei išlikimui.
Ilgą laiką pirmoji lietuviška knyga nebuvo prieinama visuomenei. Todėl bibliotekos tradicija kasmet vieną dieną rodyti M. Mažvydo "Katekizmo" originalą tampa puikia galimybe didelei visuomenės daliai iš arti susipažinti su svarbia mūsų kultūros paveldo dalimi. Pirmosiomis balandžio dienomis M. Mažvydo "Katekizmas" eksponuojamas minint Vilniaus universiteto įkūrimo datą (1579 m. balandžio 1 d.).
VU bibliotekos svečiai balandžio 3 d. taip pat galės išvysti Kamilės Kalibataitės sukurtą "Katekizmo" faksimilę, kurios išskirtinumą liudija ilgas ir nelengvas trejų metų gamybos procesas bei ribotas 100 vienetų tiražas. Aukštos kokybės faksimilės požymiai - į originalo panaši popieriaus faktūra, pergamento nelygumai, netolygus siuvimas, laiko padaryti įtrūkimai.

Lietuvos istorijos akcentai

Lietuva kovo 29-ąją:
1974 m. įkurtas Aukštaitijos nacionalinis parkas - pirmasis Lietuvoje. Anksčiau už lietuvius parkus įkūrė latviai ir estai.
1990 m. Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis kreipėsi į JAV Kongresą, prašydamas pripažinti Lietuvos nepriklausomybę.
1990 m. TSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas pareikalavo per tris dienas atšaukti Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktą.
1995 m. Lietuvos atstovai Vienoje pasirašė Branduolinio saugumo konvenciją.
1999 m. Kauno apygardos prokuratūra baudžiamąją bylą dėl neteisėto laisvės atėmimo kunigui Ričardui Mikutavičiui perkvalifikavo į baudžiamąją bylą dėl nužudymo. Pareikšti pirmieji kaltinimai.
2004 m. Lietuva tapo visateise NATO nare. Ši Šiaurės Atlanto Sutarties organizacija jungia 26 valstybes.
2007 m. pirmąkart Lietuvoje, jai tapus Europos Sąjungos nare, su darbo vizitu lankėsi Europos Komisijos pirmininkas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso). 
2013 m. eidamas 51-uosius metus mirė žinomas šalies poetas, teatro kritikas bei radijo žurnalistas Valdas Gedgaudas.
2015 m. eidamas 68-uosius metus po sunkios ligos mirė žinomas rašytojas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Petras Dirgėla.
2015 m. eidamas 72-uosius metus netikėtai mirė Klaipėdos dramos teatro vadovas Gediminas Pranckūnas.
2016 m. atsistatydino vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.

Pasaulio banko ekspertas: Lietuvos nekilnojamojo turto masinio vertinimo modelis - tarp geriausių pasaulyje

Vašingtone (JAV) vykusioje metinėje Pasaulio banko Žemės ir kovos su skurdu konferencijoje Lietuvos masinio vertinimo sistema buvo paminėta tarp 4 geriausių pasaulyje. 
Savo pranešime Pasaulio banko (PB) ekspertas Richardas Almy pabrėžė, kad Lietuvos nekilnojamojo turto masinio vertinimo sprendimas yra vienas geriausių pasaulyje. Centralizuota ir integruota duomenų surinkimo sistema, automatizuoti vertinimo metodai, geografinių informacinių sistemų panaudojimas vertinimo procese užtikrina tikslius, rinkos kainas atitinkančius vertinimo rezultatus, mažus proceso kaštus, daugiatikslį rezultato panaudojimą. Lietuva buvo paminėta tarp masinio vertinimo lyderių - Nyderlandų, Ispanijos ir JAV. 
„Tai yra reikšmingas Lietuvos nekilnojamojo turto masinio vertinimo modelio pripažinimas tarptautiniu mastu - mums garbė atsidurti tarp pažangiausių valstybių", - sako Registrų centro (RC) direktoriaus pavaduotojas turto vertinimui Arvydas Bagdonavičius. 
Lietuvos žemės ir statinių masinio vertinimo sistema ne kartą yra sulaukusi tarptautinio pripažinimo kaip viena geriausių pasaulyje, mažiausiais kaštais ir tiksliai nustatanti vidutinę rinkos vertę, o turto vertinimas visoje šalyje atliekamas greitai, pagal vieningą vertinimo metodiką, vadovaujantis tarptautiniais vertinimo standartais.
Lietuva šalies nekilnojamąjį turtą masinio vertinimo būdu vertina valstybės užsakymu mokesčiams. Turto vertės perskaičiuojamos kasmet, o kas kelerius metus šios vertės būna fiksuojamos ir kelerius metus (ne daugiau kaip penkerius) naudojamos nekilnojamojo turto mokesčiams juridiniams ir fiziniams asmenims apskaičiuoti. 
Už žemės masinio vertinimo modelio sukūrimą 2003 metais Registrų centras pelnė Tarptautinės turto vertintojų organizacijos (IAAO) apdovanojimą. 2007 metais už sukurtą nekilnojamojo turto masinio vertinimo sistemą prestižiniu apdovanojimu „Excellence in Valuation" Registrų centrą apdovanojo tarptautinis Pajamų reitingavimo ir vertinimo institutas (IRRV). 
Konferencijoje Registrų centro pranešėjas direktoriaus pavaduotojas turto vertinimui Arvydas Bagdonavičius pristatė ir Registrų centro sukurtą bei penkerius metus nuolat vystomą atvirų duomenų platformą REGIA (www.regia.lt), kuri jau ne pirmą kartą susilaukė itin teigiamų įvertinimų kaip puikus įvairių registrų ir informacinių sistemų duomenų integracijos ir jų pagrindu kuriamos pridėtinės vertės visuomenei bei įvairių institucijų bendradarbiavimo pavyzdys. REGIA platformoje taip pat galima rasti ir Nekilnojamojo turto naujausias vidutines rinkos ar mokestines vertes, nustatytas masinio vertinimo būdu. 
Pastarąjį kartą žemės sklypams mokestinė vertė buvo nustatyta nuo 2013 metų pradžios, statiniams - nuo 2016 metų pradžios. Šios vertės paprastai galioja 5 metus. Žemės ir statinių vidutinės rinkos vertės masinio vertinimo būdu nustatomos kiekvienais metais. 2017 metais Registrų centras atliks žemės sklypų masinį vertinimą naujam mokestiniam 5 metų laikotarpiui, kuris įsigalios nuo 2018 m. sausio pradžios.

