VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

09.11. Naujausios žinios

Istorikai prisimins Vasario 16-osios Lietuvą 

Rugsėjo 14-16 dienomis, Kaune, istorikai prisimins Vasario 16-osios Lietuvą – Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyks ketvirtasis šalies istorikų suvažiavimas, kuris šį kartą bus skirtas 100-osioms Lietuvos valstybingumo atkūrimo metinėms.

Pasak vieno iš renginio rengėjų, VDU Istorijos katedros profesoriaus Jono Vaičenonio, nacionalinio masto suvažiavime iš viso susirinks apie 150 istorijos mokslo atstovų, kurie aptars svarbius istorijos, politikos ir visuomenės raidos klausimais. Šių metų renginio tema – „Vasario 16-osios Lietuva: pirmtakai ir paveldėtojai“.„Rengiant suvažiavimą sąmoningai norėjome pagrindinį dėmesį skirti ne pačiai Pirmajai Lietuvos Respublikai, o priežastims, kurios mus atvedė į Vasario 16-ąją, taip pat bandant pažvelgti

ir kokią įtaką tuometinė Lietuva turi šiandieninei Kovo 11-osios Lietuvai. Į šiuos esminius klausimus mėginsime atsakyti dviejose pokalbiuose, kurie vyks suvažiavimo metu“, – paaiškino prof. dr. J. Vaičenonis.

Renginyje mokslininkai aptars Lietuvos valstybės atkūrimą 1918 metais, atsinaujinančią šalies visuomenę XX a. pradžioje, valstybingumo praradimą II-ojo pasaulinio karo metu, Baltijos šalių istorijų susidūrimus, sovietmečio atminties tyrimus, kovų už laisvę istorijas ir kitus klausimus.

Pranešimus suvažiavime skaitys ne tik pripažinti Lietuvos istorikai, tačiau ir istorijos tyrinėtojai iš kitų šalių, tarp jų – Hamburgo universiteto (Vokietija) profesorius dr. Joachimas Tauberis (Joachim Tauber), M. Koperniko universiteto (Lenkija) profesorius, VDU garbės daktaras Waldemaras Rezmeris (Waldemar Rezmer), Kijevo nacionalinio T. Ševčenkos universiteto (Ukraina) mokslininkas Andriis Rukkas (Andrii Rukkas), Talino universiteto (Estija) dr. Magnusas Ilmjärvas (Magnus Ilmjärv) ir kiti.

Ketvirtąjį Lietuvos istorikų suvažiavimą rengia Lietuvos nacionalinis istorikų komitetas (LNIK).

Seimas pradėjo rudens sesiją 

Rugsėjo 10 d., Seimo nariai susirinko į į eilinę Seimo III (rudens) sesiją.

Ta proga Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis perskaitė Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimą ir pristatė svarbiausius sesijos darbus.

„Laikas palankus, nes dar neįsisukusi visuotinių rinkimų karuselė. Reikia realių pokyčių, o ne reformų imitavimo. Svarbu priimti tokius sprendimus, kurie didintų biudžeto surinkimą, mažintų šešėlinę ekonomiką, korupciją –veiksnius, kurie stabdo galimybes žmonėms gyventi geriau savo šalyje“, – rašoma Prezidentės sveikinime. 

„Ši sesija svarbi, kad priimtume būtinus sprendimus. Valdymo efektyvumą užtikrins ne ministerijų statybos ir kilnojimai ar pelningų valstybinių įmonių išpardavimas, o nuoseklus apsivalymas nuo visų nomenklatūrinio palikimo apraiškų, nereikalingų ir besidubliuojančių funkcijų naikinimas, biurokratinių procedūrų paprastinimas“, – teigė D. Grybauskaitė.

Sveikindamas su rudens darbų pradžia Seimo vadovas V. Pranckietis priminė, kad ši sesija prasideda iššūkių akivaizdoje, Lietuvos kaimynystėje vyksta „Zapad“ karinės pratybos, stiprėja nedraugiška propaganda, galimos įvairios provokacijos.

„Turime būti pasirengę, todėl mūsų vienybė yra ypač reikalinga ir ją turi matyti visi Lietuvos žmonės“, – bendram darbui kvietė V. Pranckietis.

Vardindamas prasidedančios sesijos darbus Seimo Pirmininkas sakė, kad kartu su ypatingos svarbos teisės akto – Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu ir jo lydimaisiais teisės aktais bus svarstomi įstatymų projektai, kuriais siekiama socialinės gerovės.

