Į pradžią
11.13. Naujausios žinios
V. Vasiliauskas: Lietuva Azijos verslui siūlo FinTech vartus į Europą
Singapūre, viename svarbiausių pasaulio finansų ir FinTech centrų, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas ir jo vadovaujama delegacija lapkričio 13-16 dienomis pristato FinTech galimybes Lietuvoje, kviesdama Azijos verslą pasinaudoti inovacijoms palankia aplinka mūsų šalyje. FinTech tema, kaip viena pagrindinių, nagrinėta ir per pirmadienio rytą vykusį susitikimą su Singapūro centrinio banko vadovu.
„Unikali Singapūro finansų traukos ir FinTech patirtis įkvepia ir parodo, kad sėkmės istorijas kuria ne valstybės dydis, o pažangios idėjos, požiūris į naujoves ir verslui palankus teisinis reguliavimas. Susitikimuose su finansų institucijų ir rinkos atstovais tikimės sustiprinti Lietuvos ir Singapūro ryšius ir sudominti Azijos inovatyvaus finansų verslo atstovus galimybėmis veikti mūsų šalyje", - sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Lietuvos delegacija su Singapūro centrinio banko vadovu Raviu Menonu (Ravi Menon) aptarė Singapūro ir Lietuvos bei Europos finansų rinkos teisinį reguliavimą bei dalyvių priežiūrą, priemones skatinti FinTech įmonių plėtrą. Susitikimo metu aptartos galimybės pasirašyti dvišalį bendradarbiavimo susitarimą, kuris leistų stiprinti tarpinstitucinius ryšius, efektyviau keistis informacija ir dalytis gerąja praktika.
Trečiadienį Lietuvos banko delegacija Singapūre dalyvaus kasmetinėje FinTech konferencijoje, mūsų šalį pristatančiame renginyje „Destination EU 2018: The fastest pan-European license for your fintech", ketvirtadienį susitiks su vieno didžiausių FinTech centrų pasaulyje - Singapūro kompanijos „Lattice80" - atstovais.
Susitikimuose bus pristatyti esminiai Lietuvos privalumai FinTech srityje: vienas greičiausių licencijavimo procesų visoje Europos Sąjungoje, platus galimų veiklos modelių pasirinkimas - nuo el. pinigų ar mokėjimo įstaigos iki specializuoto banko, kuris neturi analogų Europoje. Be to, Lietuvos bankas numato suteikti galimybę inovatyvius finansinius produktus ir verslo sprendimus išbandyti ir tobulinti juos kuriamoje naujoje bandomojoje finansinių inovacijų aplinkoje (angl. regulatory sandbox). Šiais privalumais siekiama sudominti Azijos finansų rinkos dalyvius.
Finansinių paslaugų veiklai palankios reguliacinės ir priežiūrinės aplinkos sudarymas ir inovacijų finansų sektoriuje skatinimas yra viena iš strateginių Lietuvos banko 2017-2020 m. veiklos krypčių. Kartu su kitomis šalies institucijomis Lietuvos bankas siekia sukurti aplinką, palankią steigtis finansų sektoriaus įmonėms ir kurti naujus produktus Lietuvoje.
Šiaurės šalių bibliotekų savaitėje - daugiau dėmesio saloms
Pirmadienį Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka pradeda 21-ąją Šiaurės šalių bibliotekų savaitę.
Šis renginys, kuriame vyksta vieši Šiaurės šalių rašytojų kūrinių skaitymai, primena ELTA, organizuojamas Šiaurės, Baltijos ir kitose Europos valstybėse. Visą savaitę bibliotekose laukiami ir vaikai, ir suaugę skaitytojai, kur jiems, dažniausiai žvakių šviesoje, pateikiama nemažai literatūros įdomybių. Šviesa ir knyga - pagrindiniai Šiaurės savaitės renginių atributai.
Šiemetinė renginio tema - Šiaurės salos. Tuo pačiu minimos ir 100-osios Suomijos nepriklausomybės metinės, todėl ypatingas dėmesys skiriamas šios šalies rašytojų kūrybai. Žvakių šviesoje bus skaitomi suomių autorių kūriniai.
Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka Šiaurės šalių bibliotekų savaitėje dalyvauja jau 21-ąjį kartą. Savaitės atidarymas vyks pirmadienio vakarą bibliotekos Suaugusiųjų vartotojų aptarnavimo skyriuje, Laisvės alėjoje. Čia tekstu, muzika ir vaizdais bus kuriamos "Ledo salos", - jaunas aktorius Rokas Lažaunykas skaitys suomių rašytojos Ulos Lenos Lundberg (Ulla-Lena Lundberg) romano "Ledas" ištrauką, o teksto vaizdus pieš (planšetėje) komiksų menininkė Marlena Krauzė (Marlene Krause) iš Barselonos. Ekrane rodomus piešinius bei skambantį "Ledo" tekstą lydės muzikos garsai (kurs eksperimentinės futuristinės, kosminės muzikos atlikėjas Apostolas Rėjus (Apostol_Ray).
