VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

09.13. Naujausios žinios

Palanki reguliacinė aplinka gali padėti Lietuvai įsitvirtinti pasauliniame finansinių technologijų žemėlapyje

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas

Finansinių technologijų (FinTech) sektorius gali suteikti ES kapitalo rinkų sąjungos projektui papildomą postūmį, o šalims naujų plėtros galimybių, įsitikinęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Jis trečiadienį pirmininkauja Taline rengiamai EUROFI Finansinio forumo diskusijai apie Baltijos šalių bei Vidurio ir Rytų Europos kapitalo rinkų raidą ir perspektyvas, praneša Lietuvos bankas.
„Inovatyvių finansinių priemonių plėtra leistų sustiprinti kapitalo rinkas tuose regionuose, kur jų potencialas nėra pakankamai panaudotas - įskaitant Baltijos šalis bei Vidurio ir Rytų Europos valstybes. Tai taip pat sumažintų šių ekonomikų priklausomybę nuo bankinio finansavimo", - sako V. Vasiliauskas.
Lietuvos banko vadovas pabrėžia, kad kaip tik šiuo metu Lietuva FinTech sektoriui siūlo pasinaudoti palankios reguliacinės aplinkos mūsų šalyje privalumais ir taip sustiprinti savo konkurencines pozicijas ES ir pasaulio mastu. 
„Vykstant Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES procesams, būtent FinTech suteikia Lietuvai galimybę konkuruoti dėl iš šios šalies besitraukiančių tarptautinių finansų įmonių. Sparčiai augantis FinTech sektorius Lietuvoje mums suteikia savų pranašumų. Palanki reguliacinė aplinka gali padėti mūsų šaliai įsitvirtinti didžiulio augimo potencialo turinčiame FinTech sektoriaus žemėlapyje" - teigia V. Vasiliauskas.
Kalbėdamas apie ES kapitalo rinkų sąjungos plėtrą, Lietuvos banko vadovas pabrėžia šio projekto svarbą Lietuvai ir kitoms regiono šalims, kurių ekonomikos yra pernelyg priklausomos nuo bankų sektoriaus paskolų. Išplėtotos kapitalo rinkos sustiprintų finansų sektoriaus atsparumą, o mažoms ir vidutinėms įmonėms leistų naudoti įvairesnius finansavimo šaltinius. Šiuo metu smulkusis ir vidutinis verslas vis dar susiduria su iššūkiais siekdamas gauti banko paskolą.
„Nepaisant ES kapitalo rinkų sąjungos projekto svarbos, turime pripažinti, kad jo įgyvendinimas nėra toks spartus, kokio tikėtasi. Akivaizdu, kad proveržiui pasiekti būtinas stipresnis postūmis nacionaliniu lygmeniu. Tačiau kartu privalome užtikrinti, kad ES viduje nebūtų kuriami skirtingi ir sunkiai suderinami reguliaciniai kapitalo rinkos blokai" - pabrėžia V. Vasiliauskas.
Jo teigimu, tai itin aktualu tokioms inovatyvioms sritims kaip FinTech. Todėl, jeigu ateityje būtų nuspręsta įtvirtinti bendrą FinTech reguliavimą ES mastu, būtina visų pirma leisti šiam naujam sektoriui plėtotis ir augti nacionaliniu lygmeniu. Tai padėtų išgryninti gerąsias reguliacines praktikas, o jų pagrindu ilgainiui būtų galima sukonstruoti europinio lygmens priemones, užtikrinančias su sektoriumi susijusių rizikų suvaldymą ir reguliacinio arbitražo užkardymą. 
Geruoju nacionaliniu reguliacinės praktikos pavyzdžiu būtų galima įvardyti sutelktinio finansavimo (angl. crowdfunding) sritį. Jo pagrindu reikėtų diskutuoti dėl europinio lygmens reguliacinių priemonių.

D. Grybauskaitė: jokios teisės viršenybės negali būti, jeigu paminamas žmonių orumas ir atimamos laisvės

Niekada nesveikinsime ir nespausime rankos tiems, kurie pamina teisės viršenybę ir kurių sprendimai laužo tūkstančių žmonių likimus, sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atidarydama Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos IV kongresą "Teisės viršenybė ir konstitucinė justicija šiuolaikiniame pasaulyje".
Anot Prezidentės spaudos tarnybos pranešimo, pirmą kartą Europoje vykstančiame tokio masto renginyje dalyvauja daugiau kaip 300 konstitucinės teisės specialistų iš 90 pasaulio šalių.
Lietuva šiai konferencijai organizuoti pasirinkta neatsitiktinai. Mūsų šalies Konstitucinis Teismas aktyviai dalyvavo steigiant Pasaulio konstitucinės justicijos konferenciją ir nuolat bendradarbiauja su kitų valstybių konstituciniais teismais.
Pasak Prezidentės, Lietuva puikiai žino, kad teisės viršenybės esmė - tai ne "aklas" teisės aktų skaitymas, o pamatinės vertybės. Jokios teisės viršenybės negali būti, jeigu paminamas žmonių orumas ir atimamos laisvės, jeigu jiems tenka gyventi bijant dėl savo gyvybės, baiminantis patirti kankinimus, netekti namų, šeimos ir gimtinės.
Valstybės vadovės teigimu, mūsų šalis yra ne kartą patyrusi, kokia svarbi teisės viršenybės kaina - tai tūkstančiai mūsų kovotojų už laisvę ir disidentų gyvybių, kuriems teisingumas ir laisvė buvo svarbesni nei jų pačių gyvybė.
Prezidentė pabrėžė, kad šiandien mūsų visų ryžtas ginti teisės viršenybę patiria dar vieną didelį išmėginimą - Europoje iš naujo siekiama jėga perbraižyti valstybių sienas, o po karinės agresijos Rytų Ukrainoje ir Krymo okupacijos mėginama sukompromituoti Europos Žmogaus Teisių Teismo autoritetą.
Todėl, šalies vadovės teigimu, tiek politikams, tiek teisėjams tenka ypatinga atsakomybė ginti principus, kuriais remiasi teisės viršenybė, nes pagarbos žmogaus teisėms ir demokratijos srityje jokių kompromisų būti negali. Pasak Prezidentės, niekada nesveikinsime ir nespausime rankos tiems, kurie pamina teisės viršenybę ir kurių sprendimai laužo tūkstančių žmonių likimus.
Dvi dienas truksiančioje konferencijoje visiems pasaulio žemynams atstovaujantys konstitucinės justicijos institucijų atstovai diskutuos apie teisės viršenybę, konstitucinių teismų reikšmę, žmogaus konstitucinių teisių apsaugą ir konstitucinių teismų nepriklausomumą.

