VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

11.10. Naujausios žinios

Lietuvių kalbos kultūros metams paminėti - tarptautinė konferencija Seime

Penktadienį Seime rengiama tarptautinė konferencija „Kalbos, kultūros ir švietimo politika: sąveika ir sankirtos", skirta Lietuvių kalbos kultūros metams paminėti.
Renginyje dalyvaus ir valstybinės kalbos politikos patirtimi pasidalys Latvijos Seimo narė Janina Kursytė-Pakulė, Prancūzų instituto Lietuvoje direktorius Žanas-Mari Sani (Jean-Marie Sani) ir Lenkijos kalbos tarybos prezidiumo narys prof. Tadeušas Zgulka (Tadeusz Zgolka).
Seimas, skelbdamas 2017-uosius Lietuvių kalbos kultūros metais, pabrėžė, kad mokinių lietuvių kalbos žinios nuolat prastėja. Tad vienas iš šios iniciatyvos tikslų buvo atkreipti dėmesį į lietuvių kalbos, kaip kultūros paveldo, svarbą. Konferencijos metu bus analizuojamos valstybinės kalbos, švietimo ir kultūros politikos sąsajos, jų tarpusavio poveikis.
Konferenciją organizuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, Švietimo ir mokslo ministerija, Kultūros ministerija.

L. Linkevičius dalyvaus Baltijos Tarybos sesijoje

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius penktadienį Taline dalyvaus Baltijos Tarybos - parlamentinio bendradarbiavimo Baltijos Asamblėjos ir vyriausybinio bendradarbiavimo Baltijos Ministrų tarybos institucijos - sesijoje. Ministras pristatys Lietuvos, perimančios iš Estijos pirmininkavimą Baltijos Taryboje 2018 metais, prioritetus.
Susitikime su savo kolegomis iš Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministras aptars NATO, Europos Sąjungos gynybos ir strateginės komunikacijos, Rytų partnerystės aukščiausio lygio susitikimo temas.

„Swedbank": pasaulio ekonomika įsibėgėja, Lietuvos ekonomikos augimas pasiekė piką

„Swedbank" Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis
„Swedbank" didina pasaulio ir euro zonos ekonomikos augimo prognozes. Naujausioje ekonomikos apžvalgoje „Swedbank" ekonomistai prognozuoja, kad 2018 metais pasaulio BVP augimas turėtų paspartėti iki 3,8 procento, ir bus didžiausias per pastaruosius septynerius metus. Tačiau 2019 metais jau įžvelgiamas tikėtinas daugelio pasaulio ekonomikų atvėsimas.
2017 metais ekonomikos augimas įsibėgėjo daugelyje pasaulio šalių. Tam įtakos turėjo pagerėję gyventojų ir įmonių lūkesčiai, auganti tarptautinė prekyba bei atsigaunančios investicijos. Verslo ir vartotojų pasitikėjimo rodikliai rodo, kad spartus ekonomikos augimas tęsis ir kitais metais. Lietuvai svarbiausios rinkos - euro zonos - BVP augimo prognozes „Swedbank" didina iki 2,3 proc. šiais metais ir 2,1 procento 2018-aisiais. JAV ekonomikos augimas šiemet paspartėjo iki 2,2 proc. ir prognozuojama, kad jis turėtų išlikti toks pat ir ateinančiais metais. 
Dvejus metus besitraukusi Rusijos ekonomika taip atsigauna - šiemet ir kitiems metams prognozuojamas, atitinkamai, 2,0 ir 2,3 proc. augimas. Vis tik „Swedbank" ekonomistai mano, kad pastebimo prekybinių srautų pagyvėjimo artimiausius dvejus metus tikėtis nereikėtų dėl tebegaliojančių abipusių ekonominių sankcijų. Pagrindine Lietuvos eksporto augimo kryptimi liks klestinti Europos Sąjunga bei vis dar dėl brangaus dolerio lengviau prieinama JAV rinka.
„Nepaisant šiek tiek prastesnių ekonomikos tendencijų trečiąjį šių metų ketvirtį, nemažiname šių bei kitų metų Lietuvos augimo prognozių. Prognozuojame, kad šiemet BVP augs 3,8 proc., o 2018 metais šalies ekonomikos augimas sulėtės iki 3,5 procento. Nors eksporto augimą kitais metais prognozuojame beveik dvigubai lėtesnį nei šiemet, namų ūkių ir investicijų vartojimo augimas išliks spartus", - sako „Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. 
„Swedbank" iki 3,3 proc. padidino 2018 metų infliacijos prognozę - tam daugiausiai įtakos turės pabrangusi nafta bei toliau dėl didėjančių darbo sąnaudų sparčiai brangstančios paslaugos. Prognozuojama, kad 2019 metais kainų augimas sulėtės iki 2,5 procento. 
„Gyventojų vartojimo augimas šiek tiek sulėtės, tačiau tam įtakos turės ne mažėjanti jų perkamoji galia, o tai, kad Lietuva per metus vis dar praranda apie 30 tūkstančių gyventojų. Vienam gyventojui tenkantis vartojimo augimas išliks stabilus, o jį skatins ne tik didėjantys atlyginimai, bet ir beveik 15 proc. išaugsianti vidutinė senatvės pensija. Nors atlyginimų augimas kitais metais sulėtės iki 7 procentų, visgi jis išliks vienas sparčiausių Europos Sąjungoje. Atlyginimai Lietuvoje augs dvigubai daugiau nei kainos, ir realų augančių atlyginimų poveikį pajus vis didesnė dalis dirbančiųjų", - sako „Swedbank" vyriausiasis ekonomistas. 
Vis tik „Swedbank" ekonomistai prognozuoja, kad spartaus augimo laikotarpis nesitęs labai ilgai. Nedarbo lygis daugelyje išsivysčiusių šalių yra pasiekęs kelių dešimtmečių žemumas ir užimtumo augimui erdvės nėra dėl darbuotojų trūkumo. Prognozuojama, kad euro zonos ir JAV ekonomikų augimas 2019 metais jau nebesieks 2 procentų. Lietuvos ekonomikos augimas taip pat po dvejus metus trukusios sparčios plėtros 2019 metais turėtų sulėtėti iki 2,5 procento.
Nepaisant gerų gyventojų ir verslo lūkesčių, augančių investicijų, tarptautinės prekybos ir vartojimo, „Swedbank" ekonomistai įžvelgia nemažai rizikų, kurios gali šias teigiamas tendencijas pakeisti. Pasak N. Mačiulio, pagrindiniai rizikos šaltiniai yra gajos populistinės ir protekcionistinės idėjos, ypač JAV, geopolitinių konfliktų galimybės, Kinijos kredito ciklo pokyčio įtaka pasauliui bei galimai netvarus kainų lygis kai kuriose finansų ir turto rinkose.