Iki savaitės pabaigos renginiai vyks ir kituose Kauno miesto savivaldybės įkurtos Vinco Kudirkos bibliotekos padaliniuose.
Ministras R. Karoblis dalyvaus ES užsienio reikalų tarybos posėdyje Briuselyje
Lapkričio 13 d. krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis išvyko į Briuselį (Belgija), kur dalyvaus Europos Sąjungos užsienio reikalų tarybos susitikime. Susitikimo metu bus aptariami ES globalios strategijos įgyvendinimo saugumo ir gynybos srityje klausimai, ES ir NATO bendradarbiavimas, Europos gynybos agentūros veikla.
ES užsienio reikalų tarybos posėdžio metu taip pat įvyks valstybių, ketinančių prisidėti prie Europos Sąjungos formate inicijuojamo Struktūrinio gynybos bendradarbiavimo (PESCO) iniciatyvos, notifikacijos ceremonija.
Renovacijai ruošiami valstybei nuosavybės teise priklausantys viešieji pastatai
Energetikos ministerijai pateikti 24 projektai dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių viešųjų pastatų atnaujinimo. Bendras jų plotas siekia 75 tūkst. kvadratinių metrų. Iki šių metų pabaigos bus atrinkti ir paskelbti tie viešųjų pastatų modernizavimo projektai, kuriems bus skirta Europos Sąjungos (ES) parama. Tai bus pirmasis žingsnis, kuris ženkliai prisidės prie to, kad pajudėtų viešųjų pastatų renovacija.
"Energetikos ministerija užsibrėžė tikslą skatinti institucijas modernizuoti viešuosius pastatus ir taip mažinti išlaidas už energiją ir taupyti valstybės biudžeto pinigus, kartu sudarant geresnes sąlygas tiek tuose pastatuose dirbantiems žmonėms, tiek besilankantiems gyventojams", - sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Viešųjų pastatų atnaujinimui numatyta skirti 16 mln. eurų ES paramos. Planuojama, kad pastatai, kuriems bus skirta ES parama, bus atnaujinti iki 2018 m. rudens - šildymo sezono pradžios, skelbia Energetikos ministerija.
Iš viso ministerijai buvo pateikti 24 projektiniai pasiūlymai dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių pastatų atnaujinimo. Bendra prašomų investicijų suma siekia beveik 29 mln. eurų, o planuojamas atnaujinti plotas - kiek daugiau nei 75 tūkst. kvadratinių metrų. Tarp renovacijai pateiktų 24 pastatų - sporto, kultūros, mokslo ir viešosios tvarkos objektai.
Viešųjų pastatų atnaujinimas bus finansuojamas grąžinamosios subsidijos būdu. Gavę reikalingą pastato atnaujinimui finansavimą, pastatų valdytojai iš pasiektų energijos sutaupymų per dvidešimt metų turi grąžinti ne mažiau nei 30 proc. į renovaciją investuotų lėšų.
Vertindama gautas paraiškas, Energetikos ministerija atsižvelgs į tai, ar po atnaujinimo viešieji pastatai pasieks ne mažesnę nei C energinio efektyvumo klasę. Tai reiškia, kad renovuotuose objektuose turi būti suvartojama bent 30 proc. mažiau energijos nei iki renovacijos. Skaičiuojama, kad kai kuriuose pastatuose energijos sutaupymai gali siekti net iki 80 proc.
Viešųjų pastatų modernizavimas yra vienas svarbiausių šios Vyriausybės darbų energetikoje. Iki šių metų procesas buvo įstrigęs ir pirmosios viešųjų pastatų renovacijos sutartys pasirašytos tik šių metų vasarą.
"Raginu pastatų valdytojus atsakingai žiūrėti į valstybės turtą bei biudžeto pinigus ir modernizuoti viešuosius pastatus, nes už jų išlaikymą sumokame mes visi iš valstybės biudžeto. Energetikos ministerija siekia sukurti patrauklius finansinius instrumentus, kurie sudarytų galimybes atnaujinti pastatus greitai ir pasiekiant didžiausią sutaupymo efektą. Nebegalime ilgiau delsti su viešųjų pastatų renovacija - per ateinančius trejus metus renovacija turi vykti dvigubai spartesniais tempais, kad pasiektume tuos tikslus, kuriuos esame įsipareigoję pasiekti", - sako energetikos ministras.
Pasak Energetikos ministerijos, Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programoje numatyta, kad Lietuva nuo 2014 m. iki 2020 m. privalo atnaujinti 470 tūkst. kvadratinių metų centrinės valdžios pastatų ploto. Įvertinus galutinę tinkamų finansuoti projektinių pasiūlymų apimtį, iki šių metų pabaigos bus skelbiamas pakartotinis kvietimas.
Dėl lietaus sukeltų padarinių uostamiestyje posėdžiauja Ekstremalių situacijų komisija
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas pirmadienio rytą sukvietė neeilinį Ekstremalių situacijų komisijos posėdį. Dėl nepalankių oro sąlygų ir kelias dienas nesiliaujančio lietaus mieste susidarė nepalanki situacija eismui.
