Į pradžią
05.25. Naujausios žinios
Vilniuje lankysis Indijos išorinių reikalų valstybės ministras
Šiandien, gegužės 25 dieną užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius susitiks su į Lietuvą darbo vizito atvykstančiu Indijos išorinių reikalų valstybės ministru Mobašaru Javedu Akbaru (Mobashar Jawad Akbar). Bus aptartos galimybės stiprinti dvišalius politikos, ekonomikos ir kultūros santykius, tarptautinės aktualijos. Dėmesio bus skirta ir derinamoms sutartims, Lietuvos ir Indijos žmonių tarpusavio ryšiams.
Ministro kvietimu M. J. Akbaras atvyksta į gegužės 25–26 d. Vilniuje rengiamą Azijos ir Europos susitikimo (ASEM) konferenciją ekonominio moterų įgalinimo tema. Indijos politikas Vilniuje taip pat susitiks su Lietuvos Ministru Pirmininku, švietimo ir mokslo ministre, Seimo tarpparlamentinių ryšių su Indija grupės nariais, verslo atstovais, lankysis Vilniaus universiteto Orientalistikos centre ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, kuriame skaitys paskaitą. Be to, dalyvaus Užupio konstitucijos, išverstos į hindi ir sanskrito kalbas, lentų atidengimo iškilmėse.
Gegužės 25 d. 11.25 val., Užsienio reikalų ministerijoje (J. Tumo-Vaižganto g. 2) vyks Lietuvos užsienio reikalų ir Indijos išorinių reikalų valstybės ministrų spaudos konferencija. Registracija į spaudos konferenciją vykdoma URM svetainėje.
Spaudos konferencijos metu bus pristatyta knyga „Indija ir Lietuva per asmeninių santykių prizmę“, skirta šiemet minimai diplomatinių santykių užmezgimo 25-ajai sukakčiai. Knygoje pristatomi Lietuvos ir Indijos mokslininkų straipsniai apie Hermaną Kalenbachą, Antaną Pošką ir Vydūną.
Prezidentė Briuselyje dalyvaus NATO vadovų susitikime
Prezidentė Dalia Grybauskaitė išvyko į Briuselį, kur dalyvaus NATO vadovų susitikime.
Šis susitikimas, į kurį atvyksta visų 28 Aljanso valstybių ir vyriausybių vadovai, yra pirmasis, kuriame dalyvaus JAV Prezidentas Donaldas Trumpas (Donald Trump) ir naujasis Prancūzijos Prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron). Jame taip pat pirmą kartą dalyvaus Juodkalnija, kuri visateise NATO nare taps birželio 7 dieną.
Valstybių vadovai aptars NATO narių indėlio ir atsakomybės pasidalijimą, užtikrinant kolektyvinę gynybą, kovos su terorizmu stiprinimą, pernai Varšuvoje sutartų atgrasymo priemonių įgyvendinimą ir priešakinių batalionų Baltijos šalyse bei Lenkijoje dislokavimą, tolesnį Aljanso stiprinimą.
Šiuo metu NATO priešakinių pajėgų batalionai, vadovaujami Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir JAV, jau yra dislokuoti Lietuvoje, Estijoje ir Lenkijoje. Birželį Kanados vadovaujamas batalionas bus dislokuotas Latvijoje. Stiprinant NATO atgrasymą į Rusijos keliamą grėsmę dvišalių pagrindu regione taip pat nuolatos rotuojama papildoma JAV karių brigada ir sunkioji technika.
Susitikimo Briuselyje metu, dalyvaujant Belgų Karaliui Filipui (Philippe), bus atidarytas naujasis NATO būstinės pastatas. Tai vienas moderniausių statinių pasaulyje, kuriame ypatingas dėmesys skiriamas ekologijai ir tvariam energijos naudojimui.
Briuselyje taip pat bus atidengti 2 memorialai. Vienas jų, skirtas Berlyno sienai, simbolizuoja laisvės pergalę prieš priespaudą.
Antrasis memorialas primena 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristines atakas Niujorke. Būtent tuo metu buvo pirmą kartą aktyvuotas Vašingtono sutarties 5-asis straipsnis, kuriame įtvirtinti esminiai NATO kolektyvinės gynybos principai. Per teroristines atakas Niujorke žuvo tūkstančiai žmonių ir buvo sugriauti Pasaulio prekybos centro dangoraižiai dvyniai.
Vilniuje rengiama Azijos ir Europos susitikimo konferencija lyčių lygybės tema
Ketvirtadienį ir penktadienį Vilniuje, Mykolo Romerio universitete, vyks Azijos ir Europos susitikimo (ASEM) konferencija "Moterų ekonominis įgalinimas: lygios galimybės darbo pasaulyje".
Konferenciją rengia Užsienio reikalų ministerija kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Mykolo Romerio universitetu. Konferenciją globoja Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Renginio partneriai - Europos lyčių lygybės institutas ir Verslo moterų asociacija.
Šia konferencija Lietuva inicijuoja Europos ir Azijos dialogą lyčių lygybės ir moterų ekonominio įgalinimo temomis ir ragina ASEM valstybes nares keistis patirtimi, stiprinant moterų ekonominę padėtį.
Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus ir socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio kvietimu konferencijoje dalyvaus politikai, ASEM valstybių narių ministrai ir viceministrai: Indijos ministras užsienio reikalams, Bangladešo ministrė moterų ir vaikų klausimams, Pakistano žmogaus teisių ministras, Japonijos parlamentinis užsienio reikalų ministras, Latvijos, Rumunijos viceministrai, atsakingi už lyčių lygybę, parlamentarai, akademikai, lyčių lygybės institucijų vadovai, nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Pagrindiniai konferencijos pranešėjai - Jungtinių Tautų organizacijos "JT moterys" vadovės pavaduotoja Lakšmi Puri, pirmoji Singapūro ministrė moteris, išrinkta 2010 m. Singapūro metų moterimi Hvė Hua Lim (Lim Hwee Hua), taip pat Jungtinės Karalystės įmonių grupės "Madi Group" įkūrėja ir vadovė Madi Šarma (Madi Sharma).
Vilniuje vyks Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos IV kongresas
Dalyvauti Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos (PKJK) IV kongrese, rugsėjo 11-14 dienomis vyksiančiame Vilniuje, jau užsiregistravo 78 delegacijos iš įvairių pasaulio valstybių. Šią ir kitą informaciją apie pasirengimą didžiausiam pasaulio konstitucinės justicijos renginiui Vokietijos Konstitucinio teismo ir Venecijos komisijos surengtame Jungtinės konstitucinės justicijos tarybos 16-ajame susitikime Karlsrūhėje, Vokietijoje, pateikė Lietuvos Konstitucinio Teismo delegacija.
