Į pradžią
06.22. Naujausios žinios
"Santaros-Šviesos" suvažiavime - dešimtmečiais organizacijos gintos idėjos ir programinės nuostatos
Penktadienį Alantoje, Molėtų rajone, darbą pradės kasmetis "Santaros-Šviesos" suvažiavimas, truksiantis visą savaitgalį. Jį tradiciškai pasveikins vienas organizacijos steigėjų Prezidentas Valdas Adamkus.
Šiųmetėje "Santaroje" bus gręžiamasi į dešimtmečiais organizacijos gintas idėjas ir programines nuostatas. Filosofo Leonido Donskio atminimui skirtoje sesijoje Mykolas Drunga svarstys, ar "Santara-Šviesa" dar turi ką pasakyti Lietuvai, Algis Mickūnas aptars "Santarą" kaip demokratijos mokyklą, o Reinas Raudas ir Gintautas Mažeikis nagrinės Leonido Donskio vaidmenį tarp Europos intelektualų.
"Santaros-Šviesos" suvažiavime taip pat bus diskutuojama apie daugiakalbę Lietuvos literatūrą, Algirdo Juliaus Greimo aktualumą, moterų vaidmenį Lietuvos kultūroje, istorinius Lietuvos ir Maskvos santykius, šiuolaikinį Europos projektą.
Poetui Kaziui Bradūnui skirtame vakare dalyvaus poeto duktė Elena Bradūnaitė ir vaikaitė Vaiva Aglinskaitė. Literatūros vakare savo kūrybą skaitys rašytojai Undinė Radzevičiūtė, Reinas Raudas, Antanas Šileika. Kino vakare įvyks režisieriaus Vaidoto Reivyčio "Santaros-Šviesos" istorijai skirto filmo premjera.
Prieš 60 metų - 1957-aisiais - Jungtinėse Amerikos Valstijose susijungė 1947 m. Tiubingene įkurtas akademinio jaunimo sambūris "Šviesa" ir 1954 m. JAV Vytauto Kavolio, Valdo Adamkaus ir bičiulių įsteigta lietuvių studentų organizacija "Santara".
Nuo 1993-iųjų "Santara-Šviesa" kasmet savo suvažiavimus rengia ir Lietuvoje.
"Santara-Šviesa", būdama neformali organizacija, šiandien jungia įvairaus amžiaus Lietuvos ir pasaulio kultūrininkus, intelektualus, akademinį jaunimą. Jos konferencijose keliami ir svarstomi Lietuvai aktualūs kultūros, mokslo, politikos, visuomeninio gyvenimo klausimai.
D. Grybauskaitė: Baltijos, Šiaurės ir Beniliukso šalių susitikimas - galimybė Lietuvai ES ginti savo interesus
Prezidentė Dalia Grybauskaitė Hagoje dalyvavo Baltijos, Šiaurės ir Beniliukso šalių vadovų susitikime, kur aptariami visos ES ateičiai svarbūs saugumo ir gynybos, "Brexit", santykių su ES išorės kaimynais klausimai, taip pat euro zonos stiprinimas, Bendrijos ekonominė ir socialinė politika bei atsakas globalizacijos ir migracijos iššūkiams.
Baltijos ir Šiaurės šalys jau turi ilgą bendradarbiavimo ES tradiciją ir savo pozicijas derina prieš kiekvieną Europos Vadovų Tarybą. Susitikimas Hagoje - tai galimybė Lietuvai svarbius klausimus aptarti ir su mums artimomis Beniliukso šalimis.
Prezidentės teigimu, Nyderlandų iniciatyva rengiamas susitikimas suteikia daugiau galimybių Lietuvai ES ginti savo interesus ir rodo, kad į Baltijos ir Šiaurės šalių balsą įsiklausoma.
Anot Prezidentės spaudos tarnybos pranešimo, Hagoje šalies vadovė pristatė Lietuvos poziciją dėl Europos gynybos stiprinimo. Pasak šalies vadovės, ES į savo gynybą turi investuoti daugiau ir daryti tai efektyviau. Tam būtina skatinti Europos karinės pramonės bendradarbiavimą, sparčiau kurti Europos gynybos fondą užtikrinant galimybę jame dalyvauti ir smulkiosioms įmonėms, didinti valstybių atsparumą kibernetinėms ir hibridinėms grėsmėms. Glaudesnis ES šalių bendradarbiavimas gynybos srityje neturi dubliuoti NATO.
