Į pradžią
05.26. Naujausios žinios
Sicilijoje prasideda G7 susitikimas
Taorminos mieste Sicilijoje penktadienį prasideda septynių didžiųjų pramoninių valstybių (G7) viršūnių susitikimas. Valstybių ir vyriausybių vadovai per dvi dienas Etnos papėdėje vyksiančias konsultacijas pradžioje kalbėsis užsienio politikos ir saugumo temomis. Po išpuolio Mančesteryje bus diskutuojama ir apie kovą su teroru, informuoja agentūra AFP.
Be G7 šalių lyderių į 11 000 gyventojų turinčią Taorminą laukiama atvykstant Europos Sąjungos (ES), Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Afrikos šalių atstovų, taip pat 4 000 žurnalistų.
Tarp G7 konferencijos temų bus kova su terorizmu, ekonomikos ir aplinkosaugos klausimai. Susitikimo šeimininkė Italija ketina partnerėms pateikti dokumentą „piliečių saugumo" tema. Tai 15 punktų pareiškimas, kuriame G7 smerkia „Islamo valstybę" (IS) ir jos rengiamus teroro aktus.
G7 viršūnių susitikime pirmą kartą dalyvaus JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump). Klubui be JAV dar priklauso Japonija, Kanada, Prancūzija, Didžioji Britanija, Italija ir Vokietija.
Svečių saugumu rūpinsis 7 000 policininkų, karabinierių ir kareivių. Tarnybos baiminasi smurtinių neramumų per protestus, nukreiptus prieš G7. Šeštadienio popietę Džardini Naksose netoli Taorminos planuojama demonstracija, kurioje laukiama iki 4 000 dalyvių.
D. Grybauskaitė: bendras tikslas - stiprus, gerai pasirengęs ir maksimaliai greitas NATO
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su kitų 27 NATO valstybių vadovais Belgijos sostinėje ketvirtadienį aptarė tolesnį Aljanso gynybinių pajėgumų stiprinimą, adekvataus finansavimo gynybai užtikrinimą, kovą su augančiu terorizmu.
Susitikimo pradžioje, dalyvaujant Belgų Karaliui Filipui (Philippe), atidarytas naujasis NATO būstinės pastatas ir atidengti transatlantinę vienybę simbolizuojantys Berlyno sienos bei Rugsėjo 11-osios memorialai, praneša Prezidentės spaudos tarnyba. Būtent per 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristines atakas Niujorke vienintelį kartą buvo aktyvuotas Vašingtono sutarties 5-asis straipsnis, kuris įtvirtina pagrindinį NATO kolektyvinės gynybos principą.
NATO valstybių vadovai pritarė sprendimui, kad Aljansas kaip organizacija taptų su ISIS kovojančios koalicijos dalimi. Prezidentės teigimu, tragedijos Mančesteryje, Paryžiuje, Briuselyje ir kituose Europos miestuose labai aiškiai parodė, kad terorizmo grėsmė šiandien yra labai arti Europos žmonių. Todėl reikalingos sutelktos tiek NATO, tiek visos tarptautinės bendruomenės pastangos jai įveikti.
Aptariant tolesnį Aljanso gynybos stiprinimą, šalies vadovė pabrėžė, kad bendras tikslas - stiprus, gerai pasirengęs ir maksimaliai greitas NATO. Rusija toliau tęsia intensyvią militarizaciją rytiniame Aljanso pasienyje, dislokuoja taktinius ginklus ir repetuoja prieš Vakarus nukreiptus scenarijus. Rudenį laukia plataus masto puolamojo pobūdžio pratybos „Zapad 2017“. Toks agresyvus ir nenuspėjamas Rusijos elgesys verčia Aljansą adekvačiai reaguoti į kylančią grėsmę ir stiprinti savo kovinę parengtį bei gynybinius pajėgumus.
Šalies vadovės teigimu, būtina parengti nuolatos atnaujinamus gynybos planus, numatyti karinius scenarijus ir reformuoti NATO sprendimų priėmimą, jį greitinant ir dalį galių perduodant NATO vyriausiajam karinių pajėgų vadui (SACEUR).
Pasak Prezidentės, antrasis uždavinys - užtikrinti, kad prireikus Baltijos šalis pasiektų sąjungininkų pagalba. Tam būtina sukurti regioninę oro gynybą ir rasti sprendimus, kurie panaikintų galimą karinę regiono izoliaciją.