„Šiemet turime atlikti vienus svarbiausių sesijos darbų – priimti teisės aktus, kurie sudarytų galimybes gyventojams didinti pajamas, mažintų socialinę atskirtį, gerintų dirbančių žmonių padėtį, kovotų su korupcija“, – pabrėžė V. Pranckietis.

Rudens sesijoje bus sprendžiamos socialiai pažeidžiamiausių visuomenės narių problemos. Seimas sieks stiprinti šeimas, plės finansines paskatas ir paslaugas jaunoms bei vaikus auginančioms šeimoms, bus tęsiama vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka, neįgaliųjų poreikių, sveikatos priežiūros paslaugų kokybės užtikrinimas, bus mažinamos vaistų kainos ir skatinama sveika gyvensena.

„Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisomis siekiama gerinti vaiko teisių apsaugą, suteikiant vaikui reikalingą efektyvią pagalbą ir sudarant jo visapusiškai raidai tinkamą aplinką. Aktualus Vaikų išlaikymo fondo įstatymo projektas, kuriuo siūloma tikslinti išmokų, skirtų vaikams išlaikyti, skyrimo ir mokėjimo teisinį reguliavimą. Socialinių įmonių įstatymo pakeitimais siūloma tobulinti valstybės paramą įdarbinant socialinėse įmonėse neįgalius ir kitoms pažeidžiamoms asmenų grupėms priklausančius asmenis. Farmacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu bus siekiama nuosekliai mažinti vaistų kainas gyventojams, skatinti vaistinių konkurenciją ir gerinti vaistų prieinamumą“, – glaustai pristatė Seimo Pirmininkas.

Jam pritarė ir Ministras Pirmininkas S. Skvernelis: „Gyventojų pajamų didinimas yra svarbiausias Vyriausybės tikslas ir jis aiškiai atsispindi siūlomuose teisės aktuose – daugiau nei 600 mln. eurų siūloma skirti kovai su skurdu, šeimų paramai, pensijų didinimui, socialinės atskirties mažinimui. Tai rekordinė suma tiems, apie kuriuos ilgą laiką buvome pamiršę“.

Sesijoje didelis dėmesys bus skiriamas ir valstybės saugumui – tarp prioritetinių Seimo darbų – ilgalaikė krašto apsaugos sistemos plėtra ir šalies kibernetinis saugumas, Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimas ir energetikos politikos tikslai ir gairės iki 2050 metų. Seimo nutarimo „Dėl krašto apsaugos sistemos plėtros programos patvirtinimo“ pakeitimo projektu, siekiama užtikrinti didesnį krašto apsaugos sistemos įsigijimų panaudojimo skaidrumą ir efektyvumą, konkretizuoti planuojamus vystyti karinius pajėgumus, terminus bei kaštus, užtikrinti efektyvesnę kibernetinio saugumo sistemos pertvarką, ypač didinti karių motyvaciją ir užtikrinti standartus atitinkantį karių aprūpinimą.

Švietimo, kultūros ir mokslo srityse Seimas sieks kokybės bei efektyvumo. Čia ypatingas dėmesys bus skiriamas profesiniam mokymui ir šios sistemos pertvarkai.

„Reikšmingos Respublikos Prezidentės inicijuotos Profesinio mokymo įstatymo pakeitimo įstatymo pataisos ir jas lydintieji projektai. Tikslas – profesinio mokymo sistemos orientavimas į valstybės ir verslo poreikius, efektyvus sistemos finansavimo, valdymo ir veiklos skaidrumo didinimas“, – sakė V. Pranckietis.

Pasak S. Skvernelio, iki gruodžio mėnesio Vyriausybė, Seimo pavedimu turi parengti įstatymų projektus, užtikrinsiančius tolesnį aukštojo mokslo reformos įgyvendinimą, kalbant apie vidurinį mokslą, neatsisakoma ketinimų nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. įvesti etatinį apmokėjimą, lėšos tam yra numatytos.

Seimo Pirmininkas V. Pranckietis taip pat įvardijo kitus, ne mažiau svarbius programos punktus: „Dvigubos pilietybės reglamentavimas, taip pat šią sesiją būtų svarbu ir prasminga pagaliau apsispręsti dėl asmenvardžių rašymo. Aktualus Valstybės tarnybos įstatymo naujos redakcijos projektas, sudarysiantis prielaidas efektyvesniam valstybės tarnybos valdymui. Taip pat aktualus Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo projektas, kurio tikslas – sumažinti organizuoto nusikalstamumo grėsmės mastą. Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektu siekiama mažinti prielaidas šešėlinei ekonomikai“.