Policijos pareigūnai nuo pat ryto sulaukė pranešimų apie neišvažiuojamus kiemus ir gatves. AB „Klaipėdos vanduo" atstovų tikinimu, mieste esantys vandens kolektoriai dėl per didelio kritulių kiekio nepajėgia surinkti perteklinio vandens. Trys mieste dislokuoti ugniagesių padaliniai yra pasirengę bet kada reaguoti. Gyventojų laikinai prašoma atsisakyti nebūtinų kelionių lengvaisiais automobiliais bei rinktis visuomeninį transportą. Jei vis dėlto tenka keliauti savo automobiliu, prašoma mašinoje turėti neperšlampamus batus bei drabužius, jei sugedus automobiliui tektų išlipti. Labiausiai situacija komplikuota Šilutės plente ir Taikos prospekte.
Visos tarnybos, taip pat namus prižiūrinčios bendrovės yra įpareigotos rinkti informaciją apie susidariusią situaciją ir ją pateikti uostamiesčio Savivaldybės administracijos direktoriui. Pirmadienio vidurdienį įvyks antras Ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kuriame bus paviešinta tikslesnė informacija ir tolimesni patarimai gyventojams.
Žemės mokestis neištuštins žemės savininkų kišenių
Visi fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys privačios žemės, žino, kad iki lapkričio 15 d. turi sumokėti žemės mokestį. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (VMI) duomenimis, šiemet beveik visų šalies savivaldybių žemės savininkai turėtų sumokėti mažesnius žemės mokesčius už žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Prieš ketverius metus pakeista šio mokesčio apskaičiavimo tvarka siekta ne jį padidinti, bet užtikrinti racionalų žemės naudojimą. Akivaizdu, kad tai
Daugelis savivaldybių sumažino žemės mokesčio tarifus
Žemės ūkio ministerija primena, kad žemės mokesčio dydis priklauso nuo žemės sklypų vidutinės rinkos vertės ir žemės mokesčio tarifų, kuriuos kasmet nustato savivaldybės taryba. Ji mokesčio tarifą gali nustatyti nuo 0,01 proc. iki 4 proc. žemės mokestinės vertės. Įvertinus savivaldybių tarybų patvirtintus žemės mokesčio tarifus, taikomus 2017 m. žemės ūkio paskirties žemės (išskyrus apleistą žemę) mokesčiui apskaičiuoti, nustatyta, kad jie svyruoja nuo 0,07 proc. (pvz., Kauno m.) iki 2,8 proc. (pvz., Rietavo sav.). Didžioji dalis savivaldybių žemės ūkio paskirties sklypams taikomą žemės mokesčio tarifą nustatė virš 1 proc., o 15 savivaldybių - iki 1 proc. Palyginus 2013 m. ir 2017 m. žemės mokesčio tarifus žemės ūkio paskirties žemės mokesčiui apskaičiuoti, nustatyta, kad didžioji dalis savivaldybių šiemet juos sumažino, 20 savivaldybių tarifai išliko tokio paties dydžio kaip 2013 m., o 7 savivaldybėse jie šiek tiek padidėjo.
Pažymėtina, kad pagal Žemės mokesčio įstatymą žemės mokestinė vertė, nuo kurios skaičiuojamas žemės mokestis, atnaujinama (perskaičiuojama) ne rečiau kaip kas 5 metai. Tačiauįvertinus 2013 m. ir 2017 m. žemės ūkio paskirties sklypų, esančių skirtingose savivaldybėse (išskyrus didžiuosiuose miestuose), vidutines rinkos vertes, matyti, kad šiemet beveik visose savivaldybėse jos sumažėjo vidutiniškai apie 50 proc., palyginus su 2013 m. Tik Joniškio, Kelmės, Pakruojo ir Radviliškio rajonuose esančių žemės ūkio paskirties sklypų vidutinė rinkos vertė beveik nesikeitė arba keitėsi nežymiai.
Įvertinus penkiose atsitiktinai pasirinktose savivaldybėse (Alytaus r., Kupiškio r., Šakių r. Kretingos r. ir Šiaulių r.) 2014 m. ir 2017 m. apskaičiuotas žemės mokesčio sumas už žemės ūkio paskirties žemės sklypus, matyti, kad 2017 m. žemės mokesčio suma už žemės ūkio paskirties žemės sklypus (tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims) net apie 60 proc. mažesnė nei buvo apskaičiuota 2014 m.
VMI duomenimis, 2017 m. bus sumokėta apie 31,4 mln. eurų žemės mokesčio: apie 26,5 mln. eurų sumokės gyventojai, apie 4,9 mln. eurų – įmonės ir kiti juridiniai asmenys.