Nyderlandai, Belgija ir Liuksemburgas supranta mūsų regionui kylančius saugumo iššūkius ir padeda juos atremti. Šios valstybės vienos pirmųjų atsiuntė savo karius į priešakines NATO pajėgas Lietuvoje. Beniliukso šalis ir Lietuvą taip pat sieja tvirti ekonominiai santykiai - prekybos apimtys praėjusiais metais viršijo 3 mlrd. eurų.
Susitikime dalyvavo Nyderlandų Ministras Pirmininkas Markas Rutė (Mark Rutte), Belgijos Ministras Pirmininkas Šarlis Mišelis (Charles Michel), Liuksemburgo Ministras Pirmininkas Ksavjė Betelis (Xavier Bettel), Estijos Ministras Pirmininkas Jūris Ratas (Juri Ratas), Latvijos Ministras Pirmininkas Maris Kučinskis, Švedijos Ministras Pirmininkas Stefanas Liovenas (Stefan Lofven), Suomijos valstybės sekretorė ES reikalams Karė Halonen (Kare Halonen) ir Danijos valstybės vicesekretorius Michaelis Kristensenas (Michael Christensen).
Gyventojai išlaidas taupo šaldydami maistą
Beveik pas penktas gyventojas, pernai pirkęs šaldytuvą ar šaldiklį, jį pirko ne todėl, kad anksčiau jo neturėjo ar senasis sugedo. Tiesiog jiems jis buvo reikalingas papildomai. Tokią tendenciją atskleidė Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Šio tyrimo duomenys atkreipia dėmesį į pragyvenimo lygio grimasas – antrą šaldytuvą ar šaldiklį namams perka dažniausiai studentai, namų šeimininkės ar pensinio amžiaus žmonės, tikėtina, norėdami šaldyti maistą ir tokiu būdu taupyti išlaidas.
„Elektronikos platintojų asociacija (EPA) yra ne pelno siekianti organizacija, kurios tikslas – įgyvendinti elektronikos gamintojų ir importuotojų socialinę atsakomybę. Renkame elektronikos atliekas ir finansuojame jų saugų sutvarkymą ar perdirbimą. Šaldytuvai ir šaldikliai laikomi pavojingomis atliekomis dėl jų sudėtyje esančių freono dujų – jos patekusios į aplinką ardo ozono sluoksnį, todėl šiai kategorijai skiriame ypatingą dėmesį ir aiškinamės, kiek tokių atliekų ir kur jos yra. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Lietuvoje tik 5 proc. šaldytuvų ir šaldiklių gyventojų namuose, soduose, kaimuose yra nenaudojami, o tūkstančiui namų ūkių tenka net 1272 naudojamų šaldytuvų ir šaldiklių“, – pasakoja EPA direktorius Linas Ivanauskas. Tiesa, tyrimo duomenys atskleidė, kad šaldytuvai ir šaldikliai yra tie elektronikos įrenginiai, kurie namuose naudojami daugiausiai metų. Net 16 proc. šaldytuvų ir šaldiklių naudojami 11 metų ir ilgiau.
Tyrimo duomenimis, 18 proc. gyventojų, pernai pirkusių šaldytuvą ar šaldiklį, jį pirko papildomai, t. y. kaip antrą reikalingą. Panagrinėjus apklausos rezultatus per sociodemografinius rodiklius, paaiškėjo, kad dažniausiai šaldytuvai ir šaldikliai papildomai buvo reikalingi į pensiją išėjusiems asmenims (jie sudarė 29 proc. respondentų, pernai pirkusių papildomai reikalingą šaldytuvą ar šaldiklį), studentams/moksleiviams (33 proc.) ir namų šeimininkėms (33 proc.). Įdomu tai, kad poreikis įsigyti papildomą šaldytuvą ar šaldiklį yra didelis ir panašus tiek kaimo vietovėse (26 proc.), tiek didžiuosiuose miestuose (21 proc.). Tyrimo rezultatai rodo gyventojų įprotį namuose laikyti didesnį maisto produktų kiekį – apsipirkti ilgesniam periodui ar šaldytis sezonines daržoves, vaisius ir t. t., ir tokiu būdu mažinti išlaidas.