Kadangi pagrindinė konvencinė grėsmė Aljanso saugumui kyla iš Rytų, Lietuvos vadovės teigimu, reikia atitinkamai geografiškai perdislokuoti NATO pajėgas ir sunkiąją techniką. Šiuo metu Aljanso daliniai yra išdėstyti pagal pasenusią Šaltojo karo logiką - daugiausia Europos vakaruose ir pietuose. Rytiniame flange taip pat būtina užtikrinti nuolatinį sąjungininkų karių ir išankstinį sunkiosios karinės technikos, kuria prireikus galėtų pasinaudoti NATO greitojo reagavimo pajėgos, dislokavimą.
Pasak Prezidentės, Lietuva labai vertina JAV ir kitų NATO sąjungininkų solidarumą bei tiesioginį indėlį į mūsų valstybės saugumą. Lietuvoje baigiama formuoti pirmoji NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės pamaina. Regiono valstybėse nuolatos rotuojasi JAV kariai ir sunkioji technika. JAV taip pat trečdaliu didina finansavimą Europos atgrasymo iniciatyvai. Kitąmet jis sieks 4,8 mlrd. dolerių.
Prezidentė susitikime pabrėžė, kad kiekvienos narės įsipareigojimas - įnešti savo indėlį į NATO stiprinimą: užtikrinti tinkamą gynybos finansavimą ir savo karinių pajėgų modernizavimą. Lietuvos gynybos išlaidos jau kitąmet viršys 2 proc. BVP. Karinių pajėgų modernizavimo srityje mūsų valstybė yra viena iš lyderių ir gerokai viršija NATO nubrėžtą standartą modernizavimui skirti 20 proc. gynybos lėšų. Lietuva tam skiria 30 proc. visų savo gynybos išlaidų.
Šalies vadovės teigimu, būtina stiprinti ir NATO vaidmenį atremiant nekonvencines grėsmes, veiksmingai kovoti su kibernetinėmis ir informacinėmis atakomis. Prezidentė taip pat pabrėžė, kad NATO turi išlaikyti atvirų durų politiką narystės Aljanse siekiančioms ir jai pasirengusioms valstybėms. Šalies vadovė, pasak Prezidentės spaudos tarnybos pranešimo, išsakė paramą Gruzijos ir Ukrainos siekiui tapti transatlantinės bendruomenės narėmis.
Lietuvos istorijos akcentai
Lietuva gegužės 26-ąją:
1831 m. Ostrolenkos mūšyje Rusijos kariuomenė sutriuškino lietuvių ir lenkų sukilėlių dalinius.
1947 m. TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku panaikinta mirties bausmė, pakeičiant ją laisvės atėmimu 25 metams.
1990 m. Maskvoje įvyko Lietuvos darbininkų sąjungos piketas, kuriame buvo protestuojama prieš Lietuvos ekonominę blokadą.
1999 m. įkurtas Kauno karo prievolės centras.
2001 m. Lietuvos krepšinio lygos čempionų vardus po metų pertraukos susigrąžino daugkartiniai LKL čempionai Kauno "Žalgirio" krepšininkai.
2003 m. Italijos ministrų kabinetas pritarė Lietuvos ir kitų šešių Vidurio ir Rytų Europos valstybių stojimo sutarties į NATO protokolų ratifikavimui.
2006 m. Prezidentas Valdas Adamkus pasirašė dekretą dėl socialinės apsaugos ir darbo ministrės Vilijos Blinkevičiūtės atsistatydinimo. Šalies vadovas pavedė finansų ministrui Zigmantui Balčyčiui laikinai eiti socialinės apsaugos ir darbo ministro pareigas.
2007 m. į Lietuvą pirmą kartą su valstybiniu vizitu atvyko Japonijos imperatoriškoji pora - imperatorius Akihitas (Akihito) ir imperatorienė Mičiko (Michiko).
2008 m. Prezidentas Valdas Adamkus valstybės ordinu - Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi - apdovanojo Afganistane žuvusį Lietuvos kariuomenės seržantą Arūną Jarmalavičių.
2008 m. Italijoje tragiškai žuvo buvusi dviratininkė Zita Urbonaitė. Jai buvo 34-eri.
2013 m. į Vilniaus šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčią iškilmingai įnešta restauruota Lukiškių Dievo Motinos ikona - seniausias mūsų laikus pasiekęs kilnojamojo bažnytinio paveldo kūrinys Lietuvoje.