Seimo III (rudens) sesijoje ypač svarbu priimti įstatymų projektus, susijusius su Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų perkėlimu, tai yra, susijusius su pradėta ES teisės pažeidimo procedūra arba Europos Komisijos paklausimais dėl atitikties ES teisei bei projektus, perkeliančius arba įgyvendinančius ES teisės aktų nuostatas.

Šioje Seimo sesijoje taip pat tikimasi svarstyti ir priimti darbo grupės parengtą Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektą bei lydimuosius teisės aktus. Iniciatyvos tikslas – aiškiai ir be galimybių interpretacijoms apibrėžti parlamentarų teises, pareigas ir atsakomybę.

Rudens sesijos programa sudaryta atsižvelgiant į Vyriausybės, Seimo komitetų, frakcijų bei Seimo narių pasiūlymus. Įregistruotame sesijos darbų programos projekte Nr. XIIIP-1088 įrašyti beveik 530 teisės aktų projektų (be lydimųjų). Vyriausybė į sesijos darbų programą pasiūlė įrašyti per 150, Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė – 7, Seimo nariai (frakcijos) – beveik 250 įstatymų projektų (be lydimųjų teisės aktų projektų).

Po pateikimo sesijos darbų programos projektui pritarė 85 Seimo nariai, nė vieno nebuvo prieš, 24 susilaikė. Projektą apsvarsčius Seimo komitetams ir frakcijoms, rugsėjo 14 d. numatytas jo svarstymas plenariniame posėdyje.

Seimo rudens sesija prasidėjusi rugsėjo 10 tęsis iki gruodžio 23 dieną.

Keturioliktą kartą mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė" ragins pajusti mokslo pasaulio pulsą