Lietuva ragina Baltarusiją sustabdyti Astravo AE statybos darbus ir pasitelkti tarptautinius ekspertus nuodugniai projekto peržiūrai

Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) akcentuoja, kad Baltarusijos paviešinta informacija apie Europos Komisijai (EK) pateiktą Astravo atominės elektrinės (AE) rizikos ir atsparumo vertinimo testų (streso testų) nacionalinę ataskaitą yra tik ilgo vertinimo proceso pradžia. 
"Baltarusija nuolat siekia legalizuoti projektą, ko padaryti neįmanoma. Streso testų ataskaitos pateikimas Europos Komisijai nereiškia, kad streso testai jau yra atlikti. Tuo labiau nėra jokio pagrindo teigti, kad elektrinė yra saugi. Ataskaitos pateikimas yra tik pirmas ilgo proceso žingsnis, po kurio turi būti nuodugnus Baltarusijos pateiktos informacijos įvertinimas pagal numatytas ir sutartas ES standartus atitinkančias procedūras", - pabrėžė Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičius. 
Anot URM pranešimo, išvados dėl šios ataskaitos atitikties ES streso testų metodologijai ir Astravo AE branduolinės saugos bus pateiktos tik po išsamaus ES ekspertų vertinimo, kurio tikimasi ne anksčiau nei 2018 metų viduryje. Streso testai yra tik vienas iš daugelio branduolinės saugos stiprinimo elementų. Taip pat Užsienio reikalų ministerija pažymi, kad Baltarusija įsipareigojo atlikti streso testus dar 2011 metais pasirašydama su Europos Komisiją atitinkamą susitarimą. Juo remiantis, streso testai bus laikomi atliktais tik tada, kai bus įgyvendinti visi būtini etapai: Baltarusijos nacionalinę ataskaitą išnagrinės ir savo išvadas bei rekomendacijas pateiks Europos Komisijos sudaryta ekspertų grupė ir Baltarusija šias rekomendacijas įgyvendins. 
Streso testai vertina atominės elektrinės technologinio projekto atsparumą išoriniams rizikos faktoriams (gamtos stichijos, elektros tiekimo sutrikimai ar visiškas tiekimo nutraukimas ir pan.), tačiau jie neapima ir neatsako į svarbiausius Lietuvos keliamus klausimus dėl aikštelės seisminių, geologinių ir kitų tyrimų, jos parinkimo kriterijų ir tinkamumo AE statybai. Dėl šios priežasties neįmanoma daryti apibendrinančių išvadų dėl viso projekto saugos, sakoma URM pranešime.
Astravo AE branduolinės saugos užtikrinimas turi būti siejamas ne vien tik su formalių žingsnių atlikimu, tokių kaip nacionalinės ataskaitos pateikimas ar selektyvus tarptautinių branduolinės saugos standartų taikymas, bet ir su realiu Baltarusijos įsipareigojimų įgyvendinimu sprendžiant Astravo AE problemą. 
Anot pranešimo, Lietuva ragina Baltarusiją sustabdyti Astravo AE statybos darbus ir pasitelkti tarptautinius ekspertus nuodugniai Astravo AE projekto peržiūrai. Siekiant įvertinti Astravo aikštelės tyrimus, parinkimo kriterijus ir tinkamumą atominės elektrinės statybai, Baltarusija turi pasikviesti pilnos apimties Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) specializuotą SEED (angl. Site and External Events Design) misiją. Taip pat Baltarusija privalo tęsti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procesą pagal Espo konvenciją ir pateikti tyrimais grįstus atsakymus į Lietuvos keliamus klausimus dėl Astravo AE branduolinės saugos ir aplinkosaugos.