Apleistų žemės plotų kasmet mažėja
Nėra informacijos, kad dėl naujos žemės mokesčio apskaičiavimo tvarkos mažėtų privačių žemės ūkio paskirties žemės sklypų plotai. VMI duomenimis, apmokestinamas tokių sklypų plotas kasmet net šiek tiek didėja (žr. 4 pav.). Savivaldybių tarybų patvirtinti žemės mokesčio tarifai už nenaudojamą apleistą žemę svyruoja nuo 2 proc. iki 4 proc.Kadangi savivaldybių taryboms suteikta teisė (ne pareiga) patvirtinti minėtuosius tarifus, kai kurios savivaldybės (Širvintų ir Zarasų rajonų sav.) nėra jų patvirtinusios. Atkreiptinas dėmesys, kad nauja žemės mokesčio apskaičiavimo tvarka siekta ne padidinti žemės mokestį, bet užtikrinti racionalų žemės naudojimą, sumažinant apleistų žemių plotus. VMI duomenys apie 2014–2017 m. apleistos žemės plotus (žr. 5 pav.) rodo,kad tokių plotų kasmet mažėja.
Mažinantis koeficientas netaikomas tik apleistų žemės sklypų savininkams
Siekiant amortizuoti žemės mokesčio dydį nuo 2013 m. žemės ūkio paskirties žemės mokestinei vertei mažinti taikomas koeficientas 0,35. Jis taikomas ne tik ūkininko veikla besiverčiantiems asmenims, bet ir visiems žemės ūkio paskirties (išskyrus tuos sklypus, kuriuose nustatyti apleisti žemės plotai) žemės savininkams. Palyginus žemės ūkio paskirties sklypų skirtingose savivaldybėse (išskyrus didžiuosiuose miestuose) 2017 m. vidutinę rinkos vertę su žemės sklypų nominaliomis vertėmis (žr. 6 pav.), matyti, kad visose savivaldybėse 2017 m. vidutinė rinkos vertė už nominalią žemės sklypų vertę didesnė vidutiniškai apie 3 kartus.
Naujasis duomenų apsaugos ES reglamentas Lietuvos verslui – kaip jam pasirengti
Ateinančių metų gegužės 25 d. Europos Sąjungoje (ES) įsigalios Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (angl. General Data Protection Regulation – GDPR), kurio pagrindinis tikslas yra kovoti su asmens duomenų praradimu, atskleidimu ar netinkamu manudojimu. Tai sveikintinas žingsnis informacinio saugumo požiūriu, bet kartu tai ir rimta prievolė Lietuvos verslininkams.
Debesų kompiuterijos ir IT įmonė „SQUALIO“ atkreipia dėmesį, kad reglamentas fiziniams asmenims suteiks papildomą apsaugą jų duomenims, o juridiniams asmenims – nustatys naujų apribojimų ir reikalavimų. Nors įgyvendinant GDPR reglamentą daugiausia dėmesio bus skiriama asmens duomenų tvarkymo procedūrai, tačiau neatskiriama reglamento dalis yra ir techniniai sprendimai, skirti užtikrinti asmens duomenų saugumą ir mažinti jų praradimo riziką.
„Fizinių asmenų duomenys yra apibrėžiami labai plačiai. Iš esmės tai yra visi duomenys, susiję su identifikuotu fiziniu asmeniu ar netgi jo veikla internete. Jei įmonė turi klientų duomenų bazę, atsiliepimų arba pasiūlymų anketų, el. pašto adresų, paveikslėlių, stebėjimo kamerų vaizdo įrašų, klientų lojalumo programų duomenų, CV ir kitų duomenų, naudoja biometrines identifikavimo technologijas įmonei taikomas naujasis reglamentas. Taip pat svarbu kuriems verslo partneriams perduodami asmens duomenys. Žodžiu, naujasis reglamentas svarbus kiekvienai šalies įmonei“, – aiškina bendrovės „SQUALIO Lietuva“ direktoriusMartynas Bieliūnas.
Bauda už reglamento reikalavimų nesilaikymą yra didžiulė – iki 20 milijonų eurų, arba 4 % nuo įmonės apyvartos. Jei tai įmonių grupė, bauda skaičiuojama nuo visos grupės apyvartos.
Kaip pasirengti naujajam reglamentui?
M. Bieliūno teigimu, įmonė turi įvertinti rizikas, žinoti turimų fizinių asmenų duomenų apimtį bei kur jie laikomi. Svarbu ne tik juos teisingai saugoti, bet ir nustatyti, kam jie gali būti prieinami, o norint tinkamai pasirengti GDPR reglamento įgyvendinimui, reikia atlikti šiuos veiksmus:
*Duomenų radimas („inventorizacija“) pirmiausia būtina suprasti, kur ir kodėl šie duomenys saugomi. Šiuo tikslu daug programinės įrangos gamintojų yra sukūrę aktualią įrankių kategoriją „eDiscovery“, kuri padės veiksmingai ir greitai valdyti savo turimus dokumentus. Taip pat reikia ir įvertinimo ar nelikę „nepastebėtų“ asmens duomenų ar jų saugojimo vietų.