Ambasadorė I. Vaišvilaitė įteikė skiriamuosius raštus Frankofonijos organizacijos vadovei

Lietuvos nuolatinė atstovė, ambasadorė Irena Vaišvilaitė įteikė skiriamuosius raštus Tarptautinės Frankofonijos organizacijos (TFO) Generalinei sekretorei Mišelei Žan (Michaelle Jean). Ambasadorė paskirta Lietuvos Prezidentės asmenine atstove prie šios organizacijos. 
Pirmadienį vykusiame susitikime I. Vaišvilaitė išreiškė paramą TFO tikslams siekiant glaudesnio tarptautinio bendradarbiavimo įvairiose srityse, ypač skleidžiant žmogaus teises ginančias idėjas ir vystant tarpkultūrinį dialogą. Ambasadorės teigimu, TFO svarbų vaidmenį tarptautiniame kontekste įrodo organizacijos pastangos prisidėti sprendžiant frankofoninėje erdvėje kylančias krizes ir tai, kad prie organizacijos jungiasi naujos valstybės.
TFO vadovė pabrėžė TFO pastangas spręsti šių dienų iššūkius ir skatinti organizacijos partnerystę su kitomis tarptautinėmis institucijomis, įskaitant Jungtines Tautas ir Europos Sąjungą. Ji taip pat pabrėžė TFO ekonominį potencialą ir paragino Lietuvą juo pasinaudoti savo ekspertinėse srityse mezgant ryšius su organizacijos valstybėmis-narėmis. 
TFO veikloje Lietuva dalyvauja nuo 1999 metų. Šiuo metu Tarptautinė Frankofonijos organizacija vienija 84 valstybes ir autonomines teritorijas: 54 iš jų yra pilnateisės, 4 - asocijuotos narės, 26 šalys turi stebėtojos statusą. 
I. Vaišvilaitė taip pat yra Lietuvos ambasadorė, nuolatinė atstovė prie Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO).

Lietuvos istorijos akcentai

Lietuva rugsėjo 13-ąją:
1896 m. gimė kariuomenės vadas, karo ir visuomenės veikėjas, publicistas generolas Stasys Raštikis. Mirė 1985 m. Los Andžele (JAV).
1990 m. Taline Lietuvos, Latvijos ir Estijos prekybos ministrai pasirašė trišalę bendradarbiavimo sutartį.
1991 m. Lietuvos nepriklausomybę pripažino Jemenas.
1993 m. Vilniaus technikos universitete fakulteto teisėmis atidarytas Aviacijos institutas.
1994 m. trijų Baltijos šalių premjerai Rygoje pasirašė sutartį "Dėl Baltijos taikos palaikymo bataliono įkūrimo".
1998 m. Vilniuje atidaryta Belgijos ambasada.
2003 m. Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas ir jo vadovaujama delegacija su oficialiu vizitu lankėsi Kinijoje.
2007 m. Lietuvoje su oficialiu vizitu lankėsi Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas ir ponia Mehriban Alijeva. 
2014 m. eidama 91-uosius metus Klaipėdoje mirė Mažosios Lietuvos patriarcho, aušrininko, Tilžės akto signataro Martyno Jankaus vaikaitė Eva Milda Jankutė-Gerola.

Lietuvoje lankosi Izraelio Kneseto pirmininkas

Oficialaus vizito Lietuvoje lankosi Izraelio Valstybės Kneseto pirmininko Julio Joelio Edelšteino (Yuli-Yoel Edelstein) vadovaujama delegacija. 
Numatyti Izraelio Kneseto delegacijos susitikimai su Prezidente Dalia Grybauskaite, Ministru Pirmininku Sauliumi Skverneliu, lankymasis Panerių memoriale, Žydų bendruomenės centre, Šolomo Aleichemo ORT gimnazijoje. 
Trečiadienį svečiai iš Izraelio lankysis Seime. 
Numatytas Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio ir Izraelio parlamento pirmininko susitikimas, kuriame dalyvaus Kneseto narė Michal Rozin, Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, Ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius, Tarpparlamentinių ryšių su Izraelio Valstybe grupės pirmininkas, Užsienio reikalų komiteto narys Emanuelis Zingeris, Lietuvos ambasadorius Izraelyje Edminas Bagdonas ir kiti.
Kneseto narė M. Rozin susitiks su Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Izraeliu grupės nariais.
Taip pat Izraelio Kneseto delegacija trečiadienį padės gėlių prie Panerių memorialo. Svečiai lankysis Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijoje, kur vyks Pasaulio tautų teisuoliais pripažintos šeimos pagerbimo ir apdovanojimo ceremonija. 
Ceremonijoje dalyvaus Izraelio Kneseto pirmininkas J. J. Edelšteinas, Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Lietuvos Konstitucijai 25-eri: kviečiame atgaivinti ir pasitikrinti žinias

Minint 25-ąsias Lietuvos Respublikos Konstitucijos metines, rengiamas Konstitucijos egzaminas, kuris aprėps istorinę Konstitucijos raidą. Gyventojai turės galimybę pasitikrinti žinias apie savo valstybės sąrangą, jos valdymą, piliečių teises ir pareigas, taip pat prisiminti ankstesnes Lietuvos Konstitucijas, padėjusias pagrindą dabarties nepriklausomai valstybei.