Į Raudondvarį sugrįžo grafų dvaro baltas angelas

Artėjant visai Lietuvai svarbiai datai - Lietuvos Nepriklausomybės 100-mečiui, atkurtas istorinis teisingumas - Kauno kolegija perdavė Kauno rajono savivaldybei kultūros paveldo vertybę - balto marmuro Angelo skulptūrą.
Angelo statula (aut. Antonijas Džovanis Lancirotis (Antonio Giovanni Lanzirotti), mecenatas grafas Benediktas Tiškevičius) iki Pirmojo pasaulinio karo buvo Raudondvario bažnyčios koplyčioje. Karo metu bažnyčia buvo sugriauta, skulptūros ir jų dalys pasklido po įvairias Kauno vietas. 
Taip Angelas atsirado buvusio dailės technikumo, dabar - Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto patalpose. Ten, ieškodama, kuo galima papildyti rajono kultūros paveldo vertybių fondą, jį ir surado Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja, paveldo specialistė Rūta Černiauskienė. 
"Įsitikinusi, kad Angelas iš Raudondvario tebestovi Justino Vienožinskio menų fakultete, kreipiausi į dekanę ir į Kauno kolegijos direktorių. Sutarėme, kad skulptūra bus grąžinta ten, iš kur atkeliavo", - pasakojo R. Černiauskienė. 
Fakulteto dekanė dr. Sigita Saulėnienė pasakojo, kad statula, daug metų stovėjusi fojė pakraštyje, tapo neatskiriama fakulteto bendruomenės dalimi. "Labai gaila skirtis, bet tas gailestis susipina su viltimi, kad angelas grįžta į savo namus, kur pradės naują gyvenimą", - kalbėjo dekanė.
Nuo šiol šis meno kūrinys bus prieinamas ne tik Justino Vienožinskio menų fakulteto bendruomenei, bet kur kas platesnei auditorijai. 
Po oficialios skulptūros perdavimo ceremonijos ji iškart buvo išvežta į marmuro restauracines dirbtuves. Sutvarkyta ji bus grąžinta į Raudondvarį ir įkurdinta Kauno rajono muziejuje, kuris įsikūręs grafų Tiškevičių rūmuose, arba vienoje iš Raudondvario pilies menių. Tinkamiausią vietą parinks specialistai. 
Tikimasi, kad jau prieš Kalėdas ši kultūros paveldo vertybė bus pristatyta Kauno rajono bendruomenei ir visai Lietuvos kultūros vertybių mylėtojų ir puoselėtojų visuomenei.

Senatvės lūkesčių tyrimas: Lietuvos namų šeimininkės tikisi gyventi ilgiau nei vadovai

