Į pradžią
11.19. Naujausios žinios
Ministras R. Karoblis su Kanados gynybos ministru H. Sajjan aptarė NATO iniciatyvų stiprinimą Baltijos regione
Lapkričio 17-19 d. krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis dalyvauja Tarptautiniame saugumo forume Halifakse (Kanada). Ministras forumo paraštėse dalyvavo dvišaliame susitikime su Kanados gynybos ministru Harjit Singh Sajjan. Lapkričio 19 d. ministras pasisakys tema – „Gyventi ir mirti Rusijos kaimynystėje“, kalbės apie patiriamus saugumo ir kitus iššūkius gyvenant agresyvaus kaimyno pašonėje.
Lietuvos ir Kanados gynybos ministrai susitikimo metu aptarė Kanados lyderystę formuojant ir vadovaujant NATO Priešakinių pajėgų batalionui Latvijoje. Ministras R. Karoblis padėkojo už visapusišką Kanados solidarumą ir pagalbą stiprinant saugumą Baltijos šalyse, ir pabrėžė Aljanso iniciatyvų regione stiprinimo svarbą ateityje.
Pasak Kanados gynybos ministro H. Sajjan, Lietuvos ministro dalyvavimas išskirtiniame saugumo politikos forume Halifakse yra strategiškai svarbus, nes siunčia žinią apie regione esančias grėsmes ir saugumo situaciją, taip pat parodo, kad Kanados pastangos stiprinant saugumą NATO rytiniame flange yra vertinamos ir turi prasmę.
Abiejų šalių gynybos ministrai taip pat aptarė Lietuvos ir kitų sąjungininkų pastangas padėti Ukrainai jos kovoje už nepriklausomybę ir suverenitetą. Ministrai diskutavo, kad Ukrainai teikti pagalbą yra būtina, bet tuo pačiu metu turi vykti Ukrainos reformų progresas ir reikia vertinti reformų rezultatus.
Susitikimo pabaigoje ministras R. Karoblis pakvietė Kanados gynybos ministrą H. Sajjan apsilankyti Lietuvoje.
Kanadoje vykstančiame Halifakso tarptautiniame saugumo forume iš viso pasaulio susirinkę aukšto rango pareigūnai ir kariniai atstovai kartu su mokslininkais, analitikais ir verslo atstovais aptaria tarptautinius saugumo iššūkius ir kokių priemonių transatlantinė bendruomenė turėtų imtis siekiant juos įveikti.
Gazos Ruože po dešimties metų pertraukos atidarytas svarbiausias sienos su Egiptu kirtimo punktas
Šeštadienį, po dešimties metų pertraukos, buvo atidarytas pagrindinis Gazos Ruožą ir Egiptą jungiantis sienos kirtimo punktas. Tai padaryta po to, kai šio mėnesio pradžioje punkto kontrolė perėjo į prezidento Mahmudo Abaso (Mahmoud Abbas) vadovaujamos Palestinos savivaldos rankas.
Rafos punkto kontrolė Palestinos savivaldai perėjo pagal susitaikymo susitarimą tarp sekuliarios M. Abaso partijos "Fatah", dominuojančios Vakarų Krante, ir islamistų organizacijos "Hamas", 2007 metais jėga užėmusios valdžią Gazoje.
Itin svarbų vaidmenį pasiekiant šį susitarimą suvaidino Egiptas. Sienos kirtimo punkto atidarymas - kol kas, planuojama, bandomajam trijų dienų laikotarpiui - laikomas dideliu žingsniu į priekį.
Tačiau Gazos pasienio agentūros pareigūnai informavo, kad "Hamas" policijos pajėgos toliau patruliuoja teritorijoje aplink Rafos sienos kirtimo punktą, o tai rodo, kad islamistų judėjimo kontrolė Gazos Ruože išlieka stipri.
Antradienį Kaire numatytos konkuruojančių palestiniečių organizacijų derybos. Jų metu planuojama aptarti platesnius Gazos Ruožo saugumo ir teritorijos valdymo klausimus bei planus surengti rinkimus. Tai, kaip seksis spręsti šiuos klausimus, parodys, ar susitaikymo susitarimas išsilaikys ir taps ilgalaikiu.
Libano užsienio reikalų ministras praleis Arabų Lygos susitikimą dėl Irano
Libano užsienio reikalų ministras nedalyvaus Saudo Arabijos sušaukto neeilinio Arabų Lygos susitikimo, kuriame bus aptarinėjami Irano padaryti "pažeidimai", naujienų agentūrai AFP teigė ministerijos šaltiniai.