Lietuvoje rengiamas kongresas - pirmasis PKJK renginys Europoje. Jungtinės tarybos susitikime dalyvavę daugiau kaip 40 valstybių atstovai domėjosi ne tik kongresu, bet ir Lietuva, teigia Konstitucinio Teismo kanclerė Ingrida Danėlienė, vadovaujanti renginio organizaciniam komitetui.
Pristatydama pasirengimo IV kongresui eigą, ji paminėjo svarbiausius skaičius: laukiama per 450 dalyvių, nes jau dabar savo dalyvavimą patvirtino 78 delegacijos iš pasaulio konstitucinės justicijos institucijų, be jų, dar dalyvaus tarptautinių teismų ir organizacijų atstovai. Tai jau gerokai viršija Seule vykusiame III kongrese dalyvavusių delegacijų skaičių.
Susitikimo metu vykusioje konferencijoje "Drąsūs teismai: saugumas, ksenofobija ir pagrindinės žmogaus teisės" I. Danėlienė skaitė pranešimą "Reagavimas į grėsmes teisės viršenybei ir pagrindinėms žmogaus teisėms: Konstitucinio Teismo įgaliojimų plėtojimasis".
PKJK - pasaulio valstybių konstitucinės kontrolės institucijas telkianti organizacija. Vienas iš iniciatorių ją įkurti buvo Lietuvos Konstitucinis Teismas. Šiuo metu PKJK priklauso 109 konstitucinės justicijos institucijos iš Europos, Afrikos, Amerikos, Azijos, Australijos žemynų. Lietuvos Konstitucinis Teismas yra PKJK biuro narys.
PKJK rengiami kongresai kas trejus metus vyksta vis kitame žemyne.
Abiejose Atlanto pusėse gerėja NATO įvaizdis
Per praėjusius metus tiek Šiaurės Amerikoje, tiek Europoje pagerėjo NATO įvaizdis, parodė prieš NATO viršūnių susitikimą Briuselyje atlikta nauja apklausa, informuoja "Euronews".
Šiandien, anot JAV įsikūrusio tyrimų centro "Pew Research Center", apytiksliai 6 iš 10 amerikiečių (62 proc.) laikosi palankios nuomonės apie Aljansą. 2016 metais palankios nuomonės laikėsi šiek tiek daugiau nei 50 proc. amerikiečių.
Daugumos parama NATO sustiprėjo ir Kanadoje, Vokietijoje, Nyderlanduose bei Lenkijoje. Prancūzijoje didžioji dalis žmonių taip pat vėl reiškia palankią nuomonę apie NATO, nors prieš metus parama Aljansui Prancūzijoje buvo staigiai sumažėjusi.
Nors Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) teigė, kad JAV noras ginti sąjungininkę priklausytų nuo šalies narės Aljansui skiriamos lėšų dalies, didžioji dalis apklaustųjų asmenų iš septynių šalių mano, kad Vašingtonas panaudotų karinę jėgą, jog apgintų NATO sąjungininkę, įsitraukusią į rimtą karinį konfliktą su Rusija.
Paklausus apie savo šalių įsipareigojimus, daugiau nei pusė Nyderlandų (72 proc.), Lenkijos (62 proc.), Kanados (58 proc.) ir Prancūzijos (53 proc.) piliečių pasisako už tai, kad šalys vykdytų abipusės gynybos įsipareigojimus NATO.
Aljansas buvo įkurtas 1949-aisiais metais, iš pradžių turėjo 12 narių, o šiuo metu Aljansą sudaro 28 narės.
Telkiamos pastangos visuomenės finansiniam raštingumui stiprinti
Per ateinančius ketverius metus Lietuvoje bus gerinamas gyventojų finansinis raštingumas, jam reikalingos žinios bus integruotos ir į mokyklų ugdymo programas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) PISA tyrimui rodant, kad Lietuvos penkiolikmečių finansinio raštingumo lygis nesiekia jų bendraamžių lygio kitose šalyse.
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė teigia, kad dabartiniai Lietuvos moksleivių rezultatai finansinio raštingumo srityje nėra geri, naujosiomis priemonėmis situaciją tikimasi pakeisti.
"Trečiadienį pristatomi EBPO PISA finansinio raštingumo tyrimo rezultatai. Lietuva tarp 15 šalių užima 11-12 vietą. Tokiu finansinio raštingumo rezultatu negalime pasidžiaugti. Todėl numatyti labai konkretūs veiksmai. Iki 2018 metų pabaigos atnaujinant bendrojo ugdymo programas - nuo 1 iki 12 klasės - integruoti finansinį raštingumą", - teigė Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje ministrė J. Petrauskienė, pridūrusi, kad kartu ketinama koordinuoti jau dabar vykstančias su finansinio raštingumo stiprinimu susijusias neformalaus švietimo veiklas. Taip pat planuojama atnaujinti ugdymo priemones bei investuoti į mokytojų kvalifikacijos gerinimą.
Pasak ministrės J. Petrauskienės, šiuo metu finansinis raštingumas mokyklose ugdomas nenuosekliai, o tai ir atspindi PISA rezultatai, kurie rodo, kad geriausių finansinio raštingumo rezultatų pasiekė Kinijos, Belgijos, Kanados, Rusijos ir Nyderlandų penkiolikmečiai. Prasčiausi pasiekimai yra Brazilijos, Peru ir Čilės moksleivių. Tyrimas atskleidė didelį atotrūkį tarp Vilniaus, didžiųjų miestų ir rajonų, kaimų mokyklų mokinių rezultatų. Taip pat tyrimas parodė, kad Lietuvos mergaitės finansinio raštingumo srityje gerokai lenkia berniukus.
Dėl naujų Visuomenės finansinio švietimo priemonių susitarusios penkios valstybės institucijos - Finansų ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija ir Sodra" - sieks iki 2021 m. gerinti gyventojų kaupimo ateičiai įgūdžius, paskatinti racionaliai rinktis finansinius produktus ir paslaugas, sąžiningai mokėti mokesčius.
Finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad naujosiomis priemonėmis siekiama trijų pagrindinių tikslų.
"Pagrindiniai tikslai yra trys. Padidinti vaikų finansinį raštingumą integruojant į ugdymo programas, taip pat ir suaugusiųjų finansinį raštingumą, tam, kad rinkdamiesi produktus, spręsdami, imti paskolą ar ne, taupyti pensijai ar ne - kad tie sprendimai būtų labiau apgalvoti. Trečias tikslas - padidinti žmonių supratimą ir padėti jiems nepakliūti į šešėlinės ekonomikos spąstus", - trečiadienį sakė V. Šapoka. Pasak ministro, siekiama, kad per ketverius metus Lietuva pasiektų ir viršytų EBPO šalių vidurkį finansinio raštingumo srityje.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako, kad Lietuvai yra kur tobulėti gerinant ir suaugusių asmenų finansinį išprusimą.