2015 m. eidamas 95-uosius metus mirė kunigas marijonas, aktyvus Sąjūdžio veikėjas, ateitininkas, Naujojo Testamento lietuviškojo vertimo redaktorius, liturginių tekstų vertėjas, rašytojas, dvasios vadovas Vaclovas Aliulis.
Ant Netonių kalno įamžinama Lietuvos sklandytojų istorija
Penktadienio popietę ant sklandytojų lopšiu vadinamo Netonių kalno Raudondvario seniūnijoje Lietuvos aviacijos veteranai atidengs pirmosioms Lietuvoje skraidyklių varžyboms skirtą paminklinį akmenį.
Šioje ceremonijoje dalyvaus jaunosios kartos aviacijos sporto entuziastai Ieva Liekytė ir Lukas Liekis, taip pat - Kauno rajono savivaldybės bei Kauno technologijos universiteto (KTU) atstovai.
Lietuvos sklandymo veteranas Juozapas Romas Liekis pasakojo, kad tarpukariu pietinis Netonių Nemuno šlaitas veikė kaip viena iš pagrindinių respublikos sklandymo bazių. Čia 1977-ųjų gegužę įvyko pirmosios Lietuvoje skraidyklių varžybos. Būtent ant Netonių kalno prasidėjo Lietuvos skraidyklių sporto istorija. Apie tai renginyje plačiau papasakos Kauno aviacijos veteranų sąjungos pirmininkas Saulius Prielgauskas.
Sportininkų teigimu, Netoniai yra aukščiausia skraidymo vieta Lietuvoje, tinkama skrieti šlaito antvėjyje. Sklandytojų šlaitu dar vadinama vieta glaudžiai siejasi su Lietuvos oreivystės istorija. Parasparnininkai bei sklandytojai šią vietą vadina tobula, nes nuo jos galima ne tik pasigrožėti įspūdingais vaizdais, bet ir saugiai pakilti bei nusileisti. Čia treniruojasi KTU skraidyklių ir parasparnių klubo „Skrydis" nariai.
Kauno rajono savivaldybė, pasak mero padėjėjos Augustinos Kinderytės, bendradarbiaudama su KTU, patikėjimo teise valdančiu teritoriją, yra pradėjusi šlaito tvarkymo darbus. Savivaldybė prižiūri skraidyklių nusileidimo aikštelę. Kalno papėdėje nutiestas dviračių takas, ateityje planuojama įrengti laiptus į kalną.
Ant Netonių kalno planuojama pastatyti skulptorės Natalijos Luščinaitės-Krinickienės skulptūrą „Lietuvos sakalai", kurią pasiryžusi padovanoti skulptorės dukra Aleksandra Orlova. Šis meno kūrinys būtų matomas abiejuose Nemuno krantuose.
Rajono meras Valerijus Makūnas teigė, kad Netonių kalną planuojama tvarkyti pasitelkus vietos bendruomenę ir partnerius iš Myslibužo (Lenkija), kur yra įamžinta Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žūties vieta.
Imamasi spręsti opias biomasės energetikos problemas
Lietuvoje nėra mokslu pagrįstų tyrimų, kurie apibrėžtų, kokio dydžio biokuro kiekius galima sandėliuoti, siekiant mažesnio gaisringumo lygio, įsitikinusi Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA. Atsižvelgiant į šią problematiką, asociacijos įkurta Mokslinė techninė taryba (MTT) inicijuos tyrimus biokuro sandėliavimo klausimams spręsti.
LITBIOMA skelbia esanti vienintelė asociacija Lietuvoje turinti tokią ekspertinę tarybą. MTT sudaro 12 universitetų, institutų ir verslo įmonių atstovų.
Ketvirtadienį išplatintame asociacijos pranešime teigiama, kad biokuro sandėliavimo reikalavimai dabar yra apibrėžti tik gaisrinėse saugos taisyklėse, kur numatyta, kaip turi būti sandėliuojamos medienos pjuvenos arba skiedros. MTT atstovų manymu, tose taisyklėse apibrėžti reikalavimai nėra paremti kitų šalių praktika ar atliktais moksliniais tyrimais. Beje, užsienyje, kaip ir Lietuvoje, biokuro sandėliavimo klausimai taip pat nėra iki galo išspręsti, tad mūsų šalis šioje srityje turi galimybę tapti ekspertine lydere.