V. Pranckietis: Lenkija nepirks elektros energijos iš Baltarusijos Astravo atominės elektrinės

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Varšuvoje susitikęs su Lenkijos vyriausybės įgaliotiniu energetikos infrastruktūros klausimais Piotru Naimskiu, aptarė regiono energetikos ateitį bei Astrave statomos atominės elektrinės klausimą.
Praėjusiąją savaitę Lietuva gavo svarbų politinį signalą iš Varšuvos apie tai, kad ši šalis nesiruošia pirkti kol kas dar statomos Astravo atominės elektrinės pagamintos elektros energijos. Lenkijos vyriausybės įgaliotinis P. Naimskis pareiškė, kad "nėra galimybės pirkti energiją iš Baltarusijos".
"Nesaugus Astravo AE projektas Baltarusijoje potencialiai sukurs ir nesąžiningą konkurenciją elektros rinkoje. Turime suvokti, kad Astravo AE elektra, jei elektrinė bus pastatyta, bus gaminama pažeidžiant tarptautinius branduolinės saugos reikalavimus, todėl ji neturėtų būti perkama ES šalyse. Vertiname Lenkijos vyriausybės pareiškimą, išsakytą strateginės energetikos struktūros Vyriausybės atstovo pono Piotro Naimskio, jog Lenkija nepirks elektros energijos iš Baltarusijos Astravo atominės elektrinės. Tikiuosi, kad ir mūsų trišalės asamblėjos sesijos dokumente atsispindės Astravo AE problema ir visų trijų valstybių - Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos - solidarumas", - sakė šiuo metu su darbo vizitu Varšuvoje viešintis Seimo Pirmininkas. 
Lietuvos Seimas šiuo klausimu užėmė ryžtingą poziciją - 2017 m. vasario 10 d. visos Seimo frakcijos pasirašė parlamentinių politinių partijų susitarimą dėl bendrų veiksmų Astravo AE klausimu. Susitarime pažymima, kad nesaugiai statoma Astravo AE yra grėsmė Lietuvai ir būtina imtis visų reikiamų veiksmų šiai grėsmei likviduoti. Tai reiškia, kad Lietuva reikalauja Baltarusijos sustabdyti Astravo AE statybos darbus, atlikti išsamius rizikos ir atsparumo vertinimo testus, surengti TATENA pilnos apimties misiją dėl aikštelės parinkimo įvertinimo, įsileisti tarptautinę ekspertų komisiją, kad būtų užtikrinta tarptautinė priežiūra. Tai, kad Astravo AE klausimas nėra tik Lietuvos galvos skausmas, rodo ir tai, jog 2016 m. lapkričio mėnesį Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, raginančią ES lygiu spręsti branduolinės saugos ir aplinkos apsaugos klausimus. 
"Astravo AE saugumas turi būti ES ir Baltarusijos dialogo dalimi. Tikimės solidarumo ir principinės pozicijos reikalaujant, kad Baltarusija laikytųsi tarptautinių įsipareigojimų", - sakė V. Pranckietis. 
Seimo Pirmininkas šį klausimą taip pat aptars su Lenkijos prezidentu Andžejumi Duda (Andrzej Duda), dvišaliuose pokalbiuose - su Lenkijos Senato ir Seimo vadovais Stanislavu Karčevskiu (Stanislaw Karczewski) bei Mareku Kuchcinskiu (Marek Kuchcinski), Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininku Andrijumi Parubijumi.
Antradienį Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų vadovai pasirašys trišalę rezoliuciją.

Stabdomi keturi projekto "Rail Baltica" konkursai

Valstybės valdomi "Lietuvos geležinkeliai" stabdo keturis projekto "Rail Baltica" statybos darbų konkursus. Išnagrinėjus pasiūlymus paaiškėjo, kad visų tiekėjų pasiūlyta kaina iki 2,5 karto viršijo pirkimo dokumentuose nustatytas maksimalias kainas. "Lietuvos geležinkelių" generalinis direktorius Mantas Bartuška teigia, kad nustatant maksimalią kainą vadovautasi projekto galimybių studijomis, analogiškų darbų sutarčių įkainiais bei Europos Sąjungos skirtomis lėšomis. Esant dabartinei situacijai, bendrovė mato tik vieną išeitį - stabdyti visus keturis konkursus ir organizuoti pirkimą iš naujo. 
"Lietuvos geležinkeliai" 2016 m. paskelbė konkursus tiesti europinę vėžę šiuose ruožuose: Kaunas-Palemonas, Palemonas-Kauno hidroelektrinė, Kauno hidroelektrinė teritorijoje ir Kauno hidroelektrinė-Rokai. Tiekėjų pasiūlytos kainos kai kuriais atvejais kelis kartus viršijo nustatytą maksimalią kainą. Pavyzdžiui, vidutinė tiekėjų 1 km statybos pasiūlyta kaina buvo daugiau kaip 4 mln. eurų, tuo metu vidutinė anksčiau įgyvendintų ir šiuo metu įgyvendinamų projektų 1 km kaina - apie 1,6 mln. eurų.
"Lietuvos geležinkeliai" yra susidūrę su analogiška situacija 2013 metais, skelbdami rangos darbų konkursus ruožuose nuo Lietuvos-Lenkijos valstybių sienos iki Kauno. Konkursai buvo kartojami net tris kartus, kol buvo užtikrinta pakankama konkurencija ir gauta priimtina pasiūlymo kaina.