*Duomenų valdymas – parengti įmonės dokumentaciją ir apibrėžti, kurie įmonės darbuotojai gali patekti prie fizinių asmenų duomenų, pavyzdžiui, buhalteriai, rinkodara, personalo skyrius ir pan. Taip pat būtina darbuotojus tinkamai apmokyti ir informuoti
*Duomenų apsauga – viena iš pagrindinių IT saugumo sąlygų yra visų galutinių vartotojų įrenginių, tarp jų ir išmaniųjų, duomenų šifravimas tiek jų saugykloje, tiek duomenų perdavimo metu.. Kuo daugiau fizinių asmenų duomenų įmonė turi, tuo didesnė rizika, kad jie pateks į nepatikimas rankas. Taip pat būtinos ir platesnė informacinės apsaugos priemonės, apimančios ne tik asmens duomenis bet ir bendrąsias IT rizikas: ugniasienės, antivirusai ir kt.Duomenų stebėjimas ir pateikimas – įmonės IT infrastruktūroje turi veikti stebėsenos sistema, stebinti kompiuterių tinklus, netipinius vartotojų autorizavimo veiksmus ir elgseną, kad įsilaužimo į bendrovės infrastruktūrą atveju atsakingi darbuotojai bei atitinkamos valstybinės institucijos būtų apie tai laiku informuoti.
*Pasiruošimas duomenų savininkų teisių užtikrinimui – naujasis reglamentas numato kur kas platesnes teises fiziniams asmenims, pvz. “teisę būti užmirštam”, bei prievolę informuoti fizinį asmenį jei jo duomenys nutekėjo. Įmonės turi būti pasiruošusios įvykdyti šiuos teisėtus fizinių asmenų reikalvimus.
Tokiems sprendimams įgyvendinti reikalinga sudėtinga IT infrastruktūra, todėl smulkioms ir vidutinėms įmonėms šias funkcijas bus daug lengviau vykdyti naudojantis debesų kompiuterijos paslaugomis. Didieji gamintojai, tarp jų – „Microsoft“ ir „Google“, „Oracle“, jau dabar realizavo šias funkcijas savo nuotolinių kompiuterinių išteklių paslaugose, kaip kad Microsoft „Office 365“ ar Google „G Suite“.
Norint tinkamai pasirengti GDPR reglamentui, kuris galios visoms Lietuvos įmonėms, pirmuosius žingsnius reikia žengti jau dabar. Reikia pažymėti, kad naujasis reglamentas yra rūpinimasis tinkama fizinių asmenų duomenų apsauga ir saugesne skaitmenine aplinka.
Siekdama palengvinti įmonių darbą ruošiant dokumentus, bendrovė „Squalio“ parengė nemokamą teisinių dokumentų paketą su naudingais reglamentą atitinkančiais pavyzdžiais, kurį galima atsisiųsti iš svetainės http://bit.ly/2zE5WGj.
Lietuvos romuvos krivei I. Trinkūnienei Indijos universitetas suteikė garbės daktarės vardą
Indijos Respublikos Haridvaro universiteto prorektorius dr. Činmajas Pandija Lietuvos romuvos krivei Inijai Trinkūnienei įteikė šio universiteto raštą, pažymintį, kad jai yra suteiktas filosofijos garbės daktaro vardas. Tokį sprendimą Haridvaro universitetas priėmė, atsižvelgdamas į I. Trinkūnienės nuopelnus baltiškos prigimtinės kultūros puoselėjimui, jos pristatymui Indijoje ir kitur pasaulyje, taip pat į Lietuvos ir Indijos dvasinių kultūrinių ryšių stiprinimą.
Rašto įteikimo apeigoje dalyvavo Romuvos bendruomenės nariai, mokslo ir visuomenės veikėjai, Lietuvos Respublikos užsienio ministerijos atstovai, nusipelnę Lietuvos ir Indijos diplomatinių santykių plėtojimo srityje. Krivė I. Trinkūnienė, atsakydama į dr. Č. Pandijos sveikinimą, pabrėžė, kad, priimdama šį garbingą įvertinimą, ji dalinasi šiuo vardu pirmiausia su savo šviesios atminties gyvenimo bendrakeleiviu kriviu Jonu Jauniumi Trinkūnu, kuris jau nuo 1967 m. buvo Romuvos judėjimo gaivintojas ir drauge Lietuvos-Indijos draugijos kūrėjas, padėjęs pamatus ir šiam Haridvaro universiteto pripažinimui.
Lietuvos užsienio ministerijos Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamento vadovė Diana Mickevičienė, diplomatė, daug metų dirbusi ministre patarėja Lietuvos ambasadoje Indijoje, pasidžiaugė, kad tai jau antras garbės daktaro vardas, kurį lietuviams suteikia Indijos universitetai. Pirmąjį garbės daktaro vardą suteikė Kalkutos universitetas garsiam keliautojui ir Lietuvos bei Indijos kultūrinių ryšių tyrinėtojui Antanui Poškai, praėjus 22 metams po jo mirties - 2014 m.