Arabų šalių užsienio reikalų ministrai sekmadienį Rijado prašymu renkasi Kaire. Ir taip įtempti Saudo Arabijos santykiai su Iranu dar labiau paaštrėjo pastarosiomis savaitėmis.
Tačiau Libano užsienio reikalų ministras Gebranas Basilis (Gebran Bassil) susitikime nedalyvaus.
"Šį rytą buvo priimtas sprendimas, kad Libaną atstovaus Antuanas Azamas (Antoine Azzam), nuolatinis šalies atstovas Arabų Lygoje. Užsienio reikalų ministras G. Basilis susitikime nedalyvaus", - teigė AFP šaltinis.
Daugiau nei dešimtmetį Libano politinė klasė yra iš esmės padalinta tarp Irano remiamo judėjimo "Hezbollah" ir jų sąjungininkų bei Saudo Arabijos palaikomos koalicijos, kuriai vadovauja ministras pirmininkas Saadas Hariris (Saad Hariri).
S. Hariris iš savo posto pasitraukė lapkričio 4 d., tad imta baimintis, kad Libanas įsivels į aštrėjančius Rijado ir Teherano santykius.
AFP turimais duomenimis, Saudo Arabijos prašė sušaukti neeilinį Arabų Lygos susitikimą po to, kai šaliai lapkričio 4 d. teko netoli Rijado perimti iš Jemeno paleistą raketą. Saudo Arabijos vadovaujama koalicija Jemene kovoja su šiitų kovotojais hučiais ir kaltina Iraną paleidus raketą Rijado link.
Užsienio reikalų viceministras Briuselyje dalyvaus ES Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje
Užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius pirmadienį, lapkričio 20 d., Briuselyje dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Bendrųjų reikalų tarybos (BRT) posėdyje, kuriame bus ruošiamasi gruodžio 14 dieną vyksiančiam Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimui.
BRT posėdyje bus aptariama EVT darbotvarkė gynybos, socialiniais, švietimo, kultūros, migracijos ir ES išorės santykių klausimais. Be to, Tarybos metu vyks vieši debatai dėl prioritetinių 2018 metų ES teisėkūros iniciatyvų, remiantis spalio 24 dieną išplatinta Europos Komisijos (EK) darbo programa 2018 metams. Posėdyje bus pristatytas 2018 metų Europos semestro veiksmų planas, kuris įgalina efektyvesnį ekonominės politikos koordinavimą ir planavimą.
Ministrams bus pateikta informacija apie pažangą įgyvendinant 2016 metų balandžio 13 dienos EK, Tarybos ir Europos Parlamento tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros. Neformalių pietų metu ministrai apsikeis nuomonėmis dėl naujos Daugiametės finansinės programos, dalyvaujant už ES biudžetą ir žmogiškuosius išteklius atsakingam komisarui Giunteriui Otingeriui (Guentheriui Oettingeriui).
Lapkričio 20 dieną popiet įvyks specialusis BRT posėdis, organizuojamas remiantis ES Sutarties 50 straipsniu dėl Jungtinės Karalystės (JK) išstojimo iš ES. Posėdyje ES vyriausiasis derybininkas Maiklas Barnelis (Michel Barnier) pateiks informacijos apie derybas dėl JK išstojimo iš ES. Ministrai taip pat aptars gruodžio 14 arba 15 dieną vyksiančio specialiojo EVT susitikimo (50 str.) darbotvarkę, kurioje numatytas klausimas - pažangos JK-ES derybose vertinimas. BRT taip pat bus slapto balsavimo būdu priimamas sprendimas dėl Europos vaistų agentūros ir Europos bankininkystės institucijos perkėlimo iš Londono į kitą ES valstybę narę.
Argentina teigia aptikusi, tikėtina, dingusio povandeninio laivo signalus
Išaugo viltys, kad 44 dingusio Argentinos povandeninio laivo įgulos nariai yra gyvi - šalies gynybos ministerija teigia, kad povandeninis laivas šeštadienį bandė su jais susisiekti satelitu.
Kontaktas su "ARA San Juan" povandeniniu laivu prarastas trečiadienį. Dingus įgulai, Buenos Airės pradėjo paiešką, o į pagalbą Argentinai atskubėjo Brazilija, Didžioji Britanija, Čilė, JAV ir kitos šalys.