Spalio 3 dieną visoje Lietuvoje – savivaldybėse, mokyklose, universitetuose, kitose institucijose – rengiamas pirmas egzamino etapas. Geriausiai įvertinti jo dalyviai dėl nugalėtojo vardo susigrums antrajame etape spalio 12 dieną.

Konstitucijos egzaminas rengiamas jau vienuoliktus metus. Gražia tradicija tapusio projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija, projekto globėja – Jos Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Mūsų Konstitucija išlaikė 25-erių metų laiko egzaminą. Tegul ši garbinga sukaktis kiekvieną paskatins įsigilinti į aukščiausiąjį nacionalinės teisės aktą ir tapti atkurtos valstybės jubiliejinių metų Konstitucijos egzamino dalyviu“, – prisijungti prie organizuojamo LR Konstitucijos egzamino ir turiningai paminėti pagrindinio valstybės įstatymo jubiliejų ragina šalies Prezidentė D. Grybauskaitė.

Šis, jubiliejiniais metais, organizuojamas Konstitucijos egzaminas bus išskirtinis tuo, kad bus tikrinamos ir Lietuvos konstitucinės raidos žinios.  Tarpukariu buvo priimtos trys nuolatinės ( 1922 m., 1928 m. ir 1938 m.) ir trys laikinos (1918 m., 1919 m. ir 1920 m.) laikinosios Konstitucijos - šiandienio pagrindinio valstybės įstatymo pirmtakės.

 „Konstitucija nėra tik sausas įstatymo žodis – tai ir teisės dvasia, kuria remiamės visose gyvenimo sferose. Konstitucijos išmanymas gali keisti mūsų gyvenimą – padėti ginti savo pažeistas teises bei teisėtus interesus, siekti visuomenės gerovės, ginti demokratines vertybes. Kiekvienas pilietis, ieškantis atsakymų apie mūsų visuomenę ir teisę, juos gali surasti Konstitucijoje, todėl įsigilinti į jos principų ir normų prasmę reikalinga kiekvienam“, – kviesdama dalyvauti šventiniame egzamine sako teisingumo ministrė Milda Vainiutė.

Egzamino užduotis visiems Lietuvos gyventojams ir teisės specialistams ar teisę studijuojantiems asmenims šį kartą rengė Vytauto Didžiojo universiteto teisės ekspertai, laimėję Teisingumo ministerijos organizuotą atranką.

Konstitucijos egzamino dalyviai dėl geriausiai išmanančio pagrindinį šalies įstatymą vardo varžysis atskirose grupėse: mokiniai, nuteistieji, aklieji, teisinį išsilavinimą turintys bei teisinio išsilavinimo neturintys asmenys. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų ir gimnazijų mokiniai rungsis keturiose amžiaus grupėse: 1-4 klasių, 5-7 klasių, 8-9 klasių ir 10-12 klasių. Kaip jau įprasta, mažiausieji LR Konstitucijos žinovai į testo klausimus neatsakinės, o savo jėgas išbandys atlikdami kūrybinę užduotį.

Į antrąjį etapą patekę dalyviai išsamias Konstitucijos žinias pademonstruos atsakydami į vieną atvirą klausimą. Geriausiai atsakiusius, egzamino nugalėtojus, išrinks kompetentinga komisija, kuriai vadovaus Konstitucinio Teismo pirmininkas profesorius Dainius Žalimas.

Abu egzaminą bus galima laikyti savivaldybėse, mokyklose, universitetuose, įkalinimo įstaigose, Seime (Seimo nariams bei kitiems valstybės tarnautojams).

Siekiant paskatinti egzamine dalyvauti kuo didesnį žmonių skaičių, sudaryta galimybė atsakyti į klausimus internete – portale Delfi. Čia patalpintas testas bus pritaikytas ir mobiliesiems telefonams. Šioje egzamino kategorijoje skirti trys prizai tiems, kurie ne tik geriausiai, bet ir per trumpiausią laiką atsakys į klausimus. Šioje egzamino kategorijoje bus vienas etapas. 

Spalio 25 d. net 32 geriausieji Konstitucijos žinovai bus pagerbti Lietuvos Respublikos Prezidentūroje vyksiančioje ceremonijoje. Juos sveikins egzamino globėja – Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Laimėtojams skirta daug prizų, kurie pravers toliau plečiant žinių akiratį. Tai - planšetiniai kompiuteriai, elektroninės skaityklės ir kitos dovanos.