Asociacija pabrėžia, kad Lietuva daugeliui Vakarų valstybių yra tapusi energetinės nepriklausomybės įgyvendinimo pavyzdžiu, o energetikos sektorius mūsų šalyje ir toliau stiprėja. Biokuro pramonės apyvarta per metus siekia daugiau nei 400 mln. eurų, biokuro technologijų į kitas šalis per metus eksportuojama už 50 mln. eurų. Bet nepaisant šių pasiekimų, dar yra aktualių klausimų, kuriems artimiausiu metu turėtų būti skirtas didesnis dėmesys. Vienas iš tokių klausimų ir yra biokuro sandėliavimas.
Bus paminėta tarptautinės folkloro šventės „Skamba skamba kankliai“ 45-erių metų sukaktis
Gegužės 26 d. Kultūros ministerijoje bus iškilmingai paminėta tarptautinio folkloro šventės „Skamba skamba kankliai“ kūrybinės veiklos 45-erių metų sukaktis. Renginio metu bus apdovanoti ilgamečiai šio festivalio rengėjai ir programų rengėjai, šventės dalyviai.
Šis festivalis vyksta kasmet paskutinę gegužės mėnesio savaitę Lietuvos sostinėje Vilniuje. Šventės koncertų dalyviai ir žiūrovai jį vadina kasmetiniais folkloro „atlaidais“, o dalyvauti jame garbe laiko ne tik Vilniaus, kuriame šiuo metu yra daugiau nei 50 folkloro tradicijas tęsiančių kolektyvų, bet ir visos Lietuvos bei užsienio šalių folkloro ansambliai – autentiškojo folkloro tradicijų tęsėjai. Ši šventė yra viena iš nedaugelio dar vykstančių autentiškosios – ne stilizuotos ar harmonizuotos – etnomuzikos švenčių, kuriame kiekvieną pavasarį kartu su sugrįžusių paukščių trelėmis Vilniuje skamba ir Lietuvos bei šventės svečių iš užsienio šalių prigimtinės melodijos, akį džiugina spalvingi šventės programos atlikėjų kostiumai.
Folkloro šventė „Skamba skamba kankliai“ – Vilniaus miesto folkloro ansamblių vadovų, kitų etninės kultūros praktikų ir teoretikų kūrinys. Per savo gyvavimo metus ši šventė suformavo ir tradicinius savo renginius. Žiūrovai laukia Naktišokių,Pasidainavimo vakaro, koncertų Vilniaus senamiesčio kiemeliuose ir aikštėse, kuriuose jie ir patys gali padainuoti, pašokti. Tradiciniais jau tapo ir Sutartinių vakaras bei Sutartinių takas, vaikų folkloro koncertas Saulytė, vakarai Iš gyvosios versmės su autentiškojo folkloro pateikėjais, Tradicinių liaudies giesmių valanda ir Nakties muzikos ciklo bei tradicinių muzikantų ir kapelų koncertai, tradicinio dainavimo, muzikavimo „dirbtuvės“, tautodailės, tradicinių amatų ir kulinarinio paveldo mugė.
Tarptautinėje folkloro šventėje „Skamba skamba kankliai“ yra koncertavę svečiai iš Airijos, Armėnijos, Austrijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Baškirijos, Bulgarijos, Čekijos, Danijos, D. Britanijos, Estijos, Egipto, Ganos, Gruzijos, Indijos, Indonezijos, Irano, Ispanijos, Italijos, Izraelio, Japonijos, JAV, Karelijos, Kazachijos, Kipro, Korsikos, Lenkijos, Moldovos, Norvegijos, Olandijos, Pietų Korėjos, Prancūzijos, Rusijos, Senegalo, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos, Škotijos, Tanzanijos, Turkijos, Ukrainos, Udmurtijos, Venesuelos, Vengrijos, Vokietijos, Žaliojo Kyšulio Respublikos.
Varėniškiams bus pristatytas jų šnektos žodynas
Gegužės 26 d. Varėnoje vyksiančiame folkloro šventėje „Dzūkų godos“ bus pristatytas „Pietinių pietų aukštaičių šnektų žodynas“. Varėniškiai ir miesto svečiai su jų gimtajai tarmei skirtu žodynu galės susipažinti Varėnos kultūros centro kino ir parodų salėje (J. Basanavičiaus g. 17) vyksiančioje konferencijoje, į kurią registracija prasidės nuo 9:30.