Nepaisant sunkių oro sąlygų, visą paieškos zoną atidžiai apžiūrėjo orlaiviai ir laivai, teigia Argentinos laivyno atstovas Enrikė Balbis (Enrique Balbi).
Nors paieškos kol kas yra bevaisės, gynybos ministerija teigia gavusi septynis satelitu perduotus signalus, kurie, manoma, yra iš dingusio povandeninio laivo. Su JAV satelitų komunikacijos ekspertų pagalba nustatytas signalų laikas, bet kontakto su dingusiais nariais Argentinai užmegzti nepavyko.
"Šiuo metu siekiame nustatyti tikslią vietą, iš kurios siunčiami signalai", - darydama prielaidą, kad tai gali būti dingęs povandeninis laivas, sako gynybos ministerija.
Savo ruožtu Argentinos prezidentas Mauricijus Makris (Mauricio Macri) savo "Twitter" paskyroje rašė, kad bus daroma "viskas, kad povandeninis laivas būtų rastas kaip įmanoma greičiau".
"ARA San Juan" yra vienas iš trijų Argentinos povandeninių laivų. Jo ilgis siekia 65 metrus, o plotis - 7 metrus. Povandeninį laivą dar 1983 m. pastatė dabar jau nebeegzistuojanti vokiečių įmonė "Thyssen Nordseewerke".
Nuo 2008 iki 2013 m. laivas buvo atnaujinamas, siekiant pratęsti jo naudojimo laikotarpį dar apie 30 metų.
Medikai: sergamumas ir mirtingumas nuo lėtinės obstrukcinės plaučių ligos auga
Lapkričio 19-oji - Pasaulinė lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) diena.
Įvairių tyrimų duomenimis, sergamumas ir mirtingumas nuo LOPL kasmet didėja. Nors tikslus sergamumas LOPL nežinomas, manoma, kad įvairiose šalyse serga 4-6 proc. vyrų ir 1-3 proc. moterų.
Pasak Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus, 2015 metais Lietuvoje ligotumas LOPL siekė 2076 atvejus, tenkančius 100 tūkst. gyventojų. 2015 metais nuo nepatikslinto lėtinio bronchito, emfizemos ir kitų LOPL mirė 658 asmenys (71 proc. vyrų ir 29 proc. moterų), o 2016 metais - 562 asmenys (72 proc. vyrų ir 28 proc. moterų). Lietuvoje vyrų mirtingumas nuo šios ligos yra gerokai didesnis nei moterų.
Ankstyva diagnostika gali nustatyti LOPL ir užkirsti kelią komplikuotam plaučių funkcijos praradimui. Dažnai LOPL yra klaidingai diagnozuojama - buvę rūkaliai kartais gali teigti, kad serga LOPL, kai iš tikrųjų gali sirgti kita plaučių liga. Be to, daugeliui žmonių LOPL diagnozuoti negalima, kol liga nėra pakankamai progresavusi ir intervencijos yra mažiau efektyvios.
Lėtinei obstrukcinei plaučių ligai būdinga nuolatinė kvėpavimo takų obstrukcija, kuri dažniausiai progresuoja ir yra susijusi su stipresne kvėpavimo takų ir plaučių uždegimine reakcija į įkvepiamas žalingas daleles ar dujas. Neretai šią ligą lydi paūmėjimai ir gretutinės ligos, kurios dar labiau pablogina ligonio būklę.
Būdingiausias lėtinės obstrukcinės plaučių ligos bruožas, pasak medikų, yra lėtinė kvėpavimo takų obstrukcija, kurią lemia smulkiųjų kvėpavimo takų (obstrukcinio bronchito ir bronchiolito) ir plaučių parenchimos pažeidimas. Sergant LOPL dažnai lėtinis plaučių funkcijos sutrikimas lemia kitų organų pažeidimą - griaučių raumenų atrofiją, sumažėjusią jų jėgą ir ištvermę, osteoporozę, kacheksiją, lėtinę plautinę širdį, depresiją ir kt.