„Kai gyventojai perka naują šaldytuvą ar šaldiklį kaip papildomai reikalingą, elektronikos atlieka nesusidaro. Visgi, jeigu kalbėtume apie tuos atvejus, kai naujas pakeičia seną, tai trečdalis gyventojų teigė, kad nereikalingu šaldytuvu ar šaldikliu atsikratė iškart, 15 proc. gyventojų iki atsisakymo namuose juos laikė iki 1 mėn., dar tiek pat – 2–3 mėn. Nemaža dalis atliekomis tapusius šaldytuvus ir šaldiklius laiko metus ar net ir ilgiau: 11 proc. – 7-12 mėn., 11 proc. – 1-2 metus, 14 proc. – 3 m. ir ilgiau. Tai yra gana rizikinga, nes atlieka tapusi elektronika laikoma netinkamomis sąlygomis pradeda irti ir kelti pavojų aplinkai. Tuo tarpu kalbant apie šaldytuvų ir šaldiklių atliekas – jos priskiriamos prie pavojingųjų kategorijos“, – atkreipia dėmesį L. Ivanauskas. Jis priduria, kad nebenaudojamų šaldytuvų ir šaldiklių gyventojai išmesti neprisiruošia, nes greičiausiai mano, kad juos reikia kažkur išvežti patiems, o tam reikalinga didesnė transporto priemonė. Čia problemos išties nėra – EPA surinkėjai visos komplektacijos stambiąją elektroniką išveža nemokamai. Juos išsikviesti galima paskambinus telefonu 8695 55111 arba užpildžius formą internete http://bit.ly/atlieku-tvarkymas.
Reprezentatyvią gyventojų apklausą EPA užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausa atlikta vasario 17–24 dienomis, jos metu apklausta 1013 gyventojų iš visos Lietuvos.
Lietuva rengiasi asmens duomenų apsaugos reformai
Teisingumo ministerija parengė naują Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų projektus, kuriuos priėmus bus pasirengta Europos Sąjungoje (ES) vykstančiai asmens duomenų apsaugos reformai.
Šia reforma siekiama sustiprinti asmens teisę į savo asmens duomenų apsaugą ir užtikrinti vienodo ir aukšto lygio fizinių asmenų apsaugą tvarkant jų asmens duomenis visoje ES.
2018 m. gegužės 25 d. ES pradės galioti Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas. Šis teisės aktas bus taikomas tiesiogiai, todėl jo nuostatų nereikia perkelti į nacionalinę teisę, išskyrus tuos atvejus, kai tai reikia padaryti dėl teisinio aiškumo.
Kitąmet įsigaliosiančiame Reglamente numatytos didžiulės baudos už asmens duomenų tvarkymo nuostatų pažeidimus. Jos gali siekti net iki 20 mln. eurų arba 4 proc. nuo bendrovių, pažeidusių tą tvarką, apyvartos.
Taip pat Reglamente bus numatyta, kad asmenys turės teisę „būti pamiršti“. Tai įteisinta atsižvelgiant į ES Teisingumo Teismo sprendimą vadinamojoje Google byloje - suteikti galimybę reikalauti, kad internetinės paieškos rezultatuose nebūtų rodoma tam tikra informacija apie asmenis.
Atsižvelgiant į Reglamento nuostatas, leidžiančias valstybėms savo teisėje tiksliau apibrėžti konkrečias sąlygas, kuriomis tvarkomas asmens kodas, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo projektas nustato griežtesnes asmens kodo tvarkymo taisykles. Asmens kodas negalės būti naudojamas kaip vienintelis paieškos kriterijus atliekant kitų asmens duomenų paiešką. Toks reikalavimas vertinamas kaip viena iš duomenų saugumo priemonių, siekiant užtikrinti, kad asmens duomenys nebūtų atskleisti kitiems asmenims.