Jau keturioliktą kartą įprastu metu, antrąją rugsėjo savaitę, mokslo ir technologijų mėgėjai visoje šalyje kviečiami į susitikimus su Lietuvos ir užsienio mokslininkais, inovatoriais, verslininkais didžiausiame šalies mokslo populiarinimo renginyje. Rugsėjo 11-20 dienomis vienuolikoje šalies miestų ir rajonų vyks daugiau kaip 300 nemokamų renginių, skirtų įvairaus amžiaus lankytojams.
„Šiuolaikinis pasaulis neįsivaizduojamas be mokslo atradimų, todėl džiugu, kad „Erdvėlaivis Žemė" vėl keliaus po visą Lietuvą, suteikdamas galimybes iš arčiau susipažinti su šiuolaikinio mokslo atveriamomis paslaptimis. Tikiuosi, kad festivalio įspūdžiai ne tik praplės akiratį, bet ir paskatins jaunimą rinktis įdomų ir nepaprastų iššūkių kupiną mokslininko kelią", - sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Atidarymo metu kino centre „Forum Cinemas Vingis" Mokslo festivalio organizatoriai kartu su Lenkų institutu Vilniuje kvies žiūrėti rež. Mari Noele (Marie Noelle) filmą „Marie Sklodowska-Curie", skirtą šios mokslininkės gimimo 150-osioms metinėms paminėti. Jau kitą dieną, rugsėjo 12-ąją Lietuvos mokslų akademijoje vyks Lenkų instituto iniciatyva organizuotas tarptautinis seminaras, skirtas moterų vaidmeniui, kurį jos atlieka įvairiose mokslo srityse, o ypač tiksliuosiuose moksluose. Savo patirtimi ir įspūdžiais dalysis kelių Europos šalių atstovės.
Italų kultūros instituto direktorės Paolos Kioni (Paola Cioni) pastangomis svečiai iš Italijos. Lietuvos mokslų akademijoje Nacionalinio branduolinės fizikos instituto prezidentas prof. Fernando Ferroni pasakos, kas šiuo metu žinoma apie tamsiąją medžiagą ir tamsiąją energiją, ir kaip mėginama atskleisti jų prigimtį. Prof. Marko Kontrocio (Marco Controzzi) paskaitoje bus pasakojama apie Biorobotikos institute atliekamus išmaniųjų rankų protezų kūrimo ir žmogaus-mašinos sąsajų tobulinimo darbus. Rugsėjo 15 d. JAV kosminė observatorija „Cassini" ners į Saturną, taip baigdama savo misiją, todėl dr. Kastytis Zubovas tą pačią dieną pasakos, ką šis projektas padovanojo žmonijai. KTU neuromarketingo specialistė Eglė Vaičiukynaitė paaiškins, kaip ir kodėl matuojamos emocijos fotografijose.
VU Jungtiniame gyvybės mokslų centre parengta įvairi ir interaktyvi programa. Iš arti pamatysite kaip veikia optinis 3D spausdinimas moksle ir pramonėje. Bus galima išbandyti akių sekimo ir emocijų atpažinimo įrangą, klausytis paskaitos apie sintetinės gyvybės kūrimo metodus, susipažinti su baltų genčių karyba nuo I tūkstantmečio vidurio iki Mindaugo valstybės susidarymo bei karų su kryžiuočiais pradžios XIII amžiuje. Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre laukia intriguojantis pasakojimas apie antimedžiagos sintezę CERN Didžiajame hadronų greitintuve. Kartu su VU fizikais bus galima kurti sintetinius junginius, svarbius ateities molekulinei elektronikai ir kvantiniams kompiuteriams. Chemikai paaiškins, kaip tiriamos uolienos, kad ant jų pastatyti statiniai negriūtų ir kodėl tokios svarbios mikrofosilijos. VU Filosofijos fakulteto specialistai parodys, kaip atsipalaiduoti sekant „Google" savininkų pavyzdžiu. VU Medicinos fakulteto Žmogaus genomo tyrimų centre sužinosime apie epigenomikos svarbą medicininėje genetikoje. 
VGTU moksleiviai ir visi norintys išgirs apie dar neatrastus pinigų taupymo būdus; vyks interaktyvi viktorina moksleiviams, interneto erdvėje ieškant atsakymų į aktualius ekonomikos klausimus. Kompanija „VR cafe" parengė netikėtą ekskursiją - kelionę po žmogaus kraują. Tai edukacinė virtualios realybės patirtis. Keliaudami kraujagyslėmis suprasite, kaip dirba kraujo ląstelės, nešiodamos po kūną deguonį ir kaip jos kovoja su virusais.
Meno ir mokslo sąveika festivalyje kasmet vis stipresnė. Šiemet teatre „Meno fortas" pakviesime į Meno ir mokslo laboratorijos sukurtą spektaklį „Reikalai", atskleidžiantį mokslininko pasiaukojimo bei atsakomybės prieš visuomenę, žmogaus galimybių keisti pasaulį temas. Uždarymo metu Lietuvos nacionaliniame dramos teatre - Elektroninės muzikos projektas YXO, kuriame nagrinėjama (retro)futuristinės nostalgijos estetika analoginiais garso sintezatoriais. Koncerte bus atlikta nauja programa, skirta Jupiterio ir Saturno tyrimams.
Po kelerių metų pertraukos Mokslo festivalio metu Kaune, KTU „Santakos" slėnyje ir fakultetuose rugsėjo 15 d. vyks Tarptautinė mokslo mugė.
Turiningą programą kauniečiams ir miesto svečiams parengė universitetų, gimnazijų, kolegijų mokslininkai ir studentai. Kauno kolegijoje bus organizuotos atviros laboratorijos, kur lankytojai matuos mažų dydžių objektus mikroskopu, pamatys, kaip šildomi kūnai plečiasi ir tikrins fizikinius dėsnius arba galės pabandyti tapti kompiuterių tinklų administratoriais. Taip pat aplankys nuotoliniu būdu valdomų informacinių sistemų stendų ir daugiafunkcinių robotų parodą. 
Lietuvos zoologijos sode bus galima susipažinti su gyvūnais iš Australijos, Amerikos, Afrikos, Eurazijos. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmacijos fakulteto Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centre tyrėjai pakvies pažvelgti į ląstelių ir gyvų audinių gyvenimą.
Klaipėdos universitete lauks e studentų pneumobilių varžybas. Bus pristatomas universiteto komandos sukurtas pneumobilis. Elektronikos laboratorijoje pamatysite, kaip veikia 3D spausdintuvas, bus galima išbandyti virtualios realybės akinius. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pakvies į ekskursiją po uostą. Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje moksleiviai susipažins su jūrinio laivo įranga, patys galės valdyti įvairius laivus sumodeliuotose realiuose plaukiojimo rajonuose. Klaipėdos valstybinėje kolegijoje bus pasakojama apie socialinės reklamos įtaką jaunimui, kūrybiškumo skatinimo būdus. Bus supažindinama, kokias funkcijas atlieka dirbtiniai žemės palydovai. Ir ką reiškia „išmanioji statyba" mieste, kuriant 3D pastatus taikant papildytos realybės technologijas.
Šiaulių universitete sužinosite apie augalus - rūgščių ir šarmų bei aplinkos taršos indikatorius. Taip pat apie ryšį tarp gamtos, matematikos ir muzikos. Besidomintys pabėgėlių ir terorizmo tema išgirs, kaip prieš septynis dešimtmečius Lietuva sėkmingai, kitaip nei didžiosios Europos valstybės, sprendė pabėgėlių klausimą. Susipažinsite su XXI a. inžinerija ir pagrindinėmis daiktų interneto sistemos platformomis. Paskaitoje „Juokas ir politinė komunikacija: „Dviračio šou" atvejis" bus analizuojamas humoro ir šiuolaikinės politinės komunikacijos santykis. Įvairiose šalies mokyklose ir gimnazijose svečiuosis mokslininkai iš Vilniaus. Etnologas prof. Libertas Klimka Panevėžyje kalbės apie lietuvių kultūros pasididžiavimo objektus iš baltų kalbos, materialiojo paveldo, mokslo istorijos, etninės kultūros sričių. LMA tikrasis narys prof. Eugenijus Butkus Alytuje pasakos, kaip molekulės bendrauja tarpusavyje; Druskininkuose prof. dr. Rimantas Vaišnoras aiškins, kaip nanotechnologijos gerina mūsų gyvenimą. Šalčininkuose doc. dr. Romualda Lazauskaitė supažindins su gyvybės paieškomis prie kitų žvaigždžių, o Kauno rajone Vilkijoje LMA tikrasis narys, habil. dr. Valdas Laurinavičius kalbės apie fermentus ir jų taikymus biosensoriuose.
Anykščiuose vyks Mokslo populiarinimo šventė „Nuo ląstelės iki žvaigždžių".