Dzūkų šnektos žodyną 2017 m. sausio mėnesį išleido Lietuvių kalbos institutas. Varėnoje vyksiančiame festivalyje, skirtame Lietuvos šimtmečiui paminėti, dalyvaus ir žodyno sudarytojos – dr. Asta Leskauskaitė ir dr. Vilija Ragaišienė. Žodyno sudarytojos tvirtina, kad „Pietinių pietų aukštaičių šnektų žodynas“ skirtas ne tik kalbininkams. Vertingos medžiagos žodyne ras kultūros darbuotojai, mokytojai, istorikai ir visi tie, kam svarbi gimtojo krašto kalba ir žmonės.
Tarminio žodyno išleidimas – svarbus įvykis tautos gyvenime, o ypač reikšmingas mokslui ir kultūrai. Lietuvoje iki šiol yra išleista 15 tarminių žodynų. Iš jų tik 2 skirti pietų aukštaičių šnektoms: 1988 m. išleistas Gertrūdos Naktinienės, Aldonos Paulauskienės, Vytauto Vitkausko „Druskininkų tarmės žodynas“ ir jau minėtas 2017 m. leidybos A. Leskauskaitės ir V. Ragaišienės „Pietinių pietų aukštaičių šnektų žodyno pirmasis tomas (A–M)“.
2017-ieji paskelbti arkivyskupo T. Matulionio metais
Seimas paskelbė 2017-uosius Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metais.
Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad 2017 metais Katalikų Bažnyčia garbingą lietuvių tautos sūnų, ganytoją, sovietinių represijų kankinį, arkivyskupą Teofilių Matulionį paskelbs palaimintuoju.
Nutarime akcentuojama ir šio istorinio įvykio svarba lietuvių tautai ir Lietuvos valstybei ir tai, kad pirmą kartą Lietuvos istorijoje iškilminga beatifikacija vyks būtent Lietuvoje.
"Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio asmenybė simboliškai atstovauja visiems nuo sovietų valdžios represijų nukentėjusiems lietuviams ir kitų tautybių Lietuvos piliečiams - tiek dvasininkams, tiek pasauliečiams", - pažymima nutarimo projekte, už kurį ketvirtadienį vakare vienbalsiai balsavo 48 Seimo nariai.
Užsienio reikalų ministras Bratislavoje dalyvaus saugumo forume GLOBSEC
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius gegužės 26-27 dienomis Bratislavoje dalyvaus globalaus saugumo forume GLOBSEC, kuriame jis pakviestas kalbėti apie NATO adaptaciją prie saugumo iššūkių.
Kasmet Slovakijos sostinėje rengiamame forume, kuriame diskutuojama strateginiais užsienio politikos, ekonomikos ir saugumo klausimais, dalyvauja valstybių ir tarptautinių institucijų vadovai, aukšto rango diplomatai, analitikai ir verslo atstovai.
L. Linkevičius diskusijoje apie NATO atsaką į pagrindinius saugumo iššūkius pabrėš būtinybę tęsti vykstančią Aljanso adaptaciją, kaip tai numatyta Varšuvoje vykusio NATO valstybių vadovų susitikimo sprendimuose. Ministras akcentuos ne tik papildomų sąjungininkų karių dislokavimą rytinėje Aljanso dalyje, bet ir NATO vadovavimo bei pajėgų struktūros peržiūros svarbą siekiant užtikrinti greitą reagavimą į iškylančias krizes.
Vizito metu numatyti dvišaliai Lietuvos diplomatijos vadovo susitikimai su Slovakijos užsienio ir Europos reikalų ministru Miroslavu Lajčaku, JAV valstybės departamento specialiąja pasiuntine ir tarptautinių energetikos klausimų koordinatore Mari Bark Varlik (Mary Burce Warlick) bei korporacijos "Microsoft Corporation" viceprezidentu ir atstovybės Briuselyje vadovu Džonu Franku (John Frank).
2016 metais Jungtinės Karalystės migracijos saldo sumažėjo 84 tūkst.
2016 metais Jungtinės Karalystės (JK) migracijos saldo (skirtumas tarp atvykstančiųjų ir išvykstančiųjų) buvo 248 tūkst. - nuo 2015 metų jis sumažėjo 84 tūkst., informuoja BBC.
Nacionalinės statistikos tarnybos duomenimis, migracijos saldo pokyčius daugiausia lėmė statistiškai svarbus iš JK išvykstančių asmenų skaičiaus padidėjimas. Didžioji dalis iš JK išvykusių žmonių - Europos Sąjungos (ES) piliečiai, iš JK emigravo 117 tūkst. žmonių. Išvykusių asmenų skaičius nuo 2015 metų išaugo 31 tūkst.