Visus norinčius dalyvauti LR Konstitucijos egzamine kviečiame registruotis egzamino partnerio DELFI sukurtoje sistemoje: https://www.delfi.lt/konstitucijos-egzaminas/

Vilniuje atidarytos Arabų kultūros dienos

Vilniaus universitete antradienį iškilmingai atidarytos Arabų kultūros dienos. Susirinkusius svečius pasveikinęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius padėkojo renginių organizatoriams už renginio iniciatyvą ir jos įgyvendinimą, o užsienio svečiams - už savo valstybių kultūros pristatymą Lietuvoje. 
„Kultūra - tai tas faktorius, kuris suartina žmones, stato tiltus, o tokio bendradarbiavimo pavyzdžiai pasitarnaus ateities kartoms”, - sakė ministras.
Rugsėjo 12-16 dienomis Vilniuje, Kaune, Rukloje ir Visagine vykstantys „Arabų kultūros dienų 2017" renginiai, pasak Užsienio reikalų ministerijos pranešimo, skirti atskleisti daugiaspalvę, pozityvią ir įdomią arabų civilizacijos pusę. Savo kultūrą Lietuvos žmonėms pristatys menininkai, muzikantai, šokėjai ir diplomatai iš Libijos, Tuniso, Saudo Arabijos, Omano ir Palestinos. Šių metų renginių šūkis: „Arabų kultūra - arčiau negu arti".
Arabų kultūros dienų iniciatorius Anos Lind (Anna Lindh) fondo Lietuvos tinklas. Tai - tarpvyriausybinė, šalių narių ir Europos Komisijos finansuojama institucija, siekianti skatinti tarpkultūrinį dialogą Europos-Viduržemio jūros regione.

Tyrimas: didžioji dauguma gydytojų mano, kad tuo pačiu bendriniu pavadinimu vadinami vaistai skiriasi

Didžioji dalis gydytojų Lietuvoje pataria pacientams, kurį konkretų vaistą ligai gydyti rinktis, ir tai daro norėdami padėti išvengti galimai neigiamo psichologinio poveikio arba dėl galimo nevisaverčio naujo vaisto poveikio. Tai atskleidė Lietuvos šeimos gydytojų asociacijos ir Sveikatos žurnalistų asociacijos užsakymu liepos mėnesį tyrimų bendrovės „Spinter" atliktas bendrosios praktikos gydytojų ir gydytojų specialistų tyrimas.
Į klausimą, ar skiriasi tuo pačiu bendriniu pavadinimu vadinami vaistai tai pačiai ligai gydyti, 60 proc. medikų atsakė, kad skiriasi. Lietuvos šeimos gydytojų asociacijos prezidentas prof. Julius Kalibatas sako, kad nebūtų nustebinę, jeigu šis skaičius būtų siekęs ir 100 proc.
„Gydytojai nuo pirmo medicinos kurso yra mokomi, kuo skiriasi kiekvieno vaisto sudėtis ir jo poveikis žmogaus organizmui, todėl visiškai normalu, kad sveikatos specialistai, kurie savo gydymo praktikoje susiduria su pacientais, žino, kad vaistai su ta pačia veikliąja medžiaga, tai pačiai ligai gydyti skiriasi", - teigia prof. J. Kalibatas.
Anot jo, šiemet Sveikatos apsaugos ministerija pristatė naujovių, kuriomis siekiama keisti kompensavimo sistemą paliekant tik pigiausius vaistus. Tyrimo metu medikai buvo klausiami, kokia jų nuomonė dėl pasiūlymo palikti gydymui tik pigiausią vaistą. Kas antras (56 proc.) gydytojas nepritaria pasiūlymui neleisti gyventojams rinktis vaistų paliekant gydymui tik pigiausią.
Jeigu būtų galimybė, 48 proc. gydytojų savo pacientui rekomenduotų rinktis geriausiai jiems žinomą vaistą, 19 proc. rekomenduotų originalų, net jeigu jo patentas pasibaigęs. Geriausiai žinomą vaistą dažniau savo pacientui rekomenduotų rinktis gydytojai specialistai. Originalų vaistą - didesnę patirtį turintys, vyresni respondentai ir mažesnių miestų gydytojai.
Paklausus gydytojų, kokius vaistus jie renkasi sau asmeniškai, 61 proc. teigė, kad sau perka originalius vaistus. 78 proc. gydytojų sako, kad rekomenduoja įsigyti tam tikrą konkretų vaistą siekdami padėti išvengti galimai neigiamo psichologinio poveikio pacientui dėl paskyrimo vaisto, prie kurio pacientas nepratęs arba dėl galimo nevisaverčio naujo vaisto poveikio.
„Nuo liepos pradžios įsigaliojus naujai vaistų kompensavimo tvarkai, iš kompensuojamųjų vaistų sąrašų dingo apie 300 medikamentų. Dalis jų buvo ne nuolatinio vartojimo vaistai, kitų nebetiekti nusprendė gamintojai. Mūsų tikslas buvo sumažinti labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių išlaidų vaistams naštą. Atsakant į klausimą apie tai, kodėl generiniai vaistai vis tiek Lietuvoje išlieka brangesni nei kitose ES šalyse, turiu pasakyti, kad tai susiję su tuo, jog ilgą laiką nebuvo vykdoma nuosekli vaistų kainų mažinimo politika", - sakė viceministrė.
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, tyrimo metu paaiškėjo, kad dažniausiai gydytojai pacientui tinkamą vaistą parenka dviejų trijų vizitų metu (65 proc. atvejų). 12 proc., tik per 4-5 vizitus. Vos 14 proc. atvejų pavyksta parinkti vaistus jau pirmojo vizito metu.
Sudėtingiausia, pasak gydytojų, parinkti vaistus hipertenzijai gydyti ir psichikos, psichosomatinėms ligoms.

Rudens lygiadienis ir Baltų vienybės diena suburs vilniečius bei miesto svečius

Rugsėjo 22 d. sostinėje bus galima pasigrožėti įspūdingu ugnies reginiu Neries krantinėje prie Karaliaus Mindaugo tilto. Renginiu bus pažymėtas ne tik Rudens lygiadienis, tikroji rudens pradžia, bet ir Baltų vienybės diena, minima pažymint 1236 m. vykusį Saulės mūšį.

Kasmet Rudens lygiadienio šventė atspindi vis kitą tematiką. Jau tradicija tapęs renginys šiemet ragina prisiminti krikštus - ypatingus medinius antkapinius paminklus, būdingus Vakarų Lietuvai.