Lietuvos istorijos akcentai

Lietuva rugsėjo 11-ąją:
1421 m. popiežius Martynas V įteisino Žemaičių vyskupijos savarankiškumą.
1905 m. baigėsi pusantro mėnesio trukęs Vilniaus odininkų streikas. Tą vasarą buvo surengti 36 mitingai bei demonstracijos.
1996 m. Kaune atidarytas Vengrijos garbės konsulatas.
2000 m. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs kunigo Ričardo Mikutavičiaus nužudymo ir jo kolekcijos vagystės bylą, keturiems teisiamiesiems - Vladui Beleckui, Ivanui Kvaskovui, Artūrui Daškovskiui ir Valdui Puodžiūnui - skyrė griežtas įkalinimo bausmes.
2001 m. Prezidentas Valdas Adamkus, su darbo vizitu viešėjęs JAV, tragiškų rugsėjo 11-osios įvykių užkluptas, turėjo nutraukti vizitą ir grįžti į Lietuvą.
2003 m. Vilniaus Antakalnio kapinėse atidengta memorialinė lenta įamžino kelių tūkstančių Prancūzijos imperatoriaus Napoleono karių, 1812 metais mirusių Vilniuje nuo bado, ligų ir šalčio, atminimą.
2008 m. Lietuvoje lankėsi popiežiaus Benedikto XVI ypatingasis pasiuntinys švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 metų jubiliejuje Kelno arkivyskupas kardinolas Joachimas Meisneris.
2008 m. Klaipėdos universitete vykusioje iškilmingoje ceremonijoje Prezidentui Valdui Adamkui suteiktas šio universiteto Garbės daktaro vardas.
2010 m. eidamas 84-uosius metus mirė filologijos mokslų habilituotas daktaras profesorius Henrikas Zabulis.

Uraganas Irma artinasi prie Tampos miesto

Uraganas Irma (Irma) niokoja vakarinę JAV Floridos valstijos pakrantę ir šiuo metu grėsmingai artėja prie Tampos miesto, informuoja transliuotojas BBC.
Irma žemyninę dalį pasiekė Marko Ailande, vėjo greitis siekė iki 192 km/h. Nuo to laiko uraganas nuo trečios kategorijos buvo pažemintas iki antros. 
Valstijoje daugiau kaip 3,4 mln. namų neturi elektros energijos, apsemtos kai kurios Majamio miesto dalys. Irmai judant šiauriau, pranešama apie tris su audra susijusias mirtis. 
Uraganas prieš tai nuniokojo kai kurias Karibų jūros regiono teritorijas, pareikalaudamas mažiausiai 28 gyvybių. Apie 6,3 mln. žmonių buvo nurodyta evakuotis iš Floridos.
Naujausiais Nacionalinio uraganų centro (NHC) duomenimis, 23.00 val. Majamio laiku uragano centras buvo už 80 km į pietryčius nuo Tampos miesto. Tampos įlankos teritorijoje gyvena apie 3 mln. žmonių. Galingas uraganas regionui nebuvo smogęs nuo pat 1921 metų. NHC teigimu, Irma netenka savo galios ir turėtų susilpnėti iki tropinės audros lygio.