Diplomatės nuomone, tai liudija apie Indijos mokslo ir kultūros dėmesio santykiams su Lietuva ir kitomis Baltijos šalims augimą. Prie šio indų susidomėjimo lietuvių kultūra daug prisidėjo Romuvos krivė Inija ir kiti romuviai. Su krivės I. Trinkūnienės parama Haridvaro universitete buvo įsteigtas ir pirmasis Azijos žemyne Baltų kultūros tyrimo centras. Krivę su garbingu vardu pasveikino akademikas Romualdas Grigas, dr. Dainius Razauskas, kiti šio įvykio dalyviai.
I. Trinkūnienės visuomeninė veikla prasidėjo 8-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, įsitraukus į Vilniaus universiteto etnokultūrinį judėjimą. Inija kartu su J. Trinkūnu įkūrė apeigų grupę "Kūlgrinda", parengė ir išleido giesmių baltų dievams ir deivėms kompaktines plokšteles. I. Trinkūnienė yra viena iš senovės baltų religinės bendrijos Romuva kūrėjų, 2014 m. išrinkta Romuvos krive. Ji aktyviai dalyvauja Europos etninių religijų kongreso veikloje, yra šios organizacijos tarybos narė, Europos etninių religijų kongreso tarptautinių konferencijų rengėja ir dalyvė. 2015 m. atstovaudama Romuvai ir Europos etninių religijų kongresui pristatė senovės baltų religinės bendrijos Romuvos veiklą Pasaulio religijų parlamente Solt Leik Sityje (JAV).
Nuo 2003 m. I. Trinkūnienė aktyviai įsitraukė į tarptautinių kultūros studijų centro Indijoje organizuojamų konferencijų, skirtų prigimtinių religijų vadovų ir bendruomenių stiprinimui, rengimą. 2003, 2006, 2009 ir 2015 metais Indijoje rengtose konferencijose skaitė pranešimus, pristatė lietuvių prigimtinę kultūrą, senosios baltų religijos apeigas. Pristatydama Romuvą ir Lietuvą plačiajai Indijos visuomenei, I. Trinkūnienė daug kartų susitiko su Indijos religiniais lyderiais, lankė vietos bendruomenes ir gentis.
Lietuvos istorijos akcentai
Lietuva lapkričio 13-ąją:
1806 m. Vilniuje gimė Emilija Pliaterytė, 1831 metų sukilimo dalyvė, kapitonė, su savo sukilėlių būriu užėmusi Zarasus, pasižymėjusi kautynėse ties Šiaulėnais, ginant Kauną.
1918 m. Perlojos gyventojai sudarė savivaldą ir pasivadino Perlojos Respublika. Ši respublika gyvavo iki 1923 metų liepos 7 dienos.
1926 m. Šaukėnuose gimė Irena Vaišytė, lietuvių teatro pedagogė, profesorė, daugelį metų vadovavusi Lietuvos konservatorijos (dabar Muzikos ir teatro akademija) Aktoriaus meistriškumo katedrai, išleidusi devynias aktorių laidas. Mirė 1994 m.
1932 m. Karveliuose gimė vienas garsiausių lietuvių literatūros tyrinėtojų ir kritikų, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Albertas Zalatorius. Mirė 1999 m.
1978 m. Lietuvos kunigų iniciatyva įkurtas "Katalikų komitetas tikinčiųjų teisėms ginti".
1988 m. Vilniuje prasidėjo pirmoji Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo sesija.
1995 m. įkurtas Lietuvos Respublikos audito ir apskaitos institutas.
1997 m. atidaryta Lietuvos misija prie NATO.
2001 m. buvęs Premjeras Adolfas Šleževičius Europos Žmogaus Teisių Teisme Strasbūre laimėjo bylą prieš Lietuvą. Valstybei šis pralaimėjimas kainavo 100 tūkstančių litų.
2004 m. darbą pradėjo naujos kadencijos Seimas. Seimo Pirmininku išrinktas Artūras Paulauskas.
2004 m. nuo 1992 m. Lietuvos ambasadoriumi prie Šventojo sosto dirbusį Kazį Lozoraitį pakeitė buvęs užsienio reikalų ministras bei parlamentaras Algirdas Saudargas.
2006 metų Baltijos Asamblėjos premiją už mokslo laimėjimus pelnė lietuvių mokslininkas biologas Gediminas Valkiūnas už mokslinę monografiją "Paukščių maliarijos parazitai ir hemosporidijos".
2009 m. Mosėdžio miestelio centre atidengtas unikalaus akmenų muziejaus įkūrėjo Vaclovo Into atminimui skirtas paminklas.
2015 m. eidama 91-uosius metus po sunkios ligos mirė buvusi ilgametė Panevėžio dramos teatro aktorė - scenos primadona Regina Zdanavičiūtė.
Lentvario vaikams - "Lietuvos ryto" krepšininkų siurprizas
Pamatyti Lietuvos krepšinio lygos (LKL) krepšininkus iš arti - daugelio vaikų svajonė, o pažaisti su jais krepšinį - galbūt kartą gyvenime pasitaikanti proga. Vilniaus "Lietuvos ryto" komanda surengė neįprastą treniruotę, kuri kai kuriems tapo gyvenimo įvykiu.