"Finansinis raštingumas - šiandien yra neatsiejama raštingumo dalis, o jo neturint, nėra vietos moderniame pasaulyje. Suaugusiųjų finansinio švietimo srityje mes daugiau ar mažiau pataikome į EBPO šalių vidurkį, bet yra kur plėstis, nes naudojimosi finansinėmis paslaugomis plėtra visiškai nepakankama, tą rodo akivaizdūs faktai - grynųjų pinigų populiarumas Lietuvoje", - sakė V. Vasiliauskas.
Lietuvos bankas vykdys vartotojų finansinio švietimo kampaniją, skatindamas gyventojus racionaliai rinktis finansinius produktus bei paslaugas ir kaupti ateičiai.
Savo ruožtu švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė teigė, kad finansinio raštingumo planai nedidins mokymosi krūvio moksleiviams.
"Integruotas ugdymas nereikalauja papildomų pamokų, nekuria didesnio krūvio mokykloje. Tiesiog šitos žinios, kurios reikalingos finansiniam, mokestiniam raštingumui stiprinti, integruojamos į matematikos, technologijų, geografijos, lietuvių kalbos ir kitas pamokas. Tokia ir tarptautinė patirtis", - sakė ministrė.
Kalbėdamas apie programos finansavimą ministras V. Šapoka teigė, kad ji neturėtų pareikalauti papildomų lėšų.
"Sutelktos kelių institucijų pajėgos, išnaudojant tą infrastruktūrą, kuri šiuo metu sukurta ir esamus informacijos kanalus. Ugdymo programų peržiūrai yra numatytos lėšos ir integruojant finansinį raštingumą į skirtingas pamokas, tam nereikės papildomo pinigų poreikio", - aiškino ministras.
Planas parengtas Finansų ministerijos iniciatyva, jam turi pritarti Vyriausybė.
Lietuvos istorijos akcentai
Lietuva gegužės 25-ąją:
1576 m. Tilžėje gimė Jonas Rėza - raštijos darbuotojas, Tolminkiemio bei Karaliaučiaus lietuvių parapijos kunigas, paruošęs spaudai ir redagavęs ne vieną Jono Bretkūno darbą. Mirė 1629 m. Karaliaučiuje.
1908 m. Kaušėnuose, prie Plungės, gimė istorikas, filosofas profesorius Zenonas Ivinskis. Mirė 1971 m. Bonoje.
1920 m. Lietuvoje paskelbti matų, saikų ir svarstyklių įstatai, įvesta metrinė vienetų sistema.
1924 m. įkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.
1924 m. Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė žaidė savo pirmąsias rungtynes Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Rezultatu 0:9 pralaimėta šveicarams.
1945 m. įkurta Lietuvos žemės ūkio kooperacijos sąjunga.
1989 m. Maskvoje prasidėjo SSRS liaudies deputatų suvažiavimas, kuriame dalyvavo ir 58 Lietuvos deputatai.
1993 m. įkurtas Kauno mažasis teatras.
2002 m. Neringoje vasaros sezono atidarymo šventėje pirmą kartą Lietuvos pajūryje iškelta mėlynoji vėliava - simbolis, patvirtinantis paplūdimio tarptautinį pripažinimą.
2004 m. Šilutės rajone, šalia buvusios Macikų koncentracijos stovyklos, kurioje 1944-1946 metais kalėjo į sovietų nelaisvę patekę fašistinės Vokietijos kariai, Vokietijos kariai rezervininkai baigė tvarkyti Antrojo pasaulinio karo vokiečių belaisvių kapus.
2006 m. Lietuvoje su oficialiu vizitu lankėsi Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas ir jį lydinti delegacija.
2011 m. Mindaugo ir A. Vivulskio gatves jungiančiame skvere atidengtas aštuonias tonas sveriantis žaliojo granito paminklas visiems sostinės labdariams. Paminklą, kuriam granitas buvo gabenamas specialiai iš Indijos, sukūrė Romas Kvintas. Įamžinti miesto geradarius nusprendė Lietuvos televizijos laidų vedėja Edita Mildažytė, kurios projektas "Bėdų turgus" per dešimt metų labdarai išdalijo beveik 7 milijonus litų.
2012 m. eidamas 88-uosius metus mirė iškilus Lietuvos baleto solistas Henrikas Kunavičius.
2012 m. Marijampolė šventė 220 metų savivaldos jubiliejų.
Gyventojus mokys finansinio raštingumo
Siekdamos pagerinti gyventojų finansinį raštingumą, penkios valstybės institucijos susitarė iki 2021 m. kartu įgyvendinti Visuomenės finansinio švietimo planą.
Finansų ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija ir "Sodra", veikdamos kartu, sieks pagerinti gyventojų kaupimo ateičiai įgūdžius, paskatinti racionaliai rinktis finansinius produktus ir paslaugas, sąžiningai mokėti mokesčius. Planas parengtas Finansų ministerijos iniciatyva, teigiama pranešime spaudai.
Visuomenės finansinio švietimo plane numatoma, kad Švietimo ir mokslo ministerija įtrauks finansinį ir mokesčių raštingumą į formaliojo ugdymo programas, sudarys galimybes pedagogams tobulinti ir palaikyti kvalifikaciją finansinio ir mokesčių raštingumo srityje. Iki šiol Lietuvos mokyklose finansinio ir mokesčių raštingumo buvo mokoma nereguliariai, o ugdymo kokybė priklausė nuo pedagogo motyvacijos, įsitraukimo ir susidomėjimo šia tema.
Lietuvos bankas vykdys vartotojų finansinio švietimo kampaniją, skatindamas gyventojus racionaliai rinktis finansinius produktus bei paslaugas ir kaupti ateičiai. Finansų ministerija, Valstybinė mokesčių inspekcija ir "Sodra" savo ruožtu informuos gyventojus apie viešuosius finansus, mokesčių ir socialinio draudimo įmokų naudą. Siekiant koordinuoti institucijų pastangas, steigiamas finansinio švietimo koordinacinis komitetas.
Geresnis finansinis ir mokesčių raštingumas padeda mažinti gyventojų finansinę atskirtį, namų ūkių įsiskolinimo riziką ir prisideda prie valstybės finansų stabilumo.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atlikti tarptautinių tyrimų rezultatai atskleidė, kad Lietuvos moksleiviams ir suaugusiems gyventojams itin trūksta finansinio raštingumo žinių ir įgūdžių.