Tradiciškai šventės metu upės krantinė nušvis baltiškais ženklais, kuriuos drauge kurs Vilniaus miesto mokyklų moksleiviai ir studentai. Lygiadienio vakarą taip pat liepsnos Kęstučio ir Vytauto Musteikių kurtos krikštų skulptūros, o renginį vainikuos ugnies šou Neries upėje - „Baltic Vikings“ (baltų vikingų) laivo pasirodymas ir fakyrų klubo „Hefaistas“ atliekamas ugnies šokis.

Šventėje skambės specialiai šiam renginiui sukurta Donato Bielkausko muzika bei Liudos Petkevičiūtės tekstai, kuriuos skaitys aktorius Paulius Markevičius.

Renginio naujovė - galimybė vilniečiams ir miesto svečiams rugsėjo 22-ąją liepsnosiančias skulptūras apžiūrėti ir su krikštų istorija susipažinti iš anksto, jau nuo rugsėjo 15 d., Neries pakrantėje.

Lietuvos Raudonasis Kryžius rugsėjį skelbia pirmosios pagalbos mėnesiu

Beveik ketvirtadaliui Lietuvos darbuotojų darbo vietoje prireikia pirmosios pagalbos, tačiau tik nedaugelyje įmonių vyksta pirmosios pagalbos mokymai, galintys padėti išvengti nelaimės. Todėl Lietuvos Raudonasis Kryžius rugsėjį skelbia pirmosios pagalbos mėnesiu ir kviečia mokytis gyvybę išsaugoti galinčių įgūdžių.
Rinkos tyrimų kompanijos UAB „RAIT" atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad beveik 22 proc. Lietuvos dirbančiųjų yra susidūrę su situacijomis, kai jų darbo vietoje prireikė suteikti pirmąją pagalbą. 
Tačiau tik 20 proc. Lietuvos įmonių pirmosios pagalbos mokymus organizuoja reguliariai ir kartoja ne rečiau nei kas trejus metus. Beveik pusė apklaustųjų pirmosios pagalbos mokymų nėra turėję ir nežinotų, ką daryti nelaimės atveju.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, vien per pirmąjį šių metų pusmetį darbo vietoje dėl su darbo veikla nesusijusių priežasčių mirė 33 žmonės. Iš jų 20 - dėl širdies ligų. Net 73 pranešimai gauti apie įvykius, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai.
Lietuvos Raudonasis Kryžius rugsėjį skelbia pirmosios pagalbos mėnesiu ir kviečia įmones ir organizacijas mokytis šių svarbių įgūdžių.
„Raudonojo Kryžiaus misija - suteikti praktinių pirmosios pagalbos žinių, padėsiančių priimti teisingus sprendimus krizinėje situacijoje. 
Teisingai atlikti pirmosios pagalbos veiksmai yra gyvybiškai svarbūs, nes gali išgelbėti gyvybę", - sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Gintarė Guzevičiūtė.
Lietuvos Raudonasis Kryžius, remdamasis pasaulinio Raudonojo Kryžiaus judėjimo praktika, pirmosios pagalbos mokymus rekomenduoja kartoti kartą per metus. 
„Tik nuolat kartojami ir praktiškai išbandomi pirmosios pagalbos įgūdžiai yra įsisavinami taip, kad prireikus nekyla klausimų, ką daryti", - pasakojo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus pirmosios pagalbos instruktorė Irma Bukotienė. 
Raudonojo Kryžiaus judėjimas visame pasaulyje rugsėjo mėnesį mini pirmosios pagalbos dieną ir šiemet kviečia atsakingas įmones ir organizacijas pasirūpinti savo darbuotojais ir jų saugumu darbo vietoje.
„Atlikta apklausa parodė, kad pirmosios pagalbos mokymų organizavimą darbo vietoje teigiamai vertina 90 proc. dirbančiųjų. Tikimės, kad tai paskatins darbdavius reguliariai organizuoti pirmosios pagalbos mokymus ir taip apsaugoti darbuotojus nuo nelaimių", - sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi rugsėjo 13-osios įvykiai pasaulio istorijoje:

