VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Į pradžią

07.22. Neturi laikas galios čia...

Jonas Laurinavičius

Žurnalistas, rašytojas

Eini Aušros Žigutytės posmų eilutėmis atsargiai, įtempęs dėmesį, nes jauti, kaip virpa siela, kad čia pat kažkur slypi žodžiai, kurie sprogte sprogs, bet ne kaip karo mina, bet kaip gėrio, meilės, šypsenos ar skausmo pliūpsnis. Jos žodžiai turi užtaisą. Tik reikia jį švelniai paliesti, nukreipti į save, suprasti.

Literatūrinio susivienijimo „Vingis“ susitikime: A.Žigutytė ir straipsnio autorius J.Laurinavičius

Jos žodžiai nutvelkia nepatirtu jausmu, šiluma. Poetė nerimastinga, jaunatviška, gebanti ir pamokyti savo skaitytoją, tačiau ne nuobodžiai, neįkyriai, bet patraukliai, poetiškai. Kasdieniška jos poezijos aplinka su nuolatiniais rūpesčiais, tačiau jos matymo langas platus, nesutelpantis net į visas vaivorykštės spalvas. Ji moka sakyti gražius žodžius. Ji nenustygsta.

Kur kraujagyslėmis kraujas srovena,

Nėra nei raktų, nei spynų.

Neužrakinsime gražių jausmų,

Nebeištrinsime svajų saulėtų.

Neturi laikas galios čia...

Atstumai artume ištirpsta.

Tai šitaip žodžiai Aušros poezijoje pulsuote pulsuoja, kaip ji juos tyliai šaukte iššaukia, kaip ji nebesutelpa savyje, kaip „laša laša laikas pro sunertus rankų pirštus, kai sunku tylėt“.

...Kai slegia namų sienos

ir langai nežiūri į tave.

Tada,

Noris bėgti bėgti laukais

Ir šaukt balsu,

Išrėkti visą skausmą.

Gyvenimas – akimirksnis, - teigia poetė ir sako:

Akimirkos...

Jomis visi gyvenam.

Dainuokim, šokim,

Basomis lakstykime

Po šilto lietaus,

Dažniau apsikabinkime,

Šypsokimės daugiau

Ir taps aplink gražiau...

Ar ne puikiai pasakyta? Paprastai ir uždegančiai. Poetiškai.

 

Pasiklydę savyje

Diena pasidalinusi į dvi dalis.

Vienoje pusėje šviečia saulė,

kitoje šėlsta lietus,

supdamasis sūpuoklėse.

Akimirka jis mintyse

savose ima skęsti...

Nuostabus jo vaikystės miestas.

Slapta kalba,

žingsniukai tylūs,

daina...

---

Pasidalinusi diena,

pasauliai du,

skirtingi mes,

Neturintys antrininkų,

 

Tu lauk, tikėk..

Tu lauk, tikėk,

Žiūrėk į laikrodį,

Skaičiuok sekundes, minutes...

Paniręs į ekstazę

Plaukia laikas,

O aš jame, kaip neišmanėlė.

Vyno taurė,

Pripildyta laukimo,

Sutrupinti žodžių sausainiai,

Jų nevalgysiu,

Atiduosiu alkaniems paukščiams.

Naktinė pižama suspaudus

Kūną laiko,

Nebegaliu įkvėpt,

Tyla ausyse spengia,

Taip noris staugt balsu

Menulio pilnaty

Ir nusimetus rūbus bėgt,

Ir,nusimetus rūbus, rėkt,

Nelaukti ryto,

Rast klaidas,

Kurios, kaip beprotės

Savo raumeningom rankom

Ima smaugti...

Dvikova...

Laike, tyloj, nežinomybėj,

Pasirinkime, supratime,

Meilėje, gyvenime...

Laimi stipriausi.

Tyloje lieka bailiai...

 

 

 

 

Atgal