Lietuviai pensijoje vidutiniškai tikisi nugyventi beveik 18 metų, o vidurinio išsilavinimo neturintys respondentai tikisi pensiniame amžiuje gyventi trumpiau (14,8 metų) nei tie, kurie baigė vidurinį ir įgijo aukštąjį išsilavinimą (18 metų). Tai rodo "Spinter tyrimų" atlikta apklausa „Šalies gyventojų senatvės lūkesčių tyrimas".
Tyrimas taip pat parodė, kad ilgiausiai pensijoje mano išgyvensiančios namų šeimininkės (20 m.), o trumpiausiai - aukščiausio ar vidutinio lygio vadovai (14,4 m.). 
Lietuvos socialinių tyrimų centro Sociologijos instituto vadovė Sarmitė Mikulionienė aiškina, kad skirtingus lūkesčius lemia skirtingai įsisavintos sveikos gyvensenos žinios ir, tikėtina, efektyvesnis jų pritaikymas dėl geresnių materialinių sąlygų. 
"Be to, žemesnį išsilavinimą turintys žmonės paprastai dirba sveikatai pavojingesnius, fiziškai sunkius, alinančius darbus, kurie taip pat trumpina jų vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę. Vadovų nuotaikos atitinka vadovaujančio darbo aukštus reikalavimus, kurie galimai kelia nuolatinį stresą ir įtampą, o tai vėlgi prisideda prie nurodomos trumpesnės tikėtinos gyvenimo trukmės", - kalbėjo S. Mikulionienė.
Apklausos duomenys taip pat rodo, kad moterys senatvėje tikisi pragyventi ilgiau nei vyrai (palyginimui: 18,3 m. ir 17,5 m.). Šių lūkesčių pagrįstumą iliustruoja vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės statistika sulaukus 60 metų, skelbianti, kad Lietuvos moterys gali tikėtis nugyventi kur kas ilgiau - 23 metus, vyrai apie 17 metų ("Eurostat", 2015 m.). 
Anot S. Mikulionienės, skirtumus pagal lytį paaiškina tokie veiksniai, kaip sergamumo specifika, darbo tarp lyčių pasiskirstymas, moteriškumo ir vyriškumo samprata visuomenėje, vis dar kažkiek veikianti mūsų elgseną, pavyzdžiui, nesaugų vairavimą, žalingus įpročius ir panašiai. 
Naujausiais duomenimis, Lietuvoje 65 metų moterų Sveikų gyvenimo metų rodiklis siekia 5,5 metų, o to paties amžiaus vyrų - 5 metus. Pavyzdžiui, Švedijoje moterys nuo 65 metų dar gali tikėtis nugyventi 16,8 sveikų gyvenimo metų, o vyrai - 15,7 metų be negalios ir be lėtinių ligų ("Eurostat", 2015 m.).
Tyrimą, "Compensa Life Vienna Insurance Group SE" Lietuvos filialo užsakymu, atliko "Spinter tyrimai".

10 ugdymo centrų aktyviau domins mokinius tiksliaisiais ir gamtos mokslais

Skatinant mokinius aktyviau domėtis tiksliaisiais ir gamtos mokslais bei siekiant geresnių jų pasiekimų rezultatų, 2019 metais Lietuvoje bus įkurta 10 STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos ugdymo) centrų. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje bus įkurti trys tokie nacionaliniai centrai. Septyni mažesni regioniniai centrai būtų įsteigti Alytaus, Panevėžio, Šiaulių miestų, Tauragės, Telšių, Utenos rajonų ir Marijampolės savivaldybėse. 
STEAM centras - modernių technologijų telkinys, kuriame, bendradarbiaujant mokslininkams, savivaldybėms, verslininkams, mokiniams bus sudaromos sąlygos per pamokas ar po jų atlikti eksperimentinius tyrimus, konstruoti, modeliuoti, susipažinti su mokslo inovacijomis ir kt. 
Nacionalinius STEAM centrus planuojama įkurti Vilniaus planetariume, Mokslo saloje Kaune ir Klaipėdos universitete. Regioninius centrus planuojama įkurti kolegijose, universitetuose, savivaldybių švietimo centruose. 
„Mokinių susidomėjimas tiksliaisiais ir gamtos mokslais Lietuvoje nėra didelis, nedaug jaunų žmonių renkasi šios krypties studijas. Mokyklose trūksta šiuolaikiškos, modernios įrangos mokinių tyrinėjimams atlikti, vis dar vyrauja teorinės, o ne praktinės užduotys, STEAM krypties popamokinių užsiėmimų pasiūla negausi. Įsteigti centrai skatintų jaunimo domėjimąsi gamtos, technologiniais mokslais. STEAM srities užsiėmimai ugdo kritinį mąstymą, gebėjimą spręsti problemas, kūrybiškumą - ypač svarbias ir XXI amžiuje reikalingas kompetencijas", - sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. 
Numatoma, kad kiekvienas STEAM centras turės 3 standartizuotas laboratorijas (biologijos ir chemijos, fizikos ir inžinerijos, robotikos ir IT) ir po vieną specializuotą, regiono poreikius atitinkančią laboratoriją. 
STEAM centruose bus rengiamos ir įgyvendinamos įvairios ugdymo programos vaikams, mokiniai galės eksperimentuoti, atlikti laboratorinius darbus, rengti brandos darbus, čia vyks konkursai, olimpiados, susitikimai su įvairių profesijų žmonėmis. Centruose mokytojai turės galimybę tobulintis, kelti savo kvalifikaciją. 
Nacionaliniams STEAM centrams įsteigti numatyta skirti 5,79 mln. eurų. Regioniniams papildomai numatyta skirti 3 mln. eurų ES paramos. 
Lietuvos mokinių gamtamoksliniai ir tiksliųjų mokslų gebėjimai yra prastesni negu daugelio ES šalių. Pastarasis 2015 m. tarptautinis PISA tyrimas parodė, kad Lietuvos penkiolikmečių raštingumo lygis gamtos mokslų ir matematikos srityje išlieka žemesnis, nei EPBO vidurkis. Tyrėjai rekomenduoja siūlyti mokiniams patrauklias ugdymo formas, tobulinti mokytojų rengimą, klases geriau aprūpinti specializuota (laboratorijų) įranga. 
Be šių centrų steigimo, iki 2019 m. vidurio keli šimtai mokyklų bus aprūpintos moderniomis gamtos ir technologijų mokslų laboratorijomis. Šiam projektui skiriama 6,9 mln. eurų.