"Sodra" pradės išieškoti PSD įmokas iš skolininkų

Nuo metų pradžios iki kovo "Sodra" surinko 5,11 milijono eurų pradelstų Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų ir panaikino beveik 6 milijonus eurų įsiskolinimų gyventojams pateikus reikiamus dokumentus. Netrukus iš likusių skolininkų bus pradėtas įmokų išieškojimas, kuris bus vykdomas etapais, atsižvelgiant į delsimo trukmę.
"Sodros" direktoriaus Mindaugo Sinkevičiaus teigimu, pirmiausiai išieškoma bus iš asmenų, kurie PSD nemokėjo du mėnesius (apie 20 tūkst. asmenų, skola - 2 mln. eurų), vėlesniame etape išieškojimas vyks iš asmenų, kurie skolingi už 3 mėnesius (apie 20 tūkst. skolininkų, skola - 2 mln. eurų), 4 mėnesius ir taip toliau. M. Sinkevičiaus teigimu, ilgiausias pradelstas PSD laikotarpis siekia 14 mėnesių, ir iš tokių asmenų išieškojimas bus vykdomas vėliausiai.
"Mes manome, kad didžioji dalis, kurie skolingi 14 mėnesių, yra išvykę, tik nedeklaravę išvykimo, todėl bus pirmiausiai dirbama su tais, kurie tikrai buvo Lietuvoje", - antradienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė "Sodros" vadovas.
Paskelbus apie būsimą skolų išieškojimą, "Sodra" sulaukė maždaug 52 tūkst. piliečių prašymų kol kas netaikyti sankcijų, nes jiems reikalingas papildomas laikas dokumentams surinkti. M. Sinkevičiaus teigimu, maždaug 50 proc. tokių prašymų yra iš Jungtinėje Karalystėje gyvenančių lietuvių, po 20 proc. - iš Airijos ir Norvegijos.
"Sodra" jau du kartus buvo atidėjusi skolų išieškojimą iš PSD įmokų nesumokėjusių gyventojų. Metų pradžioje "Sodra" skelbė apie 300 tūkst. tokių asmenų, kurių bendra skola siekė 80 mln. eurų, iki vasario nesumokėjusių skaičius sumažėjo iki 250 tūkst.

L. Linkevičius: R. Tilersonas supranta amerikiečių karių buvimo Lietuvoje svarbą

JAV valstybės sekretorius Reksas Tilersonas (Rex Tillerson) supranta amerikiečių karių buvimo Lietuvoje svarbą ir Vilniaus prašymą JAV pajėgas šalyje turėti nuolatos, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Pasak ministro, R. Tilersonui Vašingtone buvo dar kartą išreikšta Lietuvos pozicija dėl nuolatinių karių buvimo šalyje. L. Linkevičiaus teigimu, šios pajėgos galėtų vykdyti tiek pratybas, tiek mokymo misijas.
"Jis (R. Tilersonas - ELTA) puikiai supranta karių buvimo svarbą, prasmę. Aš tikrai dar kartą pakartojau, kad norėtume matyti JAV karius be kažkokių intervalų ir tarpų, kad būtų nuolatinis buvimas", - telefonu iš Vašingtono Eltai teigė L. Linkevičius, paklaustas ar JAV valstybės sekretorius palaiko Lietuvos idėją dėl nuolatinio karių buvimo šalyje.
R. Tilersonas L. Linkevičių antradienį priėmė kartu su Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrais. 
Nuo 2014 m., po Krymo aneksijos, JAV ėmė rotuoti maždaug kuopos dydžio pajėgas Lietuvoje. Kovo viduryje Vilniuje apsilankęs JAV ir NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas generolas Kertisas Skaparotis (Curtis Scaparrotti), paklaustas apie galimybes Lietuvoje amerikiečių pajėgas turėti nuolatos, teigė, kad rotacijos ir dabar užtikrina beveik nuolatinį jų buvimą, ir jis šioje srityje norėtų "tam tikro lankstumo".
Lietuvoje šiuo metu dislokuojamas NATO batalionas, kuriam vadovaus Vokietija.

Eifelio bokštą apjuos neperšaunamo stiklo siena

Baiminantis išpuolių, Eifelio bokštas Paryžiuje iš dviejų pusių bus apsaugotas neperšaunamo stiklo siena. Prancūzijos sostinės tarybos nariai pirmadienį vienbalsiai pritarė 20 mln. eurų vertės projektui. Darbus tikimasi baigti iki 2018 metų vidurio, praneša agentūra AFP.
Nuo Europos futbolo čempionato praėjusią vasarą teritorija aplink Paryžiaus simbolį yra apjuosta metaliniais barjerais. Lankytojai yra tikrinami.
Už turizmą atsakingas vicemeras Žanas Fransua Martinas (Jean-Francois Martins) sakė, kad naujos saugumo priemonės bus „daug labiau estetiškos" nei metaliniai barjerai. Neperšaunamo stiklo sienos esą suteiks saugumo ir kartu leis laisvai gėrėtis Eifelio bokštu.
Be to, numatyti nauji barjerai, kurie turėtų apsaugoti nuo išpuolių panaudojant automobilius, bei geresnis stebėjimas vaizdo kameromis.
Paryžiaus valdžia sausio viduryje paskelbė, kad Eifelio bokšto renovacijai ir modernizavimui per ateinančius 15 metų bus skirta 300 mln. eurų. Paryžius nuo 2015-ųjų pradžios ne kartą tapo islamistinių išpuolių taikiniu.
2015 metų lapkričio 13-ąją islamistai per seriją atakų Prancūzijos sostinėje nužudė 130 žmonių. 324 metrų aukščio Eifelio bokštas kasmet pritraukia 7 mln. lankytojų. Jis yra labiausiai lankomas mokamas monumentas pasaulyje. Bokštas 1889 metais buvo pastatytas pasaulinei parodai.