Migracijos saldo - tai skaičiaus skirtumas tarp žmonių, atvykstančių į JK ilgiau nei metams, ir išvykstančiųjų iš JK ilgiau nei vienerių metų laikotarpiui.
Darbas išlieka pačia dažniausia tarptautinės migracijos priežastimi. 2016 metais į JK dirbti atvyko 275 tūkst. žmonių. Tačiau tai yra 33 tūkst. mažiau nei 2015-aisiais.
Skaičių pokyčiams reikšmės turėjo didėjanti lenkų ir kitų Rytų europiečių emigracija iš JK. Nors JK migracijos saldo nukrito žemiau 300 tūkst. ribos, vyriausybės tikslas sumažinti skirtumą tarp atvykstančiųjų ir išvykstančiųjų iki 100 tūkst. dar toli.
OPEC ir karteliui nepriklausančios šalys susitarė pratęsti naftos gavybos mažinimo programą devyniems mėnesiams
Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narės ir karteliui nepriklausančios šalys ketvirtadienį nusprendė pratęsti gavybos apribojimo programą devyniems mėnesiams iki 2018 metų kovo mėnesio ir išlaikyti gavybos mažinimo apimtis ties 1,8 mln. barelių per parą riba, naujienų agentūrai "Reuters" pranešė susitikimo dalyviai.
Kitas OPEC susitikimas vyks lapkričio 30 dieną.
Vadinamasis OPEC+ paktas šiais metais padėjo naftos kainoms pakilti iki aukštesnio nei 50 JAV dolerių už barelį lygio po jų griūties 2014 metų pabaigoje, nes pasaulio investuotojai patikėjo dėl gavybos ribojimo susitarusių šalių gebėjimu sumažinti pasaulinį naftos perteklių.
Naftos kaina 18.29 val. Lietuvos laiku, lyginant su ankstesne prekybos sesija, smuko 1,7 proc. iki 53,05 dolerio už barelį.
Užsienio istorinių sukakčių kalendorius
Įdomiausi pasaulio istorijoje gegužės 26-osios įvykai:
604 m. mirė šv. Augustinas - pirmasis Kenterberio arkivyskupas, Anglijos pietuose įsteigęs krikščionių Bažnyčią.
735 m. mirė anglų vienuolis ir istorikas Beda Garbingasis (The Venerable Bede). Jo istorinis veikalas "Historia Ecclesiastica Gentis Anglorum" yra vienas pagrindinių šaltinių apie ankstyvąją Anglijos istoriją.
1521 m. Vormso ediktu Martinas Liuteris (Martin Luther) ir jo sekėjai paskelbti už įstatymo ribų. Prieš tai popiežius atskyrė M. Liuterį nuo Bažnyčios.
1650 m. gimė vienas didžiausių Anglijos karo vadų Marlboro (Marlborough) hercogas, tikrasis vardas Džonas Čerčilis (John 1659 m. į mongolų imperijos sostą įžengė religiniu nepakantumu pagarsėjęs Aurangzebas (Aurangzebas).
1798 m. per sukilimą Airijoje 400 britų Taros mūšyje sutriuškino 4 tūkst. airių sukilėlių armiją ir nukovė apie 500 sukilėlių.
1805 m. Milano katedroje Napoleonas karūnuotas Italijos karaliumi.
1834 m. kapituliavus apsimetėliui Domui Migeliui (Dom Miguel), Portugalijoje baigėsi pilietinis karas.
1865 m. per Amerikos pilietinį karą Naujajame Orleane pasidavė paskutiniai generolo Kerbio Smito (Kirby Smith) vadovaujami konfederatų kovotojai. Kapituliaciją konfederatai pasirašė jau balandžio 9 dieną.
1868 m. Londone pakartas airių nacionalistas Maiklas Baretas (Michael Barrett), susprogdinęs bombą. Tai buvo paskutinis viešas mirties bausmės įvykdymas Anglijoje.
1868 m. apkaltos procedūroje galutinai atmesti kaltinimai JAV prezidentui Endriui Džonsonui (Andrew Johnson).
1896 m. Rusijos caru Maskvoje karūnuotas Nikolajus II.
1912 m. gimė Janošas Kadaras (Janos Kadar). Po 1956 metų sukilimo Vengrijoje jis tapo šios šalies prosovietiniu ministru pirmininku.