1506 m. mirė vienas didžiausių Italijos tapytojų Andrėja Mantenja (Andrea Mantegna). Jis, be kita ko, sukūrė freskų popiežiaus Inocento VIII privačiai koplyčiai Vatikane.
1584 m. netoli Madrido baigta statyti istorinė Ispanijos karalių rezidencija - Eskorialio rūmai. Juose taip pat veikė vienuolynas, bazilika, muziejus, universitetas ir kt. 1984 metais šis architektūrinis ansamblis buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
1598 m. mirė Ispanijos karalius Pilypas II. Jis vadovavo Ispanijai per karus su Osmanų imperija (1571-1578 m.) bei Anglija (1588-1604).
1788 m. Niujorkas paskelbtas pirmąja JAV federaline sostine.
1874 m. gimė austrų kompozitorius Arnoldas Šenbergas (Arnold Schoenberg), vienas iš dodekafonijos - muzikos kūrimo metodo, pagrįsto absoliučiu visų muzikos sistemos garsų lygiateisiškumu - pradininkų. 
1916 m. gimė knygų vaikams autorius britas Roaldas Dalis (Roald Dahl), pagarsėjęs pirmiausia knyga "Čarlis ir šokolado fabrikas".
1923 m. generolo Migelio Primo de Riverijos (Miguel Primo de Riveria) vadovaujama armija, karaliui Alfonsui XIII pritarus, užgrobė valdžią Ispanijoje.
1943 m. Kinijos prezidentu išrinktas Čan Kai Ši (Chiang Kai-Shek).
1953 m. Nikita Chruščiovas paskirtas į Sovietų Sąjungos Komunistų partijos generalinio sekretoriaus pareigas.
1955 m. Sovietų Sąjunga ir Vakarų Vokietija nusprendė užmegzti diplomatinius santykius.
1965 m. britų grupė "The Beatles" laimėjo savo pirmąjį "Grammy" apdovanojimą kaip už geriausią 1964-ųjų muzikos grupę.
1974 m. japonų kovotojai Olandijoje įkaitu paėmė Prancūzijos ambasadorių bei dar 10 žmonių.
1989 m. Keiptaune įvyko didžiausia per 30 metų prieš apartheidą nukreipta demonstracija. Jai vadovavo arkivyskupas Desmondas Tutu (Desmond Tutu).
1991 m. Sovietų Sąjunga ir JAV sutarė nutraukti ginklų tiekimą kariaujančioms Afganistano šalims.
1993 m. Izraelis ir Palestinos išlaisvinimo organizacija (PIO) pasirašė taikos susitarimą, kuriuo okupuotose teritorijose numatyta įvesti palestiniečių savivaldą.
1997 m. dalyvaujant žymiems asmenims iš viso pasaulio, Indijos Kalkutos mieste įvyko motinos Teresės laidotuvės. Ši Nobelio premijos laureatė visą savo sąmoningą gyvenimą paskyrė rūpinimuisi ligoniais ir vargšais.
2001 m. JAV valstybės sekretorius Kolinas Pauelas (Colin Powell) patvirtino, kad Osama bin Ladenas (Osama bin Laden) įtariamas surengęs rugsėjo 11-osios išpuolius JAV.
2007 m. Burdž Chalifa dangoraižis Dubajuje tapo aukščiausiu pasaulio pastatu.
2012 m. Libijos ministru pirmininku išrinktas Mustafa A. G. Abušaguras (Mustafa A.G. Abushagur).

Bangladešas svarsto rohinjų pabėgėlius perkelti į negyvenamą salą

Dėl didelio rohinjų pabėgėlių skaičiaus iš Mianmaro kaimyninis Bangladešas svarsto perkelti žmones į iki šiol negyvenamą salą. Bangladešo vyriausybė šiuo metu vykdo darbus Bhašan Chare, kad galimai čia apgyvendintų šimtus tūkstančių rohinjų. Tik 2006 metais iš jūros iškilusi sala laikoma labai niūria, kai kurių ekspertų nuomone ji negali būti gyvenama, informuoja agentūra AFP.
Vienas regiono policijos pareigūnas sakė, kad dumbluota sala dėl potvynių ir atoslūgių vieną du kartus per metus yra užtvindoma. „Aš manau, kad salai reikia didžiulės infrastruktūros, kad ji galėtų būti gyvenama", - sakė jis. Be to, aplink salą plaukioja piratai. Sala yra Meghnos upės žiotyse, iki artimiausios gyvenamos salos yra valanda laiko laivu.
Bangladešo užsienio reikalų ministras A. H. Mahmudas Ali (A. H. Mahmood Ali) sekmadienį paprašė tarptautinės paramos perkeliant rohinjus į Bhašan Charą. Rohinjų lyderiai šiuos planus atmeta. Juos kritiškai vertina ir Jungtinių Tautų (JT) atstovai. Vienas JT atstovas įspėjo, kad bet koks mėginimas prievarta perkelti pabėgėlius būtų „labai sudėtingas ir ginčytinas".
Daug metų rusenęs konfliktas tarp rohinjų sukilėlių ir vyriausybinių dalinių Mianmare rugpjūčio pabaigoje Rachinų valstijoje įsiliepsnojo visa jėga. Per mūšius nuo tada žuvo šimtai žmonių. Naujausiais JT duomenimis, į Bangladešą jau pabėgo apie 313 000 rohinjų. Šalis visiškai nesusidoroja su tokiu srautu.
Rohinjai laikomi viena labiausiai persekiojamų pasaulio mažumų. Didelė dalis budistų daugumos Mianmare traktuoja juos kaip pilietybės neturinčius, nelegalius imigrantus iš Bangladešo, nors jau kelios daugelio rohinjų kartos gyvena Mianmare. Jų pilietinės teisės Mianmare smarkiai ribojamos.

Irako parlamentas tarė „ne" kurdų referendumui dėl nepriklausomybės

Irako parlamentas tarė „ne" šalies šiaurėje gyvenančių kurdų referendumui dėl nepriklausomybės. Parlamento pirmininkas Salimas al Džuburis (Salima al Djuburi) sakė, kad pasipriešindami referendumui deputatai balsavo už „teritorijos ir irakiečių tautos vienybę", praneša agentūra AFP.
Kurdų parlamentarai protestuodami balsavime nedalyvavo. Kurdai paskelbė, kad nepaisys balsavimo rezultatų. „Sprendimas yra bevertis, ir mes jo neįgyvendinsime", - sakė kurdų deputatas Madšidas Šingalis (Madjid Shingali).
Kurdų regiono valdžia birželio pradžioje nustatė referendumo dėl nepriklausomybės datą - rugsėjo 25-ąją. Toks balsavimas yra kurdų vadovybės Šiaurės Irake reikalavimas. Teisiniu požiūriu referendumas nėra įpareigojantis, tačiau jis vis tiek gali baigtis atskilimu. Regione gyvena kurdai, arabai ir turkmėnai. Irako premjeras Haideras al Abadis (Haider al-Abadi) praėjusiais mėnesiais kelissyk pavadino referendumą antikonstituciniu. 
Kaimyninės šalys - Iranas ir Turkija - taip pat atmeta referendumą, nes baiminasi, kad tai gali sustiprinti jų kurdų mažumos autonomijos siekius. Vyriausybė, o taip pat JAV ir kitos Vakarų valstybės baiminasi, kad referendumas gali sukelti naują konfliktą su centrine vyriausybe, o galbūt ir su kaimyninėmis šalimis, kuris gali turėti įtakos kovai su „Islamo valstybės" (IS) džihadistais.
Be Irako didelę kurdų mažumą turi Turkija, Sirija ir Iranas. Visose šalyse kurdai ne vieną dešimtmetį reikalauja daugiau teisių, autonomijos ar nepriklausomybės.