Tarptautinis EBPO PISA tyrimas parodė, kad Lietuvos penkiolikmečių finansinis raštingumas nesiekia jų bendraamžių lygio kitose šalyse. Lietuva kartu su Slovakija yra sąrašo apačioje ir dalinasi 11-12 pozicijas iš 15 tyrime dalyvavusių šalių. Geriausių finansinio raštingumo rezultatų pasiekė Kinijos, Belgijos, Kanados, Rusijos ir Nyderlandų penkiolikmečiai. Prasčiausi pasiekimai - Brazilijos, Peru ir Čilės moksleivių. Tyrimas atskleidė didžiulį atotrūkį tarp Vilniaus, didžiųjų miestų ir rajonų, kaimų mokyklų mokinių rezultatų. Taip pat tyrimas parodė, kad Lietuvos mergaitės finansinio raštingumo srityje gerokai lenkia berniukus.
Daugiametė EEE ir Norvegijos parama - socialinei ir ekonominei Lietuvos gerovei kurti
Pagal Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinius mechanizmus per pastarąjį dešimtmetį Lietuvai skirta daugiau nei 151 mln. eurų, 2014-2021 m. laikotarpiui - dar daugiau nei 117 mln. eurų. Tokiu glaudžiu bendradarbiavimu trečiadienį pasidžiaugta finansų viceministrės Loretos Maskaliovienės ir Norvegijos ministro europiniams reikalams Franko Bakės Jenseno (Frank Bakke-Jensen) susitikime.
"Per finansinius mechanizmus finansuodama projektus bei iniciatyvas svarbiose ir jautriose srityse Norvegija svariai prisideda prie šalies socialinės, ekonominės gerovės kūrimo. Be to, Norvegijos parama nėra skirta tik finansinės dotacijos sanglaudai skatinti, kartu tai ir svarbus įrankis stiprinant dvišalius Norvegijos ir Lietuvos santykius", - sako L. Maskaliovienė.
Susitikime viceministrė taip pat pastebėjo, kad vienas svarbiausių ateities darbų - susitarti dėl sričių, į kurias būtų tikslingiausia investuoti naujojo, 2014-2021 metų, laikotarpio EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų lėšas taip, kad būtų įgyvendinti šalies vystymo tikslai bei panaudotas bendradarbiavimo su šalimis donorėmis potencialas perimant jų gerąją patirtį ir žinias.
Pasak Finansų ministerijos, susitarta, kad derybos su šalimis donorėmis prasidės artimiausiu metu.
Pirmuoju 2004-2009 m. EEE ir Norvegijos paramos laikotarpiu, kaip primenama Finansų ministerijos pranešime spaudai, Lietuvai buvo skirta 67,3 mln. eurų, kurie panaudoti kultūros paveldo objektų renovacijai ir pastatų pritaikymui visuomenės reikmėms, vaikų sveikatos gerinimui, vaikų gyvenimo sąlygų vaikų globos namuose gerinimui, onkologinių ligų prevencijai ir ankstyvajai diagnostikai, patyčių ir smurto mokykloje prevencijai, sporto aikštelių šalia mokyklų įrengimui ir renovacijai, neformaliam vaikų ir jaunimo švietimui, pilietinės visuomenės stiprinimui.
2009-2014 m. laikotarpiu Lietuvai buvo skirta 84 mln. eurų. Pasinaudojus gerąja valstybių donorių patirtimi, buvo paspartinta pataisų sistemos reforma, pagerinti teismų efektyvumo rodikliai užtikrinant aukų ir liudytojų teises ir saugumą teismo procese, toliau tęsiamas pilietinės visuomenės stiprinimas, prisidėta prie paslaugų gerinimo rizikos grupės vaikams ir jaunimui ui steigiant vaikų dienos centrus ir atviras jaunimo erdves regionuose bei įkuriant vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos kompleksinių paslaugų centrą. Sukūrus unikalų IT įrankį užtikrintas jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas. Didelis dėmesys skirtas žaliųjų inovacijų skatinimui versle, biologinės įvairovės atkūrimui, kultūros ir menų įvairovės bei dialogo skatinimui, medinio kultūros paveldo objektų renovacijai ir pritaikymui visuomenės reikmėms.
Londone ir Oksforde - dėmesys Lietuvos, Latvijos ir Estijos moterų kūrybai
Birželio 1-3 dienomis Londone ir Oksforde vyks Baltijos moterų rašytojų turo ("Baltic Women Writers Tour") renginiai. Jų tikslas - atskleisti moterų kuriamos literatūros raidą nuo XIX a. iki dabarties ir suteikti britų skaitytojams bei literatūros žinovams galimybę išgirsti šiuolaikinių Lietuvos, Latvijos ir Estijos autorių balsą.
Turo diskusijose ir skaitymuose dalyvaus poetė ir kultūros apžvalgininkė Aušra Kaziliūnaitė, redaktorė ir vertėja Karla Gruodis, prozininkė, eseistė Nora Ikstena (Latvija), vertėja ir redaktorė Kaija Straumanis (Latvija), poetė, prozininkė ir vertėja Marja Kangro (Maarja Kangro, Estija), literatūros kritikė ir redaktorė Johana Ros (Johanna Ross, Estija).
Projektas gimė bendradarbiaujant Lietuvos kultūros institutui bei Oksforde įsikūrusiai publicistei ir literatūros agentei Erikai Lastovskytei. Prie organizatorių prisijungė Lietuvos ambasada Jungtinėje Karalystėje (JK), Tarptautiniai Latvijos rašytojų ir vertėjų namai, Estijos literatūros centras ir Estijos ambasada JK.
„Ruošiantis 2018 m. Londono knygų mugei, kuomet Baltijos šalys pristatys šalių-viešnių „Market Focus" programą, turime puikią galimybę supažindinti Jungtinės Karalystės skaitytojus ir leidėjus su šešiomis įdomiomis kūrėjomis. Džiaugiamės, jog A. Kaziliūnaitės poezija netrukus bus išleista anglų kalba Velso leidyklos „Parthian", o K. Gruodis versta Antano Škėmos „Balta drobulė" pasirodys jau šiemet škotų leidyklos „Vagabond voices" pagalba", - pasakojo Lietuvos kultūros instituto programų ir projektų skyriaus vadovė Rūta Nanartavičiūtė.
Pasak E. Lastovskytės, nors Baltijos šalių likimai turi daug bendrų bruožų, vis dėlto pakankamai stiprūs istoriniai ir kultūriniai skirtumai suformavo unikalią kiekvienos jų literatūros raidą. „Koks yra Baltijos šalių moterų rašytojų literatūrinės raiškos išskirtinumas? Kuo šie moterų balsai dalijasi? Ar vertimas iš šių marginalizuotų kalbų į anglų suteikia ypatingą patirtį lietuvių, latvių ar estų autorėms? Ką reiškia - versti moteriškumą? Šiuos klausimus bandysime nagrinėti renginiuose", - kalbėjo E. Lastovskytė.