"Pamenu, kai buvau moksleivis, į mokyklą atvykdavo sportininkai, tai būdavo pati geriausia metų diena, - džiaugėsi Benas Medženas (Ben Madgen), per daugiau nei valandą nepailsdamas mokęs vaikus krepšinio judesių. - Mes džiaugiamės galėdami atlikti visuomenei naudingą darbą, matyti vaikus laimingus ir prisiminti laikus, kai patys laukdavome tokių švenčių".
"Lietuvos ryto" komanda dalyvavo LKL ir "Western Union Foundation" rengiamame socialiniame projekte "Gyvenimas krepšinio ritmu". Jame dėmesys skiriamas dienos centrus lankantiems vaikams iš sunkiau gyvenančių šeimų.
"Man pirmas kartas gyvenime, dar niekada nebuvau sutikęs krepšininkų, - džiūgavo vienas iš projekto dalyvių. - Negaliu net apsakyti, labai geras jausmas".
"Nesitikėjau, kad atvažiuos visa komanda, - teigė 13-metis berniukas. - Turbūt tai gyvenimo įvykis. Ne kiekvienam pasitaiko tokia galimybė".
"Lietuvos ryto" puolėjas Mindaugas Lukauskis stengėsi vaikus įtraukti į užsiėmimus: demonstravo gynybos ir kamuolio išmetimo iš užribio ypatybes. Projekto tikslas - pasitelkiant įvairius komandinius krepšinio elementus mokyti mažuosius svarbiausių socialinių įgūdžių.
"Jei man mokantis atvyktų krepšininkai, tai būtų šventė, - susitikimo su vaikais svarbą įžvelgė M. Lukauskis. - Atvykti pas vaikus ir užsiimti su jais smagu. Jiems turbūt papildoma motyvacija sportuoti ir stengtis".
"Tai suteikia gerų emocijų, skatina sportuoti, stengtis ir mėgautis krepšiniu, - įsitikinęs "Lietuvos ryto" aukštaūgis Martynas Echodas, dar pats neseniai sėdėjęs mokyklos suole. - Suteikiame vaikams džiaugsmo, manau, tai labai geros emocijos".
Projektas rengiamas antrą sezoną. Projekte jau dalyvavo Klaipėdos "Neptūno", Alytaus "Dzūkijos" ir Pasvalio "Pieno žvaigždžių" komandos, estafetę iš Vilniaus perima Panevėžys.
Ispanijos premjeras žada užbaigti "separatistų sumaištį"
Ispanijos ministras pirmininkas Marianas Rachojus (Mariano Rajoy) pareiškė, kad kito mėnesio regioniniai rinkimai Katalonijoje padės užbaigti "separatistų sumaištį" šiame šiaurės rytų regione, informuoja BBC.
Ispanijos premjeras taip kalbėjo sekmadienį per renginį Barselonoje, skirtą paremti jo partijos kandidatams. M. Rachojus pirmą kartą lankosi Katalonijoje po tiesioginio valdymo įvedimo šiame regione.
Šeštadienį apie 750 tūkstančių katalonų Barselonoje reikalavo paleisti sulaikytus regiono lyderius, siekusius Katalonijos nepriklausomybės.
Kalbėdamas per konservatorių Liaudies partijos (isp. Partido Popular) renginį Barselonoje, šalies premjeras paragino "tyliąją daugumą" dalyvauti artėjančiuose rinkimuose ir "paversti savo nuomonę balsu".
"Privalome išvaduoti Kataloniją iš šios separatistų sukeltos sumaišties. Demokratiniu būdu norime visiems žmonėms atgauti Kataloniją", - sakė Ispanijos ministras pirmininkas.
Liaudies partijos rėmėjams M. Rachojus tvirtino, kad "teisingi" rinkimų rezultatai kitais metais padėtų Ispanijos ekonomikai paaugti daugiau nei 3 proc. Jis taip pat ragino Katalonijos regione įsikūrusias įmones nesvarstyti išsikėlimo.
Spalio 1 d. Katalonijoje įvyko referendumas dėl regiono nepriklausomybės nuo Ispanijos. Jame dalyvavo 2,28 milijono iš 5,31 milijono katalonų, turinčių teisę balsuoti. Daugiau kaip 90 procentų balsavusiųjų buvo už Katalonijos nepriklausomybę. Madridas laiko šį referendumą neteisėtu ir atsisako pripažinti jo rezultatus.
Taivanas nori prisijungti prie naujosios CPTPP sutarties
Taivano prezidentė Cai Ing Ven (Tsai Ing-wen) pirmadienį pareiškė ir toliau koreguosianti šalies pramonės struktūrą stengiantis prisijungti prie Ramiojo vandenyno partnerystės (TPP) dalyvių peržiūrėtos prekybos sutarties.
Per praėjusią savaitę Da Nange vykusį Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) forumą vienuolika TPP dalyvių sutarė išlaikyti prekybos susitarimą, tačiau pakeitė jo pavadinimą, nuo šiol jis vadinamas "Visapuse ir pažangia Ramiojo vandenyno partneryste".
