Į pradžią
07.22. Neturi laikas galios čia...
Jonas Laurinavičius
Žurnalistas, rašytojas
Eini Aušros Žigutytės posmų eilutėmis atsargiai, įtempęs dėmesį, nes jauti, kaip virpa siela, kad čia pat kažkur slypi žodžiai, kurie sprogte sprogs, bet ne kaip karo mina, bet kaip gėrio, meilės, šypsenos ar skausmo pliūpsnis. Jos žodžiai turi užtaisą. Tik reikia jį švelniai paliesti, nukreipti į save, suprasti.
Literatūrinio susivienijimo „Vingis“ susitikime: A.Žigutytė ir straipsnio autorius J.Laurinavičius
Jos žodžiai nutvelkia nepatirtu jausmu, šiluma. Poetė nerimastinga, jaunatviška, gebanti ir pamokyti savo skaitytoją, tačiau ne nuobodžiai, neįkyriai, bet patraukliai, poetiškai. Kasdieniška jos poezijos aplinka su nuolatiniais rūpesčiais, tačiau jos matymo langas platus, nesutelpantis net į visas vaivorykštės spalvas. Ji moka sakyti gražius žodžius. Ji nenustygsta.
Kur kraujagyslėmis kraujas srovena,
Nėra nei raktų, nei spynų.
Neužrakinsime gražių jausmų,
Nebeištrinsime svajų saulėtų.
Neturi laikas galios čia...
Atstumai artume ištirpsta.
Tai šitaip žodžiai Aušros poezijoje pulsuote pulsuoja, kaip ji juos tyliai šaukte iššaukia, kaip ji nebesutelpa savyje, kaip „laša laša laikas pro sunertus rankų pirštus, kai sunku tylėt“.
...Kai slegia namų sienos
ir langai nežiūri į tave.
Tada,
Noris bėgti bėgti laukais
Ir šaukt balsu,
Išrėkti visą skausmą.
Gyvenimas – akimirksnis, - teigia poetė ir sako:
Akimirkos...
Jomis visi gyvenam.
Dainuokim, šokim,
Basomis lakstykime
Po šilto lietaus,
Dažniau apsikabinkime,
Šypsokimės daugiau
Ir taps aplink gražiau...
Ar ne puikiai pasakyta? Paprastai ir uždegančiai. Poetiškai.
Pasiklydę savyje
Diena pasidalinusi į dvi dalis.
Vienoje pusėje šviečia saulė,
kitoje šėlsta lietus,
supdamasis sūpuoklėse.
Akimirka jis mintyse
savose ima skęsti...
Nuostabus jo vaikystės miestas.
Slapta kalba,
žingsniukai tylūs,
daina...
---
Pasidalinusi diena,
pasauliai du,
skirtingi mes,
Neturintys antrininkų,
Tu lauk, tikėk..
Tu lauk, tikėk,
Žiūrėk į laikrodį,
Skaičiuok sekundes, minutes...
Paniręs į ekstazę
Plaukia laikas,
O aš jame, kaip neišmanėlė.
Vyno taurė,
Pripildyta laukimo,
Sutrupinti žodžių sausainiai,
Jų nevalgysiu,
Atiduosiu alkaniems paukščiams.
Naktinė pižama suspaudus
Kūną laiko,
Nebegaliu įkvėpt,
Tyla ausyse spengia,
Taip noris staugt balsu
Menulio pilnaty
Ir nusimetus rūbus bėgt,
Ir,nusimetus rūbus, rėkt,
Nelaukti ryto,
Rast klaidas,
Kurios, kaip beprotės
Savo raumeningom rankom
Ima smaugti...
Dvikova...
Laike, tyloj, nežinomybėj,
Pasirinkime, supratime,
Meilėje, gyvenime...
Laimi stipriausi.
Tyloje lieka bailiai...
Atgal