LOPL simptomai dažnai pasireiškia tik tada, kai pasireiškia sunkus plaučių pažeidimas. Paprastai laikui bėgant simptomai sunkėja, ypač jei rūkoma toliau. Šiai ligai būdingi simptomai: kosulys, skrepliavimas ir dusulys. Rūkančiam žmogui pirmieji simptomai atsiranda po 10-15 metų rūkymo. Kadangi rūkantis žmogus dažniausiai ir taip kosėja, todėl nepastebi, kad kosulys pakito, atsirado skrepliavimas, kuris pamažu tapo nuolatiniu. Vėliau nuolat pradeda varginti dusulys. Reikia vis daugiau pastangų kvėpuoti, atrodo, kad krūtinė tampa sunki. Nerūkantys asmenys šia liga serga rečiau, o jei ir suserga, tai daug anksčiau kreipiasi į gydytojus, nes jiems yra neįprastas užsitęsęs kosulys ir skrepliavimas. Kuo anksčiau liga diagnozuojama, tuo lengviau persergama ir paprastesnis gydymas.
Svarbiausias LOPL rizikos veiksnys - ilgalaikis rūkymas. Kuo daugiau metų ir kuo dažniau asmuo rūko, tuo didesnė rizika. Rizikos grupei taip pat priskiriami pasyvūs rūkaliai. LOPL riziką padidina ir astmos, lėtinės uždegiminės kvėpavimo takų ligos, ir rūkymo derinys, profesinis dulkių ir cheminių medžiagų poveikis. Ilgalaikis cheminių garų ir dulkių poveikis darbo vietoje gali dirginti ir žaloti plaučius. Genetinis sutrikimas - nedažna LOPL atvejų priežastis.
LOPL vystosi lėtai, pasireiškia maždaug praėjus 10-15 metų nuo rūkymo pradžios, taigi daugumai žmonių simptomai prasideda maždaug nuo 40 metų.
LOPL gali sukelti daugybę komplikacijų - tai ir kvėpavimo takų infekcijos, širdies sutrikimai, didėja plaučių vėžio, aukšto kraujospūdis plaučių arterijose rizika ir depresija. Sunkumas kvėpuojant gali neleisti užsiimti mėgstama veikla. Sunkių ligų gydymas taip pat gali prisidėti prie depresijos vystymosi.
LOPL diagnozė nėra pasaulio pabaiga, pažymi medikai. Dauguma žmonių serga lengva šios ligos forma, kuriai gydyti užtenka nutraukti pagrindinį rizikos veiksnį - nustoti rūkyti. Net ir ligai pažengus yra veiksminga terapija, kuria galima kontroliuoti simptomus, sumažinti komplikacijų ir paūmėjimų pavojų ir pagerinti gebėjimą aktyviai ir kokybiškai gyventi. Stabilios lėtinės obstrukcinės plaučių ligos gydymas apima medikamentinį gydymą bei įvairius nemedikamentinio gydymo būdus.
Vokietijos, Japonijos ir Švedijos ministrai apsilankys Bangladešo rohinjų stovyklose
Vokietijos, Japonijos ir Švedijos užsienio reikalų ministrai turėtų apsilankyti Bangladešo pabėgėlių stovyklose, kuriose gyvena šimtai tūkstančių iš kaimyninio Mianmaro pasitraukusių musulmonų rohinjų.
Vokietijos, Japonijos ir Švedijos diplomatijos vadovai Zigmaras Gabrielis (Sigmar Gabriel), Taras Konas (Taro Kono) ir Margo Valstriom (Margot Wallstrom) kartu su Bangladešo užsienio reikalų ministru Abulu Hasanu Mahmudu Ali (Abul Hassan Mahmood Ali) sekmadienį turėtų apsilankyti pasienyje su Mianmaru esančioje pabėgėlių stovykloje, teigiama Bangladešo užsienio reikalų ministerijos išplatintame pranešime.
Prie ministrų dienos trukmės vizito Kutupalongo stovykloje Kokso Bazaro rajone metu prisijungs ir Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Federika Mogerini (Federica Mogherini). Skelbiama, kad diplomatų vizito tikslas - įvertinti, kokiomis sąlygomis gyvena perkeltieji rohinjai.
Nuo to meto, kai Mianmaro kariuomenė pradėjo susidorojimą su musulmonų maištininkais, kaltinamais dėl išpuolių Rachinų valstijos saugumo postuose, į Bangladešą pabėgo apie 620 tūkst. musulmonų rohinjų.
Ministrai Bangladeše apsilankys prieš dvi dienas Mianmaro sostinėje Neipide vyksiantį užsienio reikalų ministrų susitikimą. Jo pradžia - pirmadienį.