Naujieji pasiekimai suteikia Taivanui galimybių ir kartu iššūkių, sakė Taivano prezidentė, priėmusi iš APEC forumo sugrįžusią delegaciją prezidentūros rūmuose. Cai Ing Ven teigimu, šalies vyriausybė, kiek įmanoma, stengsis pademonstruoti Taivano ambicingą siekį sustiprinti ekonominius ryšius regione.
Nuo 2016 metų, kai Cai Ing Ven buvo išrinkta šalies prezidente, ji žada siekti Taivano narystės TPP, šį tikslą dar 2011 metais iškėlė jos pirmtakas Ma Jing Dzieou (Ma Ying-jeou).
Susitarimas dėl TPP formavimo po septynerius metus trukusių derybų buvo pasiektas praėjusių metų vasarį. Šioje didžiausioje prekių, paslaugų, kapitalų ir technologijų laisvo judėjimo regioninėje zonoje turėjo dalyvauti dvylika šalių: Japonija, Australija, Brunėjus, Kanada, Čilė, Malaizija, Meksika, Naujoji Zelandija, Peru, Singapūras, Vietnamas ir JAV.
Tačiau tolesne prekybos pakto ateitimi suabejota po to, kai, praėjus vos kelioms dienoms po inauguracijos, JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) pasirašė potvarkį, kuriuo šalis pasitraukė iš susitarimo.
TPP sutartis, kurią palaikė buvęs JAV vadovas Barakas Obama (Barack Obama), buvo skirta prekybos tarifų mažinimui regione, bet D. Trampas pirmenybę teikia dvišaliams susitarimams.
Irako šiaurėje aptikta masinė kapavietė
Irake, netoli Chavidžos miesto, kuris spalį buvo išlaisvintas iš vadinamosios "Islamo valstybės" (IS) gniaužtų, aptikta masinė kapavietė su mažiausiai 400 kūnų, skelbia BBC.
Kirkuko muchafazos gubernatoriaus Rakano Saido (Rakan Said) teigimu, kapavietė rasta aviacijos bazėje, įkurtoje už miesto ribų. Anot gubernatoriaus, bazę islamistai buvo pavertę egzekucijų vieta.
Kai kurios aukos rastos su civiliais drabužiais, bet dauguma jų vilkėjo kombinezonus, kuriais IS įprastai rengia mirčiai pasmerktus savo kalinius.
Irako kariai kapavietę aptiko, remdamiesi vietos gyventojų liudijimais.
IS užgrobtose vietose jau aptiktos dešimtys masinių kapaviečių. Pernai buvo spėjama, kad tokių vietų galėtų būtų apie 72, o jose - nuo 5 iki 15 tūkst. aukų kūnų.
Chavidža nuo sostinės Bagdado nutolusi apie 240 km į šiaurę. Praėjusį mėnesį miestas buvo išlaisvintas iš IS kontrolės, trukusios nuo 2013 m.
Irane žemės drebėjimo aukų skaičius išaugo iki 211 žmonių
Sekmadienio vakarą Irano ir Irako pasienyje įvykusio 7,2 balo žemės drebėjimo aukų skaičius išaugo iki 211 žmonių. Tai pirmadienį pranešė Irano televizijos kanalas "Press TV", remdamasis Kermanšaho provincijos, kurioje rasta daugiausia žuvusiųjų, medikais.
Iki šiol gelbėtojai ištraukė iš griuvėsių 207 lavonus. Dar keturi žmonės žuvo Irako teritorijoje.
Gelbėjimo operacija regione tęsiama, neatmetama, kad aukų skaičius dar labiau padidės. "Press TV" duomenimis, sugriuvo arba nukentėjo šimtai pastatų, daugelio namų sienose matyti įtrūkiai. Plytos ir betono gabalai užvertė dešimtis automobilių, stovėjusių prie pastatų.
Krizės centro duomenimis, stipriausią smūgį stichija smogė Kermanšaho ir Ilamo provincijoms Irano vakaruose. Požeminiai smūgiai buvo juntami ir Turkijos, Kuveito, Jordanijos, Libano, Saudo Arabijos, Kataro ir Bahreino teritorijose.
Irano prezidentas Hasanas Rouhanis (Hassan Rouhani) davė nurodymą suteikti nukentėjusiesiems visą reikiamą pagalbą. Raudonojo Pusmėnulio skyrius pradėjo paieškų ir gelbėjimo operacijas nelaimės zonoje, ten nusiųsta papildomų gelbėtojų būrių. Nukentėjusiuose rajonuose atidaryta lauko ligoninių, žmonės aprūpinami reikiamais produktais, šiltais daiktais ir degalais.
Strateginiai objektai, taip pat naftos ir dujų pramonės infrastruktūra, nenukentėjo. Kaip praneša Irano žiniasklaida, provincijų oro uostai dirba įprastu režimu.
.jpg)
(1).png)