1923 m. įvyko pirmosios 24 valandų trukmės "Le Mans" lenktynės.
1926 m. paskelbta pirmoji Libano konstitucija.
1942 m. Londone pasirašyta Didžiosios Britanijos ir Sovietų Sąjungos sutartis, turėjusi garantuoti glaudų šalių bendradarbiavimą Antrajame pasauliniame kare ir po jo.
1964 m. gimė Amerikos dainininkas, dainų kūrėjas, instrumentalistas Lenis Kravicas (Lenny Kravitz).
1966 m. Britų Gviana tapo nepriklausoma Britų Sandraugos nare ir pakeitė savo pavadinimą į Gajaną.
1971 m. Paryžiaus aerotechnikos parodoje pirmą kartą pristatytas sovietų viršgarsinis lėktuvas Tu-144.
1972 m. JAV ir Sovietų Sąjunga pasirašė pirmąją sutartį dėl strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo (SALT-1).
1977 m. kino teatruose debiutavo režisieriaus Džordžo Lukaso (George Lucas) fantastinis veiksmo filmas "Žvaigždžių karai".
1985 m. prie Gibraltaro krantų sprogimams sunaikinus du tanklaivius, žuvo daugiau kaip 30 žmonių.
1991 m. Gruzijos prezidentu išrinktas Zviadas Gamsachurdija.
1991 m. Bankoke sudužo Austrijos aviakompanijos "Lauda-Air" lėktuvas "Boeing 767" - per katastrofą žuvo 223 žmonės.
1993 m. Pakistano aukščiausiasis teismas atkūrė ministro pirmininko Navazo Šarifo (Nawaz Sharif) vyriausybę ir parlamentą, kai juos paleido prezidentas Gulamas Isakas Kanas (Ghulam Ishaq Khan).
1997 m. Australijos ministras pirmininkas Džonas Hovardas (John Howard) netikėtai atsiprašė dešimčių tūkstančių aborigenų, kurie vaikystėje buvo atimti iš tėvų ir, tikintis juos asimiliuoti, atiduoti į internatus.
1998 m. Japonijos imperatorius Akihitas (Akihito) Londone pareiškė apgailestaująs dėl kančių, kurias per Antrąjį pasaulinį karą patyrė britų karo belaisviai.
2001 m. JAV Kongresas galutinai pritarė prezidento Džordžo V. Bušo (George W. Bush) pasiūlymui sumažinti mokesčių naštą 1,35 trln. JAV dolerių.
2002 m. lenkų kilmės režisierius Romanas Polanskis laimėjo Kanų kino festivalio "Auksinę palmės šakelę" už filmą "Pianistas" ("The Pianist").
2003 m. Nepalo šerpas Lakpa Gelu (Lhakpa Gelu) pasiekė kopimo į Everestą greičio rekordą - 10 val. 56 min. Ankstesnį rekordą, 12 val. 45 min., vos prieš tris dienas buvo pasiekęs jo tautietis Pemba Dorždi Šerpa (Pemba Dorjie Sherpa).
2006 m. mirė amerikiečių aktorius, režisierius, prodiuseris ir scenaristas Sidnis Polakas (Sydney Pollack). S. Polakas apdovanotas "Oskaru" už 1985-ųjų filmo "Mano Afrika" režisavimą. Filmas iš viso gavo septynis "Oskarus" ir buvo nominuotas dar keturiems bei laimėjo tris "Auksinius gaublius".
2012 m. popiežiaus Benedikto XVI liokajus buvo sulaikytas dėl įtarimų, kad jis nutekino slaptus Vatikano dokumentus.
2013 m. prestižinę Kanų kino festivalio "Auksinę palmės šakelę" pelnė prancūzų filmas "Adelės gyvenimas" ("La vie d'Adele"), kurį režisavo Abdelatifas Kešišas (Abdellatif Kechiche).
Po kritikos Brazilijos prezidentas iš gatvių atitraukė kareivius
Brazilijos prezidentas Mišelis Temeras (Michel Temer) po aštrios kritikos atitraukė iš gatvių kareivius. Jis ketvirtadienį atšaukė 17 valandų galiojusį atitinkamą dekretą. Šis numatė, kad kariai padės policijai sureguliuoti situaciją po smurtinių protestų, praneša agentūra „Reuters".
Sprendimas pasitelkti karius daugeliui brazilų sužadino prisiminimus apie 1964-1985 metų karinę diktatūrą.