N. Maduras: Venesuela kitą savaitę paleis naują valiutos kurso mechanizmą

Gilioje ekonominėje krizėje esanti Venesuela kitą savaitę paleis naują valiutos kurso mechanizmą, kuris pakeis DICOM (kitaip žinomą kaip SIMADI) valiutos kursą, vėlų pirmadienio vakarą vietos laiku pranešė šalies prezidentas Nikolas Maduras (Nicolas Maduro), informuoja "Reuters".
Venesuela šiuo metu turi du oficialius valiutos kursus - DIPRO (10 bolivarų už dolerį) ir minėtąjį SIMADI (709 bolivarai už dolerį). Tačiau dėl to, kad oficialieji valiutos kurso mechanizmai nepatenkina paklausos, juodojoje rinkoje vienas doleris gali kainuoti ir 3 tūkst. Venesuelos bolivarų.
"Siekdami ištobulinti valiutos srauto rinkimą, administravimą ir stabilizavimą, nuo kitos savaitės nusprendėme aktyvuoti naują DICOM modelį", - kalbėjo N. Maduras.
Tačiau apie tai, koks bus naujasis kursas dolerio atžvilgiu, socialistinės šalies prezidentas neužsiminė.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi kovo 29-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1772 m. mirė švedų filosofas ir mokslininkas Emanuelis Svedenborgas (Emanuel Swedenborg). Jo filosofijos pagrindu vėliau atsirado Naujosios Jeruzalės bažnyčia.
1788 m. mirė daugiau kaip 5,5 tūkst. bažnytinių giesmių autorius ir vienas iš metodizmo kūrėjų Čarlzas Veslis (Charles Wesley).
1790 m. gimė Džonas Taileris (John Tyler), pirmasis JAV viceprezidentas, pakeitęs prezidentą. Po pirmtako Viljamo Henrio Harisono (William Henry Harrison) mirties jis tapo 10-uoju JAV prezidentu.
1792 m. po pasikėsinimo mirė Švedijos karalius Gustavas III.
1809 m. po kelių karinių pralaimėjimų Danijai atsistatydino Švedijos karalius Gustavas IV (Gustavus IV). Soste jį pakeitė Karolis XIII.
1867 m. pagal Britų Šiaurės Amerikos įstatymą įkurta Kanados dominija, kuriai priklausė Kvebekas, Ontarijas, Naujoji Škotija bei Naujasis Bransvikas.
1871 m. Didžiosios Britanijos karalienė Viktorija (Victoria) Londone atidarė savo mirusio vyro Alberto (Albert) atminimui skirtą koncertų salę "Royal Albert Hall".
1879 m. Maskvos Mažajame teatre įvyko rusų kompozitoriaus Piotro Čaikovskio geriausiai žinomos operos "Eugenijus Oneginas" premjera.
1891 m. mirė prancūzų tapytojas impresionistas Žoržas Sera (Georges Seurat). Jis buvo puantilizmo (tapyba nemaišytų dažų taškeliais) pradininkas.
1899 m. gimė sovietų slaptosios policijos vadovas Lavrentijus Berija. Nesėkmingai pamėginęs užgrobti valdžią po Stalino mirties 1953 metais, jis netrukus buvo nuteistas mirties bausme.
1912 m. grįždamas iš ekspedicijos, per kurią pasiekė Pietų ašigalį, mirė anglas Antarkties tyrinėtojas Robertas Falkonas Skotas (Robert Falcon Scott).
1943 m. gimė žymus britų politikas ir buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Džonas Meidžoras (John Major).
1974 m. JAV kosminis aparatas "Mariner 10" iš arti padarė pirmąsias Merkurijaus nuotraukas.
1994 m. Gvatemalos vyriausybė ir kairieji maištininkai pasirašė svarbų žmogaus teisių susitarimą, kuris padėjo baigti beveik 33 metus trukusį pilietinį karą.
1996 m. Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano ir Kirgizijos vadovai pasirašė naują sutartį dėl šių buvusių sovietinių respublikų integracijos.
1999 m., sulaukęs 80 metų amžiaus, mirė legendinis JAV džiazo ir bliuzo atlikėjas Džo Viljamsas (Joe Williams).
2001 m. Sirijos parlamentas vienbalsiai patvirtino įstatymo projektą, leidžiantį steigti šalyje privačius bankus.
2003 m. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad gydytojas Karlas Urbanis (Carlo Urbani), pirmasis diagnozavęs staigų ūmų respiracinį sindromą (SARS), mirė nuo šios ligos. 
2004 m. septynioms Rytų Europos šalims, tarp jų ir Lietuvai, tapus NATO narėmis, transatlantinis Aljansas suvienijo 26 valstybes.
2005 m. nepriklausomi ekspertai nerado "jokių įrodymų", kad JT generalinis sekretorius Kofis Ananas (Kofi Annan) būtų susijęs su korupcija vykdant Irako programą "Nafta už maistą". Jie išteisino K. Ananą nuo įtarimų darius įtaką dėl JT užsakymo suteikimo vienai Šveicarijos firmai, kuriai dirbo jo sūnus Kojas (Kojo).
2008 m. 35 šalys ir daugiau kaip 370 miestų pirmą kartą prisidėjo prie iniciatyvos "Žemės valanda".
2010 m. dvi savižudės mirtininkės susisprogdino Maskvos metro sistemoje per piko valandas. Per sprogimus žuvo 40 žmonių.
2013 m. rusų kosminio laivo "Sojuz" kapsulė pasiekė naują rekordą, prieš susijungimą su Tarptautine kosmine stotimi (TKS) orbitoje išbuvusi net 6 valandas.
2014 m. Slovakijos prezidentu išrinktas milijonierius ir filantropas Andrejus Kiska.

JAV pasiuntinė JT: branduolinių ginklų uždraudimas nėra realus

Pasaulinis branduolinių ginklų uždraudimas paprasčiausiai "neatitinka tikrovės", pareiškė JAV pasiuntinė Jungtinėse Tautose (JT), beveik 40 šalių neatvykus į JT derybas dėl branduolinių ginklų uždraudimo, informuoja BBC.
Tarp šalių, praleidusių JT derybas dėl naujos sutarties, yra Jungtinės Valstijos, Didžioji Britanija ir Prancūzija. Daugiau kaip 120 kitų šalių parėmė planus įvesti teisiškai privalomą branduolinių ginklų draudimą.
Tačiau JAV pasiuntinė Niki Heili (Nikki Haley) teigė, kad dėl tokių "blogų veikėjų", kuriomis negalima pasitikėti, nacionaliniam saugumui užtikrinti reikia branduolinių ginklų.
"Nėra nieko kito, ko norėčiau savo šeimai labiau nei pasaulio be branduolinių ginklų. Tačiau mes privalome būti realistiški. Ar yra nors vienas tikintis, kad Šiaurės Korėja sutiks uždrausti branduolinius ginklus?", - pareiškė N. Heili.