Lietuvos parama Moldovai - įgyta patirtis ir gautos pamokos eurointegracijos procese
Lietuvos teisingumo ministrė Milda Vainiutė, atvykusi vizito į Kišiniovą, susitiko su Moldavijos teisingumo ministru Vladimiru Cebotari.
Ministrė pažymėjo, kad Lietuva ir Moldova, šiemet mininčios diplomatinių santykių 25-erių metų sukaktį, plėtoja gerus bendradarbiavimo ryšius tarp įvairių institucijų, tarp kurių ir – teisėtvarka.
„Moldovai, einančiai eurointegracijos keliu, labai svarbu siekti konkrečių reformų rezultatų, stiprinti teisės viršenybę, kovoti su korupcija ir pinigų plovimu, – sakė M. Vainiutė. – Džiaugiamės, kad Lietuvos ekspertai aktyviai dalyvauja ES projektuose, kuriais siekiama paspartinti Moldovos teisingumo sektoriaus reformą, stiprinti konstitucinę teisę“.
Ministrės M. Vainiutės nuomone, dar yra nemažai sričių, kuriose Lietuvos institucijos gali pasidalyti savo patirtimi. Tai – tarptautinių žmogaus teisių principinių nuostatų perkėlimas į nacionalinę teisę, kovos su korupcija teisinės bazės stiprinimas ir pranešėjų apsaugo kūrimas, registrų kūrimas ir jų tvarkymas bei paslaugų teikimas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos tobulinimas ir kt. „Žinodami jūsų poreikius, galėsime prisidėti, įveikiant kylančias problemas“, – sakė ministrė.
Ministrės teigimu, nepaisant visų vidinių iššūkių, su kuriais susiduria Europos Sąjunga ir Rytų partnerės, svarbu suprasti bendrą atsakomybę, kad Rytų partnerystės politika išliktų stipri ir perspektyvi. Tokio bendradarbiavimo instrumentas skatina saugumą, stabilumą ir klestėjimą visame regione.
Jau šešerius metus rengiamas Lietuvos ir Moldovos teisininkų forumas, prie kurio pastaraisiais metais prisijungė Ukraina ir Gruzija. Šio formato darbotvarkėje – keitimasis patirtimi kovos su korupcija, teismų reformos, nemokamos teisinės pagalbos bei kitose srityse organizuojami mokymai.
Moldova yra asocijuota ES Rytų partnerė. Nuo 2009 metų Lietuvos institucijos Moldovoje dalyvavo įgyvendinant ES finansuojamus šešis Dvynių projektus. Pernai pagal vystomojo bendradarbiavimo programą Lietuva įgyvendino 12 projektų. Šiuo metu ES aukšto lygio patarėjų misijoje Kišiniove yra 5 Lietuvos atstovai iš 25 narių.
Pasaulio šiuolaikinės penkiakovės taurės finalas bus transliuojamas 163 šalyse
Tarptautinė šiuolaikinės penkiakovės federacija (UIPM) paskelbė, kad ketvirtadienį Vilniuje prasidedančias pasaulio šiuolaikinės penkiakovės taurės finalo varžybas televizijos ekranuose galės stebėti net 163 valstybių gyventojai.
Europiečiams varžybas iš Vilniaus kasdien transliuos "Eurosport 2", tačiau transliacijos teises įsigijo ir Azijos, Afrikos, Australijos bei Naujosios Zelandijos televizijos, tarp jų - CCTV, "M4 Sports", "OSN Sports" ir "Fox".
Tarptautinė transliacija iš Lietuvos birželio 23-25 dienomis prasidės 19.30 val. ir vyks 1 val. Iš pradžių bus rodoma fechtavimosi, plaukimo ir jojimo rungčių apžvalga, o vėliau bus tiesiogiai transliuojama bėgimo ir šaudymo rungtis bei apdovanojimų ceremonija.
Lietuvoje varžybas tiesiogiai transliuos "Lietuvos ryto TV", o mūsų šalies gyventojai vieninteliai pasaulyje birželio 23-25 dienomis galės tiesiogiai stebėti ne tik bėgimo ir šaudymo rungtis, bet ir papildomą fechtavimosi etapą bei jojimo varžybas.