Europos Parlamentas sustiprino dujų tiekimo saugumą ES šalyse

Europos Parlamentas (EP) pritarė naujam ES dujų tiekimo saugumo solidarumo mechanizmui, kuris įpareigoja ES šalis padėti dujų tiekimo krizę patiriančiai Sąjungos valstybei.

Naujosios taisyklės sukuria keturias ES valstybių „rizikos grupes“, kurios kartu atliks dujų tiekimo rizikos vertinimą, taip pat nustatys tiekimo trukdžių prevencijos priemones ir krizių valdymo būdus. Atsižvelgdamos į krizės lygį ES valstybės galės arba iš anksto įspėti Europos Komisiją ir rizikos grupės nares apie numatomus dujų tiekimo sutrikimus, arba skelbti pavojų bei nepaprastąją padėtį.

Tiekimo krizę išgyvenanti ES valstybė galės ne tik įspėti kitas Sąjungos šalis, bet ir aktyvinti tarpvalstybinės pagalbos mechanizmą. Krizės metu dujų tiekimo pirmenybė bus teikiama namų ūkiams, centrinio šildymo įmonėms ir pagrindines socialines paslaugas teikiančioms įstaigoms, pavyzdžiui, ligoninėms.

JK naikina 1 proc. darbo užmokesčio augimo apribojimą viešajame sektoriuje

Didžiosios Britanijos valdžia nuo kitų metų panaikins metinį 1 proc. darbo užmokesčio augimo apribojimą šalies viešojo sektoriaus darbuotojams, informuoja britų leidinys "The Guardian".
Valdžia antradienį nusprendė, kad policininkų algos nuo kitų metų augs 2 proc., o kalėjimo pareigūnų - 1,7 proc. Be to, Didžiosios Britanijos ministrės pirmininkės Teresos Mei (Theresa May) atstovai teigė, kad ateityje darbo užmokesčio augimas bus "lankstesnis".
Prieš 7 metus Didžioji Britanija nusprendė, kad per metus viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai negalės augti daugiau nei 1 proc.
Tačiau pastaraisiais metais šis apribojimas sulaukdavo vis daugiau kritikos, ypač po "Brexit" balsavimo pernai, kuris lėmė spartesnį infliacijos augimą, rugpjūtį priartėjusį netoli 3 proc.
Siekdamos darbo užmokesčio apribojimų panaikinimo, šalies darbininkų sąjungos grasino imtis streiko.

Ukraina iki 2017 m. pabaigos tikisi gauti dar dvi TVF paskolos dalis

Ukraina artimiausiomis savaitėmis turėtų priimti ilgai atidėliotą pensijų reformą, kuri šaliai leis gauti dar dvi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paskolos dalis, "Reuters" teigė Ukrainos finansų ministras Oleksandras Daniliukas. 
Londone viešintis O. Daniliukas taip pat teigė besitikintis, kad iki metų pabaigos pavyks priimti ir žemės reformą, nepaisant kai kurių politikų priešinimosi parlamente. 
Šios dvi reformos yra itin svarbios Ukrainai, siekiant toliau gauti paskolas iš 17,5 mlrd. dolerių vertės gelbėjimo programos paketo. Iki šiol šalis jau yra gavusi 8,4 mlrd. dolerių paskolų. 
O. Daniliukas teigia iki metų pabaigos besitikintis gauti dvi paskolos dalis. Jo teigimu, vienos, 1,9 mlrd. dolerių vertės, paskolos dalies perdavimas yra garantuotas ir bus įvykdytas po fondo misijos vizito Ukrainoje rugsėjo pabaigoje. 
"Pensijų reformos klausimu situacija atrodo labai optimistiškai. Parlamente dėl reformos yra pasiektas susitarimas ir įstatymas bus priimtas artimiausiomis savaitėmis. Įstatymas iš esmės yra paruoštas", - sakė finansų ministras. 
Tačiau žemės reforma gali būti sudėtingesnė - ji pasipriešinimo sulaukia tiek iš parlamentarų, tiek iš Ukrainos žmonių. Nors šios reformos priėmimas nėra būtina paskolos perdavimo sąlyga, TVF ją laiko vienu iš reikalavimų tolesnei ateičiai. 
Ukrainos finansų ministerija šią savaitę lankosi Didžiojoje Britanijoje ir Jungtinėse Valstijose, siekdama pirmą kartą nuo 2015 m. grįžti į pasaulines obligacijų rinkas.

Oficialus dokumentas: Didžioji Britanija besąlygiškai įsipareigojusi užtikrinti Europos saugumą

Didžioji Britanija yra besąlygiškai įsipareigojusi užtikrinti Europos saugumą, teigiama antradienį paskelbtame dokumente, kuriame išdėstyta, kokius santykius su Europos Sąjunga (ES) šalis norėtų palaikyti po "Brexit", informuoja "Reuters".
Dokumente įvardytos konkrečios sritys, kuriose Jungtinė Karalystė (JK) norėtų išlaikyti arba pagilinti bendradarbiavimą saugumo klausimais. Jame teigiama, kad šalies vyriausybė svarsto galimybę pasiūlyti Briuseliui ir toliau "keistis įslaptinta informacija, siekiant paremti išorės veiksmus" su ES.
"JK yra besąlygiškai įsipareigojusi užtikrinti Europos saugumą, - rašoma minėtame dokumente. - Siekiant susidoroti su įvairialypėmis ir kintančiomis grėsmėmis, su kuriomis šiuo metu susiduriame, tiek ES, tiek JK naudinga, kad būtų užtikrintas bendradarbiavimas Europos saugumo srityje".