Sulaikyta buvusi Katalonijos parlamento pirmininkė

Buvusi Katalonijos parlamento pirmininkė Karmė Forkadel (Carme Forcadell) bus sulaikyta tol, kol susimokės 150 tūkst. eurų užstatą. Politikė suimta dėl jos sąsajų su prieštaringai vertinamu Katalonijos regiono siekiu paskelbti nepriklausomybę.
K. Forkadel ketvirtadienį atvyko į Ispanijos Aukščiausiąjį teismą - čia politikės laukė apklausa dėl jos vaidmens siekiant Katalonijos nepriklausomybės. Teismo atstovas teigė, kad politikė privalo nedelsiant susimokėti užstatą arba bus sulaikyta.
Spalio 27 dieną Katalonijos regiono parlamentas paskelbė nepriklausomybę nuo Ispanijos, kuriai spalio 1 dieną surengtame neteisėtame referendume pritarė 90 proc. rinkėjų. 
Ketvirtadienį Madrido Aukščiausiajame teisme pasirodžiusi buvusi parlamento pirmininkė ir penki kiti nušalinti Katalonijos deputatai kaltinami maištu, sukilimu ir piktnaudžiavimu viešosiomis lėšomis.
Katalonijos parlamentui paskelbus nepriklausomybę nuo Ispanijos, Ispanijos centrinė valdžia įvedė regione tiesioginį valdymą, paleido Katalonijos parlamentą ir vyriausybę bei nurodė surengti pirmalaikius regiono rinkimus. Katalonijos vadovas Karlesas Pučdemonas (Carles Puigdemont) pabėgo į Belgiją. 
Tuo tarpu trečiadienį Ispanijos Konstitucinis teismas pranešė anuliavęs praėjusį mėnesį Katalonijos parlamento vienašališkai paskelbtą regiono nepriklausomybės deklaraciją.
"Spalio 27 dienos nepriklausomybės deklaracija paskelbta prieštaraujančia Konstitucijai ir negaliojančia", - informavo teismo atstovė.

Vietname - nesusipratimas dėl TPP derybų pažangos

Vietname dėl Ramiojo vandenyno partnerystės (TPP) sutarties derybų besilankantys prekybos ministrai sukėlė nesusipratimą, pateikdami skirtingas versijas dėl derybų pažangos.
Penktadienį ekonominiame forume dalyvavęs Australijos prekybos ministras Stivenas Čiobas (Steven Ciobo) žurnalistams teigė, kad derybose "vis dar reikia atlikti darbo, bet mes artėjame prie susitarimo".
Savo ruožtu Japonijos ekonomikos ministras Tošimicu Motegis (Toshimitsu Motegi) vėlyvą ketvirtadienio vakarą pareiškė, kad derybininkai pasiekė "pirminį susitarimą" dėl TPP.
Tačiau Kanados užsienio prekybos ministras Fransua Filipas Šampanas (Francois-Philippe Champagne) gana greitai paneigė savo kolegos pasisakymą bei teigė, jog "nėra jokio principinio TPP susitarimo".
Likusių 11 TPP narių ministrai šiuo metu yra susitikime, kuriame deramasi dėl tolesnės prekybos pakto ateities. Jo likimu suabejota po to, kai, praėjus vos kelioms dienoms po inauguracijos, JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) pasirašė potvarkį, kuriuo šalis pasitraukė iš susitarimo.
TPP sutartis, kurią palaikė buvęs JAV vadovas Barakas Obama (Barack Obama), buvo skirta prekybos tarifų mažinimui regione, bet D. Trampas pirmenybę teikia dvišaliams susitarimams.
Likę potencialūs TPP nariai yra Japonija, Australija, Brunėjus, Kanada, Čilė, Malaizija, Meksika, Naujoji Zelandija, Peru, Singapūras ir Vietnamas.