2017 metų pasaulio šiuolaikinės penkiakovės taurės finalas taps pirmosiomis varžybomis, kurių metu Lietuvos sporto gerbėjai galės savo akimis išvysti su stipriausiais varžovais kovojančius geriausius šalies penkiakovininkus - Laurą Asadauskaitę-Zadneprovskienę, Ievą Serapinaitę, Liną Batulevičiūtę ir Justiną Kinderį.
Pasaulio taurės finalas Vilniuje vyks keturias dienas. Ketvirtadienį vyks vyrų ir moterų fechtavimosi pagrindinio etapo kovos, penktadienį - vyrų finalas, šeštadienį - moterų, o sekmadienį - mišrių estafečių.
Sausumos pajėgų vadas brg. gen. Valdemaras Rupšys apdovanotas Vokietijos kariuomenės Aukso garbės kryžiumi
Birželio 20 d., pratybų „Geležinis vilkas“ svečių ir žiniasklaidos dienos metu, Vokietijos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas gen. ltn. Jorg Vollmer įteikė aukšto rango apdovanojimą – Vokietijos kariuomenės Aukso garbės kryžių Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadui brg. gen. Valdemarui Rupšiui už ypatingą indėlį ir pastangas stiprinant Vokietijos ir Lietuvos kariuomenių sausumos pajėgų bendradarbiavimą.
Vokietijos sausumos pajėgų vadas gen. ltn. J. Vollmer kartu su Lietuvos ir NATO vadovybe stebėjo Jonavos r. vykusią Vokietijos vadovaujamos NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės ir sąjungininkų karių vykdomą vandens kliūties įveikimo operaciją.
Premjeras: Lietuva ir Ispanija turi potencialą plėsti dvišalę prekybą, investicijas ir turizmą
Vakar Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis Vyriausybės rūmuose priėmė Ispanijos užsienio reikalų ir bendradarbiavimo ministrą Alfonso Maria Dastį Quecedo'ą. Susitikime premjeras kvietė Ispaniją plėsti dvišalius santykius ir kartu stiprinti tarptautinį saugumą.
„Džiugu, kad Lietuva ir Ispanija vienodai mato Europos Sąjungos dabartį ir ateitį. Įžvelgiame potencialą plėsti dvišalę prekybą, investicijas ir turizmą. Ispanija yra svarbi Lietuvos turizmo rinka. Tai viena valstybių favoričių, kurias renkasi mūsų šalies keliautojai“, - sakė Vyriausybės vadovas S. Skvernelis.
Likau gyvenimo paraštėje
Juozui Brazaičiui ir 1941 m. birželio 23 d. sukilimui paminėti
2017 m. birželio 29 d., ketvirtadienį, 18 val. Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialiniame bute-muziejuje (Tauro g. 10-1, Vilnius) įvyks renginys, skirtas išeivijos šviesuoliui – Juozui Ambrazevičiui-Brazaičiui – atminti. Vakaro programoje – Algio Kuzmicko režisuota dokumentinė apybraiža „Likau gyvenimo paraštėje“, atskleisianti Juozo Brazaičio gyvenimo dramą: prarastą tėvynę, šeimą, likimo draugų išdavystes, šmeižtą. Renginyje svečiuosis filmo scenarijaus autorius Vidmantas Valiušaitis, pristatysiantis žiūrovams šią iškilią išeivijos asmenybę – literatūrologą, pedagogą, kovotoją už laisvę, antisovietinės ir antinacinės rezistencijos dalyvį, politikos ir visuomenės veikėją, 1941 m. birželio sukilime ėjusį Lietuvos laikinosios vyriausybės ministro pirmininko pareigas. Pasak Juozo Brazaičio, jo gyvenimo tikslas buvo daryti viską, kad Lietuvai būtų geriau, kad Lietuvos vardas, jos kančios, jos kovos būtų žinomos pasaulyje. Po filmo peržiūros vyks diskusija.