Europos Komisijos pirmininkas Ž. K. Junkeris skaitys metinį pranešimą

Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean Claude Juncker) trečiadienį Europos Parlamente Strasbūre skaitys savo trečią metinį pranešimą. Čia jis pateiks savo idėjas dėl Europos Sąjungos ateities, praneša agentūra dpa.
Komisijos vadovas kovą pristatė penkis ES ateities scenarijus. Dabar jis ketina detalizuoti savo vizijas. Be to, Ž. K. Junkeris turėtų kalbėti aktualiomis ES temomis, be kita ko - apie prekybos politiką ir pabėgėlių krizę. Jis, be kita ko, paaiškins, kokias Ekonominės ir pinigų sąjungos bei kitų ES institucijų reformas laiko realiomis. 
Manoma, kad Ž. K. Junkeris pareikš savo nuomonę apie įtemtus Europos Sąjungos (ES) santykius su Turkija ir pertrauką stojimo derybose.
Be to, Europos Komisijos vadovas turėtų užsiminti apie sunkias „Brexit" derybas. Viena temų gali būti Vengrijos atsisakymas dalyvauti pabėgėlių padalijime ES - nepaisant atitinkamo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) nurodymo.
Buvęs Liuksemburgo premjeras Ž. K. Junkeris Europos Komisijai vadovauja trejus metus. Postą jis paliks po rinkimų į Europos Parlamentą 2019-aisiais.

Prancūzijoje nuo metų pradžios užkirstas kelias 12 išpuolių

Prancūzijoje nuo metų pradžios, vyriausybės duomenimis, užkirstas kelias dvylikai išpuolių. „Grėsmė išlieka didelė", - parlamento komitete, kur buvo kalbama apie vyriausybės planuojamą kovos su teroru įstatymą, antradienį sakė vidaus reikalų ministras Žeraras Kolombas (Gerard Collomb), kuriuo remiasi agentūra AFP.
Pastarąjį kartą praėjusią savaitę viename Paryžiaus priemiesčių buvo aptikta slapta sprogmenų laboratorija. Buvo suimti keli asmenys, įtariami ryšiais su terorizmu.
Prancūzijoje per islamistinius išpuolius nuo 2015 metų pradžios žuvo iš viso 239 žmonės. Nuo teroro atakų 2015-ųjų lapkritį šalyje galioja nepaprastoji padėtis. Jos galiojimas turėtų baigtis lapkričio 1 dieną. Prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) siekia, kad tada įsigaliotų antiteroristinis įstatymas, kuris saugumo tarnyboms suteiktų daugiau įgaliojimų kovoti su teroru. Tam dar turi pritarti Nacionalinė Asamblėja.
Žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International" ir „Human Rights Watch" atmeta atitinkamus planus, teigdamos, kad sugriežtinus įstatymus nepaprastoji padėtis taps nuolatine būkle.

Toliau augant uragano Irma aukų skaičiui, jo nusiaubtų Floridos salų gyventojai pamažu grįžta namo

Antradienį į dalį uragano Irma nusiaubtų Floridos salų grįžo jų gyventojai. Tačiau tuo pat metu pranešta apie išaugusį antrojo itin smarkaus šiemet JAV užgriuvusio uragano aukų skaičių, informuoja naujienų agentūra „Reuters".
Irma, Karibų jūros regione praūžęs vienas galingiausių istorijoje Atlanto vandenyne susiformavusių uraganų, pirmadienį virto atogrąžų audra ir veikiausiai jau nuo antradienio vakaro ims sklaidytis, informavo JAV Nacionalinis uraganų stebėjimo centras.
Praėjusią savaitę dėl uragano grėsmės buvo nurodyta evakuotis 6,5 mln. Floridos gyventojų. Tai buvo didžiausio masto evakuacija naujausiųjų laikų istorijoje.
Naujausiais duomenimis, Karibų jūros regione stichija pražudė 43 žmonės, o Floridos, Džordžijos ir Pietų Karolinos valstijose žuvo dar mažiausiai 11 asmenų.
Pasak vieno Floridos pareigūno, artimiausiu metu turėtų paaiškėti apie dar daugiau aukų, ypač Floridos salose, kurias Irma sekmadienį užgriuvo ketvirtos kategorijos uragano jėga ir iki 215 kilometrų per valandą greitį siekiančiais vėjais.
Vietos valdžia namo leido grįžti maždaug 90 tūkst. Majamio ir kai kurių Floridos salų gyventojams. Tačiau tuo pat metu įspėjo, kad ten likti nebūtų išmintinga.
„Tai bus sudėtinga. Prireiks laiko, kol galėsime žmonėms leisti grįžti į namus, ypač Floridos salose", - spaudos konferencijoje sakė Federalinės nepaprastųjų padėčių valdymo agentūros administratorius Brokas Longas (Brock Long).
Tuo tarpu milijonai Floridos gyventojų vis dar yra likę elektros.

Europarlamentarai didina interneto prieinamumą viešose vietose

Europos Parlamentas patvirtino sprendimą skirti lėšų belaidžiam internetui ES šalių viešosiose įstaigose ir miestų centruose įrengti.

Šia programa, pavadinta „WiFi4EU“, siekiama, kad visos Europos gyventojai ir svečiai viešose vietose, pavyzdžiui, parkuose, aikštėse ir visuomeniniuose pastatuose, pavyzdžiuose, bibliotekose, sveikatos centruose ar muziejuose, galėtų naudotis nemokamu sparčiuoju belaidžiu interneto ryšiu.

Atgal