Prieš JT Saugumo Tarybos balsavimą dėl naujų sankcijų Šiaurės Korėjai, Pchenjanas grasina „skausmu ir kančiomis"

Jungtinės Valstijos sumokės „atitinkamą kainą", jei pirmadienį Niujorke vyksiančiame Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos balsavime bus pritarta griežtoms sankcijoms Šiaurės Korėjai, pagrasino Pchenjanas, informuoja CNN. Valstybinėje žiniasklaidoje paskelbtame Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministerijos pranešime teigiama, kad „jei JAV pritars neteisėtai rezoliucijai", Pchenjanas atsakys tuo pačiu.
„Šiaurės Korėja yra pasiruošusi panaudoti bet kokias kraštutines priemones. Būsimos priemonės, kurių imsis Šiaurės Korėja, sukels Jungtinėms Valstijoms didžiausią skausmą ir kančias per visą šalies istoriją", - teigiama ministerijos pranešime.
Pirmadienį JT Saugumo Taryba balsuos dėl naujų griežtesnių sankcijų Šiaurės Korėjai, įskaitant ir naftos embargą, ir lyderio Kim Čen Uno (Kim Jong-un) turto įšaldymą. Manoma, kad JAV pasiūlytas sankcijas vetuos Rusija ir Kinija, išreiškusios skepticizmą dėl naujų griežtų priemonių.
JAV ir jos sąjungininkės ragina įvesti Šiaurės Korėjai griežtesnes sankcijas dėl neseniai Pchenjano įvykdyto šeštojo branduolinio bandymo.

Saudo Arabijai užsiminus apie galimybę pratęsti gavybos apribojimą, nafta brangsta

 Naftos kainos pirmadienį kilo po to, kai Saudo Arabijos naftos ministras su kolegomis iš Venesuelos ir Kazachstano aptarė galimybę pratęsti gavybos apribojimo programą, skelbia „Reuters".
Naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEC) šiuo metu yra susitarusi 1,8 mln. barelių per dieną mažinti naftos gavybą iki pirmojo 2018 m. ketvirčio pabaigos.
Pranešimai dėl OPEC programos pratęsimo pirmadienio prekybos metu padėjo atsverti ir neigiamus Floridą siaubiančio uragano Irma padarinius. Prekybininkai baiminosi, kad audra Jungtinėse Valstijose skaudžiai kirs naftos paklausai.
Dėl uragano elektros neteko apie 4 mln. Floridos valstijos gyventojų bei įmonių. Prognozuojama, kad uraganas šiaurinę Floridos dalį bei Džordžiją pasieks susilpnėjęs iki tropinės audros.
Prieš porą savaičių Teksase siautėjęs uraganas Harvis (Harvey) smarkiai sutrikdė JAV naftos perdirbimo pramonę. Šiuo metu perdirbimo įmonės po truputį atkuria savo veiklą, bet analitikai pastebi, kad visiškam naftos perdirbimo pajėgumui atstatyti šalyje gali prireikti kelių savaičių.
Penktadienį 3,3 proc. smukusi JAV „West Texas Intermediate" nafta šios savaitės pradžioje šoktelėjo 0,8 proc., iki 47,87 dolerio už barelį.
„Brent" rūšies nafta pirmadienį brango 0,4 proc. bei pasiekė 54 dolerių už barelį kainą.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi rugsėjo 11-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1524 m. gimė vienas žymiausių prancūzų renesanso poetų Pjeras de Ronsaras (Pierre de Ronsard).
1777 m. britai per Brendvin Kryko (Brandywine Creek) mūšį sumušė generolo Džordžo Vašingtono (George Washington) vadovaujamus amerikiečius.
1855 m. per Krymo karą, britų ir prancūzų pajėgoms įžengus į miestą, baigėsi Sevastopolio apsiaustis.
1862 m. gimė JAV apsakymų autorius O. Henris (O. Henry), tikrasis vardas Viljamas Sidnėjus Porteris (William Sidney Porter).
1877 m. gimė sovietų partinis ir valstybės veikėjas, saugumo tarnybos įkūrėjas Feliksas Dzeržinskis.
1883 m. gimė rusų politikas Grigorijus Zinovjevas. Jis aktyviai padėjo Leninui kurti bolševikų partiją, o vėliau buvo vienas iš komunistų partijos lyderių.
1885 m. gimė britų rašytojas ir poetas Deividas Herbertas Lorensas (David Herbert Lawrence), pagarsėjęs romanais "Sūnūs ir meilužiai" bei "Ledi Čaterli meilužis".
1917 m. gimė buvęs Filipinų prezidentas Ferdinandas Markosas (Ferdinand Marcos). Nors iš pradžių jis buvo vienas populiariausių prezidentų, 1986 metais per sukilimą F. Markosas buvo nušalintas nuo valdžios ir dar po trejų metų mirė emigracijoje Havajuose. Jo palaikai į tėvynę buvo sugrąžinti po ketverių metų.
1944 m. Antrojo pasaulinio karo metu JAV armija įžengė į Vokietijos teritoriją.
1962 m. legendinė grupė "The Beatles" studijoje "Abbey Road" įrašė pirmąjį singlą "Love Me Do".
1963 m. Paryžiaus aviakompanijos "Airnautic" lėktuvas Pietų Prancūzijoje prie Perpinjono atsitrenkė į kalną. Per katastrofą žuvo 36 keleiviai ir keturi įgulos nariai.
1965 m. gimė Sirijos prezidentas Bašaras al Asadas (Bashar al-Assad). 
1971 m. sulaukęs 77 metų amžiaus, mirė buvęs Sovietų Sąjungos komunistų partijos lyderis Nikita Chruščiovas.
1971 m. Turkija priėmė Konstituciją.
1973 m. per generolo Augusto Pinočeto (Augusto Pinochet) surengtą perversmą nužudytas Čilės prezidentas Salvadoras Aljendė (Salvador Allende).
1979 m. per vizitą Maskvoje mirė Angolos prezidentas Agostinas Netas (Agostinho Neto).
1998 m. paskelbtas nepriklausomo prokuroro Keneto Staro (Kenneth Starr) pranešimas, kuriame jis apkaltino JAV prezidentą Bilą Klintoną (Bill Clinton) 11 nusižengimų, už kuriuos jam grėsė nušalinimas nuo pareigų.
2001 m. JAV užgrobti keturi keleiviniai lėktuvai, iš kurių du Niujorke trenkėsi į du Pasaulio prekybos centro dangoraižius, vienas Vašingtone taranavo Pentagono pastatą, o ketvirtasis sudužo Pensilvanijoje. Per precedento žmonijos istorijoje neturintį teroro aktą žuvo daugiau kaip 3 tūkst. žmonių. Manoma, kad atsakomybė dėl išpuolių tenka Osamos bin Ladeno (Osama bin Laden) organizacijai "Al Qaeda".
2004 m. pirmasis JAV karo žvalgybos karys, stojęs prieš karo teismą dėl blogo elgesio su Irako karo belaisviais Abu Graibo kalėjime, buvo nuteistas aštuonis mėnesius kalėti.
2012 m. buvo užpultas JAV konsulatas Bengazyje, žuvo JAV ambasadorius Libijoje Kristoferis Styvensas (Christopher Stevens) ir dar trys amerikiečiai. Taip pat buvo užpulta JAV ambasada Kaire.
2012 m. Japonija nacionalizavo tris ginčytinos teritorinės priklausomybės Senkaku salas.
2015 m. Saudo Arabijoje ant Didžiosios mečetės užgriuvo kranas, žuvo 111 žmonių ir dar 394 buvo sužeisti. 