Ekspertai: "ištikimybė" litui paaiškinama, bet nenaudinga

Daugiau kaip pusei Lietuvos gyventojų ir toliau nevengiant mintyse konvertuoti eurus į litus, ekspertai teigia, kad prieraišumas buvusios nacionalinės valiutos atžvilgiu beveik nebeturi praktinės naudos. Piliečiams siūloma atkreipti dėmesį ir į kitus savo įpročius.
Komercinio banko "Swedbank" Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės manymu, natūralu, kad žmonėms reikia laiko apsiprasti gyventi ir skaičiuoti nauja valiuta. Pakankamai greitai prie kainų eurais esą priprato jaunesni žmonės, kurie neretai turi daugiau galimybių lankytis užsienyje ir perka internetu. Savo ruožtu vyresnei kartai, kuri nepratusi taip greitai mintyse keisti valiutos, persiorientavimas užtrunka ilgiau. Vis dėlto ir tebeverčiantys valiutas asmenys ilgainiui gali priprasti prie euro.
"Pavyzdžiui, Estijoje euras buvo įvestas 2011 m., o po metų atliktas tyrimas parodė, kad dar net 79 proc. šalies gyventojų dažniau ar rečiau mintyse valiutą konvertuoja į senąsias kronas. Tuo tarpu šiandien tai jau retai aptinkamas reiškinys Estijoje - gyventojai priprato prie euro", - komentuoja J. Cvilikienė.
"Swedbank" ekspertės teigimu, žmogus, susidūręs su smarkiai padidėjusia įprasto pirkinio kaina, gali imti skaičiuoti, kiek tai seniau kainavo litais. Ir nors dalis prekių brango sparčiau nei kitos, šitas nustebimas gali praversti, nes paskatina sustoti ir dar kartą kritiškai įvertinti savo išlaidas. Tačiau vertėtų nesibaiminti peržiūrėti tiek valiutų konvertavimo, tiek ir kitus savo įpročius.
"Manau, versti kainų į litus jau neverta, tačiau įvertinti savo įpročius gali būti labai naudinga. Tikėtina, kad net pasikeitus finansinei situacijai, kai atlyginimai tikrai ne visiems kyla vienodai, įpročiai, pavyzdžiui, pietauti būtent toje kavinėje, - išlieka. Vertėtų kūrybiškai pažiūrėti ir galbūt keisti pietų vietą kita, naujesne, kuri dar konkuruoja kainomis arba keletą dienų per savaitę pietus į darbą atsinešti", - sako J. Cvilikienė.
Psichologas Marius Daugelavičius nesureikšmina fakto, kad kas antras šalies gyventojas vis dar linkęs bent retkarčiais versti eurus į litus. Specialistas tokį elgesį sieja su žmonių charakteriu ir abejoja, kiek naudos duoda toks papildomas skaičiavimas.
"Tai yra grynai žmogaus charakterio atspindys: kuo žmogus konservatyvesnis, tuo mažiau jis linkęs pereiti prie kažko naujo. Kuo asmuo lankstesnis, mobilesnis, tuo jam lengviau ir su valiutų konvertavimu. Kainos yra tokios, kokios yra. Ar mes jas versim, ar ne - niekas iš esmės nesikeičia. Vargu ar čia tas įprotis, kurio reikia laikytis. Tai - daugiau rudimentinis dalykas, kuris žmogui realios naudos neatneša", - sako psichologas.
Pirmadienį skelbto tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė (54 proc.) pirkėjų Lietuvoje neatsisako įpročio kainų eurais persiskaičiuoti į atitinkamas vertes litais. Vasario mėnesį prekybos tinklo "IKI" užsakymu bendrovės "Spinter tyrimai" atliktas tyrimas parodė, kad apsipirkdami eurus į litus nuolat verčia 17 proc. gyventojų, retkarčiais tai daro trečdalis, o tik galutinę apsipirkimo sumą į buvusią valiutą konvertuoja 5 proc. pirkėjų. Eurų į litus nebeverčia 46 proc. Lietuvos gyventojų.
Kainas eurais į litus apsipirkdami dažniau pasiverčia vyresnio amžiaus, žemesnes pajamas gaunantys šalies gyventojai.
Lietuva eurą įsivedė 2015 m. sausio 1 d.

Nelaimingų atsitikimų patyrusios statybos įmonės turi rengtis e. inspektavimui

Statybos įmonės, kuriose per pastaruosius trejus metus (2014-2016 m.) įvyko mirtinų ar sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, turės įvertinti darbuotojų saugos būklę savo statybos objektuose ir iki gegužės 1 d. informaciją apie esamą būklę elektroniniu būdu pateikti Valstybinei darbo inspekcijai (VDI), praneša inspekcija.
Informaciją apie darbuotojų saugos būklę statybvietėje statybos įmonės atsakingas darbuotojas turės pateikti tiesiogiai prisijungęs prie VDI Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemos (EPDS), esančios VDI svetainėje. Čia reikės elektroniniu būdu užpildyti klausimyną. 
Nuo kovo antros pusės ir balandžio mėnesį vyksta intensyvūs statybviečių tikrinimai. Jie skirti nelaimingų atsitikimų darbe ir nelegalaus darbo prevencijai. VDI rekomenduoja minėtu klausimynu papildomai pasinaudoti visoms statybos įmonėms ir pasitikrinti, ar darbo vietose saugu.

Mirė kunigas bažnytinės teisės dr. Kazimieras Meilius

Eidamas 59-uosius metus naktį į antradienį mirė Lietuvos edukologijos universiteto profesorius kunigas bažnytinės teisės dr. Kazimieras Meilius.
Kunigas, teologas, teisininkas kanonistas taip pat dirbo, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Mykolo Romerio universitete (MRU).
K.Meilius gimė 1958 m. gruodžio 8 d. Rimšėnuose, Ignalinos rajone.1982 m. įšventintas kunigu. 1996 m. baigė Popiežiškojo Laterano universiteto Civilinės ir kanonų teisės institutą Romoje, 1999 m. apgynė disertaciją, kanonų teisės daktaras.
1982-1991 m. - Vilniaus Šv. Teresės (Aušros Vartų) parapijos vikaras, 1991-1994 m.- Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčios klebonas. 
Nuo 1996 m. Vilniaus arkivyskupijos Tribunolo viceoficiolas. 
2000-2005 m. Vilniaus arkivyskupijos Meno komisijos pirmininkas. Mokslinės veiklos sritys - Bažnyčios ir valstybės santykiai, Bažnyčios teisminiai procesai, socioteisinė Bažnyčios integracija, bioteisė, šeimos kanonų teisė. 
Daugelio publikacijų Lietuvoje ir užsienyje autorius ir bendraautoris.