Prancūzijos prezidentas surengė netikėtą vizitą į Saudo Arabiją

Vėlai ketvirtadienį su netikėtu vizitu į Saudo Arabiją atvykęs Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) aptarė strateginę partnerystę tarp abiejų šalių ir pastangas užtikrinti Artimuosiuose Rytuose stabilumą.
E. Makronas kalbėjosi su sosto įpėdiniu princu Mohamedu bin Salmanu (Mohammed bin Salman). Prancūzijos prezidentas pasmerkė tai, kad šeštadienį Irano remiami husių sukilėlių Jemene paleido į Saudo Arabijos raketą, ir pabrėžė Prancūzijos solidarumą su Saudo Arabijos Karalyste.
Saudo Arabija šeštadienį skelbė, kad jos pajėgos perėmė Rijado link paleistą balistinę raketą. Husių sukilėliai teigė paleidę tolimojo nuotolio raketą, kuri turėjo pasiekti sostinėje Rijade įsikūrusį karaliaus Chalido oro uostą.
Konfliktas Jemene suintensyvėjo 2015 metų kovą, kai į Jemeno pilietinį karą įsitraukė Saudo Arabijos vadovaujama koalicija. 
Remiantis pranešimais, E. Makrono ir Saudo Arabijos sosto įpėdinio M. bin Salmano susitikime dalyvavo keli Saudo Arabijos pareigūnai, tarp jų šalies užsienio reikalų ministras Adelas Džubeiras (Adel Jubeir). Vizitas į Saudo Arabiją surengtas po apsilankymo Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE).
Rugpjūtį Saudo Arabiją ir kaimyninį Katarą apkaltinęs grupuočių, kurios prisidėjo prie terorizmo, finansavimu, E. Makronas sukėlė nuostabą. Tačiau Eliziejaus rūmų šaltiniai teigia, kad Paryžiaus ir Rijado santykiai geri, o E. Makronas reguliariai susiskambina su sosto įpėdiniu ir karaliumi Salmanu (Salman).

NATO vadas Europoje Rusijai: nustokite kištis į rinkimus Europoje

NATO pajėgų Europoje vadas JAV generolas Kertisas Skaparotis (Curtis Scaparrotti) ketvirtadienį pareikalavo iš Rusijos liautis "kištis" į Europos šalių rinkimus. Tai jis pareiškė tvyrant susirūpinimui, kad Kremlius galėjo kištis į Katalonijos krizę.
Ispanijos žiniasklaida apkaltino Kremliaus remiamas žiniasklaidos priemones, tokias kaip "Russia Today" (RT) ir "Sputnik", informaciją teikiančias ir ispanų kalba, atlikus destabilizuojamą vaidmenį po spalio 1 dienos referendumo dėl Katalonijos nepriklausomybės kilusioje krizėje.
Maskva taip pat kaltinama kišimusi į pernai metų JAV prezidento rinkimus ir Didžiosios Britanijos "Brexit" referendumą. K. Skaparotis savo ruožtu teigė esąs susirūpinęs dėl "piktybiškos Rusijos įtakos" ir kitose šalyse.
"Tą matėme Jungtinėse Valstijose, tą patį matėme ir daugelyje Europos valstybių per neseniai vykusius rinkimus", - Briuselyje vykstančio NATO narių gynybos ministrų susitikimo metu reporteriams sakė jis.
JAV gynybos sekretorius Džimas Metisas (Jim Mattis) savo ruožtu informavo, kad NATO ministrai "išsamiai aptarė nuolatinėmis tapusias Rusijos pastangas kištis į suverenius demokratinius procesus".
Teigiama, kad fiktyvios naujienos ir nuotraukos, kuriomis buvo plačiai dalijamasi socialiniuose tinkluose, padėjo pakurstyti dėl neteisėto spalio 1-osios dienos referendumo Katalonijoje kilusią krizę.
Tuo tarpu pernai Maskva JAV buvo surengusi kibernetinių įsilaužimų ir dezinformacijos socialiniuose tinkluose kampaniją. Visu tuo siekta padidinti Donaldo Trampo (Donald Trump) galimybes laimėti prezidento rinkimus.
Paklaustas, ar turi konkrečių nuogąstavimų dėl Katalonijos krizės, padariusios neigiamą įtaką svarbiai Aljanso narei Ispanijai, K. Skaparotis atsakė: "Matėme tokio pobūdžio veiklą ir kitose šalyse. Tai dalis to... ką vadinu destabilizavimo kampanija."
"Ragintume Rusiją laikytis priimtos tarptautinės tvarkos ir gerbti visų suverenių valstybių teisę pasirinkti savo valdymo formą ir tai, kaip vadovauti savo vyriausybėms", - teigė K. Skaparotis.