Tyrimas: muitų patikra po „Brexit" Jungtinei Karalystei gali kainuoti 4 mlrd. svarų per metus

Muitų patikros taikymas po „Brexit" Jungtinės Karalystės prekybininkams per metus gali kainuoti 4 mlrd. svarų, sakoma nepriklausomos organizacijos „Institute for Government" tyrime.
Britų valdžia, šaliai išstojant iš Europos Sąjungos (ES), teigia planuojanti palikti ir muitų sąjungą bei norinti susitarti dėl naujų muitų sutarčių.
Savo pranešime institutas teigia, kad valdžia verslui privalo suteikti kiek įmanoma daugiau aiškumo bei padėti ruoštis muitų pokyčiams.
Šiuo metu muitų deklaracijos kainuoja nuo 20 iki 45 svarų, tad institutas mano, kad vien deklaracijoms prekybininkai kartu sudėjus išleis nuo 4 iki 9 mlrd. svarų.
„Pokyčių mastas ir kaina prekybininkams gali būti labai ženklūs. Valdžia privalo bendradarbiauti su verslu, suvokti jų reikalavimus bei suteikti kiek įmanoma daugiau laiko prisitaikyti prie pokyčių", - rašo „Institute for Government".
Jungtinė Karalystė dėl muitų siūlo du sprendimus. Vienas jų - technologijų panaudojimas, siekiant, kad muitų procesas būtų kaip įmanoma sklandesnis. Antras - nauja muitų partnerystė, kuri panaikintų muitų sienos poreikį.