Bus tariamasi, kaip padėti socialinį pokytį kuriantiems verslams

Žemės ūkio ministerijoje jau ketvirtą kartą trečiadienį valdžios atstovai, praktikai ir akademikai tarsis, kaip padėti socialinį pokytį kuriantiems verslams. Socialinių verslų sėkmei užtikrinti dar reikia suformuoti palankius įstatymus ir sudaryti tinkamas sąlygas veikti. Lietuva vis dar yra antra šalis Europos Sąjungoje pagal investicijas į socialinę sritį, tačiau kas penktas šalies gyventojas gyvena žemiau skurdo ribos, o pagal šį rodiklį Europoje esame ketvirti nuo galo - mus ,,lenkia” tik Latvija, Rumunija ir Bulgarija. Dėl šios priežasties privalome ieškoti efektyvių ir tvarių sprendimų socialinėms problemos spręsti.
Socialinėms problemos Lietuvoje spręsti randasi naujų pažangių iniciatyvų, kylančių iš poreikio iš tiesų inicijuoti reikšmingus pokyčius mūsų visuomenėje. Alytiškių suburta iniciatyva „Tėviškės namai" jau nuo 2010 metų padeda spręsti Alytaus regiono onkologinių pacientų ir jų artimųjų socialines, psichologines problemas. Nacionalinio socialinės integracijos instituto programa „Socialinis taksi" teikia pavėžėjimo paslaugas judėjimo negalią turintiems asmenims. Širvintiečių iniciatyva „Paštininkė" sprendžia vaikų užimtumo savo vietovėje problemą. 
„Tiek Europos Sąjungoje, tiek Lietuvoje pastaruoju metu dėmesys socialiniam verslui auga, prabylama apie neišnaudotas jo galimybes. Tačiau , didžiajai visuomenės daliai vis dar kyla klausimų, kam apskritai tas socialinis verslas reikalingas ir kokia jo nauda?", - pabrėžia ūkio Ministras Mindaugas Sinkevičius.
Socialiniai verslai - tai organizacijos, kurios atranda kūrybiškus, verslius sprendimus opiausioms visuomenės problemoms spręsti. Tokio pobūdžio verslai ne tik generuoja pelną, bet ir skiria jį sprendžiant skurdo, išsilavinimo galimybių stygiaus, nedarbo, sveikatos ir kitas visuomenės problemas.
„Tam, kad taptume pažangia valstybe, turime ieškoti alternatyvų ir pasitelkiant inovacijas įgalinti privačias iniciatyvas, pažangius verslus ieškoti tvarių sprendimų socialiniu ir finansiniu požiūriu”, - pabrėžia viena iš renginio organizatorių, SOCIFACTION ir "NVO "Avilio" programos vadovė Monika Juknienė. Anot M. Juknienės, visa tai leidžia ne tik taupyti valstybės biudžeto lėšas, tačiau ir atliepia į realius, socialinę atskirtį patiriančių grupių poreikius. „O svarbiausia, kad visa tai yra daroma pozityviai ir kūrybiškai”, - sakė ji.
„Forumo metu bus aptariami gerieji pavydžiai ir nesėkmės, nusakančios į kokias problemas ir iššūkius turime sutelkti dėmesį tam, kad maksimaliai pagerintume šios srities klestėjimą Lietuvoje", - teigė "Geri Norai LT" partnerė, SOCIFACTION programos ekspertė Andželika Rusteikienė.
Forume pranešėjai pristatys socialinio verslo situaciją Lietuvoje, galimybes tokio tipo verslams bendradarbiauti su savivaldybėmis, valdžios institucijomis. Darbo grupėse bus aptariamos idėjos, kaip socialinis verslas galėtų prisidėti sprendžiant skurdo mažinimo, kultūros paveldo, švietimo problemas, kaip socialiniai verslininkai gali padėti teikti viešąsias paslaugas, efektyviau naudojant valstybės biudžeto lėšas.
„Džiaugiuosi, kad per šį laikotarpį Forumas įgavo statusą ir reikšmę, renginio organizatoriai ir partneriai yra net trys Lietuvos ministerijos. Tai tik įrodo, kad socialinis verslas yra horizontalus įrankis, kuris gali būti pritaikytas įvairioms visuomenės problemoms spręsti" - teigia Britų tarybos Lietuvoje direktorius Artūras Vasiliauskas.
Socialinio verslo forumą jau ketvirtą kartą organizuoja Ūkio ministerija, Britų taryba, Nacionalinio socialinės integracijos institutas (programa „NVO Avilys") ir "Geri Norai LT". Šiais metais prie renginio prisideda Žemės ūkio ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, programos „Leader" ir žemdirbių metodikos centras, Lietuvos savivaldybių asociacija, socialinio verslo akseleravimo programa SOCIFATION, "Rise Vilnius" bei Lietuvos kaimo tinklas