Baltijos moterų rašytojų turas prasidės birželio 1-osios renginiu „Tylos kartografijos: Baltijos moterų rašytojų vertimai" ("Cartographies of Silence: Baltic Women Writers in Translation") Londone, didžiausiame Europos knygyne „Waterstones Piccadilly".
Renginio vedėja - rašytoja, redaktorė ir meno kritikė Liusi Popesku (Lucy Popescu) kartu su literatūros tyrinėtojomis K. Gruodis, K. Straumanis ir J. Ros aptars Baltijos šalių moterų rašytojų kūrybos raidą. A. Kaziliūnaitė, N. Ikstena ir M. Kangro skaitys savo poezijos ir prozos kūrinius.
Birželio 2-ąją Baltijos moterų rašytojų turas Oksfordo „Waterstones" knygyne įsilies į Oksfordo Vertimų dienos ("Oxford Translation Day") programą. Renginys „Poezija vertime" ("Poeting in Translation"), kurį ves rašytojas, poetas, leidėjas Danas Holovei (Dan Holloway), bus skirtas literatūros vertimų reikšmei ir įvairiems niuansams. Baltijos šalių kūrėjos prisijungs prie daugiakalbių poezijos skaitymų.
Turą užbaigs birželio 3 d. Oksfordo Šv. Onos koledže vyksianti diskusija „Drąsi Baltija: moterų kūryba iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos" ("The Bold and the Baltic: Women's Writing from Estonia, Latvia and Lithuania"). Dalyvės iš visų trijų šalių atskleis istorinę ir dabartinę moterų kūrybos problematiką. Diskusiją lydės poezijos ir prozos skaitymai.
Lietuva turi potencialo tapti finansinių technologijų centru regione, teigia D. Grybauskaitė
Lietuva turi daug potencialo tapti finansinių technologijų centru regione. Pasaulyje pirmaujame pagal ryšių ir komunikacijos technologijų išvystymą, o finansinių technologijų bendrovėms reikalingos licencijos išduodamos vidutiniškai 2-3 kartus greičiau nei kitur Europos Sąjungoje (ES). Šalyje dirba per 16 tūkst. programuotojų, kuriama palanki investicinė aplinka, auga gyvybinga startuolių bendruomenė, teigė Prezidentė Dalia Grybauskaitė po susitikimo su pasaulinės vertybinių popierių biržos „Nasdaq" vadove Adena Frydman ( Adena Friedman).
Prezidentės teigimu, talentingi ir kvalifikuoti specialistai, išvystyta mokėjimų infrastruktūra, sukurta efektyvi licencijavimo sistema finansinių technologijų įmonėms - tai Lietuvos pasiekimai, kurie jau pelnė ir „fintech" startuolių, ir globalių kompanijų pasitikėjimą. Tai - ir mūsų šalies pažangos variklis, kuriantis pasaulio finansinių technologijų ateitį.
Lietuvos teikiamomis galimybėmis jau pasinaudojo tokios kompanijos kaip „Barclays", „Western Union", „Swedbank", „Danske Bank" ir kiti.
Pasak šalies vadovės, potencialo plėtrai Lietuvoje turi ir „Nasdaq". Ši pasaulinė vertybinių popierių milžinė 2014 m. įsteigė technologijų ir verslo kompetencijų centrą, kur vystomos naujausios finansų technologijos, valdomos apskaitos, IT operacijos ir atliekamos kitos kompanijai svarbios funkcijos. Vilniuje veikiančiuose „Nasdaq" padaliniuose šiuo metu dirba 300 žmonių.
Prezidentė su „Nasdaq" vadove kalbėjosi ir apie moterų lyderystės versle stiprinimą. Šalies vadovės teigimu, pažangiame 21-ojo amžiaus versle nėra vietos stereotipams ir diskriminacijai. Aktyvus moterų vaidmuo kuriant ir plėtojant verslą tiesiogiai atsiliepia jo sėkmei ir prisideda prie visos šalies gerovės. Visoje ES moterys sudaro tik 22 proc. didžiausių kompanijų valdybų narių, todėl, pasak Prezidentės, asmeniniai lyderystės pavyzdžiai yra svarbūs padrąsinant daugiau moterų siekti vadovaujamų pozicijų.
L. Linkevičius ir M. Šefčovičius aptarė svarbiausius Baltijos regiono energetinio saugumo iššūkius
Trečiadienį, gegužės 24 dieną, Vilniuje užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius susitiko su Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotoju, atsakingu už energetikos klausimus, Marošu Šefčovičiumi ir aptarė svarbiausius Baltijos regiono energetinio saugumo iššūkius.
Ministras pabrėžė branduolinės saugos Europos Sąjungos (ES) kaimynystėje problematiką ir pažymėjo, kad Baltarusijoje nesaugiai statoma Astravo atominė elektrinė (AE) yra ne tik Lietuvos, bet ir visos ES problema.
M. Šefčovičius pažymėjo, kad Europos Komisija ir toliau sieks, kad ES kaimynystėje statoma Astravo AE atitiktų aukščiausius tarptautinius branduolinės saugos ir aplinkosaugos standartus, bei ragins Baltarusiją imtis konkrečių veiksmų, kad būtų įgyvendinti rizikas ir atsparumą vertinantys testai.
Lietuva ragina Baltarusiją nedelsiant stabdyti Astravo AE statybas dėl projekto neatitikties tarptautiniams aplinkosaugos ir branduolinės saugos standartams, dėl daugelio itin rimtų pažeidimų projekto vystymo procese, dėl nuolat vykstančių rimtų incidentų Astravo AE statybos aikštelėje, žemos darbo saugos kultūros, branduolinę saugą prižiūrinčios institucijos ir statybos darbus atliekančių organizacijų kompetencijos ir patirties stokos vystant Astravo AE projektą bei dėl nuolatinių manipuliacijų tarptautiniais instrumentais ir viešąja nuomone Baltarusijoje ir kaimyninėse šalyse, nurodoma URM pranešime.
L. Linkevičius susitikime su M. Šefčovičiumi taip pat pabrėžė Baltijos šalių elektros sistemos sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais svarbą, būtinybę užtikrinti finansavimą Ignalinos AE uždarymui, akcentavo projekto „NordStream 2" keliamas grėsmes ir kt.
Savaitgalį Palangoje šurmuliuos Kurorto šventė
Šiemetinė Kurorto šventė Palangoje bus kaip niekad turtinga renginių, nes visą savaitgalį čia vyks ne tik Kurorto šventė, bet ir dviejų festivalių - pučiamųjų muzikos festivalio „Amber Wind" bei „Sportas visiems" - renginiai. Šventės organizatorių dėmesys šiemet skiriamas Palangos kurorto įkūrėjams grafams Tiškevičiams.