Per demonstracijas Brazilijos sostinėje trečiadienį kilo riaušės. Policija panaudojo ašarines dujas ir gumines kulkas, kad sustabdytų Kongreso kryptimi judančius demonstrantus. Buvo padegti kelių ministerijų pastatai.
Tai buvo smurtingiausi neramumai Brazilijoje nuo 2013 metų, kai vyko masiniai protestai prie korupciją ir prastą valdymą.
E. Makrono partija Prancūzijos parlamento rinkimuose gali tikėtis absoliučios daugumos
Jauna naujojo Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono (Emmanuel Macron) partija birželį vyksiančiuose parlamento rinkimuose gali tikėtis absoliučios daugumos. „La Republique en Marche" (LREM) gali iškovoti 310-330 mandatų iš 535, skelbia laikraštis „Les Echos", remdamasis instituto „Opinionway" atlikta apklausa. Konservatoriams prognozuojama 140-160 vietų, socialistams - 25-30, informuoja agentūra „Reuters".
E. Makronas Nacionalinėje Asamblėjoje tikisi stipraus mandato, kad galėtų įgyvendinti reformas - kovoti su nedarbu ir išjudinti konjunktūrą.
Prancūzijoje birželio 11 ir 18 dienomis dviem ratais vyks naujojo parlamento rinkimai.
Venesuelą slegia skolos Kinijai bei Rusijai
Drebinama politinės ir ekonominės krizės Venesuela svarsto kelis variantus, kaip padengti skolas, susidariusias po to, kai gili recesija ir kritusios naftos kainos privertė Karakasą kreiptis finansinės paramos į Kiniją bei Rusiją, praneša "Reuters" remdamasi Venesuelos naftos pramonės ministru.
Naftos gavyba Venesueloje sumažėjo iki mažiausio lygio per maždaug 20 pastarųjų metų, ir tai neigiamai atsiliepė valstybės ekonomikai, kurios biudžetas beveik visiškai priklauso nuo naftos eksporto.
Kalbėdamas Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) susitikime ketvirtadienį, Venesuelos naftos pramonės ministras Nelsonas Martinesas (Nelson Martinez) pranešė, kad Venesuela išgauna iki 1,97 mln. barelių naftos per parą.
Venesuela ne tik turi išmokėti dirbančioms šalyje užsienio naftos bendrovėms, bet ir privalo padengti skolas Kinijai bei Rusijai, kurios iš viso jai skyrė bent 50 mlrd. JAV dolerių mainais į žadėtą naftos bei kuro tiekimą.
"Tikimės išspręsti įsiskolinimo klausimą, - sakė N. Martinesas. - Svarstome visus variantus, tam tikrą finansinę paramą išplatinant obligacijas, taip pat kitas priemones".
Į Indijos premjero turo po Europą darbotvarkę įtrauktos keturios šalys
Indijos ministras pirmininkas Narendra Modis (Narendra Modi) pirmadienį išvyksta į turą po keturias Europos šalis. Turo metu Indijos premjeras ves strategines derybas su istorine sąjungininke Rusija ir svarbiausia prekybos partnere Vokietija, informuoja AFP.
Pirmiausiai N. Modis lankysis Vokietijoje, oficialiuose valstybės svečių namuose Branderburge politiką priims Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Čia abu lyderiai kartu kreipsis į susirinkime dalyvaujančius aukščiausius verslo lyderius.
Vokietija yra pagrindinė Indijos prekybos partnerė Europoje. Indijos premjeras siekia didesnių investicijų ir verslo susitarimų tarp vietos ir užsienio įmonių. Turą Indijos premjeras N. Modis pratęs Ispanijoje.
Prieš Sankt Peterburge vyksiantį Tarptautinį ekonomikos forumą susitikus su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, bus aptarta ilgalaikė strateginė sąjunga tarp Indijos ir Rusijos. Indija daug metų džiaugėsi istoriškai glaudžiais santykiais su Rusija, kuri ne vienerius metus buvo pagrindinė sąjungininkė ir ginklų tiekėja. Tačiau neseniai Maskvos priimtas sprendimas palaikyti Kinijos-Pakistano ekonominį koridorių, stipriai išgąsdino Naująjį Delį.
Šešias dienas truksiantį turą Indijos premjeras užbaigs Prancūzijoje, kurioje susitiks su naujai išrinktu Prancūzijos prezidentu Emanueliu Makronu (Emmanuel Macron).
.jpg)