Briuselyje susitarta dėl kitų metų ES biudžeto
Penktadienį Briuselyje vykusiame Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) posėdyje susitarta dėl 2018 m. ES biudžeto. Kitąmet Europos Sąjungos (ES) biudžeto įsipareigojimai sieks 160,1 mlrd. eurų (0,2 proc. daugiau lyginant su 2017 m.), mokėjimai - 144,7 mlrd. eurų (14,1 proc. daugiau lyginant su 2017 m.).
„Pagrindiniai kitų metų ES biudžeto prioritetai - ES ekonomikos augimo skatinimas, užimtumo didinimas, migracijos iššūkių sprendimas ir saugumo užtikrinimas. Derybose dėl kitų metu biudžeto buvo svarbu užtikrinti, kad Lietuvai svarbių sričių finansavimas būtų pakankamas, palaikėme ir siūlymus numatyti papildomų lėšų strateginės komunikacijos veiksmams bei jaunųjų ūkininkų skatinimui", - sakė Lietuvai ECOFIN posėdyje atstovavusi finansų viceministrė Miglė Tuskienė.
Europos Parlamentas ir valstybės narės susitarė sanglaudos politikai skirti 46,5 mlrd. eurų (54,7 proc. daugiau lyginant su 2017 m.) mokėjimų asignavimų, o žemės ūkiui - 56,1 mlrd. eurų (3,6 proc. daugiau lyginant su 2017 m.) mokėjimų asignavimų.
Taip pat grupės šalių, įskaitant Lietuvą, pastangomis kitų metų ES biudžete bus numatyta 800 tūkst. eurų strateginei komunikacijai, kuri skirta kovai su trečiųjų šalių bei nevalstybinių subjektų skleidžiama dezinformacija.
2018 m. Lietuvos biudžete ES lėšos, numatoma, sudarys virš 2 mlrd. eurų, įmokos į ES biudžetą - apie 435 mln. eurų.
Bonoje pasibaigusiose JT klimato kaitos derybose pavyko žengti kelis nedidelius žingsnius į priekį
Bonoje (Vokietija) vykusios Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos derybos baigėsi pasiekus pažangos techniniais klausimais - tačiau svarbesni klausimai apie išskiriamo anglies dvideginio kiekio mažinimą liko neišspręsti, praneša BBC.
Šalių delegatai tikino besidžiaugiantys, kad taisyklių sąvadas dėl Paryžiaus klimato kaitos susitarimo įgyvendinimo pagaliau įgauna aiškią formą.
Tačiau diskusijos techniniais klausimais vyko didesnių nesutarimų dėl anglies, naftos ir dujų fone.
Tai reiškia, kad kitąmet Lenkijoje vyksiančioje klimato kaitos konferencijoje bene svarbiausias klausimas turėtų būti iškastinio kuro ateitis.
Susitikimo, dar žinomo kaip COP23, metu siekta išsiaiškinti sudėtingus klausimus, susijusius su praktiniu Paryžiaus klimato kaitos susitarimo įgyvendinimu.
Vienas svarbiausių to elementų - išplėtoti procesą, kuris leistų šalims peržiūrėti ir palaipsniui padidinti savo įsipareigojimus mažinti išmetamo anglies dioksido kiekį.
Deryboms pirmininkavęs Fidžis pasiūlė pradėti vadinamąjį Talanoa dialogą.
Kelis artimiausius metus bus rengiamos diskusijos, kuriomis bus siekiama padėti šalims tesėti 2015 metais Paryžiuje duotus pažadus.
"Svarbiausias Lenkijoje vyksiančio susitikimo elementas bus šis Talanoa dialogas, kad užtikrintume, jog tai nevirstų paprasčiausiu pokalbių šou", - sakė Jamida Danjė (Yamide Dagnet) iš Pasaulio išteklių instituto.
"Lenkijoje ministrai turės pažiūrėti vieni kitiems į akis ir pasakyti, kad grįš namo ir patobulins savo veiksmus, siekdami, kad iki 2020 turėtume nacionalinius planus, kurie sudarytų gerokai ambicingesnį kovos su klimato kaita veiksmų rinkinį", - pridūrė J. Danjė.
Tačiau Bonoje virš šių diskusijų tarsi debesis buvo pakibęs anglies, naftos ir dujų klausimas.
JAV angliakasybos ir branduolinės bendrovės surengė prezentaciją, kurios metu siekė įrodyti, kad iškastinis kuras turėtų būti svarbiausia kovos su šylančiu klimatu dalis.
.jpg)
(1).png)