Ataskaita: per pastaruosius du dešimtmečius ekstremalios oro sąlygos pasaulyje pražudė 524 tūkst. žmonių

Haitis, Zimbabvė ir Fidžis - trys labiausiai nuo ekstremalių oro sąlygų 2016 metais nukentėjusios šalys, teigiama ketvirtadienį paskelbtoje klimato ataskaitoje.
Teigiama, kad per 11 tūkst. su ekstremaliais orais susijusių incidentų, įvykusių nuo 1997 iki 2016 metų, žuvo apie 524 tūkst. žmonių. Skaičiuojama, kad šių nelaimių padaryta finansinė žala siekia 3,16 trilijono JAV dolerių.
Tyrime, Vokietijos nevyriausybinės organizacijos „Germanwatch" atliktame remiantis perdraudimo bendrovės „Munich Re" duomenų bazėje „NatCatSERVICE" pateikiamais duomenimis, matyti, kad skurdi Karibų jūros Haičio sala - viena labiausiai minėtuoju laikotarpiu nukentėjusių valstybių. Nuo stichijų taip pat itin stipriai nukentėjo Hondūras bei Mianmaras.
„2018-ųjų pasaulinių klimato grėsmių indekse" („Global Climate Risk Index 2018") tirtas tiesiogiai išmatuojamas poveikis, toks kaip stichinių nelaimių, pavyzdžiui, audrų ir jų tiesioginių padarinių (potvynių, nuošliaužų ir kt.), sukeltų mirčių skaičius ir padaryta ekonominė žala.
„Germanwatch" pabrėžė, kad prie ekstremalių oro sąlygų intensyvėjimo prisideda žmogaus veiklos nulemta klimato kaita. Pavyzdžiui, organizacija teigia, kad dėl didėjančios vandens temperatūros daugėja stiprių audrų.
Ataskaitos autoriai ypač pabrėžė sunkumus, su kuriais susiduria mažos besivystančios salų valstybės (MBSV). Anot jų, 5 iš 20 labiausiai per pastaruosius du dešimtmečius nuo ekstremalių oro sąlygų nukentėjusių valstybių priklauso būtent šiai kategorijai.

Venesuela sparčiai artėja prie "defolto"

Venesuela penktadienį dar labiau priartėjo prie skolos įsipareigojimų nevykdymo, arba vadinamojo "defolto" (angl. default). Analitikai teigia, kad į ekonominę krizę vis giliau skęstančiai valstybei tai yra beveik nebeišvengiama.
"Venesuelos valstybinei naftos kompanijai PDVSA, pasak pranešimų, nesugebėjus išmokėti obligacijų skolų, kurių terminas pasibaigė, penktadienį turėtų būti pradėti valstybės kredito įsipareigojimų nevykdymo sandoriai", - rašo rinkos analitikai iš "Capital Economics".
Kreditorių grupė iš Tarptautinės apsikeitimo sandorių ir išvestinių finansinių priemonių asociacijos (ISDA) penktadienį Niujorke rinksis į susitikimą, kuriame bus sprendžiama, ar neįvykdyta 1,1 mlrd. dolerių vertės PDVSA obligacijos išmoka sukels vadinamąjį "kredito įvykį".
"Jie gali arba priimti nutarimą šio susitikimo metu, arba surengti dar vieną susitikimą, kuriame klausimas bus aptariamas nuodugniau", - naujienų agentūrai AFP teigė ISDA atstovė.
Prezidento Nikolo Maduro (Nicolas Maduro) socialistinė valdžia iki savaitgalio turi išmokėti dar vieną mažiausiai 81 mlrd. dolerių vertės PDVSA obligaciją, mažiausiai 1,47 mlrd. dolerių įvairių obligacijų palūkanų iki šių metų pabaigos bei dar apie 8 mlrd. dolerių 2018-aisiais.
Tai valdžiai padaryti bus itin sunku, nes šalies tvirtos valiutos atsargos siekia vos mažiau nei 10 mlrd. dolerių.
Kai kurie analitikai teigia, kad Venesuela bet kokį sprendimą atidės iki pirmadienio. N. Maduras kitos savaitės pradžioje į šalį kviečia kreditorius, kuriems s žada paaiškinti, kaip planuojama restruktūrizuoti Venesuelos skolą.
Didžiosios kredito reitingo agentūros "Fitch", "Moody's" bei "Standard and Poor's" sumažino Venesuelos reitingus.
"Defoltas" nedelsiant atkirstų Venesuelą nuo tarptautinių finansinių rinkų bei atimtų galimybę skolintis. Dar labiau situaciją sunkina tai, kad Vašingtonas šaliai uždraudė bet kokius skolų sandorius JAV rinkoje.
Venesuela turi didžiausias pasaulyje naftos atsargas - manoma, kad jos siekia beveik 300 mlrd. barelių bei yra vertos daugiau nei 15 trln. dolerių. Tačiau dėl ekonominės krizės, sunaikinto privataus sektoriaus bei investicijų į infrastruktūrą trūkumo Venesuelos naftos eksportas šiuo metu iš esmės yra skolos išmokos, o ne biudžeto pajamos.