Lietuviškas „ačiū“ su vokišku akcentu - Jonavos r. gyventojams
Tarptautinių pratybų „Geležinis vilkas 2017“ kariai dėkoja Joniškio r. gyventojams už suteiktą paramą ir sudarytas sąlygas treniruotis „Geležinis vilkas 2017“ metu.
„Galimybė treniruotis sąlygomis, kai galėjome naudotis privačių sklypų teritorijomis, buvo neįkainojama patirtis mums ir mūsų partneriams“, – sakė Lietuvoje dislokuotos daugiatautės NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės vadas pulkininkas leitenantas Chritoph Huber, dėkodamas už suteiktą galimybę ir svetingumą žemės sklypų savininkams. Jų valdose tarptautinių pratybų kariai treniravosi persikėlimo per upę operaciją.
Savo ruožtu pratybose dalyvaujančius karius šeimininkė pavaišino savo darže užaugintomis braškėmis. Moteris sakė, kad tokie neįprasti kariški vaizdai ir nuolatinis karių judėjimas su technika jiems patiko. Buvo įdomu stebėti įvairių šalių karius, žiūrėti, kaip jie treniruojasi, derinasi veiksmus. Moteris sakė, kad kariai buvo labai draugiški ir paslaugūs, padėjo jai kieme nušienauti žolę.
Nuo birželio 12 d. vykstančių pratybų „Geležinis vilkas“ metu kariai vykdė įvairias gynybos operacijas, o viena iš svarbesnių operacijų buvo ir persikėlimas per vandens kliūtį. Tam buvo panaudotos Jonavos r. apylinkės, per kurias teka upė Neris. Ir šiandien pratybų jungtiniai padaliniai iš NATO priešakinio pajėgų bataliono kovinės grupės Lietuvoje ir Lenkijoje kartu Generolo R. Giedraičio artilerijos bataliono kariais, vykdydami stabdymo veiksmus, atsitraukinėjo į nurodytą gynybos rajoną. Maršrute esanti vandens kliūtis – Neries upė – buvo nesunkiai įveikiama pasitelkiant į pagalbą Vokietijos ir Jungtinės Karalystės inžinerinę techniką.
Pratybos „Geležinis vilkas“ oficialiai baigsis birželio 23 d. Dviejuose kariniuose poligonuose įvyks iškilmingos uždarymo ceremonijos, kurių metu bus apdovanoti geriausiai pratybose pasirodę kariai.
Karinės pratybos „Geležinis vilkas“ vyksta Pietų, Vidurio ir Rytinėje Lietuvos dalyse. Jų metu vertinamas nesenai sukomplektuoto NATO priešakinio bataliono Lietuvoje pasirengimas vykdyti užduotis. Treniruojamas „Geležinio vilko“ ir „Žemaitijos“ brigadų štabų gebėjimas planuoti ir organizuoti gynybines ir puolamąsias operacijas apgyvendintoje vietovėje tarptautinėms batalionų taktinėms grupėms, gerinama tarpusavio sąveika su sąjungininkais. Taip pat šių pratybų metu karia treniravosi veikti kartu su atvykstančiais NATO padaliniais iš Lenkijos, siekiant sujungti pajėgas Suvalkų ruože.
Pratybose dalyvauja apie 5300 karių iš Lietuvos ir 10 NATO šalių: Belgijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Lenkijos, Kroatijos, Rumūnijos, Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų ir Portugalijos.
Moderniausi geofiziniai tyrimai Gedimino kalne bus pradėti po savaitės
Trečiadienį vykusiame Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) prie Aplinkos ministerijos ir Lenkijos valstybinio geologijos instituto (PIG) specialistų delegacijų susitikime buvo sutarta dėl bendrų Gedimino kalno tyrimų darbų. Jie bus pradėti po savaitės - birželio 28-ąją.
Tyrimų tikslas - nustatyti kalno erdvinę geologinę sąrangą, šlaitų deformacijų dydį ir įtrūkimų gylį, karo metu kalne įrengtų tunelių ir kitų patalpų buvimo vietą. Rezultatai bus panaudoti pietrytinio šlaito tvarkymo projektui parengti ir kitų šlaitų stabilizavimo priemonėms numatyti.