Kurorto šventę penktadienio vidurdienį pradės bei į tris dienas truksiančias pramogas kvies teatralizuotas rekonstruotos grafų Tiškevičių alėjos atidarymas.
Grafų Tiškevičių alėja, jungianti Kurhauzą su Kęstučio gatve, po rekonstrukcijos alsuos 19 a. pabaigos-20 a. pradžios Palangos dvasia. Remiantis istorijos tyrinėtojų sukaupta medžiaga, ties Kęstučio gatve alėjoje atkurti puošnūs medžio vartai, anuomet simboliškai pasitikdavę vasarotojus ir kviesdavę į Kurhauzą. Ne tik šie vartai, bet retro stiliaus šviestuvai, suoliukai, grafų Tiškevičių skulptūros formuoja senosios alėjos vaizdą.
Tą pačią dieną Palangą užlies ir pučiamųjų instrumentų muzikos garsai - festivalio „Amber Wind" dalyviai kvies į pučiamųjų instrumentų muzikos koncertus, kurie visą savaitgalį vyks įvairiose Palangos erdvėse.
Festivalyje koncertuos Norvegijos „Stavanger Brass Band", Lietuvos kariuomenės orkestras, Lietuvos karinių jūrų pajėgų orkestras, Latvijos karinių pajėgų bigbendas, Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas", Palangos orkestras, Klaipėdos brass kvintetas, Liepojos valtornų kvartetas, ansamblis „Vilniaus klarnetai" ir kiti.
Kurorto šventę praturtins festivalio „Sportas visiems" renginiai, skirti ne profesionalams, o mėgėjams. Festivalis kvies aktyviai leisti laiką paplūdimyje ties jūros tiltu, Jūratės ir Kastyčio skvere, J. Basanavičiaus gatvėje, Birutės parke, miesto stadione, universaliame sporto komplekse bei kitur. Festivalio programa pritaikyta kiekvienam pagal pomėgius ir fizinį pajėgumą: nuo raminančios jogos, mankštos paplūdimyje, gimnastikos, rankos lenkimų iki gatvės krepšinio, paplūdimio tinklinio ir kitų varžybų.
Tris šventės dienas Vytauto gatvėje šurmuliuos kermošius „Palangos Juzė", kuriame savo dirbinius bei gaminius siūlys tautodailininkai ir kulinarinio paveldo meistrai.
Kurorto šventės metu kvies ir Pasakų parkas, kuriame šeštadienį ir sekmadienį vyks mažiesiems skirtos pramogos - vaikus džiugins žaidimai, šokiai, edukacinė veikla, spektakliai, milžiniškų burbulų pieva.
Vyresnių palangiškių ir kurorto svečių lauks etnografiniai bei meno kolektyvų koncertai, parodos, senjorų popietė, šeštadienį vyks ir muzikinio fontano sezono atidarymas.
Apklausa: Lietuva - patraukli vieta investicijoms
Lietuva yra viena geriausių vietų verslui Vidurio ir Rytų Europoje, o tarp 16 įvertintų šio regiono valstybių Baltijos šalys užima pirmąsias vietas, rodo šiųmetinė Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų (AHK) įmonių apklausa.
Grynai vokiško kapitalo (arba iš dalies su Vokietija susijusios) įmonės nori daugiau investuoti Lietuvoje. Pusė Lietuvoje jau veikiančių įmonių ketina didinti investicijas. Kaip pažymi vykdomasis AHK valdybos narys Florijanas Šrioderis (Florian Schroder), dauguma įmonių yra patenkintos ekonomine situacija Lietuvoje, o 85 proc. Lietuvą vėl pasirinktų investicijoms.
Atkreipiamas dėmesys, kad Lietuva vis patrauklesnė ir naujiems investuotojams iš užsienio. Pvz., Vokietijos automobilių pramonės tiekėja "Hella" balandžio mėnesį pranešė statysianti naują gamyklą Kaune ir investuosianti 30 mln. eurų. Pernai į Lietuvą atėjo Vokietijos mažmeninės prekybos tinklas "Lidl".
73 proc. apklaustų įmonių Lietuvoje šiemet tikisi augsiančios apyvartos, 55 proc. numato eksportuoti daugiau, o tai 11 proc. daugiau nei 2016 m. Nė viena apklausoje dalyvavusi įmonė Lietuvoje nesitiki eksporto mažėjimo, t. y. 100 proc. įmonių viliasi, kad šiemet eksportas augs arba išliks toks pat. Palankiau vertinamas viešojo finansavimo prieinamumas ir vietinių tiekėjų gaminių kokybė.
Baltijos valstybėse, lyginant su praėjusiais metais, įvertinta blogiau. Teigiamas nuotaikas regione taip pat slopina kovos su korupcija, ekonominės politikos nuspėjamumo vertinimai. Lietuvoje viešųjų konkursų skaidrumas, kova su korupcija bei nusikalstamumu, aukštasis mokslas ir darbo sąnaudos įvertinti prasčiau nei pernai. Įmonės prognozuoja šiemet kilsiant darbo sąnaudas.
Profesinio mokymo sistema Lietuvoje vertinama 2,98 balo ir viršija Centrinės ir Rytų Europos vidurkį (3,35); palyginti su pernai, ji patobulėjo minimaliai. 86 proc. respondentų nurodo, kad praktinio mokymo dalis turėtų būti didesnė. Dauguma respondentų pirmenybę šiuo atveju teikia Vokietijos modeliui - 70 proc. praktikai ir 30 proc. teorijai. Pramonės skaitmeninimą (Pramonė 4.0) kaip svarbų aspektą vertino kas antra apklausoje dalyvavusi įmonė, o į tai investuoti pasiryžę 81 proc.
Vis dėlto naujosios Vyriausybės Lietuvoje planai esą davė teigiamų impulsų. 4 proc. respondentų mano, kad dabartinės Vyriausybės veiksmai yra labai geri; 14 proc., kad geri, ir 50 proc. apklaustųjų tie sprendimai tenkina. Pernai Vyriausybė nesulaukė vertinimo "labai gerai".
2017 m. nuo vasario 1 d. iki kovo 1 d. vykdyta AHK įmonių Baltijos šalyse apklausa yra dalis tarptautinės įmonių apklausos, kurią organizuoja užsienio prekybos rūmai Vidurio ir Rytų Europoje. Iš viso apklausoje dalyvavo 1734 įmonės, iš kurių 170 - iš Baltijos valstybių.
JAV karo laivas praplaukė netoli ginčytinų salų Pietų Kinijos jūroje
JAV karo laivas praplaukė netoli ginčytinų Spratlio salų Pietų Kinijos jūroje, į kurias pretenzijas reiškia Pekinas, praneša agentūra AFP.