T. Mei pasirašė istorinį prašymą dėl savo šalies išstojimo iš ES

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Teresa Mei (Theresa May) antradienio vakarą pasirašė laišką Europos Sąjungai (ES), kuriuo jos vyriausybė informuos Bendriją apie šalies išstojimą iš ES. Laiškas trečiadienį 14.30 val. Lietuvos laiku Briuselyje bus perduotas Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Donaldui Tuskui (Donald Tusk). Tai reikš, kad oficialiai aktyvuojamas 50-asis ES sutarties straipsnis, praneša agentūra AFP.
T. Mei istorinį dokumentą pasirašė Dauning Stryte. Jį D. Tuskui įteiks Jungtinės Karalystės ambasadorius ES Timas Barou (Tim Barrow).
Didžioji Britanija yra pirmoji šalis narė, paliksianti ES. Šalies gyventojai praėjusį birželį vykusiame referendume nedidele persvara pritarė išstojimui iš Bendrijos.
Dauning Stryto duomenimis, T. Mei antradienio vakarą telefonu kalbėjosi su D. Tusku ir Europos Komisijos pirmininku Žanu Klodu Junkeriu (Jean Claude-Juncker), taip pat Vokietijos kanclere Angela Merkel. Per pokalbius vyravo vieninga nuomonė, kad „dėl visų intereso" Jungtinės Karalystė turi likti artima ES sąjungininkė.
Po oficialaus Londono pareiškimo dėl išstojimo ES tikisi konkrečios informacijos apie šalies tikslus sudėtingose derybose. Iki šiol premjerė kalbėjo gana miglotai. Renginyje Birmingeme T. Mei antradienį pabrėžė sieksianti „naujos gilios ir ypatingos partnerystės" su ES.
Vis dėl to aišku, kad T. Mei nori kieto „Brexit": Jungtinė Karalystė pasitrauks iš Europos vidaus rinkos ir Muitų sąjungos. Britai daugiau nenori paklusti ir Europos Teisingumo Teismo jurisdikcijai.
Tarp svarbiausių derybų temų yra maždaug 3 mln. ES užsieniečių teisės Didžiojoje Britanijoje. Apie milijonas britų gyvena kitose ES šalyse.
Svarbi tema bus ir nauja ES išorės siena tarp Airijos Respublikos ir Jungtinei Karalystei priklausančios Šiaurės Airijos. Ji gali pakenkti prekybai saloje ir atverti senas žaizdas buvusiame pilietinio karo regione.
Oficialiai „Brexit" deryboms numatytas 24 mėnesių terminas.

Pristatoma L. Jovaišos knyga "Vilniaus vyskupai ir jų portretai"

Trečiadienį Bažnytinio paveldo muziejuje pristatoma knyga "Vilniaus vyskupai ir jų portretai". 
Renginyje dalyvaus knygos sudarytojas ir tekstų autorius doc. dr. Liudas Jovaiša, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, prof. Rimvydas Petrauskas, dr. Mindaugas Paknys, dr. (hp) Rūta Janonienė.
Šis leidinys skirtas pirmajai skaitytojų pažinčiai su Vilniaus vyskupais ir jų portretais. Juo norima pristatyti tiek septintą šimtmetį skaičiuojančios vietinės Bažnyčios ganytojus, tiek vieną seniausių Lietuvoje paveikslų rinkinių - Vilniaus vyskupų portretų galeriją, kurios atvaizdai šiandien priklauso Vilniaus arkivyskupijai.
Svarbiausia leidinio dalis - Vilniaus (arki)vyskupų ordinarų portretai ir atitinkamus asmenis pristatančios biogramos. Norint supažindinti skaitytojus su Vilniaus (arki)vyskupijos ganytojais - nuo Andriejaus I iki Julijono Steponavičiaus įskaitytinai (1388-1991), į leidinį įtrauktos ir biogramos tų (arki)vyskupų, kurių atvaizdų rinkinyje šiandien nėra išlikę.
Vilniaus vyskupų portretų galerijoje esama ne vien visateisių ganytojų - ordinarų, bet ir kelių vyskupų pagalbininkų ar vyskupijos administratorių atvaizdų. Šios vyskupų kategorijos trumpai pristatytos knygos priede - jame reprodukuojami ir penki į pagrindinę galeriją neįtraukti portretai su trumpomis žiniomis apie juose pavaizduotus asmenis. 

Paaiškės, kuris Lietuvos miestas laimėjo Europos kultūros sostinės 2022 vardą

Kultūros ministerijoje trečiadienį bus iškilmingai paskelbtas Europos kultūros sostinės 2022 metais atrankos konkurso nugalėtojas. Europos kultūros sostinės titulas bus suteiktas vienam iš kandidatuojančių Lietuvos miestų - Kaunui arba Klaipėdai. 
Tai išskirtinė galimybė miestui ir jo žmonėms pristatyti save ir savo identitetą, nuspalvinti kultūrinį tapatumo žemėlapį, įvertinti istorinių akimirkų svarbą, atrasti savo miesto galimybes.
Konkursas vyko dviem etapais, jį organizavo ir vykdė Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su Europos Komisija.
Kovo 27-28 dienomis Europos Komisijos ekspertai lankosi miestuose-kandidatuose ir įvertina jų pasirengimą.
Europos kultūros sostinės vardas kasmet suteikiamas ne daugiau kaip vienam miestui kiekvienoje iš dviejų valstybių narių. 2022 m. dvi valstybės narės, kurių miestams suteikiama teisė gauti Europos kultūros sostinės vardą, yra Lietuva ir Liuksemburgas.
Europos kultūros sostinės yra skelbiamos nuo 1985 m. Ši iniciatyva laikoma sėkmingiausiu Europos Sąjungos (ES) projektu kultūros srityje. Per šį laiką įvairiose šalyse buvo nominuota daugiau nei 60 miestų, visi jie turėjo galimybę atkreipti į save dėmesį nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu.

Lenkija neigia, kad traukiasi iš Europos korpuso pajėgų

Lenkijos vyriausybė paneigė, kad atitrauks savo karius iš Europos korpuso dalinio. Gynybos ministerija Varšuvoje antradienio vakarą pareiškė, kad bus tik sumažintas karių skaičius. Prieš tai Europos korpuso būstinės atstovas sakė, jog Lenkija paskelbė iki 2020 metų atitrauksianti 120 savo karių iš Strasbūre dislokuoto dalinio, informuoja agentūra AFP.
Lenkijos gynybos ministerija pabrėžė, kad informacija apie tai, kad Lenkija traukiasi iš Europos korpuso, „nėra teisinga". Lenkija esą „sumažins savo įsipareigojimus 3-4 metų laikotarpiui".
1993 metais Vokietijos ir Prancūzijos iniciatyva įsteigtas Europos korpusas yra greitojo reagavimo dalinys, kuris pavaldus NATO ir ES. Iš viso Europos Korpusui priklauso 6 000 karių, iš kurių 1 000 dislokuoti Strasbūre. 5 000 kareivių priklauso vokiečių prancūzų brigadai, kuri pirmiausiai yra kurdinta Vokietijoje.
Pagrindinės korpuso narės yra Prancūzija, Vokietija, Belgija, Ispanija ir Liuksemburgas. „Asocijuotų šalių" teisėmis jame dalyvauja ir Lenkija, Graikija, Italija, Rumunija ir Turkija.