Į Vilnių atvyks penki lenkų specialistai su savo aparatūra ir PIG lėšomis atliks Gedimino kalno tyrimus keturiais metodais: elektrotomografijos, sekliosios seismikos, geolaidumo ir georadaro. Tokie kompleksiniai geofiziniai tyrimai, kaip sakė LGT direktorius Jonas Satkūnas, Lietuvoje dar nebuvo atliekami.
Juose dalyvausiantys LGT specialistai teiks geologinius ir geodezinius duomenis, logistinę pagalbą. Pirmiausia bus tiriamas pietrytinis, labiausiai pažeistas ir aktyviai besideformuojantis šlaitas. Į šio šlaito deformacijas ir jų keliamą grėsmę Valdovų rūmams dėmesį atkreipė Vilniuje nuo pirmadienio viešėjusios PIG delegacijos ekspertai.
Ši delegacija, vadovaujama PIG direktoriaus Slavomiro Mazureko (Slawomir Mazurek), į Lietuvą atvyko aplinkos ministro Kęstučio Navicko iniciatyva ir Vyriausybės kanclerės Mildos Dargužaitės kvietimu. Lenkų ekspertai apžiūrėjo Gedimino kalną, susipažino su tyrimų rezultatais ir kalno šiaurės vakarinio šlaito tvarkymo projektu.
Sutarus dėl bendrų geofizinių tyrimų, darbas vyks trimis etapais. Ištyrus pietrytinį šlaitą, tyrimų darbai vyks kalno viršutinėje aikštelėje, po to bus tiriami vakarinis ir pietinis šlaitai.
2050 metais pasaulyje gyvens beveik 10 mlrd. žmonių
Pasaulio gyventojų skaičius, Jungtinių Tautų (JT) prognozėmis, iki 2050 metų išaugs 2,2 mlrd. ir sieks 9,8 mlrd. Labiausiai gyventojų daugės Afrikoje, trečiadienį Niujorke pranešė JT, kuriomis remiasi agentūra dpa.
Čia gyventojų skaičius nuo dabar 1,3 mlrd. veikiausiai beveik padvigubės iki 2,5 mlrd. Iki 2100 metų žmonių Afrikoje padaugės dar 2 mlrd. iki 4,5 mlrd. Tada pasaulyje greičiausiai gyvens 11,2 mlrd. žmonių.
Lenkija nebepriims dujų iš vamzdyno "Jamal-Europa"
Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatorė "Gaz-System" trečiadienį pranešė nebepriimanti žaliavos iš dujotiekio "Jamal-Europa" dėl prastos kuro kokybės ir planuojanti išsaugoti apribojimus dujų tranzitui iki birželio 23 dienos, informuoja "Reuters".
"Atsižvelgusi į prastą gamtinių dujų kokybę, "Gaz-System" nebegali priimti dujų, tiekiamų vidaus sistemai iš vamzdyno "Jamal-Europa", - teigiama pranešime. - Apribojimus dujų tranzitui planuojama išsaugoti iki birželio 23 dienos 6.00 val. vietos laiku".
"Gaz-System" taip pat pranešė, kad sprendimas nebepriimti dujų į valstybinę sistemą iš vamzdyno "Jamal-Europa" neturėjo įtakos Lenkijos dujų paskirstymo sistemos saugumui.
JT skelbia, kad badas Pietų Sudane baigėsi
Jungtinės Tautos (JT) skelbia, kad badas Pietų Sudane baigėsi. Tai esą pavyko pasiekti dėl ryžtingų pagalbos priemonių, praneša agentūra dpa.
Tačiau skaičius žmonių, neturinčių pakankamai valgyti, išaugo nuo 4,9 mln. vasarį iki 6 mln. dabar. Tai atitinka maždaug pusę Rytų Afrikos šalies gyventojų.
JT vasario pabaigoje kai kuriuose pilietinio karo alinamo Pietų Sudano regionuose paskelbė badą. Tai buvo pirmas kartas pasaulyje nuo 2011-ųjų, kai buvo paskelbtas badas. JT apie badą kalba, kai dėl badmiriavimo jau būna mirę daug žmonių.
Atgal
.jpg)
(1).png)