„USS Dewey" praplaukė labai arti - „per mažiau nei 12 jūrmylių" - pro Misčifo rifą, priklausantį Spratlio saloms, antradienį Vašingtone pareiškė JAV vyriausybės atstovas. Taip esą siekta pademonstruoti „jūrų navigacijos laisvę". Tai buvo pirmasis toks JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) manevras.
Kinija reiškia pretenzijas į maždaug 90 proc. Pietų Kinijos jūros. Tačiau teritorinių pretenzijų turi ir Brunėjus, Malaizija, Filipinai, Vietnamas bei Taivanas. Todėl regionas, per kurį eina svarbūs laivybos maršrutai, yra potencialus krizės židinys.
Be to, manoma, kad jūros dugne glūdi gamtinių išteklių atsargos.
D. Trampas išplepėjo, kur dislokuoti JAV branduoliniai povandeniniai laivai
JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) per pokalbį telefonu su Filipinų prezidentu Rodrigu Duterte (Rodrigo Duterte) ne tik gyrė jo kruviną karą su narkotikais - bet ir išplepėjo, kad Vašingtonas tuo metu prie Šiaurės Korėjos krantų buvo dislokavęs du branduolinius povandeninius laivus, praneša agentūra „Reuters".
Tai esą teigiama prezidentų telefoninio pokalbio, vykusio balandžio pabaigoje, protokole. Remiantis protokolu, D. Trampas R. Dutertei sakė, kad dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos su šia šalimi tikėtinas „didelis, didelis konfliktas". Esą neatmetama jokia galimybė. JAV turi „daug ginkluotės" regione. „Mes turime du povandeninius laivus - geriausius pasaulyje, - teigė D. Trampas. - Tačiau nėra taip, kad mes juos iš tikrųjų norėtume panaudoti". Prezidentas pabrėžė norįs krizę išspręsti diplomatiniu keliu.
Paskelbtas telefoninio pokalbio tarp D. Trampo ir R. Dutertės turinys gali būti šokas Pentagonui. JAV gynybos departamentas dėl strateginių priežasčių niekuomet neatskleidžia, kur yra jo povandeniniai laivai.
Neseniai D. Trampas jau buvo sulaukęs kritikos, kai susitikime su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu perdavė slaptą informaciją apie „Islamo valstybę" (IS) ir kaip šaltinį įvardijo Izraelio žvalgybą.
TVF patvirtino 5,5 mlrd. dolerių vertės gelbėjimo paketą Mongolijai
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ketvirtadienį pranešė patvirtinęs bendros 5,5 mlrd. dolerių vertės gelbėjimo paketą Mongolijai, informuoja „Reuters".
TVF pranešime teigė, kad Mongolijai skaudžiai kirto kritusios naftos kainos bei ekonomikos sulėtėjimas svarbiose eksporto rinkose ir pažymi, jog valdžia ėmė vykdyti ekonomikos atsigavimą skatinančią programą.
Fondas šaliai per tris metus suteiks apie 434,3 mln. dolerių, paramą įvairiais būdais taip pat teiks tokie partneriai kaip Azijos plėtros bankas, Pasaulio bankas (PB), Japonija ar Pietų Korėja.
TVF parama leis Mongolijai iškeisti Mongolijos plėtros banko turimą 550 mln. dolerių skolą į 600 mln. dolerių vertės vyriausybines obligacijas 2024 m.
Tam, kad gautų paramą, Mongolija sutiko sumažinti viešojo sektoriaus išlaidas, padidinti mokesčius ir pensinį amžių bei įsipareigojo išlaikyti lankstų valiutos keitimo kursą ir sukurti stipresnę finansinio sektoriaus reguliavimo sistemą.
J. Stoltenbergas: NATO privalo dėti daugiau pastangų kovoje su terorizmu
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg) trečiadienį sakė, neva Mančesteryje įvykdytas išpuolis rodo, kad Aljansas Briuselyje vyksiančiame viršūnių susitikime privalo susitarti su JAV prezidentu Donaldu Trampu (Donald Trump) dėti daugiau pastangų kovoje su terorizmu, informuoja naujienų agentūra AFP.
Ketvirtadienį NATO viršūnių susitikime Briuselyje didžiausias dėmesys bus skiriamas terorizmui.
"Tikiuosi, kad NATO sąjungininkės sutiks dėti daugiau pastangų ir imtis daugiau veiksmų kovoje su terorizmu, ne tik dėl išpuolio, kurį matėme Mančesteryje", - per spaudos konferenciją NATO viršūnių susitikimo išvakarėse sakė J. Stoltenbergas.
Anksčiau NATO "pasenusia" pavadinęs JAV lyderis į Briuselį atvyks vėliau trečiadienį. Tokį apibūdinimą D. Trampas NATO pateikė dėl to, kad Aljansas didžiausio dėmesio neskyrė islamo terorizmo grėsmei. Vėliau JAV lyderis sušvelnino kritiką NATO atžvilgiu, bet vis tiek nori, kad Aljansas pats prisijungtų prie kovos su "Islamo valstybės" (IS) koalicija.
Užsienio istorinių sukakčių kalendorius
Įdomiausi pasaulio istorijos gegužės 25-osios įvykiai:
1787 m. Filadelfijoje į pirmą posėdį susirinko Džordžo Vašingtono (George Washington) vadovaujamas suvažiavimas, vėliau parengęs naująją JAV Konstituciją.
1803 m. gimė JAV rašytojas, filosofas, idealistinės romantinės transcendentalizmo krypties pradininkas Ralfas Voldas Emersonas (Ralph Waldo Emerson).
1826 m. gimė anglų boksininkas profesionalas Tomas Sojersas (Tom Sayers), kartą dalyvavęs dvi valandas trukusioje 42 raundų kovoje.
1889 m. Rusijoje gimė inžinierius ir sraigtasparnio išradėjas Igoris Sikorskis.
1895 m. už nuodėmingą gyvenimo būdą rašytojas Oskaras Vaildas (Oscar Wilde) Didžiojoje Britanijoje nuteistas dvejiems metams sunkiųjų darbų.
1915 m. per Pirmąjį pasaulinį karą baigėsi vienas žiauriausių Ipro mūšių, per kurį žuvo apie 105 tūkst. kareivių. Vokiečiai per Ipro mūšį pirmą kartą panaudojo nuodingąsias dujas.
1923 m. Didžioji Britanija pripažino Transjordaniją, kuri 1946 metais tą pačią dieną tapo Jordanija.
1935 m. JAV atletas Džesis Ouvensas (Jesse Owens) En Arbore vykusiose Didžiojo dešimtuko pirmenybėse per 45 minutes pagerino šešis pasaulio rekordus.
1946 m., praėjus dviem mėnesiams po britų valdymo pabaigos, Abdula Ibn Huseinas (Abdullah Ibn Hussein) pasiskelbė pirmuoju Jordanijos karaliumi.