M. Saakašvilis jėga kirto Ukrainos sieną

Ukrainos pilietybės netekęs buvęs Gruzijos prezidentas ir Odesos srities gubernatorius Ukrainoje Michailas Saakašvilis, padedamas kelių šimtų šalininkų, kirto Ukrainos sieną, informuoja BBC.
Ukrainos pareigūnai teigia, kad į šalį M. Saakašvilis pateko neteisėtai. Pasienyje tarp M. Saakašvilio šalininkų ir pasienio pareigūnų kilo muštynės, sužeista 16 pasienio pareigūnų ir gvardiečių.
Iš pradžių Gruzijos, o vėliau Ukrainos piliečiu buvęs M. Saakašvilis šiuo metu neturi jokios pilietybės. Liepos 26 d. Ukrainos migracijos tarnybos tinklalapyje pasirodė pranešimas, kad prezidento Petro Porošenkos įsaku M. Saakašviliui atimama Ukrainos pilietybė.
Jis dėl baudžiamųjų kaltinimų taip pat laukiamas Gruzijoje. Kaltinimus politikas vadina politiškai motyvuotais. 
M. Saakašvilis, du kartus - nuo 2004 iki 2007-ųjų ir nuo 2008 iki 2014-ųjų metų - ėjęs Gruzijos prezidento pareigas, gruodį neteko ir savo gimtosios šalies pilietybės. Gruzijos pareigūnai politiką kaltino viršijus savo įgaliojimus ir netinkamai naudojus valstybės lėšas.
P. Porošenka buvusiam savo sąjungininkui Ukrainos pilietybę suteikė 2015-ųjų gegužę ir paskyrė jį Odesos gubernatoriumi. Tačiau 2016-ųjų lapkritį, apkaltinęs P. Porošenką "asmeniškai remiant" korupciją, M. Saakašvilis iš posto atsistatydino.
Tuomet politikas įkūrė naują opozicinę partiją - "Naujų jėgų judėjimą". Ji kritikavo Ukrainos valdžią ir žadėjo į šalies "politikos elitą atvesti naują kartą".

Dėl ledo griūties pavojaus evakavus Šveicarijos kalnų miestelį, atskilo dalis ledyno

Iš Šveicarijos Alpių miestelio dėl ledo griūties pavojaus evakavus 222 žmones, kalnuose išties atskilo ledyno dalis. Ji nukrito ant žemiau esančio ledyno ir gyvenamų teritorijų nepasiekė, informuoja naujienų agentūra AFP.
Pareigūnai daliai Sasgrundo miestelio gyventojų nurodė evakuotis šeštadienį po to, kai virš miestelio kybančio Trifto ledyno stebėjimai parodė, kad jo kraštas per dieną pasislenka net iki 130 centimetrų.
Naktį į sekmadienį judėjimas suintensyvėjo, ir Valė kantono policija pranešė, kad sekmadienio rytą atskilo didelė dalis ledyno pakraščio. Tačiau nuolaužos nukrito ant apačioje buvusio ledyno ir gyvenamų teritorijų nepasiekė.
Policijos teigimu, evakuoti gyventojai gali sugrįžti namo. Tačiau tiesiai po Trifto ledynu esančioje teritorijoje kol kas lankytis nebus leidžiama.

Indija iš „Exxon" išsiderėjo pigesnę suskystintų gamtinių dujų tiekimo sutartį

Indija iš energetikos pramonės milžino „ExxonMobil" sugebėjo išsiderėti nemažą nuolaidą suskystintųjų gamtinių dujų tiekimui, praneša „Reuters".
Pažymima, kad suskystintųjų gamtinių dujų rinkoje tokios nuolaidos yra itin retos, ypač kalbant apie ilgalaikio tiekimo sutartis. Analitikai teigia, kad „Exxon" nuolaida Indijai rodo, jog naujos gamyklos Australijoje ir Jungtinėse Valstijose iš esmės keičia suskystintųjų gamtinių dujų rinką.
Indija pastaruoju metu deda dideles pastangas, siekdama išsiderėti palankesnes energetikos išteklių tiekimo sutartis - dar 2015 m. šalis pasiekė panašų susitarimą su Kataru.
Remdamiesi rinkos šaltiniais, analitikai skaičiuoja, kad pagal naująjį susitarimą „Exxon" iš suskystintųjų gamtinių dujų pardavimų Indijos bendrovei „Petronet" gaus apie 15 proc. mažiau pajamų.
Tuo tarpu manoma, kad didžiosios energetikos bendrovės labiausiai baiminasi, jog Indijos pavyzdžiu paseks didžiosios Azijos vartotojos - Kinija, Japonija bei Pietų Korėja.

Atgal