Finansų ministras su vienu ryškiausių Prancūzijos finansų ekspertu aptarė Fintech tendencijas

Finansų ministras Vilius Šapoka antradienį Paryžiuje su vieno garsiausių pasaulyje politikos mokslų universiteto SciencesPo profesoriumi Žanu Pjeru Landau (Jean Pierr Landau) aptarė padėtį euro zonoje, finansų rinkose, pasaulinę finansų technologijų (Fintech) plėtrą ir tendencijas, "Brexit".
„Ponas Landau yra aukščiausio lygio ekspertas, kurio nuomonė ir įžvalgos svarbios žvelgiant į Fintech perspektyvas ir jų praktinį pritaikymą," - sakė V. Šapoka. Ministras pristatė Lietuvos Fintech iniciatyvas ir pakvietė profesorių į gegužės 18 d. Finansų ministerijos ir Lietuvos finansų rinkų instituto rengiamą tarptautinę konferenciją finansų rinkų klausimais. 
Ž. P. Landau yra ėjęs aukštas pareigas Pasaulio banke, Tarptautiniame valiutos fonde, Europos plėtros ir rekonstrukcijos banke, Prancūzijos finansų ministerijoje ir nacionaliniame banke, yra dėstęs Prinstono (JAV) universitete.

Juodkalnija priartėjo prie narystės NATO

Juodkalnijai mažai trūksta iki tapimo naujausia NATO nare - JAV Senatas pritarė galutiniam balsavimui dėl Juodkalnijos prisijungimo sutarties ratifikavimo, informuoja "Deutsche Welle".
Senatas 97 balsų prieš 2 santykiu pirmadienį pritarė, kad vėliau šią savaitę būtų surengtas balsavimas dėl Juodkalnijos prisijungimo prie NATO sutarties ratifikavimo. Kaip pranešama, Senato patarėjai galutinio balsavimo tikisi antradienį arba trečiadienį, taip pat tikimasi, kad Juodkalnijos narystei NATO pritars reikalinga dviejų trečdalių dauguma.
Be Jungtinių Valstijų, Juodkalnijos prisijungimo sutartį dar turi ratifikuoti Nyderlandai ir Ispanija. Šią sutartį turi ratifikuoti visos aljanso valstybės narės.
Juodkalnijos prisijungimo sutartį jau ratifikavo 25 iš 28 NATO valstybių narių. 620 tūkst. gyventojų turinti šalis laikoma geostrategine sąjungininke. Kremlius priešinasi Juodkalnijos prisijungimui, o siekį tapti NATO nare vadina provokacija.

Dalyvauti ginkluotuose konfliktuose Sirijoje, Irake ir Ukrainoje išvyko 12 Latvijos gyventojų

12 Latvijos gyventojų išvyko iš šalies dalyvauti ginkluotuose konfliktuose Sirijoje, Irake ir Ukrainoje. Tai antradienį pranešė Latvijos teisingumo ministerija, kuria remiasi TASS.
"Iš viso identifikuota 12 žmonių, kurie paliko Latviją, kad galėtų dalyvauti ginkluotuose konfliktuose Sirijoje, Irake ir Ukrainos rytuose", - sakoma žinybos pareiškime.
Kaip pažymėjo Teisingumo ministerija, pagal Latvijos įstatymus devyniems žmonėms iškeltos penkios baudžiamosios bylos už dalyvavimą konflikte Ukrainoje, o už dalyvavimą konfliktuose Sirijoje ir Irake - trys baudžiamosios bylos trims žmonėms, iš kurių vienas jau grįžo į Latviją.

Vengrijoje įsigaliojo sugriežtintas prieglobsčio įstatymas

Vengrijoje antradienį įsigaliojo sugriežtintas prieglobsčio įstatymas. Remiantis naujomis nuostatomis, prieglobsčio prašytojai, įskaitant be palydos atvykusius 14-18 metų amžiaus nepilnamečius, nuo šiol bus laikomi dviejose konteinerinėse stovyklose pasienyje su Serbija, praneša agentūra dpa.
Atitinkamą įstatymą mėnesio pradžioje priėmė parlamentas. Jis sulaukė didelės tarptautinės kritikos. Prieglobsčio prašytojų uždarymas, teisininkų manymu, yra nusižengimas tarptautinei teisei. Migrantai „tranzitinėse zonose" bus laikomi tol, kol bus išnagrinėti jų prieglobsčių prašymai.
Naujasis įstatymas bus taikomas visiems naujiems į šalį atvykstantiems pabėgėliams bei Vengrijoje jau esantiems migrantams.
Žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch" (HRW) pareikalavo Europos Sąjungos (ES) institucijų įsikišimo. „Europos Komisija praeityje delsė, kai reikėjo patraukti Vengriją atsakomybėn dėl veiksmų prieš prieglobsčio prašytojus", - teigiama pareiškime. Dėl to esą jau ir kitos ES šalys „kopijuoja Vengrijos veiksmus".

„Transparency International": stipresniam ECB reikia didesnės atskaitomybės

Augant Europos centrinio banko (ECB) galioms ir stiprėjant jo įtakai, bankas nebėra pakankamai atskaitingas, rašoma antradienį publikuotame tarptautinės organizacijos „Transparency International" pranešime.
Organizacija teigia, kad ECB turi didinti skaidrumą, tobulinti „pasenusią" informavimo sistemą, nustatyti aiškesnius terminus dėl buvusių darbuotojų perėjimo iš ECB į privatų sektorių ir pasisakyti prieš „netikslią" euro kritiką.
ECB dažnai buvo kritikuojamas už savo veiksmus finansų krizės metu - bankas vykdė obligacijų pirkimą, taikė neigiamas palūkanų normas ir dalyvavo gelbėjant prasiskolinusias valstybes. 
„Neeilinės priemonės, kurių ECB ėmėsi po 2008-ųjų krizės, maksimaliai patikrino banko įgaliojimus. ECB atskaitomybės struktūra nėra proporcinga jo valdančiosios tarybos priimamų sprendimų įtakai", - pranešime teigė Harvardo universiteto politinės ekonomikos profesorius Bendžeminas Braunas (Benjamin Braun).

Atgal