Nuo sausio Turkijoje nukauta daugiau kaip 2 tūkstančiai KDP narių

Turkijos saugumo pajėgos šiais metais nukovė daugiau kaip 2 tūkstančius šalyje uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (KDP) narių. Kaip pranešė ketvirtadienį televizijos kanalas "Haber Turk", tai pareiškė Turkijos nacionalinės gynybos ministras Nuretinas Džaniklis (Nurettin Canikli).
"Nuo 2017 metų sausio 10 d. per operacijas prieš KDP buvo sunaikinti 2304 teroristai. Tai labai įspūdingas rezultatas, rodantis laimėjimus kovoje su teroristais", - sakė ministras.
KDP nuo 1984 metų kovoja už tai, kad daugiausia kurdų gyvenamiems Turkijos pietryčių rajonams būtų suteikta nepriklausomybė. Per šį laiką žuvo daugiau kaip 40 tūkstančių žmonių.
Turkijos valdžia laiko KDP separatistine teroristine organizacija.

EK: euro zonos ekonomika šįmet augs sparčiausiais tempais per dešimtmetį

19-os narių euro zona turėtų šiais metais augti sparčiausiais tempais per dešimtmetį, jos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas turėtų būti spartesnis nei prognozuota ir siekti 2,2 proc., ketvirtadienį teigiama Europos Komisijos (EK) ataskaitoje.
Europos Sąjungos (ES) ekonomikos augimas per 2017 metus turėtų siekti 2,3 proc. - kiek spartesnis, lyginant su Jungtinėmis Valstijomis, kur prognozuojamas 2,2 proc. augimas, kaip ir lyginant su Japonija (1,6 proc.).
Tačiau ES ekonomikos reikalų komisaras Pjeras Moskovisi (Pierre Moscovici) perspėjo, kad nors augimas prognozuojamas tiek euro zonoje, tiek ES, "iššūkių išlieka, ypač atsižvelgus į aukštą skolos lygį ir vangų atlyginimų augimą".
Sparčiausias augimas tarp euro zonos šalių prognozuojamas Maltoje (5,6 proc.), Airijoje (4,8 proc.) ir Slovėnijoje (4,7 proc.), o žemiausias - Graikijoje ir Prancūzijoje (1,6 proc.) bei Italijoje (1,5 proc.).
Jungtinėje Karalystėje šiais metais prognozuojamas 1,5 proc. augimas, 2018 metais jis turėtų sulėtėti iki 1,3 proc., 2019-aisiais , kai šalis planuoja pasitraukti iš ES, - iki 1,1 proc.

Vatikane nuo 2018 metų bus uždrausta pardavinėti cigaretes

Popiežius Pranciškus nusprendė nuo 2018 metų uždrausti pardavinėti cigaretes Vatikane. Tai ketvirtadienį pranešė Italijos laikraštis "La Repubblica".
"Šventasis Tėvas nusprendė, kad Vatikanas nebepardavinės cigarečių savo darbuotojams nuo 2018 metų. Priežastis labai paprasta: Šventasis Sostas negali būti susijęs su veikla, kuri akivaizdžiai kenkia sveikatai", - sakė popiežiaus atstovas spaudai Gregas Berkas (Greg Burke).
Jis pažymėjo, jog Vatikanas pardavinėja savo darbuotojams cigaretes mažesne kaina, o tai yra pajamų šaltinis Šventajam Sostui.
"Tačiau jokios pajamos negali būti teisėtos, jei jos kelia pavojų žmogaus gyvybei", - pridūrė atstovas spaudai. Jis priminė, kad, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, rūkymas kasmet tampa daugiau kaip 7 milijonų žmonių mirties priežastimi.
Šiuo metu Vatikane nusipirkti cigarečių gali tik jo darbuotojai ir kai kurių kitų kategorijų asmenys, ne daugiau kaip po penkis blokus vienam žmogui per mėnesį. Bet 2015 metais žurnalas "l'Espresso" rašė, kad Vatikane "tūkstančiams žmonių, neturinčių tam teisės, pavyksta pigiai įsigyti cigarečių ir kubietiškų cigarų".
"La Repubblica" pažymi, kad rūkymas paplitęs tarp Katalikų bažnyčios tarnų. Rūkymo scenų esama ir režisieriaus Paolo Sorentino (Paolo Sorrentino) seriale "Jaunasis popiežius".

Atgal