1951 m. Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas Gajus Bergesas (Guy Burgess) ir Donaldas Maklynas (Donald Maclean) dingo Londone. Vėliau jie atsirado Maskvoje, prisipažindami, kad buvo Sovietų Sąjungos šnipai.
1960 m. Kinijai ir Nepalui ginčijantis dėl sienų bei Everesto viršukalnės kinų ekspedicija šiauriniu šlaitu užkopė ant šio aukščiausio pasaulio kalno, jo viršūnėje iškėlė Kinijos vėliavą bei pastatė Mao Dzeduno (Mao Zedong) biustą.
1961 m. JAV prezidentas Džonas F. Kenedis (John F. Kennedy), iškeldamas tikslą iki dešimtmečio pabaigos nuskraidinti žmogų į Mėnulį, inicijavo "Apollo" kosminę programą.
1963 m. Adis Abeboje baigėsi Afrikos viršūnių susitikimas, per kurį nuspręsta įkurti Afrikos vienybės organizaciją (OAU).
1979 m. Čikagos O'Haros oro uoste sudužus lėktuvui DC-10 žuvo 273 žmonės.
1983 m. per iškylą Aukštutiniu Nilu trijuose laivuose kilus gaisrui žuvo daugiau kaip 300 žmonių.
1983 m. Prancūzija atliko branduolinį bandymą.
1989 m. Michailas Gorbačiovas išrinktas Sovietų Sąjungos prezidentu.
1996 m. Bulgarijos karalius Simeonas II (Simeon II) pirmą kartą po 50 metų emigracijos apsilankė tėvynėje.
2001 m. amerikietis Erikas Veihenmajeris (Erik Weihenmayer) tapo pirmuoju aklu žmogumi, įkopusiu į aukščiausią pasaulyje kalną Everestą.
2001 m. sulaukęs 72 metų amžiaus mirė kubietis fotografas Albertas Korda (Alberto Korda), kurį išgarsino 1960 metais padaryta Lotynų Amerikos revoliucionieriaus Ernesto "Če" Gevaros (Ernesto "Che" Guevara) portretinė nuotrauka.
2002 m. Taivano sąsiauryje sudužo Kinijos oro linijų lėktuvas "Boeing 747-200" su 225 žmonėmis. Per šią katastrofą žuvo visi lėktuvo keleiviai.
2002 m. prie Tengos kaimo netoli Mozambiko sostinės Maputu per traukinio avariją žuvo 205 žmonės.
2003 m. Arielio Šarono (Ariel Sharon) vadovaujama Izraelio vyriausybė pritarė JAV remiamam Artimųjų Rytų taikos planui, vadinamam "kelio gairėmis".
2004 m. per potvynius Dominikos Respublikoje ir Haityje žuvo mažiausiai 1950 žmonių.
2009 m. Šiaurės Korėja įvykdė antrą branduolinį bandymą.
2012 m. erdvėlaivis "Dragon" tapo pirmuoju komerciniu erdvėlaiviu, sėkmingai susijungusiu su Tarptautine kosmine stotimi (TKS).
2013 m. 80-metis japonas Juičiras Miura (Yuichiro Miura) tapo seniausiu planetos gyventoju, įkopusiu į Everestą.
2014 m. verslininkas Petro Porošenka laimėjo Ukrainos prezidento rin
Mirė Stalino anūkas teatro režisierius A. Burdonskis
Maskvoje mirė teatro režisierius, Rusijos liaudies artistas ir Josifo Stalino anūkas Aleksandras Burdonskis, praneša "RIA Novosti". Jam buvo 75 metai.
Kaip sakė žurnalistams Rusijos armijos centrinio akademinio teatro, kuriame A. Burdonskis dirbo kelis dešimtmečius, atstovai, režisierius mirė po sunkios ligos.
A.Burdonskis gimė 1941 metų spalio 14 d. Kuibyševe. Jo tėvas buvo Vasilijus Stalinas, o motina - Galina Burdonskaja.
Šeima iširo 1944 metais, bet A. Burdonskio tėvai skyrybų taip ir neįformino. Be būsimo režisieriaus, jie dar turėjo bendrą dukterį - Nadeždą Staliną.
Nuo gimimo A. Burdonskis turėjo Stalino pavardę, bet 1954 metais, jau po senelio mirties, jis paėmė motinos pavardę.
Viename iš interviu A. Burdonskis prisipažino matęs Josifą Staliną tik iš toli - tribūnoje, o iš arti - 1953 metų kovo mėnesį per jo laidotuves.
Paskelbtas naujas didžiausių pasaulio bendrovių reitingas "Forbes Global 2000"
Paskelbtas naujas didžiausių pasaulio bendrovių reitingas "Forbes Global 2000". Iš viso į reitingą įtraukta du tūkstančiai bendrovių iš 58 pasaulio šalių, kurių bendros pajamos sudaro 35,3 trln. JAV dolerių, pelnas - 2,5 trln, o rinkos vertė - 48,8 trln dolerių (šis rodiklis, lyginant su praėjusias metais, yra 10 proc. didesnis). Bendra į sąrašą patekusių bendrovių aktyvų vertė buvo įvertinta 69,1 trln. dolerių.
Pirmąsias pozicijas reitinge užėmė Kinijos pramonės ir prekybos bankas (ICBC), Kinijos statybos bankas, JAV investicinis fondas "Berkshire Hathaway", JAV bendrovės "JPMorgan Chase" ir "Wells Fargo". Kaip pabrėžia "Forbes", korporacijos iš JAV ir Kinijos sudaro per 40 proc. reitingo, nors šių šalių bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo tempai ir sulėtėjo. Rusijos didžiausia įmonė "Gazprom" sąraše užėmė 43-ią poziciją (pernai ji užėmė 53-vietą).
Žurnalo "Forbes" sudarytas reitingas "Forbes Global 2000" skelbiamas kasmet.
Naftos gamintojoms rekomenduojama mažinti gavybą dar devynis mėnesius
Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) ir nepriklausomų gamintojų gavybos mažinimą prižiūrintis komitetas rekomendavo pratęsti susitarimą dar devyniems mėnesiams - iki 2018 metų kovo. Tai trečiadienį skelbia agentūra "Bloomberg".
Tokio termino turėtų pakakti norint normalizuoti pasaulines naftos atsargas, teigia komitetas. Šiuo susitarimu siekiama sumažinti pasaulines naftos atsargas.
Gavybos mažinimą prižiūrintį komitetą sudaro OPEC narės: Alžyras, Kuveitas ir Venesuela, taip pat Rusija ir Omanas, nepriklausančios karteliui. Saudo Arabija ir Rusija jau pasirašė pareiškimą dėl rekomendacijos pratęsti susitarimą devyniems mėnesiams.
.jpg)
